PHARE

PHARE programos tikslas (Tarybos reglamentas 3906/89) – padėti Vidurio Europos valstybėms kandidatėms pasirengti stojimui į Europos Sąjungą.

Apžvalga, reformos ir pastarojo meto raida

Pagal PHARE programą parama Vidurio Europos valstybėms buvo teikiama nuo 1989 m., ir ji padėjo joms išgyventi visuotinio ekonomikos pertvarkymo ir politinių pokyčių laiku. Po 1993 m., kai Kopenhagoje Europos Viršūnių Taryba pakvietė Vidurio Europos valstybes kreiptis dėl narystės, PHARE parama buvo perorientuota ir imta skirti rinkai plėsti, o tai turėjo skatinti investicijas į infrastruktūrą.

1989-1997 m. PHARE veikė pagal “paklausos” schemą. Tai reiškia, kad valstybių partnerių vyyriausybės pačios siūlė projektus Europos Komisijai. Jeigu projektai atitiko PHARE programos tikslus, jie galėjo būti iš bet kokios srities ir galėjo būti prašoma įvairiausių dydžių paramos. Taip atsirado gausybė mažų projektų, kurie buvo gana sudėtingi ir reikalavo daug laiko.

1997 m. PHARE programa buvo imta iš esmės orientuoti į stojimą, ir tai buvo tarsi atsakas į Liuksemburge Europos Viršūnių Tarybos pradėtą dabartinį plėtros procesą. Dabar PHARE fondų dėmesys yra visiškai sutelktas į pasirengimo narystei prioritetus, kurie apibūdinti kiekvienos valstybės stojimo partnerystės programoje. Pavyzdžiui, pagal Porinius prrojektus valstybių narių valstybės tarnautojai padeda savo kolegoms pasirengti stojimui. Pagaliau PHARE vadyba buvo integruota į valstybių narių vyriausybines struktūras įsteigiant nacionalinį fondą ir keletą vykdomųjų žinybų.

1999 m. reformos

1999 m. buvo pradėtos reformos, kuriomis siekta efektyviau ir tikslingiau naudoti PHARE lėšas. 1997 ir vėlesnių bi

iudžetinių metų programos taip pasikeitė:

buvo imtasi svarbių veiksmų valstybėse decentralizuojant PHARE vadybą;

Europos Komisijos atsakomybė buvo perduota, o personalas deleguotas iš PHARE būstinės Briuselyje į ES delegacijas (vadinamoji dekoncentracija) valstybėse kandidatėse;

PHARE fondai visose valstybėse buvo skirstomi per vienintelę instituciją (nacionalinį fondą); nacionalinio fondo vadovui (valstybės įgaliotajam pareigūnui) buvo perduotos visos pareigos ir visa atsakomybė, kuri įpareigojo jį atsiskaityti Komisijai už fondų panaudojimą;

itin buvo išskiriama parama valstybės valdymui; pavyzdžiui, tuo tikslu buvo įdiegtas poravimo instrumentas – yra valstybės valdymo reformos naujoviška priemonė. Nuo 2000 m. naujas instrumentas “trumpalaikiai poriniai projektai” skirtas spręsti visus institucinius klausimus, kylančius dėl acquis communautaire, jeigu jie yra pakankamai siauri;

buvo patobulintas programos stebėsena ir vertinimas (pirmiausia įsteigus bendrus stebėjimo komitetus ir sektorinius stebėjimo pakomitečius).

Įvykdžius 1999 m. reeformas valstybėse sukurtos struktūros ir tvarka – tai pagrindas toliau teisingai ir veiksmingai vadovauti pasirengimo narystei pagalbai ir struktūriniams fondams po įstojimo.

Pastarojo meto raida

Be to, PHARE pradėjo remti investicijas ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje, vadovaudamasi nacionaliniu plėtros planu, kurį valstybės kandidatės rengė Europos Komisijos prašymu. Naujų priemonių tikslas – parengti valstybes kandidates toliau dalyvauti struktūriniuose fonduose pagal 1-ojo tikslo principus (t. y. gamybinio sektoriaus veikla, žmogiškieji ištekliai ir su verslu susijusi infrastruktūra). Šioje srityje PHARE remia tokio tipo projektus, kurie yra gana pa

anašūs į tuos, kuriuos valstybėse narėse bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERDF) ir Europos socialinis fondas (ESF). Yra trys pagrindinės kategorijos: žmogiškųjų išteklių plėtra (tai ypač tinka ESF), mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra ir su verslu susijusi infrastruktūra. Pirmą kartą PHARE dalyvauja paprastesnėse, indikatyvaus pobūdžio daugiametėse programose, kurios pagrįstos valstybių nacionaliniais plėtros planais.

