Teisingumas ir vidaus reikalai

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje – bendra Europos Sąjungos valstybių politika, kuria siekiama sukurti sąlygas laisvam asmenų judėjimui Sąjungoje.Šios politikos vykdymo pradžia reikėtų laikyti XX a. aštuntajame dešimtmetyje išptėtotas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo formas tokiose opiose srityse kaip kova su tarptautiniu terorizmu, narkotikų prekyba ir organizuotu nusikalstamumu. Kaip ir beveik tuo pačiu metu pradėjęs plėtotis Europos politinis bendradarbiavimas, jis vyko šalia Europos Bendrijų pusiau oficialių tarpvyriausybinių susitikimų forma pavadinta TREVI (pranc. Terrorisme, Radicalisme, Extrémisme, Violence Internationale santrupa). Vėliau, 1985 m., buvo sudaryta Šengeno sutartis, kuria kai kurios tuometinės EB valstybės tarpusavyje pradėjo kurti bendrą laisvo asmenų judėjimo erdvę. Šengeno sutarties ir 1990 m. pasirašytos jos įgyvendinimo konvencijos pagrindą sudarė nuostatos, reguliuojančios bendrą vizų, prieglobsčio politiką, politiką pabėgėlių, nelegalių migrantų atžvilgiu, ir bendra keitimosi asmenų duomenimis sistema. Tačiau ir šis bendradarbiavimas vyko už Bendrijų ribų. Tik Mastrichto sutartyje bendradarbiavimas šioje srityje buvo galutinai įformintas ir tapo viena iš ES sudedamųjų dalių (trečiasis ramstis). Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse motyvai buvo gana įvairūs. Viena vertus, jį skatino poreikis užkirsti kelią tarptautiniam nusikalstamumui, kuris tarp valstybių narių palaipsniui silpninant sienų kontrolę, tapo vis opesne bendra problema. Toks bendradarbiavimas susijęs ne tik su nusikalstamumu, bet ir su kitomis laisvo asmenų judėjimo temomis, tokiomis kaip imigracijos, prieglobsčio, vizų politika, turėjo kompensuoti nacionalinės sienų kontrolės atsisakymą.1999 m. įsigaliojusi modifikuota Europos Sąjungos (Amsterdamo) sutartis šioje srityje pateikė nemažai naujovių, kurios laikomos vienais svarbiausių modifikuotos sutarties laimėjimų. Amsterdamo sutartyje išliko ta pati trijų ES ramsčių struktūra, tačiau dalis trečiojo ramsčio reikalų yra perkelti į pirmąjį, t.y. EB, ramstį, todėl pasikeitė ir pats trečiojo ramsčio pavadinimas. Dabar jis vadinamas policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose.

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikaluose apima tokias sritis: prieglobstis; migracija (atvykimas ir buvimas, išsiuntimas, readmisija); išorinių sienų apsauga; vizų politika; kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, finansinių interesų apsauga; terorizmas; narkotikai; duomenų apsauga; policijos bendradarbiavimas; teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose; teisinis bendradarbiavimas civilinėse bylose; muitinių bendradarbiavimas. Lietuvai (kaip ir visoms šalims kandidatėms) rengiantis narystei ES teisingumo ir vidaus reikalų srityje, pagrindinis uždavinys ir keliamas reikalavimas yra užtikrinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų platinimu, nelegalia migracija ir pan. tiek tarp atitinkamų Lietuvos žinybų, tiek su analogiškomis ES šalių narių institucijomis. Šio bendradarbiavimo pagrindas ir viena iš svarbiausių dalių – keitimasis informacija kaip tarp ES šalių narių teisėsaugos institucijų, taip ir tarp Lietuvos teisėsaugos institucijų. ES reikalavimai dėl bendradarbiavimo keičiantis informacija yra išdėstyti Šengeno (Schengen) sutartyje, todėl dažnai vadinami tiesiog Šengeno reikalavimais. Šis derybinis skyrius išsiskiria iš kitų tuo, kad sąlyginai nėra didelis ES teisės aktų (acquis) skaičius, kurių nuostatas reikia perkelti į Lietuvos teisę, tačiau ES šalys ypatingą reikšmę teikia šalies kandidatės administraciniams gebėjimams įgyvendinti ES nuostatas, ypač kovojant su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, narkotikų platinimu, nelegalia migracija, t.y. vertinamas šalies teisėsaugos institucijų darbo efektyvumas ir rezultatai, darbuotojų kvalifikacija ir jos kėlimo sistema, apsirūpinimas tarptautinius standartus atitinkančia įranga ir pan.

