Asmenybės ir socialinė psichologija

1.Asmenybės psichologijos objektas.Socialinės psichologijos objektas.Pagrindinės tyrimų sritys.
Asmenybė-“individo savitumas,reikšmingų pastovių jo savybių (įgimtų ir įgytų) sistema,nusakanti jo vietą kurioje nors bendrijoje”. (Psichologijos žodynas)

Pagrindinės socialinės psichologijos uždavinys- išsiaiškinti veiksnius,kurie turi įtakos individo veiksmams,jausmams ir mąstymui socialinėse situacijose.
Pagrindinės veiksnių grupės:
· kitų žmonių veiksmai ir ypatybės
· kognityviniai procesai
· ekologiniai kintamieji
· kultūrinis kontekstas
· biologiniai žmogaus prigimties ir genetinio paveldėjimo aspektai.

Pagrindiniai metodai
Koreliaciniai tyrimai- tai tyrimai,kurių tikslas įvertinti ryšį tarp dviejų ar daugiau kintamųjų.Hipotezė apie egzistuojantį ryšį tarp tam tikrų reiškinių gali iškilti atliekant stebėjimą.
Tačiau,kalbant apie koreliacinius tyrimus,net aukšta ir patikima koreliacija neeleidžia daryti išvadų,kadangi abu kintamieji gali būti susiję be priežastinio indėlio.
Kai yra priežastingumo ryšiai,koreliacija pati savaime nerodo,kuris iš kintamųjų yra priežastis,o kuris pasekmė.
Koreliaciją gali nulemti kiti nežinomi ir nekontroliuojami kintamieji.Tačiau,remiantis aukštu koreliacijos koeficiantu,gali būti daromos prognozės.(Iš Bakševičiaus paskaitos)
Koreliacijos koeficiantas(ryšys nuo –1 iki +1 )
*ryšio stiprumas
*ryšio pobūdis
x ir y 1) x – y 2) x – y. 3)x – z – y.(turi ytakos trečias)

Eksperimentas – vienas svarbiausių psichologinio tyrimo metodų.Nuo stebėjimo skiriasi tuo,kad tyrinėtojas aktyviai dalyvauja situacijoje,planingai manipuliuoja vienu ar keliais kintamaisiais (veiksniais)ir registruoja tiriamojo objekto ar reiškinio pokyčius.(Psichologijos žodynas)
· priežasties – pasekmės ryšys
· nepriklausomas kintamasis
· priklausomas kintamasis.

2.Socialinis suvokimas.Įspūdžio kūrimas.Atribucija.
Socialinis suvokimas – tai socialinių objektų (kitų žmonių,savęs,grupių ,bendrijų ir pan.) suvokimas,supratimas ir vertinimas.
Socialinis suvokimas apima:
– neverbalinę komunikaciją
– atribuciją
– įspūdžio formavimąsi

1
Atribucija – tai žmogaus psichinių savybių ir elgesio priežasčių aiškinimas,interpretavimas.
Elgesys gali būti aiškinamas:
1.Vidinėmis priežastimis (vidinė atribucija)
2.Išorinėmis priežastimis (išorinė atribucija)
3.Vidinių ir iš

šorinių priežasčių deriniu.

Fundamentali atribucijos klaida – tendencija pervertinti dispozicinių (vidinių) priežasčių svarbą kitų žmonių elgesiui.
Kodėl?
1.Stebėdami kito žmogaus elgesį,dėmesį koncentruojame į jo veiksmus,kontekstas lieka antrame plane.
2.Pastebime situacinius veiksnius ,bet suteikiame jiems mažesnį svorį.

Su laiku ši tendencija silpnėja (Burger,1986;Frank,Gilovich,1989)

Tarpkultūriniai skirtumai:
Individualistinė kultūra.(Tu turi ir nevalgai,o kiti šiukšlynuose ieško maisto)
Kolektyvistinė kultūra. (Tiek žmonių dirbo,kol iškepė bandelę.Ir tu nevalgai).

