Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………3Atmintis…………………………………………………………………………………………………4Jutiminė atmintis……………………………………………………………………………………4Trumpalaikė atmintis………………………………………………………………………..…………5Ilgalaikė atmintis……………………………………………………………………..………………6Biologiniai ilgalaikės atmintiespagrindai……………………………………………………..………..6Atsiminimas…………………………………………………………………….……………………7Atminties konstruktyvumas………………………………………………………………………..…….8Užmiršimas……………………………………………………………………………..……………9Išvados…………………………………………………………………………………………….…10Naudota literatūra…………………………………………………………………………………11ĮvadasAtmintis – bene svarbiausias žmogaus egzistavimo aspektas. Įsimindamimes mokomės, planuojame ateitį, stengiamės pasiekti užsibrėžtus tikslus.Šiame referate stengsiuos paaiškinti, kas yra atmintis, kaip ji veikia, kuoskiriasi trumpalaikė atmintis nuo ilgalaikės ir kaip pagerinti atmintįnaudojant tam tikrus būdus.AtmintisAtmintis yra individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai,kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtismąstant ir elgiantis. Pagrindiniai atminties procesai (lygiai) yra:įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Kai kurie autoriai pridedadar ir užmiršimą.
Įsiminimo metu patyrimo medžiaga yra transformuojama į tokią formą,kurioje galėtų būti saugoma atmintyje ir jau transformuota padedama įatmintį. Įsiminimas gali būti valingas, kai asmuo stengiasi įsimintipasitelkęs mąstymą, dėmesį, valios pastangas, ir nevalingą, kai neturimetikslo įsiminti kažkokią medžiagą, tačiau ji vis tiek užfiksuojama mūsųatmintyje (Pvz.: kvapai, draugo apranga).
Saugojimas – tai suvoktos informacijos ilgai trunkantis laikymas.
Atsiminimas – atmintyje saugomos informacijos paieška ir atgaminimas.Prireikus, o kartais ir spontaniškai mes paimame medžiagą iš mūsų atmintiessaugyklos, ji vėl patenka į mūsų sąmonės lauką.
Užmiršimas – tai negalėjimas atsiminti to, kas buvo išmokta arįsiminta. Dažnai užmirštama tik konkreti informacijos dalis, betinformacijos turinys, kuris yra reikšmingas žmogui, gali išlikti ir būtiįtrauktas į žmogaus patirtį. Pvz.: Po pokalbio su žmogumi greičiausiaiatsiminsite pokalbio turinį, bet neatsiminsite, kaip žmogus buvoapsirengęs.
Atmintis skirstoma į tris komponentes (trikomponentė atmintiesteorija):
• Jutiminė (sensorinė) atmintis
• Trumpalaikė (darbinė) atmintis
• Ilgalaikė atmintis Jutiminė atmintisJi lemia pirminį jutimais gaunamos informacijos užrašymą atminties
sistemoje. Dirgiklis, t.y. informacija iš aplinkos, trumpai yra laikomasensorinėje (jutiminėje) saugykloje (apie sekundę). Jutiminės atmintiesfunkcija – išlaikyti informaciją tokį laiko tarpą, kurio pakaktų, kadaukštesnieji smegenų centrai “nuspręstų”, ar šis stimulas vertas dėmesio,ar ne. Jutiminės atminties galimybės yra neribotos, čia gali būtiužfiksuotas kiekvienas pojūtis. Tai, kas vyksta toliau, priklauso nuodėmesio. Jei į ateinančia naują informaciją mes nekreipiame dėmesio, jiužmirštama, jei mes dėmesį atkreipiame, iš jutiminės atminties informacijapatenka į trumpalaikę atmintį.George Sperling (1960) atliko eksperimentą, kurio metu tiriamiesiemsrodydavo tris eilutes, kurių kiekvienoje buvo po tris raides. Raidės buvorodomos tik 1/20 sekundės dalį. Kai šios devynios raidės išnykdavo išekrano, tiriamieji galėdavo atsiminti tik maždaug pusę jų. Tačiau kai poraidžių parodymo iš karto pasigirsdavo aukštas vidutinis arba žemas garsas,kuris pranešdavo, kurią eilutę reikia prisiminti, tiriamieji retai kadasuklysdavo arba negalėdavo atgaminti visų raidžių. Remdamasis šiuoeksperimentu Sperling įrodė, kad labai trumpą