REFERENDUMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE APŽVALGA

Turinys

Turinys 2
Įvadas 4
1. Referendumas bendrąja prasme 5
2. Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos sąjungoje 7
2.1. Referendumo inicijavimas ir organizavimas 7
2.2. Referendumo rezultatai 8
3. Referendumo reikšmė 13
Apibendrinimas 15
Literatūros sąrašas 16Įvadas
Netrukus po nepriklausomybės atgavimo Lietuva nutarė pasukti narystės Europos Sąjungoje (ES) keliu. Integracija į ES tapo pagrindiniu Vyriausybės strateginiu uždaviniu.
Manau nereikia įrodinėti, kad sukurti modernią, ekonomiškai ir politiškai stiprią valstybę įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant su Europos valstybėmis ir kartu su jomis kuriant bendrą Europos rinką, didinant ekonominę ir socialinę sanglaudą bei gerinant žmonių gyvenimo lygį.
Lietuvos pasirengimo narystei ES sparta ir kokybė priklausė ne tik nuo Vyriausybės, beet ir nuo visuomenės valios. Visuomenės sutarimas dėl narystės Europos Sąjungoje buvo viena svarbiausių sąlygų, kad Lietuva galėtų sėkmingai pasirengti narystei ES.
Taigi 2003 m. gegužės 10-11 dienomis įvyko referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės ES, kurio klausimo sprendimo tekstas buvo: “Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje”. Savo kursiniame darbe norėčiau apžvelgti įvykusio referendumo inicijavimo ir organizavimo pagrindus, praktinę jo taikymo pusę, bei plačiau pakomentuoti referendumo rezultatus.

Darbo tikslas:
Apžvelgti Lietuvos Respublikoje vykusį referendumą dėl Respublikos narystės Europos Sąjungoje bei išnagrinėti jo rezultatus.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti reeferendumo paskirtį.
2. Apžvelgti organizacinius klausimus.
3. Plačiau aptarti įvykusio referendumo rezultatus.
Darbo metodas:
Aprašomasis.1. Referendumas bendrąja prasme
Referendumas, tai piliečių apklausos forma, jų visuotinis balsavimas dėl konstitucijos ar įstatymo priėmimo, kitais vidaus ir užsienio politikos klausiniais.
Rinkimai nuo referendumų skiriasi pagal balsavimo objektą. Referendumuose rinkėjai išreiškia valią dė

