Lietuvos stojimo į ES ekonominiai ir politiniai motyvai

KAUNO KOLEGIJA

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ekonominiai ir

politiniai motyvai

Dėstytojas:

Atliko:

Kaunas, 2003

II

Įvadas (I dalis)

Europos Sąjunga – nuo idėjos iki realybės

Europos Sąjunga – didingas politinis projektas, kurio tikslas suvienyti Europą. Šio projekto realizavimas tai įrodymas, kad nežiūrint skirtingų geopolitinių interesų valstybės gali sėkmingai bendradarbiauti . Europos susivienijimas atverią kelią geresniam, teisingesniam pasauliui, kuriame tarptautiniai santykiai remtųsi visuotinai priimtais principais.

Paprastai manoma, kad kilę du pasauliniai karai senajame kontinente, paskatino suvienyti Europą. Nors del šių nelaimių žmonija patyrė baisių nuostolių, tačiau Europos tautų bendradarbiavimo idėjos jau būta kuur kas senesniais laikais .

Pirmojo tūkstantmečio pradžioje Romos imperijai pasisekė pajungti didžiulius plotus, pėmusius konę visą dabartinę Eoropos teritoriją. Po Romos žlugimo 476 m.e. Karolis Didysis pabandė atgaivinti šią didžiulę struktūrą ir IX a. įkūrė Šventosios Romos imperiją. Savo klestėjimo laikais ji aprėpė didelę Vakarų ir Vidurio Europos dalį.

XIX a. buvo aukštinama nacionalinė valstybė, tačiau buvo tokių mastytojų kaip Victoras Hugo, Mazzini, kurie stojo už glaudesnę Europos tautų sąjungą.

Vienas iš pirmųjų autorių gynusių Europos federacinę valstybę buvo italas Einaudi. Jis padrasino tuuos, kurie buvo pasirengę šias idėjas paversti realybe.

Suvienytos Europos valstybių sąjungos idėjos propaguotojai rėmėsi sėkmingais pavydžiais, pirmiausia JAV nepriklausomybe ir Šveicarijos sąjungos paskelbimu 1848. Apie Europos suvienijimą jau 1923m. kalbėjo Austrijos europietiškojo judėjimo pradininkas C. Kalergis. 1929m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Ar

ristidas Briandas, savo kalboje, pasakytoje Ženevoje vykusioje JT asamblėjoje, pasiūlė sukurti Europos sąjungą. šia idėja buvo siekiama glaudesnio bendradarbiavimo, dar nebuvo jokių užuominų į šalių nacionalinio suvereniteto apribojimus.

Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Winstonas Churchilis , kuris matė, kokią grėsmę Vokietijos fažizmas kelia likusiai Europai, pasiūlė sudaryti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos federacinę sąjungą. Šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas, bet jis privertė politikus pratintis prie federalizmo idėjos (5;41).

1945m. pasiekus pergalę prieš nacizmą, išryškėjo šios beprotybės mastas ir svarba. Europa buvo visiškai suniokota. Ji neteko daugybės žmonių , taip pat smuko jos ekonomika.

III

Europa suvokė savo silpnumą . Per karus ir įvairius politinius konfliktus ji prarado vyraujantį vaidmenį pasaulyje.

Reikėjo vienyti jėgas , kurti bendras institucijas , kurios neleistų Europos tautoms vėl pradėti tarpusavio karo. Pirmoji iš tokių institucijų – tai organizacija, siekusi padėti atkurti įttrauktų į konfliktą valstybių ūkį. 1947m. žymus JAV politikos veikėjas, Georgas Marshallas, sukūrė planą, kaip JAV galėtų teikti Europos šalims svarią ekonominę pagalbą šių šalių ūkiui atkurti ir skurdui mažinti. Šios pagalbos koordinavimo organizacija , pavadinta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EEBO), buvo įkurta 1948m. ir turėjo 16 valstybių narių. Dabar ji vadinama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir yra viena svarbiausių pasaulio organizacijų ekonominių tyrimų ir prognozavimo srityje.

Kertinis akmuo Europos Sąjungai buvo padėtas 1950 m. gegužės 9d., kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Sc

chumanas pateikė savo ir J. Monneto planą. Europos tautų ryšiams sustiprinti prireikė sukurti organizaciją, turinčią viršnacionalines galias. Tai paskatino R. Šchumaną pasiūlyti sukurti tokią organizaciją, kuri dvi pagrindines pramonės sritis, t.y. anglių kasybą ir plieno gamybą, valdytų nepriklausomai nuo savo valstybių narių vyriausybių . Pagal pirminį planą ji turėjo apimti Prancūziją ir Vokietiją. R. Šchumanas
suprato , kad norint ekonomiškai ir politiškai pažaboti Vokietiją, reikia ją įtraukti į tvirtą ir ilgalaikę Europos valstybių grupę (4;14) .

Taip atsirado Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB),įkurta pagal Paryžiaus sutartį, rūpintis šių dviejų produktų gamyba bei prekyba pavedusi Aukščiausiajai valdžiai, kuri tapo pirmąja viršnacionaline institucija.

Minimas bendrijos sukūrimas parodė ,kad ekonominė integracija yra įmanoma ; kiekviena šalis narė matė naudą iš šio susijungimo. Paaiškėjo integracijos būdas. Buvo sukurtos pirmosios institucijos : Europos Taryba, Europos Asamblėja (dabar Europos parlamentas) ir Teisingumo Teismas.

Šiuo metu Europos sąjunga yra pasaulyje stambiausias prekybinis vienetas. ES taip pat yra didžiausias komercinių paslaugų eksportuotojas. ES yra daugelio išsivyščiusių šalių pagrindinis prekybos partneris. ES su daugeliu prekybos partnerių yra pasirašiusi įvairių prekybos sutarčių ir susitarimų (4;124).