Savęs suvokimo tendencingumas,tai polinkis suvokti save palankiai. Kaip pasireiškia savęs suvokimo tendencingumas?
*tendencingomis pozityvių ir negatyvių įvykių atribucijomis
*savęs ,kaip žymiai geresnio už vidutinį žmogų ,suvokimu.
*netikru optimizmu
*klaidingu sutarimu ir klaidingu unikalumu (visi gavo blogus pažymius)
*kita

Kodėl?
· noras pateikti save pozityviai;
· informacijos apdorojimo išdava;
· noras apginti savęs vertinimą arba jį padidinti.
Įspūdžio kūrimas
Deriname prieinamą informaciją ,pasverdami kiekvieną jo dalį.
Informacijos svarbą apsprendžia:
1.informacijos šaltinis
2.informacijos negatyvumas ar pozityvumas
3.kiek gaunama informacija apibūdina elgesį kaip netipišką ar ekstremalų
4.informacijos eiliškumas (didesnę reikšmę teikiame piirmiausia gautai informacijai)

3.Nuostatos ir jų formavimasis.Nuostatų ir elgesio ryšys.
Nuostata – žmogaus pasirengimas,polinkis vienaip ar kitaip suvokti kokį nors objektą,numatyti situaciją ,atlikti tam tikrą su tuo objektu susijusią tikslingą veiklą. (Psichologijos žodynas)
Pagrindiniai nuostatos komponentai:
*objektyvusis (emocijos ar afektai);(šis žmogus man nepatinka)
*elgesio;(vengiu)
*kognityvinis;(turim tam tikrus įsitikinimus)
Šie trys komponentai gali būti suderinti ir nesuderinti.(Man nepatinka coca cola ,bet perku)
Ar nuostatos susijusios su elgesiu?
La Pierre (1934)tyrimas.
La Pierre įrodė ,kad nuostatos ne visada susiję su elgesiu.(La Pierre važinėjo su jauna kiniečių pora po Ameriką.Registravo,ar visi viešbučiai priima ir ap

ptarnauja šią porą.Beveik visur juos priėmė ir aptarnavo,išskyrus vieną viešbutį.Vėliau La Pierre išsiuntinėjo į viešbučius klausimynus.Buvo atsakyta,kad kiniečių neaptarnautų)
Veiksniai,nulemiantys atitikimą tarp nuostatų ir elgesio (Taylor,Peplau,Searis,1997)

1.Nuostatos stiprumas:
1.suderinti komponentai;
2.pakankamai informacijos apie nuostatos objektą
3.tiesioginė patirtis su nuostatų objektu
Silpnos ir ambivalentiškos nuostatos neturi įtakos elgesiui.

2.Nuostatos stabilumas:
Pagal stabilias nuostatas galima geriau prognozuoti elgesį.

3.Nuostatos įvertintos tame pačiame specifiškumo lygmenyje kaip ir elgesys.

4.Nuostatos iškilumas

5.Situaciniai sprendimai

Ar elgesys apsprendžia nuostatas?
– vaidmenų atlikimas;
– tikėjimas tuo,ką sakome;
– elgesys po to,kai mes buvome kuo nors įtikinti.

4.Nuostatų keitimas.Veiksniai,turintys įtakos nuostatų keitimui.
1.Įtikinėjimas
2.Nuostatų keitimasis dėl kognityvinio disonanso.

