Politiniai pasiūlymai, sprendimai ir administratorių galimybės juos įgyvendinti

Turinys

• Įvadas
• Spredimų politinių pasiūlymų rengimas
• Racionalaus visapusiškumo teorija
• Politinių pasiūlymų, sprendimų įgyvendinimas
• Sprendimų projektų poveikio vertinimas Lietuvoje
• Išvados
• Literatūra

Įvadas

Viešasis administravimas yra svarbi jėga, ruošiant politinius sprendimus, pasiūlymus ir juos įgyvendinant administratorių.Administravimas privalo veikti politiką įgyvendindamas kaip valstybės valios išraišką, remdamasis bendriausiais viešojo valdymo principais:kolegialumu, demokratiškumu, teisėtumu, viešumu ir kt.Viešojo sektoriaus darbuotojai, dalyvaujantys valstybės valdymo struktūrose ir atliekantys administravimo funkcijas, privalo tai atlikti funkcionaliai naudingai ir efektyviai.

Viešasis administravimas–palyginti jauna mokslo sritis.Tačiau jau senovės Egipto piramidės, Didžioji Kinų siena, Tarpupio civilizacijų laimėjimai liudija, kad viešosios programos ir projektai įvvairiais administravimo metodais buvo sėkmingai įgyvendinami.

Viešosios politikos įgyvendinimą veikia dagybė aplinkos veksnių. Bet to, net neveikiant aplinkos veiksnams ir biurokretinėms agentūroms, įgaliotoms vykdyti konkrečią poloitiką., kartais nepavyksta to padaryti. Dėl įvairių priežasčių-ribotų išteklių,netinkamos organizacinės struktūros, neefektyvaus komunikavimo, prasto kordinavimo-politikos formuotojų nustatyta politika nevykdoma taip, kaip numatyta.1988 metais paremtas principas, kad pagrindiniai politiniai pasiūlymai turėtų būti įvertinti jų poveikio aplinkai požiūriu.

Sprendimų ,politinų pasiūlymų rengimas

Politinių pasiūlymų, sprendimų rengimas ir priėmimas viešajame administravime susideda iš alternatyvių pasirinkimo galimybių. Sprendimus priimantys vadovaujasi įvairiomis sprendimų prriėmimo teorijomis bei modeliaias,esant skirtingoms tiek visuomenės, tiek jos elito, t.y sprendimų priėmėjų, vertybinėms orientacijoms.

Poloitinius sprendimus sudaro oficialių asmenų ar institucijų veikla, priimant, modifikuojant ar atmetant esamas ir siūlomas politinių veiksmų galimybes. Pozityvia forma tai reiškia tam tikrą poveikį įstatymų le

eidybai ar problemų formulavimą vykdomajai valdžiai, administracinėms institucijoms.

Toks pozityvus poveikis padeda sumažinti skirtumus tarp politinių sprendimų, kurie gali gerokai veikti viešosios politikos turinį, ir įprastų sprendimų, kurie sudaro kasdieninę politiką. Politiniai sprendimai yra tarsi įvairių politinių alternatyvų, kasdieninių sprendimų rezumavimas.

Politikos proceso sudedamosios politinių sprendimų rengimo ir priėmimo stadijos dalys nėra mechaninis politikos alternatyvų pasirinkimas, tačiau dažniau pasirenkamos populairios, mėgstamos politinės alternatyvos,kurias iškėlę ir visokeriopiai palikydami, jų šalininkai siekia jų priėmimo.Sprendimų formulavimo procesui judant į sprendimų priėmimo fazę,kai kurie būsimųjų sprendimų elementai gali būti atmetami, kai kurie siūlomi modifikuoti.Dažnai viešųjų sprendimų priėmimas yra gana sudėtingas, diskutuojama problema yra abejojama iki balsavimo rezultatų apskaičiavimo ir iki sprendimų viešo paskelbimo.

