Lietuvos Konstitucinio Teismo svarbiausi ypatumai

Turinys

Įžanga

I. Lietuvos Konstitucinio Teismo svarbiausi ypatumai.I. 1. Konstitucinio Teismo veikla.I. 2. Konstitucinio Teismo funkcijos politiniame procese.I. 3. Konstitucinio Teismo reikšmė valstybės valdžių institucijų sąveikoje

II. Teisminės valdžios funkcionavimas Konstitucinio teismo veikloje.II. 1. Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių institucijų santykių problemos.II. 2. Įstatymų leidybos teisės Konstitucinio teismo nutarimuose.II. 3. Teisminės valdžios galios ir funkcijos.

Išvados.

Įžanga

,,Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo seimas Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. Taip teigiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas šias nuostatas, savo nutarimuose pabrėžia, jog Lietuvos Konstitucijoje nustatyta valdžios institucijų sistema grindžiama valdžių padalijimo principu. Šiuo principu siekiama išvengti valdžios savivalės arba absoliutizmo.Taigi, galima teigti jog svarbiausiais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo uždavinys – apsaugoti šalies valdžios institucijų modelį, palaikyti ir užtvirtinti jų pusiausvyrą bei funkcionavimo darnumą. Konstitucinis Teismas nagrinėja tai, kad kiti įstatymai ir teisės aktai neprieštarautų Lietuvos Konstitucijai.Kiekviena valstybės valdžios institucija turi savo veiklos sistemą bei kryptingumą. Tam tikrą valdžios modelį, jos įgaliojimus bei veiklos mechanizmą reglamentuoja Konstitucinis Teismas, apgindamas jos teises, kad, minėtos funkcijos būtų realiai įgyvendintos. Svarbiausia, kad valdžios institucijos tinkamai atliktų pavestus uždavinius ir ne tik veiksmingai, bet ir prasmingai veiktų visa valstybės valdžios institucijų sistema.Politinių jėgų kaita valdžiose, visuomenės ir valdžios santykių permainos, socialinių ir ekonominių santykių dinamiškumas, peripetijos daro įtaką pagal 1992m. Konstitucijos nuostatas sukurtas valstybės valdžios institucijos sistemos funkcionavimui. Galima teigti, jog šių santykių kaitos kontekste ir išryškėja tiek patikima ir tikslinga teismų konstitucinė sistema.Kita labai svarbi aplinkybė – tai Konstitucinio Teismo praktika, nagrinėjanti valdžios institucijų tarpusavio santykių ginčus. Šiuo atveju Konstitucinis Teismas veikia ne tik apginti valstybės valdžios institucijų įgaliojimus, bet ir apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų valdžios santykių modelį. Šiuo klausimu Lietuvoje moksliškai tirta kol kas yra mažai ir konstitucinės justicijos tyrimai tik pradedami. Beje, užsienyje tai yra padaryta kur kas anksčiau ir apie valstybės institucijų organizaciją ir funkcionavimą yra parašyta labai daug knygų. Reikėtų pažymėti, jog sudėtingas valstybės valdžios institucijų sistemos funkcionavimo problemas nagrinėjo, rašė straipsnius, E. Kūris, K. Lapinskas, S. Stačiokas, J. Žilys ir kiti. Jų darbai buvo skaityti mokslinėse konferencijose.

I. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo svarbiausi ypatumai.