1.Įtikinėjimas.Pagrindiniai veiksniai:
1.Komunikatorius (patikimumas,patrauklumas);Pvz:jei reklamoje patinka žmogus – mums tai daro įtaką.
2.Informacija;
3.Kaip perteikiama informacija (racionalus ar emocinis poveikis,asociacijos su teigiamais (neigiamais)jausmais.
4.Auditorija (amžius,reakcijos; (ne bet kam bet ką gali pasakyti,pasiūlyti)

Du įtikinėjimo būdai:
1.Centrinis (informacija pateikiama sistemiškai,akcentuojami argumentai);
2.Periferinis (akcentuojamas įtikinėjimo patrauklumas,kompetencija,statusas)

Pasipriešinimas nuostatų keitimui.
Veiksniai,turintys įtakos pasipriešinimui:
*reaktyvumas;(pasireiškia tada,kai pajuntame grėsmę savo laisvei);
*išankstinis perspėjimas; (leidžia pasipriešinti);
*selektyvus vengimas;(jei turime nuostatą,stengiamės ją patvirtinti);

Kognityvinis disonansas – (nesuderinamumas) – tai prieštaringos informacijos sukelta nemaloni būsena,trikdanti žmogaus pusiausvyrą.Stengiamasi jos išvengti.

Disonanso sumažinimo būdai:
1.pakeisti elgesį;
2.pakeisti nuostatą;
3.pateisinti elgesį ar nuostatas.

Veiksniai,kurie turi įtakos nuostatų pasikeitimui per kognityvinį disonansą:
· grėsmė;(grėsmė sukelia mažesnį disonansą ir mažiau keičiasi nuostatos)
· pasirinkimo jausmas; (disonansas kyla tik tuomet,kai elgesys yra laisvai pasirinktas)
· įsipareigojimas; (įsipareigojimas sukelia disonansą,kai primena apie elgesį)
· iš anksto numatomos pasekmės;(medis jeigu užkrenta “be perspėjimo” vis tiek mes eisim pro medžius.
· atsakomybė dėl pasekmių;
· pastangos;

5.Konformizmas.Klasikiniai konformizmo tyrimai.(S.Asch,M.Sherif)
Konformizmas – tai polinkis savo nuomones,nuostatas,veiksmus ir su

uvokimą derinti prie kitų žmonių nuomonių,nuostatų ir t.t.

S.Asch pateikė apibrėžtus stimulus ir pastebėjo,kad žmonės vistiek sako kaip kiti (prisitaiko).
Konformizmą sąlygojantys veiksniai:
1.socialinė parama;
2.grupės dydis;
3.grupės sutelktumas;
4.kultūriniai skirtumai;(kolektyvistinėse kultūrose konformizmas pasireiškia žymiai labiau), o lytis? (situacijos dvisprasmiškumas) Pvz: egzistuoja stereotipas,kad moterys linkusios prisitaikyti,paklusti,jos yra žemesniame statuse.

Kaip paaiškinti komformizmą?
– normatyvinė socialinė įtaka (noras patikti);
– informacinė socialinė įtaka (noras būti teisiu);
Pasipriešinimas komformizmui:
– individualumo siekimas;
– kontrolės siekimas;(nori jausti ,kad nuo jų viskas priklauso)

6.Sutikimas.Dažniausiai naudojamos technikos ,siekiant sutikimo.

Šaltiniai,kuriais žmonės naudojasi,norėdami padaryti įtaką:
1.apdovanojimai
2.prievarta (fizinė jėga,grasinimai)
3.kompetencija (tam tikras galios šaltinis:gydytojas kai pasako,kad reikia vaistų,tai juos ir geriame)
4.informacija
5.referentinė galia (žmogus taikosi,nori būti panašus į žmogų,kuris jam patinka;arba išskiria ,nenori susitapatinti).
6.teisėta valdžia (policininko įsakymams turim pritarti ir juos vykdyti)
7.bejėgiškumo galia (neįgaliam žmogui padedam pereiti gatvę)

Dažniausiai naudojamos technikos ,siekiant sutikimo:
Specialios technikos:
1.”Koja tarpdury”

iš pradžių pateikiamas mažas prašymas; jei sutinka – pateikiamas didesnis prašymas.
2.”Durys prieš veidą”
iš pradžių pateikiamas didelis prašymas; jei nesutinka – pateikiamas mažesnis prašymas.