ėl iš anksto parengto akto ir susipažinę su juo, jie yra siauresni politinių problemų sprendimo apimtimis. O rinkimuose siūloma tam tikra partijos ar kandidato programa.
Mintis priimti įstatymus bei kitus svarbius tautai sprendimus atsiklausiant jos valios gimė jau tolimoje senovėje. Ir nors nuo dabartinio, Lietuvos Respublikoje reglamentuoto, referendumo ta įstatymo patvirtinimo forma gerokai skiriasi, tačiau pati idėja apie tautos atsiklausimą sprendžiant svarbius jai klausimus, manau, gimė jau tada.
Laikui bėgant vis stiprėja tautos vaidmuo kuriant savo valstybę, ją valdant bei sprendžiant jos tolimesnę ateitį. Šiuo meto Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų demokratiškų valstybių, egzistuoja referendumo teisė, kaip laisvos piliečių valios išraiška. Manau tai yra labai svarbu kuriant šiuolaikinę, demokratinę visuomenę, nes per referendumus yra tiesiogiai išreiškiama daugumos nuomonė tam tikru klausimu.
Tarpukario metais reeferendumai buvo įtvirtintas daugelio Europos valstybių konstitucijose. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Prancūzijos, Italijos, VFR konstitucijose buvo įtvirtinta referendumo teisė, žlugus autoritariniams režimams – Graikijoje ir Ispanijoje. Referendumai vyko net tose šalyse, kuriose jų pravedimas nebuvo įtvirtintas konstitucijose, pavyzdžiui, Norvegija.
Plečiantis Europos Sąjungai referendumų skaičius ypač išaugo. Ypač jų skaičius padidėjo žlugus autoritariniams ar totalitariniams režimams Vidurio Rytų Europoje. Ir ateityje ši apklausos forma išliks, nes numatoma tolimesnė Europos Sąjungos bei NATO plėtra. Kaip žinoma, ES reikalauja piliečių pritarimo stojant į šią organizaciją.
br />Lietuvoje referendumo įstatymas buvo priimtas palyginti neseniai 1989 m. lapkričio 3 d.. Jis buvo ne vieną kartą naudotas praktikoje bei taisyta jo pirminė redakcija.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnis teigia: “Svarbiausi Valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.
Bet kuriuo išvardintu atveju yra tiesiogiai prašoma piliečių išreikšti savo nuomone vienu ar kitu, Valstybei ar tautai svarbiu klausimu. Be viso to šiuolaikinė, demokratinė valstybė yra tiesiog neįsivaizduojama.
Nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos Respublikoje vyko devyni referendumai. Kai kuriuose iš jų balsavimui buvo pateiktos net kelios nuostatos. Iš visų aštuonerių referendumų, dveji buvo laikomi neįvykusiais dėl mažo dalyvavusiųjų respondentų skaičiaus. Trijuose referendumuose teiktos nuostatos priimtos nebuvo. Ir keturiuose referendumuose: 1991 02 09 dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės; 1992 06 14 dėl buvusios SSSR kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos federacijai, besąlygiško išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo; 1992 10 25 dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo bei 2003 05 10–11 teiktos nuostatos buvo priimtos absoliučiai daugumai balsavusiųjų pasisakius teigiamai.
Referendumo rezultatai rodo piliečių pasyvumą ir nenorą dalyvauti. Lietuvos Respublikoje inicijuoti referendumai dažnai nebuvo esminiai piliečiams. Politinės jėgos populistiniais pasiūlymais stengėsi pakeiti savo reitingą, siekė trumpalaikių politinių tikslų, o tai ir lė
ėmė referendumų nerezultatyvumą.
Mano nuomone, Lietuvoje, kaip demokratinėje valstybėje referendumai gali būti inicijuojami ir dažniau. Lietuvos gyventojai turėtų dažniau reikšti savo nuomonę vienokiais ar kitokiais klausimais, ir savaime aišku turi jausti pilietinę atsakomybę ir privalo dalyvauti inicijuotuose ref.erendumuose.
Bet kuriuo atveju – referendumas, kaip tautos valios išraiška, yra labai svarbi užtikrinant demokratišką šalies valdymą.2. Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos sąjungoje
Savo darbe plačiau nagrinėsiu paskutinį Lietuvoje vykusį referendumą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.
2003m. gegužės 10-11 dienomis įvyko visuotinis, privalomas referendumas dėl Lietuvos narystės Europos sąjungoje. Klausimo sprendimo tekstas buvo: “Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje”. Balsavimas referendumo dienomis vyko nuo 6 iki 22 valandos. Taip pat balsavimas paštu buvo prasidėjęs balandžio 29 d. Taip pat buvo balsuojama užsienyje ir laivuose.
Privalomu referendumas buvo pripažįstamas, nes vyko tiksliai įstatymo numatytomis sąlygomis.2.1. Referendumo inicijavimas ir organizavimas
Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina, kad svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo, įstatymų nuostatų klausimai sprendžiami referendume.
Kaip ir bet kuri visuotinė akcija, referendumas pradedamas agitacija už vienokio ar kitokio įstatymo priėmimą, už ar prieš svarbių Valstybei sprendimų priėmimą.

Referendumo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Tam, kad Seimas galėtų pasinaudoti šia teise, buvo reikalingas nemažesnis kaip vieno trečdalio visų Seimo narių pritarimas. Taigi 2003 m. vasario 28 d. seimas priėmė nutarimą dėl referendumo dėl šalies narystes Eu
uropos Sąjungoje paskelbimo. Už balsavo 73 parlamentarai, prieš – 3 ir 2 susilaikė.

