Nacionalinio saugumo strategija

NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJA

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Nacionalinio saugumo strategijos tikslas – numatyti valstybės plėtros viziją, nustatyti nacionalinius interesus bei jų įgyvendinimo priemones. Nacionalinio saugumo strategija nustato pagrindinius nacionalinio saugumo politikos tikslus ir priemones. Ji apima politinės, diplomatinės, gynybinės, ekonominės veiklos ir kitas sritis.
1.2. Lietuvos Respublika įgyvendina šią Nacionalinio saugumo strategiją kaip ilgalaikių politinių nuostatų ir priemonių sistemą, leidžiančią išsaugoti šalies suverenitetą, teritorinį vientisumą, demokratinę konstitucinę santvarką, žmogaus ir piliečio teises bei laisves, saugią asmens aplinką atsirandant saugumo iššūkiams, gausėjant rizikos veiksniams, kylant grėsmėms, krizinėms siituacijoms bei kariniams konfliktams.
1.3. Lietuvos Respublika suvokia savo saugumą kaip suvereniteto ir teritorinio vientisumo išsaugojimą, vidaus saugumo ir tvarkos, demokratinių pagrindų, ūkio subjektų ir gyventojų ekonominio saugumo užtikrinimą bei valstybės gamtinės aplinkos apsaugą.
1.4. Nacionalinio saugumo strategija apibrėžia pagrindinius atskirų valstybės funkcionavimo sričių specializuotų strategijų ir doktrinų tikslus. Šios strategijos ir doktrinos yra tiesiogiai grindžiamos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis ir yra iš naujo peržiūrimos kiekvieną kartą atnaujinant nacionalinio saugumo strategiją.
1.5. Lietuvos Respublikos saugumo politikos darbotvarkę iki Nacionalinio saugumo strategijos peržiūros lemia šiie einamojo laikotarpio saugumo aplinkai būdingi veiksniai:
1.5.1. baigiamieji pasirengimo NATO ir ES narystei darbai;
1.5.2. atsakas į tarptautinio terorizmo iššūkį.

2. SAUGUMO POLITIKOS PAGRINDINĖS PRIELAIDOS

2.1. Po penkių dešimtmečių okupacijos 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė ir šalis vystosi kaip moderni, politiniu, ekonominiu, socialiniu ir ku

ultūriniu požiūriu brandi demokratinė valstybė, aktyviai integruojasi į tos pačios vertybinės orientacijos demokratinių valstybių susivienijimus. Sovietinio bloko iširimas, laisvės bei nepriklausomybės atkūrimas sudarė tinkamas sąlygas Lietuvos Respublikai nustatyti savo saugumo interesus bei politiką.
2.2. Šiandien Lietuvos Respublikos padėtis tarptautinio saugumo sistemoje yra geriausia per pastarąjį dešimtmetį. Pasaulyje visuotinai pripažinta ir gerbiama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, stabiliai auga šalies ekonomika, palaikomi draugiški santykiai ir vykdomas praktinis bendradarbiavimas su kaimynais, mažumos yra sėkmingai integruotos į Lietuvos visuomenę, sukaupta dešimtmetė demokratijos institucijų funkcionavimo patirtis, efektyviai įgyvendinta demokratinė civilinė kariuomenės kontrolė, sėkmingai vyksta integracija į pasaulio ir Vakarų institucijas.
2.3. Dabartiniu laikotarpiu dauguma tradicinių ir naujų iššūkių Lietuvos Respublikos saugumui yra transnacionalinio pobūdžio. Netgi politinės, karinės, ekonominės ar kitokios krizės atskirų valstybių viduje turi didelių pasekmių kitoms valstybėms, tiek kaimyninėms, tiek irr tolimesnėms. Lietuvos Respublika tarptautinį saugumą laiko nedalomu ir savo saugumą siekia užtikrinti kaip platesnės regioninės, europinės ir globalinės valstybių bendrijos saugumo neatskiriamą sudedamąją dalį. Šalia nacionalinių saugumo užtikrinimo pastangų Lietuvos Respublika pagal turimus išteklius kartu su tarptautiniais partneriais prisideda prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo kituose Europos regionuose, be to, yra pasiryžusi prireikus remtis tarptautinių partnerių pagalba, jei kiltų krizinė situacija Lietuvoje. Todėl Lietuvos Respublika siekia susisieti tarpusavio politiniais, kariniais ir ekonominiais sąjungininkų įsipareigojimais su tomis valstybėmis, kurios išpažįsta tas pa
ačias politines, socialines, kultūrines ir moralines vertybes, ir tuo pat metu ypatingą reikšmę teikia bendradarbiavimui su visais kaimynais, stabiliam demokratijos, pilietinės visuomenės ir laisvosios rinkos ekonomikos plėtros funkcionavimui kaimyninėse šalyse. Prisijungimas prie tokiomis vertybėmis pagrįstų tarptautinių institucijų ir dalyvavimas jų veikloje yra esminė Nacionalinio saugumo strategijos dalis. Ypatingą vietą tarp tokių institucijų užima NATO ir ES, o Lietuvos Respublikos narystė jose yra didžiausias nacionalinis prioritetas.
2.4. Lietuvos Respublika šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl nė vienos užsienio valstybės nelaiko priešu. Lietuvos Respublikos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė. Ji nėra nukreipta prieš kitos valstybės teisėtus interesus.
2.5. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo požiūriu globalizacija vertintina kaip objektyvus procesas, neišvengiamai atsirandantis dėl žmonijos mokslinės, techninės, ekonominės ir kitokios civilizacijos pažangos, su tuo susijusio įvairių šalių ir regionų tarpusavio priklausomybės stiprėjimo bei daugiausia nuo to priklausančių tarptautinės ekonominės, politinės ir kultūrinės integracijos procesų. Pagrindinis globalizacijos padarinys saugumo srityje – pasaulio saugumą ir stabilumą lemiančių veiksnių internacionalizacija. Matydama savo saugumo ateitį kaip saugios Europos ir saugaus pasaulio ateities dalį, Lietuva atsiveria globalizacijos procesams.
Globalizacija nereiškia nacionalinio savitumo automatinio ir visiško niveliavimo. Priešingai, ji suteikia galimybę praturtinti Lietuvos nacionalinę kultūrą, civilizaciją ir visuomeninę politinę praktiką vertingiausiais pasaulio atitinkamų sričių laimėjimais ir, atvirkščiai, didžiausi Lietuvos laimėjimai gali ta
apti integralia pasaulio kultūros ir civilizacijos paveldo dalimi. Todėl Lietuvos Respublika globalizacijos nelaiko grėsme nacionaliniam saugumui.

