[pic]
VĮŠ “KLAIPĖDOS VERSLO KOLEGIJA”
KLASIKINĖ ANTIKA, SOKRATAS, PLATONAS “DAIKTAI” IR “IDĖJOS” “ARISTOTELIŠKOJI” DIEVO SAMPRATA FILOSOFIJOS REFERATAS
I kurso teisės neakivaizdinio skyriaus studentė Daina Zagurskienė
Dėstytoja : N.Bytautienė
2003 Klaipėda
[pic]
PLANAS
1. Įvadas. Klasikinė antika – Graikija2. SOKRATAS, jo gyvenimas ir mirtis (470 – 399 m.pr.Kr.)3. PLATONAS – idėjų pasaulis. (427- 347m.pr.Kr.)4. ARISTOTELIS, “Aristoteliškoji” Dievo samprata.( 384-322 m.pr.Kr.)5. Išvados.
[pic] Klasikinė antika (Graikija 500-200 m.pr.Kr.)
Kalbėdami apie graikų kultūrą, pirmiausia turime omeny Atėnus.Atėniečiai tikėjo tik viešumoje galintys atskleisti visus savo talentus ir“išreikšt save”. Tokia visuotinė bendruomenė vadinama polis. Šis žodisreiškė daugiau negu miestą ar valstybę- tai buvo way of life, gyvensena,kuria piliečiai didžiavosi. Iš to per kelias kartas išsirutuliuojakultūra, nebe atgamtinę būtybę, bet patį žmogų iškėlusi kaip visuomenėsvertės matą.Graikų mąstysenai realu buvo tai, kas pastovu. Ikisokratikai(prieš Sokratą buvusieji) graikų filosofai ieškojo, kas yra visų tųapraiškų pamatas. Tačiau raktas graikų kultūrai perprasti, koncepsija, rikiuojantipatirtį ir mąstymą, centrinė kategorija, kuri daugiausia formuoja reikšmesir kuriai visos kitos patarnauja, samprata, aiški iš savo esmės- yramintis, kad tikrovėje organiškai slypi pavyzdžiai, struktūrų planai irpamatinės formos, prie kurių prisitaiko plėtodamiesi realūs daiktai; ir kadtos pamatinės formos yra paprastos, pažinios ir racionalios. Išrasdami filosofiją graikai pradėjo naują žmonijos istorijos epochą.Mąstymas pats save atranda, išsivaduoja iš religijos pančių ir patsnusistato dėsnius, mąstymas lieka susietas su bendravimu ir viešukalbėjimu. Mąstymas- tai dialogas, o ne monologas. Filosofija vystosi kaipteigimas ir prieštaravimas, kaip disputo menas ir kaip visapusiško dalyko
nagrinėjimas.Graikai pavadina tai dialektika ( fil. teorija, tikrovėskitimą, raidą aiškinanti vidiniais prieštaravimais, priešybėmis). Ją ypač kultivuoja sofistai- keliaujantys iškalbos mokytojai; jierengia kursus politikams ir dėl savo opurtunizmo (taktika ir politika,kuria siekiama didžiausios naudos iš aplinkybių nepaisant savo principų)įgyja prastą šlovę. Nuo jų atsiriboja trys žvaigždės, kurių neprilygstamaįtaka europiečių mąstymui nemažėja ligi mūsų dienų: tai Sokratas, Platonasir Aristotelis. Jie sudaro vieną žvaigždyną, nes Platonas yra Sokratomokinys, o Aristotelis- Platono. Sokratas (470-399m.pr.Kr.) pergyvenaPeriklio laikus ir Peloponeso karą, Platonas (427-347 m.pr.Kr.) veikiaAtėnų renesanso epochoje, o Aristotelis (384-322 m.pr.Kr.) regi Makedonijosįsiviešpatavimą ir tampa Aleksandro Didžiojo mokytoju.Pažink save
Neištirtas gyvenimas nevertas, kad jį gyventų žmogus
Gyventi – vadinasi, ilgai sirgti
Neklausinėk to, į ką pats žinai atsakymus
Aš žinau, kad nieko nežinau Sokratas