Kadangi nacionalinis plėtros planas yra pagrindinė ir būtina valstybės tolesnio dalyvavimo struktūriniuose fonduose prielaida, daug dėmesio yra skiriama nuolatiniam šių planų tobulinimui.

Be to, PHARE vis labiau linksta prie sisteminio metodo, stengdamasi neberemti pavienių projektų. Toks naujas metodas leis geriau suderinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą (PHARE CBC) su šių programų struktūrinių fondų variantais (Interreg).

Vienas iš pagrindinių Komisijos tikslų yra padėti valstybėms kandidatėms pasirengti visiškai prisiimti pareigas ir atsakomybę už Bendrijos pagalbos tvarkymą. Tuo tikslu šiuo metu yra rengiama išplėstinė decentralizuota įgyvendinimo sistema (EDIS). Pagal šią sistemą visa atsakomybė už procedūrinę ES fondų vadybą bus perduota Lietuvos vykdomosioms agentūroms, o Komisija dalyvaus tik bendro stebėjimo sistemoje ir ex-post vertinant pasirinktus projektus.

Tokie nauji metodai turėtų padėti valstybėms laiku nuosekliai pereiti nuo pasirengimo narystei pagalbos prie struktūrinių fondų.

PHARE prioritetai

PHARE daugiausia dėmesio skiria dviem pagrindiniams prioritetams: institucinės struktūros kūrimui ir investicijoms, susijusioms su acquis.

Institucinės struktūros kūrimas

Pirmasis prioritetas, institucinės struktūros kūrimas, kuriam tenka apie 30 proc. viso bi

iudžeto, yra apibūdinamas kaip procesas, kuris padeda valstybėms kandidatėms sukurti struktūras, strategijas, žmogiškuosius išteklius ir vadybos įgūdžius, reikalingus ekonominiams, socialiniams, vadybos ir administraciniams gebėjimams stiprinti.

Kad šis tikslas būtų pasiektas, buvo įdiegta naujoviška ilgalaikė priemonė – administracijų ir žinybų porinimas. Nuo pat pradžių, vos įdiegta, ši priemonė tapo svarbiausiu pasirengimo narystei pagalbos instrumentu, kurio paskirtis – sukurti institucinę struktūrą.

Padedamos ES, valstybės kandidatės gali naudotis didele valstybių narių ekspertų pagalba: valstybės tarnautojai vyksta į ilgalaikes komandiruotes ir tuo pačiu metu yra organizuojamos ekspertų misijos, kurių tikslas – padėti perimti ir įgyvendinti pagrindines acquis sritis. Metodas labai paprastas: pagal prioritetus, suformuluotus Stojimo partnerystės programoje, Lietuva ir Europos Komisija susitaria dėl projektų, finansuojamų PHARE porinės programos lėšomis, sąrašo. Paskui Komisija prašo valstybių narių pasitelkti ekspertus, pasirengimo narystei patarėjus, kad šie padėtų valstybėms kandidatėms atrinktose srityse. Tuomet Lietuvos institucijos turi teisę pasirinkti norimą instituciją ir projektą iš visų siūlomų.

Iš pradžių poriniai projektai buvo vykdomi žemės ūkio, aplinkos, valstybės finansų, teisingumo ir vidaus reikalų, socialinės politikos ir regioninės politikos srityse, o šiuo metu jais siekiama aprėpti visą ES acquis įvairovę.

2001 m. programoje yra numatytas 131 porinį projektas visose valstybėse, gaunančiose PHARE paramą, taip pat Kipre ir Maltoje. Apskaičiuota, kad vienu metu visose valstybėse kandidatėse yra vykdoma apie 250 porinių projektų. Be to, valstybėms ka

andidatėms siūloma pasinaudoti valstybių narių ekspertize per Trumpalaikius porinius projektus (projektai, kurie trunka iki 6 mėnesių) sprendžiant aiškiai apibūdintus siaurus klausimus, kurie iškyla derybų procese.

2000 m. Porinio metodo vertinimo ataskaita vertina šį instrumentą kaip sėkmingą. Jis bus toliau taikomas ir tobulinamas, kad taptų dar lankstesnis. Pavyzdžiui, buvo sukurtas vidutinės perspektyvos, arba trumpalaikių porinių projektų mechanizmas, pagal kurį ekspertai gali būti skiriami trumpesniam laikui.

