TurinysĮVADAS………………………………………………………………………………………………………2I.Kas yra agresija?……………………………………………………………………………………….3II. Vaikų agresijos priežastys………………………………………………………………………..52.1 Kritinės gyvenimo situacijos…………………………………………………………52.2 Agresyvūs santykiai šeimoje…………………………………………………………52.3 Visuomenės įtaka………………………………………………………………………….62.4 Visuomenės informavimo priemonės…………………………………………….62.5 Ar agresija įgimta?……………………………………………………………………….8III. Kaip padėti agresyviam vaikui?……………………………………………………………..101. 3.1 Agresyvumui reikalingos ribos…………………………………………………….102. 3.2 Anti-Agresyvumo-Programa………………………………………………………..11BENDROSIOS IŠVADOS……………………………………………………………………………13LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………14ĮVADASŠiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau agresijos. Jos apraiškos matomos visur: televizijoje, spaudoje, gatvėje, šeimoje, mokykloje ir kitur. Agresija tarsi garantuoja išlikimą, aukštesnę poziciją visuomenėje.Norint sumažinti agresijos apraiškas, būtina žinoti, kas yra agresija. Suvokus, kas ją skatina, kaip ir kodėl ji plinta, galima imtis prevencinių priemonių prieš agresiją. Nemažiau svarbu žinot ir suvokti, kokiais budais galima valdyti, sumažinti agresijos apraiškas.Ne tik suaugę visuomenės nariai yra agresyvūs. Agresijos požymiai pasireiškia ir vaikams. Agresyvūs vaikai yra vis dažnėjantis ir didelį susirūpinimą keliantis visuomenės reiškinys. Ypač svarbu suvokti, kodėl vaikai būna agresyvūs, kad jiems tinkamai būtų suteikta pagalba. Nes agresija vaikystėje gali peraugti į agresiją ir vėlesniame amžiuje. Todėl šiame darbe bus apžvelgta, kas yra agresija, kur yra agresijos šaknys, kas skatina vaikų agresiją, kaip padėti agresyviam vaikui. Darbo objektas: vaikų agresija.Darbo tikslas: aprašyti vaikų agresiją.Darbo uždaviniai:1. I – oje dalyje aptarti tai, kas yra agresija,;2. II – oje dalyje aptarti agresijos priežastis;3. III – oje dalyje aptarti, kaip galima padėti agresyviam vaikui.Darbo metodai: naudojant informacija iš Interneto, apžvelgti agresyvių vaikų problemą, šios problemos priežastis ir pateikti galimus sprendimo būdus, padaryti išvadas.
I. KAS YRA AGRESIJA?Internetiniame puslapyje adresu www.vpu.lt yra pateikti tokie agresijos, agresyvaus elgesio ir socialinės agresijos apibrėžimai.Agresija – (angl. aggression) :1. priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas – pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. Gali reikštis nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu, įžeidinėjimais ir fiziniu smurtu. Gali būti tiesioginė, t. y. nukreipta tiesiog į nepasitenkinimo, priešiškumo šaltinį, ir perkeltinė – dėl tam tikrų priežasčių nukreipiama į kitą asmenį. Perkeltinė agresija labai smerkiama, todėl kai kurie žmonės linkę agresiją nukreipti į save. Ji reiškiasi savęs žeminimu, savęs kaltinimu, savęs žalojimu ar net savižudybe. (Psichologijos žodynas, 1993 m., psl. 9 – 10);
2. pranašumo demonstravimas arba puolimas, turint tikslą ką nors fiziškai sužaloti ar psichiškai paveikti. (V. Kučinskas. “Socialinis darbas švietimo sistemoje”. 2000 m.); 3. frustracinė puolamoji reakcija į neįveikiamas kliūtis; įprotis žodžiais ar veiksmais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, į daiktinę aplinką ar net save; poreikis puolant gintis. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.) Agresija (socialinė) – priimtina forma, kuri gali padėti spręsti konfliktus, įveikti socialines kliūtis, siekiant teisybės, skriaudos atitaisymo ir pan. (V. Kučinskas. “Socialinis darbas švietimo sistemoje”. 