2003 m. vasario 24 d. Seimo seniūnų sueigos metu buvo nutarta sudaryti referendumo iniciatyvinės grupės koordinacinę tarybą, įgaliotą įgyvendinti referendumo paskelbimo iniciatyvos teises, numatytas Referendumo įstatyme. Taigi Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Referendumo įstatymu nutarė: paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, nustatė referendumo tikslią datą, t.y. privalomasis referendumas dėl Lietuvos narystes į ES vyks dvi dienas – gegužes 10-ąją ir 11-ąją, laiką nuo 6 iki 22 valandos, taip pat pateikė referendumui šį svarbaus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstą: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“.
Po referendumo iniciavimo paskelbimo, galima aptarti paties referendumo organizavimo bei vykdymo klausimus.
Taigi Lietuvoje referendumą organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) Rajonų, miestų referendumo komisijos;
3) Apylinkių referendumo komisijos.
Šios institucijos savo veikloje vadovaujasi viešumo bei politinio skaidrumo principu. Jos praneša visuomenei apie organizuojamus renginius dėl referendumo. Informuoja piliečius apie savo darbą, apie komisijų sudėtį, buvimo vietą bei darbo laiką. Pasibaigus referendumui, Vyriausioji rinkimų komisija skelbia balsavimo ir referendumo rezultatus per spaudą, televiziją, radiją ir kitas masines informavimo priemones. Ši komisija turi daugiausiai įgaliojimų, taip pat turi didžiausią atsakomybę dėl referendumo vykdymo teisėtumo užtikrinimo.
Vyriausioji rinkimų komisija prižiūri kaip yra vykdomas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas; nagrinėjo skundus ir priėmė sprendimus dėl miestų, rajonų, apylinkių referendumo komisijų sprendimų.
Referendumą organizuojančios komisijos privalo gauti reikalingą pagalbą iš valstybės institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų, pareigūnų. Komisijoms privaloma teikti informaciją, reikalingas referendumo organizavimui žinias.2.2. Referendumo rezultatai
Privalomojo referendumo rezultatai nustatomi pagal Referendumo įstatymo 7 straipsnį, kurio 1 dalis nurodo, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Vyriausioji rinkimų komisija pradėti nustatyti referendumo rezultatus gali tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus.
Galutinius referendumo rezultatus ne vėliau kaip per 4 dienas po balsavimo referendume dienos oficialiai „Valstybės žiniose“ skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Prisijungimą prie ES visuomenė priėmė kaip nacionalinės svarbos klausimą, ne kaip „iš viršaus nuleistą“ sprendimą. Kampanija tapo populiariu judėjimu, į ją savanoriškai įsitraukė labai daug ir labai įvairių žmonių. Rinkėjų aktyvumas referendume siekė 63 procentus ir viršijo aktyvumą pastaruosiuose nacionaliniuose rinkimuose. Jis buvo vienas aukščiausių visose naujose ES narėse. Už įstojimą į ES balsavo 91 procentas atėjusių rinkėjų.
Pirmiausiai buvo gauti ir suskaičiuoti balsavimo paštu rezultatai kadangi jis baigėsi anksčiau nei baigėsi oficialus referendumas, kuriame dalyvavo visi piliečiai, turintys tam teisę ir atvykę gegužės 10-11 d. į savo rinkimų apylinkes. Taigi iš viso paštu balsavo 2592199 rinkėjai, tai sudarytų 7.59% visų balsavusių piliečių. Balsuoti paštu galėjo visi tam teisę turintys piliečiai, negalėję referendumo dienomis balsuoti referendumo apylinkėje. Aktyviausiai balsavo Varėnos rajono gyventojai, o mažiausias aktyvumas balsavimo paštu buvo užfiksuotas Visagino mieste.
Pagal gautus iš rinkimų apylinkių duomenis: rinkimų teisę turinčių piliečių buvo 2638886, referendume dalyvavo – 1672317, tai sudaro 63.37% visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Negaliojančių biuletenių buvo rasta 20526 (1.23%), galiojančių biuletenių – 1651791 (98.77%), taigi referendumas buvo laikomas įvykusiu.