IV

ES istorija – tai sėkmės istorija . Jau daugiau nei pusę amžiaus Europa gyvena taikiai.
Greta Šiaurės Amerikos ir Japonijos Europos Sąjunga yra vienas turtingiausių pasaulio regionų. Be to , tarpusavio solidarumas ir sąžiningas ekonominės plėtros rezultatų paskirstymas sm

markiai pakėlė silpnesniųjų ES regionų gyvenimo lygį ir išsprendė daugelį
jų turėtų problemų. Ryškus to pavyzdys : Portugalija, Airija, Ispanija.

Lietuva ES narė- istorinis šansas (II dalis)

Lietuvai ,žlugus Sovietų Sajungai ir paskelbus ilgai lauktą nepriklausomybę atsirado istorinis šansas- prisijungti prie besiviejinančios Europos . Lietuva nuo pačios savo valstybingumo istorijos pradžios buvo vakarų civilizacijos dalis. Lietuvos valstybės suvienytojas karalius Mindaugas, priėmęs krikštą padėjo ilgalaikius valstybės pamatus ir nubrėžė gaires Lietuvos valstybei vakarų civilizacijos link. Sekantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, tokie kaip : Gediminas, Vytautas tęsė Mindaugo politiką. To meto vienijantis veiksnys buvo religija(krikščionybė) ,kultūra. Senoji Lietuvos valstybė buvo labiausiai į rytus nutoles vakarų civilizacijos ir Romos katalikybės forpostas.

Tarpukario Lietuva taip pat buvo vakarietiškų tradicijų valstybė su to meto politinėm realijom t.y. demokratijos krizė, autoritariniai režimai. Susikloščiusios nepalankios istorinės ir politinės aplinkybės , tai dviejų didžiųjų valstybių (Vokietijos ir Rusijos) kaimynystė su totalitariniais režimais , lėmė Lietuvai valstybingumo praradimą ir inkorpuravimą į Sovietų Sąjungos sudėtį.

1990m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuva pamažu, bet tvirtai pasuko savo valstybės vairą demokratijos keliu. Keliu, kuris garantuotų Lietuvos valstybei
ir tautai pažangą ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje, o tai neįsivaizduojama be narystės Europos Sąjungoje.

Lietuvos valstybė , jos politinis elitas, o taip pat vis didėjanti plačiosios visuomenės dalis
supranta strateginį Lietuvos tikslą – narystę Europos Sąjungoje ir Šiaurės At

tlanto kariniame bloke ( NATO) . Visos didžiosios politinės Lietuvos partijos , tiek dešiniosios , tiek kairiosios
šiuos strateginius tikslus deklaruoja savo programose.

V

Lietuvos socialdemokratų partijos programos preambulėje deklaruojama “ Ši Lietuvos socialdemokratų partijos programa yra politinio pasirinkimo projektas Lietuvai einant į SOCIALDEMOKRATINĘ EUROPOS SĄJUNGĄ” , o taip pat pažymima apie integracijos naudą Valstybei “ Integracija į ES teikia įvairiapusišką naudą : spartina demokratijos Lietuvoje diegimą, stiprinimą, atveria naujas perspektyvas mūsų šalies socialinei ir ekonominei plėtrai “ (2;www.lsdp.lt.). Užtikrinant Lietuvos užsienio politikos kryptį vakarų demokratijos link priimtas Lietuvos Respublikos konstitucinis aktas “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas”. Kuriame sakoma , kad “ niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusias SSSR pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas “ (1;39) .

Darbo tikslas: Lietuvos ir ES diplomatinių santykių raida. Apžvelgti kokie pagrindiniai motyvai skatina Lietuvą siekti narystės ES. Kokie galimi teigiami ir neigiami (pliusai ir minusai) Lietuvos narystės ES aspektai. Ar narystė ES atitinka nacionalinius interesus.

Lietuvos ir ES diplomatiniai santykiai , Lietuvos ir Europos

Sąjungos santykių pagrindai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. Europos bendrija iš karto pradėjo domėtis ja ir kitomis Baltijos šalimis. EB užsienio reikalų ministrai griežtai smerkė jėgos naudojimą prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją. 1991 m. sausio 13 d. Europos Bendrijai pirmininkaujančio Liuksemburgo užsienio reikalų ministras įteikė protesto laišką tuometiniam SSSR užsienio reikalų ministrui E. Ševarnadzei.

Europos Bendrija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Tą dieną dvylika Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų , susirinkę į neeilinę posėdį Briuselyje, priėmė “Pareiškimą dėl Baltijos valstybių”. Tai buvo Lietuvos , kaip nepri – klausomos valstybės , pripažinimas. Visos Europos Bendrijos valstybės narės pripažino
Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nepriklausomybę. Minėtas pareiškimas grąžino Lietuvos
valstybę į tarptautinę sceną ir nubrėžė tolesnes perspektyvas.

VI

1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos užsienio reikalų ministrai buvo pakviesti į posėdį briuselyje, kuriame buvo priimtas bendras pareiškimas “Dėl Baltijos valstybių”. Buvo nutarta , kad Baltijos valstybės turėtų dalyvauti EB techninės pagalbos PHARE programoje. Taip pat buvo konstatuota , kad Europos Bendrijos Komisija pradės pasirengimą dėl prekybos ir benrdadarbiavimo sutarties su Baltijos valstybėmis sudarymo. Šiuo sprendimu EB atribojo Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes nuo SSSR erdvės. Buvo pasikeista ambasadomis.

1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir EB pasirašė Prekybos ir komercinio bendradarbiavimo sutartį , kuri įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d., taip pat priimta deklaracija dėl politinio dialogo tarp EB ir Lietuvos. Tokiu būdu buvo nustatyti sutartiniai teisiniai santykiai tarp Lietuvos ir Bendrijos . Ši sutartis padėjo teisinį pagrindą Lietuvos integracijai į Europą. Sutartis numatė palankiausią prekybos tarp Lietuvos ir EB statusą, abipuses prekybos nuolaidas.

