TURINYS
1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………32. Ignalinos atominė elektrinė………………………………………………………………………………………43. IAE saugumo gerinimo programa…………………………………………………………………………….64. Panaudoto branduolinio kuro saugojimas…………………………………………………………………..75. Ar gali IAE įvykri tokia avarija kaip Černobylyje?……………………………………………………..86. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas…………………………………………………………………..87. Išvados………………………………………………………………………………………………………………..118. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………..129. Priedai…………………………………………………………………………………………………………………13
ĮVADAS
Šiandien Lietuvoje yra Ignalinos atominė elektrinė, apie 200 įmonių, gamyboje naudojančių stipriai veikiančias nuodingąsias medžiagas, taip pat Kauno hidroelektrinė, daug naftos ir dujų saugyklų – jose visose gali susidaryti ypač pavojingos aplinkybės. Yra nemažai ir kitokių objektų, kuriuose įvykus avarijai, kiltų grėsmė tūkstančiams žmonių, būtų padaryta didžiulė žala šalies ūkiui ir aplinkai. Pavojinga ir transporto ( ypač geležinkelio ), visapusiškai pasenusių įmonių būklė, čia taip pat gali įvykti didesnių ar mažesnių avarijų.Turint galvoje visus čia suminėtus pavojus žmogui ir aplinkai, visuomenė turi būti tinkamai pasiruošusi. Tam tikslui Lietuvoje 1991m. lapkričio 23d. buvo patvirtinta civilinės saugos sistema.
IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ
Ignalinos atominė elektrinė (IAE) – stambiausia tokio tipo elektrinė visame Baltijos regione. Šiandien be energetikos negali išsiversti nė viena valstybė. Tačiau jai plėtoti reikia labai daug tradicinio kuro, kurio atsargos greitai baigiasi, be to, teršiama aplinka, daroma žala gamtai bei žmogui. Ignalinos atominė elektrinė pradėta statyti 1976 metais. Buvo planuota pastatyti keturis energetinius blokus, kurių kiekvieno galingumas po 1.5 mln. kilovatų, iš viso 6000 MW. Tačiau pastatyta tik du rektoriai.
1983 m. gruodžio 31 d. elektros energija pradėjo gaminti pirmasis Ignalinos atominės elektrinės energetinis blokas. 1987 m. rugpjūčio 15 d. – antrasis. Visame pasaulyje žodis Ignalina primena galingiausią atominę elektrinę, kurioje naudojamas 1500 MW energetinės galios rektorius RBMK – 1500. Tokiai galiai pasiekti daugelyje valstybių statomi 2 – 3 atskiri blokai. Rektoriams aušinti kiekvienas energetinis blokas turi atskiras vandens teikimo siurblines, pastatytas ant Drukšių ežero kranto ir naudojančias jo vandenį. IAE dirba 5000 žmonių. Kas nuveikta, kad IAE saugiai veiktų? Prieš perimant IAE Lietuvos kontrolės ir atsakomybės, 1991 m. lapkričio mėn., buvo įsteigta Valstybinė atominė energetikos saugos inspekcija (VATESI), kurios pastangomis pasirašytos tarptautinio bendradarbiavimo ir įsipareigojimų sutartys su daugeliu pasaulio valstybių, kuriamas įstatymų aktas, numatantis priemones atominės energetikos saugumui Lietuvoje pagerinti. Prieš pradedant eksplotuoti IAE, dvejus metus buvo tirta šio regiono gamta, jonizuojančios spinduliuotės lygis, dažnai vadinamas nuliniu radiacijos lygiu.