Lentelė 1. Referendumo rezultatai
Klausimas Paduotų balsų skaičius Priimtas

apylinkėse paštu iš viso procentais
nuo galiojančių
biuletenių procentais
nuo dalyvavusių
skaičiaus

Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne
1. Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje
1323584 126863 180680 20664 1504264 147527 91.07% 8.93% 89.95% 8.82% Taip

Šaltinis: LR vyriausioji rinkimų komisija, http://www.vrk.lt/2003/referendumas/rezultatai/rez_l_16.htm, 2005 12 17

Pateiktos lentelės duomenys rodo, kaip buvo sugrupuoti Lietuvos piliečių duomenys, kaip balsavimo teisę turintys piliečiai atsakė i pateiktą referendume teiginį: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos sąjungoje“. Matome, kad absoliuti balsavusių dauguma, kiek balsuojant paštu, tiek balsuojant rinkimų apylinkėse numatytomis dienomis, pritarė LR narystei Europos Sąjungoje. Skaičiuojant galiojančius biuletenius, Vyriausioji rinkimų komisija gavo tokius duomenis: teigiamai atsakė ir palaikė Lietuvos narystę Europos Sąjungoje 91,07 procentai, o neigiamai atsakė tik 8,93 procentai rinkėjų, kurie tinkamai užpildė rinkėjo biuletenį, tai yra jų biuleteniai buvo pripažinti galiojančiais.