laiką yra prisimenamos visodevynios raidės. Taigi mūsų akys akimirkai fiksuoja labai tiksliąinformaciją, tačiau ji išlieka labai trumpai – iki 1s. Jos apimtis – 9-10objektų. Tokia regimoji atmintis vadinama atvaizdžio atmintimi. Garsinisvaizdas, vadinamas atgarsio atmintimi, taip pat išlieka labai trumpai (apie2 sekundes), tačiau nyksta šiek tiek lėčiau. Paskutiniai ištarti žodžiaiišlieka 3-4 sekundes. Apimtis – 5 objektai. Trumpalaikė atmintis.Iš jutiminės atminties informacija patenka į trumpalaikę atmintį,tačiau dėl dėmesio ją pasiekia tik dalis informacijos. Trumpalaikė atmintisyra informacijos laikymas sąmonės lauke. Ši atmintis nuo jutiminės skiriasiilgesniu informacijos išlaikymu (20-30 s be pakartojimų). Tačiautrumpalaikės atminties galimybės ribotos – 7±2 informacijos vienetai. Jeidarbinėje atmintyje esanti informacija kartojama, ji išlieka dėmesio lauke,
jei informacija koduojama, ji gali būti perduota į ilgalaikę atmintį. Įtrumpalaikę atmintį gali patekti informacija tiek iš jutiminės, tiek išilgalaikės atmintis. Ilgalaikė atmintis grąžina informaciją į trumpalaikę,kai mums ji reikalinga atlikti mąstymo operacijoms, o vėliau informacijavėl talpinama į ilgalaikę atmintį, tik jau naujame kontekste. Trumpalaikėjeatmintyje dominuoja garsinis kodavimas, t.y. daugiausiai informacijossaugoma kaip garsų rinkinys, tačiau dalis informacijos įsimenama kaipvaizdas arba pagal prasmę. Informacija trumpalaikėje atmintyje saugoma neišskaidyta į mažiausius vienetus, o prasminiu pagrindu organizuota įdidesnius. Ilgalaikė atmintis.Ilgalaikės atminties talpa yra beribė, čia sukaupta informacija galibūti saugoma ilgą laiką. Ilgalaikėje atmintyje informacija saugomasąmoningoje (kai atsimenamas informacijos vienetas pasirodo sąmonės lauke)ir nesąmoningoje (kai kažkas atsimenama, tačiau žmogus sąmoningainesuvokia, kad jis kažką atsiminė). Sąmoninga atmintis skirstoma į 2 tipus.Epizodinėje atmintyje mes saugome įvykių, kurie susiję su mūsų gyvenimu,biografija, atsiminimus. Semantinėje atmintyje saugome bendrąsias,abstrakčias teorines žinias. Nesąmoninga atmintis skirstoma į tris rūšis.Veiksminėje (procedūrinėje, įgūdžių) atmintyje saugoma informacija apiemūsų įpročius, įgūdžių formavimąsi. Paruošiančioji atmintis padeda greičiauįsiminti jau matytą objektą. Nepaisant to, kad žmogus sąmoningaineatsimena, kad tą objektą jau kažkada matė, jis tokį objektą įsimenagreičiau nei žmogus, kuris niekada to objekto nematė. Taip pat nesąmoningasyra ir sąlygotų ryšių (klasikinio ar veiksmo sąlygojimo būdu) atsiminimas.Žmogus ryšius atsimena, tačiau sąmonėje toks atsiminimas nepasirodo.Manoma, jog informacija ilgalaikėje atmintyje saugoma ne atskiraisvienetais, o ryšių pagrindu. Mes siejame įsimenamus dalykus su jauatmintyje turimais vaizdais, taip sudarydami informacijos vienetų(asociacijų) tinklą. Kuo didesnė mūsų patirtis, tuo, tuo lengviau galime
susieti informaciją su jau turima ir taip ją sutvarkyti, taigi tuo lengviaugalime mokytis ir prisiminti.Biologiniai ilgalaikės atminties pagrindai.
Ilgą laiką buvo manoma, kad smegenų dirginimas operuojant įrodo, kadmūsų praeitis glūdi viduje, tereikia ją kažkaip atgaivinti. Kelisdešimtmečius buvo ieškoma fiziologinių atminties įrodymų. Lashley (1950)bandė atrasti atminties ryšius su smegenų žievės sritimis. Jis išmokydavožiurkes bėgti labirintu, o vėliau pašalindavo tam tikrą smegenų žievėsdalį. Bet kad ir kokią žievės dalį jis pašalindavo, žiurkės dalinaiatsimindavo, kaip išeiti iš labirinto. Dėl to Lashley padarė išvadą, kadatsiminimai nėra priklausomi nuo konkrečių žievės vietų.
