savivaldybių tarybos rinkimai 2000-2002 metais

TURINYS

ĮVADAS..............................3
TRAKŲ RAJONO RINKIMINĖ APYGARDA NR52............6
TRAKŲ RAJONO 2002 METŲ GRUODŽIO 22DIENOS BALSAVIMO
REZULTATAIAPYGARDOJE........................7
RINKIMŲ SĄRAŠO NR.13...........................8
LIETUVOS LIBERALŲ SĄJUNGOS POLITIKOS NUOSTATAI.....10
LIETUVOS LIBERALŲ SĄJUNGOS POLITINĖS NUOSTATOS.....11
RINKIMŲ SĄRAŠO NR.3...........................13
IŠVADOS..............................15
NAUDOTA LITERATŪRA.........................16
PASTABOS..............................17
ĮVADAS

119 Konstitucijos straipsniu nurodoma, jog savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.
Savivaldybių tarybų narius trejiems metams renka administracinio vieneto gyventojai – Lietuvos respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldybių institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai attskaitingus vykdomuosius organus.
Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčius bei rinkliavų lengvatas.
Savivaldybių tarybų rinkimai yra svarbus įvykis savivaldybių gyventojams. Rinkimuose į savivaldybių tarybas, vykusiose 2000 metais kovo 19 dieną išrinkti 1562 deputatai. Sukūrus naujus administravimo vienetus Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje ir Rietave, daugiau jų ir išrinkta.
Rinkimuose dalyvavo kiek daugiau rinkiminių partijų, didžiuma jų dalyvavo skirstant mandatus. Ekspertų nuomone, partijos rinkimams buvo geriau pasirengusios, rinkiminė kompanija buvo gyvesnė, spalvingesnė ir turtingesnė.
2000 metais įvykę rinkimai – ne pirmieji Lietuvoje, iš tikrųjų demokratija galima laikyti “vieninteliu žaidimu kieme”. Rinkimai vyko gana sudėtingomis sąlygomis, kurias nulėmė staigūs ir labai dinamiški pokyčiai partinėje sistemoje. Partijoms įtikinti žmones, o pastariesiems pasirinkti už ką balsuoti, reikėjo pasitikėjimo partijomis smukimo, tam tikro jų