Pirmu tikrai reikšmingu įvykiu Lietuvos kelyje į Europos Bendriją galima laikyti kvietimą dalyvauti 1993 m. balandžio 13-14 d. Kopenhagoje vykusioje Tarpvyriausybinėje konferencijoje. Joje buvo aptariama tolesnė Europos integracijos raida. Čia pirmą kartą Danijos iniciatyva Lietuva ir kitos Baltijos valstybės buvo pradėtos traktuoti ne kaip buvusios SSSR šalys, o kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Tais pačiais metais birželio 21-23 d. Kopenhagoje vyko Europos Viršūnių Tarybos posėdis , kuriame pirmą kartą buvo suformaluota nuostata į EB priimti Vidurio ir Rytų Europos šalis. Baltijos šalys buvo paminėtos atskiru punktu , kuriuo EB Komisija buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuometinių prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutarčių išplėtojimo į Laisvosios prekybos sutartis.

Ten pirmą kartą oficialiai buvo paminėta galimybė sudaryti Asociacijos sutartis su Baltijos valstybėmis .

Viena iš reikšmingiausių Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių data reikėtų laikyti 1994 m. vasario 7d., kai ES Taryba patvirtino Komisijai mandatą deryboms dėl laisvosios prekybos sutarčių su Baltijos šalimis ir iš principo pritarė , kad pasirašytos sutartys būtų išplėtotos į Europos (Asociacijos) sutartis. Tai buvo esminis sprendimas , kuris reiškė , kad Baltijos šalys pripažįstamos kaip būsimos ES narės.

Po keturių derybų raundų , 1994m. liepos 18 d., buvo pasirašyta EB ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis, o tų pačių metų gruodžio 16 d. prasidėjo derybos dėl Europos

VII

sutarties. Derybose iš principo buvo einama kitų VRE valstybių pramintu keliu, nes nė viena pusė nesiekė kokių nors esminių pakeitimų . Sudarytų sutarčių modelis buvo priimtinas abiem pusėms. Derybos truko tris mėnesius ir buvo nesudėtingos. Jas labai palengvino tai, kad buvo sudaryta Laisvosios prekybos sutartis.

Europos (Asociacijos) sutartis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos buvo pasirašyta 1995m. birželio 12 d., įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. Ji pakeitė Ekonominio , komercinio ir prekybos bendradarbiavimo sutartį , o Laisvos prekybos sutartis tapo Europos sutarties dalimi.
Europos sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvos dalyvavimui pasirengimo stojimui į ES strategijoje Vidurio ir Rytų Europos šalims. Nuo šios sutarties pasirašymo Lietuva įtraukiama į visus politinio dialogo forumus ir mechanizmus. Europos sutartis nustatė taisykles , pagal kurias liberalizuojamas prekių , paslaugų, kapitalo ir asmenų
judėjimas, o taip pat užtikrinamas bendradarbiavimas teisės harmonizavimo, finansų , aplinkos apsaugos , kultūros ir kitose srityse. Sutartyje numatytos jos vykdymo institucijos:
Asociacijos taryba(Užsienio reikalų ministrų posėdžiai ; priima abi puses įpareigojančius sprendimus ir įvertina Lietuvos pažangą integruojantis į ES), Asociacijos komitetas (aukštesniųjų pareigūnų susitikimai ; aptaria pagrindinius dvišalius klausimus ir siūlo problemos sprendimus), pakomitečiai ( ekspertų lygio susitikimai), Jungtinis Parlamentinis
komitetas ( Europos parlamento ir LR seimo susitikimai).

1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos prezidentas A. Brazauskas pasirašė laišką
ES Tarybai, kuriuo prašoma Lietuvą priimti Europos Sąjungą. Tai buvo aštuntoji paraiška iš
Vidurio ir Rytų Europos . Laukdama palankaus ES Komisijos sprendimo Lietuva intensyviai
rengėsi būsimoms deryboms . 1996 m. rugsėjo mėnesį Vyriausybė patvirtino nacionalinės teisės suderinamumo programą, o 1997 m. kovo mėnesį buvo sudaryta Pasirengimo deryboms
dėl narystės ES delegacija.

1997 m. liepos 16 d. Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui Darbotvarkę 2000, kurioje Komisija paskelbė Nuomonę apie šalių kandidačių pasirengimą pradėti derybas dėl stojimo į ES. Lietuvos pasirengimą pradėti derybas dėl narystės ES Komisija įvertino kaip
nepakankamą. Lietuvos vyriausybė bandė nesutikti su tokiu neigiamu vertinimu, sakydama, kad Lietuvos pasirengimas, palyginti su kitomis kandidatėmis, ne tik ne prastesnis, bet kai kuriais aspektais net geresnis.

VIII

1998 m. gruodžio 11-12 d. Vienoje vykusi ES Viršūnių Taryba atkreipė dėmesį į esminę Lietuvos pažangą ir patvirtino galimybę pradėti derybas. 1999 m. pavasarį buvo pradėta rengti
nauja Lietuvos pasirengimo narystei ES programa. Buvo numatyta aiškiau apibrėžti programos vietą integracijos valdymo procese. Vyriausybinė Europos integracinė komisija
(VEIK) 1999 m. gegužės 31 d. posėdyje patvirtino naują Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (NAPP), kuri birželio 7 d. buvo pristatyta Europos Komisijai.

