tvermes_desniai_pagal_Piaget
Įvadas(
J. Piaget (1896-1980)- kognityvinės psichologijos perspektyvos autorius. Jis sukūrė intelektinio vystymosi teoriją. Jo nuomone pažintiniai procesai ir mąstymo raida yra ne tiek pastiprinimo iš aplinkos rezultatas ar išmoktų dalykų kiekio atspindys, bet daugiau priklauso nuo kokybiškai pasikeitusių vaiko sugebėjimų.
Piaget išskyrė sensomotorinį intelektą (nuo gimimo iki 2 metų), kurio dėka vaikas jau sugeba išskirti save iš kitų objektų, pastebi ryšį tarp veiksmo ir jo pasekmių, suvokia , kad daiktai egzistuoja ir tada, kai jų nematai. Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus.
Laikotarpis nuo dvejų iki septynerių metų amžiaus yra ikioperacinė intelekto vystymosi stadija. Vaikas kalba ir mąsto egocentriškai, nesugeba suprasti kito žmogaus suvokimo, objektus klasifikuoja pagal vieną požymį, spalvą.
Pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. 7-11 metų vaikai jau išmoksta logiškai mąstyti, suvokia masę, svorį, klasifikuoja objektus pagal kelis požymius. Šis etapas vadinamas konkrečių operacijų intelekto stadija. 12 metų vaikas pasiekia formalių operacijų intelekto stadiją, būdingą ir suaugusiems. Jie sugeba kelti hipotezes, logiškai ir abstrakčiai mąstyti, prognozuoti, dažnai pervertina savo sugebėjimus.
Piaget domisi tais atvejais, kai mąstant sukuriamas naujo elgesio būdas, mažiau analizuoja motyvus ir elgesio pasekmes, dėmesio centre-
kiekvieno žmogaus aktyvus mąstymas. Taip pat tiria tokius psichinius procesus kaip suvokimas, atmintis, mąstymas, sprendimų priėmimas, problemų sprendimas ir kitus. Pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko pažintinę raidą, Piaget laiko adaptaciją (kadangi nauja patirtis suteikia papildomos informacijos, žmogus adaptuoja savo mąstymą, kad galėtų priimti naujas mintis, tai prisitaikymas), asimiliaciją (tai naujos probleminės situacijos įjungimas į kitas situacijas, kurias vaikas jau gali išspręsti nekeisdamas jau turimų veiksmo schemų), akomodaciją (turimų schemų pakeitimas naujam uždaviniui spręsti) ir vyraujantį principą – pusiausvyrą
( tai toks asimiliacijos ir akomodacijos tarpusavio santykis, kuris įgalina adaptaciją).
Šis kognityvinės teorijos atstovas sukūrė klinikinį tyrimo metodą-
naują psichinių reiškinių tyrimo būdą, leidžiantį atskleisti kokybines vaiko mąstymo ypatybes, jis įrodė, kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo logikos. Šiuo klinikiniu metodu tiriami ne simptomai, o procesai lemiantys simptomų atsiradimą.
Klinikinio metodo esmė- kiekvieną vaiko pateiktą atsakymą galima nagrinėti bendroje jo vaizdinių sistemoje.
Piaget daugumą savo darbų atliko tyrinėdamas ir stebėdamas vaikus.
Padarė labai didelį įnašą tiriant tvermės dėsnių suvokimą. Suprasti tvermės dėsnį- tai žinoti, kad kieto kūno ar skysčio masė, svoris tūris nekinta kintant kūno formai, vietai, skysčio pasiskirstymo konfigūracijai.
Suaugusiems žmonėms visiškai suprantama, kad skysčio kiekis lieka toks pat, nesvarbu į kokios formos indą jis supilamas. Tačiau mažam vaikui tai nėra visiškai akivaizdu ir suprantama.
Autoriaus nuomone, skirtingi tvermės dėsniai įsisąmoninami tam tikra tvarka, nes vienoms tvermės problemoms spręsti reikia schemų, naudojamų kitoms problemoms spręsti. Paprastai anksčiau suprantama kiekio (skaičiaus)
tvermė, ir daugelis šešiamečių išsprendžia tokius uždavinius, bet apimties tvermės principų vaikai nesupranta net iki dešimties metų. Masės tvermę pradeda suprasti sulaukę maždaug penkerių metų, tūrio- septynerių metų vaikai. Tačiau 1-2 metus balansuojama tarp naujos patirties ir senų mąstymo schemų, todėl vaikas negali pilnutinai naudotis šiomis sąvokomis.
