Emocinis intelektas

Untitled

TURINYS

Įvadas..............................3

Emocinis intelektas..............................4

Išvados..............................7

Literatūra..............................8

ĮVADAS

1995-aisiais Danielis Golemanas išskyrė sėkmei svarbių savybių sąrašą, kuris atsispindi kiekviename žmoguje tai yra emocinis intelektas. Emocinio intelekto tipai yra septyni, t.y.verbalinis, muzikinis, asmeninis, tarpasmeninis, kinestezinis, loginis- matematinis, erdvinis. Žmoguje gali vyrauti iki trijų tipų. Taigi, šioje esėje bus apžvelgiama kaip emocinį intelektą įtakoja auklėjimas.

EMOCINISINTELEKTAS

Emocinis intelektas – tai savęs pažinimas, mokėjimas save ugdyti, tobulinti, kontroliuoti. Tačiau ne kiekvienas sugeba save pažinti taip gerai, kad galėtų pasakyti kaip elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje. Kiekvienas žmogus yra individas, kuris mokosi nuo pat vaaikystės iki gyvenimo pabaigos. Pirmiausia, pradedama nuo pažinties su išoriniu pasauliu, mokymusi kalbėti, vaikščioti, atskirti gerą nuo blogo. Vėliau, vaikas pradeda įgyti tam tikrų savybių, kurias įtakoja tėvai, draugai, mokykla. Formuojasi „mano aš“ bei „ego“, su visomis turimomis geromis ir blogomis savybės. Esamas savybes dažniausiai perimame iš savo tėvų, kurie auklėjo ir mokė etikos, kilnumo, draugiškumo, paslaugumo. Tačiau ir blogąsias savybes vaikai perima iš savo tėvų, patys to nesuvokdami. Kuomet vaikas pereina iš vaikystės į paauglystę, daug įtakojadraugai, mokytojai, aplinkiniai. Tuomet paaauglys, su turimomis savybėmis atsirenka ko jam reikia ir ko ne, taip pradėdamas gyventi savo gyvenimą ir mokydamasis toliau. Tik visa tai jis jau perleidžia per savo intelekto prizmę. Šitaip besimokydamas žmogus pradeda pažinti save. Po truputį pradeda save kontroliuoti, ug

gdyti, augti dvasiškai ir emociškai, visą laiką nešdamasis su savimi savybes, kurias įgavo būdamas vaiku ir paaugliu. Šios įgytos savybės formuoja emocinį intelektą, t.y. kaip geba žmogus priimti sprendimus, tvardyti savo emocijas, bendrauti, pažinti kitus. Taigi, emocinis intelektas yra ugdomas nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. (Emocinio intelekto svarba pervertinama)

Emocinis intelektas yra grindžiamas emocijomis, kurios mus lydi kiekvieną dieną, kiekvienoje situacijoje, visomis gyvenimo akimirkomis. Emocijos dar gali būti įvardintos kaip jausmai. Nuo jausmų priklauso asmenybės elgesys, kuris įtakoja teigiamų ar neigiamų veiksmų seką. Ką pasirinks žmogus yra jo asmeninis reikalas. Tačiau ką geriau pasirinkti? (Emocinio intelekto svarba pervertinama)

Teigiami jausmai yra gyvenimo variklis, kuris skatina būti geresniais, padėti kitiems ir nepasiduoti. Tokie jausmai, kaip sąžiningumas, orumas, dorovingumas, meilė – suteikia laimės ir džiaugsmo. Muus supa daugybė gerų žmonių, kuriuos reikia atrasti. Tokie žmonės tarsi angelai, kurie skatina kitus tapti geresniais. Į viską reikia mokėti pažvelgti plačiai atvertomis akimis, tuomet pasitaiko galimybė gyvenimą pamatyti kitokį – šviesesnį, be smurto ir neapykantos. Tai ir yra viską supantis gerumas, įvardijamas žmogiškumu.(Gyventi negalima pasiduoti)

