NELEGALI MIGRACIJA: SITUACIJA LIETUVOJE IR ES

Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomybę šiuolaikinės pasaulinės migracijos tendencijos su visomis joms budingomis savybėmis ėmė ryškėti ir Lietuvoje. Lietuva yra kryžkelėje tarp migrantų kilmės valstybių ir daugelio migrantų tikslo valstybių. Dėl šios ir kitų priežasčių, tokių kaip teisinės bazės nebuvimas bei prastos sienos apsaugos, migracijos procesų intensyvumas Lietuvoje, ypač pirmaisiais po Nepriklausomybės atkūrimo metais, buvo didelis. Migracijos procesų ypatumai, būdingi Europos Sąjungai ir kitoms aukšto pragyvenimo lygio valstybėms, pamažu tampa būdingi ir Lietuvai. Dėl valstybės geopolitinės padėties ir narystės Euuropos Sąjungoje Lietuvai didėja migracinis spaudimas iš Rytų.
Antra vertus, ekonominiai veiksniai lemia iš tiesų didelius emigracijos iš Lietuvos į Vakarus srautus, maždaug 30 procentų jų sudaro nelegali darbo migracija. Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo viena iš pirmųjų Vidurio ir Rytu Europoje priėmė migracijos procesus reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus, sukūrė migracijos procesų valdymo sistemą, pradėjo rengti specialistus. 1995 m. buvo pasirašyta, o 1996 m. ratifikuota Europos sutartis, įsteigusi Europos Bendrijų ir jos narių bei Lietuvos asociacija, kuri įsigaliojo nuo 1998 m. vasario 1 d. Jau 20002 m. gruodį buvo baigtas Lietuvos stojimo į Europos Sąjunga procesas ir 2003 m. balandžio 14 d. pasirašyta Stojimo į Europos Sąjungą sutartis. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos valstybe nare. Lietuva pradeda dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką vizų, migracijos, prieglobsčio ir

r laisvo asmenų judėjimo srityse.
Siekdama prisidėti prie migracijos problemų sprendimo, Lietuva iš karto aktyviai isitraukė ir į tarptautinių organizacijų veiklą. 1991 m. Lietuvos atstovai dalyvavo Berlyno konferencijoje, kuri buvo skirta nelegalios migracijos prevencijos klausimams (nuo 1993 m. vasario mėnesio, po Budapešto konferencijos vadinamas Budapešto procesu, kurio tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp valstybių siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai). 1992 m. balandį užmegzti pirmieji kontaktai su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba, kuri kartu su Skandinavijos valstybėmis 1993–1997 m. padėjo Lietuvai sukurti prieglobsčio procedūrą. Nuo 1993 m. Lietuva dalyvauja Tarptautinės migracijos organizacijos, kurios nare tapo 1998 m. lapkricio 23 d., veikloje (iki to laiko šios organizacijos veikloje dalyvauta stebėtojo teisėmis). Taip pat, 1993 m. gegužę Lietuvai tapus Europos Tarybos nare, migracijos, pilietybės ir prieglobsčio klausimai pradėti nagrinėti atitinkamuose šios organizacijos įsteigtuose koomitetuose. 1996 m. Lietuva pradėjo bendradarbiauti su Tarptautiniu migracijos politikos vystymo centru, kurio pagrindinis tikslas – keistis informacija tarp valstybių migracijos politikos plėtojimo klausimais. Įsteigus Baltijos Ministrų Tarybos Migracijos komitetą, nuo 1997 m. aktyviai palaikomi ryšiai migracijos ir prieglobsčio politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais su kitomis Baltijos valstybėmis – Estija ir Latvija.
Kasmet norėdami patekti į Europos Sąjungą, tūkstančiai migrantų rizikuoja gyvybe, tačiau daugelis nepasiekia kelionės tikslo gyvi. Jie vyksta tikėdamiesi geresnio gyvenimo. Migracijos keliamų problemų sprendimas yra prioritetinis Europos Parlamento ir ES klausimas. Neseniai Ma
aroko sostinėje Rabate buvo surengta ES ir Afrikos šalių ministrų konferencija migracijos ir vystymosi klausimais.
Reikia skubiai spręsti situaciją, susidariusią dėl nesiliaujančio nelegalios migracijos į Europą srauto. Dėl šios priežasties Prancūzija, Ispanija ir Marokas liepos 10-11 d. organizavo jungtinę konferenciją, į kurią susirinko 57 valstybių atstovai iš abiejų Viduržemio jūros krantų.