2000 m.)Agresyvus elgesys – agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį. Agresyvaus elgesio priežastys įvairios: bejėgiškumas, kai reikia įveikti kliūtis (frustracija), siekimas išspręsti prieštaravimus (Pvz., diskusijoje), noras laimėti varžybas, asmeninis priešiškumas kitam, pyktis, konfliktai, psichozės ir kt. Agresyvus elgesys išmokstamas, jis būna ir gynimosi priemonė. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.).Žinant agresijos apibrėžimus, svarbu žinoti, iš kur kilo agresija, kur jos šaknys. Apie tai buvo rašoma “Lietuvos ryte”, straipsnyje “Ar surasime priešnuodį nuo smurto viruso?” Šis klausimas nuolat iškildavo ir anksčiau. Prieš du šimtus metų pedagogas Christianas Gotthilfas Salzmanas pamėgino teoriškai paaiškinti agresijos sąvoką. Jis pateikė kiek ironišką agresyvaus elgesio susiformavimo pavyzdį, kuriame, manau, ne vienas atpažinsime kažką matyta ar girdėta mūsų šeimų pedagoginėje praktikoje: “Pargriuvęs ar susimušęs mažasis Gustavas imdavo taip klykti, kad sukeldavo visus namus. Išsigandę tėvai šokdavo raminti, klausinėdavo, ko jis pa…rgriuvo, į ką susitrenkė. Paskui, pasiėmę botagą ar rykštę, mušdavo vaiką nuskriaudusį daiktą… Taip berniukas ir priprato, vos susidūręs su kokiu nors pasipriešinimu, užsipulti ir išlieti savo nepasitenkinimą ant to, kas yra čia pat. Kadangi paprastai tai būdavo tik tarnaitė, jai ir tekdavo patirti berniuko įtūžį. Jis ją mušdavo, draskydavo nagais, kandžiodavo…Paaugęs Gustavas mušė ir bjauriais žodžiais vadino savo senus tėvus, jis užsipuldavo kiekvieną jį įžeidusį, o kai negalėdavo atkeršyti žmonėms, spardydavo kėdes ir mėtydavo indus”…Taigi, pridėję ranką prie širdies, prisiminkime, ar nedavėme tokių auklėjimo pamokų savo vaikams? Vaikučiui parkritus, ne kartą teko matyti ir girdėti sakant: “Padaryk nu-nu šitai kėdutei (ar stalo kampui)…” Taip skatiname vaiką nukreipti pyktį į konkretų daiktą, užuot paguodę ir pasakę:”Nenusimink, tau nepasisekė, viskas greitai praeis…” Psichologė Maria Fiurst knygoje “Psichologija” agresiją nagrinėja keliais aspektais. Bendro agresijos, kaip ir emocijų, apibrėžimo ji nepateikė, tačiau atskleidžia keletą ją aiškinančių teorijų.Kasdienėje kalboje agresija dar vadinama smurtu ir žiaurumu. Autorė pamini agresija vadinamus veiksmus: užsispyrimą, įniršio priepuolį, plūdimąsi, įžeidinėjimą, baudimą, vogimą, baldų laužymą, antausius, badymą peiliu, šaudymą, žudymą, šantažą, studentų riaušes, karą, bombardavimą, nusikalstamumą ir net “kartais perdėti atsakomuosius įstatymo saugotojų veiksmus”.M.Fürst teigia, jog agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas. Išmokimu pagrįstos agresijos teorijos teigia, kad agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų elgesį. Tarkim, jei šeimoje, mokykloje, tarp pažįstamų ar per žiniasklaidą (daugiausia per televiziją ar kiną) matoma, kad agresyvūs veiksmai atneša norimą rezultatą, to išmokstama veikiant pakaitiniam pastiprinimui.Socialinio išmokimo teorijos pagrindėjo kanadiečio psichologo A.Banduros (1977) atlikti eksperimentai tą patvirtino. Toks pavyzdys iš A.Banduros tyrimų: vaikas šeimoje stebi konfliktines situacijas. Mama pyksta, bet valdosi, tėvas kalba garsiai, greitai ir sarkastiškai. Sūnus pradeda bendrauti su seserimi, dar labiau ją žemindamas, negu tėvas. Jis sarkastiškas.Antra vertus, A.Bandura mano, kad jei emocines reakcijas galima įgyti netiesiogiai stebint simbolius, tai galimas ir atvirkštinis reiškinys. Elgesį galima pataisyti stebint kilniaširdiškus poelgius, pagarbą, bendradarbiavimą. Anot A.Banduros, socialinio išmokimo teorijos pagrindas yra galimi specialūs psichologiniai būdai nepageidaujamam elgesiui