Sprendimų priėmimas, kaip žinoma, susideda iš galimybės pasirinkti vieną variantą iš daugelio alternatyvų.Egzistuoja daugybė formalių, kiiekybinių prendimo priėmimo modelių. Tarp jųlinijinis progrmavimas,žaidimų teorija,Monte Karlo metodai, Apibūdinami kaip sprendimų mokslas.Kai kurie ne tokie racionalūs būdai ir priemonės sprendimams priimti yra chiromantija, strėlių mėtymas į taikinį, įvairios būrimo formos ir kt.

Plačiausiai žinomos trys sprendimų priėmimo teorijos, akcentuojančios intelektualinę sprendimų rengėjų veklą ir procedūrinį aspektą-racionalizmas,inkrementalizma,mišrus skanavimas. Racionalizmas kaip terminas dažnai suvokiamas kaip raconali vispusiška teorija.Inkrmentalizmas-teorija, kurios pagrindas yra laipsniškumas sprendimų priėmimo procese.Mišrus skanavimas suprantamas kaip smulkus detalus analizavimas.

Racionalaus visapusiškumo teorija

Bene labiausiai sprendimų modeliavime paplitusi teorija.Pagal šios teorijos modelius parengtų sp

prendimų procedūros siekia maksimalizuoti individų ir institucijų tikslų įgyvendinimą.Racionalaus visapusiškumo teorijai būding šie elementai:
1. Sprendimų rengėjai kontroliuoja politinių problemų atskyrimą, siekiant išlaikyti galimybę jas palyginti.
2. Tikslai,vertybės ir sąlygos sprendimų rengėjų yra apibrėžtos, išskirtos ir surikiuotos pagal jų svabą sprendimų priėmimo procesuose.
3. Sprendimus priimant, yra siūlomos ir išbandomos įvairios alternatyvos.
4. Sprendimus priimantiesiems yra žinomos visos išvados,gautos priėmus kiekvieną alternatyvą.
5. kiekviena pasirenkama alternatyva ir po jos padarytos išvados bei rezultatai palyginti su kitomis alternatyvomis.
6. Sprendimus priimantieji turi sugebėti atrikti alternatyvą ir jos pasekmes, kurios maksimizuoja tikslų, vertybių ir sąlygų įgyvendinimo galimybes.

Įgyvendinus šiuos elementus bei procedūras, gali būti gautas racionalus visapusiškas sprendimas-optimalus kelias, siekiant įgyvendinti numatytus tikslus, pasiūlymus,geriausias galimas sprendimas.

Politinių pasiūlymų, sprendimų įgyvendinimas

Politinius pasiūlymus, sprendimus priėmus, politiniai projektai tampa įstatymais, nutarimais. Tačiau šioje fazėje bendrasis politikos procesas nesibaigia-dar reikia priimtus politiniis sprendimus įgyvendinti. Sprendimų priėmimą tęsiant- įgyvendinant politikoje, tenka, tenka sujunkti organizacijas,procedūras, technines priemones t.y. padėti politikos procesui įgyti administracinių priemonių, metodų,nes politinių sprendimų įgyvendinimas-tai sudėtingai realizuojamas procesas, juolab kad dažnai sunku atskirti politinių sprendimų priėmimo fazę nuo įgyvendinimo.

Modernioje visuomenėje sprendimus įgyvendina įvairios administracinės institucijos, jų sistemos.Klasikinis supratimas ir speciali mokslinė literatūra paprastai sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimo administravimą pažymi kaip skirtinos veiklos sferas-viešąją politiką ir viešąjį administravimą. Profesorius F. Goodnows dar 20 amžiaus pradžioje skirstė valstybės valią į sprendimų pr

riėmą ir jų įgyvendinimą, tuo patvirtindamas klasikinius valdžių padalijimo principus.W.Wilsonas savo pirmajame darbe pažymėjo, kad plati valdžių veiksmų programa, priimti sprendimai ir potvarkiai savaime dar nėra administravimas.Čia reikia detalaus šių planų ir sprendimų vykdymo,pasitelkus administravimą.D.Palumbo apibūdina politikos įgyvendinimą kaip politikos proceso sudedamąją dalį.Plačiąja prasme sprendimų įgyvendinimo fazę sudaro organizacijos pastangos, įrodančios jos sugebėjimus realizuoti sprendimuose iškeltas idėjas ir nuostatas.