ų nuvertėjimo ir skaidymosi sąlygomis. Negana to, rinkimai vyko gana sudėtingomis ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis, nepasitikėjimas vykdoma politika ir valdžia, apskritai prieš rinkimus buvo didžiulis. Kai kurias tokios situacijos pasekmes iš dalies parodė ir rinkimų rezultatai – krašte susidaro palanki terpė radikalioms ir racionaliais argumentais neparemtoms nuotaikoms. Anksčiau kalbėta apie rinkėjų valios nepaisymą, atsakomybės vengimą, šįkart visu balsu prabilta ir apie populizmą, tai yra atvirą rinkėjų apgaudinėjimą. Savaime suprantama tai turėjo įtakos ne tik rinkimų rezultatams, bet ir bendram politiniam stabilumui ilgalaikėje perspektyvoje.
Rinkimai išryškino partinėje sistemoje vykstančius procesus bei politinių jėgų lyderius.
Pirmieji rikimų rezultatų vertinimai buvo vienareikšmiški – specialistų ar ekspertų (politologų, sociologų) prognozės nepasitvirtino. Prie veiksnių galinčių padaryti didžiausią įtaką rinkimų rezultatams, ekspertai dažniausiai priskyrė: a) visuotinį nepasitenkinimą šalies socialine, ekonomine, ūkine paadėtimi; b) savivaldos rinkimuose (esant pakankamam “rinkimų intervalui” tarp parlamento ir savivaldybių rinkimų) Lietuvoje rinkėjai pasirenka įtakingiausią opozicinę partiją; c) savivaldybių tarybų rinkimuose rinkėjų apsisprendimą lemia ne ideologinės ar programinės partijų nuostatos, o kiti veiksniai (pavyzdžiui partijos lyderis, kandidatų sąrašas, žinomų pritraukimas); d) dėl to, kad savivaldybių rinkimai yra “grynai” proporciniai, rinkimų rezultatams rimtą įtaką gali daryti partijos elektorato lojalumas ir ištikimybė.
Per 2000 metų savivaldybių tarybų rinkimus dalyvavo 54,2 procentai visų turinčių rinkimų teisę piliečių. Tai buvo ir išliko rekordinis piliečių aktyvumo ro
odiklis renkant savivaldybių tarybas.
Praėjusiuose rinkimuose dėl 1562 mandatų savivaldybių tarybose kovojo apie 9900 kandidatų. Bet per 2000 metų rinkimus buvusį kandidatų gausos rekordą viršijo šie rinkimai. Šių savivaldybių tarybų rinkimų statistika tokia: 26 partijos ir koalicijos buvo iškėlusios 10352 kandidatus. Renkamų tarybos narių skaičius – 1560. Tad kandidatų konkursas buvo rekordinis – vidutiniškai 7 į vieną vietą. 2000 metų kovo 19 dieną vykusiuose rinkimuose dėl 1562 mandatų varžėsi 9881 kandidatas arba 6,3 kandidato į vieną vietą. Taigi galima teigti, kad partinė konkurencija savivaldybių tarybų rinkimuose pamažu didėja.
Šie savivaldybių tarybų rinkimai pateko į Prezidento rinkimų šešėlį, bet netikėtumų būta.
Pieš rinkimus išaiškėjo du skandalingi dalykai: nuslėpusiųjų teistumą kandidatų skaičius ir “dvikėdystės” siekimas. Vyriausioji rinkimų komisija iš partijų pateiktų kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašų išbraukė 76 asmenis, nuslėpusius buvusį teistumą. Per 2000 metų rinkimus tokių slapukų buvo tik apie pusšimtį. 81 seimo narys pageidavo būti išrinktas ir į vietos valdžią. Savivaldybių tarybos nariais tapo 64 seniūnai, tačiau, įsikišus Konstituciniam Teismui, jiems iki kadencijos pradžios teko apsispręsti kurią kėdę pasirinkti.
Po šių rinkimų akcentuojami du netikėtumai: mažas rinkėjų aktyvumas (nors rinkimai ir buvo sudvejinti) ir Naujosios Sąjungos nesėkmė. Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus, kuriuose NS dalyvavo pirmą kartą, ši partija surinko rekordinį skaičių mandatų. Trakų savivaldybėje 2000 metais gavo 5 mandatus, o 2002 – 4 mandatus.
Rinkimuose balsavo apie 53 procentus balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Rinkėjų išviso yra apie 2,6 milijonai, o balsavo apie 1,
,4 milijonus. Aiškinama, kad toks balsuojančiųjų procentas yra normalus europietiškas standartas.
Šie rinkimai perkainojo partijų kandidatų “svorį”. Svarbiausi respublikoje buvo socialdemokratų ir konservatorių partijų atstovai – kas penktas šių partijų kandidatas pateko įvietos valdžią, tuo tarpu Trakų savivaldybėje Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Kiekvieni rinkimai “kresteli” ne tik partinę sistemą, bet ir ekonominius, socialinius, finansinius bei kitus šalyje vykstančius procesus. Tai verčia partijas susitelkti ir revizuoti anksčiau vykdytą politiką. Partijų dalyvavimas savivaldos institutų rinkimuose svarbus tuo, jog juose pasveriamas partijų geografinis politinis potencialas, akivaizdžiai atskleidžiantis partijos stipriąsias bei silpnąsias puses regionuose.
Šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas savivaldybių tarybų rinkimų vykusių Trakų savivaldybėje 2000 ir 2002 metais, partijų programoms, rinkimų rezultatų analizei, partijų elektorato kaitai bei su tuo susijusiais pokyčiais partinėje sistemoje. Palyginimui pateikiami 2000 ir 2002 – metų, Trakų savivaldybės rinkimų rezultatai.

Trakų rajono rinkimų apygarda Nr.52

Savivaldybių tarybų rinkimai 2000 metai.

