LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ IDEOLOGIJOS: TAPATUMAS IR PRAGMATIZMAS

2652 0

LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ IDEOLOGIJOS: TAPATUMAS IR PRAGMATIZMAS

Įvadas 2

Darbo partijos frakcija 3

Liberalų sąjūdžio frakcija 4

Liberalų ir centro sąjungos frakcija 7

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija 9

Naujosios sąjungos frakcija 12

Tėvynės Sąjungos frakcija 15

Valstiečių liaudininkų frakcija 17

Išvados 18

Literatūra 20Įvadas

Temos aktualumas. Spartaus pilietinio tautos brendimo sąlyga – tai visuomenės orientavimasis politinių partijų spektre. Nepakanka žinoti tik partijos lyderį ir pagal jį formuoti savo politinę orientaciją. Kiekvienam piliečiui labai svarbu bent tos partijos, už kurią jis atiduoda savo balsą, pagrindinės vertybės, principai ir tikslai – tai, ką galima vadinti partijos ideologija. Taigi darbo tema yra aktuali.

Darbo tikslas – išnagrinėti, kiiek Lietuvos partijos laikosi savo pasirinktų ideologijų, kiek jos tėra priedanga siekiant sau naudos.

Darbo uždavinys – išnagrinėti konkrečių partijų tikslus ir išanalizuoti, kiek jų veikloje yra pragmatizmo.Darbo partijos frakcija

Darbo partija, įkurta 2003 m. rudenį, yra nuosaikios centro krypties politinė organizacija, besivadovaujanti demokratiškumo, tolerancijos ir viešumo principais. Partijos tikslas – sukurti modernią pilietinę visuomenę, kurioje yra gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Darbo partija vykdo nuoseklią šalies vidaus politiką, užtikrindama visuomenės narių teisinę lygybę, asmens laisves ir atsakomybes. [http://www.darbopartija.lt/lt/programa/taryba].

Darbo partijos programoje skelbiama, kad ši paartija dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose puikiai žinodama bendruomenių problemas bei matydama būdus, kaip šias problemas spręsti. Darbo partijos kandidatai į miestų ir rajonų savivaldas yra pasiruošę sąžiningam bei kompetentingam ir demokratiškam savo krašto gyventojų atstovavimui, o tai įrodyti ketina dirbdami rajonų ir

r miestų tarybose. Kad Darbo partija yra pasirengusi spręsti visas problemas ne tik valstybės, bet ir savivaldos lygmeniu, partija įrodė dar dalyvaudama Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, kuomet pasisakė už tiesioginius merų rinkimus, už savivaldos modelio pertvarkymą.

Programoje skelbiama, kad Darbo partija yra puikiai susipažinusi su Lietuvos, jos kaimų ir miestų gyventojų problemomis. Laimėdama daugiausia vietų 2004 m . Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, ji pasiekė, kad daugelis Darbo partijos programinių nuostatų būtų įtrauktos į Vyriausybių programas. Dirbdama Seime Darbo partija dirba tik sąžiningai ir kompetentingai atstovauja Lietuvos žmonių interesams. [http://www.darbopartija.lt/lt/programa/taryba]

Darbo partijos frakcija laikėsi dvejopos pozicijos – viena vertus, kritikavo G.Kirkilo Vyriausybę, derybininkus ir patį derybų rezultatą dėl Leo LT, tačiau, kita vertus, tikino, jog laikas spaudžia ir verčia priimti sprendimus. Darbo partijai teko išklausyti daugelį AEE įstatymo oponentų raginimų „praregėti“, apeliuojant ir į šios partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho viešai reiškiamą aštrią kritiką „Leo LT“. Dauguma šios frakcijos narių taip pat palaikė „Leo LT“ projekto teisiniam pagrindui – AE įstatymo pataisoms. [http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15818461].Liberalų sąjūdžio frakcija

Šios partijos programoje skelbiama: „Mes buriamės į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį kurti šiuolaikinę valstybę – PILIEČIŲ RESPUBLIKĄ – kiekvienam savą ir brangią. Laisvas, kūrybingas ir atsakingas žmogus yra PILIEČIŲ RESPUBLIKOS pamatas ir tikslas. Mes tikime, kad investicija į žmogų, jo saugumą ir ugdymą, į šeimą, į bendruomenę leis mums sukurti gyvybingą ir
r socialiai atsakingą pilietinę visuomenę, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir orumas. Privati iniciatyva ir efektyvi ūkio politika užtikrins gyvenimo kokybės kilimą visiems žmonėms. Lietuva sėkmingai konkuruos globaliame pasaulyje puoselėdama savo kultūrinę tapatybę ir patriotizmą, savigarbą ir ambiciją. PILIEČIŲ RESPUBLIKOJE, kurią mes kuriame gerbdami liberalizmo vertybes ir krikščioniškąją tradiciją, žmonės darys įtaką jiems atsakingai ir skaidriai valdžiai, vaikas bus išmokytas, ligonis išgydytas, vagis pagautas.

