fašizmas

Egzamino tematika:
1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija), Indija, Kinija.
2. Senovës Graikijos ir Romos civilizacijos
3. Krikðèionybes atsiradimas ir plitimas
4. Baltø gentys ir jø visuomeninës santvarkos bei kultûros bruoþai ikivalstybiniu laikotarpiu
5. Europos viduriniø amþiø visuomenës, politinës santvarkos ir kultûros bruoþai.
6. Lietuvos valstybës susikûrimas bei raida XIII-XIV a. Kryþiaus þygiai á Rytø Pabaltijá.
7. LDK nuo Krëvos sutarties iki Liublino unijos.
8. Pasaulis ir Lietuva naujøjø amþiø pradþioje.
9. Lenkijos-Lietuvos valstybës raida XVI-XVIII a.
10. Ðvietimo epocha ir jos idejø inspiruoti politiniai pokyèiai.
11. Mëginimai atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybæ XIIX a.
12. Pramonës revoliucija. Baudþiavos panaikinimas Lietuvoje.
13. Svarbiausios XIX a. idëjinës politinës srovës.
14. Lietuviø tautinis sàjudis ir moderniosios lietuviø tautos formavimasis.
15. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
16. Lietuvos valstybës kûrimasis 1919-1922 metais.
17. Diktatûros ir demokratijos tarpukario laikotarpiu.
18. Lietuvos Respublika tarpukario metais.
19. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Lietuva pirmuoju sovietmeèiu ir naciø okupacijos metais.
20. Ðaltasis karas. Lietuva antruoju sovietmeèiu.
21. Mokslo ir technikos revoliucija.
22. SSRS ir pasaulinës komunizmo sistemos þlugimas. Lietuvos nepriklausomybës atkûrimas.
23. Politologijos pagrindai.
Fašizmas
Fašistų veikla buvo grindžiama iš esmės taais pačiais principais bei metodais, jie siekė įvesti – totalitarinį režimą. Fašistinei valdžiai būdinga prievarta, griežta piliečių ir visuomeninio gyvenimo kontrolė. Fašistai remdamiesi viduriniais sluoksniais plačiai naudojo socialinę demagogiją, prievartos priemones, propagavo nacionalizmą, karines ekspansijas, rasinę nelygybę. Fašizmo ideologija buvo grindžiama ge

eopolitika, rasistinėmis prancūzų rašytojo Ž.A de Gobino teorijomis, bei vokiečio filosofo O Špenglerio idėjomis. Fašizmas atsirado jau karo metais , susiformavus galingiems monopolijų susivienijimams, tarp verslininkų ir valstybės atsirado ekonominė trintis. Daug kas tuo metu palaikė fašistus, nes tada jie atrodė, kaip ryžtinga ir patikima jėga, galinti atkurti po karo sugriauta tvarką, pasipriešinti komunistiniam judėjimui ar net jį sutriuškinti, įveikti visuomenės pakrikimą.
Fašistiniams judėjimams įsigalėti padėjo jų metodai. Jie kūrė sukarintas draugoves, demagogiška propaganda formavo tautų “skriaudų jausmą”, įvedė griežta organizacinę struktūrą ir discipliną, neginčijąmą vado autoritetą.
Fašizmas Italijoje
Fašistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiais kritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl valdžios. Fašistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančios vyriausybės nesiėmė jokių priemonių prieš fašistus. 1922 10 29 Italijos kaaralius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo koalicinė, o taip savo kalboje Musolinis pasakė “mums reikia visiškos valdžios ir mes patys prisiimam visą atsakomybę”. Atėjęs į valdžią Musolinis netapo kapitalistų įrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų.
Užsitikrinęs armijos, bažnyčios, karaliaus bei įvairių partijų pritarimą, Musolinis pradėjo griauti liberaliąją parlamentinę Italijos valstybės santvarką. Musolinis pasiekė, kad vykdomoji valdžia pasidarytų aukštesnė už įstatymų leidžiamąją.
Ekonominę politiką fašistai grindė “produktyvizmo” principu. Valstybė nutraukė subsidijas nerentabilioms įmonėms ir pramonės šakoms, uždėjo pelno mokestį žemdirbystės ūkiams.
Musolinio už
žsienio politiką, pagrįsta gretimu šalių raminimu “draugystės ir širdingo bendradarbiavimo paktais”, prekybos susitarimu.
Italijoje įvedus Musolinio diktatūrą buvo uždraustos visos kitos partijos. Fašistai sukūrė savas profsąjungas, uždraudė streikus, įmonininkų ir darbininkų ginčus sprendė valstybė.ji taip pat tvarkė ekonomiką, kišosi į kultūros ir mokslo veiklą. Teisingumo organai neteko savarankiškumo ir tarnavo diktatūrai.
Fašizmas Vokietijoje
Vokietijoje fašistams(nacistams) vadovavo Adaolfas Hitleris. Jis greitai pareiškė savo pretenzijas į valdžią ir siekė ją paimti. Nacistai ypač suaktyvėjo pasaulinės ekonominės krizės metais, kada daugelis manė, kad valstybė beveik sužlugo. Kaip tik tokiomis sąlygomis didėjo Hitlerio vadovaujamą nacistų įtaka įvairiems gyventojų sluoksniams. Dėl krizės nacistai kaltino demokratiją, Versalio taikos sutartį ir žydų kapitalistus. Krizei įveikti jie siūlė sustiprinti valstybės vaidmenį politikoje ir pradėti atvirai ginkluotis. Tokios propagandos davė daug naudos. 1932 m. rinkimuose gavo daugiausiai balsų, o stambieji verslininkai ir kariuomenės vadovybė nutarė palakyti Hitlerį.
1933 01 30 Hinderburgas paskyrė Hitlerį Vokietijos vyriausybės vadovu. Per keletą mėnesių nacistai panaikino demokratiją, uždraudė kitas partijas ir padarė tą patį, ką Italijos fašistai.

776 pr Kr Olimpinių žaidynių pradžia
754 pr Kr Romos įkûrimas
510-30 pr Kr Romos respublika
30 pr Kr Romos Imperija

395 Romos skilimas
313 Milano ediktas
325 Nikėjos bažnyèios susirinkimas
476 Romos imperijos žlugimas
486 Susikûrë frankų valstybë
496 Frankų krikštas
800 Frankų imperija (Karolis Didysis)
843 Frankų imperijos skilimas
756 Popiežiaus valstybės sukûrimas
1043 Bažnyčios I skilimas
1054 Suskilo bažnyčia

1096-1270 Kryžiaus žygiai
1215 Didžioji laisvių chartija(Anglija)
1265 Anglijos parlamento įkûrimas
1337-1453 Šimtametis karas (anglai-pranc)
1302 I kartą Prancûzijoje sušaukti generaliniai luomai (Pilypas IV

