Nacionalinis saugumas ir ji itakojantys veiksniai

Turinys

Įvadas...........................3
1. Nacionalinio saugumo(NS) pagrindų įstatymas..........4
a. NS pagrindų įstatymo paskirtis...............4
b. NS politikos tikslas ir bendrosios nuostatos..........4
2. Naujai patvirtinta (2005-01-20) NS strategija...........5
a. LR NS interesai.....................5
b. Pagrindiniai NS strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės...6
c. Rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui....7
3. Bendrosios išvados.....................10
4. Literatūros sąrašas......................11ĮVADAS
Visos valstybės turi tam tikrą požiūrį į Nacionalinį saugumą, kuris dažniausiai išreiškiamas per Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Nacionalinio saugumo strategiją. Šiuose dokumentuose yra nustatoma valstybės nacionalinio saugumo tikslai, uždaviniai, subjektai ir objektai, bendrosios nuostatos ir panašiai. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas visa tai apibrėžia abstrakčiau, nustato pagrindinius dalykus. Kitame dokumente – Nacionalinio saaugumo strategijoje – kas tam tikrą laiką yra apibrėžiama jau konkrečiu laikotarpiu esama situacija, t.y. išdėstomos pagrindinės nacionalinio saugumo politikos prielaidos, interesai, rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės nacionaliniam saugumui, LR nacionalinio saugumo politika ir nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės.

Visa tai sudaro bendrą valstybės poziciją nacionalinio saugumo atžvilgiu. Nustato tiek prioritetinius tikslus, tiek santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir dar eilę kitų dalykų. Taip pat išanalizuojama situacija politiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu atžvilgiu.

1. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
Šį teisės aktą priėmė Lietuvos respublikos Seimas, o Nacionalinio saaugumo pagrindų įstatymas įsigaliojo 1997 m. Sausio 7 d.

a. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo paskirtis:
Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus. O Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas yra Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir

r konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. Na o Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, integracijos į Europos ir transatlantinę sąjungas priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma.
b. Nacionalinio saugumo politikos tikslas ir bendrosios nuostatos:
Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos ir valstybės saugų būvį, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema remiasi valstybės institucijų veikla ir kiekvieno Lietuvos piliečio dalyvavimu, atvira pilietine visuomene, suvokiančia pavojus ir savo atsakomybę, pilietiškai susipratusia ir pasirengusia ginti Lietuvos laisvę. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaaip Europos bendros saugumo ir transatlantinės gynybos sistemų dalis. Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu, niekam negrasina ir su visomis stengiasi palaikyti gerus santykius. Stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas.

2. Naujai patvirtinta nacionalinio saugumo strategija
2005-01-20 Seimas patvirtino naują Nacionalinio saugumo strategiją, kuria Lietuva orientuojasi į tolesnę NATO bei Europos Sąjungos plėtrą, padėsiančią užtikrinti ne tik Baltijos šalių, bet ir viso regiono stabilumą. Kaip rašoma Nacionalinio saugumo strategijoje, vienas iš pagrindinių Lietuvos uždavinių yra draugiški santykiai su už