Tokius gautus rezultatus galima interpretuoti labai įvairiai. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės buvo prieš Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Kaip žinome vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų yra nutraukti Rusijos pastatytos Ignalinos atominės elektrinės, esančios Visagino mieste, eksploatacija ir išmontuoti reaktorius, kurie yra to paties tipo kaip Černobylio atominės elektrinės. Lietuva vieną iš reaktorių sutiko uždaryti 2005 m., dėl kito reaktoriaus principinis susitarimas buvo pasiektas 2002 m. birželio mėnesį, pagal kurį numatoma reaktorių uždaryti 2009 metais.
Manau ne tik Visagino miesto, aplinkinių rajonų, bet ir visos Lietuvos gyventojai labai neigiamai žiūri į ES reikalavimus dėl Ignalinos. Be praktinių ir socialinių aspektų taip pat veikia ir psichologinis faktorius. Šie reikalavimai reiškia kontrolę i.š išores, kuri, kaip buvo tikimasi, turėjo baigtis atgavus nepriklausomybę.
Profsąjungos labai kritikuoja tą faktą, jog beveik nieko nebuvo padaryta, kad butu perkvalifikuoti apie 7 000 šiuo metu Ignalinos elektrinėje dirbančių žmonių arba netiesiogiai priklausančių nuo atomines elektrines darbo. Viena specifinė problema yra ta, kad didelė dalis darbo jėgos yra rusakalbiai, ir tai yra didžiausia kliūtis jiems susirasti darbą kituose Lietuvos regionuose. 33000 Visagino miesto gyventojų pasmerkiami merdėti, taip pat ir visam Utenos regionui, turinčiam 200000 gyventojų, gali būti padarytas didelis poveikis.
Kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turi neigiamos įtakos tiesiogiai įrodo referendumo rezultatai. Neigiamai balsavusių žmonių skaičius buvo didžiausias būtent tame krašte. Lietuvos integracijai į Europą nepritarė net 15,01 % Ignalinos rajono, 14,89 % Zarasų rajono,o taip pat net 21,56 % Visagino miesto gyventojų. Visagino miesto gyventojai labiausiai išreiškė neigiama nuomonę dėl šalies stojimo į ES.
Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos surinktus duomenis matome, kad daugiausiai euro skeptikų, referendume balsavusių neigiamai yra rytų – pietryčių Lietuvoje: Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus rajonuose, taip pat Vilniaus mieste bei Šalčininkų rajone. Šiuose kraštuose gyvena nemažai rusų tautybės Lietuvos piliečių, o kaip žinome, rusai yra didžiausi Europos plėtros skeptikai. Na euroskeptikai labai įvairiai aiškina savo nepasitikėjimą Europos Sąjunga. Nepritariantys narystei dažnai sako, jog galimybė laisvai įsidarbinti ES paskatins lietuvius masiškai važiuoti iš Lietuvos.
Tačiau anksčiau įstojusiųjų valstybių patirtis rodo visai ką kitą. Iš pradžių išvažiuojančiųjų skaičius kiek padidėja, tačiau vėliau prasideda atvirkštinis procesas – žmonės pradeda grįžti namo. Taip pat kartais baiminamasi, jog išvyks patys gabiausi Lietuvos piliečiai ir kvalifikuoti specialistai. Tačiau veikiau priešingai. Narystė ES yra bene vienintelė galimybė juos išlaikyti Lietuvoje.
Dažnoje diskusijoje dėl Europos Sąjungos skeptikai teigia, jog tapusi bendrijos nare, Lietuva nustos būti savarankiška valstybe. Baiminamasi, jog sprendimai bus priimami Briuselyje, Lietuvai net nedalyvaujant.
Nors jau netrukus po nepriklausomybės atgavimo Lietuva nutarė pasukti narystės Europos Sąjungoje keliu. Ir integracija į ES buvo tapusi bene pagrindiniu Vyriausybės strateginiu uždaviniu. Tačiau tokio didelio, teigiamai balsavusių piliečių skaičiaus nieks nesitikėjo. Už narystę ES referendume pasisakė net 91,07 procentai balsavusių Lietuvos Respublikos piliečių.
Daugiausiai savo teigiamų balsų atidavė Kauno miesto bei Kauno rajono gyventojai, dalyvavę referendume. Kauno mieste už Respublikos narystę Europos sąjungoje prabalsavo net 94.98% piliečių, o Kauno rajone – 94,66 procentai.