1999 m. gruodžio mėnesį Helsinkyje vyko ES Viršūnių Tarybos susitikimas, kuriame buvo sprendžiamas antrosios valstybių kandidačių grupės likimas – ar būsim pakviesti prie derybų stalo 2000m. ar ne. Viena iš pagrindinių kliūčių Lietuvai pasiekti teigiamo sprendimo ES Viršūnių Tarybos sprendimo buvo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimas. Lietuvos Respublikos vyriausybė 1999m. rugsėjo 8d. nutarė uždaryti Ignalinos AE pirmąjį bloką iki 2005 m., o dėl antrojo bloko bus sprendžiama 2004 m. Šis apsisprendimas atvėrė kelią prie derybų stalo dėl narystės ES stalo (4;182).

Derybos dėl narystės ES buvo pradėtos 2000 m. vasario 15 d.

Pagrindiniai motyvai skatinantys Lietuvą siekti narystės Europos Sąjungoje

Narystės Europos Sąjungoje pliusai

Lietuva stoja į ES , nes tai atitinka jos nacionalinius interesus. Pirmiausia Lietuva stoja į ES siekdama saugumo ir stabilumo. ES apimamoje teritorijoje jau antra žmonių karta gyvena
be karų . ES nėra saugumo ir ginybos organizacija, ši organizacija siekia politinių tikslų ekonominėmis priemonėmis ( per ekonominę integraciją ir plėtrą). Integracija yra veiksminga priemonė užtikrinti ekonominį vienos ar kitos valstybės saugumą. 1997 m. ekonominė krizė Rusijoje parodė , kad tai yra labai aktualu ir Lietuvai.

Stodama į ES Lietuva siekia ne tik politinio, bet ir teisinio, socialinio, ekonominio saugumo. Demokratijos principais paremtas valstybės valdymas, įstatymų viršenybė, pagarba
žmogaus teisėms, užtikrintos žmonių socialinės teisės ir aukštas pragyvenimo lygis – visa tai
irgi siejama su naryste ES. Narystė ES leidžia Lietuvai perimti ES patirtį, kaip sėkmingai plėtoti ir kurti rinkos ekonomiką. Šiam tikslui pasiekti ES skiria daug lėšų.

ES – tai ne tik saugumas ir ekonomika . Tai ir gausybė įvairių kultūros, mokslo, švietimo projektų. Tai labai dinamiškas ir įdomus gyvenimas.

IX

LR Prezidentas Valdas Adamkus 2000 m. Metiniame pranešime tiksliai apibūdino Lietuvos stojimo į ES pagrindinę priežastį : “Žinoma , šiandien galime mėginti dešimtmečių
atotrūkį nuo Vakarų gyvenimo laimėjimų įveikti patys, be kitų paramos. Tik neužmirškime, kad Vakarų pasaulis nestovi vietoje . Dažnu atveju jis atsinaujina daug sparčiau už mus. Todėl
vienintelis realus būdas Lietuvai išvengti provincijos atsilikimo – įlipti į greitajį Europos traukinį , tapti visateise šio traukinio keleive.” (3;www.president.lt.).

Politine prasme narystė ES reikš Lietuvos stabilumo didėjimą, tai, be jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai vystytis tik ten , kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ir užsienio jėgų spaudimo . Todėl integracija į ES
ir narystė joje – tai pati realiausia galimybė šaliai sėkmingai vystytitis ir modernizuoti ūkį .

Narystė ES suteiks realius svertus , leisiančius Lietuvai dalyvauti didžiojoje politikoje
ir nelikti pasaulio užkampyje . Tapusi ES nare Lietuva kartu taps tiesiogiai ateities Europos
kūrime dalyvaujančia valstybe. Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos Komisijoje, ES Taryboje , Europos Parlamente ir kitose institucijose užtikrins tokį mūsų “buvimą” Europoje , kokio Lietuva neturėjo nuo pat vėlyvųjų viduramžių.

Narystė ES sustiprins kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai . Ši kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp piliečių , ūkio subjektų ir valstybių ir
atitinkamai yra svarbi saugumo ir net ekonominės gerovės sąlyga.

ES teisės perėmimas bei narystė ES įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio ir kitų politikos
sričių reguliavimo struktūrą bei labai patobulins Lietuvos teisinę sistemą.

Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis. Pirmiausia tai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenės sluoksniui. Studentija galės semtis
žinių užsienio universitetuose, o dėstytojai ir profesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėms integracija reikš prasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose.

Verslininkai galės parduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne tik trims milijonams
tautiečių , bet ir dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų . Be to sumažės kliūčių verslui rinkoje. Naudos turės vietos įmonės , nes jos bus geriau apsaugotos nuo konkurencijos iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės ,
iš NVS šalių importuos prekes , atitinkančias ES standartus.

X

Narystė ES bus naudinga ir ūkininkams , kurie pretenduoja į ES paramą ir Bendrosios žemės ūkio politikos lėšas. Tai reikš papildomas investicijas į ūkį , darbo vietų kūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimo turizmo), pagaliau – parduoti savo produkciją keliems šimtams molijonų Europos vartotųjų.

Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per ją dalyvavimas ES regioninėje politikoje) reikš darbo vietų kūrimą ir geresnio gyvenimo sąlygų užtikrinimą, nedarbo sumažinimą , galimybę plėtoti savo verslą. Tokiu būdu mažės ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai tarp Lietuvos regionų ( šio rodiklio skirtumas tarp apskričių siekia 2,5 karto). Ekspertų skaičiavimais , Lietuva , įstojusi į ES, kasmet gautų apie 400-600 mln. litų paramą ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti iš ES struktūrinių fondų.

Kai dėl lėšų , kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto , tai pirmaisiais narystės metais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų , o įmokos į ES biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau. Turint omenyje , kad visas Lietuvos 2001m. biudžetas yra maždaug 7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4-5 metams po Lietuvos įstojimo į ES , įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3 – 3,7 mlrd. litų, tai reikštų 2,8-3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų . Žinoma , būtina sąlyga šioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos finansinis dalyvavimas. Paprastai tariant , maždaug du trečdaliai naujo kelio ar tilto pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis ant Lietuvos pečių (6;www.euro.lt.) .