Dažnai dėl įvairių priežasčių(pasirinktos pozicijos nelankstumo, laiko ir kopetencijos stokos) sprendimus priimantieji nesugeba ar nenori suprasti visuomenės grupių,piliečių interesę, jų tarpusavio santykių.Administracinės institucijos geriau nei sprendimus priimantys gali įsigilinti į interesų grupių pozicijas ir priimti papildomus sprendimų įgyvendinimo regulavimo aktus, normas ar standartus.Tokioms aplinkybėms administracinis procesas tampa sprendimų prėmimo tąsa, o administratoriai iš dalies tampa įtraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą.

Jeffrey Pressmanas ir Aaronas wildavsky buvo vieni pirmųjų, nagrinėję įgyvendinimo temą savo knygoje „Įgyvendinimas:kaip didieji Washingtono lūkesčiai griaunami Oaklane arba kodėl reikia stebėtis, kad federacinės programos apskritai veikia“Jie darė išvadą, kad atrodžiusi paprasta ,programa tapo labai sudėtinga dėl daugybės dalyvių, gausybės skirtingų požiūrių bei ilgo ir skausmingo sprendimų priėmimo kelio.Visa tai trukdė įgyvendinimo procesui.

Sprendimų projektų poveikio vertinimas

Sprendimų projektų poveikio vertinimo diegimas Lietuvoje

Pereinant prie rinkos ekonomikos ir integruojantis į Europos Sąjungą, daugelis Centrinės ir Rytų Europos valstybių turėjo priimti ir dar šiandien priimama daugybę įvairių sprendimų. Da

ažnai šie sprendimai priimami per labai trumpą laiką, todėl daugelis valstybių neišvengė problemų įgyvendinant priimtus sprendimus – netikėtai didelių įgyvendinimo išlaidų, nenumatyto socialinio ar ekonominio poveikio įvairioms socialinės grupėms. Tokia patirtis vertė šias valstybes pradėti domėtis būdais, kurie padėtų išvengti šių problemų. Kitų šalių ir tarptautinių organizacijų praktika parodė, kad viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje priemonių, gerinančių priimamų sprendimų kokybę, yra išankstinis jų poveikio įvertinimas.

Daugelis užsienio valstybių šiandien yra nustačiusios tam tikrus reikalavimus sprendimų projektų poveikiui įvertinti, tačiau jie skiriasi priklausomai nuo toje šalyje vyraujančių problemų, Vyriausybės prioritetų bei viešojo administravimo tradicijų. Labiausiai pažengusios valstybės šioje srityje yra Jungtinė Karalystė, Kanada, Naujoji Zelandija. Europos Komisija iki 2003 metų poveikio vertinimą reglamentavo skirtingais dokumentais, tačiau 2003 metais parengė keletą vadovų, kurie įvairius poveikio vertinimo aspektus (ekonominį, socialinį ir aplinkai) susiejo į vieną sistemą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija šalims narėms bei Rytų ir Centrinės Europos valstybėms taip pat rekomenduoja gerinti priimamų sprendimų kokybę pasitelkiant išankstinį poveikio vertinimą.

Daugelis Europos Sąjungos valstybių narių išankstinį poveikio vertinimą atlieka jau daugiau nei dvidešimt metų, Lietuvoje gi tokia praktika rimčiau pradėta domėtis tik 2002 m. pabaigoje. Vyriausybei teikiamų svarstyti sprendimų projektų poveikio vertinimas iki 2003 m. vasario mėn. buvo reglamentuojamas keliuose teisės aktuose, tačiau šių reikalavimų nebuvo nuosekliai laikomasi. Vyriausybės įstatyme bei Vyriausybės darbo reglamente buvo numatyta, kad projektų rengėjai teisės aktų projektus turi įvertinti antikorupciniu požiūriu, nurodyti, kiek lėšų reikia projektui įgyvendinti arba kiek lėšų jis leis sutaupyti, nurodyti galimas neigiamas pasekmes ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. 2000 metais Europos komiteto generalinio direktoriaus patvirtinta Norminių teisės aktų poveikio įvertinimo metodika buvo tik rekomendacinio pobūdžio įvertinant su Europos integracija susijusių teisės aktų projektus. Galbūt dažniau teigiamas arba neigiamas sprendimų projektų poveikis visuomenei buvo įvertinamas tų sprendimų projektų, kurie buvo teikiami svarstyti Strateginio planavimo komitetui. Visi kiti reikalavimai daugiausia buvo susiję su teisės akto forma, jo atitikimu formaliems reikalavimams.