7.Paklusimas.S.Milgramo eksperimentas.Situacinės ir asmenybinės paklusimo determinantės.
S.Milgramo eksperimentas
Tikslas – sužinoti ,ar žmonės paklus nepažįstamajam ,kuris santykinai neturi galios ir sutiks sukelti stiprų skausmą kitam nepažįstamam žmogui.(Elektros srovė)
65 % pademonstravo visišką paklusimą.

Kokie veiksniai turi įtakos paklusimui?
Asmenybiniai veiksniai:
– autoritarinis paklusimas;(daug žmonių ,kurie paklūsta autoritetams)
– kontrolės lokusas(vieta); (eksternalai labiau linkę paklusti) Eksternalai turi išorišką kontrolės lokusą,o internalai – vidinį.
Internalai – viso ko priežastis-jie
Eksternalai viską suverčia aplinkai;
– religingumas;(giliai religingi linkę labiau paklusti;
Situaciniai veiksniai:
– atleidimas nuo atsakomybės;(liepė ir daro)
– autoritetai dažnai tu

uri savo statuso ir valdžios ženklus;
– laipsniškas įsakymų pobūdis.
Pvz: paauglys įtraukiamas į nusikaltėlių grupuotę.Iš pradžių lengvi nusikaltimai,o paskui sunkūs.

Pasipriešinimas
1.Individai turi būti įspėti ,kad jie,o ne valdžia bus atsakingi už žalą;
2.Individams gali būti parodyta,kad po tam tikro momento esąlygiškas paklusimas destruktyviems įsakymams yra netinkamas;
3.Lengviau pasipriešinti ,jei suabejojama kompetencija ir motyvais;(kai parodomos silpnybės žmogus jau ne aklai paklūsta)
4.Vien žinojimas,kad autoritetai gali sukelti aklą paklusimą,sumažina paklusnumą.Žymiai labiau pasiduodame įtakai,kada daugelis taip daro.

8.Išankstiniai nusistatymai.Psichologinės išankstinių nusistatymų priežastys.
10.Socialinis tapatumas.Aš – vaizdas,savęs vertinimas, aš-efektyvumas.

11.Pagalbos psichologija.
Prosocialus elgesys – priešprieša asocialiam elgesiui.
Altruistinis elgesys – turi naudos kitam,nors sau iš to materialios naudos neturi.
Altruizmas – nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus.
Atsakomybės išsisklaidymas – kai kažkam reikia pagalbos,visi galvoja,kad kiti padės.Kuo daugiau liudininkų ,tuo labiau pasidalijama atsakomybe.Didėjant liudininkų skaičiui,vis mažiau subjektų stengiasi padėti.(Liudininko afektas)
– Darley ir Latana pateikė instrukciją,kokią srovę elektros skirti žmogui esančiam už sienos....?

Teorinis pagalbos elgesio modelis
5 žingsnis Taip pagalba suteikiama
Ar atliekamas konkretus veiksmas?

4 žingsnis
Ar nusprendžiama ką daryti?

3 žingsnis Taip
Ar prisiimama atsakomybė

Ne

2 žingsnis Taip
Ar situacija interpretuojama teisingai?

Ne

1 žingsnis Taip
Ar pastebima kas atsitiko?

Ne pagalba nesuteikiama

Altruistinės asmenybės bruožai:
1.Empatiškumas (įsijautimas)
2.Tikėjimas pasaulio teisingumu (teigiamas vertinimas – norės padėti,kad nieko nėra atsitiktinai,gali būti kitaip)
3.Socialinė atsakomybė
4.Vidinis kontrolės lokusas (visą atsakomybę prisiima sau,o kiti įvykius aiškina ,kad viskas vyksta dėl išorės)
5.Rūpinimasis kitais.(žemas egocentrizmo laipsnis)
Altruistinę asmenybę galima išvystyti.
Kiti veiksniai turintys įtakos altruistiniam elgesiui:
1.Vaidmeniniai modeliai (kiti elgiasi ir aš)
2.Emocinės būsenos (gera ar bloga nuotaika įtakoja pagalbą)
3.Aukos ypatybės;
– suvokiama aukos atsakomybė ;(jeigu manome,kad auka pati kalta,neskubam padėti,suverčiame atsakomybę aukai)
– aukos patrauklumas

Kaip reaguojama į pagalbą?
1.Sumažėja gaunančiojo pagalbą savęs vertinimas (ypač jei tą pagalbą suteikia draugas ar panašus asmuo)
2.Grėsmė savęs vertinimui nekyla ,kai padeda nepažįstamas ar nemėgstamas asmuo.