Griežti ES aplinkos apsaugos reikalavimai , prekių ir paslaugų kokybės reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotųjų apsaugai, lems tai, ką apibendrintai galima pavadinti gyvenomo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiai teigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį ir kvėpuosime grynesniu oru tuoj , o ne pavydžiui , po 5 metų , nes viena Lietuva tiesiog būtų nepajėgi skirti tiek lėšų aplinkos apsaugai.

Galima teigti , kad pagrindinis narystės ES pranašumas – tai atsivėrusios naujos galimybės mūsų šaliai. Kaip mes jomis pasinaudosim , priklausys nuo valstybės ir kiekvieno piliečio.

XI

Ar narystė ES atitinka nacionalinius interesus ?

Politikos mokslų teoretikai valstybės nacionalinius interesus apibrėžia pasitelkdami suvereniteto ( valstybės savarankiškumo ), gerovės ir saugumo terminus. Ar narystė ES reikš ,
kad Lietuva bus nepriklausoma valstybė, ar tai užtikrins piliečių gerovę ir saugumą ?

Galimas suveriniteto praradimas yra gana dažnas Euroskeptikų vartojamas argumentas, kurį ypač stiprina analogijos su Lietuvos okupacija ir prievartiniu buvimu Sovietų Sąjungoje. Teigiama , kad įstojus Lietuvai į Europos sąjungą Lietuva negalės vykdyti savarankiškos žemės ūkio politikos, Lietuvos taikomi muitų mokesčiai bus nustatomi ne Lietuvoje.

Dalis tiesos tame yra , bet pamirštama, kad Lietuva taip pat dalyvaus nustatant ES Bendrosios žemės ūkio politikos principus ( kaip ir kitų politikų), muitų mokesčius ar gamtosaugos reikalavimus. Kitaip tariant Lietuvai įstojus į ES, ji pati kartu su kitomis valstybėmis narėmis rengs ir priims bendrus ES sprendimus. Ir šių sprendimų privalės laikytis
tiek Lietuva , tiek Vokietija, Prancūzija, Italija ar kitos ES narės.

Iš tiesų narystė ES reiškia, kad tam tikrose srityse dalį savo suverenių teisių valstybė perleido ES, tačiau tai nereiškia ir negali būti tapatinama su nepriklausomybės praradimu.

Nereikėtų nepagrįstai baimintis ir dėl nacionalinio identiteto. Nei EB , nei ES niekada nebuvo užsibrėžusios tikslo kaip nors bandyti pakeisti ar suniveliuoti Europos tautų nacionalinio identiteto. Todėl ir šiandien prancūzai yra prancūzais , olandai – olandais ir t.t.
ES nekelia jokio pavojaus nei savo valstybių narių , nei šalių kandidačių tautiniam savitumui.
Priešingai . ES skatina glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą , padeda tautoms aiškiau ir sąmoningiau suvokti savo nacionalinį unikalumą.

Kalbant apie valstybės piliečių gerovę, būtina pažymėti, kad ES – tai ekonomiškai išsivyščiusių valstybių sąjunga, kurioje taikomi vieni iš aukščiausių socialinės apsaugos standartų pasaulyje. Visa tai sudaro geras sąlygas piliečių gerovei kurti . Kartais netgi teigiama , kad per aukšti socialinės apsaugos standartai Europoje yra viena iš pagrindinių
pastaruoju metu šiek tiek sulėtėjusio Europos valstybių ekonominio augimo priežasčių.
Šie standartai bus tobulinami.

XII

Lietuvą ir kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis į ES , be abejonės traukia abu pagrindiniai ekonominiai ES elementai. Tai didelė , turtinga rinka ir finansinis ekonominis solidarumas . Visa tai teikia daug spartesnio ūkio augimo ir ekonominio atsilikimo įveikimo galimybių. ES nėra kolektyvinės ginybos nuo vidaus ir išorės priešų organizacija. Tačiau Europos sąjunga yra puikus pavyzdys to , kaip ekonominėmis priemonėmis yra sprendžiamos politinės problemos. ES kilo ir išaugo iš trijų ekonominių bendrijų, kurias įsteigė šešios Vakarų Europos valstybės : Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Belgija ir Liuksemburgas.
Tačiau ekonominė minėtų valstybių integracija nebuvo šių bendrijų pagrindinis tikslas.
Integracija buvo pasirinkta tiktai kaip priemonė galinti užtikrinti taikų sambūvį . Būtent
dėl ekonominės integracijos, valstybių narių rinkų ir ekonominės veiklos erdvės suvienijimo karas tarp Europos valstybių turėjo tapti ne tik sunkiai įsivaizduojamas, bet ir praktiškai neįmanomas. ES šį uždavinį sėkmingai sprendžia ligi šių dienų.

ES valstybės yra užsibrėžusios ambicingą tikslą ir deda visas pastangas , kad ES taptų ir būtų piliečių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė.

Visa tai leidžia teigti, kad narystė ES atitinka Lietuvos nacionalinius interesus. Ir priešingai atsisakymas narystės pažeistų nacionalinius Lietuvos interesus.

Narystė ES ir saugumo užtikrinimas

ES yra saugumo ir stabilumo zona . Narystė ES mažina išorinių grėsmių tikimybę , nes
valstybės narės bendrai sprendžia sienų apsaugos , kovos su terorizmu, nelegalia migracija, nusikalstamumu ir kitas su piliečių saugumu susijusias problemas.

Narystė į ES reiškia integraciją į bendrą rinką, kurioje laisvai juda prekės, kapitalas, paslaugos ir darbuotojai. Tai sudaro sąlygas tolygiai vystytis šalių ekonomikai ir apsaugo nuo staigių ekonominių krizių.