I. 1. Konstitucinio Teismo veiklaTeisinga ir darni pilietinė visuomenė neįsivaizduojama be teisinės sistemos. Svarbiausiais valstybės teisės aktas – tai konstitucija, kuri įtvirtina ir laiduoja pagrindines žmogaus teisės normas, riboja valdžios galias. Konstitucija grindžiama teises sistema, kuri turi įprasminti ir įgyvendinti konstitucijos uždavinius.Tikrovėje, susidūrus praktikoje, tai yra žymiai sudėtingiau. Konstitucijoje numatytą tvarką gali pažeisti tiek pavieniai asmenys, tiek valstybės valdžios institucijos. Todėl būtina apsaugoti konstituciją, teisinio gyvenimo pagrindą. Šiuo tikslu yra reikalingas specialios teisinės saugos mechanizmas, galintis apginti asmens teises.1992m. spalio 25 d. tautos referendumo primintoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jos apsauga patikėta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybes aktai – Konstitucijai arba įstatymams.Jau daugiau kaip 10 metų Konstitucinis Tesimas nagrinėja įvairiausias bylas, todėl, galima teigti, kad sukaupė ir nemaža praktiką. Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas savo pareigą užtikrinti Konstitucijos apsaugą, suteikė Lietuvos politiniam ir teisiniam gyvenimui daugiau stabilumo, padėjo išvengti įvairių nesutarimų ir susidūrimų valstybės valdžios institucijų santykiuose. Šis teismas ne tik sustiprino šalies teisės sistemą, bet tapo pačiu svarbiausiu Konstitucijoje numatytų teisių bei laisvių apsaugos pagrindu. Kadangi Konstitucijoje įtvirtinti tam tikri valstybės valdžios organizacijų funkcionavimo modeliai, tai Konstitucinis Teismas privalo užtikrinti jų saugumą ir teisėtumą.Tad galima teigti, jog Konstitucinis Teismas saugodamas Konstituciją, tuo pačiu privalo apsaugoti valstybės valdžios organizacijas ir jų funkcionavimą, lygiai taip, kaip saugoja asmens teises ir laisvę.Vieno svarbiausių Konstitucijos reguliavimo sritis, tai valstybės valdžios institucijų organizavimo ir funkcionavimo veikla. Todėl Konstituciniam Teismui labai atsakinga šios srities apsauga, nes jis privalo apsaugoti taip pat ir konstitucinį valstybės valdžios modelį. Norint visa tai įgyvendinti, Konstitucinis Teismas savo veikloje iškelia du svarbiausius tikslius (48psl.)

1) apsaugoti kiekvienai valstybės valdžios institucijai priklausančią kaupetenciją, sudaryti prielaidas jai trūkumai vykdyti paverstas funkcija;2) užtikrinti valstybės valdžios institucijų sistemos pusiausvyrą ir darnų funkcionavimą.Konstitucinis Teismas yra tokai institucija, kurios paskirtis būtų – užtikrinti Konstitucijos pagrindus teisės sistemoje, taip pat Konstitucijos principų ir normų apsaugą. Konstitucinis Teismas siekdamas įgyvendinti šiuos uždavinius, pasirenka tokias tyrimo ir vertimo formas, kurios neprieštarauja Konstitucijai.

I. 2. Konstitucinio Teismo funkcija politiniame procesekiekviena šalies valdžios institucija užima tam tikrą vietą valstybės valdymo procese. Visos institucijos vykdo jai pavestas užduotis, kiekviena atlieka savas funkcijas. Todėl, ne atsitiktinai, rengiant ir priimant naujus Konstitucijos pakeitimus, kyla audringos diskusijos ir kova dėl geriausiai šaliai tinkamo valstybės valdžios institucijų modelio ir jų funkcionavimo. 1992m. rengiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ginčijasi ne tik konstitucinio teksto rengėjai, bet ir politinės partijos, visuomenės organizacijos, bei žiniasklaidos. Kaip rodo praktika, įvairiems visuomenės sluoksniams rūpėjo individualūs klausimai: ,,Kokia bus valdžia? Kokias galias turės Prezidentas?“ ir t. t.Konstitucijos pralėkto renginio laikotarpiui, buvo galima išgirsti daug prieštaringos nuomonės įvairių valstybės valdžios institucijų funkcionavimo ir organizavimo klausimais. Tačiau, visa tai pasibaigus politinių jėgų kompromisu, medžiaga kuri buvo siūloma Konstitucijos sudarymui, galėtų tapti Lietuvos valdžios institucinės struktūros atradimų ir paklydimų metraščiu.Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ,,konstitucinis valdžių padalijimo principas įtvirtintas ne vien Konstitucijos 5 straipsnyje, bet ir kitose Konstitucijos, kuri yra vientisas aktas, straipsniuose“ (49psl.).Taigi, galim teigti, kad Konstitucinio Teismo įtaka šalies institucijų veiklos procese yra akivaizdi. Kita vertus, jeigu Konstitucinis Teismas daro įtaką valstybės valdžios institucijų funkcionavimui, ji įtakoje ir politinį procesą. Respublikos Prezidentas, seimas, Vyriausybė, neretai vadinami politinėmis institucijomis. Norint geriau suvokti šių institucijų santykių problemas, neįmanoma išvengti susidūrimo justicijos ir politinio proceso sąvokos.

