Kada ateina senatvė?
Žmogaus gyvenimo amžių galima suskirstyti gana įvairiai. Psichologas Robertas Havinghurst’as rašo, kad nuo 18 iki 35 metų gyvename ankstyvąjį brandos amžių, kai kuriama šeima, pradedama profesinė karjera. Nuo 36 iki 60 metų vidutinio amžiaus žmogus vykdo savo pilietines ir socialines pareigas, padeda vaikams tapti atsakingais, rūpinasi senstančiais tėvais, o vėlyvajame amžiuje, perkopęs šešiasdešimtmetį, prisitaiko prie mažėjančių savo galimybių. Galima gyvenimą suskirstyti ir į kitokius etapus. Galima ir paklausti, nuo kada žmogus laikytinas senu. Atsakymai į šiuos klausimus daug ką nustebins. Lietuvos vyrai mano, kad moters brandos amžius baigiasi jai sulaukus 45,8 metų. Sau jie perėjimo į senatvę ribą nubrėžia 62,3 metus. Moterys sutinka su nuomone, jog vyras apie 63-64 metus jau yra senas, tačiau savąją brandą nukelia į 50,1 metus. Nemažiau įdomu sužinoti, jog žemiau vertinantys savo socialinį bei materialinį statusą žmonės senatvės pradžią “atkelia” į gerokai ankstesnį kalendorinį amžių. Ypač tai pasakytina apie bedarbius. Kai kurie jų manė, kad žmogus pasensta sulaukęs 40-42 metų. Kadangi senatvė suvokiama kaip reiškinys, susijęs ne vien su amžiumi, o ir su padėtimi visuomenėje, priklausomybe nuo kitų, reagavimu į pasaulį, kai kuriems ir su sugebėjimu mylėti, galima pasiteirauti, ar dera senatvė ir meilė. Žmonės nuo 40 iki 50 metų amžiaus tokių klausimų dažniausiai nesupranta. Jiems nugyventi metai ir gebėjimas mylėti niekaip nesusiję. Kone pusė dvidešimtmečių įsitikinę, kad meilė įmanoma tik jaunystėje. Kuo vyresnė pensininkė, tuo mieliau ji pritaria šiai jaunimo nuomonei. O jos bendraamžiai vyrai dažniau tiki, kad amžius meilei – ne kliūtis.
Amžius, kurį sau priskiriame
Ne visi apie savo amžių sprendžia iš gimtadieninio torto žvakučių skaičiaus. Vakarų Europos šalyse daugelis žmonių jaučiasi bent devyneriais metais jaunesni nei yra, o tie, kuriems dar nėra dvidešimt, bent dviem metais vyresni. Todėl ir atsiranda neįprastų amžiaus grupių, pvz., su tėvais gyvenančių keturiasdešimtmečių, paaugliškai besirengiančių ir besielgiančių penkiasdešimtmečių, pensinio amžiaus vyrų, kurie įsispraudžia į odinius rūbelius ir iš Mersedeso persėda ant Harley-Davidson. Tokie ir panašūs bandymai susitaikyti su savo amžiaus kaita ar ją paneigti būdingiausi sulaukusiems 45 metų. Šiame amžiuje pradedama ieškoti savito būdo nesenti – pradedama sportuoti, atliekamos plastinės operacijos arba… ieškoma naujo meilės nuotykio. Paprastai tuo kovos su amžiumi keliu, kuris šiuo metu pasirenkamas, bandoma eiti kuo ilgiau. Psichologė Anita Kuhrig pabandė sužinoti, kaip 45 metų amžiaus moterys, pasirinkusios vienokį ar kitokį kovos su senatve būdą, vertina savo amžių, sulaukusios 55 metų. Paaiškėjo, kad jaunesnis partneris padėjo itin gerai jaustis, esant tarp 45 ir 50 metų. Vėliau – staigus nusivylimas ir juo, ir savimi. Plastinių operacijų rezultatai irgi teikia džiaugsmą vidutiniškai tik 5 metus. Sėkmingiausiai išsaugojo jaunystės pojūtį tos, kurios sportavo. Dar geriau sekėsi toms, kurios sportavo drauge su vyru ir drauge su juo buvo aktyvios: keliavo, dalyvavo visuomenės gyvenime bei …mylėjosi su juo.
Seksualių pensininkų pora
“Holivudas, – teigia filosofas Helmutas Tizardas, – įdiegė amerikiečiams mintį, kad meilė ir seksas – tai jaunimo galimybė ir teisė, kurią tik retkarčiais įgyja išskirtiniai vyresnio amžiaus žmonės.” Visgi vyresnio amžiaus poros jau nebepasiduoda tokioms įtaigoms ir yra patenkintos savo seksualiniu ryšiu. Psichologė Robby Dietzel rašo, jog tai lemia rūpinimasis savo sveikata, malonus bendravimas, atidumas vienas kitam ir pastovūs intymūs santykiai. Regis, tokioms išvadoms nereikėtų specialių tyrimų, pakaktų vien sveiko proto. Tačiau R. Dietzel aptiko ir dar vieną aplinkybę, įtakojančią pasitenkinimą seksualiniais santykiais vyresnio amžiaus porose. Jas vienijo įsitikinimas, kad seksualumas vyresniame amžiuje nesusilpnėja, ir informacijos, patvirtinančios šią nuomonę, ieškojimas. R. Dietzel atliko įdomų ir daug ką įrodantį bandymą. Ji supažindino savo vyresnio amžiaus tiriamuosius su seksologinių tyrimų statistika, su daugybe skaičių apie įvairių amžiaus grupių vyrų ir moterų seksualinių santykių dažnumą. Po dviejų mėnesių tų pačių tiriamųjų pasiteiravus apie seksualumą, paaiškėjo, kad patenkinti santuoka ir santuokiniu seksu įsidėmėjo faktus apie pensininkų seksualinį aktyvumą, o nepatenkinti – faktus apie lytinio potraukio silpnėjimą ir išnykimą. Taigi, vėl įsitikiname, kad kaip galvosime, taip ir jausime, o galiausiai taip ir pasielgsime. Gal net pasirinksime: ar būti paliegusiu pensininku ar jaunatvišku, tačiau brandaus amžiaus žmogum?
Comments are closed.