Duomenų apsaugos srityje Lietuva 2000 m. vasario mėn. pasirašė Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Taip pat buvo priimata eilė įstatymų bei nutarimų ryšium su duomenų apsauga Lietuvoje. Įgyvendinant reformas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija buvo reorganizuota į nepriklausomą vyriausybės įstaigą, kuri yra įgaliota prižiūrėti ir kontroliuoti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo įgyvendinimą bei yra atsakinga už Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos automatizuotai tvarkant asmens duomenis nuostatų įgyvendinimą. Nepriklausoma Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išlieka pagrindinė įstaiga šioje acquis srityje. Nuolatinis dėmesys skirtinas tarpžinybiniam bendradarbiavimui.

Vizų politika. 1999 m. kovo–birželio mėnesiais įsigaliojo bevizis režimas tarp Lietuvos ir Šengeno valstybių. Šioje srityje svarbiausia ir sunkiausia užduotis buvo derybos su Rusija dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Lietuvos politika dėl supaprastinto vizų režimo Baltarusijos ir Kalinignrado srities pasienio gyventojams neatitiko bendros vizų politikos ir turėjo būti keičiama iki stojimo. Po sunkių, bet sėkmingai įvykusių derybų Ukraina, Baltarusija ir Rusija buvo oficialiai informuotos apie vizų įvedimą 2003 m. traukinių keleiviams ir sunkvežimių vairuotojams, kertantiems Lietuvos teritoriją, vykstant į Kaliningradą ir iš jo, o taip pat Kaliningrado gyventojams ir visiems Baltarusijos bei Ukrainos piliečiams. Per Lietuvą į Kaliningrado sritį ir iš jos tranzitiniais traukiniais vykstantys Rusijos piliečiai, be Lietuvos pripažįstamų kelionės dokumentų, privalo turėti vadinamuosius supaprastintus kelionės dokumentus, kurie prilygsta vizoms. Valstybės sienų apsauga. Lietuva ženkliai sustiprino savo sienas, ypač Sąjungos išorës sienas su Rusijos Federacija (įskaitant jūrą) ir Baltarusija, nes įrengė reikiamą infrastruktūrą, įskaitant informacines technologijas, ir organizavo specialiuosius didelės apimties mokymus pasienio apsaugos pareigūnams. Lietuva didino darbuotojų, saugančių sienas su Rusijos Federacija ir Baltarusija, skaičių, nes tai ES išorės sienos, prie jų sutelkta daugiausiai pareigūnų. 2001 m. gegužės mėn. pagal naująjį įstatymą buvo baigta buvusio Pasienio policijos departamento (prie Teisingumo ministerijos) reorganizacija į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Didelės pastangos buvo dedamos gerinant tarpžinybinį bendradarbiavimą, stiprinama teisinė atitinkamų institucijų bendradarbiavimo ir koordinavimo bazė.Migracijos srautas sumažėjo dėl sustiprintos sienos kontrolės, griežtesnių baudų už nelegalių imigrantų gabenimą ir sustiprėjusio tarptautinio bendradarbiavimo. Migracija. Stiprinama kova su nelegalia migracija (nelegaliu žmonių gabenimu), imamasi aktyvių prevencinių priemonių nustatant Lietuvos piliečius, kurie dalyvauja nelegalių migrantų gabenimo veikloje, ir pasitelkiama geresnė technika nagrinėjant tokius atvejus. Vykdant migracijos tarnybų reformavimo procesą, sukuriamas policijos padalinys kovai su nelegalia migracija. Migracijos departamento darbuotojams rengiami specialieji mokymai, įskaitant kalbų mokymo kursus. Įgyvendinamos readmisijos ir ištrėmimo iš valstybės procedūros. Readmisijos sutartys pasirašomos su daugeliu ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis. Labai svarbu, kad buvo pasirašyta readmisijos sutartis su Rusija. Administravimo struktūros iš esmės sukurtos – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija. Įvairių institucijų bendradarbiavimas yra pakankamai geras.