Analizuojant konstitucinės justicijos ir politikos santykį, nesunkiai nukrypstama į kraštutinumus. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas sprendžia tik teisės klausimus, todėl su politika lyg ir neturi nieko bendra. Kita vertus, Konstitucinis Teismas kaip ir bet kuri kita valstybės institucija, yra politinės sistemos dalis. Tad, galima teigti, kad Konstitucinio Teismo veikla ir sprendimai yra politiniai, o teisėtam tikra politinio turinio specifinė forma. Norint suprasti Konstitucinio Teismo vaidmenį Konstitucinės justicijos santykyje su politiniu procesu, vien institucijų normų studijavimo nepakanka. Svarbu yra tai, kaip savo praktikoje Konstitucinis Teismas naudojasi jam suteiktais įgaliojimais, kokią teisės sąvoką formuoja su politine sritimi bei kaip visa tai įgyvendina praktikoje. Taip pat labai svarbu yra ir tai, kaip Konstitucinio Teismo sprendimai įtakoja šalies politinių institucijų veiklą. Norint atsakyti į šiuos klausimus, nebepakanka teisės mokslų srities, todėl yra neišvengiama teisės ir politikos mokslų sandūra.Reikia pripažinti, jog teismo ir politikos sąveika jau seniai yra teisinė aplinkos akiratyje. Apibrėžti teisės ir politikos įgaliojimų ir funkcionavimų ribas yra labai problematiška, kadangi ir klausimai, ir atsakymai yra labai skirtingi. ,,Aukso vidurį“surasti yra ganėtinai sunku. Todėl tik teismo sprendimai reglamentuoja sienos ar kitos krypties teisingumą.Pati sąvoka ,,Konstitucinis Teismas“ reiškia du komponentus: konstituciją ir teismą. Todėl Teismas, saugantis Konstituciją, vertina ją kaip idealią principų ir normų sistemą. Būtent tai turėtų būti bet kokių svarstymų išeities taškas. ,,Konstitucinis teismas – tai veiksmingos institucijos idėja“ (83psl.).Remiantis teise, galima išspręsti bet kokį ginčą, nesvarbu kurioje srityje problema iškilo. Teisės vertybės tampa politinėmis vertybėmis, kurio centre figūruoja Konstitucija.Kaip matoma, teisė politiniam procesui turi didžiulę įtaką. Ji keičia politinio proceso veiklą, motyvaciją, sukelia atitinkamus padarinius. Politinio proceso subjektai suvokia, jog Konstitucijos ribų peržengti ar nepaisyti jų neįmanoma. Todėl, prieš priimant sprendimus, konstituciniai elementai tampa politikos dalimi.

