Lietuvos integracija į ES

Lietuvos integracija į Europos sajungą

TURINYS

1. Įvadas 32. Ekonominė integracija į ES2.1. Ekonominė integracija ir jos pakopos 52.2. Ekonominės integracijos nauda 132.3. ES kaip vienas iš ekonominės integracijos pavyzdžių 192.4. Ekonomikos konkurencingumas 213. Lietuvos integracijos raida į ES3.1. Integracijos į ES priežastys ir tikslai 243.2. Politinių, teisinių ir ekonominių santykių plėtojimo eiga 283.3. Lietuvos perspektyvos kelyje į ES 414. Lietuvos integracijos į ES ekonominio aspekto analizė1. Lietuvos ir ES prekybos eiga įsigaliojus laisvosios prekybossutarčiai 464.2. Lietuvos užsienio prekybos analizė 485. Išvados 541. ĮvadasEuropos integracijos studijų centro studija apie Lietuvos integracijosį Europos Sąjungą būklę, perspektyvas ir pasekmes siekiama atsiliepti į nekartą reikštą oficialų ir neoficialų susidomėjimą tuo, kas gi būtų, jeiLietuva taptų Eropos Sąjungos (ES) nare. Lyginant ES valstybes su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, taip pat irLietuva, gali kilti toks klausimas:- kodėl ES turėtų būti suinteresuotapriimti gerokai skurdesnes šalis? Esama keleto priežasčių. Trumpai ESvalstybių motyvus būtų galima apibūdinti taip: norima sukurti taikią,klestinčią ir suvienytą Europą, kuri vadovaujasi bendrais idealais beitaisyklėmis ir turi didelę įtaką pasaulio politikoje. Tikimasi, kad Lietuvair kitas šio regiono šalis įtraukus į bendrą sprendimų priėmimo procesą ESsukurtų prielaidas palaikyti taikius šalių santykius ir apsaugotų nuogalimybės kilti tokiam konfliktui, pvz., Balkanų. Svarbios tiekidealistinės, tiek ekonominės paskatos. Vieni tokiu būdu siekia sustiprintidemokratiją ir rinkos ekonomiką Europoje, kiti ES plėtrą sieja su ekonominenauda Sąjungos įmonėms. Valstybių kandidačių ūkiui įsiliejus į bendrąjąrinką būtų sudarytos sąlygos ekonominiams augimui, o dėl to padidėtų ESvalstybių įmonių produktų paklausa. Tiesa, tai pasakytina ne vien apieLietuvą, bet apskritai apie visas siekiančias ES narystės valstybes. Jossudaro daugiau kaip 100 mln. gyventojų rinką. Kai kas vadovaujasinegatyviomis paskatomis. Jų manymu, Lietuvos ir kitų Vidurio ir RytųEuropos valstybių priėmimas į ES ir ūkio plėtra, atsirandanti dėldalyvavimo bendrojoje rinkoje, sumažintų socialinių neramumų ir migracijosį turtingesnes šalis tikimybę. Labai svarbus ES plėtros motyvas yra irsiekimas, kad ES pasaulyje taptų įtakingesnė. Kalbėdami apie integracijos priežastis paminėjome teigiamas, naudingasLietuvai jų pasekmes, bet yra galimi ir neigiami Lietuvos narystės EuroposSąjungoje padariniai. Integracijos į ES procesą, nepaisant daugybėsprognozuojamų privalumų, lydi nepasitikėjimas ir įvairūs nuogąstavimai. Kaikurie iš jų siejasi su būtinybe keisti gyvenimo ir darbo įpročius, kaikurie atsiranda dėl informacijos trūkumo, kai kurie yra pagrįsti. Neišimtis ir Lietuvos integracija į ES. Kai kas mano, kad įstojus į ESvietinėms įmonėms labai padidės konkurencija. Iš tiesų konkurencijospadidėjimas tikėtinas, ir jis gali paskatinti vietos gamintojus keistiveiklos pobūdį. Tiesa, ES įmonės jau dabar gali daugelį prekių laisvaiįvežti į Lietuvą. ES yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė,ekonominiai ryšiai su ja gana intensyvūs. Be to, tikėtina, kad apsauga nuokonkurencijos yra laikina nepriklausomai