sumažinti. Pokyčiai koreguojant elgesį atsiranda tuomet, kai padidėja žmogaus pasitikėjimas savo jėgomis rasti išeitį iš keblios situacijos (www.xxiamzius.lt).IŠVADOS: agresija – tai priešiškas elgesys savo ar kitų atžvilgiu, kuris yra žalingas visuomenei. II. VAIKŲ AGRESIJOS PRIEŽASTYSKokios priežastys skatina vaikus būti agresyviais? Ar tai tik įgytos, ar įgimtos priežastys?Pyktis priklauso prie augimo. Nebijokite. Agresyvumas vaikystėje yra normalus reiškinys. Jeigu vaikui kas nors nepavyksta, jis reaguoja nepasitenkinimu. Jis yra piktas, nusivylęs ir išlieja savo apmaudą ant daiktų ar netgi kitų vaikų. Kaip vaikas reaguoja, priklauso nuo temperamento. Vieni verkia, kiti tuojau pat užsimoja…. Kartais pasitaiko, kad vaikai stumdosi, mušasi ar gnaibosi be jokios matomos priežasties. Tačiau maži vaikai gali tapti agresyvūs ir iš nuobodulio. Jie negali numatyti pykčio išsiliejimu pasekmių. Jeigu tėvai į tokius išsiliejimus per daug dėmesio kreipia, padidėja kartojimosi galimybė. Jeigu vaikas savo agresyvumu pritraukė daug dėmesio, sunku bus jam įrodyti, kodėl jis to nebeturi daryti. Dažniausiai agresyvumas vaikui yra pagrindinis įrankis pritraukti kuo daugiau dėmesio (www.mamos-svetaine.de)….2.1 Kritinės gyvenimo situacijosDažnai būna tam labai paprastų priežasčių, todėl reikėtų išsiaiškinti ar jūsų vaikui neprasidėjo kritine fazė dėl atitinkamų gyvenimo situacijų, pvz.:1. Kas nors atsitiko, kas pakeitė šeimos gyvenimą: naujo šeimos nario gimimas, kraustymasis, senelių mirtis, skyrybos.2. Galbūt jūsų šeimoje dabar vyksta kokia krizė, galbūt viskas vyksta per daug stresuotai ir vaikui trūksta jūsų dėmesio.3. Galbūt prasidėjo jūsų vaikui naujas gyvenimo etapas, kai turi priprasti prie darželio, nauju vaikų (www.mamos-svetaine.de).2.2 Agresyvūs santykiai šeimojeM.Fiurst pabrėžia, jog agresyvius veiksmus iš esmės sąlygoja tai, kad iš jų tikimasi norimų rezultatų. Kadangi agresyvūs veiksmai patys save apdovanoja, jie pasikartos vis dažniau. Jei visuomenė mušimą laiko tinkama auklėjimo priemone, tai, ją panaudojus, atrodo, jog padaryta tai, kas reikia, taigi sulaukiama apdovanojimo. Tai psichologė paaiškina kognityviniu aspektu.Kognityvinių elementų įtaka agresyviam elgesiui išties didelė, sako M.Fiurst. Anot jos, aiškinimas, užuojauta ir empatija gali agresiją sumažinti. Padidėti ji gali, kai gaunama papildomos informacijos ir planuojamas veiksmas pasirodo kitokiame kontekste. Be to, tokių veiksmų pasekmes mintyse galima sušvelninti. Kada ir kiek agresyvus elgesys bus pateisinamas, iš esmės priklauso nuo įsigalėjusios vertybių hierarchijos. Kol kas turime nemažai beržinės košelės šalininkų. Neretai jos taip padauginama, jog sumušti vaikai atsiduria traumatologijos skyriaus palatoje. Todėl beržinės košės pedagogiką turime pamiršti (www.xxiamzius.lt).2.3 Visuomenės įtakaSocialinių agresijos modelių autoriai tvirtina, kad agresyvaus elgesio atsiradimas sietinas ne su individu, o su visuomeninėmis sąlygomis, pavyzdžiui, vyrai socializacijos eigoje išmoksta agresyvaus elgesio.M.Fiurst sako, jog mūsų visuomenėje valdžią ir autoritetą turi daugiausia vyrai, todėl suprantama, kad, viena vertus, į agresyvų vyrų elgesį žiūrima pagarbiai, jis laikomas vertingu. Antra vertus, valdžia ir autoritetas įgyjami tokiu elgesiu. Viešas agresyvaus vyriškumo aukštinimas, iki ypatingo žiaurumo kine, televizijoje ir romanuose – tai tik sukarikatūrintas šios vertybių sistemos vaizdas. Jis apima įvairius visuomenės sluoksnius. Pirmiausia minėtinos profesijos, kuriose ypač svarbu nugalėti konkurentą (pvz., politikai, verslininkai, kariškiai, mokslininkai, sportininkai…).Industrinėje