Rinkėjų skaičius – 28586, renkamų tarybos narių skaičius – 25.

Rinkimuose dalyvavo – 14162 (49,5%), galiojančių biuletenių – 13438

(94,9%), negaliojan2i7 – 724 9 (5,1%).

Mandatų skirstymo kvota – 504.

Iškelta kandidatų sąrašų – 12, kandidatų skaičius – 145.

Sąrašų gavusių mandatus, skaičius – 9.

Mandatus gavo

Kaip galima matyti iš skritulinio grafiko savivaldybiu tarybų rinkimuose, Trakų rajone daugiausia balsų surinko:
– Lietuvos Lenkų rinkimų akcija (LLRA) gavo 6 mandatus.
– Naujoji sąjunga (NS) (socialliberalai) gavo 5 mandatus.
– Lietuvos centro sąjunga (LCS) gavo 4 mandatus.
– Lietuvos liberalų sąjunga (LLS) gavo 3 mandatus.
– Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 2 mandatus.
– Naujoji demokratija/Moterų partija (LMP) 1 mandatą.
– Tėvynės sąjunga (TS) (Lietuvos ko

onservatoriai) 1 mandatą.
– Lietuvos valstiečių partija (LVP) 1 mandatą.

Trakų rajono 2002 metų gruodžio 22 dienos
balsavimo rezultatai apygardoje

Bendras rinkėjų skaičius: 29552, rinkimuose dalyvavo: 14518 (49.13%).

Galiojančių biuliotenių:13318 (91.73%), negaliojančių: 1200 (8.26%).

Mandatų skirstymo kvota: 517.

Grafikas atspindintis mandatų pasiskirstymą
Trakų rajone

Grafikas atspindi rinkėjų prioritetų teikiamų partijoms pasiskirstymą.

2002 metų rinkimuose į Trakų savivaldybių tarybą rinkėjų balsai pasiskirstė taip:
– Lietuvos Lenkų rinkimų akcija 6 mandatai.
– Lietuvos socialdemokratai 5 mandatai.
– Lietuvos centro sąjunga 5 mandatai.
– Naujoji sąjunga (socialliberalai) 4 mandatai.
– Lietuvos liberalų sąjunga 3 mandatai.
– Lietuvos krikščionys demokratai 1 mandatas.
– Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) 1 mandatas.
– Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga negavo nė vieno mandato.

Rinkimų sąrašo Nr.13
Lietuvos Lenkų rinkimų akcija

LLRA 2000 metų rinkimuose į savivaldybės tarybas gavo 6 mandatus ir užėmė lyderio pozicijas taryboje. Pagrindinis LLRA atstovų darbo savivaldybėse tikslai numatyti jų programoje, tai siekis atgaivinti savivaldybės ekonomika ir socialinį gyvenimą. Tuo tikslu iš savivaldybių biudžetų (visų pirma Vilniaus, Šalčininkų ir Trakų rajonų, kur LLRA yra aktyviai palaikoma vietos gyventojų ir turi šansų būti vykdomąja valdžia) numatyti lėšas, kurios bus skirtos ūkinėms regioninėms programoms, per 3-ejus metus – apie11mln.Lt. Taip pat pastebima, jog regioninių programų finansavimas iš savivaldybių vietinių biudžetų įgalins siekti paramos iš ES –PHARE fondo, SAPARD, ISPA fondų, o ateityje iš struktūrų fondų.