nuo Lietuvos stojimo į ES, nesrinkos ekonomika grindžiama laisva konkurencija. Kur kas daugiau diskusijų kylą dėl su ES naryste susijusiųįsipareigojimų ekonominio reguliavimo srityje įgyvendinimo. Akivaizdu, kadES reguliavimo normų perkėlimas į Lietuvos teisinę ir administracinęsistemą siejasi su didelėmis pradinėmis išlaidomis. Reikia nemažaiišteklių, kad Lietuvos teisės normos būtų suderintos su ES teise, taip patbūtų sukurtos reguliavimo institucijos (pvz., sertifikavimo įstaigos,veterinarijos tarnybos, darbo saugos institucijos ir pan.) ir sudarytossąlygos tinkamai joms veikti. Įgyvendinti šias priemones finansiškai padedapati ES, tačiau išlaidų teks ir Lietuvos biudžetui. Su Lietuvos naryste ES siejasi ir baimė prarasti suverenitetą. Ištiesų, ES valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir priimdamossprendimus yra atsisakiusios veto teisės. Kai kurias galias, pvz., prekybospolitikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES institucijoms.Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yraprivalomi. Tačiau būdama ES nare Lietuva… galėtų ir sustiprinti savosuverenitetą. Dėl šiuolaikinės tarptautinės sistemos pobūdžio, valstybiųekonominės tarpusavio priklausomybės ir savo geopolitinės padėties Lietuva,dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, nacionalinius interesus galėtųįgyvendinti geriau nei nepriklausydama Sąjungai. Daug sprendimų yrapriimama bendru sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto.Manoma, jog dauguma mažų valstybių, tapusios ES narėmis, galėjo geriauatstovauti savo interesams tiek sprendžiant Europos reikalus, tiektarptautinėse organizacijose. Be to, ES sutartyse yra įteisinta pagarbanacionaliniam identitetui, ir Lietuvai narystė Sąjungoje leistų įtvirtintisavo identitetą. Prisitaikyti prie vykstančių pokyčių Lietuvoje (ir už josribų) daliai žmonių gali būti sunku, tačiau tiems, kurie sugebėspasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis, Lietuvos narystė busnaudinga. Šiuo metu visuomenėje vyrauja prieštaringas klausimas, kurio negalimenepaminėti kalbėdami apie stjimo į ES priežastis: Lietuva jau buvo vienojeSąjungoje, tai kodėl turėtų stoti į kitą? Manytume, tapatinti EuroposSąjungą su Sovietų Sąjunga yra iš esmės neteisinga. Jų panašumai tėraišoriniai pavadinimas ar dydis, tačiau visiškai skiriasi ideologija, t.y.sprendimų priėmimo bei ūkio tvarkymo būdai, tautų ir piliečių teisiųsvarba. ES yra demokratinių valstybių bendrija, kurioje sprendimai priimamiatsižvelgiant į šalių ir jų piliečių interesus. Svarbus vaidmuo saugantdemokratiją ir ES sutartyje įtvirtintas ekonomines laisves tenka EuroposTeisingumo Teismui. Galima diskutuoti dėl pusiausvyros tarp centralizacijosir savivaldos tam tikrose srityse arba dėl pusiausvyros tarp sprendimųpriėmimo greičio ir bandymų rasti kompromisus. Tačiau svarbiausi ESprincipai, kurių turi laikytis ir jos narėmis siekiančios tapti valstybės,yra demokratinis sprendimų priėmimas, pagarba žmogaus teisėms, įstatymųviršenybė ir ūkio tvarkymas rinkos sąlygomis. 2. Ekonominė integracija į ES 2.1. Ekonominė integracija ir jos pakopos1991 m. • Rugpjūčio 27d. Europos Bendrija pripažino Lietuvos respublikos nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai buvo užmegzti su kiekviena Europos Bendrijos valstybe atskirai.