visuomenėje nesaugumas, nerimas, rezultatų siekimas susiję numatomais ryšiais, rašo M.Fiurst, analizuodama agresyvumo prigimtį visuomenėje. Ji remiasi Ch.Shmerl, R.Ansager, G.Wenninger (1980) teorijomis, kurios patvirtina, jog stipriai į rezultatus ir į konkurenciją orientuotose sistemose labai daug “pasmerktųjų pralaimėti”. Juos slegia keliami reikalavimai, baimė, jog nepasiseks; jie jaučiasi nepelnytai atstumti ir privalantys paklusti drausmei. Žinant, kad emocinė įtampa ir stresas yra beveik nuolatinė daugelio šeimų ir televizijos žiūrovų būsena, agresiją skatinantis derinys “agresyvus pavyzdys plius susijaudinimas” nebegali neutralizuoti tiesiogiai ar netiesiogiai agresyvių televizijos programų. Taigi galima daryti išvadą, kad tokie pavyzdžiai – tai ne vien skandalingi fizinės agresijos atvejai, bet ir visos netiesioginės ar net įteisintos agresijos, sėkmingai demonstruojamos ne tik per televiziją ar kitas žiniasklaidos priemones. Eksperimentai patvirtino, jog linkę į agresyvius veiksmus jaunuoliai, matydami smurtą, tampa dar agresyvesni. Kuo pozityvesnis santykis su modeliu (aktoriumi), tuo labiau su juo identifikuojamasi ir perimamas jo elgesys. Daugelis autorių nurodo, jog teisinga bausmė už padarytą blogį įtikina žiūrovą, kad smurtas ir nusikaltimai nieko gero neatneša. Manoma, kad žiaurios bausmės nepažeidžia galiojančio moralės kodekso, jos įbaugina. Tačiau neturime pamiršti, kad bet koks agresyvumas – atsakas į padarytą blogį gali būti suprastas kaip moralinis viso smurto pateisinimas (www.xxiamzius.lt).2.4 Visuomenės informavimo priemonėsVisuomenės informavimo priemonės formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą, populiarus ir lengvai prieinamas laisvalaikio praleidimo šaltinis. Visuomenės informavimo priemonės turi teigiamą ir neigiamą poveikį besivystančiam vaikui. Teigiamas poveikis: • skatina prosocialaus elgesio interiorizaciją; • altruistinius elgesio motyvus; • aplinkinio pasaulio pažinimą bei vaiko intelektinę brandą; • plečia akiratį, supažindina su kitomis sociokultūrinėmis tradicijomis. Neigiamas poveikis:• Stebėdami televizijos filmų (animacijos filmų) herojų agresiją, vaikai gali išmokti, o vėliau sėkmingai panaudoti įvairias agresyvaus elgesio formas ( ypač pakartotinas filmo žiūrėjimas); • Vaikai, spręsdami tarpasmeninius konfliktus,linkę panaudoti agresiją ir vertinti ją kaip veiksmingą įvairių problemų sprendimo priemonę; • Demonstruojama prievarta gali sumažinti žmogaus jautrumą smurtui realiomis sąlygomis ( tai pasireiškia fiziologinių rodiklių pokyčiais, nejausmingumu, menkesniu jai padarytos žalos vertinimu ir sumažėjusia tikimybe,jog žmogus imsis kokių nors veiksmų smurto aukai apginti) Jautrumo sumažėjimo efektas dėl visuomenės informavimo priemoniųI. Trumpalaikis: Jautrumo sumažėjimo efektas priklauso nuo šių faktorių: • individualių asmenų skirtumo; • smurtinės medžiagos tipo (dokumentika daro didesnį poveikį); • kitų artimiausios aplinkos asmenų reakcijos į smurtą ir vertinimo. Demonstruojamas smurtas greičiausiai paskatina agresyvų elgesį tada, kai asmenys išgyvena emocinį susijaudinimą ir pyktį, pvz., kai nėra jokių stiprių agresijos slopinimo šaltinių, vaikai, kurie buvo supykdyti ir po to žiūrėjo smurtinio turinio filmą, daug daugiau išreiškė agresiją. Bokso varžybų transliacija sukelia trumpalaikį ( keletą dienų), bet ryškų žmogžudysčių padidėjimą ( iki 12,4 proc.). Skatinamos stiprios imitacinės žmonių reakcijos, kadangi jos yra visuotinai pripažintos, labai gerai mokamos ( pastiprinamos), realios bei jaudinančios, jų dalyviai už agresyvų