LLRA išreiškia susirūpinimą žemės ūkio padėtimi, nes šalyje yra katastrofiška būklė dėl sutrikusio atsiskaitymo už žemės ūkio produkcija, dėl nuolat kylančių degalų kainų, dėl vyriausybės prisiimtų Vyriausybės įsipareigojimų nevykdymo.
LLRA programoje taip pat numatoma įgyvendinti Lietuvos pasirašytos Europos savivaldos chartijos nuostatas ir pradėti valstybės valdžios decentralizavimą:
– savivaldybių kompetencija ir teisės turi būti išplėstos įstatymais- būtina keisi savivaldybių biudžetų formavimo metodika, įvesti didesnę jų finansinę nepriklausomybę;
– žeme ir kitu turtu savivaldybių teritorijoje turi disponuoti pačios savivaldybės – dabartinių apskričių kompetenciją gražinti savivaldybėms ir ministerijoms, tokiu būdu likviduojant administracinius vienetus- apskritis;
– išsaugoti rajonų savivaldybes, įvedant žemiausio lygio savivaldos organus, panašius į buvusias apylinkių tarybas;
– bet kokius administracinius pakeitimus vykdyti tik suorganizavus vietinius referendumus tuo klausimu.
Rinkimų programoje numatoma daug dėmesio skirti ir socialinei sveikatos apsaugai, ruošiamasi vykdyti šeimos propagavimo politika, ruošiamasi stiprinti šeimos kaip pagrindinės visuomenės ląstelės, padėtį ir reikšmę.
Švietimas ir kultūra. Vykdant švietimo reformą Lietuvių mažumų mokykloms siūloma taikyti mažesnius moksleivių skaičiaus reikalavimus ir šio tipo mokyklos neturi būti reorganizuojamos į žemesnio lygio mokyklas.
Tarptautinių santykių sferoje, siūloma laikytis tarptautinių standartų.
LLRA pirmenybę teikia moralės taisyklėms ir tradicijoms, laikosi krikščioniškų nuostatų. Numato ir toliau savo veikloje plėtoti bendradarbiavimą seniūnijose ir savivaldybėse su dvasininkijos atstovais, ypač jaunimo auklėjimo, paramoms skurstantiems ir apleistiems žmonėms.Rinkimų kompanijoje numatomas sveiko gyvenimo būdo propagavimas, kova su alkoholizmu, mėgėjiško sporto ir turizmo vystymą laiko vienu iš svarbiausiu savivaldybių tarybų veiklos prioritetų.

Lietuvos Lenkų rinkimų akcija oponuoja į žmogiškus jausmus ir poreikius bei problemas su kuriomis susiduriame kasdien, nurodo kelius kuriais būtų galima spręsti problemas. Partija pasirinko tinkamą poziciją 2000 metų savivaldybių tarybų rinkimuose ir tai užtikrino jų pergale Trakų savivaldybėje.2002 metai išlaikė lyderio pozicijas, tai rodo partijos susitelkimą ir gebėjimą dirbti užtikrintai, jog išlaikytų žmonių pasitikėjimą bei įgyvendintų jų viltis.

2002 metų programoje taip pat nurodoma, jog LLRA siekia laipsniški įgyvendinti Vakarų demokratijos šalyse veikiančias taisykles, kurios garantuoja visas tautinių mažumų socialines, ekonomines, ir politines teises:

– vietovėse, kur kompaktiškai gyvena tautinės mažumos (jų asocijuotai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų gyventojų), jų kalboms turi būti įstatymiškai turi būti suteiktas statusas vietinių kalbų, funkcionuojančių lygiagrečiai su valstybine kalba – visose Vilniaus krašto savivaldybėse ir seniūnijose).
– per amžius susiformavusi kompaktiška lenkų bendruomenė Vilniaus krašte negali būti priverstinai išskaidyta ir išbarstyta, o nauji administraciniai vienetai gali būti steigiami tik suderinus su gyventojais ir jų atstovai;
– tautinių mažumų atžvilgiu negali būti taikomi rinkimų slenksčiai, o rinkimų apygardų ribos turi sutapti su regionų, kuriose gyvena tautinės mažumos, ribomis;
– žemės privatizavimo ir gražinimo klausimais tautinių mažumų gyvenamose teritorijose turi užimti jų atstovai, išrinkti laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose
– pastatai žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, kuris iki antrojo pasaulinio karo buvo lenkų, baltarusių, žydų ir kitų visuomeninių organizacijų ir religinių bendruomenių nuosavybė, turi būti nedelsiant grąžintas teisėtiems savininkams;
– valstybinių institucijų teikiamas finansavimas švietimui kultūrai, tautinių mažumų dalyvavimas visuomeniniame gyvenime turi atitikti jų skaitines proporcijas valstybės ir atskirų savivaldybių teritorijoje;
– ryžtingai pasisako prieš bet kokius valdžios veiksmus, nukreiptus prieš tautinių mažumų nutautinimą ir asimiliavimą.