I. 2. Konstitucinio Teismo reikšmė valstybės valdžių institucijų sąveikoje Konstitucinis Teismas pažymi, jog valdžių padalijimo principas – tai kiekvienos valdžios apibrėžtos normos, atitinkančios pagal paskirtį, turinčios apibrėžtą veiklos sritį. Valstybės valdžios institucijos vykdo tam tikras konstitucines funkcijas. Tačiau tai nereiškia, kad visos valdžios institucijos yra visiškai nesusijusios viena su kita jokiais ryšiais. Nors institucijos pasižymi savarankiškumu, tačiau jų vykdomos funkcijos parodo tarpusavio sąveiką. Dažnai viena institucija įgyvendina savo veiksmus, tik derindama su kitomis.Konstitucinio Teismo nutarimuose minimos sąvokos: ,,tarpusavio sąvoka“, ,,tarpfunkcinė partnerystė“, ,,bendradarbiavimas“ ir kt. konstitucinis Teismas, interpretuodamas valdžių padalijimo principą, pažymėjo, kad visų valdžių tarpusavio sąveika grindžiama bendradarbiavimu.Kiekviena institucija turi apibrėžtą funkciją, tačiau viena be kitos nepajėgtų įgyvendinti savo uždavinių. Pavyzdžiui, Vyriausybė pateikia biudžeto projektą svarstyti Seimui, o Seimas patvirtina biudžetą ir tampa svarbiausia Vyriausybės veiklos atrama. Seimas kontroliuoja biudžeto vykdymą. Akivaizdu, jog seka nuosekli teisinė veiksmų grandinė. Vienos institucijos funkcijos įgyvendinimas tampa kitos institucijos veiklos dalimi. Konstitucijoje yra pabrėžtinai svarbus principas, kurio būtina laikytis – tai valdžios galių apribojimas. Nė viena valdžios institucija negali pasisavinti kitos įgaliojimų, o taip pat vykdyti kitos valdžios funkcijų. Valdžios institucijos veiklos sritis negali sumažėti, jei viena institucija yra aktyvesnė, o kita – pasyvesnė. Kiekvienos valdžios institucijos funkcijos lemia Konstitucinės valdžios padalijimo rūšių sistema, o Konstitucinis Teismas šias galias privalo apsaugoti. Taigi kontrolė negali virsti pavaldumu arba tapti institucinio šantažo prielaida.Konstitucinės justicijos svarbiausias uždavinys – apsaugoti šią valdžios institucijų sąveiką. Turi būti saugomos ne tik konkrečios valdžios institucijos funkcionavimo teisės bei galios, tačiau ir visą konstitucinių ryšių sistemą. Būtent taip turėtų būti suprantamas valdžių padalijimas bei reikalingas valdžios institucijų veiklos darnos ir bendradarbiavimo laidavimas.

Valdžių padalijimo principas yra valstybės valdžios pagrindinių teisių ir laisvių garantas. Ji santykinai lygi ir suskaidoma į atskiras, savarankiškai egzistuojančias šakas, tačiau nepaneigiamas valstybės veiksmų vieningumas ir atsakomybė. Kiekvienai valdžios institucijai pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos uždaviniai tenka skirtingi, tačiau jų vaidmenys yra vienodai svarbūs bei atsakingi. Galimybė bendradarbiauti ir kontroliuoti viena kitą leidžia užtikrinti pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą.Demokratinėje valstybėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas kas susiję su pagrindinėmis teisėmis ar laisvėmis, reglamentuojama įstatymais – tai žmogaus teisių ir laisvės patvirtinimas, apsaugos bei gyvenimo teisės garantijos, bei jų apribojimas. Lietuvis Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog žmogaus teises ir laisvę gina įstatymai. Taigi, valdžių padalijimo principo svarba, susijusi su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių gyvenimu, atspindi Konstitucinio Teismo svarbiausius uždavinius.

