AtmintisAtmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurios dėka suvokam save kaip egzistuojančius laiko tekmėje su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Tai įgyjamos informacijos kaupimas mūsų sąmonėje. Ji apima ir prenatalinį laikotarpį. Tai vyksta net mums neįsisąmoninant, lyg savaime. Atmintis – psichikos procesas, kurio metu ankstesnė patirtis ir informacija įsimenama, laikoma ir vėliau atsimenama. Pagal informacijos laikymo atmintyje trukmę skiriamos trys rūšys:Jutiminė arba sensorinė. Tai labai trumpai atmintyje (apie sekundę) laikoma jutimo organų gauta informacija. Jutiminė atminties funkcija yra išlaikyti informaciją laikotarpiui, kurio pakaktų, kad aukštesni smegenų centrai “ nuspręstų’ – ar konkretus stimulas kitų stimulų jūroje yra vertas dėmesio ar nevertas. Ji egzistuoja visiems jutimams, tačiau priklausomai nuo jutimo, skiriasi jos trukmė ir apimtis. Pvz, regėjimo jutimai trukmė 0,5s., apimtis 9-10 objektų, klausos- apie 2s, 5 objektai.Trumpalaikė atmintis Stimulai, kurie pasirodo, esą verti dėmesio, iš jutiminės atminties perkeliama į trumpalaikę (darbinę ar operatyvinę) atmintį. Trumpalaikė atmintis yra informacijos saugojimas sąmonės lauke. Čia informacija saugoma ilgiau nei jutiminėje atmintyje, tačiau ne per ilgai- 10-20s. Informacija tvarkoma ir organizuojama, tačiau negal ilgi užsibūti ilgai, nes trumpalikės atminties apimtis ribota- vienu metu čia gali būti saugomi 7(2) objektai. Per šį laiką trumpalaikėje atmintyje informacija yra organizuojama į prasminius vienetus, įvertinamas jų reikšmingumas. Tada “ vertingos” informacijos dalys akrtojimo pagalba perkeliamos tolesniam, ilgalaikiam saugojimui, o mažiau “ vertingos”- išmetamos. Nepaisant to, kad kiekvienu metu trmpalikėje atmintyje gali būti saugomi tik 7(2) objektai, galimas išlaikyti informacijos kiekis yra pakankamai didelis. Ilgalaikė atmintis-Ji pasižymi didele beribe apimtimi ir ilgu saugojimo laikotarpiu. Informacija iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę pervedama kartojimo pagalba. Prireikus informacija gali būti grąžinta į trumpalikę atmintį( atsiminta) ir panaudota mąstymo operacijoms. Ilgalaikė atmintis bendriausia prasme skirstoma į sąmoningą ( kai atsimenamas informacijos vienetas pasirodo sąmonės lauke) ir nesąmoningą( kai kažaks atsmenama, tačiau žmogus sąmoningai nesuvokia, kad jis kažką atsiminė).
į 1) epizodinę- saugomos konkrečios žinios ir įvykiai, įsiminti tam tikru laiku. Pvz. istoriniai įvykiai, adresai, telefono numeriai.2) semantinė (prasminė) – saugoma informacija apie daiktų ir reiškinių tarpusavio ryšius, taisykles, dėsnius, žinias. Pvz. kalbėdami suprantame, kad tie įvykiai buvo preityje ar dar gali įvykti. Epizodinėje atmintyje informacija yra greičiau užmirštama, o semantinėje- informacija yra pastovesnė, mažiau keičiasi. Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis yra skirstoma:Vaizdinė- daiktų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas.laikymas ir atgaminimas.Vaizdinės atminties faktai laikomi ir atsimenami vaizdinių pavidalu.Pvz.regėjimo, girdėjimo, uodimo.Šie vaizdiniai gali būti fragmentiški iir nepatovūs.Individualūs vaizdiniai yra tam tikro objekto vaizdas.bendri vaizdiniai fiksuoja didesnės ar mažesnės objektų grupės bendras ypatybes.Motorinė- ta judesių įsiminimas, laikymas ir atgaminimas. Tai tam tikrų mokymosi, mokėjimų bei įgūdžių pagrindas. Jeigu jų neturėtume tai iš naujo reiktų mokytis plaukti, vairuoti, važiuoti dviračiu.Žodinė- loginė- tai žodžiais pateikiamos medžiagos įsiminimas, saugojimas ir užmiršimas. Įvairios mintys gali būti atgamintos ta pačia žodine forma, kokia jos buvo įsimintos, bei išreikštos ir kita žodine forma.Emocinė- jausmų, emocinių išgyvenimų įsiminimas, laikymas ir atsiminimas.Tai leidžia suprasti kito žmogaus emocinę būseną, jaudintis kartu su knygos, filmo herojais, įvairina ir turtna žmogaus emocinį gyvenimą.Didelę dalį informacijos apie erdvę, laiką koduojame be didesnių pastangų arba išvis nevalingai. Pagal valios reguliavimo lygius skirtoma atmintis į valingą ir nevalingą.Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką nors įsimena ar atgamina nesistengdamas, net ir nenorėdamas. Nevalingai atminčiai padeda emocijos( džiaugsmas, meilė). Tai padeda sukaupti daug gyvenimiškos patirties ( vaikystės prisiminimai).Valinga atmintis- Ji vaidina pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje. Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti labai stengiasi. Būdingas valingos atminties požymis yra tam tikrų motyvų, kurie skatina įsiminimą ir atgaminimą dalyvavimas.Pagrindiniai atminties procesai;ĮSIMINIMAS- informacijos užfiksavimas vaizdų pavidalu arba sąvokomis ir jos įtvirtinimasLAIKYMAS – informacijos išsaugojimas atmintyje tam tikrą laiką. Ji laikoma, keičiasi susijungdama su esančia jau informacija bei yra veikiama naujos gaunamos.ATSIMINIMAS – atmintyje saugomos informacijos atgaivinimas, kai ji reikalinga mūsų sąmoningai veiklai. UŽMIRŠIMAS – t,y. atvejis, kai informacijos ar įgytos veiklos negalime atgaivinti. Ji arba nuslopinama arba visai ištrinama.Įsiminimas. Norint kuo daugiau užfiksuoti informacijos atmintyje ypač svarbus yra kartojimas. Tai tyrinėjo vokiečių filosofas Hermanas Ebbinghausas. Jis tyrinėjo kaip jis pats išmoksta naują žodinę medžiagą ir kaip ją užmiršta. Jis mokėsi neprasmingus skiemenis sudarytus iš dvijeų priebalsių, pvz. BAZ. Kitą dieną jis galėjo prisiminti tik kelis skiemenis. Mokslininkas nustatė, jog kuo daugiau kartų kartojama, tuo daugiau informacijos išlieka atmintyje. Prisiminimo kiekis priklauso mnuo mokymuisi skirto laiko. Jis nustatė, kad daugiausia informacijos užmirštame per pirmąsias minutes, valandas, pirmasias dienas. Po 3 d. užmiršimo procesas sustoja ir įsimename beveik tiek pat , kiek ir per 3 dienas.Įsiminimas priklauso ir nuo įsimenamos medžiagos kiekybės ir kokybės. Eksperimentais nustatyta, jog didinant informacijos kiekį įsiminimui laikas reikalingas ilgesnis laikas. Išmokimas priklauso ir nuo žmogaus veiklos pobūdžio, jo aktyvumo ir tos veiklos sudėtingumo., medžiagos supratimo, jos įprasminimo. Pvz, pagal Ebbinghausą norint įsiminti 12 beprasmių žodžių reikia pakartoti vid.16,5 karto. skiemenis-54 k. ,prasmingą tekstą vid. 8 k. Atsiminimas – atsiminimo aktas, vykstantis atpažįstamo objekto ar reiškinio pakartotino suvokimo metu. Elementariausia forma yra daugiau ar mažiau atpažinimas. Pvz. pažįstate kelią, žmogų. Ir atkūrimas – atsiminimo procesas, kurio metu aktualizuojamos atmintyje esančios mintys, vaizdai, jausmai, judesiai. Pvz. rengdamiesi pramešimui atsimename ir kitų sričių žinias. Užmiršimas tai toks atmintis procesas, kurio metu dėka kokios nors priežasties žmogus negali atsiminti jau įgytos informacijos. Ebbinghausas tirdamas atminties dėsningumus, sudarė ne tik įsiminimo , bet ir užmiršimo kreivę. Daugiausia informacijos užmirštame per pirmąsias min, val. Pirmas dienas. Po 3d. užmiršimo procesas lyg sustoja ir įsimename beveik tiek pat, kiek ir po 3 d. Užmiršimas gali būti visiškas ir tik dalinis. Reminiscencija- tai išsamesnis ir tikslesnis informacijos atsiminimas po ilgesnės pertaukos. Individualūs atminties skirtumai. Gyvenimo stebėjimai eksperimentai rodo, kad įvairų žmonių atmintis yra nevienoda. Vieni įsimena ir atsimena , greitai ir daug, kiti nelabai tiksliai ir nedaug. Vieni- daiktus, žodžius ar pišinius, melodijas. Pvz. perskaičius apsakymą 180ž vienas- 127ž kitas- 45 ž atkūrė. Kad įsiminti figūrą vieniems reikėjo rodyti- 33 iki 75 k.Tarp individualių atminties skirtumų reikia skirti atminties tipus. Vieni atsimena- sąvokas, kiti žodžius, dar kiti spalvas. Mnemoninė priemonės padeda atsiminti ilgus tekstus. Mnemonika-t.y. būdai, palengvinantys įsiminimą ir papildomomis asociacijomis praplečiantys atmintį.