Gerard (1953) iškėlė mintį, kad gal atmintis priklausoma nuo bendrosmegenų elektrinio aktyvumo. Jis taip pat išdresiravo žiurkėnus, o paskuipažemino jų kūno temperatūrą tiek, kad kažkuriam laikui jų smegenųaktyvumas buvo nutrūkęs. Tačiau kai žiurkėnai buvo atgaivinti, jieatsiminė, kur reikia sukti, kad rastų maisto. Taigi, laikinai nutrūkuselektriniams procesams, ilgalaikė atmintis išlieka.
Manoma, kad neuronų pokyčiai lemiantys ilgalaikę atmintį vykstaneuronų sinapsėse. Patirtis keičia smegenų neuronų tinklus. Susidarę arsustiprėję neuronų ryšiai yra atsakas į padidėjusį tam tikrų nervinių takųaktyvumą. Tyrimais įrodyta, kad perkirtus per gyvūnų smegenėles einančiussąlyginių refleksų takus, išmoktas atsakas išnyksta. Tiriant sraigespastebėta, kad išmokytų sraigių tam tikrose sinapsėse išsiskiria daugiauneuromediatoriaus seratonino ir šios sinapsės veiksmingiau perduodasignalus. Jei vaistais neuromediatorių poveikis sustabdomas, suardomasinformacijos išlaikymas. Panašiai sutrinka atmintis sergant Alzheimerioliga, nes sunyksta smegenų audinys, išskiriantis svarbų neuromediatorių.
Tiriant galvos pažeidimų turinčius žmones, dėl ko sutrinka naujosinformacijos įsiminimas, pastebėta, kad greičiausiai yra dvi atminties
rūšys. Nors sergant amnezija neįmanoma sąmoningai prisiminti, išliekanepažeistas nesąmoningas gebėjimas mokytis. Sergantieji amnezija galiišmokti kaip ką nors padaryti – tai neišreikštoji atmintis. Išreikštojiatmintis – tai sąmoningas dalykų, kuriuos žmogus žino, atsiminimas.Sergant amnezija dažniausiai būna pažeista limbinės sistemos dalis –Amono ragas – kuris vaidina svarbų vaidmenį laipsniškai a…pdorojant vaizdų,pavadinimų, įvykių atsiminimus ilgam laikymui. Sergančiųjų amnezija seniejiprisiminimai dažniausiai lieka nepakitę, todėl greičiausiai Amonio ragasnėra nuolatinė saugykla, tačiau per ją informacija nukreipiama į kitassmegenų dalis, kur ji saugoma ilgai.
Išreikštosios ir neišreikštosios atminties sistema padeda paaiškinti,kodėl daugelis iš mūsų neatsimena ankstyvosios vaikystės prisiminimų. Messąmoningai neprisimename ne tik dėl to kad išreikštojoje atmintyje daug kąžymime žodžiais, kurių mažas vaikas nemoka, bet ir dėl to, kad šiuolaikotarpiu Amono ragas dar nėra galutinai susiformavęs.
Vis dėlto kaip tiksliai smegenyse laikomi prisiminimai, kol kas nėražinoma. Greičiausiai atminties procese dalyvauja keletas smegenų darinių, okonkrečios vietos, kurioje būtų lokalizuota atmintis, nėra. AtsiminimasIšskiriamos 3 atsiminimo rūšys – atpažinimas (objekto, įvykioatsiminimas su juo pakartotinai susidūrus), atgaminimas (tikslus objekto(informacijos) atsiminimas, kai tas objektas (informacija) nėra iš naujopojūčiais suvokiamas) ir atkūrimas (netikslus, papildytas, apibendrintasinformacijos atsiminimas).
Atsimenant informacija ištraukiama iš ilgalaikės atminties ir patenkaį trumpalaikę atmintį. Šiam ištraukimui padeda asociacijos, užuominos,nuorodos. Tai vaizdžiai atsispindi pavyzdžiuose, kai pamačius kokį norsdaiktą, mus užplūsta prisiminimai apie su tuo daiktu susijusius įvykiusarba „liežuvio galo“ fenomeno atveju, kai žinom koks tai daiktas, tikniekaip negalim atsiminti jo pavadinimo.