• Gruodžio 3d. atidaryta Lietuvos Respublikos Nuolatinė misija prie Europos Bendrijos.

1992 m • Gegužės 11d. pasirašyta Lietuvos ir Europos Bendrijos Sutartis dėl prekybos bei komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d. Sutarties pasirašymo proga priimta Deklaracija dėl politinio dialogo tarp EB bei jos šalių narių ir Lietuvos Respublikos.

1993 m. • Birželio 21-22d. Kopenhagos ES Taryba įsipareigojo, kad “Vidurio ir Rytų Europos šalys, pasirašiusios Europos (Asociacijos) sutartis bei siekiančios narystės ES, galės tapti ES narėmis kai tik prisiims narystės įsipareigojimus bei įgyvendins ekonomines ir politines sąlygas”. Taryba apibrėžė stojimo sąlygas vadinamas “Kopenhagos kriterijais”.

1994 m. • Liepos 18d. pasirašyta sutartis dėl laisvosios prekybos ir su prekyba susijusių klausimų. Vėliau ji tapo Europos (asociacijos) Sutarties dalimi ir reglamentuoja prekybinius santykius.Įsigaliojo 1995 m. sausio 1d.

1995 m. • Lietuva pradėjo dalyvauti Pasirengimo narystei Europos Sąjungoje strategijoje (teisės harmonizavimas, struktūrinis ir politinis dialogas, techninė pagalba, regioninis bendradarbiavimas).

• Birželio 12d. pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis, kuri pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvos dalyvavimui pasirengimo stojimui į ES strategijoje Vidurio ir Rytų Europos šalims. Ji taip pat nustatė taisykles, pagal kurias liberalizuojamas paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas; taip pat bendradarbiavimas teisės harmonizavimo, finansų, aplinkos apsaugos, kultūros ir kitose srityse.

• Birželio – rugpjūčio mėn. įkurtos pirmosios Europos integracijos institucijos Lietuvoje: Vyriausybinė Europos integracijos komisija (VEIK),URM Europos integracijos departamentas (EID), Europos integracijos padaliniai ar darbo grupės ministerijose ir žinybose, Europos integracijos studijų centras (EISC).

• Gruodžio 8d. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti Europos Sąjungos nare. • Gruodžio 16d. Madrido ES Tarybos ir Asocijuotų šalių viršūnių susitikimas įpareigojo Europos Komisiją parengti nuomones apie visų šalių-kandidačių paraiškas narystei.1996 m. • Vasario 28d. Vilniuje buvo atidaryta Europos Komisijos Delegacija.

• Liepos 26 d. įteikti oficialūs atsakymai į Europos Komisijos klausimyną dėl Lietuvos pasiruošimo prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus. Atnaujinti atsakymai ir patikslinimai pateikti Komisijai 1997 m. balandžio 3d. ir 1997 m. gegužės 15d.

• Birželio 20d. LR Seimas ratifikavo Europos (Asociacijos) sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų bei jų šalių narių.

• Gruodžio mėn. įkurta Europos reikalų ministerija.

1997 m. • Sausio mėn. įsteigta LR pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacija – Vyriausybės sudaromas tarpžinybinis laikinas organas, koordinuojantis įvairių žinybų veiklą rengiantis Lietuvos narystei ES bei formuojant Lietuvos pozicijas derybose.

• Kovo 3d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo perorganizuota bei į ministrų lygį iškeliama Vyriausybinė Europos integracijos komisija (VEIK), patvirtinamas Komisijos reglamentas; Komisijai vadovauja Ministras Pirmininkas.

• Balandžio 1d. įsigalėjo Europos sutarties pakeistas 3 protokolas dėl prekių kilmės taisyklių, kuriuo Lietuva įsijungė į dialoginę prekių kil…mės taisyklių išplėtimo sistemą tarp ES, Europos ekonominės erdvės, EFTA ir CEFTA šalių.

• Liepos 16d. Europos Komisija pateikė savo nuomonę apie Lietuvos pasiruošimą tapti ES nare. Europos Komisijos nuomone – “derybos dėl narystės ES turi būti pradėtos, kai tik Lietuva padarys pakankamą pažangą kad būtų patenkinti Kopenhagos ES viršūnių susitikimo suformuluoti reikalavimai.” Komisija pripažino, kad Lietuva atitinka narystei keliamus politinio stabilumo, demokratijos, žmogaus ir mažumų teisių apsaugos kriterijus, pasiekti geri rezultatai vykdant ekonominę reformą ir teisės harmonizaciją.

• Liepos 23d. parengtos preliminarios LR Vyriausybės išvados dėl komisijos nuomonės.

• Rugsėjo mėn. parengtas išplėstinis LR Vyriausybės komentaras dėl Europos Komisijos nuomonės.

• LR seime įkurtas Europos reikalų komitetas.