LLRA savo rinkiminėse programose kalba ir apie visuomenės dvasinę sferą.Visas moralės taisykles, tokias kaip sąžiningos veiklos būtinumas , krikščioniškųjų tradicijų ir patriotizmo puoselėjimas, laiko pagrindinėmis. Katalikybės vertybės, budingas Vilniaus krašto lenkų bendruomenei, taip pat tolerantiškai žiūri į kitas išpažįstamas religijas. Tačiau netoleruoja dvasinio niokojimo, kurį skleidžia įvairios sektos ir grupuotės. Savo programose nurodo, jog ir toliau ruošiasi plėtoti LLRA bendradarbiavimą savivaldybėse ir seniūnijose su dvasininkijos atstovais, ypač jaunimo auklėjimo, paramos skurstantiems ir apleistiems žmonėms klausimais, taip pat deklaruoja įvairiausią paramą parapijoms, pagal galimybes – materialinę. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas , kova su alkoholizmu, mėgėjiško sporto ir turizmo vystymą laiko vienu iš savivaldybių tarybų prioritetu.
Rūpinimasis tautinių mažumų problemomis užtikrino partijos lyderio pozicijas Trakų savivaldybėje.

Lietuvos liberalų sąjungos savivaldos politikos nuostatai
2000 metų rinkimuose
programa

Savo programoje liberalai išreiškia savo pozicijas savivaldos klausimais ir išreiškia vietinės valdžios veiklos viziją, kartu įsipareigodami savivaldybėse dirbti žmonių labui. Visų pirma programoje yra nurodoma, jog vietinė valdžia turi būti ribojama, kad neužgožtų asmens laisvės ir privačios iniciatyvos ir numatė remtis tokiomis nuostatomis:
– jokia funkcija negali būti perduota valdžiai, jei ji gali būti įgyvendinta pačių piliečių iniciatyva ir jėgomis;
– visų lygių valdžios funkcijų skaičius turi būti mažinamas, sudarant

sąlygas piliečiams patiems spręsti savo bendruomenės reikalus.
Savivaldybių institucijų sprendimai gali būti atšaukti tik teisine tvarka. Teisės yra neatskiriamos nuo atsakomybės: bet kurios grandies valdymo organai atsako tik už tai, ką turi teisę tvarkyti patys. Turi būti į teisinta savivaldybių žemės nuosavybė bei įgyvendintos savivaldybių nuosavybės teisės, įskaitant teisę leisti vertybinius popierius.