Deja, kaip bebūtų gaila,tačiau žmonėse vis labiau įsigali blogis. Melagystės, apgaudinėjimai, nepagarba – tai lengviausias kelias pasiekti tikslą. Tai kam stengtis būti sąžiningu, sunkiai dirbti, jei visa tai galima užmiršti ir be jokių rūpesčių pasiekti lengviau? Savaime ai

išku, jog kiekviena asmenybė negali turėti tik teigiamų savybių. Žmonės nėra idealūs. Tos mažos nuodėmės, kurios visus vilioja, leidžia pamiršti savuosius prioritetus, siekius. Tačiau pasirinkimas neigiamų jausmų, leidžia atsikvošėti ir su dar didesne ugnimi širdyje siekti kilnių darbų. (Gyventi negalima pasiduoti)

Įgimti gėrio ir blogio jausmai nuolat grumiasi tarpusavyje. Tai tėra tik žmogaus apsisprendimas, ką geriau pasirinkti. Tačiau ši kova ir ugdo mūsų emocinį intelektą bei mūsų psichologiją. Kaip teigė psichologijos profesorius Albinas Bagdonas (2012): Žmogaus psichika sudaryta iš kelių ar net keliolikossubsričių. Tų subsričių, arba žmogaus psichinio funkcionavimo aspektų, gebėjimus kartais ir vadina atskiromis intelekto rūšimis: pažintinis, socialinis, muzikinis, emocinis, kinestezinis (savo kūno kaulų ir raumenų sistemos valdymo gebėjimai), praktinis (kasdienio gyvenimo gebėjimai), verbalinis (kalbos gebėjimai), neverbalinis (erdviniai konstrukciniai gebėjimai). Taigi, šie profesoriaus žodžiai parodo, kad žmogaus psichika, intelektas, elgesys ir elgesio normos priklauso tik nuo pačio žmogaus. O ką pasirinkti sprendžia tik pats žmogus kaip asmenybė, pasirinkdamas tai, kas jam yra priimtiniausia bei kovodamas už savo ambicijas, ego, principus ir kitus kiekvienam žmogui svarbius aspektus. Taigi, norint siekti tobulybės, reikia kovoti. Kiekviename žmogaus gyvenimo etape vyksta kova, kuri atneša arba pergalės džiaugsmą, arba pralaimėjimo kartėlį. Kasdien žmogus kovoja su savimi, rinkdamasis tai kas jam yra palankiausia. Viskas priklauso nuo pačios as

smenybės. Vienus žmones pergalės sustiprina, kitus paverčia despotais, kurie nepaisant visko siekia pergalės. Todėl reikia nepamiršti jog emocinis intelektas kartais gali pasėti blogio sėklą. (Emocinio intelekto svarba pervertinama)

Pirmiausia, reikia savo emocijas kontroliuoti. Negalima pasiduoti užplūstantiems jausmams, pasikliaunant tik instinktais. Netgi tuo metu, kai situacija tikrai komplikuota. Įsivėlus į konfliktinę situaciją, reikėtų nuraminti visus dalyvaujančius, susitelkti bei numalšinti pyktį. Išsiaiškinti konflikto priežastis ir sutaikyti visus kitus. Pats turėtum reaguoti šaltai, visus suvaldyti, nepasiduoti užliejančioms emocijoms. Neveltui budistai teigia, kad: „Neslopink jo(pykčio ir savoemocijų), bet ir nieko nedaryk jo vedamas“. Šie žodžiai parodo, kad ne kiekvienas įstengia valdyti save bei užplūstančias emocijas. Mokėjimas valdyti save ir suvaldyti kitus neįžeidžiant, nesmerkiant ir nežeminant vadinama aukštu emociniu intelektu. Mokėti suvaldyti situaciją, save ir aplinkinius ne kiekvienas sugeba. Taip pat išgyventi, mokėti susitvardyti labai sunkiomis akimirkomis sugeba tik nedaugelis. Taigi, galima spręsti jog tik ne daugelis turi aukštą emocinį intelektą. (Emocinis intelektas ir jo svarba mūsų gyvenime)