Siekiant įtikinti Lietuvos piliečius paremti stojimą į ES ragino užsienio reikalų ministras, vyriausiasis euroderybininkas į tai buvo įtraukti visi politikai, narystę palaikė visos Lietuvos partijos. Apie tai buvo labai daug kalbėta, labai daug diskutuota. Narystę parėmė visi Lietuvos gyventojų laikomi autoritetai, kurie mano manymu, padarė didžiausią įtaką žmonėms.
Europos komiteto vadovo Petro Auštrevičiaus teigimu, svarbu faktais, skaičiais ir konkrečiais ES šalių narių pavyzdžiai įrodyti visuomenei, jog “ES yra tiesiausias kelias į Lietuvos suklestėjimą”. Petras Auštrevičius Lietuvoje reziduojantiems Europos Sąjungos šalių ambasadoriams vasario 5 d. pristatė visuomenės informavimo programą, Lietuvai rengiantis referendumui dėl narystės ES, bei pakvietė toliau dirbti kartu, informuojant Lietuvos žmones.
Remiantis ta programa iki referendumo buvo siekta aplankyti kuo daugiau Lietuvos miestų ir kaimų, susitikti su Lietuvos žmonėmis ir atsakytų į jiems rūpimus klausimus. „Matome, kad narystė ES yra bendras visų reikalas, todėl svarbu, kad šalies gyventojai aktyviai dalyvautų referendume ir išsakytų savo nuomonę”, – sakė P.Auštrevičius.
Visuomenės in.formavimo programoje numatyta aktyviai bendradarbiauti su žiniasklaida, ypač regionine ir rajonine, visoje Lietuvoje vykdyti akcijas, kurių metu ekspertai su miestų ir kaimų gyventojais diskutuos dėl įvairių narystės ES aspektų, darbą tęsia visoje apskrityse veikiantys Europos informacijos centrai, bibliotekose įsteigtos ES lentynos, į gyventojų klausimus atsakinėjama nemokamu euro telefonu, naujausia informacija interneto vartotojams pateikiama Europos komiteto interneto puslapyje www.euro.lt. Visuomenės informavimo programai buvo skirta apie 1,5 milijonų litų.3. Referendumo reikšmė
Akivaizdu, jog referendumo reikšmė verslui būtų visiškai kitokia, jei jo rezultatai būtų neigiami. Tikėtina, jog neįvykęs referendumas arba neigiami jo rezultatai būtų sukėlę neapibrėžtumą rinkoje, kadangi būtų buvę sunku prognozuoti, kaip toliau klostysis Lietuvos politiniai santykiai su Europos Sąjunga. Ar bus bandoma rengti referendumą vėliau, ar liktų galioti asociacijos sutartis ir esamas prekybos režimas, ar stojimas į ES būtų nukeltas iki 2007 m. ar dar vėlesniam neapibrėžtam laikotarpiui. Lietuvos įmonėms šie klausimai būtų neabejotinai svarbūs, kadangi tai reikštų tolesnių kliūčių prekybai su ES šalinimo atidėjimą, dalyvavimo vidaus rinkoje nukėlimą.
Teigiamas referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą rezultatas pirmiausia reiškia tai, jog Lietuvos verslui, bet ir užsienio investuotojams referendumas nubrėžė gana aiškų tolesnių politinių sprendimų planą, pagal kurį jie gali planuoti savo veiklą Lietuvoje.
Įvykus referendumui Lietuvoje, tolesnė stojimo į ES eiga tapo daug aiškesnė ir labiau užtikrinta. Lietuva kartu su kitomis į Europos aljansą stojančiomis šalimis 2004 m. gegužės 1d. tavo Europos sąjungos nare.
Kaip žinoma, po įstojimo dar kelerius metus Lietuvos įmonių darbuotojai negalės laisvai įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje narėje. Tačiau šie apribojimai bus laikino pobūdžio, o ateityje Lietuvos įmonėms reikės vis labiau domėtis naujais siūlymais, kuriuos pateiks Europos Komisija ir kurie turės tiesioginį poveikį šalies verslo aplinkai.
Lietuvos vidaus rinkai paslaugas ar prekes tiekiančioms įmonėms, narystė ES gali neatnešti jokių staigių pokyčių. Galbūt atsiras galimybė finansuoti savo darbuotojų apmokymus už ES lėšas arba pasinaudoti ES parama atnaujinant įrenginius. Galbūt po kiek laiko gali atsirasti daugiau konkurentų. Galbūt reikės laukytis aukštesnių aplinkosaugos ar kitokių standartų. Tačiau kad ir kokia svarbi būtų Lietuvos ekonomikai narystė ES, ir toliau įmonių veiklos sėkmė priklausys nuo pačių verslininkų įgūdžių bei verslumo, o Lietuvos vyriausybės sprendimai ateityje išliks svarbūs verslo aplinkai, ypač tiesioginių mokesčių ar socialinės politikos srityse.
