Fobijos

tvermes_desniai_pagal_Piaget

Įvadas(

J. Piaget (1896-1980)- kognityvinės psichologijos perspektyvos
autorius. Jis sukūrė intelektinio vystymosi teoriją. Jo nuomone pažintiniai
procesai ir mąstymo raida yra ne tiek pastiprinimo iš aplinkos rezultatas
ar išmoktų dalykų kiekio atspindys, bet daugiau priklauso nuo kokybiškai
pasikeitusių vaiko sugebėjimų. Piaget išskyrė sensomotorinį intelektą (nuo
gimimo iki 2 metų), kurio dėka vaikas jau sugeba išskirti save iš kitų
objektų, pastebi ryšį tarp veiksmo ir jo pasekmių, suvokia , kad daiktai
egzistuoja ir tada, kai jų nematai. Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus
ir motorinius sugebėjimus. Laikotarpis nuo dvejų iki septynerių metų
amžiaus yra ikioperacinė inntelekto vystymosi stadija. Vaikas kalba ir mąsto
egocentriškai, nesugeba suprasti kito žmogaus suvokimo, objektus
klasifikuoja pagal vieną požymį, spalvą. Pasauliui pažinti naudoja
simbolinį mąstymą ir kalbą. 7-11 metų vaikai jau išmoksta logiškai mąstyti,
suvokia masę, svorį, klasifikuoja objektus pagal kelis požymius. Šis etapas
vadinamas konkrečių operacijų intelekto stadija. 12 metų vaikas pasiekia
formalių operacijų intelekto stadiją, būdingą ir suaugusiems. Jie sugeba
kelti hipotezes, logiškai ir abstrakčiai mąstyti, prognozuoti, dažnai
pervertina savo sugebėjimus.

Piaget domisi tais atvejais, kai mąstant sukuriamas naujo elgesio
būdas, mažiau analizuoja motyvus ir elgesio pasekmes, dėmesio centre-
kiekvieno žmogaus aktyvus mmąstymas. Taip pat tiria tokius psichinius
procesus kaip suvokimas, atmintis, mąstymas, sprendimų priėmimas, problemų
sprendimas ir kitus. Pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko
pažintinę raidą, Piaget laiko adaptaciją (kadangi nauja patirtis suteikia
papildomos informacijos, žmogus adaptuoja savo mąstymą, kad galėtų priimti
naujas mintis, tai prisitaikymas), asimiliaciją (

(tai naujos probleminės
situacijos įjungimas į kitas situacijas, kurias vaikas jau gali išspręsti
nekeisdamas jau turimų veiksmo schemų), akomodaciją (turimų schemų
pakeitimas naujam uždaviniui spręsti) ir vyraujantį principą – pusiausvyrą
( tai toks asimiliacijos ir akomodacijos tarpusavio santykis, kuris įgalina
adaptaciją).

Šis kognityvinės teorijos atstovas sukūrė klinikinį tyrimo metodą-
naują psichinių reiškinių tyrimo būdą, leidžiantį atskleisti kokybines
vaiko mąstymo ypatybes, jis įrodė, kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo
logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo logikos. Šiuo klinikiniu
metodu tiriami ne simptomai, o procesai lemiantys simptomų atsiradimą.
Klinikinio metodo esmė- kiekvieną vaiko pateiktą atsakymą galima nagrinėti
bendroje jo vaizdinių sistemoje.

Piaget daugumą savo darbų atliko tyrinėdamas ir stebėdamas vaikus.
Padarė labai didelį įnašą tiriant tvermės dėsnių suvokimą. Suprasti tvermės
dėsnį- tai žinoti, kad kieto kūno ar skysčio masė, svoris tūris nekinta
kintant kūno formai, vietai, skysčio pasiskirstymo konfigūracijai.
Suaugusiems žmonėms visiškai suprantama, kaad skysčio kiekis lieka toks pat,
nesvarbu į kokios formos indą jis supilamas. Tačiau mažam vaikui tai nėra
visiškai akivaizdu ir suprantama.

Autoriaus nuomone, skirtingi tvermės dėsniai įsisąmoninami tam tikra
tvarka, nes vienoms tvermės problemoms spręsti reikia schemų, naudojamų
kitoms problemoms spręsti. Paprastai anksčiau suprantama kiekio (skaičiaus)
tvermė, ir daugelis šešiamečių išsprendžia tokius uždavinius, bet apimties
tvermės principų vaikai nesupranta net iki dešimties metų. Masės tvermę
pradeda suprasti sulaukę maždaug penkerių metų, tūrio- septynerių metų
vaikai. Tačiau 1-2 metus balansuojama tarp naujos patirties ir senų mąstymo
schemų, todėl vaikas negali pilnutinai naudotis ši
iomis sąvokomis.