V)
1455-1485 Anglijoje Raudonosios ir Baltosios rožių karas tarp lankasterių ir jorkų
1487 B .Diasas priplaukė Gerosios Vilties iškyšulį
1497-1498 portug. Vaskas de Gama atrado kelią į Indiją
1492.10.12 Amerikos atradimas(Kolumbas)
1501-1502 Amerigo Vespučio kelionės
1519-1521 Magelano kelionė aplink pasaulį
1517.10.31 Liuterio tezės – Reformacijos pradžia
1529 Liuterio šalininkai pasivadina protestantais
1540 Jėzuitų ordino įkûrimas
1533 Ivanas IV paveldi sostą(Rusija)
1547 Ivanas IV tampa caru
1565-1572 “Opričnina”
1552 Rusija prisijungia Chazanės chanatą
1556 Rusija prisijungia Astrachanės chanatą
1558-1583 Livonijos karas
1566-1579 Nyderlandų revoliucija(I-oji pasaulyje)
1579 Utrechto sąjunga (Olandija susivienijo iš 7 provincijų)
1609 Olandiją pripažino Ispanija(metropolija)
1598 Nanto ediktas
1614 Rišelje paleido Generalinius luomus(Absoliutizmas Pranc.)
1629 Anglijos karalius Karolis I paleido parlamentą
1640-1653 Ilfojo parlamento posėdžiavimo laikotarpis
1640-1688 Anglijos revoliucija
1642-1649 Pilietinis karas Anglijoje
1649-1653 Anglijos respublika
1653-1660 Kromvelio protektoratas
1660 Stiuartų restauracija (atkuriama monarchija)
1688 Perversmas. Nuverstas Stiuartas
1649 Soboro teisynas įtvirtino absoliutizmą Rusijoje
1682-1725 Petro I valdymas
1700-1721 Šiaurės karas
1709.06.27 Poltavos mūšis
1721 Ništato taika. Rusija tampa imperija
1789-1794 Didžioji Prancûzijos revoliucija
1789.07.14 I rev. etapas – Bastilijos paėmimas
1792.09.22 Prancūzijos respublika
1793.06.22-1794.07 Jakobinų diktatūra
1795-1799 Direktorija
1799-1804 Konsulatas
1804-1815 Napaleono imperija
1805.12.02 Austerlico mūšis
1807.07.07 Tilžės taika
1812.06.24 Napaleonas įsiverþia į Rusiją (per Nemuną)
1812.09.07 Borodino kautynės
1813.10.16-19 Leipcigo (tautų) mūšis
1815.03.01 Napoleono “100 dienų valdymas”
1815.06.18 Vaterlo kautynės
1814.09-1815.09 Vienos kongresas
1607 Įkurta I-oji kolonija Amerikoje – Virdžinija
1775-1783 Nepriklausomybės karas Amerikoje
1776.07.04 Nepriklausomybės doktrina
1781 Prie Jork-Touno sumuštos anglų pajėgos
1787 JAV konstitucija
1791 “Teisių bilis” (konstitucijos papildymas)
1882 Trilypė sąjunga: Vokietija- AustrųVengrija – Italija
1891-1907 Antantė: Anglija- Rusija- Prancûzija
1914.06.28 I-ojo pasaulinio karo pretekstas: Serbijoje nužudomas Austr-Vengr. Sosto įpėdinis
1914.08.01-1918.11.11 I-asis pasaulinis karas
1918.11.11 Paliaubos tarp Vokietijos ir sąjungininkių.
1919.06.28 Versalio taika
1917.10.25 Spalio perversmas Rusijoje
1918-1920 Pilietinis karas Rusijoje
1922.10.27 Fašistų žygis į Romą
1923.11 “Alaus pučas” Vokietijoje
1933 Hitlerio atėjimas į valdžią
1934.06.30 “Ilgųjų peilių naktis”
1938.09.26 Miuncheno suokalbis
1939.03.22 Lietuva atidavė Klaipėdą Vokietijai
1939.08.23 Molotovo-Ribentropo paktas
1938.03.12 Austrijos antšliusas
1939.09.01-1945.09.02 II pasaulinis karas
1940.06.14 Vokietija užėmė Paryžių
1939.11.30-1940.03.12 TSRS-Suomijos karas
1941.06.22 Vokietija užpuolė TSRS
1945.05.08-09 Vokietijos kapituliacija
1945.08.06 Numesta atominė bomba ant Hirosimos
1945.08.09 Numesta atominė bomba ant Nagasakio
1946.03
1950-1953
1946-1954
1965-1973
1978-1986
1990.10.03
1949

Miestų atsiradimas LDK.
Pirmoji magdeburginė privilegija suteikta Vilniuje 1387m.kaunui 1408m.trakų karaimams 1441m.Miestų bendruomenėse išliko senasis ka

aro ir darbo dvilypumas. Lengvėjo karo prievolė. Ji virto piniginėmis prievolėmis, darbo p. iš valstiečių renkama sidabrinė. Miestiečių bendruomenės , kaip prievoliniai vienetai ryškėjo XIIIa.pab. jų nedaug: vilnius, kaunas, trakai. Svarbiausi miestų kūrimosi požymiai: amatai ir prekyba. Jų atsiradimas susujęs su darbo pasiskirstymu. Svarbų vaidmenį atliko rusų papiliai, amatininkų ir prekybininkų gyvenvietės. Iš gyvenviečių išsirutuliojo miestai. Pvz:rusų miestai kūrėsi susiliejus kelioms gyv. Miestai kūrėsi kaip valdžios centrai ir susijęs su amatų koncentracija ir prekyba. Svarbiausias miestų kūrimosi veiksnys – valdžios centras, o prekyba ir amatai jau vėlesni nors vėliau kaip tik tai ir lėmė jų atsiradimą. Aukštadvaris: gyvavo X-XIVa. Pilis apjuosta iki 5m. aukščio pylimu. Kernavė: XIII-XIVa. Aptikta radinių aukuro kalno piliakalnyje ( miestai kūrėsi gal X-XIIa. ).
Naujųju laikų kultūros ištakos
16 a. europoje vyko sudėtingų social. Prieštaravimų laikotarpis paspartino valstiečių karus, reformaciją. Monarchijų formavimąsi Europoje nulėmė besikuriančios naujos kultūros pobūdį. Humanistai buvo priversti nuo laisvo gyv. 16a. vid. Atsiranda manierizmas Italijoje o vėliau Š. Europoje. Jis teigė kad žmogus priklausomas nuo gamtos istorijos visuomenės. Menininkas turėjo nekopijuoti tikrovės, bet ją pagrąžinti , vaizduoti dalykus nors jų ir nėra. Man. Būdingas gamtos pagražinimas. Pagr idėja sekti žymaus menininko tapymo manierpmis. Iš čia atsiranda maniera Mikelandželo-didžioji, Rafaelio- vidutinė. Manierizmu norima atsikratyti visu tuo kas būdinga renesansui. Kinta tikrovė, negyva gamta. Viskas priešinga klasikiniam menui. Būd sudėtinga kompozicija, literatūroje būd manierizmas, muzikoje- polifoninis stilius. Tikslas- atskleisti autoriaus kūrybos techniką. Jis davė pradžią barokui.

Baroko epochos pasaulėžiūra

terminas “Barokas” imtas vartoti tik 18a. apibūdinama tam tikro tipo skulptūra, dailė. B-meno stilius, būdinga ryškūs kontrastai, dinamiškų kompozicijų pusisusvyra. B-keistas, įmantrus. 19a. barokas pritaikomas architektūrai
17a. pradžia kapitalo kaupimo, manufakt. atsiranda. 17-18a. kūrėsi nacionalinės valstybės absoliutinės monarchijos pagrindu. Nevienodai išsivysčiusios šalys. Šalis vienijo panaši mokslo pasaulėžiūra. 16-17a 3 mokslininkai išvedė teoriją, kad žemė-ne visatos centras, o maža dalelytė. Atrastas teleskopas, greitis, inercija. Dekartas tvirtino, kad visi gamtos reiškiniai paaiškinami visatos tyrunėjimais. Atrastos šviesos lūžio, atradimas turėjo reikšmę tapymui, kultūrai. Pasikeičia požiūris į dievą. 17a. grįžtama prie dievo. 17a.asmenybė tampa priklausanti nuo aplinkos. Menui būdingas herojaus kultas. Kai įsigali kontreformacija, tikėjimas tampa ne iš viršaus, o iš vidaus-žinojimo. Tai didė bar. Epocha. Reform. siekia, kad biblija būtų leidžiama tautinėmis kalbomis. Įvyko kultūros suklestėjimo žingsnis. Filosofijos kryptis-1.racionalizmas, laikantis žmogaus protą pagrindu. (dekartas “mąstau-vadinasi esu”). 2.Sensualizmas-pažinimas eina per pojūčius.3. Embrijizmas
literatūroje: retorika-papuošia kalbą. Poezijos srovė-konceptizmas, būdingas intelektualizmas. Neaiškios kultūros garbinimas-kultizmas. Muzika:opera. Be tapybos-skulptūra, ja puošiami fontanai. 17a. b. pasiekė ne tik Lietuvą, bet ir Rusiją. Jis įsigali europoje visoje.

