LR Seimo veiklos principai

Įvadas
Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Lietuvos valstybingumo raidoje ši sąvoka tapo „parlamento” atitikmeniu.
Seimas – aukščiausioji Lietuvos Respublikos įstatymų leidybos institucija. Tačiau Seimas ne tik svarsto, priima, leidžia įstatymus, bet ir prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
Seimo narių teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Seimo Statutas. Jais remiantis, parlamento sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą, derina Seniūnų suueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.
Šio darbo tikslas – apžvelgti teisės aktus, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo veiklą, tai yra Lietuvos Respublikos Konstituciją, bei Seimo Statutą. Taip pat aptarti Seimo veiklos principus.

Lietuvos Respublikos Seimo veiklą reglamentuoja pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas – Konstitucija. Taigi, visų pirma noriu apžvelgti V (penktąjį) konstitucijos skirsnį, kuris ir reglamentuoja Seimo veiklą.

V (penktasis) Konstitucijos skirsnis apibrėžia, jog Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir sllaptu balsavimu. Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams septyniasdešimt vienoje vienmandatėje ir vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardose. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Naujai išrinktų seimo narių įgaliojimų la

aikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. O Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Vadinasi Seimo nariai neturi teisės užimti jokių kitų pareigų jokiose kitose institucijose.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną, o rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Gali būti šaukiamos neeilinės sesijos. Jas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seeimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas. Seimo posėdžiai paprastai yra atviri. Seimui nutarus, taip pat Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, Posėdžių sekretoriato darbuotojai. Atviri Seimo posėdžiai yra vieši. Juos stebėti gali visi leidimus įeiti į Seimo rūmus turintys asmenys. Posėdžių stebėjimo tvarką posėdžių salėje nustato Seimo valdyba (Seimo statutas, 101 str., 102 str.).
Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pirmąjį po
o rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys (Seimo Statutas, 24str.,83str.).

Pagrindiniai Seimo veiklos uždaviniai:
1) svarstyti ir priimti Konstitucijos pataisas;
2) leisti įstatymus;
3) priimti nutarimus dėl referendumų;
4) skirti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigti įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skirti ir atleisti jų vadovus;
6) pritarti ar nepritarti Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
7) svarstyti Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprensti, ar jai pritarti;
8) Vyriausybės siūlymu steigti ir panaikinti Lietuvos Respublikos ministerijas;
9) prižiūrėti Vyriausybės veiklą, (gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru);
10) skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
11) skirti ir atleisti valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;
12) skirti savivaldybių tarybų rinkimus;
13) sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keisti jos sudėtį;
14) tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti, kaip jis vykdomas;
15) nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
16) ratifikuoti ir denonsuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarstyti kitus užsienio politikos klausimus;
17) nustatyti Respublikos administracinį suskirstymą;
18) steigti Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leisti amnestijos aktus;
20) įvesti tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. (67-as Konstitucijos str.)

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Taip pat įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos ba
alsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Bei Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas (69-as LR Konstitucijos str.).

Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka. Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.

Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. O Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.

Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip ½ (o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių). Tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti. Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai.

Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią, juo remiantis Lietuvos Respublikos Seimas vykdo savo veiklą bei ja reglamentuoja.

Įstatymų projektams nagrinėti Se
eimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalams nagrinėti yra sudaromos komisijos (nuolatinės ir laikinosios).
Seimo komitetų įgaliojimai
Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais:
1) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti;
2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, analizuoti naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą;
3) rengti ir pateikti Seimui projektus dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo;
4) svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės arba kitų valstybės institucijų veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo išvadas;
5) apsvarstyti pagal savo kompetenciją valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat tų pareigūnų atleidimo klausimus;
6) analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą;
7) svarstyti pasiūlymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybės institucijas;
8) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose;
9) nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus, prireikus teikti Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl šių dokumentų;
10) svarstyti pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras (Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, 50 str.).
Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija ir kitos komisijos.
Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.
Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas (Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, 25 str.).

Seimo narių teises ir pareigas apibrėžia Seimo Statutas. Juo remiantis, parlamento sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.

Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui.
Seimo valdyba:
1) tvirtina ir teikia Finansų ministerijai Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus;
2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas;
3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;
4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui;
5) šaukia nenumatytus Seimo posėdžius, nustato jų laiką, tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką;
6) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;
7) tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, sudaro Seimo kanceliarijos etatų sąrašą ir nustato atlyginimus;
8) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglamentą;
9) kai Seimas sprendžia klausimą, ar Respublikos Prezidento sveikata leidžia jam eiti savo pareigas, kreipiasi į sveikatos apsaugos ministrą dėl kandidatūrų į Seimo tvirtinamą gydytojų komisiją pateikimo;
10) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal šį statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams. (LR Seimo Statutas, 32 str.)
Įstatymų leidybos sklandumui užtikrinti skirta Seimo kanceliarija.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas tiesiogiai neformuoja ir nevykdo užsienio politikos, tačiau denonsuoja ir ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Atlikdamas vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę, Seimas prižiūri kaip vykdoma ir užsienio politika.
Seimo pirmininkas atstovauja Seimui tarpvalstybiniuose susitikimuose ir tarptautiniuose forumuose, Seimo delegacijos dirba tarptautinių organizacijų parlamentinėse asamblėjose, Seimo komitetai bendradarbiauja su kitų šalių parlamentų tos pačios srities komitetais, Seimo narių iniciatyva įkurtos parlamentinių ryšių grupės puoselėja ryšius su kitų šalių parlamentais ir rūpinasi bendradarbiavimo su tomis šalimis plėtojimu.

Išvada

Lietuvos Respublikos Seimo veiklą reglamentuoja pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas – Konstitucija.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Seimo posėdžiai paprastai yra atviri.
Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalams nagrinėti yra komisijos (nuolatinės ir laikinosios).
Seimo narių teises ir pareigas apibrėžia Seimo Statutas. Juo remiantis, parlamento sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.
O įstatymų leidybos sklandumui užtikrinti yra skirta Seimo kanceliarija.

Literatūros sąrašas

1. F. Stepukonis. Referatų rašymo ir pristatymo metodiniai patarimai. 1999. Klaipėda.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija : Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume ( Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003m.)
3. Lietuvos Respublikos Seimo statutas : http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=269401
4. Lietuvos Respublikos Seimas : www.lrs.lt

Leave a Comment