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGUMO INTERESAI

3.1. Gyvybiniai interesai. Lietuvos Respublikos saugumas grindžiamas nacionalinių interesų apsauga. Gyvybiniams interesams apsaugoti naudojamos visos įmanomos priemonės. Pagrindinė nacionalinio saugumo nuostata yra ta, kad nesėkmė saugant gyvybinius interesus iš karto ir labai grėstų Lietuvos valstybės ir visuomenės egzistavimui. Gyvybiniai interesai yra:
3.1.1. Lietuvos Respublikos suverenitetas, teritorinis vientisumas ir demokratinė konstitucinė santvarka;
3.1.2. pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga;
3.1.3. taika ir gerovė valstybėje.
3.2. Pirmaeiliai interesai – tai interesai, kurių neginant būtų laikui bėgant pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai. Pirmaeiliai interesai yra:
3.2.1. globalus ir regioninis stabilumas;
3.2.2. laisvė ir demokratija Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse;
3.2.3. visų euroatlantinės erdvės valstybių saugumo politikos atvirumas ir nusakomumas;
3.2.4. strategiškai svarbių žaliavų ir alternatyvių energijos tiekimo šaltinių užtikrinimas;
3.2.5. ekologiniu požiūriu saugus regionas.

4. IŠŠŪKIAI, PAVOJAI IR GRĖSMĖS

4.1. Globalizacija kelia nekarinio pobūdžio iššūkius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, į kuriuos pavienės valstybės yra nepajėgios efektyviai reaguoti. Tokie transnacionaliniai reiškiniai kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, nelegali prekyba ginklais, narkotikais, nelegali migracija, pavojingų ligų (tarp jų ir AIDS) plitimas peržengia valstybių sienas ir tampa tarptautinio saugumo iššūkiais, pavojais ir grėsmėmis. Būtent tokių grėsmių ir pavojaus veiksnių plitimo tikimybė didėja.
4.1.1. Terorizmas kelia rimtą grėsmę pasaulio bendrijos – taigi ir Lietuvos – saugumui, tačiau Lietuvos Respublikai ši gr

rėsmė yra labiau išorinio pobūdžio. Vidaus situacija ir istorinė šalies patirtis nesudaro sąlygų formuotis plataus masto vidaus teroristinių struktūrų tinklui. Šis pavojus pirmiausia kyla iš užsienio:
4.1.1.1. Lietuvos Respublika gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu. Terorizmo aktai gali būti nukreipti prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą ar (ir) strateginius objektus, taip pat užsienio šalių objektus Lietuvoje.
4.1.1.2. Lietuvos Respublika gali tapti tranzitine šalimi tarptautiniam terorizmui, nukreiptam prieš kitas šalis. Vidaus terorizmo grėsmę gali padidinti šios aplinkybės:
4.1.1.2.1. politinio ekstremizmo apraiškos Lietuvos Respublikoje;
4.1.1.2.2. socialinė ir ekonominė diferenciacija gali sukurti prielaidas socialiniam terorizmui (tokio teroro aktai gali būti nukreipti prieš atskiras valstybines ar privačias įstaigas, kurių veiklą tam tikros visuomenės grupės sieja su savo blogėjančia socialine padėtimi);
4.1.1.2.3. globalizacijos įsigalėjimas pasaulyje ir antiglobalistinių judėjimų stiprėjimas gali skatinti šių judėjimų vietinių padalinių aktyvumą ir sukurti prielaidas specifiniam terorizmui (prisidengiant kova su globalizacija, aplinkos tarša ir pan.).
4.1.2. Tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau karinės jėgos demonstravimas, provokacijos ir grasinimas panaudoti jėgą išlieka pavojumi Lietuvos Respublikos saugumui.
4.1.3. Pernelyg didelė Lietuvos Respublikos priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų bei energijos tiekimo ar užsienio kapitalo, atstovaujančio ekonomikai, kur laisvoji rinka neužtikrinta ar nestabili, koncentracija kuriame nors ar keliuose ekonomikos sektoriuose, strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui, yra potencialus pavojus ne tik ekonominei gerovei, bet ir šalies saugumui.
4.1.4. Tam tikri ekonominiai veiksniai gali kelti pavojų Lietuvos Respublikos saugumui, jos gyventojų gerovei, valstybės nepriklausomybei ar konstitucinei santvarkai. Tai galėtų būti:
4.1.4.1. turto valdymo perėmimas politiniais tikslais nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose ir objektuose, siekiant vykdyti ekonominiam saugumui žalingą veiklą;
4.1.4.2. nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių ūkio ir energetikos sektorių nevisavertis funkcionavimas bei nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių objektų veiklos sutrikimas, netinkamas šių objektų naudojimas arba nenaudojimas pažeidžiant valstybės interesus.
4.1.5. Netolygi socialinė ir ekonominė raida, didinanti gyvenimo lygio skirtumą tarp įvairių socialinių grupių, yra laikoma pavojaus veiksniu. Ji gali pasireikšti kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukiu, augančiu nedarbo lygiu, kartu skatindama socialinį ir politinį ekstremizmą. Šis pavojus lemia nusikalstamumo didėjimą, o tai taip pat yra pavojaus nacionaliniam saugumui veiksnys.
4.1.6. Antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, rasistinių, kurstančių etninę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas yra daugelio kitų iššūkių saugumui šaltinis ir prielaida.
4.1.7. Korupcija kelia ypatingą pavojų, kadangi kenkia teisėtiems asmenų bei valstybės interesams ir kompromituoja įstatymo viršenybę, piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei demokratinėmis valdžios institucijomis.
4.1.8. Šešėlinių finansinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla kelia didelę grėsmę valstybei ir visuomenei. Ypač didelį rūpestį kelia nelegalus narkotikų ir ginklų platinimas, prekyba žmonėmis, nelegalus verslas.
4.1.9. Užsienio žvalgybos tarnybų veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respubliką, kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui. Jai būdingas tradicinių ir netradicinių metodų bei naujų technologijų panaudojimas siekiant gauti informacijos, destruktyviai veikti ir turėti įtakos kariniams pajėgumams, politiniams procesams ir kitoms socialinio bei ekonominio gyvenimo sritims. Įslaptintos informacijos pagrobimas ir (ar) neteisėtas atskleidimas, praradimas, sunaikinimas, sugadinimas, rinkimas, pirkimas, pardavimas, laikymas ar platinimas ne tik keltų pavojų Lietuvos Respublikos bei jos partnerių saugumui, bet ir griautų pasitikėjimą Lietuvos Respublika.
4.1.10. Masinio naikinimo ginklų, jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų nelegalus platinimas išlieka globaliniu pavojumi. Ypač kelia susirūpinimą nuolat didėjanti grupė šalių ir subjektų, turinčių ar siekiančių įsigyti šiuos ginklus, ir galimybė, jog branduoliniai, cheminiai ar biologiniai ginklai gali būti panaudoti kaip šantažo ar teroro priemonė.
4.1.11. Nekontroliuojama migracija yra iššūkis nacionaliniam saugumui, nors šiuo metu Lietuvos Respublika nėra pagrindinis migracijos srauto taikinys. Nevaldoma migracijos banga, galinti iškilti kaip regioninių konfliktų pasekmė, gali virsti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos Respublikos interesams.
4.1.12. Lietuvos Respublikos saugumui egzistuoja nelaimingų atsitikimų pramonėje, stichinių nelaimių, epidemijų ar ekologinių katastrofų pavojus.
4.2. Išvardytos grėsmės ir pavojai yra dinamiški, todėl gali smarkiai keistis priklausomai nuo vidaus, regioninių ir globalinių pokyčių bei sąlygų.

5. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGUMO POLITIKA

5.1. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:
5.1.1. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos tikslai yra apsaugoti gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinius interesus, neutralizuoti grėsmes ir neleisti pavojaus veiksniams virsti grėsmėmis. Šių tikslų prioritetas yra gyvybinių interesų apsauga.
5.1.2. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra draugiški santykiai su užsienio valstybėmis, regioninis stabilumas, taika ir integracija į euroatlantinę erdvę.
5.1.3. Artimiausiu metu svarbiausias uždavinys yra pasiekti narystę NATO, gavus pakvietimą NATO viršūnių susitikime Prahoje 2002 metų lapkritį, ir integracija į Europos Sąjungą.
5.2. Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos ir įgyvendinimo kryptys:
5.2.1. Esminė Lietuvos Respublikos strateginė nuostata yra įtvirtinti laimėjimus ir pastarojo dešimtmečio teigiamus pokyčius, padaryti juos negrįžtamus. Tinkamiausiu ir patikimiausiu būdu šiems istoriniams laimėjimams stabilizuoti Lietuvos Respublika laiko NATO ir ES plėtrą priimant į šias organizacijas deramai pasirengusias kandidates, tarp jų ir Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikos ir abiejų kitų Baltijos valstybių – Estijos ir Latvijos – narystė NATO ir ES ilgam įtvirtins ne tik jų pačių, bet ir Baltijos regiono saugumą bei stabilumą, ir tai bus ilgalaikis visų regiono valstybių saugumo laimėjimas.
5.2.2. Lietuvos Respublikos saugumo politika numato karinės jėgos panaudojimą tiek individualios, tiek kolektyvinės gynybos nuo išorinės agresijos atvejais pagal 1945 m. Jungtinių Tautų Įstatų 51-ąjį straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus bei tarptautinius įsipareigojimus arba tarptautinėse taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų Įstatų VII skyriaus pagrindu pagal konkrečios operacijos ginkluotos jėgos panaudojimo taisykles.
5.2.3. Patvirtinus šią Nacionalinio saugumo strategiją turi būti rengiamos ar peržiūrimos specializuotos strategijos ir doktrinos. Šiuo požiūriu pagrindiniai principai diplomatijos (užsienio politika), karinėje ir žvalgybos (gynybos politika), vidaus saugumo (viešasis saugumas, ekonominė politika, socialinis saugumas, taip pat aplinka ir kultūrinis palikimas) srityse yra:
5.2.3.1. Vidaus stabilumas ir gerovė. Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politika orientuota į vidaus socialinio ir ekonominio stabilumo stiprinimą. Tai apima visuomenės saugumo užtikrinimą, taip pat fiskalinės ir monetarinės politikos stabilumą, užsienio prekybos augimą, ekonominės plėtros skatinimą, privatizaciją, socialinę paramą, kovą su korupcija, pilietinės visuomenės stiprinimą, kultūros ir civilizacijos vystymą ir integraciją į tarptautines ekonomines ir kultūrines organizacijas. Saugumo politikos prioritetai yra:
5.2.3.1.1. Vidaus saugumas. Vienas didžiausių prioritetų užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą yra kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Šios grėsmės socialiniam stabilumui neigiamai veikia visuomenės saugumą ir ekonomikos plėtrą.
5.2.3.1.2. Žmogaus ir piliečio teisės. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savo piliečiams ir kitiems jos teritorijoje esantiems žmonėms tarptautinės teisės pripažintas žmogaus ir piliečio teises, įskaitant tautinių ir kitokių mažumų teises.
5.2.3.1.3. Teisėti visuomenės interesai. Lietuvos Respublika garantuoja visų jos teritorijoje esančių asmenų teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų pasikėsinimų. Tuo tikslu plėtojama ir įgyvendinama veiksminga nusikaltimų kontrolės ir prevencijos politika.
5.2.3.1.4. Stabilus ekonomikos augimas. Strateginis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo prioritetas yra sukurti tinkamas sąlygas ekonomikai augti siekiant užtikrinti aukštesnį piliečių gyvenimo lygį.
5.2.3.1.5. Socialinis saugumas ir stabilumas. Svarbus saugumo elementas yra negatyvių struktūrinių ekonominių reformų pasekmių ir išorės poveikio pasekmių gyventojų užimtumui šalinimas bei šešėlinio užimtumo mažinimas. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi turėti pakankamas socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo sąlygas. Socialiai savarankiškos, vieningos ir kartu stabilios visuomenės kūrimas yra pagrindinis Lietuvos Respublikos saugumo elementas.
5.2.3.2. Atgrasymas ir patikima gynyba. Valstybės gynyba susideda iš karinio saugumo ir pilietinio pasipriešinimo. Tai viena iš pagrindinių valstybės saugumo politikos priemonių. Išvestinės gynybos politikos ir strategijos turi laikytis šių keturių strateginių principų:
5.2.3.2.1. demokratinė kariškių kontrolė, apimanti pilietiškumo ir patriotizmo skatinimą bei abipusio kariškių ir civilių gyventojų pasitikėjimo įtvirtinimą;
5.2.3.2.2. atgrasymas, kuris remiasi pasirengimu gynybai, o ne puolimui, įskaitant Lietuvos Respublikos gynybos sistemos ir pajėgumų stiprinimą;
5.2.3.2.3. visuotinė ir besąlyginė gynyba;
5.2.3.2.4. euroatlantinis solidarumas ir kolektyvinė gynyba, apimanti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą ir aktyvų tarptautinį karinį bendradarbiavimą (diplomatija, pagalba kitų šalių ginkluotosioms pajėgoms).
5.2.3.3. Euroatlantinė integracija ir stabilumas. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantinės gynybos sistemos dalis. Lietuvos Respublika užsienio ir vidaus politikos priemonėmis siekia visavertės ir visapusiškos integracijos į euroatlantinę erdvę. Visos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją rengia ir vykdo politiką, užtikrinančią euroatlantinio regiono stabilumo ir integracijos tikslus:
5.2.3.3.1. Integracija į NATO ir ES. Narystė NATO ir ES, apimanti visišką paramą plėtros procesui, yra du lygiaverčiai Lietuvos Respublikos saugumo politikos prioritetai. Integracijos į NATO ir ES procesai stiprina ir papildo vienas kitą. Narystė vienoje organizacijoje (NATO arba ES) nepakeičia narystės kitoje.
5.2.3.3.2. Aktyvus dalyvavimas palaikant taiką ir tarptautinį stabilumą. Lietuvos Respublika teikia prioritetą konfliktų prevencijai, diplomatijai ir tarptautinės teisės priemonėms. Ypatingas prioritetas teikiamas tarptautiniam krizių valdymui, masinio naikinimo ginklų prevencijai, tarptautiniams ginklų kontrolės režimams, politikai bei įstatymų leidybai, nukreiptai prieš naujas grėsmes, pavojus bei saugumo iššūkius.
5.2.3.3.3. Gerų kaimyninių santykių skatinimas ir regioninis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublika teikia prioritetą bendradarbiavimui Baltijos jūros regione, Šiaurės Europoje ir su Rusijos Federacija. Lietuvos Respublika plėtoja ir stiprina dvišalius bei daugiašalius santykius. Taip pat vykdoma specifinė politika, pavyzdžiui, pragmatiškas selektyvus bendradarbiavimas su Baltarusija.
5.2.4. Įstatymų leidyba. Nacionalinę įstatymų ir kitų norminių teisės aktų bazę sistemingai siekiama derinti su galiojančiais ES ir NATO teisės dokumentais, joje numatomi teisiniai ir instituciniai narystės šiose organizacijose įsipareigojimų vykdymo mechanizmai. Analizuodama, kaip įgyvendinama Nacionalinio saugumo strategija, Vyriausybė inicijuoja būtinų įstatymų priėmimą ar esamų įstatymų pataisas.
5.2.5. Bendrieji išteklių prioritetai. Atsižvelgiant į išteklių paskirstymą įvairioms sritims, tiesiogiai veikiančioms bendrą Lietuvos Respublikos saugumą, prioritetas teikiamas veiklai, kuri skatina ekonomikos plėtrą, socialinį stabilumą, pilietinės sąmonės ugdymą ir didina atsako į grėsmes pajėgumus, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, susijusiai su integracija į NATO ir ES.