Šiaurės renesansas
jis-į šiaurę nuo Italijos už Alpių kalnų. Į šiaurės europą atėjo 16a. (15a jaunumas vyko studijuoti į Italijos unuv. Humanistines idėjas platino iš Italijos į šiaurę keliavę menininkai, rašytojai. 15a. Prancūzija Ispanija pradėjo skverbtis į Italiją, intelektualinis bendravimas tapo intensyvesnis. 16a. kai renesansas mažėjo ir Š E jis buvo gyvibingas. Š renesansas skyrėsi nuo Italijos. Buvo nevienodos socialinės ir kultūrinės tradicijos. Italija buvo daugiau organizuota visuomenė, o Š E nebuvo tokia politiškai ir ekonomiškai savarankiška. Š E miestai buvo priklausomi nuo karaliaus ar imperatoriaus, o Italija ne. Ši valdžia 16a. pripažino bažnyčios vadovavimą kultūrai ir švietimui. Tai nulėmė Š E renesanso kultūros pobūdį. Didesnis religingumas, stipresnė viduramžių įtaka, Š renesansas tapo labiau gotikiniu stiliumi, ypatingai dailėje. Paplitę statiniai – katedros, teologijos studijos -universitetuose. Ž. Fiuke- prancūzų dailininkas, broliai Van Eikai. Literatūroje pasireiškė humanizmas. Kurinius lydi juokas, kuris padeda išsręsti gyvenimo ir mirties problemas. Šekspyras- anglų humanistas, jis nujautė renesanso pabaigą. Servantesas – ispanas “Don Kichotas”.
Raštų ir knygų plitimas.
Pirmos lietuviškos knygos yra reformacijos vaisius, bet nereiškia, kad tada atsirado lietuviu raštija. Strijkovskis sakė, kad vertėjai gali būti Jogaila ir Vytautas. Humanistams susidomėjus liaudies kalba ir kultūra, reformatai ėmėsi rašto ta kalba, apkaltinę katalikus neveiklumu. Mažvydo katekizme kreipiamasi į bažnyčių ganytojas ir tarnus (bajorus ir kunigus) priekaištaujama jiems, kad jie šv. Raštą skiria sau, one liaudžiai ir tai yra neteisybė. Lietuviškai eilėmis parašytas kreipimasis į liet ir žemaičius taikomas bajorams ir valstiečiams. Pirmieji raginami mokyti savo šeimyna, o valdžios pareigūnams siūsti valstiečius pas kunigus ir mokytojus. Klausinėjami žmonės nemoka poterių negirdėję dievo įsakymų, 10 metų nebuvę bažnyčioje. Reformatai siekė, kad visi bažnyčios nariai mokėtų poterius maldas. Mažvydo “Katekizmo prasti ž” yra kartu ir elementorius skirtas mokytojui ir mokiniui. Jis buvo skirtas lietuviams giv. Prūsijoje ir Lietuvoje.stambiausia knyga 2-jų tomų Jono Bretkūno pamokslų knyga “Postilė”. J B išvertė bibliją. 1595 metais Daugšos “Katekizmas” liet. Kalba. Knygos išleitos ir Prūsijoje. Prūsų valstiečiai nepriėmė tikėjimo, todėl reformatai skelbė savo dievo žodė, norint jį išplatinti reikėjo išleisti knygų. Buvo išleitos 2 lietuviškos Daukšos knygos. Iš viso 16a. išėjo 20 knygų lietuviškai, nors skyrėsi turiniu, vertimas buvo sunkus, bet tuo pasižymėjo Daukša. Jis postilėje skelbė, kad l.k. vartoti mokykloje, bažnyčoije, būtų leidžiami įstatymai, skelbiamos istorijos. Svarbiausiu tautos požymiu jis laikė kalbą.

Išvados.
17-18 a. Lietuvos miestus daugiausia žlugdė Lietuvos bajorų savarankiška politika, kurios ryškiausi bruožai buvo tokie:
1. Vidaus muitai buvo renkami prie sausumos ir vandens kelių, einančių per dvaro teritoriją. 2. Dvaro teritorijoje iš miestų ir valstybės buvo pasisavinamos propinacijos ir prekybos teisės. 3. Nebuvo valstybinių svorio ir tūrio matų. Juos dvaras nustatydavo savo nuožiūra ir gaudavo iš to pelno. 4. Dvaras savarankiškai prekiavo su užsienio pirkliais ir supirkėjais ir būdu kenkė miestams. 5. Miesto amatininkai buvo prievarta verčiami dirbti dvarui, negaudami užmokesčio. 6. Nebuvo miesto žemės nuosavybės, vyko jos nuolatinis grobstymas, o feodalinė renta už miesto žemės naudojimą-“amžinas činčas” -neretai buvo paverčiamas lažu. Dėl to miestiečiai skūsdavosi, jog jie verčiami budžiauninkais. 7. Mieste buvo plečiamos jurisdiktos, juose atsirasdavo daugvaldystė. 8. Įsigalėjo miesto savivaldybės, teismo ir administracijos apribojimai. 9. Buvo varžomos asmens laisvės, ovalstiečiams amatininkams išeiti į miestus. 10. Miestams kenkė valstybinių dvarų ir juose buvusių miestelių ilgalaikis įkeitimas ( zatawa) didikams už paskolas valstybei, taip pat dvarų nuoma (aręda).

1919 – Italija. I fašistinė organizacija “Kovos sąjunga”.
1921 – fašistų partija.
1922 – užimama Roma. Romos karalius perduoda valdžią fašistams. Visa valdžia fašistams.
1935 – Italija užpuola Etiopiją.
1939 04 – okupuojama Albanija.

1933 – nacionalsocialistai (vadovauja Hitleris) ateina į valdžią.
1934 – Hitleris tampa prezidentu.
Sukurti:
SS būriai – asmeninė Hitlerio gvardija
SA būriai – smogikų būriai.
SD būriai – valstybės saugumo tarnyba – gestapas.
Antisemitizmas – nacistų ideologijos esmė.
1935 – draudžiama mišri santuoka.
1938 – “Krištolo naktis”. Išžudyti žydai savo namuose.
1934 – pradėtas kurti karo laivynas.
1935 – reguliarioji kariuomenė.
1936 – užimta demilitarizuota Reino sritis.

Ispanija.
Po 1936-39 pilietinio karo įsitvirtina Franko diktatūra. Gyvuoja iki 1976.

Diktatūriniai rėžimai Europoje: Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Graikija, Albanija, Jugoslavija, Austrija, Portugalija, Turkija, SS.
Demokratija: Dž. Britanija, Prancūzija, Šveicarija, Čekoslovakija, Vengrija, Norvegija, Švedija, Danija, Suomija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas.

1938 – pradėta ruoštis karui.
1938 03 12- užimta Austrija.
1938 09 28 – Miuncheno suokalbis (Vokietija, Italija, Anglija, Prancūzija). Čekoslavakijos dalis atiduota Vokietijai. Čekoslovakija nedalyvauja.
1939 03 14 – Čekoslovakija okupuota.
1939 03 22 – Lietuva – Vokietija. Sutartis dėl Klaipėdos krašto atidavimo.
1939 05 – Maskvoje įvyksta Anglijos, Prancūzijos, Sovietų Sąj. susitarimas dėl veiksmų prieš Vokietiją. Nieko nenutaria.
1939 08 23 – Molotovo-Ribentropo paktas. TSRS – Vokietijos nepuolimo sutartis:
1. Neužpulti viena kitos 10 metų.
2. Nedalyvauti karinėse sąjungose vienai prieš kitą.
Prie sutarties pridėti slapti protokolai. Pagal juos pasidalinta įtakos sferomis. SS gauna: Suomiją, Estiją, Latviją, Lenkijos r. dalį, Rumunijos Besarabiją. Vokietija: Lenkijos v. dalį ir Lietuvą.