PILIEČIŲ RESPUBLIKĄ reikia kurti jau dabar, todėl telkiame visus siekti teisingos Lietuvos, išsilavinusios visuomenės ir pasiturinčio žmogaus. Veiksime kantriai ir atkakliai, praktiniu darbu kasdien keisime mūsų visų gyvenimą. Atmesdami savanaudiško išskaičiavimo ir cinizmo politiką, sau kelsime aukščiausius padorumo, kompetencijos, pilietinės ir socialinės atsakomybės reikalavimus.“ [http://www.liberalusajudis.lt/index.php/apie_partija/programa/40086].

Teigiama, kad piliečių Respublikoje gerbiamas įstatymas ir teisingumas. Lietuva turi tapti šiuolaikine demokratine valstybe. Žmogus čia turi jaustis saugus, gerbiamas ir reikalingas, matyti čia savo ir savo vaikų ateitį. Liberalų sąjūdžio partija atmeta korupcijos ir klanų ryšių saistomą politinę sistemą, kurioje veša privilegijos, telefoninė teisė, atsakomybės vengimas ir faktinė nelygybė taikant įstatymus. Nesutinka su požiūriu į žmogų kaip į statistinį vienetą, asmens žeminimu ir vaikymu valdiškose įstaigose. Žmogus turi žinoti savo teises ir galėti jas apginti. Kai įstatymai bus aiškūs ir teisingi, kai jie galios visiems vienodai, mažės prielaidos korupcijai. Viešojo sektoriaus veiklos pagrindas –
pagarba žmogui ir atsakomybė už darbo rezultatus, valstybės teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos ir prieinamos. Kad gydytojas gerai gydytų, mokytojas ugdytų asmenybę, o policininkas rūpintųsi mūsų saugumu, turime jiems sudaryti deramas darbo sąlygas ir mokėti normalų atlyginimą.

Petras Auštrevičius apie savo partijos programą sako: „Mūsų programa iškelia tris labai konkrečius tikslus – teisinga Lietuva, išsilavinęs lietuvis, pasiturintis lietuvis. Valstybė žmogui turi teikti kokybiškesnes paslaugas, atsižvelgiant į piliečio poreikius, o ne versti pilietį jai tarnauti. Kita vertus, mums būtinas ir išsilavinimas, kad mūsų piliečiai galėtų kurti, konkuruoti ir iš to gyventi taip pat gerai, kaip pasaulio ir Europos tautos. Nieko nepasieksime be principingumo. Principingas teisingumas yra bet kokios kokybiškos sistemos veikimo pagrindas. Tik ten, kur nebus korupcijos skelbiant konkursus, kur bus nekorumpuoti teismai ir vietos politikai – tik ten žmonės bus turtingesni ir geriau patenkins savo poreikius. Todėl turime būti ne tik reiklūs bet kuriam valstybės pareigūnui, bet reiklūs ir sau.Turime visose srityse “nubrėžti liniją” tarp melo ir tiesos. Liberalų sąjūdžiui svarbus ir dar vienas veiklos principas – nuolatinis ryšys su piliečiais, vietos bendruomene, regioninių savitumų paisymas ir tarimasis su gyventojais. Stengsimės vietos bendruomenių veikloje dalyvauti tiesiogiai – mūsų partijos nariai ir rėmėjai dirbs bendruomenėse. Tik savo geru pavyzdžiu galime parodyti, kad pilietinė visuomenė egzistuoja ir gali ti
inkamai išspręsti reikalus čia ir dabar. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4153&p_d=50769&p_k=1]