Tyrimo objektas: 4 – 12 metų vaikų tvermės dėsnių suvokimo eiliškumas.

Tyrimo tikslas: patyrinėti 4 – 12 metų vaikų sugebėjimus suvokti tvermės (
masės, tūrio , ilgio, užimamo ploto, kiekio) dėsnius.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti kaip 4 – 12 metų vaikai suvokia tvermės dėsnius.

2. Palyginti kaip 4 – 12 metų vaikai suvokia tvermės dėsnius priklausomai

nuo amžiaus.

3. Palyginti berniukų ir mergaičių tvermės dėsnių suvokimą.

Tyrimo hipotezės:

1. 4 – 5 metų vaikai dar nesupranta tvermės dėsnių.

2. 12 metų vaikai jau supranta visus tvermės dėsnius.

Tiriamieji:

Tyrime dalyvavo 58 vaikai 4 – 12 metų amžiaus, gyvenantys pietryčių

Lietuvoje: 6 keturmečiai – 3 berniukai ir 3 mergaitės, 4 penkiamečiai – 3

berniukai ir 1 mergaitė, 7 šešiamečiai – 3 berniukai ir 4 mergaitės, 6

septynmečiai – 3 berniukai ir 3 mergaitės, 6 aštuonmečiai – 3 berniukai

ir trys mergaitės, 4 devynmečiai – 3 berniukai ir 1 mergaitė, 14

dešimties metų vaikų – 7 berniukai ir 7 mergaitės, 5 vienuolikmečiai – 2

berniukai ir 3 mergaitės, 6 dvylikos metų vaikai – 2 berniukai ir 4

mergatės. Iš jų 29mergaitės ir 29 berniukai ( iš Vilniaus 22, iš

Elektrėnų 18, iš Varėnos 18).

Tyrimo metodika:
Tyrimo metu vaikams buvo pateikti J. Piaget tvermės dėsnių pratimai (žr. į
priedus) iš R. Žukauskienės knygos „Raidos psichologija“ (2002, 171 psl.).

Tyrimo metu vaikams buvo individualiai pateikiami tvermės dėsnių
(masės, tūrio, užimamo ploto, ilgio, kiekio) pratimai.

Tyrimo rezultatai:

Atlikus tyrimą buvo gauti tokie rezultatai, kurie pateikiami 1
lentelėje:

TVERMĖS DĖSNIŲ SUVOKIMAS PRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS IR LYTIES

1 lentelė
|Eil.|Lytis |Amžius |Tvermės dėsniai |
|Nr. | | | |
| | | |Masės |Tūrio |Kiekio |Ilgio |Užimamo ploto|
|1. |Mergaitė|4 m. |- |- |- |- |- |
|2. |Mergaitė|4 m. |- |- |- |- |- |
|3. |Mergaitė|4m. |- |- |- |- |- |
|4. |Berniuka|4 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|5. |Berniuka|4 m . |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|6. |Berniuka|4 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|7. |Mergaitė|5 m. |- |- |- |- |- |
|8. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|9. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|10. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|11. |Mergaitė|6 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|12. |Mergaitė|6 m. |- |- |- |- |- |
|13. |Mergaitė|6 m.

. |+ |- |- |+ |- |
|14. |Mergaitė|6 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|15. |Berniuka|6 m. |- |+ |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|16. |Berniuka|6m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|17. |Berniuka|6 m. |- |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|18. |Mergaitė|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|19. |Mergaitė|7 m. |+ |- |+ |+ |- |
|20. |Mergaitė|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|21. |Berniuka|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|22. |Berniuka|7 m. |+ |- |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|23. |Berniuka|7 m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|24. |Berniuka|8 m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|25. |Berniuka|8 m. |- |+ |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|26. |Berniuka|8 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|27. |Mergaitė|8 m. |+ |- |+ |+ |- |
|28. |Mergaitė|8 m. |+ |- |+ |+ |+ |
|29. |Mergaitė|8 m. |- |- |- |- |- |
|30. |Berniuka|9 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|31. |Berniuka|9 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|32. |Berniuka|9 m. |+ |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|33. |Mergaitė|9 m. |+ |+ |- |- |+ |
|34. |Berniuka|10 m. |- |- |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|35. |Berniuka|10 m. |- |- |- |- |+ |
| |s | | | | | | |
|36. |Berniuka|10 m. |+ |+ |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|37. |Berniuka|10 m. |- |- |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|38. |Berniuka|10 m. |- |- |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|39. |Berniuka|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|40. |Berniuka|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|41. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|42. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|43. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|44. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|45. |Mergaitė|10 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|46. |Mergaitė|10 m. |+ |- |+ |+ |- |
|47. |Mergaitė|10 m. |- |- |- |- |- |
|48. |Mergaitė|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|49. |Mergaitė|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|50. |Mergaitė|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|51. |Berniuka|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|52. |Berniuka|11 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|53. |Mergaitė|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|54. |Mergaitė|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|55. |Mergaitė|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|56. |Mergaitė|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
|57. |Berniuka|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|58. |Berniuka|12 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |

Paaiškinimai: – dėsnių nesupranta

+ dėsnius supranta

Iš lentelės matyti, kad 4 – 5 metų amžiaus vaikai visiškai nesupranta

tvermės dėsnių, nepriklausomai nuo lyties. 6 – 7 metų vaikai nesupranta

užimamo ploto tvermės dėsnio, bet suvokia ilgio. Kitus tris (masės, tūrio

ir kiekio) dėsnius suvokia individualiai. 8 – 9 metų vaikai dėsnius

suvokia geriau nei jaunesnieji, tačiau yra išskirtinių atvejų: 8 metų

mergaitė nesuvokia nei vieno tvermės dėsnio. 8 dešimtmečiai suvokia visus

tvermės dėsnius, bet yra išskirtinių atvejų:1 mergaitė nesupranta visų

penkių tvermės dėsnių, 2 vaikai nesupranta dviejų tvermės dėsnių ir 2

berniukai supranta tik vieną. 11 – 12 metų vaikams nekilo sunkumų

atliekant tvermės dėsnio pratimus.

Remiantis 1-os lentelės duomenimis, pateikiamos diagramos,

atspindinčios tvermės dėsnių suvokimo ei

iliškumą pagal amžiaus faktorių.

[pic]

1 diagrama

Iš šios diagramos matyti, kad 4 – 5 metų vaikai nesuvokia tūrio
tvermės dėsnio, 3 šešiamečiai supranta šį dėsnį ir 4 ne. Pusė tirtų
septynmečių (3 vaikai) supranta dėsnį ir pusė ne. Tiriant aštuonmečius buvo
gauti prieštaringi duomenys: iš 6 tiriamųjų tik vienas suprato tūrio
tvermės dėsnį. Iš 4 devynmečių, 3 vaikai suvokia šį dėsnį, o iš 14
dešimties metų tiriamųjų – 8 vaikai supranta tūrio dėsnį. 11 – 12 metų
vaikai suvokia šį tvermės dėsnį.

[pic]

2 diagrama

Iš 2-os diagramos matyti, kad 4 – 5 metų vaikai nesuvokia masės
tvermės dėsnio, 4 šešiamečiai supranta šį dėsnį ir 3 ne. Visi
septynmečiai ( 6 vaikai ) supranta šį dėsnį. 4 aštuonerių metų tiriamieji
supranta masės tvermės dėsnį, o 2 nesupranta. Iš 4 devynmečių, visi vaikai
suvokia šį dėsnį. Iš 14 dešimties metų tiriamųjų – 9 vaikai supranta
masės dėsnį. 11 – 12 metų vaikai suvokia šį tvermės dėsnį.

[pic]

3 diagrama

Iš šios diagramos matyti, kad 4 – 5 metų vaikai nesuvokia kiekio
tvermės dėsnio, 4 šešiamečiai supranta šį dėsnį ir 3 ne. 5 septynmečiai ir
aštuonmečiai (iš 6) supranta šį dėsnį. Pusė devynmečių (2 vaikai), suvokia
kiekio tvermės dėsnį, o pusė ne. Iš 14 dešimties metų tiriamųjų – 10
vaikų supranta dėsnį. Visi 11 – 12 metų vaikai suvokia šį tvermės dėsnį.

[pic]

4 diagrama

Iš 4-os diagramos matyti, kad 4 – 5 metų vaikai nesuvokia ilgio
tvermės dėsnio. 6 šešiamečiai supranta šį dėsnį ir 1 ne. Visi
septynmečiai ( 6 vaikai ) supranta šį dėsnį. 5 aštuonerių metų tiriamieji
supranta ilgio tvermės dėsnį, o 1 nesupranta. Iš 4 devynmečių, pusė (2
vaikai) suvokia šį dėsnį ir pusė ne. Iš 14 dešimties metų tiriamųjų – 12
vaikų supranta ilgio dėsnį, o 11 – 12 metų vaikai suvokia šį tvermės dėsnį.

