Moterų socialinės ir teisinės nelygybės priežastys ir sprendimas Europos Sąjungoje

ĮVADAS

Nuo senų laikų moterys Europos civilizacijoje – kaip ir daugelyje kitų – buvo nelygiateisės vyrams. Būtent iš tokios, patriarchalinės, visuomenės išsivystė dabartinė Europa. XXI amžiuje politinės ir kultūrinės Europos civilizacijos ribos siejamos su Europos Sąjungos ribomis, kurioje jau deklaruojama, kad moterys ir vyrai privalo būti lygiateisiais. Tačiau praktiškai lygybė dar nėra įgyvendinta, tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos formų pasitaiko ne taip retai, kaip to norėtų ES teoretikai. Taip yra todėl, kad moterų nelygiateisiškumas daugelį amžių ir net tūkstantmečių mūsų civilizacijoje atrodė savaime suprantamas irr visiškai natūralus dalykas.

MOTERŲ NELYGITEISIŠKUMO PRIEŽASTYS

Kaip jau buvo minėta įvade, moterų nelygiateisiškumas yra giliai įsišaknijęs Europinėje civilizacijoje. Nuo senų senovės politinius reikalus tvarkydavo išskirtinai vyrai, o moterys buvo laikomos ne tokiom sumaniom, protingom, intelektualiom ir, galų gale, ne tokių stabilių emocijų savininkėm. Vienas iš svarbiausių istorinių laikotarpių, formavusių dabartinę europinę civilizaciją, buvo antika. Ir be jokios abejonės garsių to laikmečio filosofų mintys stipriai veikė ir vėlesnes minčių apie vienus ar kitus reiškinius kryptis. Platono mintis, jog iš tų, kurie giimė vyrais, bailiai ir neteisieji po mirties veikiausiai gyveno moteryse, savaime aišku, negalėjo formuoti teigiamos ir nediskriminuojančios nuomonės apie moteris. Platonas nebuvo išimtis iš kitaip manančių vyrų, greičiau tie, kurie manė, jog moteris gali ir privalo būti lygiateisė, Europos civilizacijos is

storijoje beveik iki XX a. buvo laikomi išimtimis. Kadangi moterys beveik visą tą laikotarpį buvo praktiškai išstumtos iš Europos politinio ir kultūrinio gyvenimo kūrimo, tai jos viešosios nuomonės ir negalėjo stipriai įtakoti.
Pagrindinė priežastis, kodėl egzistuoja moterų diskriminavimo reiškinys, yra labai paprasta ir akivaizdi. Moterys biologiškai skiriasi nuo vyrų. Ir būtent čia, pasak Dorothy L. Sayers, akivaizdus, nepaneigimas ir visiškai aiškus faktas, kad ir moterys, ir vyrai yra tiesiog žmonės, yra paprasčiausiai pamirštamas. Pasak jos, skirstyti žmones į vyrus ir moteris yra tas pat, kas skirstyti juos į poetus ir mechanikus. Priklausymas vienai ar kitai grupei tegali reikšti bendrus dalykus vienoje ar kitoje srityje, o ne bendrumą apskritai.
Kadangi nė viena socialinė grupė ilgai slegiama neteisybės ir diskriminavimo negali nesukilti, tai ir mooterų nelygiateisiškumo problemos sprendimų XX a. pr. buvo pradėta reikalauti su didele jėga ir veržlumu. Atsirado feminizmo reiškinys, kartais net pereidavęs į vyrų diskriminavimą ir moterų giminės iškėlimą. Tačiau pagrindinė sukilimo priežastis – moterų noras tiesiog turėti visas žmogaus teises – nebuvo pamiršta ir kaip nors stipriai koreguota. Tai yra jau beveik pasiekta ES.
Pasak Antoine Condorcet, nėra rimtos priežasties, kodėl tam tikra žmonių grupė dėl to, kad ji gali pastoti ir kurį laiką jaustis prastai, neturėtų naudotis teise, kuri niekada nebūtų atimta iš
š tų, kurie kiekvieną žiemą serga podagra ir lengvai peršąla. Čia ir yra susiduriama su kultūrine problema, kuri negali būti taip lengvai išsprendžiama jokiais teisiniais aktais ar įstatymais. Visuomenėje yra įprasta tam tikras funkcijas išskirtinai priskirti moterims arba vyrams. Pavyzdžiui, įprasta, kad ištekėjusi moteris yra atsakinga už vaikų auklėjimą ir buitinius namų rūpesčius. Pagal istoriškai susiformavusį ir mūsų civilizacijoje isišaknijusį supratimą, moteris tiesiog iš prigimties geriau susitvarko su vaikų priežiūra ir jų estetikos, grožio bei harmonijos poreikis tiesiog pats priverčia jas tvarkyti namus. Nors jokie moksliniai duomenys negalėtų to patvirtinti. Nėra tvarkingumo ar rūpinimosi vaikais geno, kuris būtų užkuoduotas išskirtinai moterų genuose. Todėl, iš tiesų, šitos funkcijos yra moterims priskirtos neteisingai ir pažeidžia jų teisę rinktis.