Petras Auštrevičius teigia, kad teisingumo ir teisingos valstybės idėja yra nemari. Gyvenant permainų ir neišsipildžiusių lūkesčių laikotarpiu, ji tampa dar aktualesnė, todėl teisingumo tema pastaruoju metu taip dažnai ir plačiai pasitaiko politinių partijų retorikoje. Tačiau pati sąvoka,. kuri tokia gili, kad dažnai net nesuprantama, kas iš tiesų yra tas teisingumas, dažniausiai eksploatuojama politiniais – populistiniais tikslais. Teisingumas tampa plataus vartojimo politine preke, siūloma rinkėjams, kalbant apie ją kaip kažkokį abstraktų tikslą, bet ne jo pasiekimo būdą. Pavyzdžių yra pakankamai, kad ir teisingumo siekiamybė įvedant tiesioginius Konstitucinio teismo teisėjų rinkimus. Ar šiuo metu tai piliečiui didžiausios svarbos reikalas? Ar žmonėms svarbiau gerai veikiantis Konstitucinis teismas, ar teisėjų parinkimo būdas? Kaip bebūtų keista, ši iniciatyva kai kam tampa programine gaire, ir sudaromas įspūdis, kad šių teisėjų atranka yra tokia aktuali problema, tuo pačiu nukreipiant dėmesį nuo daug svarbesnių teisingumo aspektų.[ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4153&p_d=55022&p_k=1].

Petras Auštrevičius pabrėžia, kad tikrasis teisingumo deficitas ir jo priežastys atsiskleidžia kasdienio gyvenimo grimasose. Pilietis kur kas dažniau susiduria ne su Konstituciniu teismu, jo teisėjais ar sprendimais, bet su vietos savivalda, viešosiomis paslaugomis – policija, švietimu, sveikatos apsauga. Čia, ir visų pirma čia, arčiausiai žmogaus turi būti pradėta kurti bei stiprinti Teisinga Valstybė, čia privalo būti atsiklausta piliečio nuomonės. Vietoje to nuolatos girdime apie iš vieno valdininko į kito kabinetą vaikomus piliečius, atėjusius spręsti kad ir statybų, verslo, aplinkos sutvarkymo klausimų. Atsainus ir biurokratiškas elgesys su šios šalies gyventoju visų pirma ir sukuria nepasitenkinimo bei nepasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis atmosferą. Teisingumas neturėtų būti suvokiamas ir pateikiamas kaip savotiška nirvana, į kurią kada nors, bet negreitai, pateks valstybė – teisingumas turi būti kuriamas kasdienėje aplinkoje, šalia gyventojų esančiame viešajame sektoriuje – kokybiško, skaidraus bei prieinamo švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos ir kitose srityse. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4153&p_d=55022&p_k=1]

Petras Auštrevičius yra įsitikinęs, jog Teisingai Valstybei atsirasti reikalingos kelios esminės permainos: „Visų pirma, būtina atsakinga, ne tuščiais pažadais paremta politika. Neseniai buvome arti krizės, kuomet dėl neteisėtai nusavintų algų tarp statutinių pareigūnų ir valstybės atsiradusi įtampa grasino pačių teisėtvarką ir visuomenės saugumą palaikančių institucijų stabilumui. Bendromis piliečių ir politikų pastangomis, šią problemą, atrodo, pagaliau pavyks išspręsti, tačiau neatliktų praktinių darbų laukia dar nemažai – dirbantiems pensininkams neišmokėta pensijos dalis, nebaigti grąžinti indėliai, uždelstos kompensacijos už žemę – Teisingos Valstybės nesukursime, nevykdydami to, ką pažadėjome. Antra vertus, būtinas ir kitoks valstybės tarnautojų požiūris į pilietį ir jo rūpesčius. Jis valdininkui turi būti laukiamas klientas, iš kurio pinigų ir jam mokama alga, o ne našta, kurios galima nusikratyti bakstelėjus pirštu į kito kabineto duris. Jausdamas valdžios institucijų pagarbą ir geranoriškumą, gaudamas kokybiškas viešąsias paslaugas, pilietis jausis ir gyvenąs Teisingoje Valstybėje“. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4153&p_d=55022&p_k=1]Liberalų ir centro sąjungos frakcija

Liberalų ir centro sąjunga – Lietuvos politinė partija, įkurta 2003 m. gegužės 31 d., kai bendrame suvažiavime susijungė Lietuvos liberalų sąjunga, Modernieji krikščionys demokratai ir Lietuvos centro sąjunga. [http://lt.wikipedia.org/wiki/Liberal%C5%B3_ir_centro_s%C4%85junga]. Liberalų ir centro sąjunga turi didžiausią frakciją Vilniaus miesto taryboje.

