ĮVADAS
Rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės valdžios institucijų suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai – rinkėjai iš daugelio kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki ir kuriems sutinka suteikti teisę valdyti valstybę. Per rinkimus vyksta aštri kova tarp įvairių politinių partijų bei renkamų kandidatų. Rinkimų vykdymas yra sunki procedūra reikalaujanti daug lėšų ir laiko. Šiame kontroliniame darbe pamėginsiu išnagrinėti pagrindinius klausimus susijusius su rinkimais bei rinkimus Lietuvos Respublikoje.
1. Rinkimų organizavimasRinkimai vyksta įstatymuose numatyta tvarka bei nustatytu laiku. Rinkimus skelbiaPrezidentas. Rinkimų organizavimo procesas susideda iš šių sudedamųjų dalių ir etapų. Rinkimų teisės nustatymas. Rinkimų teisė tai – piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems bei atstovauti tautai. Atitinkamai rinkimų teisė skirstoma į aktyviąją (rinkti) ir pasyviąją (būti išrinktam). Rinkimų teisės nustatymas tai vienas iš svarbiausių rinkimų įgyvendinimo organizacinių klausimų, nes vienoks ar kitoks jos sprendimas nulemia tai kaip praktiškai būtų įgyvendinta demokratija visos tautos teisę rinkti savo atstovus. Nors demokratijos principas, kad rinkimuose dalyvauja visa tauta praktiškai neįgyvendinamas, nes tauta susideda iš skirtingų žmonių. Dalis iš jų mažamečiai ir negali dalyvauti rinkimuose kiti gali būti psichiniai ligoniai ir t.t. Todėl prieš pradedant organizuoti rinkimus reikia tiksliai nustatyti kurie piliečiai turi teisę rinkti tautos atstovus ir kas gali būti išrinktas. Rinkti tautos atstovus, kurie valdys valstybę yra sunkus ir atsakingas darbas. Lietuvoje rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę aštuoniolika metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais. Kiekvienas turintis teisę rinkti LR pilietis rinkimuose turi po vieną balsą ar balsus, kurie yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti piliečio balsui ar balsams. Kad pilietis galėtų dalyvauti rinkimuose jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, o tai apsprendžia cenzas. Cenzas – tai visuotinis rinkimo teisės suvaržymas – įstatymo numatytos sąlygos įgyti teisę dalyvauti rinkimuose. Saugiausiai yra naudojami amžiaus, lyties, išsilavinimo, sėslumo, tarnaujantiems valstybės kariuomenėje bei turto cenzai. 1. Amžiaus cenzas – kai rinkimų teisės suteikiamos ne visiems piliečiams, o vyresniems tik tam tikrą amžių pasiekusiems piliečiams. Amžiaus cenzas ir šiandien yra plačiai taikomas. Aukštas amžiaus cenzas paprastai nustatomas asmenims, dalyvaujantiems prezidento rinkimuose. 2. Lyties cenzas – kai suteikiama rinkimų teisė tik vyrams ir nušalina nuo dalyvavimo rinkimuose moteris. Šis cenzas motyvuojamas tuo, kad nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios tarp abiejų lyčių nusistovėjo darbo ir funkcijų pasidalijimas. Vyrui atiteko visuomeniniai reikalai ir su tuo susijusios pareigos, o moteriai priklauso namų rūpesčiai ir vaikų auklėjimas. Todėl moterų įvedimas į politinį gyvenimą iškarto pakeistų susiklosčiusią politinių jėgų konfigūraciją. 3. Išsilavinimo cenzas – tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto lygio išsilavinimą.Pvz.: mokėti valstybinę kalbą ar būtų visapusiškai susipažinęs su valstybės konstituciją. 4. Sėslumo cenzas – tai reikalavimas išgyventi tam tikrą laiką valstybės teritorijoje arba rinkiminėje apygardoje. Šio cenzo tikslas neleisti dalyvauti rinkimuose atsitiktiniams žmonėms, nepakankamai susigaudantiems politinėje krašto situacijoje. 5. Tarnaujančių valstybės kariuomenėje cenzas – tai, kai kuriuose demokratinėse valstybėse rinkimų teisės neturintys asmenys. Šio cenzo motyvas toks, kad kariškiai gina ir saugo valstybės interesus, o karinė drausmė yra nesuderinama su dalyvavimu politinėse varžybose. Kariškiai neturi juose dalyvauti, jie turi vykdyti tik teisėtai suformuotus vyriausybės nurodymus.
