EMIGRACIJA

EMIGRACIJA

Psichologijos projektas

ĮVADAS

Darbo tikslas – aprašyti emigracijos problemą ir pateikti galimus šios problemos sprendimo būdus.

Darbo uždaviniai:

Aprašyti šios problemos aktualumą.

Pateikti statistinių palyginimų apie emigraciją Lietuvoje ir pasaulyje..

Pateikti emigracijos priežastis.

Pasiūlyti šios problemos sprendimo būdų.

Vienas šiuolaikinės visuomenės raidos bruožų yra nepaprastai išaugusi gyventojų migracija, ypač būdinga pokomunistinėms šalims, tarp jų ir Lietuvai. Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai padarė esminį poveikį migracijos procesui. Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990m., įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m., Lietuva susidūrė su masiinės emigracijos reiškiniu. Emigracija – procesas, tiesiogiai įtakojantis netik demografinius pokyčius, bet ir darantis poveikį šalies ekonomikai, švietimo sistemai, mokslui, viešiesiems finansams, tautos kultūrai, socialiniam šeimos gyvenimui. Dėl savo įtakos daugeliui gyvenimo sričių, sparčiai auganti, nevaldoma emigracija yra tapusi rimtu iššūkiu ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui išsivysčiusių pasaulio šalių. Kadangi emigracijos procesas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes, todėl būtina identifikuoti šio proceso priežastis ir ieškoti būdų jam kontroliuoti ir nukreipti pageidaujama linkme. Migracijos politika laikoma viena iš darbo rinkos subaalansavimo priemonių. Sparčiai augant emigracijos tempams, kintant ekonominei situacijai, keičiantis emigracijos kryptims, ypač aktualu įvertinti emigracijos poveikį.

Globalizacija, europeizacija sąlygojo šalies migracijos procesų pokyčius. Apie 3 proc. viso pasaulio populiacijos sudaro žmonės, kurie gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Įvertinus Lietuvos emigrantų skaičių maty

yti, kad jie sudaro 0,44 proc. visų Europos emigrantų, o viso pasaulio mastu Lietuvos emigrantai sudaro 0,14 proc. Nors pasaulio mastu Lietuvoje vykstantys emigracijos procesai neatrodo ypač dideli ir keliantys pavojų šalies ekonomikai ir socialinei raidai, nacionaliniu mastu išvykstančių asmenų skaičius reikšmingai veikia šalies demografinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius procesus. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) iš šalies išvyko 615 tūkst. gyventojų (kasmet iš šalies emigravo vidutiniškai po 30 tūkst. piliečių). Pastaraisiais metais išvykstančių asmenų skaičius po truputį mažėja, tačiau išlieka labai didelis: 2010 m. iš Lietuvos emigravo 83 tūkst., 2011 – 53,9 tūkst. 2012 – 41,1 tūkst. asmenų.

EMIGRACIJA LIETUVOJE IR PASAULYJE

 

pav. Emigracija įvairiose pasaulio šalyse

 

pav. Emigracija Lietuvoje

EMIGRACIJOS PRIEŽASTYS

Politiniai konfliktai

Maži atlyginimai

pav. Emigracijos priežastys

Prastos gyvenimo sąlygos. Ši frazė gali būti priskiriama prie priežasčių, kurios lemia emigraciją. Negana to, tikriausiai tai viena iš dažniausiai pasitaikančių priežaasčių, kurios daro tam įtaką. Prastos gyvenimo sąlygos, tai reiškia, mažas atlyginimas, kurio neužtenka įsigyti ar net išlaikyti būstą, jau nekalbant apie kitus patogumus, tokius kaip garažą, automobilį ir pan., tai reiškia prastą maistą ir drabužius bei visišką savęs ribojimą kalbant apie laisvalaikį, pramogas. Prastos gyvenimo sąlygos reiškia nuolatinį stygių, baimę, turint tiek mažai, netekti ir to, pastovius savo kuklaus biudžeto paskirstymus ir taupymą. Tokia kasdienybė ne vieną priverčia griebtis šiaudo ir daryti bet ką, kad išgyventų, išsigelbėtų ir padėtų savo š

šeimai.

Migrantus traukia geresnės nei kilmės šalyje kitų valstybių ekonominės, socialinės ir kitokio pobūdžio sąlygos. Prie jų priskiriami šie veiksniai: didesnės pajamos, mažesni mokesčiai, geresni darbo pasiūlymai, politinis stabilumas, geresnės mokymosi, gydymo paslaugos, religinė tolerancija ir pan.

Nepalanki vidinė gimtosios šalies situacija. Tai gali būti susiję su politiniais ir tarptautiniais konfliktais, kai šalyje vyksta karai ar kitokie įvykiai, kurie turi įtakos visos šalies gyventojams. Žinoma, kad tokių įvykių metu gali pablogėti daugelis rodiklių, tarp jų ir ekonominė šalies padėtis. Gyventojams trūksta pinigų pragyvenimui, jie negali įsigyti normalaus maisto arba, remiantis kai kurių šalių pavyzdžiu, gali būti ir atvirkštinis variantas, piniginė pilna pinigų, tačiau parduotuvių lentynos tuščios. Įvairūs vienokie ar kitokie minėtų problemų padariniai skatina ieškoti ramesnės užuovejos užsienio šalyse.