Tyrimo objektas: 4 – 12 metų vaikų tvermės dėsnių suvokimo eiliškumas.
Tyrimo tikslas: patyrinėti 4 – 12 metų vaikų sugebėjimus suvokti tvermės (
masės, tūrio , ilgio, užimamo ploto, kiekio) dėsnius.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti kaip 4 – 12 metų vaikai suvokia tvermės dėsnius.
2. Palyginti kaip 4 – 12 metų vaikai suvokia tvermės dėsnius priklausomai nuo amžiaus.
3. Palyginti berniukų ir mergaičių tvermės dėsnių suvokimą.
Tyrimo hipotezės:
1. 4 – 5 metų vaikai dar nesupranta tvermės dėsnių.
2. 12 metų vaikai jau supranta visus tvermės dėsnius.
Tiriamieji:
Tyrime dalyvavo 58 vaikai 4 – 12 metų amžiaus, gyvenantys pietryčių
Lietuvoje: 6 keturmečiai – 3 berniukai ir 3 mergaitės, 4 penkiamečiai – 3
berniukai ir 1 mergaitė, 7 šešiamečiai – 3 berniukai ir 4 mergaitės, 6
septynmečiai – 3 berniukai ir 3 mergaitės, 6 aštuonmečiai – 3 berniukai ir trys mergaitės, 4 devynmečiai – 3 berniukai ir 1 mergaitė, 14
dešimties metų vaikų – 7 berniukai ir 7 mergaitės, 5 vienuolikmečiai – 2
berniukai ir 3 mergaitės, 6 dvylikos metų vaikai – 2 berniukai ir 4
mergatės. Iš jų 29mergaitės ir 29 berniukai ( iš Vilniaus 22, iš
Elektrėnų 18, iš Varėnos 18).
Tyrimo metodika:
Tyrimo metu vaikams buvo pateikti J. Piaget tvermės dėsnių pratimai (žr. į priedus) iš R. Žukauskienės knygos „Raidos psichologija“ (2002, 171 psl.).
Tyrimo metu vaikams buvo individualiai pateikiami tvermės dėsnių (masės, tūrio, užimamo ploto, ilgio, kiekio) pratimai.
Tyrimo rezultatai:
Atlikus tyrimą buvo gauti tokie rezultatai, kurie pateikiami 1
lentelėje:
TVERMĖS DĖSNIŲ SUVOKIMAS PRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS IR LYTIES
1 lentelė
|Eil.|Lytis |Amžius |Tvermės dėsniai |
|Nr. | | | |
| | | |Masės |Tūrio |Kiekio |Ilgio |Užimamo ploto|
|1. |Mergaitė|4 m. |- |- |- |- |- |
|2. |Mergaitė|4 m. |- |- |- |- |- |
|3. |Mergaitė|4m. |- |- |- |- |- |
|4. |Berniuka|4 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|5. |Berniuka|4 m . |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|6. |Berniuka|4 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|7. |Mergaitė|5 m. |- |- |- |- |- |
|8. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|9. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|10. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|11. |Mergaitė|6 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|12. |Mergaitė|6 m. |- |- |- |- |- |
|13. |Mergaitė|6 m. |+ |- |- |+ |- |
|14. |Mergaitė|6 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|15. |Berniuka|6 m. |- |+ |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|16. |Berniuka|6m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|17. |Berniuka|6 m. |- |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|18. |Mergaitė|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|19. |Mergaitė|7 m. |+ |- |+ |+ |- |
|20. |Mergaitė|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|21. |Berniuka|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|22. |Berniuka|7 m. |+ |- |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|23. |Berniuka|7 m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|24. |Berniuka|8 m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|25. |Berniuka|8 m. |- |+ |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|26. |Berniuka|8 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|27. |Mergaitė|8 m. |+ |- |+ |+ |- |
|28. |Mergaitė|8 m. |+ |- |+ |+ |+ |
|29. |Mergaitė|8 m. |- |- |- |- |- |
|30. |Berniuka|9 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|31. |Berniuka|9 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|32. |Berniuka|9 m. |+ |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|33. |Mergaitė|9 m. |+ |+ |- |- |+ |
|34. |Berniuka|10 m. |- |- |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|35. |Berniuka|10 m. |- |- |- |- |+ |
| |s | | | | | | |