6. Turto cenzas – tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto dydžio turtą arba jo mokesčiai valstybei būtų nemažesni už nustatytus. Šis cenzas motyvuojamas tuo, kad praturtėti niekam nedraudžiama, o turtingieji žmonės yra labiau suinteresuoti ir labiau geba protingai tvarkyti valstybinius reikalus, nes valstybės gerovė yra ir jų turto išsaugojimo garantija. Aš manau, kad cenzų įvedimas yra visų tautos atstovų rinkimų teisės apribojimas, kuris laikomas demokratijos principų pažeidimu, nes piliečių dalyvavimas rinkimuose yra ne kažkokia tai pareiga, o neatimama kiekvieno piliečio teisė. Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimines teritorijas. Rinkiminė apygarda – tai valstybės teritorijos dalis, kurioje skaičiuojami ir sumuojami rinkėjų balsai. Kiekviena rinkiminė apygarda piliečių patogumui gali būti padalyta į rinkimines apylinkes, kad visiems rinkėjams nereikėtų vykti į apygardos centrą, tačiau rinkėjų balsai skaičiuojami ir sumuojami pagal apygardas. Rinkimų apygardų ribų nustatymas yra labai svarbus visiems rinkimuose dalyvaujantiems politikams ir politinėms partijoms. Pagal apygardų ribų išsidėstymą kompaktiškai gyvenantis vienos partijos rėmėjai gali būti suskaidyti į kelias apygardas – tokių atvejų partijos galimybės laimėti rinkimus sumažėja arba atvirkščiai – apygardų ribos gali išsidėstyti taip, kad vienos partijos šalininkų tam tikroje apygardoje atsiranda labai daug. Jei rinkiminėje apygardoje balsuojama už vieną deputatą – tokia apygarda vadinama vienmandate, o jei už keletą – daugiamandate. Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta į rinkimines apygardas ir rinkimines apylinkes. Rinkėjų sąrašų sudarymas. Jie reikalingi tam, kad būtų galima kontroliuoti balsavusių rinkėjų skaičių bei išvengti apgaulių, kad tas pats asmuo negalėtų balsuoti keliose apygardose ar apylinkėse. Tai yra vienas iš svarbiausių rinkimų etapų. Šiuo metu yra dvi rinkėjų registravimo sistemos: p a s t o v i sistema – kai rinkėjas vieną kartą užsiregistravęs rinkiminėje apylinkėje turi teisę daugiau nesiregistruoti; p e r i o d i n ė sistema – kai pagal įstatyme numatytus terminus anuliuojami seni rinkėjų sąrašai – rinkėjai registruojami iš naujo ir kartų sudaromi rinkėjų sąrašai. Kandidatų iškėlimas ir registravimas. Įvairiose valstybėse kandidatai keliami pagal nustatytas taisykles. Paprastai kandidatus iškelia ir remia politinės partijos ar politinės organizacijos, bet leidžiama ir pačiam piliečiui iškelti savo kandidatūrą. Įvairių kandidatų iškėlimo galimybės yra svarbi demokratijos sąlyga. Jeigu kokias nors kandidatūros pasiūlymui yra trukdoma, tai apribojama ir piliečių pasirinkimo galimybė. Didelis kandidatų skaičius irgi gali sunkinti pasirinkimą. Todėl registruojami tik tie kandidatai ir tik tiems leidžiama dalyvauti rinkimuose, kurių iškėlimas atitinka iš anksto nustatytas taisykles. Plačiausiai naudojama taisyklė – tai reikalavimas, kad kandidatas surinktų tam tikrą kiekį jį remiančių piliečių parašų, t.y. jeigu kandidatas nesurenka reikiamo kiekio parašų, nėra registruojamas ir jam neleidžiama balotiruotis. Priešrinkiminė kampanija – tai laiko tarpas nuo kandidatų iškėlimo ir iki paskirtos rinkimų dienos registracijos pabaigos. Tuo metu kandidatai bei politinės partijos organizuoja susitikimus su rinkėjais, aiškina savo programines nuostatas, agituoja rinkėjus. Politinės partijos ar organizacijos priešrinkiminės kampanijos metu sunaudoja daug lėšų už televiziją, patalpas, plakatus ir taip toliau. Taip pat vyksta politinių partijų ir organizacijų tarpusavio debatai. Visų priešrinkiminių kampanijų tikslas paveikti rinkėją taip , kad jis balsuotų už rekomenduojamą kandidatą. Lietuvoje agitacinė kampanija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus seimo rinkimus – 30 valandų iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių negali būti balsavimo patalpoje ir 50 m atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Balsavimas vyksta iš anksto nustatytą dieną. Jos metu kiekvienas rinkėjas pats atvyksta į rinkiminę apylinkę kur jam turi būti sudarytos sąlygos slaptai užpildyti rinkiminį biuletenį. Lietuvoje visi rinkimai vykdomi slaptu balsavimu, tai yra kai rinkėjas balsavimo kabinoje pats