II pasaulinis karas.(1939 09 01 – 1945 09 02) Priežastys:
1. Versalio taikos nutarimai
2. Fašizmo ideologija
3. Vakarų Europos nuolaidžiavimo politika
4. Komunizmo baimė.

1939 09 01 – Vokietija užpuola Lenkiją.
1939 09 03 – Anglija ir Prancūzija skelbia Vokietijai karą, bet karo veixmų nepradeda. “keistasis karas”.
09 20 – kapituliuoja Lenkija.
09 28 – SSRS ir Vokietijos sienų ir draugystės sutartis. Slaptajame protokole Vokietija atiduoda Lietuvą.
1940 04 – užimama Danija ir Norvegija.
1940 05 – žygis į Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą.
1940 06 – Italijos – Prancūzijos karas.
1940 06 22 – kapituliuoja Prancūzija.
1940 80 – mūšis dėl Anglijos.
1940 09 – Italijos nesėkmingas karas su Graikija.
1941 04 – Vokietija ir Italija įsiveržia į Jugoslaviją ir Graikiją. Valstybės kapituliuoja.
1941 06 22 – SS – Vokietijos karas. Barbarosos planas.

1941 – priimtas Lendlizo įstatymas. Skolinti ir nuomoti karinė techniką kariaujančioms šalims (JAV, Ruzveltas).
1941 12 07 – karo veixmai Ramiajame vandenyne. Japonija bombarduoja Perlharbora (iki 43 metų įsitvirtina Ramiajame vandenyne)
1942 06 – mūšis prie Stalingrado (katilas).
1943 06 – Kursko kautynės (didžiausias tankų mūšis). Jėgos persisveria ir prasideda Raudonosios armijos puolimas visu frontu.
1943 06 25 – sugaunamas Musolinis ir pakariamas.

43 11 28 – Teherano konferencija. Stalinas, Ruzveltas, Čerčilis. Nutarta:
1. Atidaryti II-jį frontą (44 05).
2. Kovoti iki pergalės be sutarčių.

1944 04 – Sovietų kariuomenė įžengė į Ruminiją.

1944 06 06 – atidaromas II-asis frontas. Vadai: Eisenhaueris, degolis.
1944 06 20 – Štaufenbergas pasikėsina į Hitlerį

1945 – Raudonoji armija įsiveržia į Vokietiją.
1945 02 – įvyksta Krymo(Jaltos) konferencija. Nutarta:
1. Sunaikinti nacizmą
2. Okupuoti Vokietiją (paskirstytos okupacinės zonos)
3. Nubausti karinius nusikaltėlius.
Svarstytas Lenkijos sienų klausimas. Rytinė dalis atiduota SS. Rytprūsiai prijungti prie Lenkijos. Vakarinė siena nenustatyta.
4. Įkurta nauja tarptautinė sąjunga (1942 01 01) – 26 valstybės pasirašė deklaraciją “Antihitlerinė koalicija”.
Slaptasis protokolas numatė SS įstojimą į kara prieš Japoniją.

1945 04 30 – nusižudo Hitleris.
45 05 02 – Berlyno šturmas.
1945 05 08-09 – kapituliuoja Vokietija.

1943-44 – JAV sėkmingai kovoja su Japonija. “Šokinėjimas per salas”.

1945 07 17 – 08 02 – Įvyksta Potsdamo konferencija. Prancūzija, Anglija, JAV, SS.
1. Suderintos Bernyno ir Vokietijos okupacinės zonos.
2. Lenkijos siena su Vokietija nustatyta pagal Neisę ir Oderį.
3. Rytprūsiai – SS
4. Sukurtas tarptautinis karinis teisininkų tribunolas.

Niurnbergo procesas. 11 pakarta. Geringas nusižudo.

1945 08 06 – JAV numeta atomines bombas ant Hirasimos. 08 09 – nagasakio.
08 09 – SS stoja į karą prieš Japoniją.
1945 09 02 – kapituliuoja Japonija. II pasaulinio karo pabaiga.