6. PAGRINDINIAI NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS

6.1. Saugumo aplinkos formavimas. Lietuvos Respublika formuodama ir įgyvendindama šalies saugumo politiką griežtai laikosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų, išdėstytų 1945 m. Jungtinių Tautų Įstatuose, 1975 m. Helsinkio Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamajame akte bei kituose tarptautinės teisės dokumentuose. Svarbiausi saugumo aplinkos formavimo būdai ir priemonės yra:
6.1.1. Integracija į NATO. Pagrindinė priemonė ateityje užtikrinant tiek vidaus, tiek regiono saugumą ir stabilumą Lietuvos Respublikai yra narystė NATO. Lietuvos Respublika yra skyrusi išteklių veiksmams narystei NATO pasiekti. Svarbiausi iš šių veiksmų:
6.1.1.1. Narystės veiksmų planas. Iki pat narystės NATO pradžios Lietuvos Respublika įgyvendina pagal Narystės veiksmų plano iniciatyvą rengiamą ir kasmet atnaujinamą Nacionalinę pasirengimo narystei NATO programą. Parlamentinių partijų politinio sutarimo dėl narystės NATO siekio bei jų Gynybos politikos susitarimo pagrindu Lietuvos Respublika ir toliau skiria būtiną valstybės lėšų dalį krašto apsaugai stiprinti ir suderinamumui su NATO didinti. Bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis ir visuomenės informavimo priemonėmis, Vyriausybė nuolat šviečia visuomenę NATO politikos, Lietuvos Respublikos narystės šioje organizacijoje privalumų ir su ja susijusios atsakomybės klausimais.
6.1.1.2. NATO veikla. Lietuvos Respublika ir toliau aktyviai bendradarbiauja su NATO ir narystės joje siekiančiomis šalimis Euroatlantinės partnerystės taryboje, Partnerystės taikos labui programoje, Planavimo ir peržiūros procese, kryptingai panaudodama šį bendradarbiavimą praktiniam pasirengimui narystei NATO. Savo ištekliais Lietuvos Respublika ir toliau aktyviai prisideda prie NATO pagal tarptautinį mandatą vadovaujamų taikos palaikymo operacijų.
6.1.1.3. Bendradarbiavimas su NATO valstybėmis. Siekdama narystės NATO, o kartu ir stiprinti regiono saugumą, Lietuvos Respublika toliau plėtoja dvišalį ir daugiašalį politinį, saugumo ir gynybinį bendradarbiavimą su NATO valstybėmis, kad:
6.1.1.3.1. konsoliduotų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemą;
6.1.1.3.2. stiprintų nacionalinio ir tarptautinio krizių valdymo pajėgumus;
6.1.1.3.3. diegtų NATO standartus įvairiose srityse;
6.1.1.3.4. skatintų NATO valstybių vyriausybių ir parlamentų politinę paramą Lietuvos Respublikos narystei NATO.
6.1.1.4. Strateginė partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Lietuvos Respublika tęsia bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – strateginiu šalies partneriu. Lietuvos Respublika laiko Jungtines Amerikos Valstijas pagrindiniu Europos saugumo partneriu. 1998 m. JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės chartijos įgyvendinimas lieka svarbia priemone plėtojant strateginę partnerystę su JAV. Lietuvos Respublika palaiko ir plėtoja glaudžius ryšius su Lietuvos išeivija JAV, didžiausia Lietuvos bendruomene užsienyje, kaip svarbų savo strateginės partnerystės su JAV veiksnį. Lietuvos Respublika ir toliau teiks politinę ir praktinę paramą antiteroristinei kampanijai, vadovaujamai Jungtinių Amerikos Valstijų, tapusių teroristinių išpuolių 2001 m. rugsėjo 11 d. taikiniu.
6.1.1.5. Bendradarbiavimas su narystės NATO siekiančiomis šalimis. Lietuvos Respublika plėtoja politinį ir gynybinį bendradarbiavimą su panašių saugumo politikos tikslų siekiančiomis Estija, Latvija bei kitomis Vilniaus proceso, t. y. NATO narystės siekiančiomis ir Narystės veiksmų planą įgyvendinančiomis, valstybėmis. Lietuvos Respublika siekia trišalio karinio bendradarbiavimo su Estija ir Latvija: sukurtus bendrus karinius dalinius, mokymo įstaigas ir gynybinės infrastruktūros objektus plėtoti kaip būsimos NATO integruotos karinės struktūros dalis.
6.1.1.6. Atstovavimo NATO institucijose stiprinimas. Lietuvos Respublikai integruojantis į NATO bei artėjant visateisei narystei šioje organizacijoje, Lietuvos Respublika plečia ir stiprina savo diplomatinį bei saugumo politiką formuojančių ir įgyvendinančių žinybų atstovavimą NATO būstinėje, NATO specializuotuose komitetuose bei agentūrose, NATO integruotos karinės struktūros štabuose ir vadavietėse.
6.1.2. Integracija į Europos Sąjungą. Svarbaus šiuo metu vykstančio su ES naryste susijusio darbo dalis Lietuvos Respublikai yra iki 2002 m. pabaigos baigti stojimo į šią sąjungą derybas ir prisiimti narystės įsipareigojimus nuo 2004 m. sausio 1 d. Šiuo tikslu Lietuvos Respublika vykdydama administracines ir ekonomines reformas derina savo šalies teisinę sistemą ir praktiką su ES teisynu (acquis communautaire). Lietuvos Respublikos Vyriausybė informuoja visuomenę apie ES uždavinius, laimėjimus, atskiras kryptis bei būsimos Lietuvos narystės ES pasekmes ir įsipareigojimus. Kitos svarbios veiklos kryptys Lietuvos Respublikai yra:
6.1.2.1. solidarumas su ES bendrąja užsienio politika ir dalyvavimas kartu su ES formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką kaip veiksnį, papildantį ir sustiprinantį transatlantinę Europos ir JAV saugumo partnerystę;
6.1.2.2. bendradarbiavimas su ES valstybėmis ir institucijomis, veiksmingas ES ir jos atskirų valstybių Lietuvos Respublikai teikiamos paramos panaudojimas;
6.1.2.3. administracinis prisitaikymas valstybės viduje;
6.1.2.4. Lietuvos Respublikos diplomatinio ir atskirų žinybų atstovavimo ES institucijose ir specializuotose agentūrose stiprinimas.
6.1.3. Tarptautinio bendradarbiavimo ir geros kaimynystės santykių stiprinimas. Lietuvos Respublika dalyvauja veiksmuose ir priemonėse, orientuotose į strateginės aplinkos kaimyniniuose regionuose gerinimą. Svarbiausi veiksmai:
6.1.3.1. Bendradarbiavimas Baltijos jūros regione. Lietuvos Respublika deda pastangas skatinti stabilumą ir gerovę Baltijos jūros regione. Tokio bendradarbiavimo saugumo dimensiją sudaro šios kryptys:
6.1.3.1.1. trišalis bendradarbiavimas saugumo srityje su Estija ir Latvija, įskaitant ir bendrus karinius projektus;
6.1.3.1.2. glaudus daugiašalis ir dvišalis bendradarbiavimas su Šiaurės Europos šalimis: Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija, kurios teikia Lietuvai didelę paramą rengiantis narystei NATO ir ES;
6.1.3.1.3. dalyvavimas daugiašalėse iniciatyvose, įtraukiančiose į bendradarbiavimą regione jo strateginius partnerius, ypač Europos Sąjungą ir jos atskiras valstybes bei JAV, ir skatinančiose įtraukti Rusijos Federaciją į praktinį abipusiškai naudingą bendradarbiavimą su Vakarais;