Narystė ES galėtų mums pasiūlyti geresnį žmogaus teisių ir laisvių bei didesnį piliečių saugumo užtikrinimą. Pirmiausia todėl , kad būtų laikomasi bendrųjų vertybių – demokratijos,
pagarbos žmogaus ir tautinių mažumų teisėms , įstatymų viršenybės principų .

XIII

Todėl akivaizdu , kad ES priešintųsi bet kokiam bandymui pažeisti vienos iš jos narių
saugumą, nes tai būtų tiesioginis pasikėsinimas į bendrąsias vertybes. Valstybės narės yra glaudžiai susijusios tarpusavio ryšiais. Agresija prieš vieną iš jų netiesiogiai pažeidžia ir kitų interesus. Be to , pastaraisiais metais ES aktyviai plėtoja bendrą gynybos politiką, kuri taip pat sustiprins jos narių saugumą.

Vis dėlto ES nėra gynybinis aljansas ir neturi gynybai skirtų karinių struktūrų. Europos Sąjunga yra ekonominio pobūdžio valstybių sąjunga. Todėl pirmiausia ji užtikrina ekonominį, socialinį ir teisinį saugumą. Karinis saugumas tradiciškai yra siejamas NATO. ES turi savo saugumo politiką, tačiau ji nėra tarpusavio gynybos sąjunga. Ji nėra NATO.

Iš dabartinių ES valstybių narių keturios valstybės – Airija, Austrija, Suomija ir Švedija-
nepriklauso NATO valstybių aljansui. Vadinasi kiekviena ES valstybė narė laisvai nusprendžia, stoti į NATO ar ne. Kita vertus ES valstybės pripažysta , kad NATO yra Europos saugumo pagrindas. Todėl Lietuvos saugumą galima užtikrinti per abi narystes – ES ir NATO.

Įstojusi į ES Lietuva visiškai įsijungs ES tarpvyriausybinį bendradarbiavimą užsienio politikos srityje t,y. į Bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Pagrindinės šios politikos įgyvendinimo priemonės – bendra pozicija ir bendras veiksmas, kuriuos ES valstybės gali pareikšti ar imtis įgyvendinti konkrečiu užsienio politikos klausimu. Tokiu būdu valstybės narės plėtoja tarpusavio politinį solidarumą ir susilaiko nuo veiksmų, kurie prieštarauja Sąjungos interesams. Tačiau kiekviena ES šalis išlaiko savarankišką savo užsienio politiką

Lietuva dar iki įstojimo į ES, bendraudama su įvairiomis pasaulio valstybėmis, atsižvelgia į ES politiką šių šalių atžvilgiu – jau vien dėl to, kad mūsų ir ES valstybių užsienio politikos principai yra pagrįsti tomis pačiomis idėjomis ir nuostatomis.

Dalyvaudama ES bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje Lietuva kartu įgis galimybę, nors ir netiesiogiai, palaikyti santykius su kur kas daugiau valstybių nei šiuo metu.
Lietuva tolimesnėse šalyse galutinai bus suvokta kaip tikra Europos valstybė.

XIV

Narystė ES – Lietuvos ekonomikos augimą ir konkurencingumą didinantis

veiksnys

Modernios reguliavimo sistemos perėmimas bei lengvesnis patekimas į bendrąją ES rinką yra esminiai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai. Galima prognazuoti , kad, padidėjus masto ekonomijai , pagreitės pramonės restruktūrizacijos tempai, išaugs prekybos su ES apimtis, atsiras daugiau plėtros galimybių. Prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimo laisvių užtikrinimas paskatins efektyvesnį išteklių paskirstymą ir gamybos iškraipymų pašalinimą. Įvesta vieninga valiuta panaikins pervedimo ir keitimo kaštus , prekyba bei kiti ekonominiai mainai taps efektyvesni.

Vieningos rinkos sukūrimo ES pasekmių tyrimai rodo, kad ES valstybėse narėse nuo devintojo dešimtmečio pabaigos padidėjo konkurencija ir jos įmonių konkurencingumas, ekonomija ( pagreitintas pramonės restruktūralizacijos tempas, prekybos regionalizacija, daugiau plėtros galimybių), investicijos ir ekonominio augimo tempai. Taip pat pastebėta teigiama įtaka smulkiam ir vidutiniam verslui, vietų kūrimui. Šias pasekmes tiksliai įvertinti galima tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tikėtina , kad dėl “žemų” Lietuvos starto pozicijų dėl narystės poveikio BVP metinis augimas galėtų padidėti 2-3 procentais.

Lietuvoje atliktose studijose teigiama , kad narystė ES sukeltų stipresnį konkurencinį spaudimą Lietuvos kompanijoms ir per trumpą laikotarpį būtų ženkliai perskirstytos pajamos tarp ūkio šakų ir kompanijų. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje ištekliai greičiausiai bus telkiami darbui imliose ūkio šakose ( tekstilė, medienos pramonė), kuriose Lietuvos kompanijos, išsilyginus kainoms, turės santykinį pranašumą prieš atitinkamas ES kompanijas.
Didžiausius kainų sulyginimo ir prisitaikymo kaštus gali patirti mašinų gamybos bei kai kurios kitos sunkiosios pramonės šakos.

Manoma , kad, kai maža šalis integruojasi į didelę erdvę, ji patiria neproporcingai didelę naudą BVP augimo atžvilgiu , tačiau tai reiškia, kad didėja mažos šalies trumpalaikiai
prisitaikymo kaštai.

Narystė ES apskritai siejama su teigiamu poveikiu valstybės kandidatės politikos vykdymo stabilizavimui , reformų konsolidavimui ir investuotojų pasitikėjimo didinimui.