Programoje rašoma, kad Liberalų ir centro sąjunga yra partija, vienijanti aiškias vertybes turinčius Lietuvos piliečius. Liberalizmo vertybių pagrindas – laisvė, demokratija, užtikrintos ir ginamos žmogaus teisės, lygybė prieš įstatymą, rinkos ekonomika, apsaugota nuosavybė, gyvenamosios aplinkos saugumas, išlaisvinta žmogaus iniciatyva, racionalūs ir pasverti sprendimai. Šiandien Lietuvoje, kaip niekada, reikia tvirtų įsitikinimų, sąžiningumo, doros ir pagarbos. Ypač ženklus Liberalų ir centro sąjungos indėlis stiprinant Lietuvos vietos savivaldą, rodant Lietuvos žmonėms reikšmingą pavyzdį, kaip galima ir tiesiog būtina ryžtingai veikti, siekiant realių į gyventojų poreikius orientuotų rezultatų, akivaizdžiai gerinant bendruomenių gyvenamosios aplinkos kokybę, didinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, stiprinant savojo miesto ar krašto patriotizmą, puoselėjant vietos papročius ir tradicijas, stiprinant žmonių pasitikėjimą savo galiomis, tvirtinant bendruomeniškumą. [http://www.lics.lt/lt.php].

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimundas Palaitis mano, kad Lietuvoje vykdoma pensijų reforma formuojant vadinamąją “antrąją” kaupiamųjų pensijų fondų pakopą, vyksta per lėtai, patys kaupiamieji pensijų fondai yra per maži, jų administravimo kaštai per dideli, o reformos dalyvių, būsimųjų pensininkų, lėšų grąža per maža. Atsižvelgdamas į tai, liberalcentristas siūlo taisyti dabartinį pensijų kaupimo įstatymą. Viena pataisa yra siūlymas įvesti fondų administravimo mokesčio priklausomybę nuo fondo veiklos sėkmės. Kita – įvesti privalomą dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje naujai į darbo rinką ateinantiems asmenims (iki 25 metų). Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad faktinės konkurencijos tarp pensijų fondų nebuvimas, dirbtinai apsunkinta galimybė keisti fondus bei įstatymais garantuoti dideli fondų administravimo mokesčiai iš esmės neskatina fondų administratorių siekti pensijų fondų pelningumo.[ http://www.lics.lt/lt.php/naujienos/2;news_id;1415]

Opozicinei Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijai kelia nerimą pastaruoju metu tendencingai auginama nuomonė, esą savivaldos problemas geriausiai išspręstų, vietos bendruomenės rinktų atstovų nušalinimas bei tiesioginio valdymo konkrečiam regionui įvedimas.“Sunku patikėti, kad ir politikai, ir visuomeninės organizacijos taip neatsakingai, siekdami siaurų interesų, ragina drastiškai riboti demokratiją. Galima laikyti absurdu, bet, pavyzdžiui, mistinė “Kuršių mylėtojų bendruomenė” netgi leidžia sau Neringos savivaldybę vadinti dirbtinai sukurtu, nepasiteisinusiu eksperimentu vertu panaikinimo. Tokia vienpusiška kritika kelia grėsmę savivaldai apskritai.”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad valstybėje tampa realia problema savivaldybių ir nacionalinių parkų administracijų santykiai. “Netgi pripažinus, kad aplinkosaugininkų savivaldybėms keliamos pretenzijos yra pagrįstos, akivaizdu, kad kažkas yra netvarkoje visoje sistemoje, nes konfliktai tarp parkų administracijų ir vietos valdžių vyksta beveik visose Lietuvos savivaldybėse. Bandymai suversti visą kaltę ir atsakomybę savivaldai yra trumparegiška, nedemokratiška, galų gale neteisėta.”, – pastebi buvęs Aplinkos ministras liberalcentristas A.Čaplikas.[ http://www.lics.lt/lt.php/naujienos/2;news_id;704;year;2005;month;12].Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija

Šiuo metu tai Lietuvos Seime daugumą sudaranti valdančioji partija. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3353&p_k=1].