elgesį nekritikuojami ir pan. ( vaikų piešiniai). II. Ilgalaikis: • Jei vaikas dažnai mato, kad jo mėgstamas herojus pasiekia tikslą naudodamas smurtą ir agresiją, gali padaryti išvadą, kad agresija yra tinkamas įvairių problemų sprendimo būdas. • Jeigu TV laidų skatinama agresija sukelia dar ir teigiamas pasekmes kasdieninėje vaiko veikloje, tai agresyvios reakcijos gali įsitvirtinti vaiko elgesyje ilgą laiką. ( gali turėti įtakos po 10 metų). Faktoriai, turinys įtakos ryšiui tarp TV laidų ir agresyvaus elgesio:• Šeimoje vyraujantis nekontroliuojamas televizijos žiūrėjimas; • Ilgalaikis (4 ir daugiau valandų per dieną) TV laidų žiūrėjimas pradinėse klasėse; • Tėvų pabrėžiama fizinė jėga kaip disciplinos palaikymo priemonė • Mažas vaizduotės, žinių troškimo ir kūrybingumo skatinimas šeimoje ir mokykloje. Kodėl vaikas nori žiūrėti agresyvias laidas? • Agresyvūs vaikai yra nepopuliarūs ir išgyvendami tarpasmeninių santykių sistemoje diskomfortą prie TV ekranų praleidžia daugiau laiko. • Išmoksta daugiau agresyvios technikos kurią panaudoja tarpasmeninėje sąveikoje. • Atsiliekantys vaikai, stebėdami herojiškas televizijos laidas, stengiasi išgyventi netiesioginę sėkmę ir kompensuoti patiriamas nesėkmes mokykloje. • Kadangi šių vaikų galimybės sprendžiant įvairias problemas yra labiau ribotos nei gerai besimokančių vaikų, tai jie dažniau panaudoja tuos agresyvius problemų sprendimo būdus, kuriuos jie mato TV laidose.
• Toks elgesys atriboja juos nuo bendraamžių , verčia juos dar dažniau žiūrėti TV laidas, dėl to lieka mažiau laiko mokymuisi ir bendravimui. • Atsiliekantys vaikai linkę labiau save identifikuoti su agresyvių TV laidų veikėja (www.policija.ltkuf.lt).2.5 Ar agresija įgimta?Psichoanalitinių teorijų šalininkai tvirtina, jog agresijos šaknų reikėtų ieškoti įgimtuose instinktuose, arba tai aiškinama auklėjimo ir draudimų ankstyvojoje vaikystėje padaryta žala. Konradas Lorenzas veikale “Vadinamasis blogis” palygino žmonių instinktus su gyvūnų instinktais. Mokslininkas J.Dollardas pateikia hipotezę, jog agresija visuomet yra frustracijos – nusivylimo, nemalonios, įtemptos emocinės būsenos, atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti sunkumus – padarinys.Visoms šioms koncepcijoms bendra tai, kad jos agresijai priskiria įtampą mažinantį, vadinamąjį katarsio efektą, t.y. agresija laikoma nusiraminimu, tuo ji ir patenkinama.Zigmundo Froido nuomone, agresija – įgimtas žmogaus instinktas. Destrukcijos, arba mirties, instinktą jis priešina lytiniam, arba gyvenimo, instinktui. Lytinio instinkto tikslas – palaikyti gyvybę, juo siekiama nuslopinti lytinę įtampą, o mirties instinktas siekia panaikinti bet kokią įtampą, taigi ir paties gyvenimo sąlygotą.Anot Z.Froido, mirties instinktas, susidūręs su gyvybės instinktu, nuo savęs griovimo nukreipiamas į aplinką, kur pasireiškia kaip agresija ir destrukcija. Matome, kokios įvairios agresijos kilmės teorijos (www.xxiamzius.lt).IŠVADOS: agresijos priežastys yra labai įvairios. Vaikų agresyvumą gali skatinti santykiai šeimoje, vaiką supantys įvykiai (skyrybos, artimo mirtis, konfliktai ir pan.), visuomenės įtaka (išmoktas elgesys), visuomenės informavimo priemonės ir kt.III. KAIP PADĖTI AGRESYVIAM VAIKUI?3.1 Agresyvumui reikalingos ribosJeigu jūsų vaikas dažnai mušasi ar kitus vaikus aprėkia, pagalvokit kodėl jis taip daro. Tačiau pirmiausia reikia jam parodyti ribas ir iš karto. Negalvokite, kad mažas vaikas gali pats išspręsti konfliktus. Tik nuo trečių metų gali vaikas sugebėti konfliktus be muštynių išspręsti. Tada jie žino, kad konfliktus galima išspręsti ir kitaip.