SOKRATAS (470-399 m. pr.Kr.) Šiame referate tik dar kartelį apibendrinsiu tai, kas būtina žinotiapie tris žymius antikos filosofus. Kiekvienas šių filosofų savaipprisidėjo prie Europos kltūros kūrimo. Sokratas pirmasis filosofas , gimęsAtėnuose. Buvo filosofuojama ir iki Sokrato gimimo , tačiau visi filosofaigyvavę ankščiau nei Sokratas buvo vadinami “ikisokratikais”. Gimęs 470- 399 m.pr. Kr. Sokratas du jo pasekėjai gyveno ir kūrėšiame mieste. Yra žinoma , kad pažiūrėti jis buvo bjaurus kaip velnias.Mažas ir storas, išsprogtaakis ir riestanosis. Bet sakoma, kad vidumi buvęsnepaprastai puikus. Esą gali ieškoti dabartyje, gali- praeityje, betniekuomet nerasi tokio kaip jis. Pasakojama, kad Sokrato motina buvusi pribuvėja ir Sokratas savopaties veiklą lyginęs su pribuvėjos darbu. Ne pati pribuvėja gimdo vaiką.Ji tik prižiūri ir padeda gimdyti. Taip ir Sokratas savo užduotimi laikė
padėti žmonėms “pagimdyti” teisingą supratimą. Nes tikrasis pažinimas turikilti iš kiekvieno žmogaus vidaus. Jo negali primesti kiti. Tik pažinimas,kylantis iš vidaus, yra tikrasis “supratimas”. Atėnuose didžiausias dėmesysbuvo skirtas žmogui ir žmogaus vietai visuomenėje. Žinome, kad gimėAtėnuose ir didžiąją gyvenimo dalį praleido gatvėse ir turgaus aikštėse,kur kalbėdavosi su sutiktais žmonėnis. Anot Sokrato, kaimo medžiai niekonegalį jo išmokyti. Kitais kartais jis daugeliui valandų paskęsdavomintyse. Galbūt paslaptingiausia asmenybė visoje filosofijos istorijoje. Jispats neparašė nė eilutės. Vis dėlto Sokratas priskiriamas prie tų, kuriepadarė didžiausią įtaką europietiškajam mąstymui. Tai susiję ir su jodramatiška mirtimi. Apie Sokrato gyvenimą visų pirma sužinome iš Platono,kuris buvo jo mokinys ir pats tapo vienu didžiausių visų laikų filosofu.…Visi žmonės gali suprasti filosofines tiesas, jei tik naudosis protu.“Ateidamas į protą” žmogus turi pasiimti kažko iš savęs. Dėdamasisnežinančiu Sokratas kaip tik ir priversdavo sutiktus žmones protauti.Sokratas puikiai mokėjo “apsimesti” nežinančiu – arba nuduoti, jog yrakvailesnis nei iš tikrųjų. Tai vadinama “sokratiškąja ironija”. Tokiu būdujis nuolatos parodydavo atėniečių mastymo silpnąsias vietas. Tai įvykdavovidury turgaus – taigi visai viešai. Susitikimas su Sokratu dažnai būdavotas pats kaip apsikvailinti ir būti išjuoktam didelės publiko sakivaizdoje. Todėl nenuostabu, kad ilgainiui jis įkyrėjo – ypač valdantiesiems.Sokratas sakė, kad Atėnai yra kaip rambus žirgas, o jis pats – kaip gylys,jį raginantis. Ne pakankinti norėdamas Sokratas piliečiams nuolat neduodavoramybės. Kažkas slypėjo jo viduje, nepalikdamas jokio pasirinkimo. Jisdažnai sakydavosi viduje turįs “dievišką balsą”. Sokratas, pavyzdžiui,atsisakė dalyvauti nuteisiant žmones mirtimi. Be to, nesutiko įduotipolitinių priešininkų. Galiausiai už tai turėjo sumokėti gyvybe. 399m.pr.Kr. Sokratas buvo apkaltintas tuo, kad “netiki dievus” ir “tvirkinajaunuomenę”. Su nedidele balsų persvara 500 narių komisija jį pripažinokaltą.Sokratas tikrai galėjo prašyti malonės. Šiaip ar taip, būtųišgelbėjęs savo kailį, sutikęs palikti Atėnus. Bet būtų buvęs nebeSokratas. Sąžinę – ir tiesą – jis brangino labiau už gyvybę. Jis patikinodirbąs tik valstybės labui. Tačiau, kaip žinome, Sokratas buvo nuteistasmirtimi. Kiek vėliau savo artimiausių draugų akivaizdoje jis išgėrė nuodųtaurę. Ir krito negyvas.
Kodėl Sokratas turėjo mirti? Šį klausimą žmonės užduoda jau 2400 metų.Bet istorijoje jis – ne vienintelis žmogus, ėjęs iki pat liepto galo irmiręs dėl savo įsitikinimų. Sokratas buvo lyginasmas netgi su Jėzumi , ojis ir Sokratas išties turi panašumų.