Didėjant Vyriausybės priimamų sprendimų skaičiui, išankstinis jų įvertinimas tapo ypač aktualus. Be to, vis didesnę sprendimų dalį sudarė nutarimai, kurie keitė anksčiau priimtų nutarimų nuostatas. Priežastys, lemiančios jau galiojančių teisės aktų keitimą, yra įvairios. Visų pirma tai susiję su Vyriausybių pasikeitimais. Demokratinėje valstybėje yra natūralu, kad į valdžią atėjus kitos politinės orientacijos Vyriausybei, keičiamos tam tikros galiojančių teisės aktų normos. Tokiu būdu Vyriausybė įgyvendina savo programoje numatytus pokyčius. Tačiau galiojančius teisės aktus dažnai tenka keisti ir todėl, kad juos priimant nebuvo įvertintas jų galimas poveikis kitoms visuomenės gyvenimo sritims, jie buvo parengti skubotai, neįvertinus esamos situacijos ir neišnagrinėjus galimų sprendimo alternatyvų. Buvo akivaizdu, kad, didėjant priimamų sprendimų skaičiui, svarbu garantuoti reikiamą jų kokybę. Be to, būtinumą Lietuvai gerinti sprendimų priėmimo procesą akcentavo ir daugelis užsienio šalių ekspertų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas.

Atsižvelgiant į šias tendencijas bei rekomendacijas, taip pat į vyraujančią tarptautinę praktiką bei įvairių tarptautinių organizacijų rekomendacijas, buvo parengta Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šis Vyriausybės sprendimas įpareigoja visas institucijas, kurios rengia sprendimų projektus Vyriausybei ar jos komitetams (komisijoms), kartu atlikti ir šio sprendimo projekto išankstinį poveikio vertinimą. Sprendimo projekto rengėjas privalo išnagrinėti visas galimas iškilusios problemos sprendimo alternatyvas ir įvertinti jų galimą poveikį įvairioms valstybės gyvenimo sritims. Poveikio vertinimo metu surinkta informacija ir analizės rezultatai sudaro sąlygas sprendimus priimančioms institucijoms priimti tinkamiausią problemos sprendimo alternatyvą atsižvelgiant į galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Tai gerina pačio sprendimo kokybę ir padidina jo įgyvendinimo sėkmę.

Išvados

Esant įvairioms sprendimų priėmimo, ir sprendimų įgyvendinimo vaidmens teorijoms, šiandieninis politinių pasiūlymų, sprendimų įgyvendinimas sunkiai įsivaizduojamas be administratorių. Kelias nuo politinių pasiūlymų iki jų įgyvendinimo reikalauja gerai įvertinti tikslus ir veiklos metodus, viešojo administravimo problemų sprendimo galimybes, ieškoti lankstesnių metodų, įvairesnių procedūrų ir t.t,vertinant, įgyvendinant politinius pasiūlymus.

Literatūra:

• Ch. Lindblom, E. J. Woodhouse. Politikos formavimo proceasas. Vilnius
• W. Parsons. Viešoji politika. Vilnius 2001
• J. E. Lane. Viešasis sektorius. Vilnius 2001
• R.Denhardt. Viešųjų organizacijų teorijos. Vilnius 2001
• Viešasis administravimas. Kaunas 1999
• www.lrs.lt

Leave a Comment