Štai, Peter Wust, apibūdindamas moters ir vyro paskirtį teigė, kad vyras yra tikrasis būties vagantas, kuriam lemtis nulėmė kovoti su visomis likimo jėgomis, kad jis visada prašalaitis, amžinas ‘benamis’, o moters esmė yra natūraliai būti namie, būti pasiekus tikslą. Tokia dažniausiai ir būna visuomenės nuomonė, jog vyro klaidos – tai ieškojimo pasekmė, o moters – kvailumo. Moterų nelygiateisiškumo kultūriniu atžvilgiu pavyzdys gali būti ir sukurtas nekaltybės kultas. Moterys pagal šį, visuomenės sukurtą idealųjį modelį, turi laukti savo išrinktojo, kol vyrai tuo tarpu yra niekieno nekontroliuojami ir net neakivaizdžiai sk
katinami kaupti seksualinę patirtį.
Įdomu, kad pagoniškoje Lietuvoje moterys buvo lygiateisės vyrams ir galėjo, neprarasdamos savo garbės ir orumo, išsiskirti su nepatikusiu vyru ir tuoktis su kitu, arba išmesti netikusį vyrą iš namų, pati savarankiškai valdyti savo turtą. Žinoma, tada Lietuva dar nebuvo kultūrinės Europos dalimi. Supratimas, kad moteris priklauso nuo vyro į mūsų šalį atėjo kartu su krikščionybe, kurioje moters padėtis žemesnė už vyro. Kadangi krikščioniškomis moralinėmis vertybėmis ir buvo pagrįsta visa to meto Europos kultūra, tai ir visuomenėje moterys, net tose šalyse, kur nuo seno būdavo lygiateisės, nulipo socialiniu laipteliu žemiau už vyrus. Pavyzdžiui, moterų pavardės Lietuvoje ir dabar rodo šeimyninę padėtį: gyvena vyro ar tėvo namuose. Nors praktiškai dabar pavardės galūnė gali būti klaidinanti, ji iš esmės nurodo priklausomybę vyrui.
Pasak Bertrand Russell, tai, kad moterys paprastai yra kvailesnės negu vyrai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. Nors mintis apie kvailumą dabar yra jau sėkmingai paneigta kad ir išsilavinimo statistika (priede lentelė nr.1), visgi, istorinis faktas, kad moterų smalsumas ir galimybė rinktis nebuvo patenkinti tiek, kiek vyrų.
Galima teigti, jog visame pasaulyje reiškėsi ir šiandien išlieka tradicija moterį traktuoti arba kaip daug geresnę, arba kaip daug blogesnę, nei vyras, darant prielaidą, jog tik vy
yras pasižymi normaliu, “vidutiniu” žmogiškumu. Taigi moteris buvo arba statoma ant tyrumo, žavesio, skaistybės pjedestalo, arba smerkiama kaip piktoji ragana, suvedžiojanti sirena arba klastinga nusidėjėlė. Tačiau niekuomet istorijoje moterys nebuvo lygiateisėmis žmonijos narėmis, kurių socialines bei religines pareigas nulemtų jų sugebėjimai, o ne lytis.
Moterų kova istoriškai minima jau Senovės Graikijoje, kur graikė Lisastra pradėjo kovą prieš vyrus, siekdama pabaigti užsitęsusius karus. Prancūzijos revoliucijos metu Paryžiaus gyventojos su šūkiu „laisvė, lygybė, brolybė“ lūpose keliavo į Versalį reikalauti moterų balsavimo teisės. Jungtinių Tautų chartija, pasirašyta 1945 metais San Franciske, buvo pirmasis tarptautinis susitarimas, įtvirtinantis lyčių lygybę kaip pagrindinę žmogaus teisę. Dvidešimtojo amžiaus 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais Vakaruose, o Lietuvoje 9-ajame dešimtmetyje lyčių supriešinimas buvo įvardintas kaip socialinis politinis reiškinys. Taigi, akivaizdu, kad moterys visais laikais stengėsi kovoti dėl savo teisės būti pilnavertėm pilietėm, tačiau žymių rezultatų pasiekė tik susibūrusios į galingą feministinį judėjimą.