Prie šios priežasties veiksnių priskiriama: karas ar kitoks ginkluotas konfliktas, skurdas, ypač bloga politinė situacija, didelis nedarbas ir menkas užimtumas, mažas atlyginimas, sudėtingos ir sunkios materialinės ir socialinės gyvenimo sąlygos.

Išvykę šeimos nariai. Ne paslaptis, kad įšvykti gyventi kitur ir palikti savo šeimą, artimuosius bei draugus yra ganėtinai sunku. Taip šeimas išskiria jau anksčiau minėta problema – lėšų trūkumas pragyvenimui. Kartais šeimos nariai neturi galimybių keliauti visi kartu, todėl dažniausiai išvažiuoja tik vienas šeimos narys arba abu, o vaikus, jeigu turi, palieka senelių ar giminaičių prieži

iūrai. Jeigu kelionė būna sėkminga ir užsienyje pavyksta įsikurti, rasti geras darbo vietas dažnai po kurio laiko ten atvyksta ir visa šeima. Taip pat emigraciją į kitas šalis gali lemti kitų žmonių rekomendacijos, darbo pasiūlymai. Tai ypač gundo tuos, kurie savo gimtojoje šalyje nesulaukia šviesaus rytojaus, kurių pečius slegia rūpesčiai kaip išgyventi ir amžinas trūkumas.

Dažniausiai tai yra susiję su tuo, kad anksčiau išvykę emigrantai informuoja gimtojoje šalyje likusius draugus, pažįstamus, gimines apie darbą, būstą, ekonomines sąlygas ar net pasikviečia atvykti gyventi toje šalyje, kurioje jie yra įsikūrę. Taigi migracija sukelia papildomą emigracijos arba imigracijos srautą, kuris priklauso nuo to, kurios valstybės atžvilgiu yra vertinama.

Psichologiniai veiksniai. Kaip ir daugeliui žmogaus pasirinkimų, be išimties ir šiam, įtaką daro psichologiniai veiksniai. Jie gali būti susiję su žmogaus vertybėmis, asmenybės bruožais ir įvairiais kitais dalykais, kuriuos kiekvienas turime skirtingus. Nuo to priklauso ir žmogaus prisirišimas prie gimtosios šalies, šeimos, noras patirti kažką naujo, išbandyti tai, kas dar neatrasta. Taip pat asmenybės ypatumai gali ir sutrukdyti ieškoti išeities iš nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo situacijos, pavyzdžiui, jeigu žmogus nuolat ko nors baiminasi, dvejoja ir negali apsispręsti, per daug galvoja apie būsimas pasekmes, kurios jo vaizduotėje atrodo šimtą kartų baisesnės negu būtų iš tikrųjų. Toks žmogus galimai nesiryžtų kelionei už sav

vo gimtosios šalies ribų, nes tai jam atrodytų per daug rizikinga, nebent jis būtų visiškoje bedugnėje ir neturėtų kito pasirinkimo.

Asmeninės individo savybės ir vertybės yra svarbūs tuo, kad jie nulemia norą ir sprendimą emigruoti. Psichologiniai veiksniai susiję su motyvacija, prisirišimu prie šeimos, baime ir nežinomybe dėl prisitaikymo naujoje šalyje, kalbos barjeru ir pan.

 

+Faktoriaus pavadinimas Modifikuotumas Poveikis
Prastos gyvenimo sąlygos + ++
Nepalanki vidinė gimtosios šalies situacija +
Išvykę šeimos nariai + ++
Psichologiniai veiksniai + +

 

Neturi poveikio
Nedidelis poveikis 0
Turi poveikį +
Turi labai didelį poveikį ++
Nemodifikuotas
Nėra modifikuotumo 0
Modifikuotas +
Labai modifikuotas ++

 

PROBLEMOS SPRENDIMO BŪDAI

Kadangi yra ne viena priežastis daranti įtaką emigracijai, taip ir sprendimo būdų yra ne vienas ir ne du, tačiau ne kiekvienas iš jų bus veiksmingas visose srityse. Vieno atlikto tyrimo metu, kurį atliko tos amžiaus grupės atstovai, kurie dažniausiai ir palieka gimtąsias šalis, paaiškėjo, kad norint paskatinti gyventojus likti tėvynėje, būtina mažinti nedarbą, didinti minimalųjį darbo užmokestį, reformuoti švietimo sistemą, gerinti studijų kokybę, numatyti daugiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, tobulinti paskolų studentams sistemą, sudaryti palankesnes sąlygas atlikti praktiką, padėti jaunimui įsilieti į darbo rinką, ugdyti lyderio įgūdžius, remti jaunuosius verslininkus. Nepaisant visų šių, vienų lengviau, o kitų sunkiau įgyvendinamų problemos sprendimo būdų pabandysiu pateikti vieną, kuris galėtų daryti įtaką ne vienai, bet kelioms ar net visoms sprendžiamos problemos priežastims.