II. Teisinės valdžios funkcionavimas Konstitucinio Teismo veikloje.

II. 1. Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių institucijų santykių problemos Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių institucijų sąveikoje kylančias problemas tenka spręsti ir nagrinėti Konstituciniam Teismui. Lietuvos Respublikoje įstatymus leidžia Seimas. Seimo teisės ir įgaliojimai yra numatyti ir patvirtinti Konstitucijoje. Seimas svarsto Konstitucijos pataisas, priima sprendimus, leidžia įstatymus, steigia numatytas valstybės institucijas, skiria bei atleidžia vadovus ir kt. Seimo įgaliojimai tiesiogiai yra išdėstyti Konstitucijos straipsniuose. Tačiau ne kartą Konstituciniam Teismui teko spręsti klausimus, susijusius su šios institucijos konstituciniu statusu, funkcijomis bei kompetencija. Neretai šių problemų priežastys slypi tame, jog neaiškiai ir nekonkrečiai teisiniuose aktuose yra nubrėžtos Seimo įgaliojimų ribos. Pavyzdžiui Konstitucinio Teismo 1998m. sausio 10 d. nutarime yra pažymėta: ,,Seimas leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, sprendžia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus“ (150psl.). Galima teigti, kad šiuo atveju nėra tiksliai nurodyti įgaliojimai Seimui, tačiau yra aišku, jog Seimas yra įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, su jai būdingomis funkcijomis ir kompetencijomis.

Lietuvos Respublikoje vykdomąją valdžią įgyvendina Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. 1988m. sausio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuojama: ,,Valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso“ (150psl.). 2000m.gegužės 8 d. ir 2002m. birželio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimuose taip pat yra pabrėžiama, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento statusas yra individualus, besiskiriantis nuo kitų pareigūnų statuso.Taigi, Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, pasirašo tarptautines sutartis, Vyriausybės teigimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybės, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus, Seimo nutarimu skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus, skiria valstybinius apdovanojimus, vykdo ir daugelį kitų Konstitucijoje įtvirtintų įgaliojimų.Konstitucijoje yra numatyti ir Vyriausybės įgaliojimai, tačiau įgaliojimų sąrašas nėra užbaigtas. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus, įgyvendina Prezidento dekretus, rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, rengia ir teikia įstatymų projektus Seimui. Užmezga diplomatinius santykius, palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, vykdo pareigas, kurias paveda Konstitucija ar kiti įstatymai. Vyriausybės įgaliojimų turinys ir apimtis gali kisti, dėl daugelio aplinkybių. Jie priklauso nuo šalies ekonominės bei socialinės būklės. Todėl šių institucijų bendradarbiavimo sferoje kyla nemaža problemų, kurias privalo išspręsti Konstitucinis Teismas.