Liberalų programoje pateikiama, jog savivaldybių efektyvią ir savarankišką veiklą turi laiduoti nepriklausomi pajamų šaltiniai. Todėl savivaldybių biudžetų formavimas turi būti pertvarkytas – atsisakyta centralizuoto valstybės biudžeto perskirstymo. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys moka dviejų pakopų mokesčius – fiksuotą dalį valstybei ir savivaldybei.savivaldybės formuotų savo biudžetą iš vietinių mokesčių bei rinkliavų.
Savivaldybių biudžetai bus organizuoti programiniu (pagal veiklos sritis) principu. Visos išlaidos bus pateiktos detaliai. Kiekvienas gyventojas galės susipažinti su miesto biudžetu. Savivaldybės negalės prisiimti daugiau atsakomybės, nei yra numatyta pajamų. Privatizavimo skatinimas pagyvintų ekonomiką, pritrauktų papildomų lėšų ir leistų savivaldybei geriau vykdyti savo funkcijas. Savivaldybės nėra tiesioginės paslaugų teikėjos , o tik atsakingos už jų organizavimą. Geresnę kokybę ir žemesnes kainas užtikrina konkurencija.paslaugas turi teikti konkursą laimėję ūkio subjektai.
Liberalai pasisako už visuomenės rodomą iniciatyvą stiprinant žmonių gyvybės ir turto apsaugą. Pagrindiniai kriterijai nustatant socialiai remtinus asmenis (šeimas) turto ir pajamų vertinimas. Ypatingas dėmesys skiriamas beglobių vaikų ir vaikų iš asocialios šeimų globai. Socialinių paslaugų teikimas anot liberalų konkurso tvarka bus perduota į ne vyriausybinių organizacijų rankas, paslaugų teikimas į namus pakeistų institucines paslaugas (pensionus), leisiantis aktyviau panaudoti bei papildomas lėšas.
Švietimas. Kaip ir daugelyje rinkiminių programų nuostatų LLS iškelia sau tokius uždavinius susijusius su švietimu. Privalomus lavinimo standartus nustatys valstybė, mokymo įstaigos laisvai pasirenka mokymo programas. Mokymo įstaigos finansuojamos pagal mokinių skaičių mokyklose ir pačios spręstu kur dėti gautas lėšas. Principo “pinigai seka mokinį” tikslas – paskatinti mokymo įstaigų konkurenciją ir suteikti galimybę mokiniams bei jų tėvams rinktis mokymo įstaigą. Mokymas ir ugdymas bus prieinamas visiems, nepriklausomai nuo negalios laipsnio.
Miestų ir rajonų vystymasis
Savivaldybės bendrojo plano parengimas bus pagrindas kryptingam ekonominiam bei socialiniam vystymui. Žemės sklypų pardavimas per viešus aukcionus pagreitins investicijas ir pritrauks papildomų lėšų savivaldos funkcijoms vykdyti. Poilsio zonų vystymas yra būtina gyvenimo kokybė sąlyga. Transporto srautai bus nukreipti nuo gyvenamųjų rajonų ir gyvenviečių centrų. Parkavimo problemos sprendžiamos per privačias investicijas. Taip pat numatė sumažinti žemės ir žemės nuomos mokesčius arba visai nuo jų atleisti fizinius ir juridinius asmenis, kuriančius naujas darbo vietas. Tai yra pateikiama kaip vienas iš būdų investicijoms į savivaldybę pritraukti bei užimtumo problemoms spręsti.
Tokie nuostatai buvo pateikti 2000 metų Liberalų rinkiminėje kompanijoje į savivaldybių tarybos rinkimus.

Lietuvos liberalų sąjungos politikos nuostatos
2002 metų savivaldybių tarybų rinkimuose

Kas pakito praėjus porai metų nuo 2000-ųjų metų rinkimų į savivaldybes, liberalų programoje? Visų pirma atsirado naujas svarbus punktas: Europos plėtra ir narystė Europos Sąjungoje, taip pat Lietuvos pasirengimas ir priėmimas 2004-aisiais metais. Siekis visaverčiai atstovauti savivaldybių gyventojų interesams naujoje ES aplinkoje – reikalauja iš esmės naujų idėjų partijų programoms bei atsakomybės parenkant kandidatus į savivaldybių tarybas. Ketverių metų kadencijai išrinkti savivaldybių tarybų nariai privalės sudaryti kvalifikuotas administracijas, kurių administraciniai gebėjimai leistų tinkamai panaudoti vietos biudžeto lėšas bei ES teikiamą paramą savivaldybės gyventojų gyvenimo lygiui kilti.
Programoje išlieka liberalus požiūris į bendruomenių savarankišką vienijimasis problemoms spręsti. Daugelis programų punktų išlieka nepakitę kaip ir 2000 metų programoje kaip pavyzdžiui: savivaldybių veiklos savarankiškumas; savivaldybės finansai; biudžeto sudarymas;viešoji tvarka; nedarbo mažinimas; švietimas, kultūra.
Partijų lyderių kaita, 2000-aisiais metais liberalų partijos vadas buvo Rolandas Paksas, o 2002 metais E.Gentvilas, programinių nuostatų revizija, atsisakant deklaratyvių principinių skirtumų (universalizacija), vis stiprėjanti partijos elito kontrolė, bandymai didesnį atsakomybės laipsnį perkelti iš centro į periferiją, nauji atsakomybės prieš rinkėjus akcentai, atsispindi programose.
2000 04 13 LLS paskelbė pareiškimą, pakvietusį dešiniąsias ir centro dešiniąsias partijas telktis ir sudaryti atsvarą kairiųjų ir populistinių jėgų iškilimui. Teigiamai į liberalų kvietimą atsiliepė tik LTS, skeptiškai, jei ne negatyviai, jį įvertino TS/LK ir LCS. TS/LK politinė taryba, kaip atsaką LLS, išplatino pareiškimą, kuriame taip pat centro dešiniosios partijos kviečiamos vienytis, o LCS buvo įvardinta kaip populistinio bloko dalyvė. Deklaracijos dėl partijų koalicinio bendradarbiavimo buvo vykdomos todėl, jog buvo spaudžiamos savivaldybės rinkimų rezultatų ir pokyčių rinkiminėje sistemoje.
Liberalų programoje kaip ir centristų programoje dėmesys yra skiriamas esminėms savivaldybės problemoms Trakų rajone, miesto tvarkai, apsaugai, švietimui. Programos pasižymi bendrais bruožais, gvildenami klausimai atspindi piliečių poreikius. Siekiama sukurti centralizuotą valdymą, kuris atitiktų gyventojų poreikius ir interesus. Pramonės bei smulkiojo verslo plėtra, integracinė politika, švietimas, mokslas ir kultūra. Trakų savivaldybėje Liberalai išlaikė savo pozicijas. Rinkimų rezultatai išliko nepakitę: 2000 metais kaip ir 2002 liberalai gavo po tris mandatus.