žsienio valstybėmis, regioninis stabilumas, taika ir įsitvirtinimas euroatlantinėje erdvėje. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos tikslai yra apsaugoti gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinius interesus, neutralizuoti pavojus bei grėsmes ir neleisti rizikos veiksniams virsti pavojais ar grėsmėmis, o vienas iš pagrindinių uždavinių yra draugiški santykiai su užsienio valstybėmis, regioninis stabilumas, taika ir įsitvirtinimas euroatlantinėje erdvėje.
a. Lietuvos respublikos nacionalinio saugumo interesai
Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą sudaro dvejopi interesai: gyvybiniai ir pirmaeiliai. Lietuvos saugumas grindžiamas nacionalinių interesų apsauga. Gyvybiniams interesams aps.augoti naudojamos visos teisėtos priemonės. Pagrindinė nacionalinio saugumo nuostata yra ta, kad nesėkmė saugant gyvybinius interesus iš karto ir labai grėstų Lietuvos valstybės ir visuomenės egzistavimui.
Taigi Lietuvos Respublikos gyvybiniai interesai yra sekantys:
o Lietuvos respublikos suverenitetas, teritorinis vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka.
o Pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga.
o Taika ir gerovė valstybėje.
Lietuvos respublikos pirmaeiliai interesai – tai interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai. Lietuvos Respublikos pirmaeiliai interesai yra šie:
o Globalus ir regioninis saugumas.
o NATO sąjungininkių ir Europos Sąjungos valstybių saugumas, demokratija ir gerovė.
o Laisvė ir demokratija kaimyniniuose Europos Sąjungos regionuose.
o Visų euroatlantinės erdvės valstybių saugumo politikos atvirumas ir stabilumas.
o Strategiškai svarbių žaliavų ir alternatyvų energijos tiekimo šaltinių užtikrinimas, strategiškai svarbios regioninės infrastruktūros objektų plėtra.
o Ekologiškai saugus regionas.
o Tautinis ir kultūrinis savitumas.
b. Pagrindiniai nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės
Yra iš
šskiriami trys pagrindiniai nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo būdai:
o saugumo aplinkos formavimas.
Lietuvos Respublika, formuodama ir įgyvendindama valstybės saugumo politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Svarbiausi saugumo aplinkos formavimo būdai ir priemonės yra: narystė NATO, dalyvavimas aljanso transformacijoje, NATO atvirų durų politika, parama aljanso misijoms, transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas ir narystė Europos Sąjungoje.
Europos Sąjungoje išskiriamos šios svarbios veiklos kryptys:
ü aktyvus dalyvavimas Europos Sąjungos bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje bei indėlis plėtojant Europos saugumo ir gynybos politiką.
ü Bendradarbiavimas su ES institucijomis ir atskiromis valstybėmis, veiksmingas ES Lietuvos Respublikai teikiamos paramos panaudojimas.
ü Administracinis prisitaikymas valstybės viduje veikti narystės ES sąlygomis.
ü Lietuvos Respublikos diplomatinio ir atskirų žinybų atstovavimo ES institucijose ir specializuotose agentūrose stiprinimas.
ü Tarptautinio bendradarbiavimo ir geros kaimynystės santykių stiprinimas.
o Vidaus saugumo stiprinimas.
Vidaus saugumas pasiekiamas per viešojo saugumo užtikrinimą, informacijos apsaugą, aplinkos apsaugą, socialinį saugumą, ekonominį saugumą, kultūros tapatumo išsaugojimas ir tęstinumas. Be to, valstybė savo švietimo ir mokslo politika turi užtikrinti aukštą švietimo kokybę bei skatinti mokslo ir technologijų plėtrą, rūpintis, kad Lietuva taptų žinių (informacine) visuomene.
o Atsako į pavojus ir grėsmes pajėgumų stiprinimas.
Šiuo aspektu yra stiprinama per karinių pajėgų stiprinimą, žvalgybos, kontržvalgybos pajėgumų bei įslaptintos informacijos apsaugos stiprinimas, krizių valdymo ir reagavimo į jas pajėgumų stiprinimas, pilietinis ugdymas bei grėsmių analizė ir stebėsena (monitoringas).c. Rizikos veiksniai, pavojai ir gr
rėsmės nacionaliniam saugumui.