II. 2. Įstatymų leidybos teisės Konstitucinio Teismo nutarimuoseKonstitucinio Teismo tikslas – suformuluoti aukščiausių valstybės valdžios institucijų sąveikos sampratą. Tai rodo, jog Konstitucinis Teismas siekia apibrėžti valstybės valdžios institucijų sąveikos esmę. Ir tik praktika, praėjus laikui, galės įrodyti ar ši formuluotė – valstybės valdžios institucijų sąveikos formos – yra teisingos ir sėkmingos, ar ne. Jei valdžios institucijos laikysis Konstitucijos apibrėžtų funkcijų, galima teigti, kad jos iškeltus uždavinius įgyvendins efektyviai. Valstybės valdžios institucijų santykiai yra susieti ne tik teisės, bet ir pareigų viena kitai ryšiais. Tokių santykių ryšiai yra kaip žingsnis valdymo sistemos doktriną. Tai, vieną kartą, įvyko 1998m. sausio 10 d. nutarime. Seimo ir Vyriausybės santykių doktrina buvo plėtota 1999m. lapkričio 23 d. ir 2002m. sausio 14 d. nutarimuose. Ir 2002m. birželio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimas žymi dar vieną teisinį įgaliojimą – Respublikos Prezidento vaidmenį Seimo įgyvendinamoje įstatymų leidybos sferoje.Konstitucijoje yra numatyta valstybės valdžios institucijų struktūra jų teisine padėtimi bei tarpusavio sąveika. Vadovaujantis šiais kriterijais, Konstituciniam Teismui yra svarbiausia atskleisti Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento tarpusavio santykių konstrukciją. Konstitucinis Teismas teikė išvadas, vadovaujamasis keletu aspektų. Pirma – tai lėmė Konstitucijos tekstas. Antra – konstitucinės teisės doktrina, pagal kurią respublikos valdymo forma skirstoma į parlamentinę, prezidentinę ir pusiau prezidentinę. Trečia – kitų šalių konstitucinė praktika, leidžianti geriau suprasti konstitucini reguliavimą Lietuvoje. Konstitucinio Teismo interpretacija galėtų būti kitokia ir galbūt svaresnė, jei Teismas plačiau taikytų istorinį teisės aiškinimo metodą.Konstitucijoje yra įtvirtintas pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos, todėl Konstitucija sudaro įstatymų leidybos pagrindą. Tai pažymėta 1997m. gegužės 29 d. Konstitucinio Teismo nutarime.Tačiau vykdomųjų valdžios institucijų darbe, vykdant įgaliojimus, susiduriame su įgaliojimų apsaugos problema. Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, jog dėl vykdomosios valdžios specifinės padėties galėtų apsaugoti kompetenciją, bet taip nėra. Dvi institucijos – Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė turi savitus įgaliojimus. Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas, o Vyriausybė – vykdomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus bei kitus teisės aktus, tvarkanti krašto reikalus. Tačiau neretai Respublikos Prezidento ir Vyriausybės įgaliojimai kai kuriose srityse taip persipina, kad ne taip paprasta nustatyti konkrečias galių ribas. Ne mažiai yra svarbu apsaugoti vykdomųjų valdžios institucijų įgaliojimus nuo kitų institucijų.

Tad, galima teigti, jog Konstitucinis Teismas gina vykdomosios valdžios instituciją – Respublikos Prezidento ir Vyriausybės galias. Be abejonės, Konstitucinis Teismas garantuoja ir Seimo įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos įgaliojimų apsaugą. Tai yra vienas svarbiausių Konstitucinio Teismo veiklos prioritetų.

II. 3. Teisinės valdžios galios ir funkcijos Teisingumo vykdymas – tai teisinės valdžios funkcija, užimanti tam tikrą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje. Viena svarbiausių asmens teisių garantijų – tai teisė ginti teisme savo teises. Todėl užtikrinti valdžios galias reiškia užtikrinti ir asmens teises. Vienose bylose Konstitucinis Teismas palietė tik atskirus kai kurių teismų aspektus, o kituose bandė išsamiai suformuluoti teisminės valdžios konstitucinę sampratą, bei teismų ir teisėjų nepriklausomumo sritį. Konstitucinis Teismas šiuos uždavinius sprendė trejuose nutarimuose, čia buvo šalia kitų uždavinių išdėstyta teisėjo ir teismų nepriklausomumo doktrina. Vėliau buvo tobulinta ir pakeista – teismų, kaip teisminės valdžios institucijų sistemos, savarankiškumo, nepriklausomumo ir savivaldos svarba. ,,Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, tai atspindi Konstitucijos 109 straipsnio I dalyje (225psl.). Konstitucijoje teismas įtvirtintas kaip valstybės valdžios institucijų savarankiškumas. Teisėjai ir teismai yra nepriklausomi. Jų nepriklausomumą sąlygoja teisė turėti ginčo dalyvių nešališka arbitrą. Priešingu atveju teismo procesas netektų prasmės egzistuoti.Teisminė valdžia yra nepriklausoma ir savarankiška valdžia. Ji vienintelė formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Teisminės valdžios funkcija – nagrinėti bylas, visus klausimus spręsti, remiantis specialiomis formomis, nuostatais, įstatymais. Ši valdžia skiriasi nuo kitų, nes jai negali keli bylą, pradėti teisminį procesą, ir teisminė valdžia priklauso ne vienai institucijai. Ji nėra aktyvi, tačiau jos svarba valstybės valdyme yra ypatingai didelė. Jos galios šaltinis yra Konstitucijoje įtvirtintas tautos sutarimas teisingumo vykdymą patikėti teismams.

