EUROPOS ŠALIŲ SUSITARIMAS DĖL KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ EKIPAŽŲ, VAŽINĖJANČIŲ TARPTAUTINIAIS MARŠRUTAIS, DARBO (AETR)1. Kokie reikalavimai keliami vairuotojui, vežančiam krovinius ir kokie – vežančiam keleivius?Krovinius vežančio vairuotojo minimalus amžius turi būti:a) transporto priemonės, kurios didžiausias leistinas svoris kartu su priekaba ar puspriekabe neviršija 7,5 tonos – 18 metų; b) kitų transporto priemonių: – 21 metai arba – 18 metų, jei šis asmuo turi vienos iš Susitariančiųjų Šalių pripažintą profesinio išsimokslinimo liudijimą, patvirtinantį, kad jis yra baigęs transporto priemonių, kuriomis keliais vežami kroviniai, vairuotojų rengimo kursus. Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie savo valstybėje nustatytą minimalų profesinio parengimo lygį ir kitas svarbias sąlygas, keliamas vairuotojams, kurie vykdo tarptautinius krovinių vežimus pagal šį Susitarimą.Vairuotojas, vežiojantis keleivius, turi būti ne jaunesnis kaip 21 metų.Vairuotojas, vežiojantis keleivius maršrutais, ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos, dar turi tenkinti vieną iš šių sąlygų: a) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienerius metus vežiojęs krovinius transporto priemone, kurios didžiausias leistinas svoris didesnis kaip 3,5 tonos;b) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienerius metus vežiojęs keleivius maršrutais, ne ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos, arba vežiojęs keleivius maršrutais, kuriems netaikomos šio Susitarimo nuostatos, jei kompetentinga įstaiga pripažįsta, kad vykdydamas šiuos vežimus jis įgijo būtiną patirtį;c) turi turėti vienos iš Susitariančiųjų Šalių pripažintą profesinio išsimokslinimo liudijimą, patvirtinantį, kad jis yra baigęs transporto priemonių, kuriomis keliais vežami žmonės, vairuotojų rengimo kursus.2. Koks maksimalus „kasdieninio vairavimo laikotarpis“ ir kiek jis gali būti pratęstas?Vairavimo laikas tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio, toliau vadinamas „kasdienio vairavimo laikotarpiu“, negali viršyti devynių valandų. Jis gali būti pratęstas iki dešimties valandų du kartus bet kurią savaitę.3. Koks maksimalus dviejų savaičių bendras vairavimo laikas?Dviejų savaičių bendras vairavimo laikas jokiu būdu negali viršyti devyniasdešimties valandų.4. Po kiek laiko vairavimo ir kiek laiko turi ilsėtis vairuotojas?Keturias su puse valandos vairavęs, vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip keturiasdešimt penkias minutes, išskyrus tą atvejį, kai prasideda poilsio laikotarpis.5. Kiek turi tęstis vairuotojo kasdieninis poilsis?Per kiekvieną dvidešimt keturių valandų laikotarpį vairuotojo kasdienis poilsio laikotarpis privalo nepertraukiamai tęstis ne mažiau kaip vienuolika valandų; šis nepertraukiamas laikas gali būti sutrumpinamas iki minimalaus laiko – devynių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio, bet ne daugiau kaip tris kartus per vieną savaitę, jei atitinkamas poilsio laikotarpis bus suteikiamas kaip kompensacija iki kitos savaitės pabaigos.Kai transporto priemonę vairuoja bent du vairuotojai, kiekvienas vairuotojas privalo nepertraukiamai ilsėtis ne mažiau kaip aštuonias valandas.Išimtys. Jei eismo saugumui dėl to nekeliamas pavojus ir tam, kad būtų pasiekta tinkama sustojimo vieta, vairuotojas gali nukrypti nuo šio Susitarimo nuostatų tiek, kad būtų užtikrintas žmonių, transporto priemonių arba jų krovinių saugumas. Tokiais atvejais vairuotojas privalo kontrolės prietaiso registracijos lape arba kitame dokumente pažymėti nukrypimo nuo nuostatų pobūdį ir priežastis.TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO KELIAIS SUTARTIES KONVENCIJA (CMR) 6. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas?Pagal tachografo parodymus.7. Kam taikoma CMR Konvencija?Konvencijos taikymo sritis. Ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.8. Už kieno veiksmus ir klaidas atsako vežėjas?Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.9. Koks dokumentas patvirtina krovinio vežimo sutartį?Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui.10. Kiek surašoma važtaraščio egzempliorių ir kur jie panaudojami?Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją.11. Kas turi būti nurodoma važtaraštyje?Važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: važtaraščio surašymo vieta ir data; siuntėjo pavadinimas ir adresas; vežėjo pavadinimas ir adresas; krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; gavėjo pavadinimas ir adresas; krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis.12. Ką turi patvirtinti vežėjas, priimdamas krovinį?Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai.Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.13. Ką reiškia „siuntėjo teisė disponuoti kroviniu“ ir nuo kokio momento ji prarandama?Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje.Siuntėjas praranda šią teisę nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui. Nuo šio momento vežėjas privalo vadovautis krovinio gavėjo instrukcijomis.14. Kada vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą?Vežėjo atsakomybė. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.Vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai.Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.;15. Kada „įgaliojimus turintis asmuo“ gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu?Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas, – tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas.
MUITINĖS KONVENCIJA DĖL TARPTAUTINIO KROVINIŲ GABENIMO SU TIR KNYGELĖMIS (1975 M. TIR KONVENCIJA)16. Pagal ką įvertinama krovinio vertė?Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.17. Kam taikoma TIR Konvencija?Ši konvencija taikoma gabenant krovinius be tarpinio perkrovimo į kelių transporto priemones, autotraukinius arba konteinerius, kai kertama viena ar kelios sienos nuo vienos Susitariančiųjų Šalių išvykimo muitinės įstaigos iki kitos Susitariančiosios Šalies paskirties muitinės įstaigos arba tos pačios Susitariančiosios Šalies paskirties muitinės įstaigos, jei tam tikra TIR dalis nuo pradžios iki pabaigos yra vykdoma automobilių transportu.Konvencijos nuostatos taikomos, jeigu:a) gabenama: – kelių transporto priemonėmis arba autotrauki-niais, iš anksto paruoštais Konvencijoje nustatytomis sąlygomis, arba – kitomis kelių transporto priemonėmis, autotraukiniais ar konteineriais, Konvencijoje nurodytomis sąlygomis;b) kroviniai gabenami garantuojant asociacijoms, kurios pripažintos pagal Konvencijos nuostatas, ir naudojant TIR knygeles, atitinkančias šią konvenciją.18. Kokios „garantinės asociacijos“ funkcijos ir kas ją atstovauja Lietuvoje?Garantas – LINAVA. tai asociacija, kurią Susitariančios Šalies muitinės tarnybos pripažino asmenų, taikančių TIR procedūras, garantu;19. Kaip apibūdinamos dvi pagrindinės TIR Konvencijos nuostatos?Kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą, tarpinėse muitinėse nėra apmokestinami importo ir eksporto muitais ir mokesčiais arba užstatu.Kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą užplombuotomis kelių transporto priemonėmis, autotraukiniais arba konteineriais, tranzito šalių pasienio muitinėse paprastai netikrinami.Tačiau norint išvengti piktnaudžiavimo, muitinės tarnybos išimties tvarka gali šiose muitinėse krovinį patikrinti.20. Už kokias prekes atsako garantinės asociacijos?Garantinė asociacija įsipareigoja sumokėti visus importo ir eksporto muitus ir mokesčius, taip pat delspinigius, kurie gali būti priskaičiuoti pagal muitinė įstatymus ir taisykles tos šalies, kurioje buvo nustatytas TIR procedūros pažeidimas. Garantinė asociacija aukščiau nurodytas sumas įsipareigoja sumokėti kartu su tiesioginiais skolininkaisGarantinė asociacija atsako ne tik už prekes, išvardintas TIR knygelėje, bet ir už tas, kurios TIR knygelėje nenurodytos, bet yra užplombuotoje transporto priemonės dalyje arba užplombuotame konteineryje.21. Kam ir koks dokumentas įforminamas vežant pagal TIR procedūrą ir keliems vežimams jis galioja?Krovinių gabenimas naudojant TIR knygeles. Laikinai įvežančioms kelių transporto priemonėms, autotraukiniams arba konteineriams, gabenantiems krovinius pagal TIR procedūrą, nereikalingas joks specialus muitinės dokumentas. Taip pat nereikalingos garantijos kelių transporto priemonėms, autotraukiniams arba konteineriams.Kiekvienai kelių transporto priemonei ar konteineriui įforminama atskira TIR knygelė.TIR knygelė galioja tik vienam gabenimui.TIR gabenimas gali būti tęsiamas per kelias išvykimo ir paskirties muitines, tačiau išvykimo ir paskirties muitinių kartu paėmus negali būti daugiau kaip keturios.BENDRIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS KELIŲ TRANSPORTO VEIKLĄPAGRINDINĖS SĄVOKOS1. Apibūdinti „autobusą“.Autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą.2. Apibūdinti „lengvąjį automobilį“.Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.3. Apibūdinti „lengvąjį automobilį taksi“.Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija.4. Apibūdinti „keleivių vežimą maršrutiniu taksi“.Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas motorinėmis kelių transporto priemonėmis, turinčiomis nuo 6 iki 17 sėdimų vietų, bei autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.5. Apibūdinti „visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus“.Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai – įsipareigojimai organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų, kurių vežėjas (operatorius), atsižvelgdamas į komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis; įsipareigojimas organizuoti darbą – įsipareigojimas nustatytas vežėjui (operatoriui), kuris turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu, kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas, reguliarumas ir atitinkamas mastas; įpareigojimas vežti – įpareigojimas, nustatytas vežėjui (operatoriui) priimti ir vežti keleivius ar krovinius, taikant konkrečius tarifus ir pagal nustatytas sąlygas; įsipareigojimas dėl tarifų – įpareigojimas, nustatytas vežėjui (operatoriui), kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms, tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių institucijų patvirtintus tarifus, kurie neatitinka vežėjo (operatoriaus) komercinių interesų.6. Apibūdinti „licencijos kortelę“.Licencijos kortelė – vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei išduodamas leidimas, suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius ar krovinius.7. Apibūdinti „siuntėją“, „gavėją“ ir „vežėją“.Siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui.Gavėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti krovinį.Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas.8. Apibūdinti „tarptautinio susisiekimo maršrutą“.Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.9. Apibūdinti „tolimojo susisiekimo maršrutą“.Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.10. Apibūdinti „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutą“.Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija, maršrutas gali tęstis per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS1. Kas vykdo transporto viešąjį administravimą?Transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos.Vyriausybė formuoja subalansuotą valstybės transporto politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą.Susisiekimo ministerija: įgyvendina valstybės transporto politiką.Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą.2. Kokios transporto rūšys yra Lietuvoje?Transporto rūšys yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas.3. Kas yra Lietuvos valstybės nuosavybė?Lietuvos valstybės nuosavybės yra viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūra.4. Apibūdinti „kombinuotus vežimus“.Kombinuoti vežimai – krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis, kai tas pats krovinys esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis. 5. Kaip organizuojamas „visuomenės aptarnavimas“?Visuomenės aptarnavimas organizuojams: vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams (operatoriams) yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių. Šiems visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti vežėjai (operatoriai) parenkami konkurso tvarka.6. Kokios transporto infrastruktūros rūšys yra pagal pavaldumą ir yra jų savininku?Transporto infrastruktūros rūšys ir valdytojai. Transporto infrastruktūra yra viešoji ir privati. Viešosios transporto infrastruktūros savininkas yra valstybė ir savivaldybės. Privačios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo.7. Iš kokių lėšų šaltinių finansuojama viešoji transporto infrastruktūra?Viešosios transporto infrastruktūros finansavimas. Vyriausybės patvirtintų viešosios transporto infrastruktūros kūrimo, plėtros bei modernizavimo programų įgyvendinimas finansuojamas iš šių lėšų šaltinių: rinkliavų, nustatytų šiame Įstatyme; nacionalinio biudžeto; paskolų, gautų valstybės vardu arba su valstybės garantija; lėšų, gautų pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir (ar) savivaldybių) kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus; gauna-mos paramos; Europos Sąjungos lėšų. Atskirų transporto rūšių viešajai infrastruktūrai finansuoti gali būti steigiami nebiudžetiniai piniginiai fondai, jei tai yra suderinta su Europos Bendrijų teise arba Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, – programos.8. Kokie dokumentai reglamentuoja transporto teisinius santykius? Viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis.LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSAS1. Kokia šio Kodekso paskirtis?Kodekso paskirtis. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – šis kodeksas) reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą.2. Kam gali priklausyti kelių transporto objektai?Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms bei valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, negali būti perleista kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.3. Kas vykdo kelių transporto valstybinį valdymą?Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.4. Kaip skirstomi vežimai?Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus. Vidaus vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje.5. Kas ir kaip nustato keleivių vežimo bei autobusų stotyse teikiamų paslaugų tarifus?Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato savivaldybių tarybos.Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nustatyta tvarka.6. Apibūdinti „keleivio vežimo sutartį“.Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį.7. Kokias teises turi keleivis?Keleivis turi teisę: 1) užimti nurodytą biliete vietą;2) keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka nemo-kamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą;3) nemokamai vežtis du iki 7 metų vaikus, jei jie neužima atskiros sėdimos vietos, reguliarių reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais;4) važiuoti to paties vežėjo ar jų susitarimu kitomis transporto priemonėmis su tuo pačiu bilietu į tą patį paskirties punktą, kai biliete nurodyta transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali važiuoti, ir nemokėti priemokos už pakeistą patogesnę transporto priemonę, tačiau gauti bilieto kainos skirtumą, jeigu transporto priemonė pakeista į mažiau patogią, nei buvo nurodyta keleivio biliete, o, vežėjui nepateikus kitos transporto priemonės, gauti atitinkamą kompensaciją Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka;5) iki išvykimo į reisą nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį, grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka.8. Kokias teises turi ekipažas?Ekipažas turi teisę:1) išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;3) laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą nepalankiomis kelio bei meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje nustatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.9. Apibūdinti „krovinio vežimo sutartį“.Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.10. Kokie rekvizitai nurodomi krovinio vežimo užsakyme?Užsakyme nurodomi šie rekvizitai: krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas; krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai; krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis; transporto priemonės pateikimo laikas; pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai; krovinio specialios vežimo sąlygos.11. Kas pakrauna ir kas iškrauna krovinį?Krovinio pakrovimas ir iškrovimas. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje, vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.12. Kaip vežėjas atlygina už padarytą žalą kroviniui ir bagažui?Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio, bagažo ar pašto siuntos vertė.Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę.LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMAS1. Kokios transporto lengvatos taikomos Lietuvos Respublikoje? Lietuvos Respublikoje teikiamos šios transporto lengvatos:1) teisė važiuoti nemokamai;2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida;3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją.2. Kokiems važiavimams taikomos transporto lengvatos? Lengvatos teikiamos važiuojant tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje) bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Šios lengvatos netaikomos važiuojant lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi. 3. Kam suteikiama teisė važiuoti nemokamai? Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos. Teisė važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.4. Kam suteikiama teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida? Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi vaikai invalidai, I grupės invalidai, į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, bei juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); taip pat sukakę 85 metus ir vyresni asmenys; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, tapę II ar III grupės invalidais dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni.Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi: II grupės invalidai; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni nei 70 metų, ir laisvės kovų dalyviai; nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai bei buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos; žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; asmenys nuo 70 iki 85 metų.Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai bei profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai, važiuojantys nuo rugsėjo 1d. iki liepos 1d.Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida suteikiama vežamiems vaikams nuo 7 iki 10 metų.Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, suteikiama teisė trečiajam ir kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienkartinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida.Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, dieninių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis: 80 procentų – įsigyjantiems terminuotą vardinį važiavimo bilietą; 50 procentų – įsigyjantiems vienkartinį važiavimo bilietą.Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai, važiuojantys nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d., turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą važiavimo keleiviniais traukiniais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida.5. Kas turi teisę į transporto išlaidų kompensaciją? Invalidai, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę: kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.6.Iš kokių šaltinių kompensuojamos vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu? Vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu, kompensuojamos (atlyginamos) pagal su jais sudarytas sutartis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka:1) dėl važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų, nustatytų šiame įstatyme, – iš valstybės biudžeto;2) dėl važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų, nustatytų šiame įstatyme, – iš savivaldybių, kuriose įregistruotos šių vežėjų įmonės, biudžetų;3) dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, nustatytų šiame įstatyme, – iš valstybės biudžeto;4) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų šiame įstatyme, – iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų;5) dėl važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, vežančiais keleivius per dviejų gretimų savivaldybių, iš kurių viena yra didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – savivaldybė, teritorijas, – iš miesto ir apie jį esančios savivaldybės biudžetų solidariai pagal tarpusavio susitarimą.KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS LICENCIJAVIMO TAISYKLĖS1. Apibūdinti kiekvieną licencijų rūšį. 1) licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi – vežti keleivius šią licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje. Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę, tačiau draudžiama vežioti juos kitos savivaldybės teritorijoje; 2) licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais – vežti keleivius užsakomaisiais reisais šią licenciją išdavusios institucijos nustatytose teritorijose: savivaldybių institucijų – vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija) – tarptautinio susisiekimo maršrutais ir tolimojo susisiekimo maršrutais. Licencija vežti keleivius užsakomaisiais reisais lengvaisiais automobiliais tarptautinio susisiekimo maršrutais suteikia teisę vežti keleivius ir Lietuvos Respublikos teritorijoje;3) licencija vežti keleivius vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais) šią licenciją išdavusios savivaldy-bės teritorijoje įvažiuojant į gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas;4) licencija vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais) Lietuvos Respublikos teritorijoje;5) licencija vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais) tarptautinio susisiekimo maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje;6) licencija vežti krovinius vidaus maršrutais – vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos;7) licencija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais – vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos.2. Kam išduodama licencijos kortelė? Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė.3. Ar galima perduoti kitiems asmenims licencijas? Licencijos ir licencijos kortelės negalima perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Licencijos kortelės negalima naudoti kitai transporto priemonei4. Kas išduoda licencijas? Licencijas ir licencijų korteles vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais ir autobusais vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais išduoda savivaldybės, kurioje įregistruota įmonė, institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.5. Kokiam laikui išduodama licencija?Licencija išduodama neribotam laikui.6. Koks licencijos kortelių galiojimo laikas? Licencijos kortelių galiojimo laikas nustatomas: lengviesiems automobiliams – iki 2 metų; autobusams ir krovininiams automobiliams – iki 5 metų.7. Kokias sąlygas turi atitikti įmonė, besiverčianti licencijuojama kelių transporto veikla? Įmonė, kuri verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla, turi atitikti šias sąlygas:1) įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ar krovinių vežimo veiklai, turi būti geros reputacijos, tai yra jis negali būti: teistas už sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkos apsaugos srityje, ūkininkavimo tvarkai ir finansams pagal baudžiamuosius įstatymus; atleistas iš pareigų administracijos iniciatyva dėl jo paties kaltės per pastaruosius 5 metus; baustas už darbo įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, pažeidimus per pastaruosius 2 metus;2) įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai, privalo turėti atitinkamą profesinę kompetenciją, kuri nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. Profesinė kompetencija tikrinama kas 5 metai, išlaikius žinių atnaujinimo egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka.8. Kada stabdomas licencijų galiojimas? Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu: vežėjas pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus, susijusius su įmonės veikla; vežėjas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ar kelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų; Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad įmonei, kuri verčiasi licencijuojama keleivių ar krovinių vežimo veikla, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalį pritaikyta atitinkama sankcija pagal įsiteisėjusius nutarimus, nuosprendžius.9. Kada licencijos panaikinamos?Licencija panaikinama, jeigu: vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą; vežėjas bankrutuoja; paaiškėja, kad licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys; per nustatytą laiką nepašalinamos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas; vežėjas padarė nusikaltimą, administracinį ar baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai ar ekonomikai ir verslo tvarkai; vežėjas šiurkščiai pažeidžia transporto paslaugų teikimo tvarką.KROVINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMASPAGRINDINĖS SĄVOKOS1. Bendrijos leidimas – leidimas verstis tarptautiniu krovinių vežimu kelių transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 t, arba bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 6 t, Europos Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis;2. Kabotažiniai vežimai – vežimai, atliekami tarp pakrovimo–iškrovimo punktų, esančių kitos valstybės teritorijoje;3. Negabaritinis ar sunkiasvoris krovinys – krovinys, kurio faktiški matmenys ar svoris didesni negu maksimalūs leidžiami dydžiai, nustatyti šalyse, per kurių teritorijas jis vežamas;4. Pavojingas krovinys – medžiagos ar produktai, kurie dėl savo cheminių ar fizikinių savybių gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, aplinkai ar turtui ir yra įtraukti į Jungtinių Tautų Organizacijos Ekspertų Komiteto sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą;KROVINIŲ VIDAUS VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖS1. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“.Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai, kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą.2. Apibūdinti vežimus „savo sąskaita“.Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai, kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita.3. Kaip organizuojami vežimai už atlyginimą?Vežimų už atlyginimą organizavimas. Krovinių vežimai už atlyginimą kelių transportu atliekami pagal vežimų sutartį, kuri tarp siuntėjo ir gavėjo gali būti sudaryta priimto užsakymo arba ilgalaikės raštiškos sutarties pagrindu4. Jei vežėjas vežimo operacijas pavesta atlikti trečiajai šaliai, kas šiuo atveju lieka atsakingas už visus įsipareigojimus prieš transportą užsakančią šalį?Vežėjas dalį ar visas vežimo operacijas gali pavesti atlikti trečiajai šaliai. Šiuo atveju vežėjas lieka atsakingas už visus įsipareigojimus prieš transportą užsakančią šalį, o trečioji šalis yra atsakinga už savo įsipareigojimus vežėjui.5. Kada užsakymas laikomas priimtinu?Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą6. Kas ir kaip atsako už važtaraščio surašymą?Už krovinio, kurį vežti draudžiama arba jį vežant reikia imtis ypatingų saugos priemonių perdavimą vežti be vežėjo žinios, įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinių tikslumą ir teisingumą bei visas pasekmes, atsiradusias dėl neteisingo važtaraščio surašymo, atsako siuntėjas. Jei dėl to vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.7. Ką turi daryti vežėjas, pastebėjęs krovinio pakuotės trūkumus?Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba kroviniui vežti nustatytų reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba į važtaraštį įrašyti pastabas.8. Kas daroma su siuntėjui priklausančia įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, atvežus krovinį?Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.9. Ką turi patikrinti gavėjas, priimdamas krovinį?Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį,ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas apie tai įrašo važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas.10. Kas laikoma krovinio „praradimu“, kas – „trūkumu“ ir kas – „sužalojimu“?Krovinio praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas11. Kokį dokumentą turi turėti vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo priemonėmis ir savo sąskaita?Vežėjas, gabenantis jam priklau-sančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖS1. Apibūdinti „vežimus savo sąskaita“.Vežimai savo sąskaita – vežimai, kai pačių pagaminta produkcija, žaliavos, pusfabrikačiai, įranga ar įrengimai savai produkcijai gaminti iš vienos paskirties vietos gabenami į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Tokie vežimai turi būti pagalbinė įmonės veikla. Transporto priemones turi vairuoti įmonėje pagal darbo sutartis dirbantys vairuotojai2. Kokius dokumentus turi turėti vežėjai, vykdantys tarptautinius krovinių vežimus už atlyginimą?Vykdyti krovinių tarptautinius veži-mus už atlyginimą gali vežėjai, turintys nustatytos formos licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, ir kurių transporto priemonės turi atitinkamą licencijos kortelę.3. Kokius dokumentus turi turėti vežėjai, vykdantys tarptautinius vežimus savo sąskaita?Vykdyti krovinių tarptautinius vežimus savo sąskaita gali vežėjai, turintys atitinkamą leidimą (1 priedas), kurį išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.4. Kokie dokumentai reglamentuoja krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos respublikos ir užsienio valstybių?Pagrindinės krovinių tarptautinių vežimų sąlygos. Krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai.Vežėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai turi išmanyti šių susitarimų nuostatas ir jų laikytis5. Kas išduoda kelionės leidimus krovinių tarptautiniams vežėjams ir kas – kabotažiniams vežimams?Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Vežėjas turi teisę gauti Bendrijos leidimų kopijų ne daugiau, nei turi galiojančių licencijos kortelių.Vežant negabaritinius bei sunkiasvorius krovinius ar vykstant į kitas valstybes vykdyti kabotažinius krovinių vežimus, transporto priemonių įvažiavimui į tas valstybes reikalingi papildomi specialūs leidimai, kuriuos išduoda tų valstybių kompetentingos įstaigos, jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaipKELEIVIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMASPAGRINDINĖS SĄVOKOS.1. Apibūdinti „reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutą“.Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutas – tai nustatyta gatvės arba kelio trasa, kuria keleiviai vežami keleivinio transporto priemone nustatytu dažnumu, įlaipinant arba išlaipinant keleivius kelionės metu tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais laikomi ir maršrutinių taksi maršrutai2. Apibūdinti „keleivinio transporto priemonę – ekspresą“.. Keleivinio transporto priemonė – ekspresas – yra tokia transporto priemonė, kuri atitinka vieną iš išvardytų reikalavimų: važiuoja be sustojimų nuo pradinio iki galinio punkto; važiuoja sustodama tik autobusų stotyse; 100 km kelio vidutiniškai yra ne daugiau kaip viena tarpinė stotelė, įskaitant ir tarpines autobusų stotis, o maršruto trasa – daugiau kaip 100 km3. Apibūdinti „minkštojo tipo transporto priemonę“.Minkštojo tipo transporto priemonė – yra tokia transporto priemonė, kurioje gamyklos–gamintojos yra įrengtos minkštos atlošiamos sėdynės ir bagažinė keleivių bagažui vežti;4. Apibūdinti „nereguliarius reisus“.Nereguliarūs reisai – tai reisai, kai iš anksto suformuotos keleivių grupės yra vežamos su bilietais arba keleivių sąrašu ir grąžinamos į išvykimo vietą, arba anksčiau nuvežtų keleivių grupė bus grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu; kelionės metu keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami;KELEIVIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖS1. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“.Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai, kai vežėjas už atitinkamą mokestį veža keleivius iš išvykimo vietos vienoje šalyje į paskirties vietą kitoje šalyje arba, nuvežęs juos į paskirties vietą, parveža atgal į išvykimo vietą. Keleiviai už atlyginimą vežami: reguliariais reisais; specialiaisiais reguliariais reisais; švytuokliniais reisais; vienkartiniais reisais.2. Apibūdinti „vežimus savo sąskaita“.Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai, kai įmonė, įstaiga ar organizacija veža joje dirbančius, tarnaujančius, besimokančius ar kitaip su ja susijusius asmenis savo transporto priemonėmis, kurias vairuoja šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje pagal darbo sutartį dirbantys vairuotojai. Keleiviai savo sąskaita vežami: specialiaisiais reguliariais reisais; švytuokliniais reisais; vienkartiniais reisais.3. Apibūdinti „reguliarius reisus“.Reguliarūs reisai – tokie reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, kelionės metu keleivius paimant arba išleidžiant nustatytuose sustojimo punktuose. Keleivių vežimas reguliariais reisais įpareigoja vežėją laikytis iš anksto nustatytų eismo tvarkaraščių ir tarifų.4. Apibūdinti „specialiuosius reguliarius reisus“.Specialieji reguliarūs reisai – tokie reisai, kuriais vežamos specialiosios keleivių grupės šių taisyklių 11 punkte nurodytu būdu (pvz., darbuotojų vežimas tarp darbo ir gyvenamosios vietų; moksleivių ir studentų vežimas į mokymosi įstaigas ir iš jų, karių ir jų šeimos narių vežimas iš namų į karių dislokacijos vietas ir atgal). Šiais reisais negali būti vežami keleiviai, nepriklausantys specialiajai grupei. Keleivių vežimo specialiaisiais reguliariais reisais sąlygos gali būti keičiamos pagal keleivių poreikius, tačiau dėl to jie nenustoja būti laikomi reguliariais reisais.5. Apibūdinti „švytuoklinius reisus“.Švytuokliniai reisai – tokie pakartotiniai išvykimo ir grįžimo reisai, kuriais iš anksto suformuotos keleivių grupės, vežiojamos iš tos pačios išvykimo vietos į tą pačią paskirties vietą. Kiekviena anksčiau išvykusių keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu to paties vežėjo aptarnaujamu reisu. Išvykimo ar paskirties vieta atitinkamai reiškia vietą, kurioje reisas prasideda arba kurioje reisas baigiasi, taip pat aplinkines vietoves 50 km spinduliu. Švytuoklinių reisų atveju keleiviai kelionės metu negali būti paimami ar išleidžiami. Pirmas grįžimo reisas ir paskutinis išvykimo reisas atliekami tuščiomis transporto priemonėmis. Pagal šalių kompetentingų įstaigų susitarimą pirmas išvykimo reisas ir paskutinis grįžimo reisas gali būti atliekami tuščiomis transporto priemonėmis.6. Apibūdinti „vienkartinius reisus“.
Vienkartiniai reisai – tai reisai, neįeinantys į reguliarių, specialiųjų reguliarių ir švytuoklinių reisų sąvoką. Tokių reisų metu be šalių kompetentingų įstaigų leidimo keleiviai kelionės metu į transporto priemonę neimami ir neišleidžiami. Vienkartiniai reisai gali būti:1) uždarų durų reisai, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė per visą kelionę vežama ta pačia transporto priemone ir grąžinama į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;2) išvykimo su keleiviais, grįžimo be keleivių reisai, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė vežama tik pirmyn, o transporto priemonė tuščia grįžta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;3) išvykimo be keleivių reisai, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė bus paimta kitos šalies teritorijoje.7. Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius reguliariais reisais?Vežti keleivius už atlyginimą šiose taisyklėse nurodytais reisais gali vežėjai, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais, o nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą datos – Bendrijos licenciją.Vežant keleivius reguliariais reisais, prie vežimų dokumentų pridedamas kompetentingos įstaigos patvirtintas eismo tvarkaraštis, kuriame nurodyti sustojimo punktai, sienų kirtimo punktai, atstumai tarp šių punktų, atstumai nuo maršruto pradžios iki kiekvieno punkto pirmyn ir atgal, atvykimo į kiekvieną punktą ir išvykimo iš jo laikai.8. Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius švytuokliniais reisais?9. Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius specialiaisiais reguliariais reisais?10. Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius vienkartiniais reisais?Vežti keleivius už atlyginimą šiose taisyklėse nurodytais reisais gali vežėjai, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais, o nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą datos – Bendrijos licenciją. Vežant keleivius specialiaisiais reguliariais, švytuokliniais ir vienkartiniais reisais, – reikalingas vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintas detalus kelionės tvarkaraštis, kuriame nurodomas maršrutas (išvykimo vieta, tarpiniai, poilsio ir sienų kirtimo punktai, atvykimo vieta), atstumai tarp nurodytų maršruto punktų ir visas maršruto ilgis, išvykimo (atvykimo) iš (į) nurodytų (-us) maršruto punktų (-us) data ir laikas, vairuotojų darbo ir poilsio laikai atkarpose tarp maršruto punktų (jeigu vežimai vykdomi pagal sutartį tarp vežėjo ir vežimų užsakovo, kelionės tvarkaraštis turi būti vežėjo suderintas su vežimų užsakovu).11. Ką turi sudaryti vežėjai, prieš pateikdami paraišką reguliariam tarptautiniam reisui?Vežėjas, teikiantis paraišką gauti leidimą vežti keleivius reguliariais reisais, pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas, kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai, privalo turėti pakankamai M2 arba M3 klasės III grupės transporto priemonių, kad galėtų užtikrinti reguliarių reisų vykdymą.12. Kur ir kaip nagrinėjamos vežėjų paraiškos gauti leidimus vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais tarptautiniais reisais?Vežėjų paraiškos nagrinėjamos Inspekcijoje. Inspekcijos vadovas sudaro komisiją, kuri nagrinėja vežėjų paraiškas gauti leidimus vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais reisais (kai tokio leidimo reikia), pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas, kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai, bei nustatytus vežėjų pažeidimus vežant keleivius šiais reisais, ir tvirtina šios komisijos darbo reglamentą. Į komisiją gali būti kviečiami vežėjų asociacijų atstovai.13. Koks dokumentas būtinas, norint vežti keleivius savo sąskaita ir kas jį išduoda?Liudijimas jo turėtojui suteikia teisę vykdyti keleivių tarptautinius vežimus savo sąskaita. Liudijimą įmonei, įstaigai ar organizacijai išduoda Inspekcija.14. Kokį dokumentą kelionės metu turi turėti keleiviai, važiuojantys švytuokliniais arba vienkartiniais reisais?Keleiviai, važiuojantys švytuokliniais arba vienkartiniais reisais, kelionės metu privalo turėti individualų ar grupinį kelionės apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodomi keleivio ar keleivių grupės vardai ir pavardės, maršrutas, išvykimo ir grįžimo datos bei buvimo paskirties vietoje trukmė, paslaugų kaina.15. Kas ir kaip nustato keleivių vežimo reguliariais reisais kainas? Keleivių vežimo reguliariais reisais kainas ir lengvatas tarpusa-vio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai.LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS IŠDAVIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS1. Kas turi teisę leisti pradėti maršrutus?Kompetentinga įstaiga – tai žinyba, turinti teisę leisti pradėti šiuos maršrutus: vietinio susisiekimo – miestų (rajonų) savivaldybės, tolimojo susisiekimo – Valstybinė kelių trans-porto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, o tarptautinio susisie-kimo į Vakarų valstybes – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamentas, į kitas užsienio valstybes – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.2. Ką vežėjas turi padaryti su eismo tvarkaraščio projektu, prieš paduodamas paraišką kompetentingai įstaigai?Vežėjas, paduodamas paraišką kompetentingai įstaigai reguliaraus tolimojo arba vietinio susisiekimo maršrutui pradėti, eismo tvarkaraščio projektą privalo iš anksto suderinti su savivaldybėmis, per kurių teritorijas planuojama numatomo maršruto trasa.3. Ką ir kaip turi įvertinti kompetentinga įstaiga, prieš tvirtindama tvarkaraštį?Kompetentinga įstaiga, prieš tvirtindama tvarkaraštį, turi įvertinti, ar siūlomoje maršruto trasoje yra tenkinama keleivių paklausa veikiantiems autobusų reisams. Jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau nepatogiomis važiavimo sąlygomis (autobusai perpildyti, keleivių netenkina važiuojančių autobusų reisų dažnumas ir pan.), kompetentinga įstaiga gali derinti pateikiamą eismo tvarkaraštį. Jį derinant turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų, jau aptarnaujančių veikiančius maršrutus. Naujai planuojami reisai taip turi komponuotis prie veikiančių, kad tarp veikiančių ir naujųjų reisų būtų transporto priemonių eismo intervalai, atitinkantys keleivių srautą.4. Kada organizuojamas konkursas vežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutams aptarnauti?Konkursas organizuojamas, kai:1) kompetentinga įstaiga pradeda naują maršrutą;2) kompetentinga įstaiga rengiasi pratęsti veikiančio maršruto trasą, jei jį aptarnaujantys vežėjai, šiai įstaigai pasiūlius, nesutinka ar negali aptarnauti pratęsiamo maršruto;3) kompetentinga įstaiga rengiasi pakeisti maršruto trasą arba stotelių vietas veikiančiame maršrute ar papildyti jį naujomis stotelėmis, jei šį maršrutą aptarnaujantys vežėjai, šiai įstaigai pasiūlius, nesutinka aptarnauti maršruto su pakeitimais;4) reikia padidinti transporto priemonių skaičių veikiančiame maršrute, jei jį aptarnaujantys vežėjai, kompetentingai įstaigai pasiūlius, patys to negali padaryti;5) vežėjui išduotas leidimas kompetentingos įstaigos yra anuliuotas už šių šiose taisyklėse išvardytus pažeidimus ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų nesilaikymą;6) vežėjas atsisako aptarnauti veikiantį maršrutą.7) vežėjui nepratęstas leidimo galiojimo terminas dėl šių Taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų pažeidimų.5. Kaip nustatomi vežėjo santykiai su kompetentinga įstaiga dėl maršruto organizavimo?Vežėjo santykiai su leidimą išduodančia kompetentinga įstaiga dėl maršruto aptarnavimo nustatomi sutartimi.6. Ar gali vežėjas, turintis leidimą, pavesti kitam vežėjui vežti keleivius?Vežėjas, turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutu, gali sudaryti sutartį su kitu licenciją turinčiu vežėju ir pavesti jam vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu pagal maršruto aptarnavimui nustatytas sąlygas.7. Kada ir kaip vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarių maršrutų autobusų eismą?Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams, sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba įvykus stichinėms nelaimėms, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai kompetentingai įstaigai. 8. Kada kompetentinga įstaiga turi teisę anuliuoti leidimus? Leidimus anuliuoja juos išdavusi kompetentinga įstaiga, jeigu vežėjas:1) nustojo vykdyti sąlygas, nurodytas šiose Taisyklėse ir sutartyje;2) sistemingai pažeidinėja šių Taisyklių nuostatas;3) nuolat pažeidžia maršrutą, eismo tvarkaraštį arba nesilaiko transporto priemonių parkavimo reikalavimų;4) pažeidžia Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, vairuotojų darbo ir poilsio režimą, tarifų taikymo reikalavimus arba finansinę drausmę (taip pat jei veža keleivius be bilietų), arba dirba neturėdamas galiojančios licencijos kortelės užsiimti keleivių vežimu; 5) laiku nepateikia ataskaitų apie transporto veiklą kompetentin-goms įstaigoms pagal šių Taisyklių 5.6 punkte nurodytose sutartyse nustatytas sąlygas, taip pat statistikos įstaigoms; 6) per 14 dienų nuo leidimo gavimo dienos be svarbių priežasčių nepradėjo vežti keleivių arba nutraukė maršruto aptarnavimą, apie tai nepranešęs kompetentingai įstaigai.Leidimą galima anuliuoti ir pagal kontroliuojančių tarnybų teikimus.Leidimai netenka galios: vežėjui atsisakius leidimo; šiuo atveju kompetentinga įstaiga turi būti informuojama prieš 2 mėnesius; kai kompetentinga įstaiga nutraukia maršrutą; vežėjui bankrutavus; anuliavus leidimą.KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖS1. Kokiom transporto priemonėm taikomos šios Taisyklės?Šios Taisyklės yra taikomos keleivių vežimui keleivinio transporto priemone, kuri savo konstrukcija ir įranga pritaikyta vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, taip pat ir maršrutiniais taksi.2. Kokie dokumentai suteikia teisę važiuoti ir vežti bagažą?Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti bilietai.3. Kada ekipažas privalo parduoti keleiviams bilietus?Ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę.4. Kokiais atvejais keleivis turi teisę prieš išvykimą grąžinti į kasą bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus?Keleivis turi teisę prieš transporto priemonės išvykimą grąžinti į kasą keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus, įskaitant užmokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:1) kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja išvykti į reisą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, jei yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės, išskyrus reisus, kai bilietų pardavimas į juos nustatyta tvarka yra nutrauktas;2) kai keleiviui, įsigijusiam bilietą minkštojo tipo transporto priemonėje su nurodyta vieta, suteikiama vieta paprastoje transporto priemonėje ir keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas;3) kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos.5. Kiek pinigų grąžinama keleiviui už bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą?Kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą, stoties kasa privalo jam grąžinti pinigus bendra eilės tvarka:1) kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį – bilieto kainą be užmokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;2) likus mažiau kaip dviem valandoms, bet ne mažiau kaip 10 min. iki išvykimo – atskaičiavus užmokestį už išankstinį pardavimą ir 15 procentų bilieto kainos.6. Ar grąžinami keleiviui pinigai už nepanaudotus bilietus, autobusui išvykus į reisą?Autobusui išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus negrąžinami, išskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejus.7. Kokias teises turi keleivis? Keleivis turi teisę: užimti nurodytą biliete vietą; nemokamai vežti arba siųsti bagažą pagal šias taisykles; važiuoti nemokamai, nemokamai vežtis vaiką, taip pat naudotis kitomis važiavimo lengvatomis pagal šias taisykles; nemokėti bilieto kainos priemokos, gauti bilieto kainos skirtumą arba kompensaciją atvejais, kurie yra nurodyti šiose taisyklėse; grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį šiose taisyklėse nurodytais atvejais.KELEIVIŲ VEŽIMO LENGVAISIAIS AUTOMOBILIAIS TAKSI TAISYKLĖS1.Kas valdo ir organizuoja keleivių vežimus taksi?Keleivių vežimą taksi valdo ir organizuoja savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos2.Ką turi turėti vežėjas, norintis vežti keleivius taksi ir kas reikalinga automobiliui?Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją. Taksi privalo turėti licenciją atitinkančią licencijos kortelę. Taksi registravimo dokumente turi būti nurodyti vežėjo duomenys Taksi registravimo dokumente turi būti nurodyti vežėjo duomenys.3.Kokius reikalavimus turi atitikti taksi?Reikalavimai taksi. Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus:1) techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms, nustatytus susisiekimo ministro.2) turėti taksi salono priekiniame skyde keleiviams gerai matomoje vietoje įtvirtintą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotą (apie tai pažymint taksometro techniniame pase), techniškai tvarkingą, metrologiškai patikrintą, turintį nustatytą patikros žymenį taksometrą, kurio tipas patvirtintas Lietuvos standartizacijos departamente ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą;3) turėti pramoniniu būdu pagamintą plafoną su užrašu TAKSI;4) turi būti apipavidalintas pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimus.4.Ar gali būti nustatytas maksimalus taksi skaičius?Savivaldybių institucijos savo savivaldybės teritorijoje gali nustatyti maksimalų taksi skaičių (kvotą).5.Kur galima teikti taksi paslaugas?Teikti taksi paslaugas galima tik licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje. Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietą, tačiau draudžiama teikti taksi paslaugas kitos savivaldybės teritorijoje.6.Koks maksimalus taksi keleivių skaičius?Taksi vežamų keleivių skaičius negali būti didesnis kaip automobilio gamyklos gamintojos nustatytas sėdimų vietų keleiviams skaičius, neskaitant dviejų iki 7-erių metų vaikų, leidžiamų vežti papildomai.7.Kada taksi vairuotojas turi teisę paimti į taksi bendrakeleivius?Savo iniciatyva imti bendrakeleivius į užimtą taksi vairuotojui draudžiama. Bendrakeleiviai į užimtą taksi gali būti paimti tik pirmajam keleiviui sutikus.8.Kas nustato taksi paslaugų tarifus?Taksi paslaugų tarifus, kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje, nustato vežėjas. Vairuotojai už vežimą taksi užmokestį iš keleivių turi imti tik pagal taksometro parodymus.9.Kokius taksi tarifus nustato vežėjas?Vežėjai nustato šiuos vežimo taksi tarifus:1) vienkartinį mokestį už įsėdimą;2) už nuvažiuoto kelio 1 km;3) už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant;4) už taksi iškvietimą.10.Ar gali būti tarifai diferencijuojami?Tarifai gali būti diferencijuoti,(pvz., nakties valandoms bei poilsio ir švenčių dienoms (nurodant vairuotojo kortelėje, nuo kurios iki kurios valandos), užmiesčio kelionėms ir pan.) Už savivaldybės nustatytą apmokamą įvažiavimą į kai kurias miesto vietas ar kelius privalo mokėti keleivis.11.Pagal ką dalinamas užmokestis tarp kartu važiavusių keleivių, jei jie atsiskaito atskirai?Jeigu kartu važiavę keleiviai atsiskaito atskirai, užmokestis tarp jų dalijamas proporcingai nuvažiuotam keliui. Vairuotojui apmokama taksometro rodoma suma nepriklausomai nuo tuo metu važiavusių keleivių skaičiaus.KELEIVINIO TRANSPORTO VEŽĖJŲ IŠLAIDŲ (NEGAUTŲ PAJAMŲ), SUSIJUSIŲ SU TRANSPORTO LENGVATŲ TAIKYMU, KOMPENSAVIMO (ATLYGINIMO) TVARKA1.Iš kieno biudžetų kompensuojamos (atlyginamos) vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su transporto lengvatų taikymu?kompensuojamos (atlyginamos) iš savivaldybių biudžetų.kompensuojamos (atlyginamos) iš Lietuvos respublikos valstybės biudžeto.2.Apibūdinti, kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutuose.Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas), ), kompensuojamos (atlyginamos) iš savivaldybių biudžetų pagal sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir savivaldybių. Pagal šias sutartis kiekvienas vežėjas, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 8 dienos pateikia:1) savivaldybei, kurioje įregistruota vežėjo įmonė, ataskaitą apie parduotus su nuolaida važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus;2) savivaldybėms, išdavusioms vežėjui leidimus vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (5 priedas) ir ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus.Savivaldybės, įvertinusios vežėjų ataskaitas, iki to paties mėnesio 22 dienos kompensuoja (atlygina) vežėjų išlaidas (negautas pajamas) dėl praėjusį mėnesį keleiviams taikytų transporto lengvatų.3.Apibūdinti, kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutuose.Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensuojamos (atlyginamos) taip:1) akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Susisiekimo ministerijai pagal sudarytą su ja sutartį ataskaitą apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniais traukiniais bilietus;2) Susisiekimo ministerija, įvertinusi gautas ataskaitas, nustatytąja tvarka per 5 dienas pateikia Finansų ministerijai paraiškas (kartu su ataskaitomis), kad gautų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoje programoje numatytų biudžeto lėšų, kurios bendra tvarka pervedamos akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų kompensuojamos (atlyginamos) taip:1) vežėjai, turintys Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija) išduotas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimu ir leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Valstybinei kelių transporto inspekcijai pagal sudarytas su ja sutartis ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais bilietus;2) pasibaigus ketvirčiui, Valstybinė kelių transporto inspekcija, įvertinusi šias ataskaitas, per 15 darbo dienų po ataskaitos už trečiąjį ketvirčio mėnesį gavimo pateikia Finansų ministerijai paraiškas, kad gautų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų lėšų šių vežėjų išlaidoms (negautoms pajamoms) dėl transporto lengvatų kompensuoti (atlyginti);3) Valstybinė kelių transporto inspekcija, gavusi Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų lėšų, per 3 darbo dienas perveda jas į šių vežėjų sąskaitas pagal pastarųjų ataskaitas.KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO VEŽĖJŲ NUOSTOLIŲ, SUSIDARIUSIŲ DĖL BŪTINŲ KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO PASLAUGŲ TEIKIMO VISUOMENEI, KOMPENSAVIMO TVARKA1.Už vežimus kokiais maršrutais yra kompensuojami vežėjų nuostoliai ir kokiais nekompensuojami?kompensuojami nuostoliai, patirti vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais.nuostoliai nekompensuojami, vežant keleivius tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo maršrutais.2.Kas priima sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas?Sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas – vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, maršrutų organizavimo, atsižvelgdamos į savivaldybių finansines galimybes, – priima, skelbia konkursus vežėjams parinkti ir sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis su vežėjais savivaldybių institucijos.3.Apibūdinti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo tvarką.Vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal visuomenės aptarnavimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. Pagal šias sutartis vežėjai, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 16 dienos pateikia kompetentingoms įstaigoms, išdavusioms vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, ataskaitas apie patirtus nuostolius, susidariusius dėl visuomenei būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo . Kartu su šiomis ataskaitomis vežėjai turi pateikti kompetentingoms įstaigoms įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais patvirtintas pažymas apie šioje tvarkoje pateiktos formulės sudedamųjų dalių (R, Rn, M, M0, S, P, A, r) reikšmes, nurodydami, kaip kiekviena iš šių reikšmių buvo nustatyta arba apskaičiuota, ir sąskaitą–faktūrą.Kompetentingos įstaigos, gali pareikalauti iš vežėjų ir kitų papildomų ataskaitų ar dokumentų, susijusių su nuostolių skaičiavimais, kurių pagrindu buvo sudarytos ataskaitos, arba patikrinti reikalingus dokumentus vežėjų įmonėse. Kompetentinga įstaiga gali, bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių, užlaikyti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimą, kad patikrintų vežėjų pateiktas papildomas ataskaitas ar dokumentus arba patikrintų juos vežėjų įmonėse ir įsitikintų jų teisingumu. Kompetentingos įstaigos, įvertinusios vežėjų ataskaitas ir kitus papildomus dokumentus, iki to paties mėnesio pabaigos kompensuoja vežėjų patirtus per praėjusį mėnesį nuostolius dėl keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais.VEŽĖJŲ (OPERATORIŲ) PARINKIMO VISUOMENĖS APTARNAVIMO ĮSIPAREIGOJIMAMS VYKDYTI KONKURSO ORGANIZAVIMO IR VISUOMENĖS APTARNAVIMO SUTARČIŲ SUDARYMO IR NUTRAUKIMO TVARKAKas organizuoja konkursus?Pagal kompetenciją sprendimus dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo priima, konkursą organizuoja, sutartis su konkurso nugalėtojais sudaro ir nutraukia Susisiekimo ministerija ir (ar) savivaldybių vykdomosios institucijos (toliau vadinama – kompetentingos įstaigos)Kaip sudaroma komisija ir kaip ji dirba?Kompetentinga įstaiga, priėmusi sprendimą dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo, per 20 dienų sudaro konkurso komisiją (toliau vadinama – komisija), paskiria jos pirmininką, nustato jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus vykdyti tas užduotis. Komisija dirba pagal ją sudariusios kompetentingos įstaigos patvirtintą darbo reglamentą, yra atskaitinga ją sudariusiai kompetentingai įstaigai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus.Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 fizinių asmenų. Komisijoje turi būti ne mažiau kaip 4 kompetentingos įstaigos atstovai, o kiti nariai gali būti kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų atstovai. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių.Kas numatoma sutartyje?Kompetentinga įstaiga sutartyje turi numatyti:1) vežėjo (operatoriaus) įsipareigojimą organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų; 2) paslaugų, kurios bus teikiamos, nenutrūkstamumo, reguliarumo, kiekio ir kokybės sąlygas;3) paslaugų kainą ir abiejų sutarties šalių finansinius įsipareigojimus;4) nuostatas dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes ir kintančius poreikius;5) sutarties galiojimo terminą;6) sankcijas už sutarties nesilaikymą;7) ataskaitų ir kitų dokumentų, patvirtinančių nuostolius, patirtus vykdant visuomenės įsipareigojimus, pateikimo tvarką ir terminus;8) kompetentingos įstaigos teisę kontroliuoti vežėją (operatorių), atsižvelgiant į šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus;9) teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartyje ar konkurso dokumentuose nustatytas sąlygas, jų nevykdo arba nesilaiko ir tai yra esminis šių sąlygų pažeidimas. Apie sutarties nutraukimą sutarties šalys viena kitai privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius.Sutarties šalys taip pat gali nustatyti kitas įstatymams neprieštaraujančias sutarties sąlygas.KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO KONTROLĖS NUOSTATAI1. Kas kontroliuoja keleivinį kelių transportą?Keleivinį kelių transportą kontroliuoja:1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcijos) pareigūnai, turintys specialius kontrolieriaus pažymėjimus (toliau – kontrolieriaus pažymėjimas);2) savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai, turintys kontrolieriaus pažymėjimus;3) vežėjų (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonių) vadovai, jų pavaduotojai, kontrolės tarnybų vadovai bei transporto kontrolieriai ir kiti vežėjo paskirti asmenys, turintys kontrolieriaus pažymėjimus.Ką tikrina keleivinio kelių transporto kontrolieriai?Keleivinio kelių transporto kontrolieriai pagal savo kompetenciją tikrina:1) Inspekcijos pareigūnai, turintys kontrolieriaus pažymėjimą, – tarptautinių maršrutų ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportą bei turi teisę kontroliuoti visų rūšių keleivinį kelių transportą (įskaitant taksi) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, vykdydami kontrolės funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi);2) savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai – lengvuosius automobilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones, dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose joms esant/važiuojant šios ar gretimų savivaldybių teritorijose.3) vežėjo keleivinio kelių transporto kontrolieriai, turintys vežėjo išduotus kontrolieriaus pažymėjimus, – vežėjo įmonės keleivinį kelių transportą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei, vykdydami kontrolės funkcijas, gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi); vežėjai gali pavesti vykdyti savo įmonių keleivinio kelių transporto ir juo besinaudojančių keleivių kontrolę kitiems asmenims.Kas tikrinama kontrolės metu?Kontrolės metu tikrinama:1) ar keleivinio kelių transporto priemonių ekipažai ir lengvųjų automobilių taksi vairuotojai turi dokumentus, suteikiančius vežėjui teisę įstatymų nustatyta tvarka užsiimti keleivių vežimo veikla (tikrina tik Inspekcijos ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai);2) kaip vežėjai, ekipažai ir keleiviai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą, reikalavimų;3) kaip vežėjai ir ekipažai laikosi maršrutų, eismo tvarkaraščių, bilietų išdavimo tvarkos, darbo ir poilsio režimo, transporto priemonių apipavidalinimo reikalavimų ir kt.AUTOBUSŲ STOČIŲ VEIKLOS NUOSTATAI1. Kas steigia autobusų stotis?Autobusų stočių steigimą ir jų priežiūrą atlieka savivaldybės. 2. Koks gali būti autobusų juridinis statusas?Autobusų stotis gali būti savarankiškas juridinis asmuo arba kito juridinio asmens struktūrinis padalinys.3. Kokia pagrindinė autobusų stočių paskirtis ir ar gali būti ji keičiama?aptarnauti keleivius, vykstančius reguliaraus vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama.4. Kokiu principu vežėjai dirba su autobusų stotimis?Vežėjai, turintys leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (išskyrus miesto), sudaro sutartis su autobusų stotimis, nurodytomis patvirtintuose autobusų eismo tvarkaraščiuose, ir su stotimis, prižiūrinčiomis autobusų eismo tvarkaraščių būklę reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų (išskyrus miesto) stotelėse.6. Kas turi būti autobusų stotyje?Autobusų stotyje turi būti: keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties tarnyboms; keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai; autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės; sanitariniai mazgai; patalpos autobusų ekipažų poilsiui.7. Kokias funkcijas atlieka bilietų pardavimo tarnybos?Bilietų pardavimo tarnybos funkcijos: parduoti bilietus į tos pačios dienos reisus; parduoti bilietus iš anksto (taip pat – grįžimui iš kitų miestų); priimti užsakymus bilietams telefonu; pristatyti bilietus užsakovui (esant poreikiui); išduoti nustatyta tvarka užpildytus žiniaraščius apie parduotus bilietus autobusų ekipažams.8. Kokias funkcijas atlieka dispečerinė tarnyba?Dispečerinės tarnybos funkcijos:1) užtikrinti ritmingą stoties tarnybų darbą;2) kontroliuoti, ar autobusai atvyksta į stotį laiku, ar laiku pastatomi į aikšteles ir išvyksta pagal numatytą tvarkaraštį;3) organizuoti ir kontroliuoti smulkių siuntų vežimą (kur tokia paslauga teikiama);4) sutrikus reguliariam autobusų eismui, nedelsiant apie tai pranešti vežėjui ir informacijos tarnybai;5) rinkti iš autobusų ekipažų žinias apie pasikeitusias eismo sąlygas bei pablogėjusią kelių ir autobusų stotelių būklę maršrutuose, visa tai registruoti kelių būklės žurnale, surinktą informaciją teikti keleiviams, atitinkamoms kelius aptarnaujančioms tarnyboms bei vežėjams; atitinkamoms savo ir kitų stočių tarnyboms teikti informaciją apie nepatenkinamą eismo tvarkaraščių būklę arba kai jų nėra autobusų stotelėse;6) maršrutuose pablogėjus eismo sąlygoms, apie tai pranešti stoties vadovui arba jį pavaduojančiam asmeniui; pagal jų nurodymus dispečeris privalo sustabdyti autobusų eismą iš autobusų stoties; pagerėjus eismo sąlygoms ir stoties vadovybei leidus, atnaujinti eismą;7) organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą (privalomų ekipažams dokumentų turėjimą) ir tarpreisinį poilsį bei teikti vežėjams informaciją apie nustatytus pažeidimus, kai vežėjai ir autobusų stočių savininkai (valdytojai) dėl to yra sudarę atitinkamas sutartis;8) pranešti kitoms autobusų stotims apie laikiną eismo nutraukimą bei jo atnaujinimą;9) pranešti apie autobuso techninį gedimą maršrutu keleivius vežančiam vežėjui, kartu su vežėju imtis skubių priemonių sugedusį autobusą pakeisti techniškai tvarkingu;10) skelbti autobusų stotyje apie autobusų atvykimą, išvykimą, vėlavimą ir nutraukiamus reisus bei teikti kitą keleiviams reikalingą informaciją;11) registruoti duomenis apie eismo reguliarumą eismo registracijos lape ir žymėti autobusų atvykimo ir išvykimo laikus kelionės lapuose;12) registruoti specialiame žurnale visas priimtas bei perduotas telefonogramas, telefaksus bei kitus pranešimus;13) pranešti maršrute esančioms autobusų stotims apie autobuso vėlavimą, reiso nutraukimą arba sutrumpinimą, maršruto pakeitimą, o galinei stočiai – ir apie autobuso tipo ar talpos pakeitimą;14) sudaryti autobusų stoties darbo ataskaitą.9. Kas ir kaip nustato autobusų stotyse paslaugų vežėjams teikimo tarifus?Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai, maksimalius jų dydžius pagal stočių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. REIKALAVIMAI GATVĖMS IR KELIAMS, KURIAIS VYKSTA REGULIARUS KELEIVINIO TRANSPORTO EISMAS1. Kokiais keliais ir gatvėmis leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas?Reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tiktai tais keliais ir gatvėmis, kuriuose eismo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus ir kurių būklė ištisus metus garantuoja saugų keleivinio transporto eismą.2. Kas ir kaip sudaro komisiją maršruto trasos parinkimui?Keleivių vežimo organizatorius maršruto trasos parinkimui ir įvertinimui, ar jis atitinka nustatytus techninius ir eismo saugumo reikalavimus, sudaro komisiją. Į komisijos sudėtį įeina šių institucijų atstovai: pirmininkas – Valstybinės kelių transporto inspekcijos – tolimojo susisiekimo maršrutams, o vietinio susisiekimo maršrutams – atitinkamos savivaldybės; vežėjo atstovas; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos (miesto ar rajono); kelio (gatvės) savininko arba už kelio (gatvės) priežiūrą atsakingo ūkio subjekto; atitinkamai miesto arba rajono savivaldybės; geležinkelio priežiūros tarnybos (jeigu maršrute yra geležinkelio pervažos).3. Kas daroma, apžiūrint maršrutą?Apžiūrint maršrutą parenkamos (įvertinamos esamos) sustojimų vietos, išmatuojami pagrindiniai kelio parametrai (ilgis, plotis, nuolydis, matomumo atstumas), nustatomas dangos tipas, pavojingų ir per gyvenvietes einančių ruožų ilgiai, tiltų ir viadukų gabaritai bei techninė būklė, įvertinamas eismo reguliavimo priemonių (kelio ženklų, atitvarų, šviesoforų ir kt.) buvimas ir būklė, geležinkelio pervažų tipas ir būklė bei kiti, galintys turėti įtakos eismo saugumui, parametrai.4. Kas privalo pašalinti trūkumus, nurodytus akte?Komisijos nustatytus trūkumus per akte nurodytą terminą