|36. |Berniuka|10 m. |+ |+ |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|37. |Berniuka|10 m. |- |- |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|38. |Berniuka|10 m. |- |- |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|39. |Berniuka|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|40. |Berniuka|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|41. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|42. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|43. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|44. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|45. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|46. |Mergaitė|10 m. |+ |- |+ |+ |- |
|47. |Mergaitė|10 m. |- |- |- |- |- |
|48. |Mergaitė|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|49. |Mergaitė|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|50. |Mergaitė|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|51. |Berniuka|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|52. |Berniuka|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|53. |Mergaitė|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|54. |Mergaitė|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|55. |Mergaitė|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|56. |Mergaitė|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|57. |Berniuka|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|58. |Berniuka|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
Paaiškinimai: – dėsnių nesupranta
+ dėsnius supranta
Iš lentelės matyti, kad 4 – 5 metų amžiaus vaikai visiškai nesupranta tvermės dėsnių, nepriklausomai nuo lyties. 6 – 7 metų vaikai nesupranta užimamo ploto tvermės dėsnio, bet suvokia ilgio. Kitus tris (masės, tūrio ir kiekio) dėsnius suvokia individualiai. 8 – 9 metų vaikai dėsnius suvokia geriau nei jaunesnieji, tačiau yra išskirtinių atvejų: 8 metų mergaitė nesuvokia nei vieno tvermės dėsnio. 8 dešimtmečiai suvokia visus tvermės dėsnius, bet yra išskirtinių atvejų:1 mergaitė nesupranta visų penkių tvermės dėsnių, 2 vaikai nesupranta dviejų tvermės dėsnių ir 2
berniukai supranta tik vieną. 11 – 12 metų vaikams nekilo sunkumų atliekant tvermės dėsnio pratimus.
Remiantis 1-os lentelės duomenimis, pateikiamos diagramos, atspindinčios tvermės dėsnių suvokimo eiliškumą pagal amžiaus faktorių.
[pic]
1 diagrama
Iš šios diagramos matyti, kad 4 – 5 metų vaikai nesuvokia tūrio tvermės dėsnio, 3 šešiamečiai supranta šį dėsnį ir 4 ne. Pusė tirtų septynmečių (3 vaikai) supranta dėsnį ir pusė ne. Tiriant aštuonmečius buvo gauti prieštaringi duomenys: iš 6 tiriamųjų tik vienas suprato tūrio tvermės dėsnį. Iš 4 devynmečių, 3 vaikai suvokia šį dėsnį, o iš 14
dešimties metų tiriamųjų – 8 vaikai supranta tūrio dėsnį. 11 – 12 metų vaikai suvokia šį tvermės dėsnį.
[pic]
2 diagrama
Iš 2-os diagramos matyti, kad 4 – 5 metų vaikai nesuvokia masės tvermės dėsnio, 4 šešiamečiai supranta šį dėsnį ir 3 ne. Visi septynmečiai ( 6 vaikai ) supranta šį dėsnį. 4 aštuonerių metų tiriamieji supranta masės tvermės dėsnį, o 2 nesupranta. Iš 4 devynmečių, visi vaikai suvokia šį dėsnį. Iš 14 dešimties metų tiriamųjų – 9 vaikai supranta masės dėsnį. 11 – 12 metų vaikai suvokia šį tvermės dėsnį.
[pic]
3 diagrama
Iš šios diagramos matyti, kad 4 – 5 metų vaikai nesuvokia kiekio tvermės dėsnio, 4 šešiamečiai supranta šį dėsnį ir 3 ne. 5 septynmečiai ir aštuonmečiai (iš 6) supranta šį dėsnį. Pusė devynmečių (2 vaikai), suvokia kiekio tvermės dėsnį, o pusė ne. Iš 14 dešimties metų tiriamųjų – 10
vaikų supranta dėsnį. Visi 11 – 12 metų vaikai suvokia šį tvermės dėsnį.
[pic]
4 diagrama
Iš 4-os diagramos matyti, kad 4 – 5 metų vaikai nesuvokia ilgio tvermės dėsnio. 6 šešiamečiai supranta šį dėsnį ir 1 ne. Visi septynmečiai ( 6 vaikai ) supranta šį dėsnį. 5 aštuonerių metų tiriamieji supranta ilgio tvermės dėsnį, o 1 nesupranta. Iš 4 devynmečių, pusė (2
vaikai) suvokia šį dėsnį ir pusė ne. Iš 14 dešimties metų tiriamųjų – 12
vaikų supranta ilgio dėsnį, o 11 – 12 metų vaikai suvokia šį tvermės dėsnį.