užpildo biuletenį ir įmeta jį į urną. Lietuvos piliečiai, negalintys rinkimų dieną balsuoti savo rinkimų apylinkėse, pilietinę pareigą gali atlikti balsuodami paštu. Pirmąkart balsavimas paštu vyko 1992 metais. Vyriausioji rinkimų komisija tokią tvarką perėmė iš Švedijos. Prieš kiekvienus rinkimus (Seimo, savivaldybių ar Prezidento) balsavimas paštu yra truputį koreguojamas. Rezultatų nustatymas ir mandatų suteikimas – tai baigiamoji ilgo proceso stadija. Apygardose balsavimo rezultatai susumuojami pagal, iš anksto nustatytą balsų skaičiavimo ir laimėjusio kandidato, nustatyta sistema. Daugiausia balsų surinkęs kandidatas patvirtinamas išrinktu ir gauna mandatą. Mandatas yra įgaliojimas ir teisė užimti pareigas dėl kurių varžėsi. Rezultatų nustatymo ir mandatų suteikimo tvarka mūsų šalyje apžvelgsime rinkimų formų nagrinėjime.2. Rinkimų sistemos Tik taip atrodo, kad labai lengva nustatyti rinkimų rezultatus, tereikia suskaičiuoti visus rinkėjų balsus ir nustatyti, kuris iš kandidatų jų gavo daugiausia. Būtent čia ir prasideda visas šio proceso sudėtingumas. Todėl kiekvienoje valstybėje prieš rinkimus yra nustatoma sistema, pagal kuria bus skaičiuojami ir vertinami rinkimų rezultatai. Rinkimų sistema – tai balsavimo rezultatų nustatymo būdas. Paprasčiau sakant, iš anksto yra susitariama kada kandidatus laikyti laimėjusiais arba pralaimėjusiais rinkimus. Kiekvienoje valstybėje nustatoma sava rinkiminė sistema, pritaikyta prie susiklosčiusios politinės realybės. Paprastai galima išskirti du pagrindinius rinkiminių sistemų tipus. Pati seniausia ir paprasčiausia yra daugumos atstovavimo arba kartais vadinama mažoritarinė rinkimų sistema, kuri kaip sako jau pats pavadinimas yra pagrįsta daugumos principu. Kita sistema, kuri buvo pradėta naudoti daugelyje Europos valstybių antroje XIX a. pusėje – proporcingo atstovavimo sistema. Ji paremta ne daugumos principu, o matematiškai tikslių mandatų paskirstymu tarp politinių partijų proporcingai gautų balsų skaičiui. Pastaroji sistema turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės. Daugumos atstovavimo sistema. Taikant šią rinkimų sistemą valstybės teritorija padalijama į tiek apygardų, su daugiau ar mažiau vienodu gyventoju skaičiumi, kiek yra numatyta išdalinti mandatų. Todėl iš kiekvienos apygardos išrenkama tik po vieną atstovą. Pagal daugumos principą atstovu išrenkamas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia balsų. Ši sistema turi keletą privalumų. Rinkėjai balsuoja už kandidatus, kurie žinomi apygardoje arba tampa žinomais rinkiminės kampanijos metu. Taip pat ji užkerta kelią į valdžią smulkioms partijoms. Geriausiai ši sistema veikia kada šalyje dvi maždaug vienodo pajėgumo partijos – tai reiškia , kad po rinkimų parlamente lieka dvi pagrindinės politinės jėgos. Stiprioji – gavusi daugiausia balsų ir opozicija – gavusi mažiausiai balsų. Daugumos atstovavimo sistema turi du variantus: 1. Paprastosios daugumos sistema – tai tokia sistema, pagal kurią pergalei rinkimuose pasiekti užtenka laimėti paprastą apygardos rinkėjų balsų daugumą. Pavyzdžiui, jeigu iš 14 kandidatų didžiausią balsų kiekį gavo kandidatas surinkęs 20 % balsų, o kiti atitinkamai tik 18 %, 16%, 11% ir t.t. Tai pagal šią sistemą pergalė priklausys kandidatui surinkusiam 20% balsų. Tokia sistema taikoma Japonijoje ir Didžiosios Britanijos parlamentų rinkimuose. 2. Absoliučios daugumos sistema. Norint laimėti rinkimus pagal šį mažoritarinės sistemos variantą kandidatui reikia surinkti absoliučią daugumą rinkėjų balsų, tai yra 50% + 1 ir jei vienas iš kandidatų tiek nesurenka organizuojamas antras rinkimų turas., kuriame dalyvaus jau tik du kandidatai, surinkę pirmajame ture daugiausia balsų.