Savanoriškos pagalbos motyvacija:
1.Asmeninės vertybės
2.Noras geriau suprasti(kodėl taip darė,kas jiems dabar yra)
3.Rūpinimasis bendruomene (homoseksualai) prie ko čia jie?
4.Asmenybės augimas.(kaip su tuo susidorosiu)
5.Savęs vertinimo pakėlimas(motyvas) (jeigu įvertina save-džiaugiasi)
Stigmatizuoti – kankinti?

12.Agresijos teorijos.Agresijos priežastys.Agresijos prevencija ir kontrolė.
Du kriterijai: intencijos ir pasekmės.
Agresija yra elgesys,kuriuo siekiama padaryti žalą kitam.
Agresijos išraiškos būdai:
– fizinė;
– verbalinė
– tiesioginė
– netiesioginė
Agresijos formos (pagal motyvus):
– impulsinė – gynybinė;
– instrumentinė;
– priešiška agresija;

Agresijos teorijos:
1.Instinktų teorijos (Žmonės yra “užprogramuoti žiaurumui”
Z.Froidas Mirties instinktas (thanatos) pusiausvyra,noras mirti.

Gyvenimo instinktas (eros)
– K.Lorenz (1966,1974)
Agresija kyla dėl paveldėto kovos instinkto (už teritoriją,už patelę ir t.t.)- pasielgus agresyviai ,kurį laiką nesielgia agresyviai – Tam tikromis aplinkybėmis agresija gali būti adaptyvi ir prisidėti prie rūšies išsaugojimo.

R.Ardrey (1976)
Įgimtų agresyvių tendencijų pagrindas – anatominis ,fiziologinis ir psichologinis pritaikymas prie medžiotojo gyvenimo.

Sociologija (Barach ,1977; Buss,1991)
Išlieka tas elgesys,kuris padeda individui perduoti savo genus ateinančioms kartoms.
? – natūrali atranka – ?

Instinktų teorijų vertinimas
Ar iš tikrųjų egzistuoja universalus biologinis polinkis į agresyvumą?
Tyrimai rodo,kad:
– egzistuoja didelė agresyvumo lygio įvairovė;
– žmonės gali kontroliuoti savo agresyvumą;
– net jeigu ir egzistuoja šis instinktas,agresyvių impulsų pasireiškimas gali kisti dėl aplinkos poveikio,socialinio patyrimo ir raidos.
2.Agresijos – frustracijos teorija (J.Dolland,1939)
Frustracija (lot.frustratio – nusivylimas),nemaloni,įtempta,emocinė būsena,atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį,realizuoti tikslą,įveikti sunkumus.Frustracija yra agresijos priežastis.
Tačiau:
1.frustruoti individai ne visada reaguoja agresyviomis mintimis,žodžiais ar veiksmais;
2.nevisada agresija kyla iš frustracijos L.Berkowitz (1989)
Frustracija – nemalonūs jausmai – agresija.
Frustracija yra nemalonūs patyrimas,kuris kartais sukelia agresiją.