[pic]
5 diagrama
Iš 5-os diagramos matyti, kad 4 – 7 metų vaikai nesuvokia užimamo ploto tvermės dėsnio.
5 aštuonerių metų tiriamieji nesupranta užimamo ploto tvermės dėsnio ir 1
ne. Iš 4 devynmečių, 3 vaikai suvokia šį dėsnį. Iš 14 dešimties metų tiriamųjų – 9 vaikai supranta užimamo ploto tvermės dėsnį ir 11 – 12 metų vaikai suvokia šį dėsnį.
Tvermės dėsnių suvokimas procentine išraiška atsižvelgiant į lyties ir amžiaus faktorius
2 lentelė
|Amžius |Lytis |Procentinė išraiška (%) |
|4m. |Beniukai |0 |
| |mergaitės |0 |
|5m |Berniukai |0 |
| |mergaitės |0 |
|6m |Berniukai |47 |
| |Mergaitės |50 |
|7m |Berniukai |60 |
| |Mergaitės |73 |
|8m |Berniukai |67 |
| |margaitės |47 |
|9m |Berniukai |73 |
| |Mergaitės |60 |
|10m |Berniukai |57 |
| |Mergaitės |77 |
|11m |Berniukai |100 |
| |Mergaitės |100 |
|12m |Berniukai |100 |
| |mergaitės |100 |
Remiantis 2 lentelės duomenimis, nubraižytas 1 grafikas, atspindintis berniukų ir mergaičių bendrą tvermės dėsnių suvokimą
[pic]
1 grafikas
4-5 metų vaikai tvermės dėsnių nesupranta, taigi apie lyčių skirtumus kalbėti negalima;
6 metų vaikai, 47% berniukų ir 50% mergaičių suvokia tvermės dėsnius;
7 metų vaikų tvermės dėsnių suvokimo skirtumus galima nagrinėti pagal lyčių skirtumus. 73% mergaičių suvokia tvermės dėsnius šiame amžiuje, o berniukų
60%;
8 metų amžiuje berniukai daug geriau suvokia tvermės dėsnius (berniukai –
67%, nmergaitės – 47%);
9 metų berniukų tvermės dėsnių suvokimas didesnis nei mergaičių (berniukai
– 63%, mergaitės – 60%);
10 metų mergaitės geriau supranta tvermės dėsnius nei berniukai (mergaitės
– 77%, berniukai – 57%);
Visi 11-12 metų vaikai supranta visus tvermės dėsnius, taigi lyčių skirtumų įtakos čia nėra.
Išvados
1. Atlikus tyrimą pasitvirtino hipotezė, kad 4-5 metų vaikai dar nesuvokia tvermės dėsnių;
2. Išanalizavus tyrimo duomenis, galima patvirtinti hipotezę, kad 12 metų vaikai jau suvoki visus tvermės dėsnius;
3. Remiantis tyrimo duomenimis nustatėme, kad tvermės dėsnių suvokimą įtakojantis svarbiausias veiksnys yra amžius. Taigi, jauniausieji tirti vaikai (4-5 m) visai nesuvokia tvermės dėsnių, vyresniųjų (6-
10m) tvermės dėsnių suvokimas yra proporcingas jų amžiui – kuo mažesnis amžius tuo mažiau tvermės dėsnių suprantama, vyriausieji tiriamieji (11-12m) jau supranta visus tvermės dėsnius;
4. Tvermės dėsnių suvokimas yra proporcingas vaikų amžiui – kuo mažesnis amžius, tuo mažiau tvermės dėsnių suvokiama;
5. 4-5 metų vaikai tvermės dėsnių nesupranta, o 11-12 metų vaikai tvermės dėsnius supranta, taigi lyčių skirtumas neturi įtakos tvermės dėsnių suvokimui šiuose amžiaus tarpsniuose. Vėliau lyčių skirtumų įtaka kiek išryškėja: 6 metų berniukų ir mergaičių supratimas apylygis, vėliau, 8-
9 metų berniukai geriau supranta tvermės dėsnius nei mergaitės, o mergaitės savo ruožtu tvermės dėsnių suvokime yra pranašesnės už berniukus 7 ir 10 metų amžiuje.