Bendravimas

Komunikacijos proceso stebėjimo analizė

Bendravimo psichologija

Darbą atliko: Simona Katauskytė

Klaipėda 1990
1. Stebėto asmens trumpa charakteristika:

Vyras, 36 metų, direktorius, dirba privačioje įmonėje. Labai sunkiai

bendrauja su žmonėmis, nedemėsingas jų emocijoms. Visada nepatenkintas,

sugebantis visiems sugadinti nuotaiką, bet tai pamatęs stengiantis

atsilyginti už padarytą “žalą” atlyginimų ar premijų padidinimu.

Mėgstantis gąsdinti, kai mato kad su juo bandoma ginčytis. Nelinkęs pats

dirbti, linkęs paskirstyti visus (ir savo) darbus darbuotojams. Mėgsta

“pavaidinti” kad labai daug dirba. Mėgsta priekabiauti prie pačių

mažiausių smulkmenų. Drabužiams skiria pakankamai dėmesio (o gal tuo

rūpinasi žmona). Šukuosenai visiškai neskiria dėmesio. Labai bijo

išsiskirti iš aplinkinių, kad apie jį nepradėtų šnekėti. Cholerikas.

Visažinis.

2. Kada, kur vyko stebėtasis komunikacijos procesas, kiek žmonių jame

dalyvavo, kokia tai buvo situacija:

Įprastinė darbo diena. Komunikacijos procesas įvyko darbuotojų kabinete.

Dalyvavo 2 žmonės (kiti apsimetė kad dirba ir nieko negirdi, bet sėdėjo

šalia). Stebimasis aptarinėjo seno projekto vykdymą.

3. Koks buvo stebimojo tikslas šioje situacijoje:

Tikslas išsiaiškinti kokie projekto etapai nebaigti ir kodėl nebaigti. Už

tai buvo atsakingas stebimojo pašnekovas, kuriam nepavyko ne tik

apsiginti, bet ir gintis. Jam tas leista nebuvo.

a. Ar stebimasis šioje situacijoje pasiekė tikslą kurį norėjo paasiekti?

Ne, stebimasis tik apsunkino jau suplanuotus darbus ir sumaišė

pašnekovo darbų planą.

b. Kokių komunikacijos priemonių naudojimas jam labiausiai padėjo

siekti tikslo?

Stebimasis nepažeidė socialinės zonos (labai gerai parinko

pašnekesio atstumą 2m.). Jis nelietė pašnekovo, nes tokio pokalbio

metu tai tik sutrukdytų sėkmingai bendrauti.

c. Kokių komunikacijos pr

riemonių naudojimas jam labiausiai trukdė pasiekti

norimą tikslą?

Per daug tyli kalba (murmėjimas sau panosėje). Manymas, kad kalba

garsiai ir aiškiai, nepastebėjimas, kad jo pašnekovas pastoviai

klausia “kaip sakėte?”, “neišgirdau”. Daug nereikalingų žodžių, kurie

tik pailgina ir supainioja pokalbį. Daug priekabiavimo prie pašnekovo

žodžių. Supimasis kėdėje (pats greičiausiai to nejautė). Nežiūrėjimas

į akis. Neatsiskleidimas (stebimasis nerodė savojo tikrojo “aš”).

Nesutikimas, kad jo sprendimas klaidingas. Pašnekovo idėjų

niekinimas. Žmogaus “tankas” tipas, grubiai ir tiesmukiškai

išdėstantis savo nuomonę, pašnekovo atžvilgiu elgiamasi labai

agresyviai, vartoja grubius posakius, kalba labai tyliu bet pakeltu

balsu, veido išraiška rodanti nusistebėjimą pašnekovu – kaip galima

turėti tokių absurdiškų idėjų? Nenoras išklausyti pašnekovo argumentų

(manymas iš anksto, kad jie klaidingi). Noras “įveikti”. Žiūrėjimas

po kojom – keistas ir nesuprantamas.

d. Kaip jautėsi kiti šios komunikacijos dalyviai?

Kaip visada, vengiantis nemalonumų pašnekovas, įpratęs būti

įžeidinėjamas ir nesuprastas. Linksėdamas galvą jis nnorėjo, kad

pokalbis kuo greičiau baigtųsi, nors to nesitikėjo iš stebimojo

sėdėsenos (įsitaisęs taip, lyg niekur šiandien nesuruoštų eiti).

Kolegos, sėdėdami ir nenoromis klausydami pokalbį norėjo juoktis iš

stebimojo nesugebėjimo pateikti trumpai ir aiškiai suformuluotą

mintį. Jie pastebėjo, kad stebimasis dažnai kartoja tą patį.

e. Ar jūsų nuomone, šią komunikacijos situaciją galima pavadinti sėkminga?

Kodėl?