Frutracijos toleravimas
Galimos reakcijos į frustraciją (N.E.Miller):
– atsitraukimas;
– apatija;
– regresija
– fiksacija (stereotipiškas elgesys)
Agresyvias tendencijas gali modifikuoti kognityviniai procesai.(frustracija kaupiasi)
3.Socialinio mokymosi agresijos teorija (A.Bandura,1973,R.A.Baron,1994)
Agresyvaus elgesio išmokstama per tiesioginį patyrimą arba stebint kitų žmonių elgesį.
Jeigu agresijos būdu pasiekiamas tikslas ir kitą kartą taip pat elgsis.
? – pastiprinimai,modeliai – ?
4.Socialinės kognityvinės agresijos teorijos (K.A.Dodge) populiarus
Agresyvų elgesį gali paskatinti informacijos perdirbimo (stimulų kodavimo,jų mintinės reprezentacijos,tikslų išsiaiškinimo,reakcijų generavimo,jų įvertinimo bei įgyvendinimo) defektai.
L.R.Huesman:
Žmogaus elgesį reguliuoja kognityviniai elgesio scenarijai,kurie yra išmokstami ankstyvoje vaikystėje.
Elgesio scenarijus – tai kognityvinė socialinių situacijų reprezentacija.
Agresijos prevencija ir kontrolė (agresijos išvengimas)
1.Bausmė
Gali būti efektyvi,jei ji:
a) taikoma po norimo iškart nuslopinti elgesio;

yra pakankamai stipri;

yra labai tikėtina
b) jei agresoriaus provokacijos lygis nėra labai aukštas;
c) jei agresorius negauna naudos iš atviros agresijos

pati bausmė yra agresija .Geriau rasti kitą būdą ,kad padaryti,kaip kitaip elgtis.
2.Katarsis
Katarsis – emocijų išliejimas,apsivalymas.
Tai pykčio ir priešiškumo išliejimas socialiai priimtinais būdais .Tai trumpalaikis afektas.
3.Kognityvinės intervencijos

Kognityvinės intervencijos – tai atsiprašymai,paaiškinimai,atribucijų keitimas.
Žmonės linkę kituose žmonėse įžvelgti blogį.Galima taikyti kognityvines intervencijas,skatinant keisti požiūrį.
4.Neagresyvūs modeliai.
Jeigu šeimoje vyksta barniai,vaikas juos įsisavina.
5.Socialinių įgūdžių lavinimas.
Kaip reaguoti i provokacijas? Kaip perteikti savo ketinimus kitiems?
6.Nesuderintu reakciju metodas.
Neįmanoma vienu metu demonstruoti dvi skirtingas reakcijas – negali juoktis ir būti agresyvus.

13.Grupių prigimtis,struktūra ir funkcijos.Grupių klasifikacija.
Grupių psichologija
Grupė – tai du arba daugiau tarpusavyje sąveikaujančių asmenų,turinčių bendrus tikslus,pasižyminčių stabiliu ryšiu,vienas nuo kito priklausomų ir suvokiančių,kad yra grupės dalis.(P.B.Paulus,1989)
Pagrindiniai grupių kriterijai:
-tiesioginė ar netiesioginė sąveika;
-priklausomybė;
santykinis ryšio stabilumas;
bendri tikslai;
struktūruoti santykiai;
grupės narystės įsisamoninimas.

Kodėl žmonės jungiasi į grupes?
Grupės:
– padeda patenkinti svarbius psichologinius ir socialinius poreikius (priklausymo,dėmesio,meilės,saugumo);
– padeda pasiekti tikslus,kurių žmogus negali pasiekti vienas
– suteikia žinių ir informacijos,kuri neprieinama kitokiu būdu
– sudaro sąlygas pozityviam socialiniam tapatumui formuotis.
Nuo ko priklauso grupės poveikis jos nariams:
Pagrindiniai veiksniai:
– vaidmenys (padeda išsiaiškinti grupės narių atsakomybę ir įsipareigojimus,apriboja individualią laisvę);
– statusas (grupės nario padėtis grupės santykių sistemoje kitų grupės narių atžvilgiu);
– normos (taisyklės,tam tikri elgesio standartai,reglamentuojantys kurios nors grupės žmonių santykius);
– sutelktumas (tai jėgos,verčiančios grupės narius išlikti jos nariais).