Rinkimų sąrašo Nr.3
Lietuvos centro sąjunga (LCS)

2000 metais LCS iškėlė daugiausia kandidatų į savivaldybių tarybų rinkimus – 1143 kandidatus Trakų savivaldybėje gavo – 4 mandatus. Po rinkimų į mero postą buvo išrinktas Lietuvos centro sąjungos atstovas Sigitas Raščiauskas.

Lietuvos centro sąjunga apsiginklavusi skambiais šūkiais: “Į naujojo amžiaus savivaldą!”; ”Centro sąjunga moka dirbti, žino žmonių rūpesčius. Centro sąjunga nebijo imtis atsakomybės. Centro sąjunga įsitikinusi – dirbsim drauge!” Pateikė 2000 metų rinkimams skirtą programą. LCS programoje išdėstytos idėjos:
– LCS pasisako už laisvę ir gerovę;
– Iškovoti didesnę savivaldą; mažinti nedarbą;
– Padėti verslui;
– Mažinti komunalinius mokesčius; Stiprinti švietimą.
Rinkimų programoje taip pat nurodoma, jog bus siekiama suteikti savivaldai jos tikrąją galią:
– Didesnę savivaldybių biudžetų dalį;
– Žemę gražinti savivaldybėms;
– Leisti rinkti vietinius mokesčius ir rinkliavas;
– Stiprinti seniūnų galias;
– Policiją gražinti savivaldybėms;
– Mažinti apskričių įgaliojimus.
LCS programoje numatoma siekti, jog būtų teikiamas kuo geresnis išsilavinimas visiems to siekiantiems:
– Stiprinti papildomą ugdymą;
– Ruošiasi skatinti sporto, meno mokyklų, klubų veiklą;p
– Siūlo garantuot1 ikimokyklinį ugdymą;
– Mokyklų reformos pajungtos bendruomenių interesams;
– Rūpinimasis kultūros paveldu, jo panaudojimu ir pritaikymu.

– LCS numato išplėsti ir pagerinti socialines paslaugas;
– Plėsti pagalbos namuose paslaugas;
– Mažinti paslaugų kaštus;
– Sukurti ilgalaikes socialinės pagalbos programas;
– Skelbti paslaugų teikimo konkursus;
– Į paslaugų teikimą įtraukti bendruomenę.