Apibendrinant galima pastebėti, kad daugumos atstovavimo sistema yra palanki didelėms partijoms ir nepalanki mažoms. Tos partijos, kuriuos neturi didelės įtakos ir kurias remia nedidelis rinkėjų skaičius neturi šansų laimėti rinkimus, kuriose varžosi dvi stambios partijos. Mažai partijai belieka prisidėti prie kurios nors didelės partijos arba išnykti iš politinio gyvenimo. Vienas iš šios sistemos trūkumų yra tas, kad taikant daugumos principą, net mažą persvarą gavęs kandidatas laimi rinkimus ir gauna mandatą, o vienas iš pranašumų tai, kad ji verčia visas politines jėgas mesti tarpusavio nesutarimus ir rietenas, jungtis ir grupuotis į dvi pagrindines partijas ar partijų blokus. Ši sistema teigiamai veikia partijų gyvenimą, skatina jas orientuotis ne į kokias nors ideologijas ir doktrinas , o, visų pirma, į rinkėjų interesus. Proporcingo atstovavimo sistema. Minėti mažoritarinės rinkimų sistemos trūkumai paskatino daugelio Europos valstybių vyriausybes pakeisti ją nauja, iš pirmo žvilgsnio atrodančia, tobulesne, proporcingo atstovavimo sistema. Šios sistemos idėja paprasta. Atstovaujamos turi būti visos partijos, tačiau ne vienodai, o proporcingai per rinkimus gautų balsų skaičiui. Todėl net ir mažiausios partijos turi atstovų parlamente. Organizuojant rinkimus pagal proporcingo atstovavimo sistemą valstybės teritorija irgi suskirstoma į apygardas su daugmaž vienodų rinkėjų skaičiumi. Tačiau apygardų yra daug mažiau negu išdalinta mandatų ir jos būna daug didesnės negu taikant mažoritarinę sistemą, nes iš kiekvienos apygardos renkamas ne vienas atstovas, o proporcingai rinkėjų balsavimo rezultatams paskirstoma keli ar net keliolika mandatų. Šiai sistemai įgyvendinti turi būti sudarytos daugiamandatės apygardos. Išskirtinė šios sistemos ypatybė yra ta, kad čia varžosi ne atskiri asmenys, pretenduojantys į mandatą, o partijos. Kiekviena partija sudaro savo kandidatų sąrašą, visiems apygardai skirtiems mandatams užimti, o rinkėjai balsuoja ne už vieną ar kitą asmenį, o būtent už vienos ar kitos partijos pateiktą sąrašą. Po balsavimo suskaičiavus kiek ir už kokį sąrašą buvo atiduota balsų, mandatai proporcingai padalijami visoms partijoms. O kurie asmenys iš pateikto sąrašo bus laikomi išrinktais, nusprendžia pati partija. Pavyzdžiui, jeigu rinkiminei apygardai skirti aštuoni mandatai, tai partija buvo sudariusi savo aštuonių kandidatų sąrašą. Po rinkimų paaiškėjus, kad laimėti tris mandatai, partija turi nuspręsti kas iš aštuonių sąraše esančių asmenų gaus tris mandatus. Sudėtingiausia problema su kuria susiduria proporcingumo atstovavimo sistema – tai proporcijų apskaičiavimo formulės, pasirinkimas. Nes, priklausomai nuo pasirinktos formulės rezultatai gali būti palankesni arba didesnėms, arba mažesnėms, arba vidutinėms partijoms. Kiekviena valstybė sprendžia šią problemą savaip, tai priklauso nuo įvairių politinių jėgų santykio. Todėl kiekvienoje valstybėje yra vartojamos vis kitokių proporcijų skaičiavimo formulės bei įvairios tų pačių formulių modifikacijos. Pagrindinis proporcingo atstovavimo sistemos pranašumas prieš mažoritarinę sistema yra tas, kad atsižvelgiama į daug daugiau rinkėjų balsų, o savo atstovus gali turėti ne tik didelių partijų šalininkai, bet ir mažumų atstovai. Ši sistema turi ir akivaizdžiu trukumų palyginus su mažoritarine sistema. Silpna šios sistemos vieta ta, kad rinkėjai balsuoja ne už konkretų asmenį, o už partiją. Vadinasi rinkėjai negali kontroliuoti kurie konkrečiai asmenys bus išrinkti. Šitą trūkumą kartais bandoma kompensuoti sudarant galimybę rinkėjams ne tik pasirinkti pageidaujamą partijų sąrašą, bet ir pareikšti savo nuomonę dėl tame sąraše įrašytų kandidatų. Tačiau tai sunkiai įgyvendinama. Proporcingo atstovavimo sistema skatina partijų skaičiaus didėjimą bei stambių partijų skaldymąsi ir fragmentaciją į mažesnes partijas. Todėl taikant šią sistemą, valstybėje visada susiklosto daugiapartinė sistema. Nors atrodo, kad partijų įvairovė yra geras dalykas, tačiau partijų gausybė sunkina tiek valstybės valdymą, tiek pačių rinkėjų pasirinkimą. Parlamentinėse sistemose dažnai iškyla sunkumų formuojant Vyriausybę. Jeigu nė viena partija neturi absoliučios daugumos vietų, tenka sudaryti koalicinę vyriausybę (pvz.: paskutiniai rinkimai Lietuvoje). Tam sugaištama daug laiko, nes iškyla sunkumų dalijantis svarbiausius postus. Dažnai užtenka to, kad vienas iš koalicijos partnerių atšaukia savo atstovą iš Vyriausybės ir kyla vyriausybinė krizė. O tai ne į nauda šalies ekonominiam gyvenimui. Kai kurios valstybės, siekdamos apriboti partijų fragmentaciją yra įsivedusios vadinamąjį minimalaus atstovavimo slenkstį. Pvz.: jeigu partija visos šalies mastu nesurenka 2% rinkėjų balsų, ji nepatenka į parlamentą (Lietuvoje yra 4 % rinkėjų