LIETUVOS ISTORIJOS DATOS
X tūkst. Pr. Kr – dabartinės Lietuvos teritorijoje įsikuria pirmieji nuolatiniai gyventojai; apie Iitūkst. Pr.Kr atsikrausto indoeuropiečiai; II tūkst.pr.Kr baltų susidarymas; Apie 1700 m. Lietuvos teritorijoje atsiranda metalo dirbinų; VI-Va. pr. Kr – V-Via atskirų baltų genčių kūrimasis;98 m. Tacitas mini aisčius;854 kuršių karas su švedais(Apuolės pilis); 1009 Kvedliburgo analai (pirmą k. Lietuvos vardas); 1201 Dauguvos žiotyse vokiečiai įkuria Rygos miestą; 1203 įsteigiamas kalavijuočių ordinas; 1219 sutartis su Haliču-Volyne; 1230 įsikuria kryžiuočių (arba Teutonų) ordinas; 1236 Saulės mūšis; 1236 1265 Lietuvos valstybės susidarymas; 1251 Mindaugo krikštas; 1253 07 06 Mindaugas – lietuvos karalius; 1260 Durbės mūšis; 1260-1274 Herkaus Manto sukilimas; 1283 prasidėjo nuolatiniai karo veiksmas su kryžiuočiais; 1323 pirmą kartą minimas Vilnius, kaip LDK sostinė(Gedimino laiškai popiežiui); 1336 Pilėnų gynimas;1348 Strėvos mūšis( Algirdas, Kęstutis – kryžiuoč.); 1370 Rudavos mūšis; 1379 Jogailos ir Kęstučo paliaubos so ordinu; 1380 Dovydiškių sutartis; 1385 Krėvos sutartis; 1387 Lietuvos krikštas; 1392 Asravos sutartis; 1397 pimoji mokykla; 1399 Vorkslos mūšis; 1401 Vilniaus-Radomo sutartis ( tarp Vytauto , Jogailos ir lenkų bajorų); 1404 Racionžo sutartis; 1410 07 15 Žalgirio mūšis; 1411 Torūnės taika; 1413 Horodlės unija; 1415 lietuviai laimėjo bylą prieš ordiną Konstancoje, Šveicarijoje;1417 ˇemaičių krikštas;1418 ˛emaičių valstiečių sukilimas;1422 Melno taika;1429 Luclo suva˛iavimas;1435 Pabaisko mūšis;1492 Aleksandro privilegija bajorams; 1447 Kazimiero privilegija .Baudžiavos įtvirtinimo pradžia; 1522 pirmoji spausdinta knyga Vilniuje; 1529 I-asis Lietuvos statutas; 1544 įkurtas Karaliaučiaus univeras; 1547 pirmoji lietuviška knyga Mažvydo “Katekizmas”; 1557 Valakų reforma; 1564-1566 pradėta teismo ir administracijos reforma; 1566 II-asis Lietuvos statutas; 1569 Liublino unija; 1570 įsteigta Jėzuitų kolegija; 1572 Gediminaičių dinastijos pabaiga (Žygimanto Augusto mirtis); 1579 Vilniaus Akademijos, Universiteto įkūrimas; 1582 išleista M.Strijkovskio “Kronika” (pirmoji spausta Lietuvos istorija); 1588 III-asis Lietuvos statutas; 1595 išleistas Daukšos “Katekizmas”; 1605 Salaspilio mūšis; 1772 I-asis Liet.-Lenk. Padalijimas; 1773 Edukacinė komisija; 1788-1792 Ketverių metų seimas; 1791 05 03 priimta Respublikos konstitucija; 1793 II-asis padalinimas; 1794 T.Kosciuškos sukilimas; 1795 III-asis Liet.-Lenk. Padalinimas; 1812 Napoloeno žygis per Lietuvą; 1817 įsisteigta filomatų, šabravacų draugijos. Atsinaujino masonų ložių veikla; 1830-1831 sukilimas prieš caro valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje; 1832 Vilniaus universiteto uždarymas; 1861 Rusijos imperijoje panaikinta baudžiava. Politinės manifestacijos Liet. Ir Lenk.; 1963-1864 sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje; 1863 įsakas dėl valstiečių prievolių panaikinimo; 1864-1094 lietuviškos spaudos draudimo metai („graždanka“); 1883-1886 “Aušra”; 1889-1905 “Varpas”; 1893 Kražių skerdynės; 1896-1904 “Tėvynės sargas”; 1896 įkurta socialdemokratų partija; 1902 įkurta Lietuvos demokratų partija; 1904 05 04 spaudos draudimo panaikinimas; 1905 12 04-05 lietuvių suvažiavimas Vilniuje (Didysis Vilniaus seimas); 1905 įkurta Tautiškoji lietuvių demokratų partija, Lietuvos krikščionių demokratų; 1906 pirmoji lietuviška opera M.Petrausko “Birutė”; 1906 caro įsakas dėl valstiečių skyrstymo į vienkiemius (Stolypino agrarinė reforma.); 1907 Vilniuje įsteigta Lietuvos mokslo draugija;1907 pirmoji lietuvių dailės paroda, įkurta Lietuvių dailės draugija; 1915-918 kaizerinės Vokietijos okupacijos metai ; 1916 Lietuvių konferencijos Berne ir Lozanoje; 1917 08 18-22 Vilniuje sušaukta Lietuvių konferencija, joje išrinkta 20 žmonių Lietuvos Taryba;1917 12 11 Lietuvos Taryba priėmė pareiškimą dėl Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos ir dėl draugystės su Vokietija; 1918 11 11 sudaryta laikinoji Voldemaro vyriausybė ; 1918 11 23 Lietuvos Respublikos vyriausybė paskelbė įsakymą dėl kariuomenė įkūrimo; 1918 12-1919 08 lietuvių kovos su Raudonąja armija; 1918 12 31 Lietuvos Respublikos vyriausybė persikelia į Kauną; 1919-1939 lenkai okupuoja Vilniaus kraštą; 1919 04 19-192011 21 lietuvių kovos su lenkų kariuomene; 1919 07 26-1919 12 15 lietuvių kovos su bermontininkais; 1920 05 15 Steigiamasis Seimas pradeda darbą Kauno muzikos teatro rūmuose; 1920 07 12 sutartis su Rusija kuria ji priepažino Lietuvą “de jure”; 1921 09 22 Lietuva priimta į Tautų Sąjungą; 1922 02 15 Priimtas žemės reformos įstatymas; 1922 08 01 priimta Lietuvos konstitucija; 1922 08 16 įvestas litas; 1923 01 09 Klaipėdos sukilimas,dėl prijungimo prie Lietuvos; 1923 02 16 Antantė nutarė atiduoti Klaipėdą Lietuvai; 1923 03 15 nustatyta siena tarp Lietuvos ir Lenkijos; 1924 05 08 Klaipėdos kraštas pripažintas Lietuvai; 1926 09 28 paisrašyta nepuolimo sutartis su Sovietų sąjunga; 1926 12 17 valstybės perversmas; 1928 sutartis su Vokietija dėl sienų; 1930 Kaune įkurtas Vytauto didžiojo univeras; 1933 07 15 skrydis per Atlantą; 1935 Kaune įkurtas dailės institutas; 1935 Klaipėdoje įkurtas Pedagoginis institutas; 1937 įsteigtas Tautinis Olimpinis komitetas; 1938 03 17 Lenkijs ultimatumas Lietuvai; 1939 03 20 Vokietijos ultimatumas Lietuvai; 1939 03 23 Hitleris apsilanko okupuotoje Klaipėdoje; 1939 08 23 Molotovo-Ribentropo paktas; 1939 09 28 SSRS ir Vokietijos Sienų nustatymo ir draugystės sutartis; 1939 10 10 savitarpio pagalbos sutartis su SSRS; 1940 06 14 SSRS ultimatumas Lietuvai; 1940 06 15 SSRS okupuoja Lietuvą; 1940 06 17 marionetinė Paleckio vyriausybė; 1940 06 25 oficialiai įregistruota LKP; 1940 07 21 Liaudies seimas paskelbė Lietuvoje sovietų valdžią ir priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS; 1940 08 03 Lietuva oficialia priimta į SSRS; 1940 08 25 priimta stalininė konstitucija, įteisinanti Lietuvos okupaciją; 1941 06 14-18 pirmasis masinis trėmimas; 1941 06 23 Hitlerininkų įsiveržimas; 1941 06 23 sukilimas prieš sovietinius okupantus. Sudaryta laikinoji vyriausybė; 1941 08 05 nutraukta laikinosios vyriausybės veikla; 1943 11 25 įkurtas VLIK’as; 1944 07 13 Raudonoji armija užima Vilnių (antroji sovietinė okupacija); 1945 0130 išvejami hitlerininkai iš Lietuvos; 1947-1950 kolektyvizacija; 1944-1956 rezistencijos laikotarpis; 1945-1953 masiniai gyventojų trėmimai; 1972 30 19 pradėta leisti “Lietuvos katalikų bažnyčios kronika”; 1972 05 14 Kaune susidegina R.Kalanta; 1975 įsteigta Helsinkio grupė; 1978 įsteigta LLL; 1988 06 03 Vilniuje įkurta Sąjudžio iniciatyvinė grupė; 1988 08 17 legalizuota trispalvė; 1988 08 23 mitinge Vingio parke pasmerkta Lietuvos okupacija; 1988 10 22-24 pirmasis LPS suvažiavimas; 1988 11 18 LTSR AT paskelbė lietuvių kalbą valstybine,trispalvę vėliava, Kudirkos giesmę- himnu; 1989 07 23 Baltijos kelias; 198907 19-23 LKP suvažiavimas, kuriame LKP paskelbė atsiskyrimą nuo SSKP; 1990 01 11-13 atvažiuoja Gorbačiovas; 1990 02 07 LTSR AT panaikino 1940 deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS; 1990 02 24 laisvi rinkimai į LTSR AT, juos laimėjo Sajūdis, parlamento pirmininkas Landsbergis; 1990 02 07 LTSR AT paskelbė Lietuvą nepriklausoma. Vytis-herbas; 1990 04 17 blokados pradžia; 1991 01 13 kruvinieji įvykiai; 1991 02 11 Islandija pripažįsta Liatuvą; 1991 09 17 Lietuva priimta į JTO; 1992 10 25 referandumu priimta Konstitucija; 1992 rinkimai į Seimą; 1993 02 25 įnauguruotas A.Brazauskas į LR prezidentus; 1993 06 25 įvestas litas; 1993 08 31 paskutinis rusų kareivis paliko Lietuvos žemę; 1993 09 06-08 Lietuvą aplankė popiežius; 1996 10 25 rinkimai į seimą; 1998 01 04 prezidentu išrinktas V.Adamkus.