Teismas yra viena iš trijų valdžių, numatytų šalies Konstitucijoje. Visos valdžios yra lygios ir, kaip numatyta Konstitucijoje, pakankamai savarankiškos. Taigi, teisminė valdžia yra viena iš trijų valdžių, kuri vykdo specifinę teisingumo funkciją, ir kurios pareigų ir galių negali atlikti jokia kita valstybės institucija.Teisingumo vykdymas yra teismų funkcija, o teismas – tai viena iš valstybės valdžių. Konstitucinis Teismas 1999m. gruodžio 21 d. nutarime, remdamasis teisinės valstybės principu, Konstitucijos 5 ir kitais straipsniais, išskyrė du neatsėjamus teismų ir teisėjų nepriklausomumo principus :1) teisėjo ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumas;2) teismų, kaip teisminės valdžios institucijų sistemos, nepriklausomumas ir savarankiškumas.Galima teigti, jog teisminė valdžia bus efektyviai veikli tik tuomet, kai bus užtikrinti šie du teisėjo ir teismų nepriklausomumo principai. Tik tokią teisminę valdžią galima laikyti visaverte. Konstitucinio Teismo 2001m. liepos 12 d. nutarime pažymėta, jog teisminė valdžia gali vykdyti teisingumą. Jokia kita valdžia šios galios neturi.Konstitucinio Teismo funkcija – teisingumo vykdymas yra kitokia nei parengtinis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas ar kaltinimo palaikymas. Vykdydamas teisingumą, teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, sprendžia kaltas ar nekaltas baudžiamasis, skiria jam kriminalinę bausmę ar išteisina, jį.Konstitucinis Teismas išnaudoja visas galimybes, veikdamas nustatyti tiesą. Tačiau, siekiant įgyvendini teisingumą, baudžiamojo proceso negalima reglamentuoti taip, kad teismui tektų peržengti Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo funkcijų normų. Dėl teisminės valdžios įgaliojimų yra išdėstyta Konstitucinio Teismo pozicija, tačiau nuolat vyksta pataisos. Teisinės sistemos reforma vyksta ilgiau nei dešimt metų. Priimami nauji sprendimai, po to jie koreguojami. Reformos eigoje diskusijos ir ginčai tiesiog neišvengiami. Konstitucinis Teismas užtikrina teisminės valdžios konstituciniu pradu, vykdant teisinės sistemos reformą.

IšvadosGalima teigti išvadas, jog Lietuvos Konstitucinio Teismo paskirtis – laiduoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje. Jis privalo apsaugoti konstitucinę valdymo sistemą.

Spręsdamas sudėtingas valstybės valdžios institucijų santykių problemas, Konstitucinis Teismas privalo apsaugoti kiekvienai institucijai pavestas funkcijas, užtikrinti darnų bendradarbiavimą, bei palaikyti teisinės sistemos pusiausvyrą.Norint palaikyti valstybės valdžios institucijų pusiausvyrą, būtina nubrėžti tarpusavio galių ribą. Kaip ir kitose valstybėse, taip ir Lietuvoje yra kova ir ginčai dėl valdžios institucijų įgaliojimų normų nustatymų. Valstybės valdžios institucijos darniai gali veikti tik nustačius teisių ir pareigų apimtį. Konstitucinis Teismas turi didžiulę įtaką šalies politiniai sistemai. Politiniame procese kyla nemaža problemų, kurias, kad išspręsti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.Konstitucinio Teismo reikšmė valstybės valdymo institucijų veikloje, bei tarpusavio sąveikoje yra akivaizdi.Taigi. Lietuvos Konstitucinis Teismas beatodairiškai tarnauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir vykdo jos nuostatas.