Tėvai, kurių vaikai yra didesnių puolami, neturėtu vaikui siūlyti: “tai duok atgal!”, “ginkis gi!”. Vaikas, kuris yra stumdomas ar mušamas, negali apsiginti, nes kitaip jau būtų tai padaręs. Jis yra tikrai nepavydėtinoje padėtyje. Iš vienos pusės jis yra mušamas, iš kitos pusės tėvai su savo pasiūlymais parodo, kad yra juo nepatenkinti.Todėl yra siūloma į muštynes įsikišti tuojau pat, jas sustabdyti, pasakyti, kad taip negalima elgtis, pasiimti savo vaiką ir eiti su juo pasikalbėti ir kas svarbiausia, ramiu tonu. Tada vaikas gali grįžti žaisti pas kitus.Jeigu matote, kad vaikai tuoj susipyks, kad pavyzdžiui, nepasidalina vienu kastuvėliu, galima pasiūlyti, kad pasidalintu, pirma vienas pakastu, paskui kitas. Bežaisdami vaikai kartais apie tokius paprastus dalykus nepagalvoja.Jeigu agresyvumai nesibaigia, atskirkite vaiką nuo kitu. Pasakykite, kad jei dar karta pasikartos, eisite namo. Ir būtinai eikite namo, jei pasikartoja. Namie nepasiūlykite jam linksmybių, nežaiskite su juo, tegul pamato pats, kad vienam žaisti neįdomu. Ir svarbiausia yra, kad vaikui paaiškintumėt, jog pvz.: jis negali kitam vaikui su kastuvėliu per galva duoti, nes jam skaudės ir pan. (www.mamos-svetaine.de).Kaip elgtis tokiu atveju, jei vaiko agresyvumas yra peržengęs visas ribas ir kenkia kitiems? Apie tai rašoma Interneto svetainėje www.saulute.utena.lm.lt/aukletojos.Kai kurių vaikų elgesys toks priešiškas, toks fiziškai agresyvus, kad auklėtoja turi nuolat būti šalia ir visą laiką jį kontroliuoti. Jeigu nuo to nenukenčia kiti vaikai, situaciją galime laikyti idealia. Jeigu tai neįmanoma arba elgesys negerėja, auklėtojai būtina ieškoti pagalbos. Tokiu atveju su vaiku turi pabendrauti psichologas, po to pasikalbėti su vaiko tėvais. Naudojantys jėgą vaikai darželį gali lankyti kartu su kitais, jeigu su jais dirba papildomi žmonės, o tėvus ir darželio darbuotojus nuolatos konsultuoja psichinės raidos vertinimo specialistas. Kaip atpažinti agresyvų elgesį vaikui žaidžiant: vartoja fizinę jėgą: atima žaislus, pastumia, suduoda, savo nusikaltimus priskiria …kitiems vaikams, savo poelgius priskiria ne sau, o kam nors iš išorės- jį taip pasielgti privertęs kitas vaikas, stengiasi dominuoti ir ,, išnaudoti” kitus vaikus, jei fizinės jėgos vartoti neleidžiama arba tokius veiksmus sustabdo suaugusieji, vaikas pravardžiuoja, pajuokia, erzina kitus, šaiposi iš jų. Agresyvūs vaikai dažnai būna arba labai kontroliuojami ir varžomi savo tėvų (labai kontroliuojamas jų susitikimų su bendraamžiais laikas, trukmė, nurodoma, su kuo galima draugauti, su kuo negalima), arba, priešingai, vaikui niekas nedraudžiama: jis yra labai laisvas ir nemoka ta laisve naudotis. Kaip padėti tokiam vaikui? Cornelia Nitsch ir Cornelia von Schelling teigia: Kiekvieną kartą, kai vaikas neleistinai elgiasi užsipuldamas kitus, imkitės ryžtingų priemonių. Atskirkite jį nuo kitų vaikų, tegu pabūna vienas tam tikrą laiką. Tai jam padės suvokti, kad ne viskas galima“. Labai