Prezidentas V. Adamkus savo ruožtu pabrėžė, kad būtent Socialdemokratų frakcija Seime “yra ta ašis, kuri gali ir privalo užtikrinti koalicijos stabilumą ir veiklą perspektyvoje”. “Socialdemokratų partija ir frakcija Seime yra daugiausiai patyrusi valstybiniame darbe, ir Prezidentas paprašė, kad sukauptą patirtį socialdemokratai perduotų naujokams, nes kai kurie dabartiniai Seimo sprendimai nedaro garbės nei pačiam Seimui, nei nekelia pasitikėjimo visuomenės akyse”, – sakė Prezidento patarėjas Darius Gudelis. [http://politika.lt/index.php?cid=9274&new_id=3212].

Birutė Vėsaitė, socialdemokratų vicepirmininkė, teigia, kad Europos socialdemokratai nuveikė didelį darbą, visuomenėje pasiektas nemažas progresas. Socialistai ir socialdemokratai buvo ES projekto dizaineriai, Europos Konstitucijos kūrėjai. Tereikia žvilgterėti žemėlapyje į Europos Šiaurę, jog įsitikintum, jog gerovės valstybės klesti, o jų kaimynai norėtų panašių gyvenimo standartų.

Tačiau tai jau praeities pasiekimai. XX a. pabaiga – XXI a. pradžia įnešė nemaža korekcijų į kairiąją politiką. Vis labiau globalėjanti ekonomika (o tai ne kas kita, kaip mutavęs kapitalizmas), nepasiekta lygybė visuomenėje, netgi priešingai – didėjanti praraja tarp turtingų ir vargšų verčia Europos piliečius nusivilti kairiąją politika. Birutė Vėsaitė teigia, kad žmonės mažiau balsuoja už kairiuosius Europoje, kad ne visada socialistų elitas gerai atstovauja žmonių lūkesčius, kad socialistų partijos, atėjusios į valdžią, tampa pernelyg pragmatiškos. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3770&p_d=66745&p_k=1].

Tačiau Birutė Vėsaitė yra įsitikinusi, kad kairioji politika turi ateitį Europoje ir Lietuvoje. Žmonės dažnai pasirenka populistus, patikėję jų kairiaisiais šūkiais. Socialdemokratai turi tris politikos prioritetus – švietimą, švietimą ir dar kartą švietimą. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3770&p_d=66745&p_k=1]. Tai skatina žmones pasitikėti kairiąja partija.

Socialdemokratai teigia, kad niekas neturi likti už visuomenės ribų – nei vieniši senoliai, nei jaunimas, nei moterys, nei žemos kvalifikacijos darbuotojai. Vyriausybės turi atnaujinti savo įsipareigojimus kovai su skurdu ir užtikrinti asmenų, atsidūrusių gyvenimo dugne grįžimą į visuomenę. Visuotinai prieinama vaikų priežiūra – nepaprastai reikšminga ilgalaikė investicija. Vaikams ji suteikia puikų startinį švietimą ir socialinius įgūdžius gyvenimui, o tėvams – galimybę dalyvauti darbo rinkoje. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3770&p_d=66745&p_k=1].

Birutė Vėsaitė teigia, kad dešinieji niekad nekalbės apie lygias moterų ir vyrų teises. Moterys – socialistų modernizuojantis faktorius, jų slaptasis ginklas. Jos – dauguma visuomenėje. Netgi būdamos valdžioje, jos naudojasi švelnesne galia, pasižymi labiau humanistiniu požiūriu. Lygios moterų ir vyrų teisės – tai ne tik moralinis imperatyvas, tai – raktas, sprendžiant demografinius iššūkius, stiprinant demokratiją ir užtikrinant šeimų gerovę. Nors laikas sako, kad organizuotos darbo jėgos laikai praėjo, socialistai įsitikinę, kad be profsąjungų ir darbdavių organizacijų dialogo šiuolaikinis visuomenės vystymasis neįmanomas. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3770&p_d=66745&p_k=1].

Lietuvos socialdemokratų partija kategoriškai paneigia absurdiškus R.Visockytės ir D.Mikutienės kaltinimus, neva socialdemokratai gali turėti naudos iš prezervatyvų ir kontraceptinių priemonių reklamos. Kaltinimai prasidėjo po to, kai LR Seime buvo pristatyta mokytojams skirta mokomoji metodinė priemonė “Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimas”. Švietimo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė patikino, kad esant tokiam politikavimui septynerių autorių kolektyvo parengtas mokomosios priemonės projektas nebus leidžiamas, kol bus gautas žmogaus teisių specialistų ekspertinis vertinimas bei Lietuvos Mokslo akademijos išvada. [http://www.ls.dp.lt/go.php/lit/Darbieciu_kaltinimai_socdemams_del_savo_/7574].