„Tai pirmasis atvejis, kai emigracijos, tranzito ir tikslo valstybės susirinko kartu aptarti šią problemą ir įvertinti galimas bendras priemones“, sakė konferencijoje dalyvavęs Prancūzijos europarlamentaras Jean-Marie Cavada (Žanas-Mari Kavada) iš ALDE frakcijos.

J. M. Cavada yra Parlamento Piliečių laisvių komiteto pirmininkas. Migracijos ir prieglobsčio klausimai yra vieni svarbiausių šio komiteto darbotvarkėje. Jis pridūrė: „Pirmą kartą po 1999 m. Tamperėje surengto Europos vadovų susitikimo ES pripažino, jog imigracijos problemos daugiausiai kyla dėl netinkamos ekonominės plėtos politikos kilmės šalyse. Mes privalome kovoti su nelegalia migracija, tačiau būtina padėti integruotis legaliems migrantams.“

Konferencija patvirtino 62 punktų veiksmų planą, numatantį „artimą partnerystę“ tarp Europos ir Afrikos, kurį Komisijos vardu pasirašė ES Teisingumo komisaras Franco Frattini (Frankas Fratinis). Planas pabrėžia būtinybę toliau stiprinti Afrikos valstybių vystymąsi, įskaitant ir papildomas lėšas, kurios būtų skirtos Europoje legaliai gyvenantiems imigrantams, norintiems investuoti į projektus savo kilmės šalyse. Planą pasirašiusioms šalims taip pat svarbi kova su užsiimančiais prekyba žmonėmis nusikaltėlių tinklais .

Tam, kad Rabato procesas atneštų sėkmę, žodžiai turi ta
apti veiksmais. Todėl EP tikisi, kad Rabato proceso rėmuose bus įkurtas priežiūros komitetas, atidžiai stebėsiantis numatytų priemonių įgyvendinimą.

Lietuvoje taikomos tokios bausmės už su nelegalia migracija susijusią veiką:
ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 206 straipsnį užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų.

Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento ar užsieniečio paso sugadinimas arba praradimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2061 straipsnį užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.

Gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2062 straipsnį užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Priėmimas į darbą užsieniečio, neturinčio leidimo dirbti, kai toks leidimas būtinas, arba sąlygų verstis kita veikla, iš kurios būtų gaunamos pragyvenimo lėšos, sudarymas užsieniečiams, neturintiems leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nu

uolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2063 straipsnį užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741)
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas
1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise.
3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.

292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną
1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
3.Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas
1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Europarlamentarai susipažino su padėtimi sulaikymo centruose

Piliečių laisvių komiteto nariai neseniai lankėsi Ispanijos Kanarų salų centruose, kuriuose laikomi nelegalūs migrantai. Europarlamentarų ataskaitą galite skaityti paspaudę apačioje esančią nuorodą. Anksčiau deputatai apžiūrėjo atitinkamus centrus Lampedūzoje (Italija), Seutoje ir Meliljoje (autonominiuose Ispanijos miestuose Afrikoje), Paryžiuje ir Maltoje.

Po šių vizitų Ispanijoje išrinktas parlamentaras socialistas Manuel Medina Ortega tvirtino, kad nelegalios migracijos problema paliečia visą Europą, kadangi dauguma imigrantų lieka ES teritorijoje, todėl „šis klausimas negali būti paliktas nacionalinių vyriausybių rankose“.