6.1.3.1.4. aktyvus dalyvavimas Baltijos jūros valstybių tarybos darbe.
6.1.3.2. Strateginė partnerystė su Lenkija. Lietuvos Respublika plėtoja bendradarbiavimą su Lenkija – strategine šalies partnere. Šis bendradarbiavimas vyksta visais lygiais: tarp abiejų šalių parlamentų, vyriausybių, įvairių institucijų, universitetų, vietos ir savivaldybių valdžios bei kitų nevyriausybinių institucijų, skatinančių visuomeninius santykius. Lietuvos Respublika siekia pasiremti Lenkijos (ir kitų naujųjų NATO narių) stojimo į NATO ir adaptavimosi prie narystės reikalavimų patirtimi. Dėl savo geografinės padėties Lenkija laikoma būtina grandimi integruojant Lietuvos ūkio, informacinę, ryšių, transporto, energetikos infrastruktūrą į atitinkamas Vakarų Europos sistemas, o jos gynybinę infrastruktūrą įtraukiant į NATO integruotą karinę struktūrą.
6.1.3.3. Santykiai su Rusijos Federacija. Vienu iš prioritetų Lietuvos Respublikai lieka skatinti tarpusavio pasitikėjimą su Rusijos Federacija tarptautinio saugumo srityje. Lietuvos Respublika naudojasi daugiašalių ginklų kontrolės bei pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių teikiamomis galimybėmis; įgyvendina dvišales su Rusija sutartas pasitikėjimą ir saugumą skatinančias priemones; imasi vienašališkų saugumo ir gynybos politikos atvirumo Rusijai ir kitoms kaimynėms veiksmų. Lietuvos Respublika remia daugiašales iniciatyvas, skirtas įtraukti Rusiją į glaudesnį prasmingą praktinį bendradarbiavimą su NATO, ir pati aktyviai jose dalyvauja. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su Rusija užtikrinant jos karinį tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvos Respublikos teritoriją abipusiškai priimtinais ir teisiškai reglamentuotais būdais. Šis tranzitas vyksta pagal kasmet pratęsiamo dvišalio susitarimo nuostatas ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Lietuva iš esmės patenkinta esamo karinio tranzito režimo funkcionavimu. Artėjanti Lietuvos narystė NATO ir ES nekeičia Lietuvos požiūrio bendradarbiauti su Rusija ir užtikrinti Rusijos civilinio, komercinio ir karinio tranzitų per Lietuvos teritoriją sąlygomis, neprieštaraujančiomis Šengeno acquis.
6.1.3.4. Lietuvos Respublika ypač suinteresuota politiniu, socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu stabilumu Kaliningrado srityje, kadangi nestabilumas gali sukelti gretimoms valstybėms, tarp jų Lietuvai, rimtų problemų, susijusių su kontrabanda, organizuoto nusikalstamumo plitimu, nekontroliuojamais migracijos srautais ir aplinkos tarša. Kiti Lietuvos Respublikos interesai Kaliningrado srityje – geros kaimynystės ir ekonominės, prekybinės bei kultūrinės partnerystės santykių palaikymas, srities ekonominio išsivystymo atsilikimo ir gyvenimo lygio atsilikimo nuo kaimyninių valstybių, ypač šioms stojant į ES, mažinimas.
6.1.3.5. Santykiai su Baltarusija. Kaip demokratinė valstybė ir Baltarusijos kaimynė, Lietuvos Respublika suinteresuota pilietinės visuomenės formavimusi bei demokratiniu normų ir principų diegimu šioje šalyje, jos gyventojų gerove ir vidaus padėties stabilumu. Lietuvos Respublika vykdo pragmatiško selektyvaus bendradarbiavimo praktiniu lygiu taktiką. Ši taktika, be kitų sričių, apima valstybės sienos apsaugos ir pasienio kontrolės tarnybų bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių taikymą, bendradarbiavimą su Baltarusijos nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaidos atstovais ir pan. Stiprėjant demokratinėms tendencijoms Baltarusijoje, Lietuvos Respublika plės bendradarbiavimo sričių mastą.
6.1.3.6. Tarpregioninis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublika aktyviai dalijasi bendradarbiavimo saugumo srityje Baltijos jūros regione patirtimi su kitų suinteresuotų regionų, ypač Vidurio Europos, Balkanų, Užkaukazės ir Vidurio Azijos, valstybėmis.
6.1.3.7. Dalyvavimas tarptautinėse taikos operacijose, krizių valdyme ir prevencijoje. Lietuvos Respublika teikia prioritetą dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo tarybos mandatą turinčių organizacijų vadovaujamose operacijose. Lietuvos Respublika plėtoja savo šalies karines ir civilines policijos pajėgas, įtrauktas į JTO registrą kaip nuolatinės parengties pajėgas. Lietuvos Respublika ketina prisijungti prie tarptautinių susitarimų, sudarančių daugianacionalinės Nuolatinės parengties greitojo reagavimo brigados (SHIRBRIG), skirtos JTO operacijoms, pagrindą, ir aktyviai dalyvauti šios brigados veikloje. Kiek galėdama Lietuvos Respublika ir toliau prisidės prie konfliktų prevencijos, taikdarystės, taikos kūrimo iniciatyvų ir kitų diplomatinių, civilinės policijos bei stebėjimo JTO, ESBO ir kitų tarptautinių organizacijų vadovaujamų misijų.
6.1.3.8. Masinio naikinimo ginklai. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis ir pareigingai taiko visas tarptautinių susitarimų bei konvencijų nuostatas, numatančias masinio naikinimo ginklo, jo komponentų bei gamybos technologijų, taip pat branduolinių, cheminių ir biologinių medžiagų platinimo apribojimą ar uždraudimą.
6.1.3.9. Tarptautinė ginklų kontrolė. Lietuvos Respublika laiko tarptautinius ginklų kontrolės ir pasitikėjimą bei saugumą skatinančių priemonių režimus svarbiu pasaulio ir ypač Europos saugumo elementu. Lietuvos Respublika aktyviai dalyvauja JTO ir ESBO ginklų kontrolės režimuose. Dalyvaudama daugiašaliuose režimuose, Lietuvos Respublika tariasi su atskiromis kaimyninėmis valstybėmis dėl dvišalių saugumą ir pasitikėjimą skatinančių priemonių taikymo bei aktyviai rengiasi galimam prisijungimui prie tokių tarptautinių ginklų kontrolės ir pasitikėjimą bei saugumą skatinančių priemonių režimų, kaip adaptuota 1990 m. Konvencinių pajėgų Europoje sutartis ir 1992 m. Helsinkio atviros oro erdvės sutartis. Remdama 1997 m. Otavos konvenciją dėl sausumos minų naudojimo, kaupimo, gaminimo ir transportavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo ir jau šiuo metu laikydamasi jos reikalavimų, Lietuvos Respublika sieks kuo efektyviau pasirengti būsimam jos ratifikavimui ir visiškam jos nuostatų įgyvendinimui.
6.1.4. Kova su iššūkiais ir pavojais tarptautiniam saugumui. Lietuvos Respublika teikia pirmenybę konkretiems veiksmams kovoje su terorizmu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, nelegalia prekyba narkotikais, nelegalia migracija, kontrabanda ir reagavimui į kitus šiuolaikinius saugumo iššūkius, tokius kaip nusikalstamumas informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje. Lietuvos Respublika kartu su kitais užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis rengia, ratifikuoja ir įgyvendina tarptautinės teisės dokumentus, kreipdama ypatingą dėmesį į Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijas, skatina tarpžinybinį policijos pajėgų, pasienio kontrolės tarnybų, muitinių ir specialiosios paskirties tarnybų bendradarbiavimą dvišalių susitarimų pagrindu bei per tokias tarptautines organizacijas, kaip Interpolas ir Europolas.