Pasak radikalaus feminizmo teorijos, moterų priespauda yra ilgiausiai egzistuojanti ir labiausiai išplitusi, giliausia žmogiškosios diskriminacijos forma. Feminizmo teorija aiškina, kad valstybė yra tik patriarchalinės visuomenės instrumentas, todėl kovoti reikia ne su valstybine santvarka, o su kultūriniu moterų diskriminavimo fenomenu. Kadangi kultūrinis fenomenas yra dinamiškas, tai jį galima pakeisti. Tai įgalino moteris kovoti dėl savo teisių. Radikalusis feminizmas teigia, kad moterų kaip “antrosios lyties” (the second sex) padėties patriarchate pagrindas yra vyrų teisė kontroliuoti moterų seksualumą. Moterų kaip reproduktorių rolė per amžius varžė jas, o tai leido įsigalėti patriarchijai, tai yra, leido vyrams kontroliuoti moteris. Štai kodėl moterų judėjimas reikalavo kontracepcijos bei abortų legalizavimo. Šios priemonės leidžia moterims kontroliuoti savo kūnus ir taip apriboja vyrų patriarchalinę galią, išlaisvina jas iš privačiosios sferos, suteikdamos laisvę pačioms tvarkyti savo gyvenimą. Vienintele išeitimi radikaliosios feministės laiko bendruosius visuomenės pokyčius, visuomenėje išnykstant bet kokioms patriarchijos apraiškoms. Jos siekia išlaisvinti moterį iš privačiosios šeimos erdvės ir įvesti ją į viešąjį gyvenimą. Pasak jų, patriarchija išnyks ne pakeitus valdantįjį elitą, ne išplėtus moterų politinį dalyvavimą ar pakeitus valstybės struktūras, o tik pasikeitus visuomenei. Turi būti pakeistas būtent socialinis-kultūrinis visuomenės pagrindas, naujai suprasti lyčių socialiniai vaidmenys, apskritai, pakeistas požiūris į seksualumą.
Dar ir dabar, kai, rodos, diskriminacija jau nebėra toleruojama, galima atrasti jos formų mūsų kultūroje. Vienas iš didžiausių diskriminavimo įrankių – masinės informacijos priemonės. Reklamose akivaizdžiausiai yra vis dar kuriamas tipizuotas, stereotipinis lyčių paveikslas. Kadangi reklama yra bene greičiausiai ir išraiškingiausiai reaguojanti į visuomenės nuotaikas ir norus, tai galima teigti, kad kai reklamose moterys masiškai neatlikinės stereotipiškų moteriškų vaidmenų (skalbėjos, sekretorės, namų tvarkytojos, mokytojos ir pan.) – bus didelis signalas, kad su moterų kultūriniu nelygiateisiškumu jau praktiškai susidorota.