Pastaruoju metu viešoje erdvėje bandoma išplatinti nuomonę, kad socialdemokratų iniciatyva Seime siūloma sudaryti grupę, kurios tikslas persekioti kitaip manančius Lietuvos piliečius, visuomenininkus ar žurnalistus. [http://www.lsdp.lt/go.php/lit/LSDP_pareiskimas_Socialdemokratai_uz_spa/7627/10].

A.Kubilius teigė, kad socialdemokratai nesilaiko svarbaus, kovą su korupcija sustiprinti turėjusio susitarimo punkto – dėl specialaus padalinio prie STT, turinčio prižiūrėti partijų finansus, įkūrimo. “Visa tai turėjo būti padaryta dar iki savivaldos rinkimų, bet iki šiol nepadaryta, – praėjusį penktadienį sakė A.Kubilius. – Taigi rezultatyvumas svarbiausioje strateginėje kovos su korupcija srityje yra labai menkas. Akivaizdu, kad susitarimų rezultatyvumas lieka pats svarbiausias iššūkis, nes po vakar dienos įvykių politikos neįgalumas tapo vienu populiariausių terminų. Po šių įvykių Seime turiu nuoširdžiai pasakyti, kad turiu daug abejonių, ar pavyks bendradarbiavimą tęsti. Taigi yra pavojaus, kad mūsų susitarimas gali tapti valstybės neįgalumo priedanga. Mūsų susitarime apie tokią priedangą kalbos nėra”. [Socialdemokratai “išsidūrė”? // Veidas. 2007.03.22 – Nr. 12].

Lietuvoje yra partijų su neaiškia ideologija, kitos skelbia viena, daro kita. Žiniasklaidoje buvo ne kartą pareikšta, esą socialdemokratai, vadovaujami Algirdo Brazausko, nesilaiko nuoseklių socialdemokratinių – kairiųjų tradicijų. Tai teigia ne vien politologai bei apžvalgininkai, bet ir LSDP garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas, kuris “Lietuvos ryte” (2006-07-19, nr.162) rašė, kad ši partija vykdo “nomenklatūrinio liberalizmo politiką”. Vadinasi – dešiniąją.Naujosios sąjungos frakcija

Naujoji sąjunga (socialliberalai) nuo pat įsikūrimo (1998 m.) orientavosi būtent į socialinio liberalizmo ideologiją, tai užfiksuodama ir savo partijos pavadinime. Jie skelbia: „Esame nuoseklūs ir laikomės šios ideologijos, kurios pagrindinės vertybės – žmogus, dorovė, laisvė, teisingumas (taip pat socialinis teisingumas), saugumas ir vienybė“. [Indriūnas A. Kad gerovės nereikėtų laukti 40 metų // Veidas. 2006.09.08 – Nr. 36].

Pastaruoju metu vis labiau įsisiūbuoja diskusija dėl dvigubos pilietybės, kurios esmė – ar leisti užsienyje gyvenantiems lietuviams turėti ir Lietuvos pilietybę. Šiuo metu šalies įstatymai nustato tik vieną šios galimybės išimtį. Norint dvigubos pilietybės galimybę paversti taisykle, reikalingi atitinkami Lietuvos Konstitucijos pakeitimai, kurie galimi tik referendumo būdu.

Šį reikalavimą nuolat pabrėžia šalies Konstitucinis Teismas, kuris turi išimtinę prerogatyvą aiškinti Konstitucijos nuostatas. Konstitucijos garantu turintis būti Prezidentas, pasidavęs užsienio lietuvių spaudimui, kažkodėl irgi suabejojo, kad tauta per referendumą gali nepritarti dvigubos pilietybės suteikimui, ir taip pat samprotauja, jog gal dvigubą pilietybę būtų galima suteikti keičiant tik įstatymus. Dešiniųjų ir kairiųjų lyderiai Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas arogantiškai pasišovė pamokyti Konstitucinį teismą konstitucinės teisės. Jie pareiškė dvigubos pilietybės problemą galintys išspręsti Pilietybės įstatymo pataisomis, kurias turėtų priimti Seimas. Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos nuomone, taip būtų paminta referendumu priimta š

. . .

Join the Conversation

×
×