Jėzus ir Sokratas dar savo amžininkų buvo laikomi mįslingomisasmenybėmis. Nė katras nepaliko rašytinių šaltinių. Taigi turime visiškaipasikliauti įvaizdžiu, kurį sukūrė jų mokiniai. Vis dėlto nekyla abejonių,jog ir vienas, ir kitas buvo tikri iškalbos meistrai. Be to, jie kalbėdavosu išskirtine savikliova, kuri ir žavėdavo, ir keldavo apmaudą. Maža to,abu tarėsi kalbą vardu kažko, kas juos pranoko. Jie metė iššūkį visuomenėsvaldantiesiems, kritikuodami visas neteisybės ir piktnaudžiavimo valdžiaformas. Negana to: už šią veiklą abu sumokėjo gyvybe. Sokratas buvo sofistų amžininkas. Jį, kaip ir sofistus, labiau dominožmogus ir žmogaus gyvenimas nei natūrfilosofijos problemos. Vienas romėnųfilosofas, Ciceronas, po keleto šimtų metų pasakė, kad Sokratas pašaukęsfilosofiją iš dangaus į Žemę ir apgyvendinęs ją miestuose, atvedęs į namus
ir privertęs žmones mąstyti apie gyvenimą ir papročius, apie gėrį ir blogį.Tačiau tarp Sokrato ir sofistų buvo vienas esminis skirtumas. Jisnelaikė savęs sofistu, t.y. mokytu ar išmintingu žmogumi. Todėl, priešingainei sofistai, Sokratas neėmė pinigų už savo pamokas. Ne, Sokratas vadinosave “filosofu” tikrąja šio žodžio prasme. “Filo-sofas” iš tiesų yra tas,kuris siekia išminties.|[pic] |
Sokrato mirtis. Statula. Marmuras. Fragmentas. 1875 – 1877
PLATONAS (427-347 m.pr.Kr.)
“…siela ilgisi savo tikrosios buveines…”
Kai Sokratas turėjo išgerti nuodų taurę, Platonui (427-347 m.pr.Kr.)buvo dvidešimt devyneri. Po Sokrato mirties Platonas iškeliauja, kurį laikądirba vyriausybės patarėju Sirakūzuose, bet jo karjerai ten nesėkmingaipasibaigus (Platonui teko net ir vergu pabūti) grįžta į Atėnus. Ilgą laiką buvo Sokrato mokinys ir atidžiai sekė jam iškeltą bylą.Tai, kad Atėnai tauriausią miesto žmogų galėjo nuteisti mirtimi, jam ne tikpadarė neišdildomą įspūdį. Šis įvykis nulėmė visos jo filosofines veikloskryptį. Sokrato mirtis Platonui aiškiai parodė, koks didelisprieštaravimas gali būti tarp esamų visuomeninių santykių ir to, kasteisinga arba idealu.
Pats Sokratas nieko nerašė. Pirmasis Platono kaip filosofodarbas buvo Sokrato ginamosios kalbos paskelbimas. Jis perteikė Sokratožodžius, pasakytus teisme. Savo mintis užrašinėjo daugelis ikisokratikų, tik, deja, didžioji šiųrašytinių šaltinių dalis neišliko iki mūsų dienų. Kalbant apie Platoną,manoma, kad visi pagrindiniai jo veikalai išsaugoti. (Be Sokrato ginamosioskalbos, jis parašė laiškų rinkinį ir net 35 filosofinius dialogus.) Tai,kad šie raštai išliko, nemažai susiję su tuo, kad Platonas šalia Atėnųįkūrė nuosavą filosofų mokyklą. Ši stovėjo giraitėje, kuri buvo pavadintamitinio graikų herojaus Akademo vardu. Todėl Platono filosofų mokykla gavo
Akademijos pavadinimą. (Vėliau visame pasaulyje buvo įkurta tūkstančiai“akademijų”. Mes ligi šiol kalbame apie “akademikus” ir “akademiniusmokslus”!)Platono mokykloje buvo dėstoma filosofija, matematika ir kūno kultūra.Nors “dėstymas” galbūt nėra tinkamiausias žodis. Platono mokyklojesvarbiausia būdavo gyvi pokalbiai. Todėl neatsitiktinai Platonas rašėdialogo forma. Platoną domino santykis tarp to, kas amžina ir nekintama, ir to, kas“juda”. Jis domisi ir tuo, kas amžina ir nekintama gamtoje, ir tuo, kasamžina ir nekintama moralės ir visuomenės gyvenimo srityje. Taip, Platonuitai visiškai tas pats. Jis bando surasti, nuosavą “tikrovę”, kuri yraamžina ir nekintama. Tiesą pasakius, filosofai tam ir reikalingi. Jienesiveržia į metų gražuolės rinkimus ir nebėga ketvirtadieniais pirktinupigintų pomidorų.