14.Užduoties atlikimas grupėje.Socialinė facilitacija ir socialinis dykinėjimas.
Socialinė facilitacija – individualaus aktyvumo ir darbingumo padidejimas dėl to,kad greta yra kitų žmonių.
Socialinės facilitacijos teorijos:
– sužadinimo – konflikto teorija (Baron R.S,Moore D.,Sanders G.S.)
stebėtojai ir veikėjai padidina sužadinimą.Šis sužadinimas kyla dėl konflikto tarp dviejų tendencijų:
1) tendencijos koncentruoti dėmesį į užduotį;
2) tendencijos koncentruoti dėmesį į auditoriją arba veikėjus.
Zajonc R.B. teorija:
IV V
Dominuojančios reakcijos Veikla pagerėja
tinkamos šioje situacijoje
I II III
Kitų buvimas Padidėjęs sužadinimas Dominuojančios

reakcijos

IV V

Dominuojančios reakcijos netinkamos Veikla pablogėja

šioje situacijoje
Kiti mus vertina ,mes labiau susijaudiname ir tai neigiamai įtakoja.Dėl socialinės facilitacijos geriau atliekamos paprastos užduotys ir blogiau sudėtingesnės.
Darbo grupėje privalumai:
1. galima bendrai naudotis žiniomis,įgūdžiais ,įranga;
2. galima efektyviai pasidalinti darbu.
Darbo grupėje trūkumai:
1. kai grupės sutelktumas didelis,daug laiko praleidžiama neproduktyviai bendraujant;
2. stiprus spaudimas laikytis egzistuojančių normų užkerta kelią naujiems ir geresniems spaudimo būdams;
3. veikla gali pablogėti dėl konfliktų tarp grupės narių;
4. sunku koordinuoti veiklą.
Nuo ko priklauso užduoties atlikimas grupėje?
1.užduoties tipas
2.grupės dydis
Kokios užduotys grupėje atliekamos geriausiai?
Keturi užduočių tipai (Steiner I.D.,1972,1976)
· Adityvios užduotys(grupės veiklos rezultatas priklauso nuo kiekvieno nario indėlio ir nuo to,kaip jų pastangos koordinuojamos)Pvz:neša pianiną-vienas į vieną pusę,kitas į kitą.
· konpensacinės užduotys (grupės veiklos rezultatas yra atskirų narių rezultatų sumos vidurkis)
· Disjunkcinės užduotys (grupės veiklos rezultatą apsprendžia jos geriausio arba kompetentingiausio nario veikla)
· Konjunkcinės užduotys (galutinį rezultatą apsprendžia jos silpniausias narys)
Adityvios ir kompensacinės užduotys geriau atliekamos grupėje.
Disjunkcinės užduotys- grupė atlieka geriau ,negu vidutinis jos narys.
Konjunkcinės užduotys-grupės veiklos rezultatas paprastai blogesnis.
Socialinis dykinėjimas.
Tai pastangos įnešti kuo mažesnį indėlį į grupės veiklą.Daugumoje užduočių (ypač adityvių) sunku identifikuoti atskiro dalyvio indėlį.
Kaip sumažinti socialinį dykinėjimą?
1.Sudaryti sąlygas identifikuoti kiekvieno nario veiklos rezultatus arba pastangas.
2.Didinti kiekvieno grupės nario įsipareigojimą už sėkmingai atliktą užduotį.
3.Sudaryti galimybę patiems individams įvertinti savo įnašą lyginant su visa grupe arba su kitomis grupėmis.
4.Didinti grupės sutelktumą.

15.Sprendimų priėmimas grupėje.Grupinis mąstymas.Grupės poliarizacija.
Grupės poliarizacija – tai kraštutinių grupinių sprendimų priėmimas po diskusijos.
Kodėl?
– normatyvinė socialinė įtaka (socialinis lyginimas)
– informacinė socialinė įtaka (įtikinami argumentai)

Leave a Comment