Lietuvos karalius Mindaugas 1236 -1263;
Didysis kunig.Treniota 1263- 1264;
Mindaugo sūnus Vaišvilkas 1264- 1267 ;
Mindaugo žentas Švarnas 1267- 1269;
Traidenis 1269- 1282;
Domantas apie 1282- 1285;
Butigeiis apie 1285- 1292;
Pukuveras-Butvydas (Butigeidžio brolis) 1292- 1295;
Vytenis (Pukuvero sūnus) 1298 -1316;
Gediminas (Vytenio brolis) 1316 -1314;
Jaunutis (Gedimino sūnus) 1341 -1345;
Algirdas (Gedimino sūnus) 1345- 1377 ;
Jogaila (Algirdo sūnus) 1377- 1381, 1382 -1392;
Kstutis (Gedimino sunus) 1381- 1382;
Vytautas (Kestučio sūnus) 1392 -1430;
Svitrigaila( Algirdo sūnus) 1430- 1432;
Zygimantas Kestutaitis ( Kestučio sūnus) 1432 -1440;
Kazimieras (Jogailos sūnus) 1440 -1492;
Aleksandras (Kazimiero sūnus) 1492 -1506;
Zygim. Senasis( Kazimiero sūnus) 1506- 1548;
Zygim Augustas (Zyg.Senojo sūnus) 1529 -1572;
Henrikas Valua (pimasis isrinktas valdovas) 1573- 1574

Valstybingumo raida
Lietuvos kunigaiktystė XIII a.; Lietuvos Did˛ioji Kunigaitystė XIV a.-1596; Lietuvos-Lenkijos Respublika 1569-1795 m.; Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje 1795-1915 m.; Lietuva kaizerinės Vokietijos valdžioje 1915-1918; Lietuvos Respublika 1918-1940 m.; Lietuva pirmosios sovietinės okupacijos valdžioje 1940-1941 m.; Lietuva hitlerinės Vokietijos valdžioje 1941-1944 m.; Lietuva antrosios sovietinės okupacijos metais 1944-1990 m.;

Lietuvos Respublika nuo 1990 m. kovo 11d.
Prezidentai A.Smetona 1919 04 04-1920 06 19 A.Stulginskis 1922 12 21-1926 06 07; 1920 1922 buvo ir Steigiamojo seimo pirmininkas ir ėjo prezidento pareigas. K.Grinius 1926 06 07-1926 12 17 A.Smetona 1926 12 19 iki 1940 06 15
Ministrai pirmininkai A.Voldemaras 1918 11 – 1918 12 ir 1926 12 – 1929 09; M.Sle˛evičius 1918 12 – 1919 03 ir 1919 04 – 1919 10; Pranas Dovydaitis 1919 03 – 1919 04; Ernestas Galvanauskas 1919 10 – 1920 06 ir 1922 02 – 1924 06; Antanas Tumėnas 1924 06- 1925 01; Vytautas Petrulis 1925 02 – 1925 09; Leonas Bistras 1925 09 – 1926 06; Juozas Tūbelis 1929 09 – 1938 03; Vladas Mironas 1938 03 – 1939 03; Jonas Černius 1939 03 – 1939 11; Antanas Merkys 1939 11 21- 1940 06 17 ;
1918 11 12 I-oji Laikinoji Konstitucija; 1919 04 04 II-oji Laikinoji -konstitucija- ; 1920 06 10 III-oji Laikinoji konstitucia; 1922 08 01 Nuolatinė Konst.; 1928 05 15 Prezidento deklaruota Konst; 1938 02 11 Konstitucija;
1943-1953 m. Stalino valdymas; 1953-1954 m. Berijos tarpuvaldis; 1954-1964 m. Chručiovo valdymas; 1964-1985 m. Brežnevo stagnacija; 1982-1983 m. Andropovas; 1983-1985 m. Černenka; 1985-1988 m. Garbačiovas ir perestroika.

PASAULIO ISTORIJOS DATOS

476 žlugo V.Romos imperija; 486 Įkurta frankų imperija; 622 Muchamedas persikelia iš Mekos į Mediną; 634-644 kalifo Omaro valdomi arabai nukariauja Siriją, Palestiną, Egiptą, Iraną; 732frankai sumuša arabus prie Puatjė; 768–814 Karolio Didžiojo valdymas; 843 Verdeno sutartis; 988 Rusios krikštas; 1033 badas Europoje; 1019 –1054 Jaroslavo išmintingojo valdymas; 1054 galutinai suskilo krikščionių bažnyčia; 1073 -1085 popiežiumi buvo Grigalijus VII; 1099 Kryžininkai užėmė Jeruzalę; 1122 Vormso konkordatas; 1198-1216 popiežius Inocentas III; 1204 kryžininkai užgrobė Konstantinopolį; 1215 Didžioji laisvių Chartija (Anglija); 1237 –1240 mongolai nukariavo Rusią; 1302 pirmą kartą sušaukti Generaliniai Luomai Prancūzijoje; 1348 maras Europoje; 1337- 1453 Šimtametis karas; 1380 Kulikovo mūšis; 1453 turkai užgrobė Konstantinopolį, žlugo Bizantija -Rytų Romos imperija; 1480 Rusia galutinai nusikrato mongolų jungo; 1473 1543 M.Koperniko gyvenimas; 1475- 1564 Mikelandželo gyvenimas; 1492 Amerikos atradimas; 1498 portugalai jūrų keliu pasiekė indiją; 1517 reformacijos pradžia; 1534 reformacija Anglijoje; 1540 įsteigtas Jėzuitų ordinas; 1547 Ivanas III vainikuotas Caru; 1579 susikūrė Olandijos Valstybė; 1624- 1641 Kardinolas Rišeljė Pranc. Karaliaus I mininistras; 1640 Anglijos revoliucijos pradžia;1649 karaliaus Karolio I nukirsdinimas, Anglijos paskelbimas respublika; 1688 perversmas Anglijoje; 1700 -1721 Šiaurės karas; 1707 Poltavos mūšis; 1712 -1778 Ž.Ž.Ruso gyvenimas; 1721 Petras I paskelbė Rusiją imperija; 1769 -1821 Napoleonas Bonaparto gyvenimas; 1776 JAV nepriklausomybės deklaracija; 1783 Versalio taika, D.Britanija pripažino JAV nepriklausomybę; 1789 Prancūzijos D. Revoliucijos Pradžia; 1792 monarchijos nuvertimas Prancūzijoje; 1793- 1794 jakobinų diktatūra; 1799 Napoleonas B. tampa Prancūzijos valdytojas, I konsulas; 1805 Austerlico mūšis; 1812 nesėkmingas N B žygis į Rusiją; 1814 Napoleono I imperijos žlugimas; 1814-1815 Vienos kongresas; 1815 1898 O.fon Bismarkas; 1861 baudžiavos panaikimas Rusijoje; 1866 Prūsijos-Austrijos karas; 1871 paskelbta Vokietijos imperija; 1904 1905 Rusijos Japonijos karas; 1905 pirmoji Rusijos revoliucija; 1914 1918 I pasaulinis karas; 1917 vasaris -II vasario revoliucija Rusjoje, caro valdžios panaikinimas; 1917 bolševikų perversmas- „spalio revoliucija“ Rusijoje; 1922 įkurta Sovietų Sąjunga- SSRS, (fašistai valdžioje- Italijoje) ; 1929 masinės kolektyvizacijos pradžia Sovietų Sąjungoje; 1933 nacistų įsigalėjimas vokietijoje; 1936 1939 pilietinis karas Ispanijoje; 1939 08 23 Molotovo – Ribentropo paktas; 1939 09 01 II pasaulinis karas; 1940 vasarą SSRS okupavo ir aneksavo Baltijos šalis; 1941 06 22 Vokietija užpuolė SSRS ; 1945 05 08 nacistinės vokietijos kapituliacija; 1945 09 02 Japonios kapituliacija, IIpasaulinio karo pabaiga; 1989 socializmo sistemos žlugimas Centrinės ir Pietryčių Europos valstybėse.