balsų).Pagaliau ši sistema silpnina ir partijų atsakomybę savo rinkėjams. Mažoritarinės sistemos taikymo atveju, pralaimi ir turi nuodugniai peržiūrėti savo politiką, o proporcingumo atstovavimo atvejų, kelių procentų praradimas mažai ką reiškia, nes partija nors ir prarastų dalį mandatų, vis tiek bus atstovaujama.Taigi kiekvienos valstybės politikai, prieš apsispręsdami kokia rinkimų sistemą naudoti, turi pasirinkti kam jie atiduoda prioritetą. Jeigu svarbiau, kad būtų išsakomas ir atstovaujamas kuo įvairesnės politinės pozicijos, tai labiau tinka proporcingo atstovavimo sistemą. Jeigu norima sustiprinti partijų ir politikų atsakomybę rinkėjams ir palengvinti politinių sprendimų priėmimą, tai labiau tinka daugumos atstovavimo sistema.3. Rinkimų formos
Lietuvoje yra išskiriamos trys rinkimų formos – Prezidento rinkimai, Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimai. Tad apie kiekvieną atskirai.Prezidento rinkimai. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Rinkimai vyksta vadovaujantis LR Prezidento rinkimų įstatymu. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas LR pilietis, pagal kilmę gyvenantis Lietuvoje ne mažiau kaip trejus metus jeigu jam iki rinkimų pradžios yra suėję nemažiau kaip 40 metų, ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Teisė rinki Respublikos Prezidentą turi LR piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai teismo pripažinti neveiksniais. Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai apribojimai LR piliečių dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų – draudžiami. Kiekvienas LR pilietis turintis teisę rinkti Prezidentą rinkimuose turi vieną balsą. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijos sudėtį, buvimo vietą, darbo laiką, rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimo rezultatus. Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo: 1. Vyriausioji rinkimų komisija;2. Miesto, rajono rinkimų komisijos;3. Apylinkių rinkimų komisijos.Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato patikėtiniais. Vyriausioji rinkimų komisija yra LR Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Vyriausioji rinkimų komisija vykdo:1. Išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;2. Registruoja kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda jiems kandidatų pažymėjimus; 3. Nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų,paketų, atspaudų pavyzdžius, jų užpildymo pavyzdžius taip pat biuletenių atspaudavimo tvarką;
4. Tvarko lėšas skirtas prezidento rinkimams;5. Prižiūri kaip vykdomas Prezidento rinkimų įstatymas;6. Nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų sprendimų;7. Nustato ir skelbia rinkimų rezultatus;8. Išrinktam kandidatui išduoda LR Prezidento pažymėjimą.Asmuo, iškeltas ar iškėlęs save kandidatu į prezidentus, ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų, raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu kandidatą į Prezidentus iškėlė politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Taip pat pateikiami kandidato pilietybę bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo gavimo, patikrina, ar nėra LR Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Prezidentus ir priima motyvuotą spendimą išduoti kandidatui parašų rinkimo lapus arba jų neišduoti. Likus iki rinkimų nemažiau kaip 45 dienoms, kandidatai, iškelti arba save iškėlę į Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jiems išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 000 rinkėjų parašų. Taip pat kandidatas į Prezidentus turi pateikti pajamų bei turto deklaracijas patvirtintas valstybės mokesčių inspekcijos. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų , įregistruotų kandidatais į Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į prezidentus pažymėjimą. Nuo oficialaus sąrašo paskelbimo dienos prasideda LR prezidento rinkimo kampanija. Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskurus tuos, kurie pažeidžia įstatymus. Rinkimų agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną. Asmuo, įregistruotas kandidatu į prezidentus, turi teisę turėti patikėtinius. Kandidatas patikėtinių sąrašą pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kandidato patikėtinis turi teisę kandidato pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, masinės informacijos priemonėse, rinkti lėšas rinkimams ir atlikti kitus kandidato pavedimus, kurie neprieštarauja įstatymams. Kandidatas bet kada gali atšaukti patikėtinį. Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos, rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kuriuos rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Miestų, rajonų rinkimų komisijos rinkimų dokumentus gautus iš rinkimų apylinkių, rinkimų balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir, ne vėliau kaip 36 valandas po rinkimų pabaigos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsavimų skaičiavimo protokolus. Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:1. LR rinkėjų skaičių;2. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;3. Negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;4. Galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;5. Už kiekvieną kandidatą į Prezidentus paduotų balsų skaičių.Vyriausioji rinkimų komisija nustačiusi, kad šiurkštūs Prezidento rinkimų įstatymopažeidimai padaryti balsavimo metu ar dokumentų klastojimas turėjo įtakos rinkimų rezultatams, gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktų laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nei vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių po rinkimų dienos, įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas tarp dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmajame balsavime. Šiuo atveju, išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų.Galutinius Prezidento rinkimo rezultatus ne vėliau kaip per penkias dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per tris valandas nuo rinkimų paskelbimo, išrinktam Prezidentui įteikia LR Prezidento pažymėjimą.Seimo rinkimai. LR Seimo rinkimai vykdomi vadovaujantis LR Seimo rinkimų įstatymu.LR Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginėse mišrios sistemos rinkimuose. Rinkimų teisę turi LR piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie tesimo pripažinti neveiksniais. Seimo nariu gali būti renkamas LR pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, nuolat gyvenantis Lietuvoje ir rinkimų dieną yra nejaunesnis kaip 25 metų. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais. Taip pat atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją karšto apsaugos tarnybą, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų, neišėję į atsargą, krašto apsaugos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.Tiesioginiai arba netiesioginiai LR piliečių rinkimų teisės apribojimai – draudžiami.Kiekvienas turintis teisę rinkti LR pilietis rinkimuose turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, o šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti piliečio balsams. Kiekvienas rinkėjas turi lygią teisę pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų įrašytų į tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja.Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomai užpildyti biuletenį. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Seimas arba Prezidentas. Eilinius Seimo rinkimus Prezidentas skelbia ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu nemažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma arba jas skelbia LR Prezidentas Konstitucijos 58 straipsnio antrojo dalyje numatytais atvejais. Naujo Seimo rinkimo diena yra diena, kai balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir pirmajame rinkimų ture vienmandatėse rinkimų apygardose. Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų kampanijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už rinkimų komisijos narių ir jas aptarnaujančių personalo darbą. Iš savivaldybės biudžeto apmokama už balsavimo bei apygardų bei apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo:1. Vyriausioji rinkimų komisija;2. Apygardų rinkimų komisijos;3. Apylinkių rinkimų komisijos.Vyriausiąją rinkimų komisiją ketverių metų laikotarpiui, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 100 dienų ir ne daugiau kaip 130 dienų, sudaro Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija susideda:1. Komisijos pirmininkas;2. Trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtų keliu nustatomi išTeisingumo ministerijos pasiūlytų šešių kandidatų.3. Trijų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtų keliu nustatomi iš Lietuvosteisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatų. 4. Partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėse rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas taip pat komisijos nariai, burtų keliu paskirti į komisiją, jeigu jie yra partijų nariai turi sustabdyti savo narystę šiose partijose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ar politinių organizacijų veikloje. Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje išrenka pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių. Pirmininko pavaduotojas renkamas iš narių neatstovaujančių partijoms. Vyriausioji rinkimų komisija garantuoja vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje LR teritorijoje. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų. Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš: 1. Teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ir dirba savivaldybėje, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje. 2. Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybėje, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje. 3. Mero pasiūlyto kiekvienai savivaldybėj, kuri visa ar jos dalis priskirta šiairinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybei tarnautojo.4. Partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimųapygardoje, pasiūlytų asmenų. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijos skaičiumi. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:1. Kiekviena partija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimonarių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.2. Partija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybių rinkimus, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria apygardų rinkimų komisijos. Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui davusiam priesaiką arba rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimams organizuoti sudaromi rinkėjų sąrašai. Jie sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis LR pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamiesi valstybės, savivaldybių institucijų ir apygardų rinkimų komisijų informacija. Iš rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:1. Miręs LR pilietis;2. Asmuo, netekęs LR pilietybės;3. LR pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.Kandidatus į Seimo narius gali kelti:1. Vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą, ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų;2. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas LR pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis apygardos rinkėjų.3. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdamasąrašą. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 15 ir daugiau kaip 141 kandidatas. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija „Valstybės žiniose” paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ar koalicijų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus numerius, šių kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus. Nuo kandidatų paskelbimo datos prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Jai prasidėjus, kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę kalbėti rinkėjams ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą. Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų išskyrus tuos, kurie pažeidžia LR Konstituciją ir įstatymus. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną. Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7.00 val. Iki 21.00 val. Apylinkės komisijos nurodytose patalpose.Rinkimų rezultatus nustato Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose, balsus.Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 40 % rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos sąrašus.Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį rinkimuose balsavo daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatus tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose balsus nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Galutinius rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji paskelbia internete ir artimiausiame „Valstybės žinių” numeryje. Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus.4. Savivaldybių tarybų rinkimai