6.1.5. Terorizmo prevencija. Kovos su terorizmu programa apima:
6.1.5.1. dalyvavimą tarptautinės bendruomenės kovoje su terorizmu;
6.1.5.2. bendrosios antiteroristinės teisinės bazės plėtrą;
6.1.5.3. potencialių terorizmo taikinių, iš jų svarbios infrastruktūros, apsaugą;
6.1.5.4. galimų teroro aktų užsakovų ir vykdytojų nustatymą;
6.1.5.5. teroristinių grupuočių finansinių šaltinių ir finansavimo būdų nustatymą ir nutraukimą;
6.1.5.6. aiškiai apibrėžtų teroro aktų tyrimo procedūrų sukūrimą;
6.1.5.7. nuolatinį pasirengimą likviduoti teroro aktų sukeltas krizines situacijas;
6.1.5.8. antiteroristinės žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą.
6.2. Vidinio, ekonominio ir socialinio saugumo stiprinimas:
6.2.1. Nusikaltimų kontrolė ir prevencija. Yra kuriamas naujas nusikaltimų kontrolės ir prevencijos sistemos modelis, kurį taikant būtų galima nuosekliai ir kompleksiškai šalinti esmines nusikaltimų priežastis bei sąlygas ir racionaliai naudoti tam skiriamus išteklius. Didinamas savivaldybių institucijų vaidmuo kuriant saugią gyvenamąją aplinką. Stiprinama ikiteisminio tyrimo institucijų veikla atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus bei užtikrinamas veiksmingas jų tarpusavio bendradarbiavimas ir sąveika su prokuratūra. Siekiama sklandžiai įgyvendinti naujuosius Baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodeksus. Pirmenybė nusikaltimų kontrolės srityje yra teikiama kovai su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Siekiant pažaboti organizuotą nusikalstamumą, imamasi priemonių griauti organizuotų nusikalstamų struktūrų neteisėtai sukauptą ekonominį potencialą. Vykdoma tarptautinius standartus atitinkanti pinigų plovimo prevencija, stiprinama liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga. Kova su korupcija vykdoma įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones, kompleksiškai šalinant šio reiškinio priežastis: tobulinama nacionalinė teisinė bazė (priimta Nacionalinė kovos su korupcija programa) atliekant teisės aktų suderinimo su ES teisės aktais procedūras, įtraukiant tarptautinės teisės normas. Nelegaliai migracijai bei nusikalstamumo plitimui per valstybės sieną užkardyti tęsiama valstybės sienos apsaugos sistemos plėtra: įgyvendinami Europos Sąjungos reikalavimai valstybės sienos kontrolei, diegiamas tarptautinius reikalavimus atitinkantis per valstybės sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimas, kuriama profesionali Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Be to, kuriama nacionalinė Šengeno informacinė sistema.
6.2.2. Informacijos apsauga. Atsižvelgiant į tarptautinius standartus, tobulinamas informacijos technologijų saugos teisinis reglamentavimas, stiprinama svarbiausių valstybės informacinių sistemų sauga, užtikrinama tinkama informacijos technologijų ir duomenų saugos priemonių įgyvendinimo kontrolė.
6.2.3. Aplinkos apsauga. Pagrindiniai teršalų išmetimo į atmosferą šaltiniai Lietuvoje yra transportas, energetika ir pramonė. Kad netinkamos kokybės aplinkos oras nepakenktų žmonių sveikatai ir ekosistemoms, įgyvendinami tarptautiniai susitarimai dėl oro apsaugos reikalavimų. Pasiekti šį tikslą galima sparčiai ir efektyviai diegiant transporto taršos mažinimo, energijos taupymo priemones ir pažangias gamybos bei teršalų valymo technologijas, vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo kenksmingo cheminių medžiagų ir preparatų poveikio, vykdomi tarptautiniai reikalavimai, reglamentuojantys šių medžiagų tvarkymą. Apsauga nuo radiacinio pavojaus Lietuvos Respublikoje yra prioritetinė nacionalinio saugumo sritis, kadangi šalyje yra potencialus radioaktyviosios taršos šaltinis – Ignalinos AE. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, vykdoma radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką kontrolė bei branduolinės energetikos objektų aplinkos stebėsena (monitoringas). Radioaktyviųjų atliekų bei panaudoto branduolinio kuro saugojimas ir laidojimas yra prioritetinė kryptis užtikrinant saugią aplinką.
6.2.4. Socialinis saugumas. Šalies gyventojų socialiniam saugumui užtikrinti sukuriama ir įgyvendinama efektyvi, su Europos Sąjungos teise suderinta darbo, socialinio draudimo ir socialinės paramos sistema.
6.2.4.1. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimas leidžia įveikti neigiamas struktūrinių ūkio reformų bei išorės poveikio pasekmes gyventojų užimtumui ir darbo rinkai, didina gyventojų užimtumą bei subalansuoja darbo rinką. Regioninė politika leidžia įveikti regionų išsivystymo netolygumą darbo rinkos, užimtumo, socialinės plėtros aspektais.
6.2.4.2. Taikant Darbo kodeksą, Valstybinę darbuotojų saugos ir sveikatos programą bei kitų programų priemones, siekiama užtikrinti būtinų darbo santykių, darbo apmokėjimo, darbų saugos ir kitų reikalavimų įgyvendinimą iš esmės pagerinant darbo vietų kokybę.
6.2.4.3. Vidaus saugumui išlaikyti yra tobulinama socialinė partnerystė įtraukiant nevyriausybines organizacijas į sprendimų priėmimo procesus. Socialinio draudimo ir socialinės paramos priemonių derinimas užtikrina, kad visi gyventojai būtų socialiai saugūs, kad būtų garantuotos socialinės paramos priemonės asmenims, kuriems jų labiausiai reikia.
6.2.4.4. Pensijų sistemos reforma siekiama sudaryti Lietuvos Respublikos gyventojams galimybę užsitikrinti didesnes socialines garantijas. Įgyvendinus pensijų sistemos reformą, Lietuvoje pradėtų veikti trijų pakopų pensijų sistema, kurią sudarytų einamojo finansavimo, privalomojo kaupimo ir savanoriškojo kaupimo pensijų pakopos.
6.2.4.5. Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijos įgyvendinimo programa siekiama sumažinti skurdą bei socialinę atskirtį, įveikti didžiausią skurdą. Piniginės socialinės paramos reforma siekiama sukurti bendrą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą. Ši sistema mažintų skurdą ir derintų paramos tikslingumą skatindama remiamas šeimas sugrįžti į darbo rinką ir plėsti ekonominį aktyvumą. Siekiant užtikrinti minėtų reformų ir programų įgyvendinimą, vykdoma institucinė plėtra bei numatomas finansavimas.