• Pasirengimo deryboms delegacija parengė 2 tomų apžvalgą “Lietuva kelyje į Europos Sąjungą”,išplatintą ES šalims narėms bei ES institucijoms.

• Spalio 31d. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į ES 1998 metų planas.

• Lapkričio 4d. Europos komisijos Prezidentas Jacques Senter lankėsi Lietuvoje.

• Gruodžio 12-13d. Liuksemburgo ES Taryba, atsižvelgdama į Europos Komisijos parengtas nuomones dėl šalių kandidačių pasirengimo narystei ES, nusprendė pradėti individualias derybas dėl narystės su Čekija, Estija, Kipru, Lenkija, Slovėnija ir Vengrija. Tuo tarpu pasiruošimą deryboms su Lietuva ir likusiomis kandidatėmis nuspręsta spartinti ES teisės aktų peržiūros pagalba.

1998 m. • Vasario 1d., įsigaliojus Asociacijos (Europos) sutarčiai, patvirtinta jos vykdymo tvarka: Asociacijos tarybos, Asociacijos komiteto, ir pakomitečių formavimo principai.

• Vasario 24d. įvyko pirmasis Lietuvos-ES Asociacijos Tarybos posėdis.

• Priimti 4 Asociacijos Tarybos sprendimai: 1) dėl Asociacijos Tarybos darbo reglamento patvirtinimo; 2) dėl Lietuvos dalyvavimo bendrijos mokymo, jaunimo ir ugdymo programose sąlygų priėmimo; 3) dėl Europos sutarties 3 protokolo pakeitimų; 4) dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos kultūros programose sąlygų priėmimo.

• Kovo mėn. Parengta Stojimo partnerystės programos esminė dalis – Nacionalinė acquis priėmimo programa – ir įteikta Komisijai bei ES šalims.

• Kovo mėn. Panaikinta Europos reikalų ministerija, vietoj jos įkuriant Europos Komitetą prie Lietuvos vyriausybės.

• Kovo 12 d. Ministro pirmininko vadovaujama delegacija dalyvavo Europos Konferencijos atidaryme Londone.

• Kovo 24 – 25 d. Vilniuje įvyko Transporto ir telekomunikacijų pakomitetis.

• Kovo 30 d. Užsienio reikalų ministras A. Saudargas dalyvavo bendro, visas šalis kandidates apimančio stojimo į ES proceso atidaryme Londone.

• Nuo balandžio 3 d. Lietuva dalyvauja daugiašalėje ES teisės aktų ir nacionalinės teisės atitikimo peržiūroje, kuri baigėsi 1999 m. vasario mėn.

• Gegužės 12 d. Briuselyje įvyko Prekybos , pramonės ir vartotojų teisių pakomitetis.

• Gegužės 26 d. Briuselyje įvyko bendradarbiavimo muitinių srityje, statistikos, narkotikų ir nelegalios veiklos prevencijos pakomitetis.

• Birželio 25 d. Briuselyje įvyko pirmasis Lietuvos – -ES asociacijos komiteto posėdis.

• Liepos 16 d. Lietuva ir ES pasirašė protokolą, keičiantį Europos sutarties prekybos aspektus, atsižvelgiant į Austrijos, Suomijos ir Švedijos įstojimą į ES bei Urugvajaus raundo derybų išvadas dėl žemės ūkio. Protokolas pakeitė Europos sutarties 2 protokolą. Buvo panaikinti kvotos apribojimai prekėms, eksportuojamoms į Bendriją, kuri…oms nėra taikomas specifinis žemės ūkio komponentas.

• Liepos 21 d. Lietuvoje lankėsi Europos komisijos narys Hans van den Broek.

• Rugsėjo 1 d. Europos komisijai buvo pateikta medžiaga apie Lietuvos pažangą ir pasiruošimą stojimo deryboms, skirta Komisijos ruošiamai Pažangos Ataskaitai apie Lietuvą.

• Rugsėjo 17 – 18 d. Briuselyje įvyko Aplinkos, energetikos ir regioninių klausimų pakomitetis.

• Rugsėjo 21 d. Vilniuje įvyko Ekonominių klausimų pakomitetis.

• Spalio 6 d. Briuselyje įvyko žmogiškų išteklių, mokslo, technologijų plėtros ir socialinės politikos pakomitetis.