svarbu vaikui parodyti leistino elgesio ribas kad ir kaip jis priešintųsi ir būti ryžtingiems, nes kitu atveju tik paskatintume elgtis dar blogiau. Žinoma, tėvai gali padėti savo atžaloms paišdykaudami, pasigalynėdami su jais ar leisdami lankyti dziudo, karatė būrelius. Ten vaikas supras, kad kovoti ir galynėtis galima, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Dažniausiai moksleiviai būna agresyvūs dėl savo pačių baimės ir netikrumo (www.gimtasiszodis.lt).Keli vaiko patarimai tėveliams: • negadinkite manęs. Gerai suprantu, kad ne viską, ko noriu, galiu gauti. Aš tik bandau jus; • nenaudokite prieš mane jėgos. Galiu pamanyti, jog jėga galima viską išspręsti. Tuomet aš greičiau pasiduosiu kieno nors blogai įtakai; • nebijokite būti griežtesni. Man tai patinka. Taip aš geriau suprantu savo esmę; • būkite nuoseklūs; • nedarykite už mane nieko, ką galiu padaryti pats. Elkitės su manimi kaip su draugu, tuomet ir aš būsiu jūsų draugas; Taigi vaiko agresyvumą galima pašalinti švelniau elgiantis namie, per žiniasklaidą pateikiant neagresyvius problemų sprendimo būdus, taip pat išryškinant aukos, kuri patyrė agresiją, kančias (www.press.lt).3.2 Anti-Agresyvumo-Programa1. Nemuškite vaiko. Tuo parodysite jam, kad stipresni gali silpnesnį mušti. Jokie stebuklai, jei vaikas ima iš suaugusių pavyzdį.2. Būkite atkaklūs. Vaikas turi patirti, kad jėga nieko nepasieks. Nenusileiskite. Net ir dėl ramybės. Jeigu vaikas pastebės, kad galite nusileisti, visada bandys iš naujo pasiekti savo tikslo su agresyvumu.3. Girkite vaiką už geras savybes. Padėkite jam sunkiose situacijose, skirkite jam daug laiko ir dėmesio. Greitai mažius supras, kad mama juo yra patenkinta, įgis daugiau pasitikėjimo savimi ir nereikės savo silpnybių slėpti už agresyvumo priepuolių.4. Aiškinkitės konfliktus be pašaliniu stebėtojų. Kitaip gali atsitikti, kad jūsų vaikas pasijus labai svarbus veikėjas ir būtinai norės pakartoti visa teatrą.5. Jeigu jūsų vaikas yra ypač agresyvus, gali savo agresyvumą išlieti kumščiuodamas pagalvę, minkydamas plastiliną ar glamžydamas laikraščio lapus į kamuoliukus ir mėtydamas juos į sieną (www.mamos-svetaine.de).IŠVADOS: vaikų agresiją galima kontroliuoti dėmesiu ir išklausymu, dalyvavimu vaiko gyvenime, agresyvių veiksmų kontroliavimu, suteikiant pagalbą (padovanoti bokso kriaušę), kreiptis į specialistus ir pan.
BENDROS IŠVADOS:• Agresija – tai priešiškas elgesys savo ar kitų atžvilgiu, kuris yra žalingas visuomenei.• Agresijos priežastys yra labai įvairios. Vaikų agresyvumą gali skatinti santykiai šeimoje, vaiką supantys įvykiai (skyrybos, artimo mirtis, konfliktai ir pan.), visuomenės įtaka (išmoktas elgesys), visuomenės informavimo priemonės ir kt.• Vaikų agresiją galima kontroliuoti dėmesiu ir išklausymu, dalyvavimu vaiko gyvenime, agresyvių veiksmų kontroliavimu, suteikiant pagalbą (padovanoti bokso kriaušę), kreiptis į specialistus ir pan.
LITERATŪRA:1. Prieiga Internetu ].3. Prieiga Internetu