Budizmo pagrindai

Sidharta Gautama, kuris buvo pavadintas Buda (”praregėjusysis, nušvvitusysis”) ir kuris tapo budizmo religijos pradininku, gimė apie 560 pr.kr., o mirė sulaukęs aštuonesdešimties.Gyveno šiaurytinėje Indijoje kaip tik tuo metu, kai šis regionas garsėjo kaip vienas didžiausių pasaulio intelektualinės bei dvasinės veiklos centrų.
Išsivadavimas iš kančių kaip vienintėlis tikslas yra būdingasis Būdos mokymo bruožas.Be to, Būda nesiekia ko nors daugiau, o tik skrlbia išsivadavimą iš visą gyvenimą pripildančių kančių ir rodo kelią į šį tikslą.Tik tai tėra jam svarbu ir eaminga;Bet koks pažinimas, nesusijęs su šiuo tiikslu, atmetamas kaip nesvarbus ir nereikalingas, o pažinimo, be to, pažinimo kaip tokio siekimas, smalsumas sužinoti, kaip prisirišimas prie pasaulio, trukdąs išsivaduoti, išsigelbėti.Ar pasaulis amžinas ar ne, begalinis ar ne, ar išgelbėtasis gyvena po mirties, ar ne – tai klausimai į kuriuos Buda neatsako, tai klausimai neturintys su juo nieko bendra.Budizmas yra religija, o ne filosofija.Tčiau pagrindinės jo mintys telpa į filosofijos istoriją.
Pasaulio filosofijos istorijoje žymų pėdsaką paliko Budos mokymas, kurį sudaro 7 – ri dėsniai: KARMA, REINKARNACIJA, IŠSIVADAVIMAS IŠ KARMOS, KETURIOS TAURIOSIOS TIESOS, AŠTUONGUBAS TAAURUSIS KELIAS, NIRVANA ir DHARMA.
Taigi savo darbe šnekėsiu apie kiekvieną atskirai.
Karmos dėsnis, arba priežąsties ir pasėkmės dėsnis, pasireiškia tiek moraline, tiek fizine žmogiškojo gyvenimo dimensija.Geri ir pikti žmogaus darbai sukausto jį karmos grandinėmis ir pririša prie “atgimimų ciklo “.
Reikarnacija dėsnio te

eigimu visos žmogiškosios būtybės gerų ar piktų savo poelgių pasekmes patiria per reinkarnaciją arba naują gimimą.Jų poelgiai, kalbėjimas ir mintys ankstesniuose gyvenimuose nulemia naujo įsikūnijimo aplinkybes.
Išsivadavimo iš karmos dėsnio esmę sudaro tai, kad svarbiausia žmogui suprasti žmogiškąją savo situaciją, suvokti, kad jis yra karmos rate.Jei žmogus paklūsta teisingiems reikalavimams, jis gali pranokti, peržengti žmogiškąją situaciją.Tačiau tai nereiškia, jog žmogus panaikina karmą – ne, jis išsilaisvina iš vidinių karmos gniaužtų, pakeisdamas savo gyvenimo orientaciją.Tuomet ir prasideda naujas procesas, kurio metu galima pelnyti vadinamąją teigiamą karmą, o jos pozityvias pasekmes netrukus pajunta ir pats žmogus, ir aplinkiniai.
Keturios tauriosios tiesos apibendrina budos patirtį.
Pirmoji tiesa teigia, jog universali žmogiškoji patirtis, dvasinė, emocinė net ir fizinė kančia būna nulemta praėjusio gyvenimo karmos.
Antroji tiesa – tai suvokimas, kad kaančios priežąstis yra blogų dalykų troškimas, godus jų laikymasis arba neteisėtas net ir savaime gerų dalykų reikalavimas svarbiusia žmogaus problema, kad iškreipiama tikrų dalykų samprata, kad žmogus šio pasaulio daiktams bei asmenims priskiria tokias vertybes, kokių jie turėti negali.
Trečioji tiesa byloja, kad iš kančios imanoma išsivaduoti.Juk Gautama parodė, kaip išsprendžiama žmogiškoji dilema.
Ketvirtoji tiesa nurodo, kaip galima išsivaduoti iš karmos.Tai aštuongubas taurusis kelias.
Nirvanos dėsnis taip pat labai svarbus Budos mokyme.Priešingai eretiškai budizmo intetpretacijai, nirvana nėra sunaikinimas.Atvirkščiai, nirvana yra transformuota žmogaus są
ąmonės būsena, nepriklausoma realybė, turinti savo pačios dinamizmą.Tai visiška priešingybė materialiajam pasauliui.
Dharma – kelias, kuriuo einama į nirvaną.Tai lyg asmens dinamitas, kuris suteikia individui vidinę stiprybę, o jo gyvenimui naują kokybę.

Leave a Comment