• Spalio 8 d. Vilniuje įvyko Finansinių paslaugų, įmonių steigimo ir kapitalo judėjimo pakomitetis.

• Lapkričio 4 d. Europos Komisija pateikė Pažangos ataskaitą apie šalių kandidačių pasiruošimą narystei ES, kurioje pripažino esminę Lietuvos pažangą ir pabrėžė, jog galės rekomenduoti Lietuva derybų dėl narystės pradžiai, jei pastaroji praktikoje įgyvendins ir vykdys atliktas reformas ir sprendimus.

• Lapkričio 25 d. Briuselyje įvyko Žemės ūkio ir žuvininkystės pakomitetis.

• Gruodžio 1 – 2 d. Vilniuje įvyko Įstatymų derinimo, konkurencijos ir Bendrijos programų atvėrimo pakomitetis.

• Gruodžio11 – 12 d. Vienoje vykęs ES Tarybos susitikimas patvirtino Europos Komisijos Pažangos Ataskaitą bei su ja susijusias ES UR ministrų tarybos, vykusios gruodžio 7 d., išvadas. Jose buvo atkreiptas dėmesys į esminę Lietuvos pažangą ir galimybę pradėti su Lietuva derybas po to, kai pastarojo meto Lietuvos sprendimai bus patikrinti praktikoje.

• Gruodžio 18 d. Briuselyje buvo pasirašytas Papildomas protokolas, kuriuo buvo liberalizuota prekyba tekstile ir jos dirbiniais tarp ES ir Lietuvos. Protokolo nuostatos šalių susitarimu buvo taikomos nuo1998 m. sausio 1 d.

• Gruodžio 30 d. LR Vyriausybė patvirtino Prioritetinių priemonių ir veiksmų 1998-1999 m. planą, kurį Europos Komitetas prie LRV paruošė, atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitoje nurodytus trūkumus.

1999 m. • Buvo priimti 6 Asociacijos tarybos sprendimai: 1) papildantis Europos sutarties 3 protokolą; 2) dėl Lietuvos dalyvavimo programoje “SAVE II” terminų ir sąlygų priėmimo; 3) dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos sveikatos ir socialinės politikos programose sąlygų priėmimo; 4) dėl taisyklių, būtinų Europos sutarties 64(1)(I), (1)(II) ir (2) straipsniui įgyvendinti priėmimo; 5) dėl Lietuvos alyvavimo Bendrijos programose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo srityse (998-2002) sąlygų patvirtinimo; 6) pakeičiantis ES ir Lietuvos Europos sutarties 3 protokolą dėl sąvokos “prekių kilmė” apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų.

• Vasario 15 d. Lietuvoje lankėsi pirmą 1999 m. pusmetį pirmininkaujančios ES šalies Vokietijos Valstybės sekretorius Europos reikalams Günter Verheugen.

• Vasario 22 d. Liuksemburge įvyko antrasis Lietuvos-ES Asociacijos tarybos susitikimas. Jo metu buvo teigiamai įvertinti Lietuvos pasiruošimas narystei ES bei dvišalių santykių plėtra Europos Asociacijos sutarties rėmuose. Lietuva buvo paraginta tęsti reformas. • Kovo 1 d. Lietuva pradėjo dvišalę ES teisės aktų atitikimo su Lietuvos teisės aktais peržiūrą. Iš 29 derybinių skyrių iki birželio pabaigos buvo peržiūrėti 28. Kiekvienam skyriui buvo sukurta atskira darbo grupė, įgaliota ruošti derybinę poziciją, sudaryta iš atitinkamų ministerijų, departamentų ir kitų institucijų atstovų.

• Gegužės 3 d. Vilniuje įvyko Prekybos, pramonės ir vartotojų teisių pakomitetis.

• Birželio 18 d. Vilniuj įvyko antrasis ES-Lietuvos Asoci…acijos komiteto susitikimas. Jame buvo peržvelgtas Lietuvos pasiruošimas narystei ES. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Lietuvos Stojimo partnerystės įgyvendinimui, akcentuojant joje nurodytas prioritetines pasiruošimo sritis – ekonomikos, vidaus rinkos, teisingumo ir vidaus reikalų energetikos reformas, administracinių gebėjimų stiprinimą.

• Birželio 25 d. Briuselyje įvyko Transporto ir transeuropinių tinklų pakomitetis.