EUROPOS SĄJUNGOS POZICIJA

Europos Sąjunga prisijungė prie tarptautinės konvencijos “Dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims”. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija patvirtina diskriminacijos neleistinumo principą ir skelbia, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs ir kad kiekvienas žmogus privalo turėti visas joje pripažintas teises ir laisves nepriklausomai nuo jokių skirtumų, įskaitant lytimi pagrįstus skirtumus. Moterų diskriminacija pažeidžia lygiateisiškumo ir pagarbos žmogaus orumui principus ir neleidžia moterims dalyvauti lygiomis teisėmis su vyrais politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame savo šalies gyvenime. O tai atsiliepia visuomenės ir šeimos gerovei ir dar labiau apsunkina moterims atskleisti visas savo galimybes šalies ir žmonijos labui. Visapusiškas šalies vystymasis, pasaulio gerovė ir taika reikalauja maksimalaus moterų dalyvavimo lygiomis teisėmis su vyrais visose srityse. Didelis, iki šiol gerai neįvertintas moterų indėlis į šeimos gerovę ir visuomenės vystymąsi, socialinę motinystės reikšmę ir abiejų tėvų vaidmenį šeimai ir vaikų auklėjimui. Moterų vaidmuo pratęsiant giminę neturėtų būti diskriminacijos priežastis, nes už vaikų auklėjimą vienoda atsakomybė tenka vyrams ir moterims ir visai visuomenei. Norint pasiekti visišką vyrų ir moterų lygybę, reikia keisti tradicinį vyrų ir moterų vaidmenį visuomenėje ir šeimoje.
Oficiali Europos Sąjungos pozicija, jog moterų teisės yra žmogaus teisės, o lyčių lygybė yra pagrindinis principas, kurio vadovaujasi kiekviena šiuolaikinė demokratinė valstybė. ES sutartyje lygių galimybių užtikrinimas apibūdinamas kaip vienas svarbiausių ES rūpesčių. Nepaisant visų pastarųjų dešimtmečių pastangų, vis dar nepavyko užtikrinti visiškai lygių galimybių. Moterys Europoje vis dar uždirba vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau negu vyrai, dirbančioms moterims dažniausiai suteikiama mažiau saugumo garantijų ir jos rečiau pasiekia aukščiausiąjį karjeros laiptelį. Šeimose pagrindinė vaikų auginimo ir namų ruošos našta taip pat tenka moterims. Kitaip tariant ES dar teks nemažai nuveikti, kad lygios vyrų ir moterų galimybės būtų užtikrintos praktiškai.

Norėdama užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties, ES visų pirma priėmė teisės aktus, užtikrinančius lygias galimybes darbe, moksle, vienodas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą.
Teisės, kurias suteikia Europoje galiojančių lygių galimybių nuostatos:
• Vyrai ir moterys turi teisę gauti vienodą atlyginimą tiek už tą patį, tiek už vienodos vertės darbą. Europos komisija parengė gaires, apibrėžiančias, kaip suprantamas tas pats darbas.
• Moterims ir vyrams turi būti užtikrintos vienodos galimybės gauti darbą, mokytis, tęsti mokslą, daryti karjerą, todėl darbo skelbimų tekstuose neturi būti nurodoma, ar kandidatas turėtų būti vyras, ar moteris.
• Valdžios institucijų požiūris į savo verslą steigiančias moteris ir į savarankiškai dirbančiaisiais panorusius tapti vyrus turi būti vienodas.
• Dirbančios nėščios moterys turi teisę gauti motinystės išmokas bei išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų.
Per paskutinį XX a. dešimtmetį ES priėmė teisės aktų pataisas bei direktyvą, pagal kurią įrodymų našta perkeliama ant atsakovo pečių. Dabar atsakovas privalo įrodyti, kad ieškovas nėra neteisėtai dėl lyties diskriminuojamas. Tačiau Amsterdamo sutartis leidžia teigiamą diskriminaciją, t.y. jei vyro ir moters kvalifikacija vienoda, tai vadovaujantis tarnybos paaukštinimo taisyklėmis prioritetas teikiamas moteriai, ir tai neprieštarauja ES teisės nuostatoms.
Moterų diskriminavimas ne visada yra akivaizdus. Dažniausiai moterys diskriminuojamos netiesiogiai, o diskriminuojantys veiksmai glūdi už, rodos, neutralių taisyklių.
Reikiamų tendencijų skatinimas ES lygmeniu nulėmė tai, jog lygių galimybių užtikrinimas jau tapo vienu iš daugelio ES programų uždavinių. Atskirais atvejais, pavyzdžiui, daugiametėms vidutinio ir smulkaus verslo programoms, ES net taiko kvotas, kuriomis remiantis bent vienas iš trijų pagal šias programas finansuojamų projektų turi būti naudingas moterims verslininkėms. Be to, ES siekia užtikrinti, kad bent 40 proc. patariamųjų komitetų ir kitų specialiųjų narių būtų moterys. Lygių galimybių užtikrinimas tapo ne tik Europos užimtumo strategijos, bet ir ES užsienio ir plėtros politikos neatsiejama dalimi.
ES kovoja su moteris žeminančiu elgesiu įgyvendindama “Daphne” ir STOP programas. Pagal “Daphne” programą yra finansuojamos priemonės kovai su smurtu, kurį patiria vaikai, jaunimas ir moterys, o STOP programa padeda ES valstybėms narėms koordinuoti priemones, skirtas kovai su prekyba žmonėmis ir seksualiniu išnaudojimu.