6.2.5. Ekonominis saugumas. Užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą strateginiuose ūkio sektoriuose, nustatoma, kurie strateginiai objektai privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose leidžiama dalyvauti privačiam Lietuvos Respublikos bei užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Taip pat neleidžiama vienam Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės investuotojui dominuoti viename ar keliuose strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose bei užkertamas kelias neaiškios kilmės kapitalo skverbimuisi į šalies ūkio objektus. Didelis valstybės prioritetas teikiamas veiksmams, kuriais numatyta stiprinti šalies ekonomiką. Tokiais veiksmais siekiama sukurti sąlygas stabiliam šalies ekonominiam augimui, užtikrinti aukštesnį Lietuvos piliečių gyvenimo lygį bei didinti ekonomikos konkurencingumą. Lietuvos Respublikos ekonominės plėtros stabilumui užtikrinti šalyje vykdomi veiksmai siejami su sklandžia integracija į bendrą ES rinką. Šios srities svarbiausi veiksmai:
6.2.5.1. tolesnis struktūrinių reformų įgyvendinimas;
6.2.5.2. makroekonominio stabilumo sąlygų užtikrinimas;
6.2.5.3. investicijoms ir verslui palankios aplinkos, naudingos ekonominei plėtrai, sudarymas;
6.2.5.4. užimtumo politikos įgyvendinimas skatinant smulkų ir vidutinį verslą bei regionų plėtrą;
6.2.5.5. eksporto skatinimas;
6.2.5.6. energijos išteklių privalomųjų atsargų sudarymas;
6.2.5.7. stabilios fiskalinės ir monetarinės politikos užtikrinimas;
6.2.5.8. energijos išteklių tiekimo įvairinimas;
6.2.5.9. ekonomikos infrastruktūros bei transporto parengimas veikti ekstremaliomis ir kritinėmis sąlygomis.
6.2.6. Kultūros paveldo apsauga. Lietuvos Respublika vadovaujasi UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos nuostatomis, kad didėja kultūros paveldo ir gamtos paveldo sunaikinimo grėsmė ne tik dėl tradicinių irimo priežasčių, bet ir dėl socialinių bei ekonominių sąlygų pokyčių. Lietuvos Respublikai svarbu prisijungti prie tarptautinių susitarimų ir kitų pasaulio bendruomenės pastangų išsaugant kultūros paveldą, taip pat skiriant reikalingą dėmesį paveldo apsaugai galimų konfliktų metu. Lietuvos Respublika siekia sudaryti ekonomines, technologines, informacines, teisines, kultūrines ir edukacines sąlygas užtikrinant visuomenės kūrybiškumą, leidžiantį perkelti bendras Europos ir pasaulio kultūros vertybes į Lietuvos kultūrinį kontekstą ir išsaugantį savitą valstybės tapatumą, praturtinantį pasaulio kultūrą.
6.3. Atsako į grėsmes pajėgumų stiprinimas:
6.3.1. Karinių pajėgumų stiprinimas. Dėl Lietuvos Respublikos strateginėje aplinkoje vykstančių teigiamų pokyčių, besitęsiančios ekonominės plėtros, reikalavimų ir parengties lygių, būtinų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublika pertvarko savo šalies gynybines struktūras ir pajėgumus. Šiame darbe daugiausia dėmesio yra skiriama:
6.3.1.1. kad optimaliai subalansuoti pajėgumai, kurie būtini reaguoti į pavojingas situacijas, grėsmes ir vykdyti tarptautiniams įsipareigojimams, būtų derinami su turimais ištekliais, leidžiančiais sukurti šiuos pajėgumus;
6.3.1.2. aukštos kvalifikacijos, gerai vadovaujamoms ir gerai paruoštoms karinėms pajėgoms ir reguliariam jų mokymui. Šie pajėgumai pirmiausia yra kuriami Lietuvos Respublikos gynybinėms vidaus saugumo reikmėms, tačiau stengiamasi užtikrinti jų suderinamumą su NATO ir atsižvelgiama į jų gebėjimą vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, kaip į pagrindinį kriterijų. Šie pajėgumai yra grindžiami karinės grėsmės analize, turimų išteklių realumu ir rizikos įvertinimu. Pirmenybė yra teikiama efektyvioms, patikimoms ir mobilioms sausumos pajėgoms plėtoti;
6.3.1.3. kad būtų plėtojami pajėgumai toliau priimti šalyje sąjungininkų karinę paramą.
6.3.2. Žvalgybos, kontržvalgybos bei įslaptintos informacijos apsaugos stiprinimas. Žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kurioms įstatymu pavesta ši veikla. Lietuvos Respublika taiko ir tobulina valstybės ir karinių paslapčių apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys kreipiamas į NATO reikalavimus atitinkančią asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, patikimumo patikrinimo sistemą bei naujų technologijų ir kitas sritis, susijusias su ryšių ir informacinių sistemų saugumu.
6.3.3. Krizių valdymo ir reagavimo į jas pajėgumų stiprinimas. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ne tik krizių valdymo, bet ir jų nustatymo bei prevencijos srityse, Lietuvoje kuriama krizių valdymo sistema. Tuo būdu yra stiprinamas Lietuvos Respublikos gebėjimas dalyvauti tarptautiniame krizių valdyme. Krizių valdymo sistema rengiama efektyviai dirbti jau prieškrizinėse situacijose, užtikrinant kompleksinį pavojų keliančių situacijų ir grėsmių stebėjimą, krizės nustatymą bei prevencinių priemonių parengimą ir vykdymą. Svarbiausi krizių valdymo ir reagavimo į jas pajėgumų didinimo būdai ir priemonės:
6.3.3.1. siekiant nustatyti pavojingas situacijas ir grėsmes bei neutralizuoti jų atsiradimo ir plėtros galimybes, teikti pirmenybę krizių valdymo sistemos prevenciniam vaidmeniui didinti;
6.3.3.2. sukurti tarptautinius standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo instituciją, galinčią veiksmingai organizuoti ekstremalių situacijų valdymą bei patenkinti visuomenės poreikius šioje srityje – užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmogui gaisro, pramoninės avarijos ar kitos nelaimės atveju.
6.3.4. Pilietinio pasipriešinimo sistemos stiprinimas. Siekiama sukurti ir aukštos kokybės mobilizacijos sistemą, užtikrinant joje reguliarų rezervo karių apmokymą, ir pajėgumus, įskaitant tuos, kurie būtini pilietiniam pasipriešinimui išorinės karinės agresijos atveju organizuoti. Šis nacionalinio saugumo aspektas tiesiogiai siejasi su visuotinės ir besąlyginės gynybos principu. Šis principas įpareigoja visus ir kiekvieną pilietį priešintis agresoriui visomis įmanomomis priemonėmis, tarp jų karinės gynybos ir partizaninio karo veiksmais, civilių nepaklusnumu ir atsisakymu bendradarbiauti su okupacine administracija bei kitais metodais. Pilietinį pasipriešinimą lemia tautos pasiryžimas kovoti už savo laisvę bei kiekvieno piliečio pasiryžimas priešintis agresoriui visais įmanomais būdais. Civilių pilietinio pasipriešinimo mokymo sistemą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos funkcionavimą reglamentuoja įstatymas. Piliečiai yra reguliariai mokomi įvairių pasipriešinimo ir civilinės saugos priemonių. Patriotizmo ugdymas ir pasipriešinimo būdų bei įgūdžių mokymas ir toliau išliks sudėtine privalomojo lavinimo dalimi.

7. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7.1. Šiuo metu Lietuvos Respublika dalyvauja visiškos integracijos į Vakarų saugumo struktūras procese. Lietuvos Respublika jau yra pasirengusi prisiimti narystės NATO įsipareigojimus. Narystė šioje organizacijoje užtikrins Lietuvai precedento neturintį karinio, politinio ir ekonominio saugumo lygį.
7.2. Narystė ES sudarys Lietuvos Respublikai sąlygas kelti ekonominės gerovės lygį ir suteiks nekarines saugumo garantijas. Įsiliejimas į demokratinių Vakarų šalių visuomenę skatina šalies ekonominę plėtrą ir vidaus stabilumą ir atveria naujas bendradarbiavimo galimybes kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei reaguojant į gamtines ar technologines nelaimes.
7.3. Tikėtina, kad sąlygos, galinčios turėti įtakos Lietuvos Respublikos gyvybiniams interesams, ir ateityje labai nekis. Tačiau globalinis dinamiškas vystymasis pateikia naujų iššūkių, pavojingų situacijų ir grėsmių, todėl Lietuvos Respublika turi būti pasiruošusi ateityje atitinkamai prie jų derintis. Ilgalaikės strategijos ir toliau bus įgyvendinamos atsižvelgiant į politinius, ekonominius, socialinius, karinius ir kultūrinius interesus, grindžiamus demokratinio pasaulio pripažintomis ir paisomomis vertybėmis.
7.4. Nacionalinio saugumo strategija yra lankstus ir atviras dokumentas, reguliariai derinamas prie esminių išorinės ir vidinės saugumo aplinkos pokyčių.
7.5. Nacionalinio saugumo strategijos rengimo, patvirtinimo, įgyvendinimo ir peržiūros tvarką bei procedūras nustato Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.

Leave a Comment