• Liepos 2 d. Europos Komisijai buvo įteikta medžiaga Komisijos pranešimui apie Lietuvos pažangą ruošiantis narystei ES.

• Liepos 12 d. Briuselyje įvyko Įstatymų derinimo, konkurencijos ir bendrijos programų atvėrimo pakomitetis.

• Liepos 26 d. Lietuvoje lankėsi Europos komisijos DGIA Generalinio direktoriaus pavaduotojas F. Lamourex; susitikimuose su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais buvo aptarti Lietuvos pasirengimas narystei ES ir būsima Europos Komisijos pažangos ataskaita.

• Liepos 28 d. Briuselyje įvyko Ekonominių ir finansinių klausimų pakomitetis.

• Liepos 29 d. Briuselyje įvyko finansinių paslaugų,įmonių steigimo ir kapitalo judėjimo pakomitetis.

• Rugsėjo 8 ir 20 d. Europos komisijai 5teikti du papildomi dokumentai su informacija apie naujausius Lietuvos pasiekimus.

• Rugsėjo 9 d. Ūkio ministras A. Maldeikis Briuselyje aukštiems Europos Komisijos pareigūnams pristatė Lietuvos Vyriausybės patvirtinta ir perduotą svarstymui į Seimą nacionalinę energetikos strategiją; taip pat pateikė informaciją apie tai, kaip stiprinamas Lietuvos pajėgumas atlaikyti ES rinkos konkurencinį spaudimą.

• Rugsėjo 15 d. Vilniuje įvyko Muitinių bendradarbiavimo, statistikos, narkotikų ir nelegalios veiklos prevencijos pakomitetis.

• Spalio 7 d. UR ministras A. Saudargas susitiko Briuselyje su Europos Komisijos nariais G. Verheugen ir P. Lamy, atsakingais atitinkamai už ES plėtrą ir prekybą, ir pristatė naujausius Lietuvos pasiekimus ir sprendimus, ruošiantis narystei ES bei būsimoji Komisijos pažangos ataskaita apie šalių kandidačių pažangą, derybinės Lietuvos perspektyvos.

• Spalio 8 d. Vilniuje įvyko Inovacijų (ir socialinės politikos) pakomitetis.

• Spalio 13 d. Europos komisijos posėdyje patvirtintas pranešimas apie valstybių kandidačių pažangą siekiant narystės ES. Komisija pripažino Lietuvos ženklią pažangą ir rekomendavo pradėti derybas su Lietuva dėl narystės 2000 m. pradžioje. Deryboms taip pat rekomenduotos Malta, Latvija, Slovakija bei, su tam tikromis išlygomis, Bulgarija ir Rumunija.

• Spalio 15-16 d. Tampere (Suomija) vykusiame ES Tarybos susitikime šalia Teisingumo ir vidaus reikalų buvo apsikeista Europos Komisijos Pažangos ataskaitos vertinimais. ES šalių vadovai sutarė Helsinkyje pakviesti pradėti derybas dėl narystės visas Komisijos rekomenduotas šalis kandidates.

• Lapkričio 8-12 d. įvyko dvišalė žemės ūkio skyriaus teisės peržiūra; 8 d. papildomai įvyko Šengeno daugiašalė, o 15 d. – Šengeno dvišalė teisės peržiūra.

• Lapkričio 12 d. Vilniuje viešėjo Europos Komisijos narys, atsakingas už ES plėtrą, G. Verheugen’as. Susitikimuose su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais jis aptarė Lietuvos pasiruošimą narystei, būsimųjų derybų dėl narystės ES eigą, pagalbą Ignalinos AE uždarymui, kitas europines integracijos aktualijas.

• Lapkričio 26 d. Vilniuje įvyko Žemės ūkio ir žuvininkystės pakomitetis.

• Gruodžio 10-11 d. Helsinkio ES Taryba pritarė komisijos siūlymui pradėti stojimo derybas su Lietuva ir likusiomis kandidatėmis.

• Gruodžio 14 d. Vilniuje įvyko Aplinkos, energetikos ir transporto pakomitetis.

• Gruodžio 23 d…. Vyriausybės nutarimu Nr. 1459 pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacija reorganizuota į derybų dėl narystės Europos Sąjungoje delegaciją.