Darbo garantijos

Savivaldybės prievolė – inicijuoti darbo vietų steigimą padedant darbdaviams, skatinant investuotojus, bendruomenės narius. Gavusi pasitikėjimo mandatą Centro sąjunga ruošėsi:
– Kurti prielaidas investicijoms;
– Gerinti verslo sąlygas;
– Didinti viešųjų darbų apimtis;
– Pritraukti Europos Sąjungos fondus.
Partija skelbėsi, jog remia smulkųjį ir vidutinį verslą:
– Verslo teisinių sąlygų lengvinimas;
– Pagarba ir pagalba verslo žmogui;
– Verslo informavimas ir konsultavimas;
– Rinkų paieška.
Valstybės pareiga – turėti stiprų, visus kasdienius bendruomenės poreikius tenkinantį ūkį. Paslaugų kaštus turi mažinti konkurencija, kurią būtų galima sukurti.
Žvelgiant į 2002 metų partijos programą, galima pastebėti, jog pagrindinės nuostatos išlieka. Svarbiausias uždavinys vystyti smulkųjį verslą: skatinti statybų verslo plėtrą, ypač būsto srityje, sukuriant ir įgyvendinant palankią būsto įsigijimo programą. Sveikatos ir socialinės apsaugos politika vadovaujantis žmogaus teise į aukštesnę gyvenimo kokybę. Socialinės apsaugos turi būti decentralizuotos, priartintos prie žmogaus, plėtojamas paslaugų teikimas namuose, pasitelktas visuomeninis ir privatus sektorius. LCS pasisako už integracinės politikos vystymą stojimą į Europos sąjungą bei NATO.

IŠVADOS
Rinkėjų nuomonei ir apsisprendimui suformuoti partijos naudojo įvairius būdus ir metodus. Palyginti su ankstesnėmis rinkiminės kompanijos buvo gyvesnės ir spalvingesnės. Partijos savo sąrašus stengėsi “papuošti” visuomenei žinomomis asmenybėmis ir vietiniais lyderiais, tačiau politikoje naujomis jei ne atsitiktinėmis, figūromis. Kaip niekada anksčiau, šiuose savivaldybių rinkimuose dalyvavo daug seimo narių.
Deja, principiniams klausimams, partijų programinių nuostatų išaiškinimui dėmesio skirta nepakankamai. Tačiau gana daug partijų turėjo gana solidžiai parengtas rinkimines programas, gal tik nebuvo didesnio poreikio su jomis supažindinti rinkėjų.
Galbūt dėl pastarosios priežasties, rinkėjų abejingumo partijų programoms iškilo politikų atsakomybės prieš rinkėjus, populizmo problemos (su ta pačia priežastimi galima sieti ir politinio radikalizmo apraiškas). Reiktų pastebėti, jog šios problemos iškilo tik paaiškėjus rinkimų rezultatams. Rinkiminės kompanijos agitacijos metu buvo apsiribota savigyra (pavyzdžiui: “mes nežadame nerealių dalykų”, “pažadais nesimėtome”), praktiškai nekreipiant dėmesio į konkurentų naudojamą rinkiminę retoriką. Rinkimuose nevengta rinkėjų įtikinėti, pagalbon pasitelkiant “iškreiptų veidrodžių efektą”, tai yra tikrąsias savivaldos problemas apipinant didžiavalstybine partijų retorika (pavyzdžiui, improvizuojant integracijos į ES ir NATO, net LR Konstitucijos “senumo” ir kitomis panašiomis problemomis) ir tai paverčiant savotišku atgrasiu argumentu rinkėjams.
Rinkimai į Trakų savivaldybės tarybą neatnešė radikalių permainų gyventojams. Išliko nusistovėjusios partijos, kurios ir toliau vykdo savo programą.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. “Savivaldybių žinios” 2003 01 09.
2. “Politologija” 2000/2 (18) Aivicas Lukošaitis. Savivaldybių tarybų rinkimai 2000.
3. “Lietuvos rytas” 2000 m. vasario 12 d., Nr.36
4. “Lietuvos Respublikos Konstitucija”
5. Internetas: www.vrk.lt.
6. “Apžvalga” Nr.4 2000 02 18.
7. “Partijų rinkiminės programos” 2000m.
8. “Partijų rinkiminės programos” 2002 m.

PAST

Leave a Comment