Atsiminimą įtakoja informacijos įsiminimo ir jos atsiminimo kontekstųpanašumas. Daugiau informacijos atsimenama ir ji atsimenama tiksliau, kaikontekstas, kuriame reikia atsiminti informaciją, yra panašus į kontekstą,kuriame informacija buvo įsiminta. Šis kontekstas gali būti fizinis,emocinis ir fiziologinis. Fizinis kontekstas apima fizinę įsiminimo iratsiminimo aplinką. Emocinis – emocinės būsenos, nuotaika įsiminimo iratsiminimo metu. Geriau atsimenama, kai emocinės būsenos įsiminimo iratsiminimo metu sutampa. Fiziologinis kontekstas – tai fiziologinėsorganizmo būsenos įsiminimo ir atgaminimo metu.
Kartais patekę į aplinkybes, kurios labai primena anksčiau buvusias,galime patirti deja vu – jausmą, kad tokia situacija jau buvo. Tai kelianuostabą, nes kaip įmanoma būti buvus situacijoje, kuri yra pirmą kartą.Tačiau, jei paklaustumėm savęs, kodėl aš jaučiuosi taip, lyg atpažinčiausituaciją, galima suprasti, kaip mūsų atminties sistema galėjo sukelti dejavu jausmą. Jei anksčiau buvome patekę į panašias aplinkybes, nors to irneprisimename, tai dabartinės situacijos signalai, mums to neįsisąmoninantsugrąžina ankstesnę patirtį.
Kaip mokslininkai apie dinozauro gyvenimą spėja iš jo liekanų, taipmes išvadas apie savo praeitį darome iš laikomos informacijos ir to, ką mesdabar manome. Tai sudaro sąlygas atsirasti atminties klaidoms. Visamepasaulyje buvo atlikti eksperimentai, kurių metu žmonės būdavo kokio norsįvykio liudininkai, o vėliau jiems buvo pateikiamos nedidelės klaidinančiosužuominos, kurios stipriai paveikdavo jų prisiminimus. Kartais poveikisbūdavo toks stiprus, kad žmonių buvo neįmanoma įtikinti, kad jųprisiminimas klaidingas. Pvz.: psichologas Piaget suaugęs apstulbosužinojęs, kad jo prisiminimas, kad vaikystėje jį bandė pagrobti, buvo tikjo vaikiška fantazija, paskatinta auklės pasakojimų. Todėl, kad ir kokstikroviškas būtų prisiminimas, niekada negali žinoti, kiek jis atitinkarealybę. Atminties konstruktyvumas
Atmintis nėra pasyvus informacijos saugojimo ir atgaminimo procesas.Atmintis aktyviai organizuoja gautą informaciją. Dėl dalinės informacijosįsiminimo ir užmiršimo, atsiminimai yra nepilni, informacijoje yra spragų.Tačiau atmintis turi polinkį užpildyti nepilnus prisiminimus. Į atmintįpatekusi informacija yra įjungiama į jau turimos informacijos visumą. Tadatsimenant tam tikrą informaciją, ji iš atminties ištraukiama pakeista(prie jos kažkas pridėta, kas atitinka turėtą pasaulio vaizdą, bet koinformacijos gabaliuke nebuvo, arba kažkas atimta, kas buvo informacijosgabaliuke, bet neatitinka pasaulio vaizdo).Atsiminimo tikslumą veikia schemos – tai apibendrinti dažnai sutinkamųdaiktų, situaciją, žmonių ar jų grupių apibūdinimai. Schemų pagalba mesgalime efektyviai archyvuoti ir saugoti didelius informacijos kiekius.Pvz.: sakydami žodį “lėktuvas”, mums aišku, kas už jo slypi, tačiau jeimums reiktų paaiškinti žmogui, niekada nemačiusiam lėktuvo, kas tai perdaiktas, mes sugaištume daug laiko, mums reikėtų griebtis kitokiųvaizdinių. Mąstydami schemomis mes sutaupome daug laiko.
Tačiau nepaisant naudos, schemos (ar stereotipai – schemos apie žmoniųgrupes) dažnai mažina mūsų atminties tikslumą. Atsiminimai praranda suschemomis nesuderinamas detales, ir įgyja naujų, schemoms būtinų, detalių.
Atsiminimų tikslumą veikia ir post faktum (po įvykio) gautainformacija, kuri įjungiama į įvykio atsiminimą, tartum būtų paties žmogaussuvokta. UžmiršimasDaugelis norėtų turėti fenomenalią atmintį. Pvz.: žymus rusų atmintiestyrinėtojas A.Lurija, aprašo tiriamąjį Šereševskį (1968). Šis žmogusgalėdavo pakartoti daugiau kaip 70 skaičių arba žodžių, jei juosperskaitydavo po vieną kas tris sekundes, tyliame kambaryje. Be to jis taippat gerai galėjo juos atsiminti atbuline tvarka. Ir net po penkiolikosmetų, jis galėdavo atsiminti konkretų žodžių sąrašą, nors buvo išmokęsšimtus tokių sąrašų.
