OBLIGACIJOS

1331 0

TURINYS

ĮVADAS 2

plačiau apie obligacijas 3

OBLIGACIJŲ EMISIJŲ PLATINIMAS 4

VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMAS EMITENTO PASTANGOMIS 6

OBLIGACIJŲ RŪŠYS 7

VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS REGISTRAVIMO PROCESAS IR JO TIKSLAI 9

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 13

ĮVADAS

Finansų rinka – ekonominė rinka, kuri leidžia žmonėms pirkti ir parduoti, t. y. apsimainyti pinigais, vertybiniais popieriais ir finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip akcijos,obligacijos, žaliavų – tauriųjų metalų ar grūdų – išankstiniais bei ateities sandoriais.

Finansų rinkos palengvina:

kapitalo pritraukimą (kapitalo rinkoje);

rizikos perleidimą (išvestinių priemonių rinkoje);

likvidumo perleidimą (pinigų rinkoje);

tarptautinę prekybą (valiutų rinkoje).

Šiandien mūsų temai aktualiausia yra obligacijų rinka, kuri yra kapitalo rinkos sudedamoji dalis.

Obligacija – skolos vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio assmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę (išmokama išperkant obligaciją), metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba turtines teises (obligacijos išleidžiamos nematerialia forma, o nuosavybės teisė į jas įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose).

Darbo tikslas – išanalizuoti obligacijų emisijos išleidimo procesus ir reikalavimus.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti medžiagą apie obligacijų emisijos išleidimo procesus ir reikalavimus.

Pateikti informaciją apie obligacijų emisijos išleidimo procesus ir reikalavimus.

plačiau apie obligacijas

Obligacijos yra ne kas kitas, o paskola, dėl to jos dar vadinamos skolos vertybiniais popieriais. Pinigus obligacijų pavidalu galima skolinti valstybei ir verslo įmonėms, kurios skkolinasi norėdamos pritraukti kapitalą stambiems projektams finansuoti ar padengti einamosioms išlaidoms. Bankai gali toleruoti tik mažą riziką, todėl kompanijoms ne visuomet suteikia pageidaujamo dydžio paskolą. Ką įmonės daro, jeigu bankai nesuteikia norimo dydžio paskolos? Tokiu atveju kompanijos platina obligacijų emisijas ir jas

s pardavinėja investuotojams.

Būsto paskolą žmonės turi grąžinti per tam tikrą laiką. Lygiai taip pat kompanijų ir valstybių obligacijos platinamos tam tikram terminui. Pasibaigus minėtam terminui, valstybė arba įmonė išperka obligacijas – investuotojams grąžina visus pasiskolintus pinigus bei palūkanas.

Obligacijas gali leisti vyriausybės, savivaldybės, viršnacionalinės institucijos (pvz. Pasaulio bankas) ir verslo įmonės. Skirtingi emitentai yra savaip patrauklūs investuotojams. Vyriausybių išleidžiamos obligacijos yra saugiausios, tačiau mažai pelningos. Savivaldybių platinamos obligacijos rizika mažai tenusileidžia vyriausybės obligacijoms, o jų pajamingumas yra šiek tiek didesnis. Verslo kompanijų obligacijų įvairovė yra didžiausia, nuo saugių iki rizikingų, nuo brangių iki pigių.

Vyriausybinės organizacijos leidžia obligacijas, siekdamos įgyvendinti stambius projektus (statyti tiltus, mokyklas, bibliotekas ir pan.) kai tam neužtenka surinktų mokesčių. Kompanijos platina obligacijas norėdamos finansuoti kitų kompanijų įsigijimą, pritraukti kapitalą nauujų gamyklų statybai, apyvartinėms lėšoms ir t.t.. Obligacijos sudaro galimybes vyriausybinėms ir verslo kompanijoms greitai pritraukti trūkstamą kapitalo kiekį tam, kam nenaudojant savų pinigų.

OBLIGACIJŲ EMISIJŲ PLATINIMAS"RINKOS

 

Obligacijas išleisti gali toli gražu ne kiekviena privati kompanija. Obligacijas norinčioms išleisti kompanijoms keliami aukšti reikalavimai, kuriuos įvykdyti dažniausiai gali tik stambios įmonės ir valstybės. Obligacijas išleisti yra ganėtinai brangu, todėl finansiškai naudinga platinti tik dideles obligacijų emisijas.

Emitentas norėdamas išplatinti obligacijų emisiją, pirmiausia privalo susirasti pagrindinį platinimo organizatorių, kuris už sutartą kainą organizuos obligacijų emis

sijos platinimą. Paprastai pagrindinis platinimo organizatorius būna stambus investicinis bankas ar finansų tarpininkas.

Pagrindinis platinimo organizatorius konsultuoja emitentą obligacijų platinimo klausimais, nustatant platinamų obligacijų:

kiekį;

kainą;

pajamingumą;

galiojimo laikotarpį;

likvidumą antrinėje rinkoje.

Siekdamas užtikrinti sėkmingą obligacijų emisijos išplatinimą, pagrindinis platinimo organizatorius iš anksto išsiaiškina kokio dydžio palūkanas planuoja mokėti emitentas (kompanija) ir kokią kainą pasiruošę mokėti investuotojai. Atsižvelgiant į situaciją rinkoje ir emitento galimybes yra koreguojama obligacijų kaina ir palūkanų norma. Tokia procedūra leidžia įsitikinti, kad obligacijų emisija atitiks rinkos poreikius ir bus sėkmingai išplatinta."Palūkanų

 

Galiausiai nauja obligacijų emisija parduodama pirminėje rinkoje (angl. IPO). Paprastai pirminio viešo obligacijų platinimo metu obligacijos pasiūlomos instituciniams ir profesionaliems investuotojams. Priminio viešo obligacijų platinimo metu obligacijos platinamos už iš anksto nustatytą fiksuotą kainą.