2000 m. • Vasario 7 d. Vyriausybinė Europos integracijos komisija (VEIK) pritarė septynioms derybinėms pozicijoms: Statistika (12), Mažos ir vidutinės įmonės (16), Mokslas ir mokslo tyrimai (17), Švietimas ir mokymai (18), Telekomunikacijos ir informacijos technologijos (19), Kultūra ir audiovizualinė politika (20), Bendra užsienio ir saugumo politika (27).

• Vasario 10-11 d. Vilniuje viešėjo Europos komisijos pirmininkas R.

Prodi ir Europos Komisijos narys, atsakingas už ES plėtrą, G. Verheugen’as.

• Vasario 15 d. Briuselyje oficialiai prasidėjo derybos dėl Lietuvos narystės ES – surengtas pirmasis Stojimo konferencijos Ministrų lygio susitikimas.

• Vasario 28 d. VEIK pritarė keturioms derybinėms pozicijoms: Įmonių teisė (5), Konkurencijos politika (6), Pramonės politika (15), ir Išoriniai santykiai (26).

• Kovo 15 d.LR Vyriausybė patvirtino LR derybines pozicijas derybose dėl narystės ES “Mokslo ir mokslo tyrimų”, Švietimo ir mokymo”, “Statistikos” bei “Bendros užsienio ir saugumo politikos” srityse.

• Kovo 22 d. LR Vyriausybė patvirtino LR derybines pozicijas derybose dėl narystės ES “Mažų ir vidutinių įmonių”, “Išorinių santykių”, “Konkurencijos” bei “Kultūros ir audiovizualinės politikos” srityse.

• Kovo 28 d. Briuselyje įvyko Stojimo konferencijos Vyriausiųjų derybininkų lygio pirmasis susitikimas, kurio metu užsienio reikalų ministras V. Ušackas kartu su kitais “Helsinkio grupės” vyriausiais derybininkais ES pirmininkaujančios Portugalijos atstovams ir Europos Sąjungos Tarybos sekretoriatui oficialiai įteikė 8 pirmąsias LR derybines pozicijas.

Ignalinos AE uždarymo problematika

1999 • Balandžio 14-16 d. Vilniuje įvyko pirmasis jungtinės Europos Komisijos – Lietuvos energetiko darbo grupės posėdis. Jame buvo aptari Ignalinos AE uždarymo išlaidos bei socialinių – ekonominių padarinių Visaginui bei Lietuvai dydis, nutrata toliau plėtoti diskusiją, derinti požiūrius ir konsultuotis dėl Energetikos strategijos galutinio varianto.

• Liepos 14 d. įvyko antrasis jungtinės Europos Komisijos – Lietuvos energetiko darbo grupės posėdis, kuriame buvo toliau konsultuojamasi dėl Nacionalinės energetikos strategijos.

• Rugsėjo 9 d. Ūkio ministras A. Maldeikis Briuselyje aukštiems Europos Komisijos pareigūnams pristatė Lietuvos Vyriausybės patvirtintą ir perduotą svarstymui į seimą Nacionalinę energetikos strategiją; taip pat pateikė informaciją apie tai, kaip stiprinamas Lietuvos pajėgumas atlaikyti ES rinkos konkurencinį spaudimą.

• Spalio 5 d. Seimas patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Vienas iš svarbiausių atnaujintos Nacionalinės energetikos strategijos elementų yra Ignalinos AE stabdymo planas, kuriame numatyta, kad Ignalinos AE pirmas blokas bus uždarytas iki 2005 metų. II bloko uždarymo datos klausimas turi būti sprendžiamas 2004 metų NES. Europos Komisija mano, kad tai galėtų būti 2009 metai.

• Lapkričio mėn. numatyta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke atidaryti bendra sąskaitą Ignalinos AE uždarymui, į kurią Europos komisija šiais metais įneš 10 mln. Euro, o per ateinančius 7 metus – dar 200 mln. Euro. Vėliau ši sąskaita yra pildoma ne tik ES, bet ir kitų donorų lėšomis. Šių pinigų negalima naudoti be komisijos “parašo”.

• Gruodžio 9 d. Ūkio ministerija pateikė ministerijų ir kitų atsakingų institucijų derinimui įstatymo projektą dėl Ignalinos… AE I bloko eksploatacijos nutraukimo.