Globalizacija kaip iššūkis kelia nekarinio pobūdžio rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui bei nacionaliniam savitumui, į kuriuos pavienės valstybės yra nepajėgios efektyviai reaguoti. Tokie transnacionaliniai reiškiniai kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, prekyba žmonėmis, kontrabanda, nelegali prekyba ginklais, narkotikais, nelegali migracija, pavojingų ligų plitimas peržengia valstybių sienas ir tampa tarptautinio saugumo rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis. Tokių grėsmių ir pavojų plitimo tikimybė didėja, o juos įveikti valstybės gali tik veikdamos kartu ir sutartinai.
Terorizmas kelia rimtą grėsmę tarptautinės bendrijos – taigi ir Lietuvos Respublikos – saugumui, tačiau Lietuvos Respublikai ši grėsmė yra išorinė. Vidaus situacija ir istorinė valstybės patirtis nesudaro sąlygų formuotis plačiam vidiniam teroristinių struktūrų tinklui. Pirmiausia pavojus kyla iš tarptautinio terorizmo. Lietuva gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu. Terorizmo aktai gali būti nukreipti prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą ar strateginius objektus, taip pat kitų valstybių objektus Lietuvoje. Lietuva taip pat gali tapti tranzitine valstybe tarptautiniam terorizmui, nukreiptam prieš kitas valstybes. Vidaus terorizmo pavojų gali padidinti šios aplinkybės: politinio ekstremizmo apraiškos Lietuvos Respublikoje, socialinė ir ekonominė diferenciacija, sukurianti prielaidas socialiniam terorizmui (tokio teroro aktai gali būti nukreipti prieš atskiras valstybes ar privačias institucijas, kurių veiklą tam tikros visuomenės grupės sieja su savo blogėjančia padėtimi) ir paskutinė aplinkybė yra globalizacijos įsigalėjimas pasaulyje ir antiglobalistinių judėjimų stiprėjimas gali skatinti šių judėjimų vietinių padalinių aktyvumą ir sukurti prielaidas specifiniam terorizmui (prisidengiant kova su globalizacija, aplinkos tarša ir pan.).
Kalbant apie kitus dalykus, tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau tokie konvenciniai rizikos veiksniai kaip karinės jėgos demonstravimas, grasinimai panaudoti jėgą, nedemokratiškai valdomų karinių pajėgų buvimas, žlungančios valstybės bei įšaldyti regioniniai konfliktai ir toliau kelia pavojų Lietuvos saugumui.
Reiktų paminėti ir tai, kad pernelyg didelė Lietuvos Respublikos priklausomybė nuo vienos valstybės strateginių žaliavų bei energijos tiekimo ar užsienio kapitalo, atstovaujančio ekonomikai, kur laisvoji rinka neužtikrinta ar nestabili, koncentracija kuriame nors ar keliuose sektoriuose, strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui, yra pavojus ne tik ekonominei gerovei, bet ir valstybės saugumui. Lietuvos saugumui pavojų kelia ir šie veiksniai: turto valdymo perėmimas politiniais tikslais nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose ir objektuose, siekiant vykdyti ekonominiam saugumui žalingą veiklą; kitas veiksnys – nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių ūkio objektų ar energetikos įmonių sektoriaus įmonių veiklos sutrikimas, netinkamas šių objektų naudojimas arba nenaudojimas pažeidžiant valstybės interesus bei jų nepakankama apsauga.
Kitas nacionalinį saugumą įtakojantis veiksnys yra netolygi socialinė ir ekonominė raida, didinanti gyvenimo lygio skirtumą tarp įvairių socialinių grupių, yra laikoma pavojaus veiksniu. Tai gali pasireikšti kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukiu, augančiu nedarbo lygiu, kartu skatinant socialinį ir politinį ekstremizmą. Tai skatina nusikalstamumo didėjimą ir kartu yra pavojus nacionaliniam saugumui.
Sekantys nacionalinį saugumą įtakojantys veiksniai yra šeimos instituto nuvertinimas, visuomenės sveikatos būklės blogėjimas, alkoholizmas, toksikomanija, narkomanijos plitimas.
Be to, krikščioniškų vertybių nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, rasistinių, kurstančių etninę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų .ir ideologijų plitimas yra daugelio kitų rizikos veiksnių saugumui šaltinis ir prielaida.
Kalbant apie korupciją, tai ji kelia ypatingą pavojų, nes kenkia teisėtiems asmenų ir valstybės interesams ir kompromituoja įstatymo viršenybę, piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei demokratinėmis valdžios institucijomis. Be to, šešėlinių finansinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla kelia didelę grėsmę valstybei ir visuomenei. Ypač pavojingas yra nelegalus narkotikų ir ginklų platinimas, prekyba žmonėmis, nelegalus verslas ir iš šių bei kitų neteisėtų šaltinių gautų lėšų naudojimas politiniams tikslams siekti.