1938 03 Anšliusas – Austrijos prijungimas prie Vokietijos; 1938 rudenį Miuncheno suokalbis ( Musolinis, Čemberlenas, Daladjė, Hitleris) Nutarta atiduoti Sudetus Vokiejai; 1939 03 16 Vokietija puola Čekoslovakiją ir okupuoja; 1939 03 23 Vokietija okupuoja Klaipėdą ; 1939 04 17 Italija okupuoja Albaniją; 1939 08 23 Ribentropo – Molotovo paktas (10 metų nepuolimo sutartis. Buvo pasidalinta įtakos sferomis ); 1939 09 01 Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidėjo II – asis pasaulinis karas ; 1939 09 08 Draugystės ir sienų sutartis ( Ribentropo – Molotovo pakto pataisymas. Rusijai atitenka Lietuva, Vokietijai daugiau Lenkijos). 1939 10 10 pasirašyta Lietuvos ir TSRS savitarpio pagalbos sutartis (Vilnius atitenka Lietuvai, tačiau Lietuva įsileidžia TSRS karines karines įgulas); 1939 11 30 – 1940 03 12 vyko Žiemos karas; 1940 pavasarį Hitleris įsakė parengti karo su Rusija planą “Barbarosa”; 1940 06 14 be mūšio vokiečiai užima Paryžių; 1940 06 14 TSRS ultimatumas Lietuvai; 1940 06 15 Lietuvos okupacija; 1940 06 19 Uždraustos visos lietuviškos politinės partisjos ir organizacijos; 1940 06 25 oficialiai įregistruota LKP; 1940 vasarą Italija pradeda karą Afrikoje ; 1940 07 21 “liaudies seimas” pradėjo darbą; 1940 08 03 Aneksija – Lietuva oficialiai įjungta į TSRS; 1940 08 25 priimta pirma tarybinė konstitucija; įteisinta Lietuvos okupacija; 1940 08 mėn. masinins Anglijos bombardavimas ; 1940 rudenį Italija užpuola Graikiją ; 1940 11 mėn. Berlyne sukurta pasipriešinimo organizacija – Lietuvos aktyvistų frontas ( LAF ) vadovas Škirpa; 1941 06 15 Prasidėjo pirmieji masiniai trėmimai ; 1941 06 22 Vokietija užpuola TSRS; 1941 06 23 įvyksta LAF sukilimas, vadovavo Prapuolenis. Sudaryta laikinoji vyriausybė vadovaujama Ambrazevičiaus ( išbuvo 6 savaites ); 1941 06 – 1944 vasara Vokietijos okupacija; 1942 01 01 JT deklaracija; 1942 06 mėn Stalingrado mūšis( “Stalingrado katilas“ buvo likviduotas tik 1943 02 02 ); Iki 1943 gegužės buvo sutriuškinta vokiečių generolo Riomerio armija Afrikoje. 1943 07 Kursko žiedas (didžiausias tankų mūšis); 1943 07 25 Musolinis suimamas ir nušalintas nuo valdžios; 1943 11 28 Teherano konferencija ( derybos dėl II – ojo fronto ); 1944 06 06 Normandijoje išsilaipino amerikiečiai, vadovaujami Eizenchauerio ( II – asis frontas ); 1944 Vietinė rinktinė. Ją įkūrė generolas Plechavičius; 1944 07 20 Pasikėsinimas į Hitlerį; 1944 08 25 Išvaduotas Paryžius; 1945 02 Jaltos konferencija; 1945 04 30 nusižudo Hitleris; 1945 05 08 – 09 pasirašytas Vokietijos kapituliacijos aktas; 1945 07 17 – 08 02 Potsdamo konferencija ( dėl okupacijos zonų Vokietijoje nustatymo ).

KARAS AZIJOJE: 1941 12 07 japonų užpultas(Perl – Harboras), taip JAV įstojo į karą su Japonija. Šiuo puolimu iki 1942 Japonai kariavo “ žaibišką karą” užgrobdami kitų šalių kolonijas.1945 JAV aviacija numetė atominę bombą ant Japonijos miesto Hirosimos, o 08 09 ant Nagasakio. Taip JAV norėjo paspartinti Japonijos kapituliaciją. 1945 08 09 SSRS vykdanti Krymo konferencijos įsipareigojimus ir siekdama sustiprinti savo pozicijas Azijoje, stojo į karą su Japonija. TSRS kariuomenė privertė kapituliuoti Japoniją : Mandžiūrijoje, Š.Korėjoje, Pietų Sachaline ir Kurilų salose.

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI: Atlanto Chartija – 1941 ( JAV , Anglija ) kovoti prieš Vokietią ir remti TSRS ( antifašistinės koalicijos pradžia).

1956 sukilimas Vengrijoje; 1968 sukilimas Čekijoje; 1961 Gagarinas kosmose; 1959 Chruščiovas Amerikoje; 1963-1973 karas Vietname; 1962 Karibų jūros krizė; 1979-1989 karas Afganistane; 1972 strateginės ginkluotės apribojimo sutartis; 1989 žlunga Berlyno siena; 1990 susijungia Vokietijos(VFR IR VDR); 1969 žmogus išsilaipina Mėnulyje (Armstrongas-amer.); 1947 pasirašytos taikos sutartys su Vokietijos sąjungininkėmis: Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija; 1946 Čerčilis paskelbia apie “geležinę uždangą” tarp rytų ir vakarų; 1949 SSRS susprogdina I atomin bombą; 1949 susikuria NATO (12, o 1952 –14); 1955 Varšuvos sutarties organizacija; 1953 03 06 Stalino mirtis; 1950 06 Korėjos karas; 1948 Kim Ir Seno vadovaujami komunistai paskelbė KLDR; 1953 Korėjos karo pabaiga; 1946 karas Vietname; 1951 karas persimeta į Laosą ir Kambodžą; 1943-1953 m. Stalino valdymas;1953-1954 m. Berijos tarpuvaldis;1954-1964 m. Chruščiovo valdymas;1964-1985 m. Brežnevo stagnacija;1985-1988 m. Gorbačiovas ir perestroika.

LLA – Lietuvos laisvės armija;

LTT – Lietuvos tautinė taryba;
BDPS – bendras demokratinis pasipriešinimo sąjūdis;
VLIK’as – vyriausias Lietuvos išsilaisvinimo komitetas;

VLAK’as – vyriausias Lietuvos atstatymo komitetas;

LKKS – Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdis;

Jūros sritis (žemaičių, Kęstučio, prisikėlimo) Kalnų sritis (Vytauto, Algirdo, didž. Kovos, Vyčio) Pietų sritis (Tauro, Dainavos )

Partizaninis judėjimas (Stalininės diktatūros laikotarpiu) jam būdinga trėmimai, teroras, didž.trėmimai (1948, 1949, 1951 m.) susiję su kolektyvizacija. Partizanų judėjimas aktyviausias 1944-1946 m. Didž. vadai Jonas Misiūnas(nukankintas 1947 m.), Jonas Noreika – Vėtra generolas (1946 m. suimtas ir 1947 sušaudytas), broliai Lukšos. Šnipai, agentai: Juozas Markulis-Erelis, universiteto dėstytojas Degsnys,

I pasaulinio karo padariniai

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 metais. Tai buvo karas tarp dviejų imperialistinių valstybių blokų dėl pasaulio perdalijimo. Šiame kare dalyvavo daugiau kaip 30 valstybių. Iš vienos pusės – tai Vokietija, Austrija – Vengrija, vėliau prisijungusios Turkija, Bulgarija ir kt. valstybės. Iš kitos pusės – Antantės sąjungos, vadovaujamos Anglijos, Prancūzijos ir Rusijos, šalys: Japonija, Italija, JAV, Graikija, Serbija, Albanija ir kt. valstybės.
Pirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918 metais lapkričio 11 dieną, kai tarp Vokietijos ir jos priešininkų Kompjeno miške, netoli Paryžiaus, buvo pasirašytos paliaubos. Rusija, sukrėsta Vasario buržuazinės demokratinės revoliucijos ir bolševikų Spalio perversmo, iš karo išstojo dar 1918m. kovo 3d., su Vokietija ir jos sąjungininkėmis Brest Litovske pasirašiusi separatinę taikos sutartį.
Po pirmojo pasaulinio karo pasikeitė politinis pasaulio žemėlapis. Nustatyti pasaulio tvarką po karo turėjo Taikos konferencija, prasidėjusi Paryžiuje 1919 metais sausio 18 dieną. Po kelis mėnesius trukusių derybų, įveikus smarkius nesutarimus, konferencija parengė taikos sutartį su Vokietija. Sutartis pasirašyta 1919 metais birželio 18 dieną Versalio rūmuose.