William James (1890) yra pasakęs, kad atsimindami viską jaustumėmės
taip pat nepatogiai, kaip ir nieko neprisimindami. Ruso Šereševskio atveju,dėl fenomenalios atminties, jo nuolat neapleisdavo galybė nereikalingųatsiminimų, jam buvo sunku abstrakčiai mąstyti, apibendrinti, tvarkytiinformaciją, vertinti, spręsti.Užmiršdama dėl to, kad mes neužkodavome informacijos ir ji nepateko įatmintį. Tačiau ir ta informacija kuri pateko į ilgalaikę atmintį yra ganagreitai užmirštama. Stebėdamas neprasmingų skiemenų mokymąsi, Ebbinghaussudarė užmiršimo kreivę. Jis stebėjo, kaip informacija užmirštama praėjusnuo 20 min iki 30 dienų. Jis nustatė, kad iš pradžių naujos informacijospamirštama daug, o vėliau lygis nusistovi. Pvz.: Buvo tiriama, kaipužmirštama mokykloje mokyta ispanų kalba. Buvo pastebėta, kad per trejusmetus buvo užmiršta beveik viskas, ko buvo mokytasi. Tačiau po trijų metųužmiršimo lygis beveik nebekito, tai, ką žmogus atsiminė tuo metu, atsiminėir po 25 metų, net jei ispanų kalbos visiškai nevartojo.
Kalbant apie atsiminimui trukdančius veiksnius, galima būtų paminėtiinterferencijos reiškinį (kuomet informacijos atsiminimui trukdo kitaatmintyje saugoma informacija. Taip nutinka dėl to, kad atmintyje saugomainformacija yra dažnai susijusi prasminiais ryšiais ir vieni informacijosvienetai yra kitų užuominomis. Kai su konkrečia nuoroda siejasi keletasatmintyje saugomų objektų, tai naudojant nuorodą, iš atminties yraištraukiamas nebūtinai tas reikiamas objektas. Vienu iš tokių trukdymų galibūti proaktyvioji (veikianti į priekį) interferencija, kuri reiškia, kadtai, kas buvo išmokta anksčiau, trukdo atsiminti naują informaciją. Pvz.:pasikeitus užrakto kodui senojo žinojimas gali trukdyti.
Kita interferencijos rūšis – retroaktyvioji interferencija (veikiantiatgal) – tai trukdantis naujos informacijos poveikis ankstesneiinformacijai prisiminti. Retroaktyviąją interferenciją galima sumažintimažinant trukdančių įvykių skaičių. Pvz.: pasimokius eiti miegoti.
Nors interferencija yra svarbi užmiršimo priežastis, nereikia jos
pervertinti, nes dažnai ankstesnė patirtis padeda naujos įsiminimui. Pvz.:kuo daugiau kalbų mokaisi, tuo lengviau išmokti sekančią.Kartais užmiršimas mums yra asmeniškai naudingas (motyvuotasužmiršimas). S.Freud tai vadino išstūmimu. Jo nuomone, mūsų atmintiessistemos pačios save cenzūruoja. IšvadosTaigi, atmintis mums padeda visose gyvenimo sferose, taip pat irpsichologinėje: stengiamės išstumti tai, ko nenorime prisiminti irnekankinti savęs baisiais nutikimais, kurie užsilieka giliai pasąmonėje,juos pakeičiame kitais. Kad išsaugotume savo įvaizdį ir sumažintume nerimą,skausmingus prisiminimus galime tiesiog išstumti. Tačiau šie prisiminimainedingsta, o tiesiog nustumiami į pasąmonę, iš kurios vėliau, per tamtikras užuominas gali būti sugrąžinti. Žmonės, patys to nenumanydami,pastoviai peržiūri savo gyvenimo istoriją. Prisimindami įvykius taip, kaipmes pageidaujame, mes saugome ir stipriname savęs vaizdą.Naudota literatūra: 1. Legkauskas V. Psichologijos įvadas. – Kaunas: VDU, 2001 2. Myers G. Psichologija. – Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000
———————– Jutiminė atmintis
Trumpalaikė atmintis
Ilgalaikė atmintis
dirgikliai
Dėmesys