Prieglobstis. Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso ir 1951 m. Jungtinių Tautų Ženevos konvencija įsigaliojo 1997 07 27, nuo tada pradėti realiai nagrinėti prašymai suteikti prieglobstį. Priimtas įstatymas dėl pabėgelio statuso nustatė naujus principus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri iš esmės atitinka Europos Sąjungos acquis prieglobsčio srityje. Vykdomi mokymai pagrindinių institucijų, tarp jų ir Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus, darbuotojams. Lietuva raginama toliau stiprinti pabėgėlių klausimus sprendžiančių institucijų bendradarbiavimąPolicijos bendradarbiavimas ir kova su organizuotu nusikalstamumu. Vykdant Vyriausybės programą iš esmės reorganizuojama Vidaus reikalų ministerijos struktūra. Policijos departamentas išskirtas iš VRM sudėties į savarankišką struktūrą, turinčią atskirą biudžeto finansavimą. Nuosekliai buvo gerinamas finansinis ir techninis policijos pajėgų aprūpinimas. Lietuvos policija aktyviai dalyvauja įvairiose daugiašalėse programose ir dvišalės partnerystės priemonėse. Atliktas Policijos departamento valdymo ir administravimo tarnybų reorganizavimas, atskirtos darbines ir valdymo funkcijas atliekančios Policijos departamento tarnybos. Reorganizuotas Policijos departamento Mokymo centras. Plečiamos apskričių centrų policijos komisariatų kompetencijos ribos. Kontrabandos kontrolės funkcijos perduodamos Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos. 2001 m. vasario 1 d. visos pagrindinės valstybės jėgos, apsaugos ir kontrolės institucijos pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo vykdant operatyvinę veiklą. Remiantis šiuo susitarimu, susitariančios šalys bendradarbiauja organizuojant ir vykdant operatyvinius veiksmus, užkardant ir išaiškinant rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus, kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą, demaskuojant nusikalstamus susivienijimus, ieškant besislapstančiųjų nuo teisėsaugos institucijų bei dingusiųjų be žinios asmenų, užtikrinant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, išaiškinant ir užkardant nusikaltimus rengiančių, darančių ar padariusių asmenų aktyvius veiksmus neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ir kitas valstybės valdžios institucijas.

Siekdama plėtoti dvišalį policijos bendradarbiavimą, Vidaus reikalų ministerija sudarė bendradarbiavimo sutartis su daugeliu Europos valstybių. Kova su terorizmu. Lietuva yra pasirašiusi tarptautinę terorizmo konvenciją bei imasi atitinkamų teisinių bei administracinių priemonių prieš terorizmą. Nacionalinė kovos su terorizmu programa buvo priimta Vyriausybės nutarimu 2002 m. sausio 22 d. Valstybės saugumo departamentas yra atsakingas už šios programos įgyvendinimo koordinavimą. Lietuva suderino savo teisės aktus su didele dalimi acquis dėl kovos su terorizmu ir ratifikavo pagrindines šio srities konvencijas. Lietuva įgyvendinusi Nacionalinę kovos su terorizmu programą, toliau plėtojo ir savo kovos su terorizmu gebėjimus.Kova su sukčiavimu ir korupcija. Pagridninė insitucija, kovojanti su sukčiavimu ir korupcija – Specialioji tyrimų tarnyba Specialioji tyrimų tarnyba yra nepriklausoma ir atsiskaito tiesiogiai Paralmentui ir Prezidentui. 2001 m. Lietuva priėmė Nacionalinę kovos su korupcija programą, aprėpiančią nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir jos veiksmų planus, bei pradėjo ją įgyvendinti. Taip pat priimta eilė įvairių įstatymų, tarpatutinių konvencijų susijusių su efektyvia kova su sukčiavimu ir korupcija. Baigiami darbai derinant Lietuvos teisės aktus prie acquis.Toliau stiprintina Specialiųjų tyrimų tarnyba. Reikia gerinti tarpžinybinį bendradarbiavimą bei iki galo parengti Valstybės tarnautojų etikos kodeksą, siekiant stiprinti kovą su korupcija.Kova su narkotikais. Lietuva yra prisijungusi prie visų svarbiausių tarptautinių konvencijų ir yra priėmusi joms įgyvendinti reikiamus įstatymus, iš esmės suderintus su ES reikalavimais. Lietuva iš esmės baigė rengti teisės priemones dėl kovos su narkotikais. Tačiau stiprintina žinybinė infrastruktūra ir Nacionalinio narkotinių medžiagų informacijos centro gebėjimai ateityje bendradarbiauti su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centru. Būtina gerinti ir tarpžinybinį bendradarbiavimą bei koordinavimą, be kita ko, stiprinant Tarpžinybinę narkotikų kontrolės komisiją.Pinigų plovimas. Lietuva pasiekė gerų teisės suderinimo rezultatų pinigų plovimo srityje teisiniu, žinybiniu ir politikos lygiu.