[pic]

5 diagrama

Iš 5-os diagramos matyti, kad 4 – 7 metų vaikai nesuvokia užimamo
ploto tvermės dėsnio.
5 aštuonerių metų tiriamieji nesupranta užimamo ploto tvermės dėsnio ir 1
ne. Iš 4 devynmečių, 3 vaikai suvokia šį dėsnį. Iš 14 dešimties metų
tiriamųjų – 9 vaikai supranta užimamo ploto tvermės dėsnį ir 11 – 12 metų
vaikai suvokia šį dėsnį.

Tvermės dėsnių suvokimas procentine išraiška atsižvelgiant į lyties ir

amžiaus faktorius

2 lentelė
|Amžius |Lytis |Procentinė išraiška (%) |
|4m. |Beniukai |0 |
| |mergaitės |0 |
|5m |Berniukai |0 |
| |mergaitės |0 |
|6m |Berniukai |47 |
| |Mergaitės |50 |
|7m |Berniukai |60 |
| |Mergaitės |73 |
|8m |Berniukai |67 |
| |margaitės |47 |
|9m |Berniukai |73 |
| |Mergaitės |60 |
|10m |Berniukai |57 |
| |Mergaitės |77 |
|11m |Berniukai |100 |
| |Mergaitės |100 |
|12m |Berniukai |100 |
| |mergaitės |100 |

Remiantis 2 lentelės duomenimis, nubraižytas 1 grafikas, atspindintis
berniukų ir mergaičių bendrą tvermės dėsnių suvokimą

[pic]

1 grafikas

4-5 metų vaikai tvermės dėsnių nesupranta, taigi apie lyčių skirtumus
kalbėti negalima;
6 metų vaikai, 47% berniukų ir 50% mergaičių suvokia tvermės dėsnius;
7 metų vaikų tvermės dėsnių suvokimo skirtumus galima nagrinėti pagal lyčių
skirtumus. 73% mergaičių suvokia tvermės dėsnius šiame amžiuje, o berniukų
60%;

8 metų amžiuje berniukai daug geriau suvokia tvermės dėsnius (berniukai –
67%, nmergaitės – 47%);
9 metų berniukų tvermės dėsnių suvokimas didesnis nei mergaičių (berniukai
– 63%, mergaitės – 60%);

10 metų mergaitės geriau supranta tvermės dėsnius nei berniukai (mergaitės
– 77%, berniukai – 57%);

Visi 11-12 metų vaikai supranta visus tvermės dėsnius, taigi lyčių
skirtumų įtakos čia nėra.

Išvados

1. Atlikus tyrimą pasitvirtino hipotezė, kad 4-5 metų vaikai dar

nesuvokia tvermės dėsnių;

2. Išanalizavus tyrimo duomenis, galima patvirtinti hipotezę, kad 12 metų

vaikai jau suvoki visus tvermės dėsnius;

3. Remiantis tyrimo duomenimis nustatėme, kad tvermės dėsnių suvokimą

įtakojantis svarbiausias veiksnys yra amžius. Taigi, jauniausieji

tirti vaikai (4-5 m) visai nesuvokia tvermės dėsnių, vyresniųjų (6-

10m) tvermės dėsnių suvokimas yra proporcingas jų amžiui – kuo

mažesnis amžius tuo mažiau tvermės dėsnių suprantama, vyriausieji

tiriamieji (11-12m) jau supranta visus tvermės dėsnius;

4. Tvermės dėsnių suvokimas yra proporcingas vaikų amžiui – kuo mažesnis

amžius, tuo mažiau tvermės dėsnių suvokiama;

5. 4-5 metų vaikai tvermės dėsnių nesupranta, o 11-12 metų vaikai tvermės

dėsnius supranta, taigi lyčių skirtumas neturi įtakos tvermės dėsnių

suvokimui šiuose amžiaus tarpsniuose. Vėliau lyčių skirtumų įtaka kiek

išryškėja: 6 metų berniukų ir mergaičių supratimas apylygis, vėliau, 8-

9 metų berniukai geriau supranta tvermės dėsnius nei mergaitės, o

mergaitės savo ruožtu tvermės dėsnių suvokime yra pranašesnės už

berniukus 7 ir 10 metų amžiuje.

Leave a Comment