Nelegali migracija buvo vertinama atsižvelgiant i jos sukeliamas pasekmes migracijos procesų Lietuvoje raidai. Sprendžiant nelegalios migracijos problemas padėjo Skandinavijos valstybės, ypač Švedija, taip pat tarptautinės organizacijos – Tarptautinė migracijos organizacija, Tarptautinis migracijos politikos vystymo centras, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. Lietuva aktyviai pradėjo dalyvauti Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomoje savanoriško migrantų grąžinimo i jų kilmės šalis programoje. Su šios tarptautinės organizacijos pagalba i kilmės šalis buvo sugrąžinta per 1,5 tukst. nelegalių migrantu. Spręsdama nelegalių migrantu išsiuntimo problemas Lietuva sudarė tarptautines sutartis asmenų grąžinimo (readmisijos) klausimais su daugiau kaip 20 valstybių. Nuo 2003 m. rugpjučio 21 d. galioja Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl asmenų gražinimo. Nelegalių migrantų skaičius, pradėjus aktyvią kova su nelegalios migracijos reiškiniu, nuo 1997 iki 2002 m. sumažėjo nuo 2012 iki 388 asmenų. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimti 2 įstatymai, pagal kuriu nuostatas nelegaliai Lietuvoje gyvenusiems užsieniečiams buvo leista laikantis įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos legalizuotis (gauti teisinę padėtį valstybėje patvirtinantį dokumentą – vizą ar leidimą gyventi). Iš viso buvo įregistruoti 439 nelegaliai buvoję Lietuvoje užsieniečiai, iš kurių 226 (51,5%) buvo legalizuoti.
Europos Sąjungos Regionų komitetas atsižvelgia į daugelį nelegalios migracijos būdų ir sunkumus atlikti tyrimus šioje srityje. Tačiau Komitetas mano, kad reikia toliau tirti skirtingas nelegalių migrantų grupes efektyvesnei politikai kurti. Šioje srityje svarbu atskirti:
• legaliai įvažiavusius, bet pernelyg ilgai pasilikusius,
• turinčius leidimą gyventi šalyje, bet pažeidusius įvažiavimo sąlygas,
• žmones, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį,
• nelegaliai atvykusius, kadangi jie slaptai atvyko ar gavo leidimą atvykti apgaulės būdu;

Remiamas tyrime išreikštas požūris, kad Bendrijos nelegalių imigrantų grąžinimo politika, bendradarbiavimo sutarčių su kilmės šalimis sudarymas bei nedeklaruotos darbo vietos legalizavimas yra pagrindines priemonės, kovojant su nelegalia migracija. 2002 m. Europos Vadovų Taryba pritarė Grąžinimo veiksmų programai, kurią dabar reikia sparčiau įgyvendinti.

Briuselyje vyko Tarptautinės migracijos organizacijos surengta konferencija „Migracijos valdymas ir geroji patirtis“, kurioje dalyvavo ir pranešimą skaitė LR vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius. Apie migracijos politiką Lietuvoje ir gerų kaimynystės santykių svarbą – ministro interviu „Respublikos“ skaitytojams.

– Siekiant gerų santykių su kaimynais iš trečiųjų šalių, nevalia gyvent už užrakintų durų. Deja, vizos – tas raktas, kurio negavęs į svečius nepakliūsi, o gauti jį ateityje kaimynams, atrodo, bus dar sunkiau?

– Užsibarikaduoti nereikia, tačiau negalime gyventi ir atlapoję valstybės duris. Tam, kad gyventume saugiai, išorines Bendrijos sienas privalome kontroliuoti. Dauguma naujųjų ES valstybių narių turi dvišalius susitarimus su ES kaimynystės šalimis, numatančius tam tikrus abipusius vizų režimo supaprastinimus. Lietuva tokius susitarimus yra sudariusi su Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Moldova. Tačiau jungiantis prie Šengeno erdvės, šie susitarimai turės būti denonsuoti. Tai gali turėti neigiamos įtakos istoriškai nusistovėjusiems šalių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams ryšiams. Todėl, kalbėdamas konferencijoje ir pažymėjau, jog ypač svarbu, kad rengiant ES sutartis dėl Bendrijų vizų režimo supaprastinimo, būtų įvertintos ir maksimaliai perkeltos minėtų dvišalių susitarimų nuostatos.