Smulkieji investuotojai obligacijas paprastai gali įsigyti tik pradėjus jomis prekiauti antrinėje rinkoje – biržoje. Biržoje obligacijas galima parduoti bet kuriuo metu, tad investuotojas nėra priverstas laukti kol baigsis obligacijų galiojimo terminas ar bus išmokėtos palūkanos. Investuotojui pakanka surasti naują obligacijos pirkėją, kuriam obligacijų kaina pasirodys patraukli. Siekdami parduoti ar nupirkti obligaciją investuotojai mažina arba didina obligacijų kainas, todėl biržoje obligacijų kaina nuolat svyruoja."Obligacijų

Valstybės leidžiamos obligacijos dar vadinamos vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP). Vyriausybės vertybinių popierių platinimo mechanizmas šiek tiek skiriasi nuo privačių kompanijų obligacijų platinimo. Visų pirma VVP platinimą organizuoja valstybinės institucijos. Vyriau

usybės vertybiniai popieriai platinami aukciono būdu. Aukciono metodas vyriausybei leidžia išplatinti obligacijas geriausia kaina ir suteikia obligacijų platinimui skaidrumo.

Obligacijos listinguojamos biržose geografiniu principu. Pvz. Lietuvos kompanijų obligacijos listingiuojamos NASDAQ OMX vertybinių popierių biržoje, Euroobligacijos – Londono ir Liuksemburgo biržose, Azijos kompanijų obligacijos – Honkongo ir Singapūro akcijų biržoje, JAV obligacijos – Niujorko akcijų biržoje.

VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMAS EMITENTO PASTANGOMIS

Per neilgą Lietuvos kapitalo rinkos egzistavimo laikotarpį išryškėjo tokia praktika: vertybinius popierius platinti “savo jėgomis”, nesinaudojant tarpininkų paslaugomis. Pirmiausia tai reiškia, kad emitentai pasitiki savo sugebėjimais išplatinti naują emisiją tuo pačiu sumažindami emisijos kaštus. Kita problema – jau minėtas vietos tarpininkų nesugebėjimas efektyviai išplatinti vertybinius popierius esant neefektyviai antrinei vertybinių popierių rinkai.

Emitentas savo jėgomis platindamas vertybinius popierius patiria gerokai didesnę neišplatinimo riziką veikdamas pirminėje rinkoje vienas, be tarpininkų pagalbos. Tokiu atveju, visą emisijos paruošiamąjį darbą ir platinimą atlieka vien emisiją leidžiančios bendrovės darbuotojai.

Akivaizdu, kad šiuo atveju keičiasi emisijos kaštų struktūra – sumažėja tiesioginiai kaštai padidėjus netiesioginiams, nors bendru atveju gaunama kaštų ekonomija palyginus su platinimu, padedant tarpininkaujančiai institucijai. Egzistuoja ir kitos objektyvios priežastys, susijusios su platinimo ar kapitalo didinimo ypatumais, lemiančios tai, kad emitentas imasi platinti vertybinių popierių emisiją savo jėgomis. Emitentas nesuinteresuotas naudotis tarpininko paslaugomis, jeigu:

• emisija platinama tik bendrovės akcininkams;

• kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;

• akcionuojamos bendrovės skolos.

OBLIGACIJŲ RŪŠYS

Obligacijos gali b

būti klasifikuojamos daugeliu kriterijų: išpirkimo terminą, emitentą, apdraudimą, pajamų būdą. Investuotojui svarbu žinoti obligacijų tipą, nes nuo to priklauso rizika ir pelningumas.

OBLIGACIJŲ SKIRSTYMAS PAGAL KILMĘ:

Valstybinės obligacijos. Beveik visų pasaulio valstybių vyriausybės leidžia obligacijas siekdamos pritraukti kapitalą. Tokios obligacijos laikomos vienos saugiausių, kadangi jos yra apdraustos vyriausybės garantiją ir skirtingai nei kompanijos, valstybė negali bankrutuoti. Dėl šios priežasties valstybinės obligacijos dažnai būna ne tokios pelningos. Kita vertus, valstybinių obligacijų pelningumas priklauso nuo obligacijų rizikos (vyriausybės sprendimų, ekonominės būklės, valiutos, infliacijos). Vyriausybė dažniausiai platina ilgalaikių obligacijų emisijas nuo 1 iki 30 metų, rečiau skolinasi lėšas iki vienerių metų terminui.

Privačių kompanijų obligacijos. Šias obligacijas leidžia privačios kompanijos, siekdamos pritraukti papildomą kapitalą. Išleidžiamas obligacijas kompanijos gali apdrausti savo turtu. Privačių kompanijų obligacijos laikomos rizikingesnėmis už valstybines obligacijas, tačiau rizika priklauso nuo konkrečios kompanijos. Privačių kompanijų obligacijų reitingai ir kaina daug labiau svyruoja nei valstybinių obligacijų, kadangi kompanijų finansinė padėtis nėra tokia stabili kaip vyriausybės.

OBLIGACIJOS PAGAL APDRAUDIMĄ:

Apdraustos obligacijos – tai obligacijos, už kurias kompanija laiduoja savo turtu. Dažniausiai susiduriama su atvejais kai įmonė obligacijų saugumą garantuoja savo nekilnojamu turtu. Tokiosobligacijos dar vadinamos hipotekomis. Šios obligacijos yra laikomos saugiomis, kadangi netgi kompanijos bankroto atveju obligacijų savininkas įgyja teisę į nekilnojamąjį turtą.

Neapdraustosios obligacijos – tai yra tipinės daugelio kompa. . .

Join the Conversation