Nereikėtų pamiršti ir rimtą grėsmę keliančių kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiklos, nukreiptos prieš Lietuvos Respubliką. Šiai veiklai būdingas tradicinių ir netradicinių metodų bei naujų technologijų panaudojimas siekiant neteisėtai gauti informacijos, destruktyviai veikti ir daryti įtaką kariniams pajėgumams, politiniams procesams ir kitoms socialinio bei ekonominio gyvenimo sritims. Įslaptintos informacijos pagrobimas ai neteisėtas atskleidimas, praradimas, sunaikinimas, sugadinimas, rinkimas, pirkimas, pardavimas, laikymas ar platinimas ne tik keltų pavojų Lietuvos Respublikos ir jos sąjungininkių saugumui, bet ir griautų pasitikėjimą Lietuvos Respublika.
Prie globalinių pavojų galima priskirti masinio naikinimo ginklo sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų nelegalus patinimas. Ypač kelią pavojų nuolat didėjanti grupė valstybių ir subjektų, turinčių ar siekiančių įsigyti šiuos ginklus, ir galimybė, kad branduoliniai, cheminiai ar biologiniai ginklai gali būti panaudoti kaip šantažo ar teroro priemonė.
Prie visa to, nesugebėjimas įsitvirtinti ir konkuruoti pasaulinėje informacijos rinkoje, gauti, apdoroti informaciją ir ją pritaikyti valstybės poreikiams, laiku ir tinkamai paneigti kitų subjektų sąmoningai ar nesąmoningai skleidžiamą neobjektyvią informaciją apie Lietuvos Respubliką kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Nekontroliuojama migracija, plintanti nelegali migracija bei didėjanti Lietuvos piliečių emigracija yra dar vienas rizikos nacionaliniam saugumui veiksnys. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, migracijos kontrolė tampa vienu svarbiausių uždavinių. Nevaldoma migracija, kaip regioninių konfliktų padarinys, gali virsti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos Respublikos interesams.
Galų gale dar galima išskirti tokius nacionaliniam saugumui įtaką darančius veiksnius: nelaimingi atsitikimai, avarijos pramonėje, stichinės ir gaivalinės nelaimės, epidemijos ir ekologinės katastrofos.3. Bendrosios išvados.
Kiekvienos valstybės prioritetinis reikalas yra nacionalinis saugumas, t.y. kaip ir kiekviena valstybė taip ir Lietuvos Respublika sukuria Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje numatomi nacionalinio saugumo interesai, saugumo politikos prielaidos, nacionalinio saugumo politika, nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės ir rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui.
Pastarosios grėsmės ir pavojai nacionaliniam saugumui yra labai dinamiškos. To pasekmė yra stiprus tų įtakojančių veiksnių kitimas, kurį įtakoja regioniniai ir globaliniai pokyčiai ir sąlygos.
Kaip jau žinome nacionalinį saugumą įtakojančių veiksnių yra dešimtys, pradedant socialiniu ar ekonominiu gyvenimu ir baigiant politine situacija šalyje. Lietuvos Respublika turi orientuotis į teisingą kelią tam, kad patvirtintų NATO pasitikėjimą šalies sugebėjimu priimti teisingus sprendimus ir užsitikrintų Lietuvos Respublikos karinį, politinį ir ekonominį saugumą. Adekvačiai yra ir su Europos Sąjunga, kuri skatina ekonominę plėtrą ir gerovę ir suteikia nekarines saugumo garantijas. Prisijungimas prie demokratinės Vakarų valstybių bendrijos užtikrina šalies vidaus stabilumą ir atveria naujas bendradarbiavimo galimybes kovojant su organizuotu nusikalstamumu, įveikiant gamtines ir technologines nelaimes.
Tikėtina, kad ateityje sąlygos, galinčios turėti įtakos Lietuvos Respublikos gyvybiniams interesams, neturėtų keistis. Tačiau Lietuvos Respublika turi būti tinkamai pasirengusi sutikti naujus rizikos veiksnius ir grėsmes, kuriuos gali sukelti kintanti saugumo aplinka.

Literatūros sąrašas.

A. Makštutis “ Bakalauro studijų dalyko referatų rengimo metodiniai nurodymai”. 2003.

“Krašto apsauga”. Nr. 2 (71) 2005.01.28 – 2005.02.11.

http://www.sauliusajunga.lt/teises/saugumopgr.html

Leave a Comment