Lietuvos švietimo koncpcija
TIKSLAI IR PRINCIPAI
Svarbiausi ugdymo tikslai:
padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą;
ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti;
ugdyti asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti;
brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę;
ugdyti žmogų demokratijai;
ugdyti Lietuvos valstybės pilietį.
Šiems tikslams įgyvendinti Lietuvoje kuriama permanentinė, ugdymo diferencijavimu ir integravimu besiremianti švietimo sistema.
Švietimo sistema grindžiama Europos kultūros vertybėmis: asmens nelygstamos vertės, artimo meilės, prigimties žmonių lygybės, sąžinės laisvės, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu.
Švietimo reforma remiasi demokratine Lietuvos ir Europos švietimo patirtimi.
Lietuvos švietimo principai:
- 1. Humaniškumas: nelygstamo asmens vertingumo, jo pasirinkimo laisvės ir atsakomybės teigimas
- 2. Demokratiškumas: mokymasis ir gebėjimas grįsti gyvenimą įsisąmonintomis demokratijos vertybėmis; švietimo demokratinių santykių kūrimas ir laikymasis; visuotinis švietimo prieinamumas; doros kaip būtino demokratijos pagrindo pripažinimas
- 3. Nacionalumas: įsipareigojimas Lietuvos kultūrai, rūpestis jos identiteto išsaugojimu ir istoriniu tęstinumu. Lietuvos švietimas saugo ir plėtoja daugialytę, nacionalinių mažumų patirtimi praturtintą krašto kultūrą
- 4. Atsinaujinimas: atvirumas kaitai ir kritiškas naujo priėmimas, išlaikant universalias dorovės normas ir nacionalumo branduolį
- 2. Švietimo sistemos struktūra
- 1. Pav.Švietimo sistemos schema (besimokančiųjų amžiaus skalėje 2 pav. Švietimo sistemos schema (pagal pasiektą išsilavinimo lygį)
- 3.3 Specialiosios mokyklos
- 3.4 Tautinių mažumų vaikų ir jaunimo ugdymas
- 4. Profesinis jaunimo ugdymas
- 4.1 Profesinės mokyklos
- 1. Pagrindinė profesijos įsigijimo programa skiriama jaunuoliams, ne jaunesniems kaip 16 metų, baigusiems pagrindinę mokyklą. Mokslas trunka 2-3 metus. Jie čia įgyja atitinkamą profesinę kvalifikaciją ir bendrąjį išsilavinimą, reikalingą įstoti į atitinkamo profilio aukštąsias mokyklas
- 2. To paties amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliams, nepageidaujantiems įsigyti bendrojo išsilavinimo, skiriama tik profesinės kvalifikacijos programa
- 3. Bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą arba gimnaziją baigusiems jaunuoliams, norintiems įsigyti profesiją, skiriama iki 2 m. trukmės profesijos įsigijimo programa
- 4. Nebaigusiems pagrindinės mokyklos ir ne jaunesniems kaip 15 metų jaunuoliams skiriama 2 arba 3 metų profesijos įsigijimo programa. Profesinėje mokykloje sudaroma galimybė visiems norintiems įgyti pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos žinių. Kitiems moksleiviams profesinės mokyklos rengia pagrindinių bendrojo lavinimo disciplinų supaprastintas programas, supažindinančias moksleivius su nebaigto bendrojo lavinimo mokyklos koncentro turiniu
- 4.2 Aukštesniosios mokyklos
- 1. Švietimo politiką reglamentuojančių valstybinių institucijų ir visuomenės iniciatyva kuriamų savivaldos institucijų veiklos derinimas. Abi pusės teikia projektus ir pasiūlymus, skatina kitas organizacijas ir privačius asmenis siūlyti projektus ir programas
Švietimo valdymo institucijos Švietimo savivaldos institucijos
Ugdymo įstaiga Ugdymo įstaigos taryba
Savivaldybės švietimo padalinys Savivaldybės švietimo taryba
Profesinio rengimo komitetas
Ekspertų dalykinės komisijos
Gimnazijų taryba
Ugdymo turinio taryba
Inspektavimo kolegija
Vyriausybė (Kultūros ir švietimo ministerija) Darbdavių organizacijos
Profesinės sąjungos
Ugdymo įstaigų vadovų tarybos
Kultūros ir švietimo skyrių vedėjų taryba
Seimas Lietuvos profesinio rengimo taryba
Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija
Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos mokslo taryba
2. Centralizuotai valdomas ne ugdymo procesas, bet ugdymo rezultatas. Valstybė reglamentuoja: profesijų registrą; būtinus reikalavimus mokymo programoms ir atskiriems jų moduliams, palikdama mokyklai ir savivaldybei galimybę nustatyti dalį ugdymo turinio; kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, kuriuos nustatydama atsižvelgia į esančius pasaulinius standartus ir visuomenės poreikius, išreiškiamus profesinių organizacijų, tėvų bei darbdavių; mokymosi sąlygas, kurių laikymąsi prižiūri įvairių lygmenų inspekcija (globa, stebėjimas, kontrolė); įgytų žinių ir įgūdžių vertinimo kontrolę.
3. Kiekvienas sistemos organizavimo lygmuo (ugdymo įstaiga – savivaldybės švietimo padalinys – ministerija) atsakingas už formaliojo švietimo sistemos funkcionavimą savo kompetencijos ribose. Ugdymo įstaiga atsako už: valstybės nustatytų švietimo standartų įgyvendinimą; optimalių mokymosi sąlygų sudarymą; nuolatinį ugdymo turinio ir metodų atnaujinimą; kultūrinių programų rengimą ir įgyvendinimą; pedagogų kūrybinės veiklos ir jų kvalifikacijos tobulinimo skatinimą. Ugdymo įstaiga laisvai disponuoja savo lėšų fondu programoms, inovacijoms ir iniciatyvoms remti.
Savivaldybės švietimo padalinys atsako už: regioninių švietimo plėtotės programų rengimą ir įgyvendinimą; inspektavimo organizavimą; sąlygų optimaliam ugdymo įstaigų darbui sudarymą; galimybių pedagogų kvalifikacijos tobulinimui sudarymą.
Vyriausybė (Kultūros ir švietimo ministerija) atsako už: valstybės švietimo politikos formavimą ir įgyvendinimą; valstybinės švietimo plėtotės programų rengimą ir įgyvendinimą; valstybinių švietimo standartų nustatymą ir jų įgyvendinimo kontrolę; švietimo finansavimo kriterijų ir metodikų nustatymą; optimalių mokymosi sąlygų tiesiogiai pavaldžiose ugdymo institucijose sudarymą; inspektavimo organizavimą; pedagoginių tyrimų skatinimą; pedagogų rengimą, kvalifikacijos tobulinimo koordinavimą, atestacijos rengimą. Seimas atsako už: Lietuvos švietimo sistemos pagrindų įteisinimą; strateginių švietimo plėtotės krypčių nustatymą; finansavimo dydžio atskiroms švietimo grandims nustatymą.
Švietimo darbuotojams deramai atlyginama už darbą, atsižvelgiant į jų kvalifikacines kategorijas, finansiškai skatinant jų kūrybiškumą. Aukštasis mokslas ir neformalusis švietimas yra valstybės finansuojami iš dalies. Valstybė neapmokestina į švietimą investuojamų lėšų.