Elektrinėje numatyti specialūs elementai ir sistema, kuri garantuoja elektrinės ir aplinkos apsaugos radiacijos esant normaliam elektrinės darbui ir kilus avarinėms situacijoms.Apsaugą nuo radiacijos užtikrina ir ją kontroliuoja: labai patikima automatizuota valdymo ir apsaugos sistema; reaktoriaus avarinio aušinimo sistema; avarijų lokalizavimo sistema; strypų apvalkalų hermetiškumo kontrolės sistema; elektrinės išmetamų dujų – aerozolinių atliekų valymo nuo radioaktyvių medžiagų specialūs įrengimai; skystų radioaktyvių atliekų pašalinimo, perdirbimo ir saugojimo sistema; elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuota kontrolės sistema;Elektrinės radiacinės apsaugos kontrolės sistema ir reaktoriai turi visų elektrinės sistemų kontrolės priemones, todėl galima palaikyti saugų radiacijos lygį atliekant technologinius darbus. Kad sumažėtų išmetamų radioaktyviųjų internetinių dujų, elektrinėje naudojama dvi schemų dujų aerozolinės atliekoms, išmetamoms per ventiliacijos vamzdį į atmosferą 150 valyti. Pirmasis laipsnis – išlaikymo kamera, per kuria praeinančių dujų aktyvumas sumažėja kritimo dėka. Antrasis laipsnis – aktyvumo slopinimo įrenginys – valo inertines dujas ir mažina jų aktyvumą sorbcijos metodu.Ignalinos AE 3-ojo bloko statyba buvo nutraukta 1988 metais. Nuo to laiko jį kelis kartus bandyta nugriauti, bet nesėkmingai. Šios vasaros pabaigoje vienintelio veikiančio Ignalinos AE 2-ojo bloko kaimynystėje nugriaudės sprogimas, kuris bus skirtas griaunamam 3-ajam IAE blokui. Per 15 metų pavyko nugriauti tik trečdalį jo itin tvirtų sienų ir perdangų. Kad darbai sparčiai judėtų, prireikė sprogdintojų pagalbos. Tai bus jau antras sprogimas Atominės elektrinės teritorijoje. Pirmą kartą sprogdintojų pagalbos prireikė prieš keletą metų, kai buvo įrengiama panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelė. Svarbiausia atominė elektrinės saugumo sritis – panaudoto branduolinio kuro (PBK) saugojimo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios panaudotas branduolinis kuras saugomas vandenyje, baseinuose, tose pačiose patalpose, kur ir rektoriai. Tai laikinas saugojimo būdas. 1993 metais Ignalinos AE ir Vokietijos kompanija GNB pasirašė kontraktą dėl 20 CASTOR tipo plieninių konteinerių panaudotam branduoliniam kurui saugoti. 1999 metų gegužės 12 d. į panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelę šalia Ignalinos atominė elektrinės išvežtas pirmasis CASTOR tipo konteineris su PBK. Dalis panaudoto branduolinio kuro jau išvežta į PBK saugojimo aikštelę. Panaudotas branduolinis kuras CASTOR tipo konteineriuose gali būti saugomas 50 metų, po to ji reikėtų išgabenti į „amžino laidojimo vietą“ bet tokios vietos Lietuvoje dar nėra numatyta.Prieš narystę Europos Sąjungoje Lietuva įsipareigojo uždaryti Europos standartu neatitinkančią elektrinę, jei Sąjunga padengs dalį uždarymo išlaidų ir 2004 metų gruodžio 31 dieną Lietuva jau uždarė pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką. Antrasis blokas turi būti uždarytas 2009 metais. Lietuvos Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko teigimu, šalis negalės iki 2010 metų uždaryti IAE.IAE SAUGUMO GERINIMO PROGRAMA
Ignalinos atominės elektrinės saugumas buvo gerinamas ne vieną kartą. Pirmoji IAE saugos gerinimo programa (SIP-1) buvo diegiama 1993-1996 metais. Tai buvo trumpalaikė programa, finansuojama iš IAE lėšų, EBRD/NSA ir užsienio šalių subsidijų. Didžiausią paramą suteikė Švedija per Swedish International Project on Nuclear Safety (SIP).Svarbiausi saugos programos SIP-1 darbai:• Vizualinės ir neardomos reaktorių kanalų ir vamzdynų kontrolės tobulinimas. • Papildomų garo ir dujų mišinio traukos atšakų montavimas esant reaktoriaus ertmės kanalų įtrūkimams. • Priešgaisrinės apsaugos ir signalizacijos gerinimas. • Personalo ir aplinkos radiacinės kontrolės gerinimas. • Vandenilio apskaitą fiksuojančių signalizacijos įrenginių pakeitimas avarijos lokalizavimo sistemoje. • Pagrindinių saugos vožtuvų pakeitimas abiejuose reaktoriuose. • Kompiuterinės sistemos sukūrimas techninei dokumentacijai tvarkyti.Nauja kompleksinė saugos gerinimo programa SIP-2 bus įgyvendinama 1997-2005 metais. Ji susideda iš būtinų 183 darbų ir remiasi:• SAR rekomendacijomis. • RSR rekomendacijomis. • Saugos rekomendacijomis. Techninėmis saugos gerinimo priemonėmis, kurias nurodo IAE arba užsienio partneriai.
PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUGOJIMAS
Svarbiausia atominės elektrinės saugumo sritis – panaudoto branduolinio kuro (PBK) saugojimas. Nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios panaudotas branduolinis kuras saugomas vandenyje, specialiuose baseinuose, tose pačiose patalpose, kur ir reaktoriai. Tai laikinas saugojimo būdas, todėl buvo paskelbtas tarptautinis konkursas panaudoto branduolinio kuro saugyklai įrengti. Konkursą laimėjo Vokietijos kompanija GNB. 1993 metais Ignalinos AE ir Vokietijos kompanija GNB pasirašė kontraktą dėl 20 CASTOR ir 40 CONSTOR tipo plieninių konteinerių panaudotam branduoliniam kurui saugoti. Bendra kontrakto vertė apie 30 mln. Vokietijos markių. Pagal šį kontraktą, GNB kompanijai į Ignalinos atominę elektrinę 2001 metais dar reikia pristatyti 18 CONSTOR tipo konteinerių (22 konteineriai jau pristatyti) ir kontraktas bus įvykdytas.
1999 metų gegužės 12 d. į panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelę šalia Ignalinos AE buvo išvežtas pirmasis CASTOR tipo konteineris su PBK. Dalis panaudoto branduolinio kuro jau patalpinta į visus turimus CASTOR tipo konteinerius (20 konteinerių) ir išvežta į PBK saugojimo aikštelę. Taip pat atlikti “šaltieji” ir “karštieji” bandymai su CONSTOR tipo konteineriais ir šiuo metu laukiamas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) leidimas jų eksploatacijai. Tuščio konteinerio svoris – apie 70 tonų, su PBK – apie 84 tonų. Vienas iš pirmųjų darbų, susijusių su būsimu Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimu yra panaudoto branduolinio kuro išvežimas iš vandens baseinų ir jo talpinimas į saugyklas.. Turimas konteinerių skaičius neišspręs panaudoto branduolinio kuro problemos – Ignalinos AE specialistai apskaičiavo, kad jeigu pirmasis blokas būtų sustabdytas 2004 metų pabaigoje, o antrasis dirbtų iki 2010 metų, papildomai reikėtų įsigyti dar 350 konteinerių. Panaudotas branduolinis kuras CASTOR ir CONSTOR tipo konteineriuose gali būti saugomas 50 metų, po to ji reikėtų išgabenti į “amžino laidojimo” vietą, bet tokios vietos Lietuvoje kol kas dar nėra numatyta.AR GALI IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE ĮVYKTI TOKIA AVARIJA KAIP ČERNOBYLYJE?Černobylio avarijos pasekmės yra unikalios. Avarijos pagrindinė priežastis yra ne tiek operatorių padarytos klaidos, kiek pačių tuometinių RBMK tipo reaktorių projekto trūkumai, nes tam tikrose eksploatacijos režimuose aktyviosios zonos reaktyvumo koeficientas buvo teigiamas. Tai jokiom aplinkybėm neleistinas trūkumas, kuris nulėmė pražūtingas pasekmes. Svarbu pažymėti, jog šis trūkumas yra pašalintas. Atlikti įrangos patobulinimai pakeitė Ignalinos AE neutronines charakteristikas. Tai ir strypų-sugėriklių įvedimas, kuro sodrumo pakeitimas ir valdymo strypų konstrukcijos modernizacija. Dėl to dabartiniai Ignalinos AE reaktoriai negali būti sutapatinami su Černobylyje buvusiais reaktoriais. Įvykdyti pakeitimai garantuoja, kad bendras reaktyvumo koeficientas išlieka neigiamas esant visoms galimoms aplinkybėms. Ši charakteristika buvo verifikuota plačia tarptautinių ekspertų analize. Netgi mažai tikėtino įvykio metu, t.y. padarius panašias klaidas kaip ir Černobylio avarijoje, pasekmės būtų ribotos ir nenukentėtų nei šalia esantys gyventojai, nei elektrinės darbuotojai.
IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS UŽDARYMAS
Viena iš pagrindinių Lietuvos įstojimo į Europs Sąjungą sąlygų yra Ignalinos Atominės Elektrinės uždarymas. Dėl uždarymo terminų, finansinės paramos šiuo metų vedamos derybos. Šiuo metu Ignalinos AE elektros energijos paklausa yra sumažėjusi, eksportas yra nestabilus, be to rytų (Rusijos, Baltarusijos) rinkų kainos duoda elektrinei tik minimalaus pelno galimybę: • 2000 metų gruodžio 31 dieną, nutraukus elektros energijos eksportą, Ignalinos AE buvo priversta sustabdyti pirmąjį bloką. • 2000 metais Ignalinos AE išdirbo 15 proc. mažiau elektros energijos negu 1999 metais, o tai reiškia, kad 2000 metais jėgainė dirbo tik 37 proc. pajėgumu. Buvo išdirbta 8 mlrd. 383 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, parduota – 7 mlrd. 457 mln. kilovatvalandžių – iš jų apie 900 mln. kilovatvalandžių elektros energijos sudarė eksportas.
ApklausosBuvo keliamas klausimas, ar būtina kuo greičiau uždaryti AE, kad paskui nebūtų vėlu. Su uždarymu besąlygiškai arba iš dalies sutiktų kas ketvirtas ekspertas, kas trečias ĄE zonos savivaldybių atstovas (Visagine ¬6% ). Iš Ignalinos ĄE regiono gyventojų didžiausių baimės jausmų pilni Zarasų rajono gyventojai: net 61 % jų visiškai arba iš dalies pritartų kuo greitesniam atominės elektrinės uždarymui, Švenčioniu rajone atitinkamai 49%, Utenos rajone 43, Ignalinos -34%. Visagino mieste -tik 3% .
Nesutiktų, kad AE būtų uždaryta, vidutiniškai 13-l4% Ignalinos AE zonos gyventojų ir savivaldybių atstovų: visagino mieste su AE uždarymu nesutiktų 48% gyventojų ir 56% savivaldybės atstovų. Tačiau, kad nebūtina baimintis ir reikia eksploatuoti esamus du reak¬rorius iki šie veiks, nors ir po 2010 metų, pasisakė (visiškai arba iš dalies su tuo surikdami) jau tik 54% ekspertų ir 9-15% kitų respondentų. 77% ekspertų manė, kad negali būti ir kalbos apie 3-jo užkonservuoto reaktoriaus statybą ir tuo labiau 4-jo projektavimą ir statybą, o 53% AE zonos gyventojų nepritartų ir naujos, vakarietiško tipo, AE statybai Lietu¬voje. 89% ekspertų labiau pritartų, nesant kitos išeities, AE eksploatavimui su dabaniniais reaktoriais, bet juos nuolat stebint, stiprinant saugos garanrijas. Tam pritartų ir didesnė pusė tyime pasisakiusių AE zonos gyventojų, ir savivaldybių atstovų. Beveik pusė gyventojų ir savivaldybių atstovų sutinka, kad eksploatuoti esamus reaktorius dar galima, bet reikia pradėti konversiją – jų pritaikymą kitiems tikslams. Su tuo visiškai arba iš dalies sutiktų ir 51% ekspertų. Ekspertų nuomone, nemaža dalimi Lietuvos poreikius galėtų patenkinri kiti energetikos šaltiniai: dujos, mazutas, vėjo, saulės, geoter¬minė, hidroenergetika, ir kt. Todėl daugumos ekspertų nuomone, alter¬natyvių energijos rūšių paieškos, tyrinėjimo, projektavimo ir taikymo Lie¬tuvos ūkyje darbai turėtų būti vykdomi daug plačiau ir kompleksiškiau. Daugiau kaip trečdalis AE zonos savivaldybių atstovų mano, kad ap¬sirupinimui energija galima statyti nedideles elektrines prie upių ir ežerų, dar trečdalis – kad galima statyti šilumines elektrines, naudojančias kurui durpes, malkas, įvairias atliekas.