Investicijos, susijusios su acquis

Antrasis prioritetas, investicijos, susijusios su acquis (sudaro maždaug 70 proc.), – tai du svarbiausi uždaviniai:

1) investicijų į valstybės įstatyminę bazę bendras finansavimas siekiant sustiprinti įstatyminę infrastruktūrą, kuri yra būtina acquis atitikčiai. Kitaip sakant, tai investicijos į visus mechanizmus, kurių reikia vidaus rinkos funkcionavimui, pavyzdžiui, maisto saugos struktūros įdiegimas, pasienio saugumo užtikrinimas, vidaus rinkai reikalingos mėginių ir matavimo įrangos arba vartotojų teisėms apsaugoti naudojamos laboratorijų ir kontrolės įrangos tiekimas;

2) investicijų į ekonominę ir socialinę sanglaudą, pradėtų teikti pagal PHARE 2000 programas, bendras finansavimas taikant metodus, panašius į jau taikomus valstybėse narėse, tokius kaip Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas. Tai padės funkcionuoti rinkos ekonomikai ir padidins gebėjimus atlaikyti konkurencinį spaudimą bei rinkos jėgas ES. Tai sudaro maždaug vieną trečdalį kiekvienos nacionalinės programos.

PHARE biudžetas

Nuo 2000 m. PHARE biudžetas yra 1560 mln. eurų per metus. Europos Komisija nustato daugiamečius indikatyvinius nacionalinius asignavimus, kurie grindžiami gyventojų skaičiumi ir bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui, bet yra atsižvelgiama ir į ankstesnius rodiklius, poreikius, naudojimo pajėgumus bei pažangą, padarytą įgyvendinant Stojimo partnerystės programą.

Valstybė 2001 m. asignavimai (EUR, mln.)

Bulgarija 187,8

Čekija 84,4

Estija 29,3

Vengrija 108,8

Latvija 34,4

Lietuva 103,5

Lenkija 452,0

Rumunija 286,7

Slovakija 80,0

Slovėnija 28,3

Iš viso: 1394,5

Šaltinis: Reguliarioji ataskaita apie valstybių kandidačių pažangą.., 2001 m.

PHARE Lietuvoje

Lietuva Europos Bendrijos pagalbą (pagal PHARE programą) pradėjo gauti 1991 m. Nuo 1990 m. vidurio EB pagalba buvo teikiama pasirengimo narystei ES bendrame kontekste ir atsižvelgiant į Lietuvos poreikius spręsti konkrečius klausimus (kliūtis), kad būtų įgyvendinti vadinamieji Kopenhagos kriterijai ir Madrido kriterijai.

Bendrijos pagalbą Lietuvai koordinuoja nacionalinis pagalbos koordinatorius (NPK), kurio vaidmenį atlieka Finansų ministerija. Bendrą programos stebėjimą, patvirtinimą ir įgyvendinimą užtikrina daugiašalė ir dvišalė pagalbos koordinavimo komisija.

Lietuvos valstybinės įstaigos NPK Finansų ministerijai pateikia paraiškas gauti Bendrijos finansinę pagalbą. Prieš pateikiant paraiškas, kad joms pritartų Europos Komisija ir ES valstybės narės, jos yra vertinamos pagal projekto parengimo lygį, bendro finansavimo galimybes, sektoriaus prioritetą, pagrindinių tikslų siekimą ir t. t.

Svarbiausias dokumentas, lemiantis EB pagalbos programos sudarymą, yra Stojimo partnerystės programa. Lietuvos Nacionalinė acquis priėmimo programa (NAPP) konkrečiai nurodo įstatyminę, institucinę, žmonių ir investicinę veiklą, kurią Lietuva turi įgyvendinti, kad perimtų acquis.

Prie to yra pridedamas nacionalinis plėtros planas (NPP), kuriame nacionaliniai ir regioniniai plėtros klausimai sprendžiami atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę sanglaudą.

PHARE finansavimui yra atrenkami tik tie projektai, kurie sprendžia problemas, nurodytas Stojimo partnerystės programoje, ir tie, kurie apibūdinti NAPP/NPP.

PHARE programa įsipareigojusi Lietuvai 328 mln. eurų 1992-1999 m., 87 mln. eurų – 2000 m. ir per 100 mln. eurų – 2001 m. Indikatyviniai asignavimai iš 2002-2003 m. PHARE biudžeto sudaro per 70 mln. eurų kartu su keletu greitų projektų.