privalo pašalinti kelio savininkas.5. Kaip sprendžiami kiti akte nurodyti darbai?Derybų tarp suinteresuotų šalių keliu.6. Kokius reikalavimus turi tenkinti keliai (gatvės), kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas?Turi tenkinti šiuos reikalavimus:1) kelio sankasos plotis turi būti ne siauresnis kaip 8 metrai, jei eismo intensyvumas didesnis kaip 250 automobilių per parą, o visais kitais atvejais – ne siauresnis kaip 6 metrai;2) gatvės važiuojamosios dalies plotis, esant dviejų krypčių eismui, turi būti ne siauresnis kaip 6 metrai, o esant vienos krypties eismui – ne siauresnis kaip 4 metrai. Gatvėse prie keleivinio transporto stotelių įrengiamos įvažos (praplatinimai);3) važiuojamoji kelio (gatvės) dalis turi būti lygi, jos perėjimas į kelkraštį – nuožulnus, o kelkraščiai turi būti kieti ir lygūs;4) skersinis kelio (gatvės) važiuojamosios dalies ir kelkraščio nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6 procentai; 5) išilginis kelio (gatvės) nuolydis turi būti ne didesnis kaip 8 procentai (išimtiniais atvejais įkalnėse arba nuokalnėse, trumpesnėse kaip 150 metrų, išilginis nuolydis leidžiamas iki 9 procentų); 6) kelio (gatvės) matomumas turi būti ne mažesnis kaip 60 metrų, o priešpriešinio transporto matomumas – ne mažesnis kaip 100 metrų;7) matomumas sankryžose turi užtikrinti, kad 3 metrų atstumu nuo kertamo kelio važiuojamosios dalies krašto stovinčio automobilio vairuotojas matytų kelią į abi puses ne mažiau kaip po 50 metrų;8) kelių ruožuose, kur pylimo aukštis yra didesnis kaip 3,5 metro, o eismo intensyvumas keliu yra didesnis kaip 500 automobilių per parą – turi būti įrengti apsauginiai atitvarai. Atitvarai taip pat turi būti rengiami ir esant mažesniam pylimo aukščiui, jeigu kelio posūkiai yra labai staigūs arba šalia kelio yra vandens telkinių;9) reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tik per saugomas arba automatinę šviesoforų signalizaciją turinčias geležinkelio pervažas. Matomumas pervažoje turi būti toks, kad lokomotyvo mašinistas pervažą galėtų matyti iš ne mažesnio kaip 1200 metrų atstumo, o automobilio vairuotojas, būdamas 50 metrų nuo pervažos, traukinį galėtų pamatyti jam esant ne arčiau kaip 400 metrų nuo pervažos. Miestuose, esant mažesniam matomumo atstumui, apie reguliarų eismą sprendžia šiuose Reikalavimuose numatyta komisija;10) gyvenviečių gatvių sankryžose posūkių spinduliai turi būti tokie, kad keleivinio transporto priemonės, važiuodamos kraštine dešine eismo juosta, galėtų pasukti į dešinę, neišvažiuodamos į priešpriešinio eismo juostą;11) gatvės, kuriomis vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, turi būti apšviestos vadovaujantis Gatvių apšvietimo projektavimo normomis;12) miesto ar miesto tipo gyvenviečių gatvėse, kuriose vyksta reguliarus vietinio susisiekimo maršrutinių autobusų eismas, pėstiesiems turi būti įrengti šaligatviai arba nuo kelių (gatvių) važiuojamosios dalies atskirti pėsčiųjų takai;13) vietos keleivinio transporto sustojimams (stotelėms) ir jų tipas parenkami vadovaujantis Kelių projektavimo normomis ir taisyklėmis bei Kelių eismo taisyklėmis. Parenkant vietas stotelėms, pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į matomumą sustojimo vietose ir į pėsčiųjų saugumą;14) užmiesčio keliuose sustojimų vietas reikia parinkti keleivių susibūrimo vietose, tiesiuose kelio ruožuose arba vingiuose su ne trumpesniu kaip 600 metrų spinduliu, o išilginiu nuolydžiu – ne didesniu kaip 4 procentai. Stotelių praplatinimai abiem kryptimis turi būti išdėstyti taip, kad transporto priemonės sustotų ne priešpriešiais ir ne šalia viena kitos, bet viena už kitos ne mažesniu kaip 30 m atstumu (pagal važiavimo kryptį – pirmoji stotelė įrengiama kairėje kelio pusėje, antroji – dešinėje);15) jei visuomeninio transporto intensyvumas didesnis kaip 72 vienetai per valandą, stoteles būtina išskirti;16) stotelės užmiesčio keliuose turi būti įrengtos už sankryžų, ne arčiau kaip 50 metrų už jų, ir ne arčiau kaip 30 metrų prieš pėsčiųjų perėjas, o transporto priemonių vairuotojai jas turi matyti iš ne trumpesnio kaip 150 m atstumo;17) stotelės sankryžų zonoje gyvenvietėse ir miestuose paprastai rengiamos pervažiavus sankryžą, bet ne arčiau kaip 20 metrų nuo pėsčiųjų perėjos;18) galinėse maršrutų stotelėse turi būti įrengtos specialios apšviestos aikštelės išlipti keleiviams ir apsisukti transporto priemonėms. Apsisukimo aikšteles rekomenduojama rengti dešinėje pusėje eismo į galutinį punktą kryptimi. Bent vienoje iš miesto maršruto galinių stotelių turi būti įrengtas sanitarinis mazgas;19) kelio (gatvės) statinių maršrute laikančioji galia turi būti ne mažesnė kaip maksimali keleivinio transporto priemonės, kursuojančios tuo maršrutu, masė.1. Kokie reikalavimai keliami vairuotojui, vežančiam krovinius ir kokie – vežančiam keleivius?2. Koks maksimalus „kasdieninio vairavimo laikotarpis“ ir kiek jis gali būti pratęstas?3. Koks maksimalus dviejų savaičių bendras vairavimo laikas?4. Po kiek laiko vairavimo ir kiek laiko turi ilsėtis vairuotojas?5. Kiek turi tęstis vairuotojo kasdieninis poilsis?6. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas?7. Kam taikoma CMR Konvencija?8. Už kieno veiksmus ir klaidas atsako vežėjas?9. Koks dokumentas patvirtina krovinio vežimo sutartį?10. Kiek surašoma važtaraščio egzempliorių ir kur jie panaudojami?11. Kas turi būti nurodoma važtaraštyje?12. Ką turi patvirtinti vežėjas, priimdamas krovinį?13. Ką reiškia „siuntėjo teisė disponuoti kroviniu“ ir nuo kokio momento ji prarandama?14. Kada vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą?15. Kada „įgaliojimus turintis asmuo“ gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu?16. Pagal ką įvertinama krovinio vertė?17. Kam taikoma TIR Konvencija?18. Kokios „garantinės asociacijos“ funkcijos ir kas ją atstovauja Lietuvoje?19. Kaip apibūdinamos dvi pagrindinės TIR Konvencijos nuostatos?20. Už kokias prekes atsako garantinės asociacijos?21. Kam ir koks dokumentas įforminamas vežant pagal TIR procedūrą ir keliems vežimams jis galioja?BENDRIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS KELIŲ TRANSPORTO VEIKLĄPAGRINDINĖS SĄVOKOSLIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSAS1. Kokios transporto lengvatos taikomos Lietuvos Respublikoje? 2. Kokiems važiavimams taikomos transporto lengvatos? 3. Kam suteikiama teisė važiuoti nemokamai? 4. Kam suteikiama teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida? 5. Kas turi teisę į transporto išlaidų kompensaciją? 6.Iš kokių šaltinių kompensuojamos vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu? KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS LICENCIJAVIMO TAISYKLĖS1. Apibūdinti kiekvieną licencijų rūšį. 2. Kam išduodama licencijos kortelė? 3. Ar galima perduoti kitiems asmenims licencijas? 4. Kas išduoda licencijas? 5. Kokiam laikui išduodama licencija?6. Koks licencijos kortelių galiojimo laikas? 7. Kokias sąlygas turi atitikti įmonė, besiverčianti licencijuojama kelių transporto veikla? 8. Kada stabdomas licencijų galiojimas? 9. Kada licencijos panaikinamos?KROVINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMASPAGRINDINĖS SĄVOKOSKROVINIŲ VIDAUS VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖSKROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖSKELEIVIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMASPAGRINDINĖS SĄVOKOSKELEIVIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖSLEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS IŠDAVIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖSKELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖSKELEIVIŲ VEŽIMO LENGVAISIAIS AUTOMOBILIAIS TAKSI TAISYKLĖS1.Kas valdo ir organizuoja keleivių vežimus taksi?2.Ką turi turėti vežėjas, norintis vežti keleivius taksi ir kas reikalinga automobiliui?3.Kokius reikalavimus turi atitikti taksi?4.Ar gali būti nustatytas maksimalus taksi skaičius?5.Kur galima teikti taksi paslaugas?6.Koks maksimalus taksi keleivių skaičius?7.Kada taksi vairuotojas turi teisę paimti į taksi bendrakeleivius?8.Kas nustato taksi paslaugų tarifus?9.Kokius taksi tarifus nustato vežėjas?10.Ar gali būti tarifai diferencijuojami?11.Pagal ką dalinamas užmokestis tarp kartu važiavusių keleivių, jei jie atsiskaito atskirai?KELEIVINIO TRANSPORTO VEŽĖJŲ IŠLAIDŲ (NEGAUTŲ PAJAMŲ), SUSIJUSIŲ SU TRANSPORTO LENGVATŲ TAIKYMU, KOMPENSAVIMO (ATLYGINIMO) TVARKA1.Iš kieno biudžetų kompensuojamos (atlyginamos) vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su transporto lengvatų taikymu?2.Apibūdinti, kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutuose.3.Apibūdinti, kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutuose.KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO VEŽĖJŲ NUOSTOLIŲ, SUSIDARIUSIŲ DĖL BŪTINŲ KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO PASLAUGŲ TEIKIMO VISUOMENEI, KOMPENSAVIMO TVARKA1.Už vežimus kokiais maršrutais yra kompensuojami vežėjų nuostoliai ir kokiais nekompensuojami?2.Kas priima sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas?3.Apibūdinti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo tvarką.VEŽĖJŲ (OPERATORIŲ) PARINKIMO VISUOMENĖS APTARNAVIMO ĮSIPAREIGOJIMAMS VYKDYTI KONKURSO ORGANIZAVIMO IR VISUOMENĖS APTARNAVIMO SUTARČIŲ SUDARYMO IR NUTRAUKIMO TVARKAKELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO KONTROLĖS NUOSTATAI2. Kas kontroliuoja keleivinį kelių transportą?AUTOBUSŲ STOČIŲ VEIKLOS NUOSTATAIREIKALAVIMAI GATVĖMS IR KELIAMS, KURIAIS VYKSTA REGULIARUS KELEIVINIO TRANSPORTO EISMAS