XV

Lietuva turės galimybę konkuruoti stabilesnėje ir labiau prognozuojamoje tarptautinėje rinkoje , perimti efektyvesnio ekonomikos valdymo patirtį.

Narystė ES ir finansinė nauda

Trumpalaikius Lietuvos prisitaikymo prie ES kaštus turėtų kompensuoti tiesioginė ES parama, teikiama iš ES biudžeto. Preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad po įstojimo maksimalūs Lietuvos įnašai į ES biudžetą galėtų sudaryti 1,27 proc., o gautos pajamos apie
4 proc. jos BVP. Taigi Lietuvos pajamos iš ES biudžeto būtų mažiausiai tris kartus didesnės už jos įnašus . Ji ilgą laiką gautų žymią finansinę paramą iš struktūrinių fondų, taip pat dalyvaudama bendrojoje žemės ūkio politikoje. Ruošdamasi narystei ES, 1991-1999 m. Lietuva jau gavo 275 mln. EUR (daugiau, kaip 1 mlrd. Lt ) paramos pagal ES PHARE programą. Nuo 2000 m. išmokos Lietuvai iš PHARE, ISPA (struktūrinės politikos stojimo priemonės, skirtos daugiausia transporto ir aplinkos apsaugos projektams finansuoti) SAPARD ( stojimo paramos programos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai) fondų sieks daugiau, kaip 100 mln. ( apie 400 mln. Lt) .

1999 m. kovo 24-25 d. Berlyno Europos Viršūnių Tarybos susitikime buvo pateikta nauja ES finansavimo tvarka 2000-2006 m. Remiantis ja, naujoms valstybėms narėms yra numatytas atskiras nuo kitų valstybių narių biudžeto išmokų straipsnis 2000-2006 m. Jos 2002m. gautų 6,45 mlrd. EUR, 2004 m.- 11,61 mlrd. EUR, o 2006 m. – 16,78 mlrd. EUR.
Remiantis dažniausiai daroma prielaida, kad Lietuva gaus 5 proc. visoms valstybėms kandidatėms skiriamos ES biudžeto sumos, pagal naują finansavimo tvarką Lietuva, tapusi ES nare, mažiausiai gautų 2002 m. – 323 mln. EUR, 2004 m. – 581 mln. EUR, 2006 m. – 839 mln. EUR . Skirtingų tyrimų duomenimis, metinės įplaukos iš Bendrijos biudžeto į Lietuvą gali sudaryti nuo 323 mln. iki 1,5 mlrd. EUR. Lyginant galimų Lietuvos pajamų ir išlaidų proporciją, galima prognozuoti, kad Lietuvos pajamos iš ES biudžeto bus maždaug 4-13 kartų didesnės už jos įnašus. Šios išmokos Lietuvą pasieks per įvairius ES fondus . Kaip šalis , kurioje pajamos vienam žmogui yra mažesnės nei 75 proc. ES vidurkio , ji gaus rimtą finansinę paramą iš struktūrinių fondų (6;www.euro.lt.).

XVI

Šią paramą Lietuva gaus iki tol, kol priartės prie ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui ; tai gali tęstis 20-50 metų, priklausomai nuo plėtros tempų. Visą tą laiką Lietuvai
teikiamos lėšos keletą kartų viršytų jos įmokų į ES biudžetą sumą.

Narystės ES ir galimi neigiami veiksniai

Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas ar ti kaip neigiamas neįmanoma. Tačiau vis tiek galima teigti, kad integracijos sąnaudos jau pasireiškia ar išryškės artimiausiu metu. Integracija tai gyvenimo kokybės pagerėjimas, švaresnis vanduo ir oras, geresnės kokybės prekės, saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, o galiausia visos sąnaudos perkialiamos galutiniam prekių ar paslaugų vartotojui – mums. Integracija ir narystė ES susijusi su kainų pokyčiais arba, kitaip tariant jų kilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio augimu, tačiau visuomenė, be abejo, grieščiau stebi kainų lygio kitimą.

Neigiamą integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo įmonės, skerdyklos ir kiti gamintojai ( dėl aukštesių veterinarijos ir fitosanitarijos standartų), pramonės ir paslaugų įmonės ( dėl poreikio investuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijos valstybės institucijoms), valstybės institucijos ( dėl poreikio keisti darbo tvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ) .

Integracija ir pasirengimas narystei ES gali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams ( dėl padidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų).
truputį padidės bendras importo muitų lygis . Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei importuotojai. Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms, automoboliams ir pan., o sumažės muitas benzinui. Labiausiai nukentės Lietuvos įmonės , nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir technologijų modernizavimo, importuotojai iš NVS šalių, prastesnės kokybės prekėms pirmenybę teikiantys vartotojai.

Kita vertus , negalima šių laikinų neigiamų pokyčių priskirti tik integracijai į ES,Lietuva vis tiek privalėtų pertvarkyti savo ūkį , o be ES paramos šis procesas būtų dar skausmingesnis.

XVII

Alternatyva narystei ES

Ne visos Europos valstybės priklauso ES. Tai Norvegija , kurois piliečiai jau du kartus atmetė narystės idėją ir vis dar neutrali Šveicarija. Pietuose – Balkanų gyventojai, o taip pat ir mūsų kaimynė Baltarusija. Norveguja ir Šveicarija tai šalys, kurių piliečių pragyvenimo , ekonominio išsivystymo rodikliai labai aukšto lygio. Tačiau vargu ar galim lyginti šių valstybių ir Lietuvos padėtį. Juk Lietuvos naftos telkiniai gerokai nusileidžia norvegiškiems , o Lietuvos bankų patikimumas neprilygsta Šveicarijos bankams. Būtent aukštesnis už ES vidurkį pragyvenimo lygis šiose valstybėse skatina norvegus ir šveicarus nepritarti narystei ES. Kita vertus , būdamos Europos ekonominės erdvės narės, Norvegija ir Šveicarija yra glaudžiais ekonominiais saitais susijusios su ES. todėl teigti , kad norvegai ar šveicarai visiškai atmeta Europos integracijos idėją, būtų neteisinga. Neutralitetas Šveicarijos pavydžiu dėl Lietuvos geografinės padėties mažai tikėtinas.