2001 m. pagal PHARE programą Lietuvai skirta 45,5 ir 55 mln. eurų – specialiai PHARE nacionalinei programai, pagal kurią lėšos yra teikiamos Ignalinos atominės jėgainės uždarymui ir su tuo susijusioms pasekmėms, kurias Lietuva patirs energetikos sektoriuje.

Pagal 2001 m. PHARE nacionalinę programą daugiausia dėmesio skirta tokiai prioritetinei veiklai:

tolesnis socialinio draudimo reformos finansavimas (3 mln. eurų);

tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių gebėjimų, kurie padės įgyvendinti transporto politiką, gerinimas (2,4 mln. eurų);

energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas (1,95 mln. eurų);

gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas (3 mln. eurų);

gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą pagal ES reglamentų reikalavimus gerinimas (1 mln. eurų);

aplinkos srityje atrinkti du projektai: a) institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas; b) radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas ir jos pagalbinių tarnybų steigimas (4,15 mln. eurų);

teisingumo ir vidaus reikalų srityje 4,8 mln. eurų skirta tokioms sritims: a) kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę laboratoriją; b) Lietuvos teismų sistemos tobulinimas;

administracinių gebėjimų srityje buvo atrinkti trys projektai, kurių vertė – 5,16 mln. eurų: viešasis išorės auditas, speciali pasirengimo struktūriniams fondams programa ir trumpalaikių porinių projektų fondas;

PHARE skyrė 4,43 mln. eurų, kad Lietuva dalyvautų Bendrijos programose ir 5-ojoje bendrojoje programoje;

ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje 15,57 mln. eurų buvo skirta gamybos sektoriui, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir su verslu susijusios infrastruktūros kūrimui remti. Dviem projektais siekiama sukurti struktūras ir priemones, skatinančias naujoves ir su mažosiomis bei vidutinėmis įmonėmis susijusių projektų plėtojimą. Tai padeda rengti projektus, kurie įstojus galėtų būti finansuojami iš struktūrinių fondų.

Papildomi 3 mln. eurų iš visos PHARE nacionalinės programos buvo skirti Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje (CBC). Šios lėšos yra skirtos finansuoti nedideliems projektams, remiantiems Baltijos regiono bendradarbiavimą.

1998-2000 m. bendras Lietuvoje įgyvendintų arba ateityje per porines programas įgyvendinsimų projektų skaičius buvo 27. Be porinių projektų, finansuojamų iš 2000 m. programos, ir tų projektų, kurie šiuo metu yra tik rengiami, Lietuvai numatoma suteikti pagalbą, kuri padės jai pasirengti dalyvauti vykdant Europos užimtumo strategiją ir Europos socialinio fondo veikloje.

Buvo nurodytos kai kurios sritys, kurioms gali būti siūloma pagalba pagal PHARE 2001 porinę programą, būtent:

socialinio draudimo reformos finansavimas;

tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių gebėjimų transporto politikos srityje gerinimas;

energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas;

gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas;

institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas;

radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas;

kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę laboratoriją;

teismų sistemos tobulinimas;

gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą, suderintą su acquis reikalavimais, gerinimas;

pagalba viešajam išorės auditui.

Lietuva taip pat naudojasi PHARE finansuojamomis daugiašalėmis ir horizontaliomis programomis, tokiomis kaip TAIEX, ir pagalbos mažosioms ir vidutinėms įmonėms priemonėmis.

Be to, Lietuva dalyvauja Leonardo da Vinci, Socrates, Youth (Jaunimo), Raphael, SAVE II, Sveikatos ir socialinės politikos, AIDS prevencijos, Priklausomybės nuo narkotikų, Lygių galimybių moterims ir vyrams programose ir Penktojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoje. Lietuva nuo 2000 m. kovo 1 d. iki programos vykdymo pabaigos (2000 m. gruodžio 30 d.) dalyvavo Trečiojoje daugiametėje smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programoje (1997-2000). Ratifikavus sutartį ir jai įsigaliojus, nuo 2002 m. sausio mėn. Lietuva oficialiai dalyvaus Europos aplinkos agentūros veikloje.

Šaltinis: Reguliarioji ataskaita apie valstybių kandidačių pažangą.., 2001 m.

Daugiau apie PHARE skaitykite:

Phare tinklalapis

Kvietimai dalyvauti PHARE, ISPA ir ES išorinių pagalbos programų konkursuose yra spausdinami EuropeAid Co-operation Office tinklalapyje (Europos Komisijos direktoratas, atsakingas už visas ES išorinės pagalbos programas).

Leave a Comment