Kiekvienas patiria tam tikrų gyvenimo smūgių. Jei žmogus yra pilnavertiška asmenybė, psichologiškai stiprus, jis stengiasi nepasiduoti atsiųstiems gyvenimo išbandymams ir visomis jėgomis kovoti, „plaukti prieš srovę“. Žinoma, ne visuomet pavyksta pasipriešinti. Bet išsikėlus savo tolimesnius gyvenimo tikslus, numačiusgražesnę savo ateitį, žmogus visuomet kovos. Tokių pavyzdžių gyvenimiškoje praktikoje galime rasti daugybę. Ta

arkime, Balys Sruoga, kuris parašė knygą „Dievų miškas“, apie savo išgyvenimus koncentracijos stovykloje. Tačiau, šitame romane aiškiai matoma, jog B.Sruoga nepasidavė koncentracijos stovyklos įtakai, netapo žiauriu. Jis priešinosi! Jis buvo stipri asmenybė, į viską žiūrėjo su ironija, sarkastiškumu. Jo emocinis intelektas buvo itin aukštas. Jis niekada nenusirito iki savo skriaudėjų lygio, visuomet gelbėjosi iš padėties subtiliai. Tai vienas iš geriausių, žmogaus su aukštu emociniu intelektu, pavyzdžių.

Visų antra, emocinio intelekto dalis yra gestikuliavimas, mimikos. Jau senai yra žinoma, kad daugiausiai informacijos yra perduodama ne tekstu, bet teritorija, judesiais, mimika, žvilgsniu. Visa tai taip pat rodo emocinį intelektą. Gestus lemia mūsų prigimtis, kultūra, socialinis statusas, psichinė būsena ir aplinka. Pirmiau nei žodis būna gestas. Tačiau daugelis teigia, kad žodis yra svarbesnis nei gestai ar mimikos. Neveltui Lily Tomlin yra pasakiusi : „Žmogus išrado kalbą, kad galėtų patenkinti savo poreikį skųstis“. Vis gi gestai gali perduoti informaciją, dubliuoti žodinę informaciją, papildyti žodinę informaciją, išduoti mūsų tikruosius jausmus. Taip pat gestų yra blogų ir gerų. Geri gestai yra aktyvūs, pozityvūs, kviečiantys diskusijai, dalyvavimui, ieškantys kontakto. Blogi gestai išduoda psichologinę būseną, baimę, nuovargį, agresyvumą. Kiekvienas žmogus kalbėdamas gestikuliuoja, rodo mimikas, tokias kaip: nepasitenkinimas, pyktis, džiaugsmas,nuostaba ir t.t. Taigi žmogaus kūno kalba išduoda ne tik mintis, bet ir emocinį intelektą. (Emocinis intelektas ir jo svarba mūsų gyvenime)

IŠVADOS

Taigi galima daryti prielaidas, kad žmogus yra pats atsakingas už tai, koks jis pats save kuria ir pateikia visuomeniniais, etiniais, psichologiniais klausimais ir t.t. Kiekvienas žmogus šiuos aspektus supranta ir vertina nevienodai. Kaip moko etikos pradmenys: „Mes visi esame panašūs, nes esame skirtingi“. O tai reiškia, jog kiekvieną atskirą gyvenimo sritį suprantame kitaip. Taip pat ir auklėjamės skirtingai. Žmones taip patveikia aplinka, kurioje jie gyvena, šeima, artimieji, draugai, o taip pat ir visuomenė. Skirtingas auklėjimo būdas, nustato skirtingą mąstymą, o taip pat ir skirtingą emocinį intelektą.

LITERATŪRA

Liudmila Januškevičienė (2012m. Balandžio 7d.) „Emocinio intelekto svarba pervertinama“. Peržiūrėta 2012, lapkričio 12, adresu http://www.delfi.lt/news/daily/Health/psichologas-abagdonas-emocinio-intelekto-svarba-pervertinama.d?id=57852362

Aušra Šumakarienė (2009 birželis) Gyventi negalima pasiduoti! Aš ir psichologija. Peržiūrėta 2012, lapkričio 12, adresu http://www.asirpsichologija.lt/index.php?gyventi-negalima-pasiduoti&category=4&id=168

3. „Emocinis intelektas ir jo svarba mūsų gyvenime“ (n.d.). Peržiūrėta 2012 m, lapkričio 12, adresu

http://www.cvmarket.lt/karjeros-centras/emocinis-intelektas-ir-jo-svarba-musu-gyvenime-2-2-914-0

Leave a Comment