Lietuvos respublikoje Savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami remiantis šių rinkimų įstatymu. LR Savivaldybių tarybų nariai renkami 4 metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Visų tarybų narių rinkimai rengiami vienu metu. Juose Seimas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki rinkimų dienos. Rinkimų teisę turi LR piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Tarybos nariu gali būti renkamas LR pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 20 metų. Tiesioginiai arba netiesioginiai LR piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl lyties, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami. Kiekvienas turintis teisę rinkti LR pilietis rinkimuose turi vieną balsą rinkimų apygardoje. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Rinkimų apygardoje pagal proporcijų rinkimų sistemą renka:daugiau kaip 500000 gyventojų – 51 tarybos narį; nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų – 41 tarybos narį; nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų – 31 tarybos narį; nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 27 tarybos narius; nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų – 25 tarybos narius; iki 20 000 gyventojų – 21 tarybos narį. Rinkimų apygardas ir tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi rinkimų teisę turintys LR piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijose. Rinkimus organizuoja ir vykdo:1. Vyriausioji rinkimų komisija;2. Apygardų rinkimų komisijos;3. Apylinkių rinkimų komisijos.Apygardų rinkimų komisijos iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 74 dienoms sudaro ir jų pirmininkus skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apylinkių rinkimų komisijas iki rinkimų likus ne mažiau kaip 43 dienoms sudaro ir jų pirmininkus skiria apygardos rinkimų komisija. Rinkimams vykdyti sudaromi kiekvienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai. Kandidatus į tarybos narius turi teisę kelti politinės partijos, politinės organizacijos. Kiekvienas kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas tik į vieną organizacijos keliančius kandidatus sąrašus ir tik vienoje rinkimų apygardoje.
Rinkimų agitacijos pradžią skelbia vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos , kurie pažeidžia LR įstatymus ar LR Konstituciją. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų ir rinkimų dieną. Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7.00 val. iki 20.00 val. apylinkėje rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Vyriausioji rinkimų komisija galutinius rinkimų rezultatus tvirtina ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų.IŠVADOS
Rinkimai užima svarbiausią vietą mūsų šalies gyvenime, taip pat politiniame šalies gyvenime. Nuo rinkimų rezultatų priklauso kas valdys šalį ir kas bus valdžioje, šalies piliečių gyvenimo gerovė. Gyventojų dalyvavimas rinkimuose vertinamas kaip valstybės pripažinimas, visuotinės paramos išraiška. Rinkimai dažnai yra demokratijos priemonė paversta savotišku spektakliu (pvz.: šių metų kandidatavimas į LR Prezidentus Šustausko arba Bratkų degtinė ir t.t.). Taip pat propagandos kompanija, kurios tikslas ne tautos atstovų išrinkimas, o esamo režimo pozicijų sutvirtinimas ir įteisinimas. Aš manau, kad rinkimai buvo sumanyti tam, kad būtų galima įgyvendinti demokratiją. Manau, kad nesvarbu kokią valdžią pasirinksime, bet svarbu, kad ji galėtų patenkinti visų mūsų šalies gyventojų poreikius.
Literatūros sąrašas:
1. G. Vitkus „Politologija”, „Danielius” 1998 m.2. G. Vitkus „Politologijos įvadas”, „Leidybos centras”3. LR Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas 2002 m. birželio 20 d. Nr. IX – 9854. LR Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII – 1870, Vilnius4. LR Prezidento rinkimų įstatymas 1992 12 22 Nr. I – 286. LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas 1994 07 07 Nr. I – 532 Nauja įstatymo redakcija7. www.lrs.lt Nr. VIII – 57, 1996 12 23 Nr. VIII – 1369 1999 10 19