Atominės elektrinės vaidmuo prieštaringas. Kol nesinaudojama ir nėra altematyvių energetikos išteklių, jėgainė yra pagrindinis elektros energijos tiekėjas, be kurio, šalies ūkis negalėtų normaliai funkcionuoti.UždarymasSausio 21 dieną per BNS spaudos konferenciją žurnalistams buvo pristatyta Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programa, kuri yra pateikta svarstyti Vyriausybei. Programoje numatyta, kad IAE pirmojo bloko eksploatavimas bus nutraukiamas trimis etapais: 1-asis etapas – pasiruošimas nutraukti eksploatavimą (2000-2004 metai), 2-asis etapas – pasiruošimas išmontuoti įrenginius ilgalaikio saugojimo periodui (2005-2010 metai), 3-iasis etapas – įrenginių ir pastatų išmontavimas tuoj pat po ilgalaikio saugojimo periodo (priklausomai nuo pasirinktos strategijos) (2011-2030/2080 metai). Lietuva, priėmusi tarptautinius įsipareigojimus dėl saugaus IAE eksploatavimo, privalo elektrinę ir saugiai uždaryti. Todėl jeigu nebus tinkamai pasirengta Ignalinos AE uždarymui, branduolinė rizika išauga. I-ojo bloko sustabdymo situaciją komplikuoja dar ir tai, jog Ignalinos AE buvo statyta kaip vieninga dviejų blokų elektrinė, todėl prieš sustabdant pirmąjį bloką, reikės įgyvendinti nemažai papildomų techninių priemonių, kurios užtikrintų saugų II-ojo bloko eksploatavimą. Pasak VATESI (Valstybės Atominės Energetikos Saugos Inspekcija) vadovo, sprendžiant problemas, susijusias su būsimu I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimu, geriausiai sekasi spręsti problemas, susijusias su panaudoto branduolinio kuro saugojimu – problema bus išspręsta maždaug 50 metų, o kas bus daroma vėliau, šiandien dar niekas negali pasakyti.IŠVADOS
Lietuvoje pati pavojingiausia yra Ignalinos atominė elektrinė. Jei IAE įvyktu didelė avarija, tai jos pasekmės (spindulinė liga, vėžys, apsigimimai ir kt.) lietuvių tautai. Branduolinė energetika šiandien yra stambi pasaulio ūkio šaka, veikianti komerciniais pagrindais, konkuruojanti su kitomis energijos gamybos šakomis. Todėl ekonominė konkurencija negali nebūti priešiškumo ir propagandos prieš ją priežastimi. Tačiau paplitusi branduolinės energetikos baimė turi gilesnias šaknis.
Civilinės saugos požiūriu avarijos metu kylantys pavojai didžiausią grėsmę kelia tada, kai jie gali pakenkti netoliese esantiems žmonėms, aplinkai. Todėl Lietuvoje pavojingais objektais vadinamos įmonės, sandėliai ir kitos vietos, kuriose nuolat ar laikinai saugomi dideli kiekiai pavojingų medžiagų. Tai „medžiagos ( arba medžiagų mišiniai ), kurios dėl savo cheminių, fizinių arba toksinių savybių pačios arba jungdamosi su kitomis medžiagomis kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai arba aplinkai“.LITERATŪRA
1. www.iae.lt2. K. Baikšys, M. Beinoravičius ir kiti „Civilinės saugos pagrindai“ , 1996 Vilnius3. DELFI, “Lietuvos branduolinės energetikos atnaujinimas – elektros rinkos garantas”, 2003 09 11, http://www.elektroklubas.lt/pubs2002/elrinka.htm4. http://www.iaeregionas.lt/