– Dar viena migracijos temos dalis – nelegali migracija. Ko čia daugiau – problemų ar įgyvendintų sprendimų?

– Ši problema turi vienintelį sprendimą – readmisijos susitarimus, kuriais remiantis nelegaliai Lietuvoje gyvenantys asmenys galėtų būti grąžinami į kilmės šalis. Lietuvai, turinčiai vieną ilgiausių išorinių ES sausumos sienų, readmisijos klausimas ypatingai aktualus. Lietuva jau yra sudariusi tokius susitarimus su 24 užsienio valstybėmis. Paminėtina, kad Lietuva yra pirmoji ir kol kas vienintelė šalis, turinti galiojantį readmisijos susitarimą su Rusijos Federacija. Visuose šiuose susitarimuose yra numatytas ne tik susitariančių valstybių, bet ir trečiųjų valstybių piliečių grąžinimas. Spręsdami asmenų grąžinimo pagal readmisijos susitarimus klausimus, su ypatingomis problemomis nesusiduriame. Lietuvos institucijos šioje srityje sėkmingai bendradarbiauja su Tarptautine migracijos organizacija bei Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.

Šiuo metu mums aktualiausias readmisijos susitarimo su Baltarusija sudarymas. Lietuva su Baltarusija turi 654 km valstybės sienos ruožą. Ir nelegalios migracijos iš Azijos ir Afrikos valstybių rizika didžiausia būtent iš Baltarusijos pusės. Dar 1996 metais Lietuva buvo pasirengusi pasirašyti readmisijos susitarimą su Baltarusija – buvo parengtas ir suderintas pasirašymui susitarimo tekstas. Bet, deja, iki šiol Baltarusija neišreiškė politinės valios tokį susitarimą su Lietuva pasirašyti. Įvertinant tai, kad Lietuvos valstybės siena su Baltarusija yra išorinė ES siena, kalbėdamas konferencijoje akcentavau, jog šiai problemai spręsti būtinos bendros ES pastangos ir tai turėtų būti ne vien Lietuvos, bet ir visos ES prioritetinis uždavinys readmisijos politikos srityje.

Formuojant ir įgyvendinant bendrą ES readmisijos politiką, reikėtų vadovautis tam tikrais kriterijais. Prioritetas derantis dėl readmisijos susitarimų pirmiausiai turėtų būti skiriamas trečiosioms šalims, turinčioms bendrą sieną su ES. Kita šalių, kurioms turėtų būti skiriamas prioritetas, kategorija – tai šalys, iš kurių kyla didžiausias nelegalios migracijos pavojus. Su šiomis šalimis galima būtų derėtis iš esmės tik dėl šių šalių piliečių grąžinimo.
– Kaip Lietuva atrodo bendrame ES šalių migracijos ir kaimynystės kontekste?
– ES šalys Lietuvos vykdomą migracijos politiką ir santykius su kaimynais vertina pozityviai.
Šių metų gegužę Vienoje (Austrijos) vyks konferencija ES vidaus saugumo užtikrinimo klausimais, kur daug dėmesio bus skiriama ir migracijos problemoms analizuoti. Tikimės, kad šioje konferencijoje bus suformuluoti ir konkretūs pasiūlymai migracijos

Informacijos šaltiniai :

ES Regionų komiteto Nuomonės projektas

http://www.migracija.lt Migracijos departamento tinklapis

www.sti.lt Nacionalinės migracijos politikos padėties analizė

Leave a Comment