Lietuva referendumą surengė ketvirta: Malta referendumą rengė 2003m. kovo 8 dieną, Slovėnija – 2003m. kovo 23 dieną, Vengrija – balandžio 2003m. 12 dieną, Slovakija – 2003m. gegužės 16-17 dienomis, Lenkija -2003m. birželio 8 dieną, Čekija – 2003m. birželio 14 dieną, Estija – 2003m. rugsėjo 14, Latvija – 2003m. rugsėjo 20 dieną. Savo gyventojų nuomonės dėl šalies stojimo į ES neatsiklausė tik Kipras.
Taigi Lietuva, kaip ir kitos 9 šalys kandidatės ES Viršūnių tarybos susitikime Kopenhagoje 2002 m. gruodžio 12-13 d., baigė derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Ir 2004 m. gegužės 1 d. jos visos tapo pilnateisėmis Europos Sąjungos narėmis.Apibendrinimas
Integracija į Europos Sąjunga buvo pagrindiniu Vyriausybės strateginiu uždaviniu. Tačiau ne vien nuo jos priklausė ar Lietuva taps naująja Europos Sąjungos nare ar ne, nes visuomenės sutarimas dėl narystės Europos Sąjungoje buvo viena svarbiausių sąlygų, kad Lietuva galėtų sėkmingai pasirengti narystei Europos Sąjungoje. Taigi buvo surengtas vyriausybės inicijuotas visuotinis privalomas referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.
Visuomenės parama Lietuvai siekiant narystės ES buvo pagrindinė sėkmingo pasirengimo sąlyga. Referendumas, kaip tautos valios išraiška, yra labai svarbi užtikrinant demokratišką šalies valdymą. Ir tik aktyvinant valstybės institucijų bendravimą su visuomene ir formuojant skaidrią viešąją politiką bus galima tikėtis didesnio visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis.
Ankstesnių, Lietuvoje vykusių referendumo rezultatai rodė piliečių pasyvumą ir nenorą dalyvauti. Lietuvos Respublikoje inicijuoti referendumai dažnai būdavo neesminiai piliečiams. Politinės jėgos populistiniais pasiūlymais stengėsi pakeiti savo reitingą, siekė trumpalaikių politinių tikslų, o tai ir lėmė referendumų nerezultatyvumą. Tačiau šis referendumas buvo kitoks, ir mes matome beveik vieningą lietuvių nuomonę klausimu dėl narystės Europos Sąjungoje.
Tačiau referendumas tėra vienas, nors ir labai svarbus, politinis įvykis Lietuvos integracijos į ES procese. Lietuva, tapusi Sąjungos nare toliau įsipareigojo vykdyti įsipareigojimus Europos Sąjungai. Tačiau nauda šaliai jaučiama net ir dabar nepraėjus net metams nuo įstojimo į Europos Sąjungą.
Mano nuomone, Lietuvoje, kaip demokratinėje valstybėje referendumai gali būti inicijuojami ir dažniau. Lietuvos gyventojai turėtų dažniau reikšti savo nuomonę vienokiais ar kitokiais klausimais, ir savaime aišku turi jausti pilietinę atsakomybę ir privalo dalyvauti inicijuotuose referendumuose.Literatūros sąrašas
1. Europos komiteto straipsnis, http://hna.logincee.org/org/news_body.asp?varLang=HU&NI_ID=3172, 2005 12 17
2. Lietuvos Respublikos konstitucija, Vilnius: Mūsų Saulužė, 2005. 48psl.
3. Lietuvos respublikos referendumo įstatymas, 9 str., http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=205888, 2005 12 16
4. LR seimo nutarimas dėl referendumo dėl LR narystės ES paskelbimo, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=206042, 2005 12 16
5. LR vyriausioji rinkimų komisija, http://www.vrk.lt/2003/referendumas/eiga/past_aktl_16_1.htm, 2005 12 17
6. Matakas J., Šiuolaikinė valstybė, Vadovėlis, Technologija, Kaunas 1999, 570psl.
7. straipsnis apie derybų pabaigą, http://amb.urm.lt/suomija/showitem.php?TopMenuID=541&ItemID=815&SiteID=53&LangID=1,2005 12 19
8. straipsnis dės visuomenės informavimo nuostatų, http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=1&MenuItemID=3&ItemID=2960&LangID=1, 2005 12 18
9. straipsnis dės visuomenės informavimo nuostatų, http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=1&MenuItemID=3&ItemID=2960&LangID=1, 2005 12 19
10. Vilpšausko R. straipsnis apie referendumo reikšmę Lietuvos Respublikai, http://www.lrinka.lt/Straipsn/Referend.phtml, 2005 12 19

Leave a Comment