Manau, kad Lietuvoje galėtų atsirasti įstaiga ar organizacija, kokiu nors skambiu pavadinimu, sudominančiu būsimus emigrantus, kuri galėtų teikti įvairiapusišką pagalbą, kitaip tariant, turėtų visą pasiūlymų kompleksą žmonėms, kuriems reikia pagalbos gimtojoje šalyje. Mano manymu, tokiai organizacijai labiausiai tiktų pavadinimas „EMIGRACIJA – NE IŠEITIS“.

Paslaugos, kurias galėtų teikti ši organizacija:

Problema: prastos gyvenimo sąlygos. Problemos sprendimo būdas: organizacija galėtų sudaryti sutartis su bankais, kurios būtų abipusiškai naudingos ir tokiu būdu padėtų lengviau gauti paskolas žonėms, kuriems tuo metu taip trūksta pinigų. Tai galėtų būti beprocentės paskolos, paskolos, kurių atidavimo laikotarpis būtų ne taip griežtai ribojamas, paskolos, kurių grąžinimo periodiniai mokėjimai nebūtų griežtai apriboti tam tikra pinigų suma. Taip pat ši organizacija galėtų dalyvauti įvairiose akcijose, kurių metu surinktų aukojamų pinigų, savo veikla galėtų rinkti pinigus ir kitokias aukas likimo nuskriaustiesiems.

Problema: nepalanki vidinė gimtosios šalies situacija. Problemos sprendimo būdas : tai problema, kuriai vargu ar galėtų daryti įtaką kokia nors organizacija, ypač tokia kaip ši – siekianti sulaikyti būsimus emigrantus. Tačiau ji galėtų padėti žmonėms tuo, kuo gali: padėti gauti pinigų, surasti darbą, rasti gyvenamąjį būstą tiems, kurie jo neteko. Kalbant apie paskutiniosios pagalbos rūšį, manau, ši organizacija galėtų bendradarbiauti su nekilnojamojo turto agentūromis, kurios už reklamą ar kitokį nepiniginį atlygį sutiktų padėti ir teiktų nebrangių būstų įsigijimo ar nuomos pasiūlymus.

Problema: išvykę šeimos nariai. Problemos sprendimo būdas: kadangi šeimos nariai išvyksta dažniausiai dėl to, kad siekia užsienyje užsidirbti ir atsiųsti pinigų likusiems šeimos nariams, ši organizacija galėtų bendradarbiauti su Darbo birža ir įvairiomis kitomis įmonėmis ir organizacijomis, kurios teiktų darbo pasiūlymus.

Problema: psichologiniai veiksniai. Problemos sprendimo būdas: žmogaus asmenybės bruožų, vertybių ir pasaulėžiūros nieks nepakeis, tačiau gali pakeisti jo mintis, nukreipti jas kita linkme, kas gali daryti įtaką netgi ir kitiems jo pasirinkimams. Šiuo atveju, manau, organizacija, siekianti sulaikyti būsimus emigrantus, galėtų pasiūlyti psichologų pagalbą morališkai ir kitaip kaip asmenybėms žlugusiems žmonėms, galėtų turėti kitokių įvairių sričių specialistų, kurie galėtų patarti žmonėms kaip jiems elgtis, ką daryti.

IŠVADOS

Emigracija – tai viena iš aktualiausių šių dienų kiekvienos šalies problemų. Išvykstančių žmonių skaičius iš šalies daro įtaką tiek ekonominiams, tiek socialiniams ir be abejo daugeliui kitų šalies rodiklių. Viena iš sunkiausių kiekvienos šalies užduočių, kaip užkirsti kelią emigracijai.

Atsižvelgdami į statistinius duomenis, matome, kad daugiausiai emigrantų traukia į Didžiąją Britaniją, 2010 metais jų skaičius siekė net 40901. Iš Lietuvos daugiausiai žmonių pasitraukė taip pat 2010 metais, jų skaičius siekė 83157.

Dažniausios emigracijos priežastys tai: prastos gyvenimo sąlygos, nepalanki vidinė gimtosios šalies situacija, išvykę šeimos nariai, psichologiniai veiksniai.

Kaip vieną iš šios problemos sprendimo alternatyvų, siūlau įsteigti organizaciją, kuri teiktų visokeriopą pagalbą norintiems išvykti į užsienį, siekiant susikurti šviesesnį rytojų.

LITERATŪRA

Jaunimas pataria, kaip mažinti emigraciją [žiūrėta 2015 m. birželio 2 d.] Prieiga per internetą http://alkas.lt/2013/07/22/jaunimas-pataria-kaip-mazinti-emigracija/

Tarptautinė migracija [žiūrėta 2015 m. gegužės 25 d.] Prieiga per internetą http://www.stat.gov.lt/

Lietuvos gyventojų emigracijos priežastys ir padariniai šalies ekonomikai [žiūrėta 2015 m. gegužės 29 d.] Prieiga per internetą www.vu.lt/leidyba/dokumentai/zurnalai/./emigracijos_prieastys.pdf

Leave a Comment