Situacija, mano manymu, nesėkminga, nes stebimasis siekė tikslo

sudarydamas šaltą psichologinį klimatą, netikslingai panaudodamas

savo, kaip darbdavio, priemones. Bendravimo procese nejaukiai jautėsi

ne tik stebimasis su pašnekovu, bet ir aplink esantys kolegos.

f. Ką naujo sužinojote, stebėdami i

ir analizuodami šią situaciją, apie

sėkmingos komunikacijos prielaidas?

Apie sėkmingą komunikaciją sužinojau tik įsivaizduodamas save

direktoriaus vietoje, kaip aš elgčiausi tam tikroje situacijoje. Aš

buvau tikras, kad sugebėčiau aptarti projekto darbų vykdymą be

konflikto, abiems pusėms priimtinu ir maloniu būdu. Aš būčiau ne

kaltintojas ( žmogus, šalia kurio atsidūrę, būtume apkaltinti

nemokšiškumu ar dar kuo nors, kurio laikysena demonstruoja, kad jis

svarbiausias, kad jis čia šeimininkas) o kaip lygus su lygiu.

Nobelio premijos laureatas K. Lorenz pasakė, kad pagrindinė

socialinių konfliktų priežastis – individo agresyvumas. Pagal jį,

gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria ; agresija –

nuolatinė gyvo organizmo būsena. Manau, kad stebimasis pokalbio metu

buvo “žvėris”. Ne dalykinio pokalbio metu žvėriškumas atslūgdavo,

tada, kai ir buvo pats palankiausias metas bendrauti svarbiomis

temomis..

Bendravimo psichologija

Komunikacijos proceso stebėjimo protokolas

|NR. |Kas stebima |Įvertinimas |
| | |(nuo 1 iki |
| | |5) |
|1. |Balso tonas (ar jis pernelyg pakeltas, nuleistas, ar optimalus)|4 |
|2. |Balso garsumas (ar stebimasis, jūsų nuomone, kalba per garsiai,|2 |
| |arba per tyliai, o gal kaip tik. atsižvelgiant į situaciją) | |
|3. |Intonacija (ar ji, jūsų nuomone, atitinka tuos tikslus, kurių |4 |
| |stebimasis siekia) | |
|4. |Kalbos aiškumas, tikslumas (ar mintys dėstomos aiškiai, ne per |2 |
| |daug ištęstai) | |
|5. |Kalbos stilius (gal jis per daug formalus, o gal familiarus?) |3 |
|6. |Išsireiškimų „indeksavimas” (ar kalbama atsižvelgiant į |5 |
| |pašnekovų amžių, statusą, jų galimybes suprasti) | |
|7. |Aktyvus klausymasis (ar stebimasis sugeba parodyti, kad |4 |
| |supranta pašnekovą? Ar atsako į jo klausimus?) | |
|8. |Dėmesingumas (ar stebimasis ro

odo pakankama susidomėjimą šioje |3 |
| |bendravimo situacijoje? O gal jis rodo nuobodulį, nekantrumą?) | |
|9. |Atsiskleidimas (kiek stebimasis atskleidė savo tikrąjį “aš”, |1 |
| |rodė tikrus jausmus) | |
|10. |Įsijautimas (kaip stebimasis sugebėjo pajusti pašnekovo |2 |
| |nuotaiką, į ją reaguodamas keisti savo elgesį) | |
|11. |Tvirtumas (ar stebimasis gebėjo kovoti už savo teises, |2 |
| |nežeisdamas pašnekovo , teisių ir jo nežemindamas?) | |
|12. |Žiūrėjimas į akis (ar stebimasis žiūri pašnekovui į akis per |1 |
| |mažai, o gal per ilgai) | |
|13. |Komunikacijos laiko organizavimas (kaip stebimajam sekėsi |2 |
| |organizuoti laiką? Gal situacija užsitęsė per ilgai? Gal buvo | |
| |nutraukta per anksti?) | |
|14. |Atstumas iki pašnekovo (per tolimas, per artimas, kaip tik) |5 |
|15. |Prisilietimai (jei jie naudoti, kiek tinkamai, ar tinkamu |5 |
| |momentu) | |
|16. |Poza, gestai, veido išraiška Kokie jie (nurodykite vyraujančius| |
| |elementus) ir įvertinkite, atsižvelgdami į jų reikšme, kiek jie| |
| |padėjo ar trukdė siekti tikslo šioje situacijoje: | |
| | | |
| |1.Rankų gestai kai tik reikia kažką parodyti | |
| |2.Bijojimas pažiūrėti į akis | |
| |3.Supimasis kėdėje |5 |
| |4.Žiūrėjimas pašnekovui po kojom |2 |
| |5.Negirdėjimas pašnekovo |2 |
| |6.Tyli kalba |2 |
| | |2 |
| | |2 |
|17. |Kita (ką dar pastebėjote, kas padėjo ar trukdė siekti tikslo?) |4 |
| |Kolegų, sėdinčių šalia buvimas, padėjo greičiau baigti pokalbį.| |

Leave a Comment