IŠVADOS

Regis tik XX a. moterys pagaliau tapo lygiateisiais žmonėmis. Tačiau jų nelygiateisiškumas vis dar yra užkoduotas europinėje sąmonėje. Moterų savybė gimdyti vaikus jas padarė kultūriškai, politiškai ir protiškai “neįgaliomis” patriarchalinėje visuomenėje. O akivaizdus faktas, kad tiek vyrai, tiek moterys yra žmonės, kažkodėl tapo nebe toks svarbus. Ir statistinė tiesa, kad ir dabar tarp matematikų, filosofų ar kitų abstraktumo ir visuotinumo reikalaujančių mokslo sričių moteriškos lyties atstovių yra mažiau, nereiškia, kad joms, kaip mėgsta teigti vyrai, abstraktus ir visuotinas mąstymas nėra būdingas. Diskriminacijos dar ir dabar pilna mūsų kultūra, mergaičių auklėjimas. Ką reiškia, kai motina bara savo dukrą: “nedūk, mergaitėms taip negalima!”? Tai rodo, kad moterų lygiateisiškumo užtikrinimas visose srityse, jų žmogiškojo potencialo maksimalus išnaudojimas dar nėra pasiektas ir tam prireiks dar gana daug laiko. Čia turi iš esmės pasikeisti kai kurios kultūrinės vertybės, skatinančios žmonių skirstymą į lytis, neatsižvelgiant į asmenybinius poreikius.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. http://www.sociumas.lt/Lit/Nr5/motreligija2.asp Paruošta pagal Johnstone R.L. Religion in Society: A Sociology of Religion. – Prentice Hall, 1988
2. http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=520
3. http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=view&id=382&return_action=top_articles
Dorothy Sayers pranešimas, 1938 m. skaitytas viename moterų sąjungos suvažiavime
4. http://www.sociumas.lt/Lit/nr20/moterys.asp Viktorija Jonikova “Moterys kaip socialinė atskirtis”
5. http://hardcore.lt/feminizmas/reklamos2.htm
6. http://www.ktu.lt/lt/ktu/fakult/admin/pavil1.html Doc.dr. Marija Aušrinė Pavilionienė
7. http://www.google.lt/search?q=moterys&hl=lt&lr=&ie=UTF-8&oe=UTF-&start=370&sa=N Audronė Margenytė
8. http://www.lrinka.lt/Pranesim/Gender.phtml
9. http://hardcore.lt/feminizmas/anarcho2.htm Anarchizmas ir moterų judėjimas

10. http://www.bbie.org/lithuanian_text/11/110304.html

11. http://politika.osf.lt/eurointegracija/santraukos/AkademineKarjeraLyciuLygybesPoziuriu.htm
12. Konvencija “Dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims”
13. Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas “Europos ir socialinė politika: politika žmonėms” Vilnius, 2001m.

TURINYS

Įvadas 2 pl.
Moterų nelygiateisiškumo priežastys 3 pl.
Europos Sąjungos pozicija 7 pl.
Išvados 9 pl.
Literatūros sąrašas 10 pl.
Turinys 11 pl.
Priedas 12 pl.

PRIEDAS

1 lent. Moterys ir vyrai, dalyvaujantys darbo rinkoje, pagal išsilavinimą 1998 m. (% )

Užimti gyventojai Bedarbiai
Išsilavinimas Moterys Vyrai Moterys Vyrai
Aukštasis 25,7 19,5 9,1 6,2
Aukštesnysis 28,0 20,3 24,3 16,3
Profesinis 15,8 28,4 23,9 32,3
Vidurinis 19,9 18,6 30,4 24,9
Devynmetis 7,1 9,1 10,9 15,8
Pradinis (neturi prad.) 3,5 4,1 1,5 4,4

http://www.sociumas.lt/Lit/nr20/moterys.asp

Leave a Comment