Muitinių bendradarbiavimas. Didinamas muitinės institucijų vaidmuo kovoje su sukčiavimu. Siekiant užtikrinti efektyvią ir veiksmingą muitinių veiklą (ypač kovojant prieš sukčiavimą ir korupciją) buvo sustiprinti administraciniai bei operatyviniai gebėjimai, ypač regioninių muitinių skyrių. Tarpžinybinis bendradarbiavimas veikia pakankamai gerai. Kuriama integruotoji muitinių informacijos sistema ir mokomi darbuotojai.Teismų bendradarbiavimas. Šioje srityje buvo priimta eilė tarptautinių konvencijų, taip pat nauji Baudžiamasis bei Civilinis kodeksai. Lietuva įrodė esanti veikli ir patikima partnerė sprendžiant savitarpio teisinės pagalbos klausimus ir su ES, ir su kitomis valstybėmis. Sprendžiami administracinių struktūrų, kurios įstojus į ES leistų tarptautinių konvencijų pagrindu bendradarbiauti su valstybėmis narėmis. Šioje srityje reikiami teisės akatai yra suderinti, ir Lietuva yra pasirengusi taikyti ir prisijungti prie atitinkamų konvencijų. Sukurtos ir toliau stiprintinos administracinės struktūros tiesioginiams ryšiams tarp kompetetingų teismų institucijų palaikyti.

Išvados. Derybinė pozicija patvirtinta 2000m. gruodžio 22 d.. Šiame derybiniame skyriuje Lietuva neprašė pereinamųjų laikotarpių ar išimčių. Tačiau ES išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį šiame skyriuje: maksimaliai iki 7 m. nuo Lietuvos narystės pradžios (pagal formulę 2+3+2 m.), kurio metu ES šalys narės gali riboti laisvą darbo jėgos judėjimą iš Lietuvos, tuo pačiu Lietuva turės galimybę riboti laisvą darbo jėgos judėjimą toms ES šalims narėms, kurios taikys apribojimus Lietuvai. Šio derybinio skyriaus ypatybė yra ta, kad Lietuva ir kitos šalys kandidatės, negalės iš karto pilnai įgyvendinti visų Šengeno reikalavimų ir prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos. Kai Lietuva bus pasirengusi techniškai, jos pasirengimą įvertins iš ES šalių narių atstovų sudaryta komisija ir pateiks išvadą. Be to, Šengeno informacinė sistema pati turi pasiruošti naujų šalių prijungimui. Tai reiškia, kad naujos narės galės visiškai įgyvendinti Šengeno reikalavimus ir kad sienos tarp dabartinės ES ir naujų narių bus visiškai atvertos ne anksčiau kaip 2007 m. Apie 2007 metus mūsų valstybė turėtų prisijungti prie Šengeno erdvės. Kertant vidines ES sienas, nebereikės pateikti paso tik nuo 2008-ųjų pradžios, kuomet planuojamas Lietuvos prisijungimas prie Šengeno zonos. Šengeno acquis įgyvendinimui per 2004-2006 m. ES skirs apie 469 mln. Lt (1 gyv. 135 Lt), institucijų stiprinimui apie 89 mln. Lt (1 gyv. 26 Lt).

Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai teisingumo ir vidaus reikalų srityse: • Lietuvos institucijos glaudžiau ir intensyviau bendradarbiaus su kitų ES valstybių teisėsaugos institucijomis ir galės efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu – nelegalia prekyba žmonėmis, narkotikais, ginklais, pinigų plovimu ir pan., t.y. padidės šalies vidinis saugumas. • Įgyvendinama Kovos su korupcija programa. • Užtikrinama tinkama žmogaus teisių apsauga, papildant atitinkamus įstatymus ir sustiprinant Asmens duomenų apsaugos inspekciją kaip nepriklausomą priežiūros instituciją. • Įgyvendinus ES vizų režimą, Lietuvos piliečiams atsivers laisvesnės keliavimo sąlygos su šalimis, kurioms ES taiko bevizę tvarką (kai kurios Lotynų Amerikos, Azijos šalys). Tačiau kelionėms į tas šalis, su kuriomis ES neturi bevizio keliavimo sutarčių, reikės gauti atitinkamos šalies vizą ir reikalauti Lietuvos (vėliau Šengeno) vizos iš norinčių atvykti tos šalies piliečių. Lietuvai prisijungus prie Šengeno sutarties, t.y. ne anksčiau kaip 2005 m., bus panaikinta pasų kontrolė Lietuvos piliečiams, keliaujantiems po visas ES šalis (išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją). • Muitinių panaikinimas. • Rytinių sienų su Rusija ir Baltarusija sustiprinimas.