Versalio sutartyje aiškiai buvo pasakyta, kurias teritorijas valstybės turi gauti arba prarasti. Ten rašoma, kad Vokietija neteko vakaruose Elzazo, Lotaringijos ir Saaro krašto. Rytuose ji turėjo atiduoti Lenkijai dalį Aukštosios Silezijos, dalį Rytprūsių, Poznanę ir Dancigo koridorių. Klaipėdos kraštas taip pat buvo atskirtas nuo Vokietijos. Suirus Austrijos – Vengrijos imperijai, Vengrija buvo atskirta nuo Austrijos. Galicija buvo prijungta prie Lenkijos. Bochemija, Slovakija ir Moravija sudarė atskirą Čekoslovakijos valstybę. Serbija, Kroatija, Slovėnija ir Juodkalnija buvo sujungta į vieną naują valstybę – Jugoslaviją. Rumunija gavo iš Vengrijos Transilvaniją. Taip pat Rumunija prisijungė Rusijos valdytą Besarabiją (sritį tarp Pruto ir Dniestro upių). Rumunija tapo didžiausia, nors ūkiškai ir kultūriškai labiausiai atsilikusi, Pietryčių Europos valstybė.
Vidurio Europoje vyravo atgimusi Lenkijos valstybė, o Baltijos jūros pakrantėje – savo nepriklausomybę atgavusios Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva.
Vokietija Versalio taikos sutartimi neteko kolonijų Afrikoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o iš Turkijos atimtos arabų šalys. Jos atiteko Prancūzijai, Anglijai, Japonijai, Belgijai.
Labai svarbi I–ojo pasaulinio karo išdava– Tautų Sąjungos įkūrimas, kuri pradėjo veikti 1920 metų pradžioje. Į ją stojančios valstybės įsipareigodavo viena kitai padėti užpuolimo atveju. Taikią pagalbą dviem trečdaliais balsų nutardavo visuotinis Tautų Sąjungos susirinkimas ir jos 9 valstybių atstovų Taryba. Penkios didžiosios valstybės: JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija – Taryboje turėjo užimti nuolatines vietas. Tautų Sąjungos tikslas buvo garantuoti pasaulyje taiką, bet jau iš pat pradžių ji susidūrė su sunkumais, nes Versalio sutartimi sienos tarp valstybių buvo nustatytos neatsižvelgiant į kalbinę, kultūrinę, politinę ir ekonominę vienos ar kitos valstybės situaciją, o tai sudarė sąlygas naujiems konfliktams.
Pirmasis pasaulinis karas turėjo rimtų padarinių Europai. Visų pirma tai didžiulis žmonių aukų skaičius. Kare 10 mln. žmonių žuvo, apie 20 mln.
buvo sužeista (iš jų 3,5 mln. tapo invalidais). Lentelėje matome, kad didžiausius žmonių nuostolius patyrė Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Prancūzija, Anglija ir Italija.

Valstybė Mobilizuotų Nukautų ir mirusių Sužeistų Belaisvių ir dingusių Iš viso Nuostolių%
Rusija 12.000.000 1.700.000 4.950.000 2.500.000 9.150.000 76,3
Prancūzija 8.410.000 1.357.800 4.266.000 537.000 6.160.800 73,3
D.Britanija 8.904.467 908.371 2.090.000 191.652 3.190.235 35,8
Italija 5.615.000 650.000 947.000 600.000 2.197.000 39,1
JAV 4.355.000 126.000 234.300 4.500 350.300 8,0
Japonija 800.000 300 907 3 1.210 0,2
Rumunija 750.000 335.706 120.000 80.000 535.706 71,4
Serbija 707.343 45.000 133.148 152.958 331.106 46,8
Belgija 267.000 13.716 44.686 34.659 93.061 34,9
Graikija 230.000 5.000 21.000 1.000 27.000 11,7
Portugalija 100.000 7.222 13.751 12.318 33.291 33,3
Juodkalnija 50.000 3.000 10.000 7.000 20.000 40,0

Iš viso 42.188.810 5.152.115 12.831.004 4.121.090 22.089.709 52.3
Vokietija 11.000.000 1.773.700 4.216.058 1.152.800 7.142.558 64,9
Austro-Vengrija 7.800.000 1.200.000 3.620.000 2.200.000 7.020.000 90,0
Turkija 2.850.000 350.000 400.000 250.000 975.000 34,2
Bulgarija 1.200.000 87.500 152.390 27.029 266.919 22,2

Iš viso 22.850.000 3.386.200 8.388.448 3.629.829 15.404.477 67,4

I š viso 65.038.810 8.538.315 21.219.452 7.750.919 37.494.186 57,6

Po pirmojo pasaulinio karo įvyko reikšmingi ekonominiai pokyčiai. Europa iš karo išėjo labai nusilpusi. Prie žmonių aukų prisidėjo didžiuliai materialiniai nuostoliai, kurių dydis siekė šimtus milijardų frankų. Valstybių finansų būklė katastrofiška: karui finansuoti prispausdinta pinigų, klesti infliacija, prasiskolinta užsieniui. Karui pasibaigus, Europos pinigų kursas, palyginti su doleriu, krinta, ir europiečiai, kadaise buvę pasaulio bankininkais, tampa skolininkais. Europos valstybės turi ir kitų sunkumų: po karo ėmusios vėl eksportuoti savo gaminius, pamato, kad jų vietą jau užėmė rimti, kare mažai tenukentėję konkurentai: Japonija, JAV. Taip pat smarkiai dėl valstiečių mobilizacijos į armiją smuko ir žemės ūkis. Tuo tarpu JAV ekonomika smarkiai praturtėjo iš karinių tiekimų ir ne tik išmokėjo skolas Vakarų Europos šalims, bet ir skolino joms didžiules sumas, tapdama jų svarbiausia kreditore. Taigi, karas labai sumažino Europos įtaką pasaulyje.
I-asis pasaulinis karas, jo sukelta šalių ūkių suirutė, žmonių nuskurdimas turėjo įtakos ir kare dalyvavusių šalių politinei tvarkai. Rusija iš carinės monarchijos tapo Tarybų respublika, Vokietija iš kaizerinės pusiau absoliutinės monarchijos 1919 metais tapo Veimaro respublika, Vengrija iš monarchijos tapo buržuazine demokratine valstybe. O štai Italijoje po karo įsigalėjo fašistinės nuotaikos ir 1922m. B. Musolinis įvedė fašistinę diktatūrą.
Per pirmąjį pasaulinį karą imperialistinės valstybės ėmė dar labiau išnaudoti savo kolonijas: jos tapo žaliavų ir žmonių šaltiniu karo veiksmams. Tuo pačiu karo metu ėmė sparčiai vystytis vietinė, nacionalinė pramonė. Visa tai skatino šalių nacionalinį išsivadavimo judėjimą. Todėl po karo ėmė irti kolonijinė sistema. Nepriklausomybę išsikovojo: Turkija (1923m.), Iranas (1922m.), Afganistanas (1919m.), Egiptas (1919m.) ir kt. valstybės.

Leave a Comment