Balkanų valstybių alternatyva vargu ar gali pasirodyti priimtina daugumai Lietuvos gyventojų. Tarpusavio konfliktai, tautinė nesantaika ir karai yra ta netolima praeitis , iš kurios Europa siekia išsigelbėti. Be to kai kurių Balkanų valstybių (pvz:Kroatija) skelbiami siekiai rodo, kad jos irgi savo ateitį sieja su naryste ES .

Lieka dar viena alternatyva – Lietuvos narystė NVS ar tarkim Baltarusijos politinio ir ekonominio gyvenimo modelis. Tačiau ši alternatyva net nesvarstoma. Narystę NVS draudžia Lietuvos Respublikos konstitucinis aktas “ Dėl nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas” (1;39), o Baltarusijos “ demokratijos” modelis daugeliui Lietuvos gyventojų kelia šypseną.

Lietuvos bendrasis produktas vienam gyventojui sudaro tik apie 30 proc. ES vidurkio, todėl integracija ir narystė , be kita ko , turi būti suprantama kaip bene vienintelė galimybė spartinti šalies ekonomikos modernizavimą ir pertvarką (6;www.euro.lt.).

XVIII
Išvados

2000 m. vasario 15 d. oficialiai pradėtos derybos su Europos Sąjunga žymi naują Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių etapą. Rengiant pagrįstus derybinius pasiūlymus bei derantis dėl naudingų Lietuvai narystės sąlygų, labai svarbu įvairiapusiškai įvertinti narystės ES naudą Lietuvai. Lietuvos , teisinės ir demokratinės valstybės, pagrindinis tikslas yra laiduoti savo piliečiams jų teisių apsaugą ir sudaryti sąlygas jų ekonominiai bei socialiniai gerovei. Todėl derantis dėl Lietuvos narystės ES svarbu maksimizuoti narystės teikiamą naudą ir minimizuoti su ja susijusius kaštus.

Lietuvos apsisprendimą tapti Europos Sąjungos nare, kuris buvo ne kartą išreikštas jos politinių lyderių ir įformintas oficialiu prašymu tapti ES nare 1995 m., daugiausia apsprendė ne ekonominiai , o geopolitiniai ir saugumo motyvai, siekis tapti neabejotina Vakarų Europos valstybių klubo nare.

Narystė ES bei pasirengimas jai didina Lietuvos stabilumą ir saugumą. Įstojusi į šią organizaciją , Lietuva turės tvirtas savo politinės ir ekonominės sistemos stabilumo , taip pat, išorinio saugumo garantijas Nors Lietuva ir praras dalį nacionalinės autonomijos nustatyti bei vykdyti vidaus ir užsienio politiką, ji įgaus galimybę dalyvauti bendrame ES sprendimų priėmime.

Narystė ES Lietuvos vidaus reformoms suteikia aiškų tikslą, kryptį ir papildomą impulsą . ES raginimai bei pati narystės perspektyva , pariamama konkrečia technine bei finansine ES pagalba, pagreitina reformų , vykstančių Lietuvoje procesą.

Pasirengimas narystei ES reiškia papildomas Lietuvos investicijas, tačiau tai įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio ir kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei žymiai patobulins Lietuvos teisinę struktūrą.

Lietuvos stojimas į ES atatinka jos nacionalinius interesus , o rimtų ir realių alternatyvų narystei ES nepateikiama. Tokie pavyždžiai, kaip Norvegija ar Šveicarija greičiau iliustruoja ne alternatyvias plėtros galimybes, bet yra labai savotiškos išimtys, kurias sąlygoja unikalus vidinių bei išorinių veiksnių rinkinys, kuris nebūdingas Lietuvai. Induvidualias plėtros galimybes ypač apriboja Lietuvos geopolitinė padėtis, jos ekonominė priklausomybė nuo prekybos. Be to narystės ES pranašumų yra gerokai daugiau nei trūkumų.

Literatūra :

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Leidykla “Saulužė”.

LR Konstitucinis aktas “Dėl nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas”.
2. Lietuvos socialdemokratų partijos programa. Internetas, adresas:http://www.lsdp.lt./
3. LR Prezidento Valdo Adamkaus 2000 m. metinis pranešimas. Internetas,adresas:http://www.president.lt./
4. “Europos sąjunga iš arčiau”. I.Šidlauslienė. Vilnius,2000m. UAB “Adomo Jakšto spaustuvė”
5. “Europos sąjungos teisės įvadas. Walter Cairns. Vilnius,1999m..Leidykla “Eugrimas”.
6. Europos Komitetas. Internetas,adresas:http://www.euro.lt./

Turinys

Titulinis lapas..............................1
Įvadas (Idalis)..............................2
Įvadas (II dalis).............................. 4
Lietuvos ir ES diplomatiniai santykiai
Lietuvos ir Europos sąjungos santykių pagrindai................5
Pagrindiniai motyvai skatinantys Lietuvą siekti narystės
Europos sąjungoje. Narystės Europos sąjungoje pliusai...........8
Ar narystė ES atitinka nacionalinius interesus................11
Narystė ES ir saugumo užtikrinimas....................12
Narystė ES- Lietuvos ekonomikos augimą ir konkurencingumą
didinantis veiksnys............................ 14

Narystė ES ir finansinė nauda....................... 15

Narystė ES ir galimi neigiami veiksniai..................16
Alternatyva narystei ES.......................... 17
Išvados..............................18
Literatūra..............................19
Turinys..............................20

Leave a Comment