• Gruodžio 15 d. įvyko trečiasis jungtinės Europos Komisijos – Lietuvos energetikos darbo grupės posėdis, kur buvo svarstomi tolesnis pasiruošimas IAE uždarymui, donorų konferencijos klausimai.

• Gruodžio 30 d. tarp Europos komisijos ir Lietuvos pasirašytas finansinis memorandumas, pagal kurį IAE sustabdymo bei tolimesnės Lietuvos energetikos sektoriaus raidos finansavimo programai ES skiria 10 mln. eurų , bei numato skirti po 20 mln. eurų kasmet.

2000 m. • Vasario 23 d.Vyriausybės nutarimu sudaryta speciali komisija (iš atitinkamų ministerijų bei institucijų deleguotų aukštų pareigūnų), kuri koordinuos su IAE uždarymu susijusius darbus bei tam skiriamus pinigus. Jai vadovauti paskirtas Ūkio viceministras IAE reikalams R. Vaitkus. Ūkio ministerija įpareigota suformuoti atskirą nuolatinį padalinį klausimams, susijusiems su IAE, spręsti, kuris atliks komisijos sekretoriato funkcijas. Sekretoriatui tiesiogiai vadovaus komisijos pirmininkas. Tuo tarpu IAE administracija numatė 2000 vasario – kovo mėn. įkurti atskira padalinį pačioje AE paruošiamiesiems darbams I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo darbams vykdyti.

• Kovo 8-9 d. Ūkio viceministras R. Vaitkus viešėjo Londone ir Briuselyje, kur su aukštais ERPB ir Europos komisijos pareigūnais aptarė tarptautinės finansinių donorų konferencijos organizavimą birželio pabaigoje Vilniuje.

• Kovo 14 d. Vyriausybė patvirtino IAE I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektui.

• Kovo 28 d. IAE I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektas pateiktas svarstyti Seime.

ES techninė pagalba – PHARE, ISPA, SAPARD programos

• 1992-1999 metų laikotarpyje ES per PHARE programą suteikė Lietuvai apie 345 mln. eurų negrąžintiną finansinę paramą (1999 metais – 68.9 mln. eurų). Prioritetinės 1999 m. sritys – institucinių ir administracinių pajėgumų stiprinimas, vidaus rinka, teisingumas ir socialiniai reikalai, aplinkos apsauga.

• Nuo 2000 metų be PHARE programos Lietuva galės pasinaudoti naujomis pasirengimo narystei programomis – SAPARD (kiekvienais metais apie 50 mln. eurų), skirta žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei ISPA (kiekvienais metais apie 30 mln. eurų), skirta transporto infrastruktūrai ir gamtos apsaugai. 2.2. Ekonominės integracijos naudaNarystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvai naudinga dėl įvairiųpriežasčių. Pirmiausia narystė ES padidina šalies saugumą sumažindamaišorinę grėsmę. ES valstybės tarpusavyje koordinuoja užsienio politiką.Dauguma jų priklauso Vakarų Europos Sąjungai (VES) – gynybos ir saugumoorganizacijai, kuri pastaruoju metu yra integruojama į ES bendrosiosužsienio ir saugumo politikos struktūrą. Beje, kai kas teigia, kad Lietuvossaugumui užtikrinti pakaktų būti tik NATO nare. Tačiau taip manantiejišalies saugumą suvokia labai siaurai, t.y. tik kaip karinės grėsmėssumažinimą, ir neatsižvelgia į kitus narystės ES pranašumus. Narystė ES netik sumažina išorinės agresijos tikimybę, bet ir sustiprina tvarką beipadidina saugumą pačioje šalyje: jos narės bendrai sprendžianusikalstamumo, sienų kontrolės, terorizmo, aplinkos taršos ir kitaspiliečių saugumui svarbias problemas. Europoje užtikrinant saugumą ateityjevis didesnį vaidmenį gali vaidinti ES. Dėl nuolatinio keitimosi informacijair bendro sprendimų priėmimo taip pat labai sumažėja nesusipratimų irkonfliktų tarp ES narių tikimybė. Manoma, jog būtent tai, kad šeštajamedešimtmetyje buvo sukurtos Europos Bendrijos, prisidėjo prie taikaus VakarųEuropos šalių, ypač istoriškai dažnai konfliktavusių didžiųjų valstybių,sambūvio. Lietuvos narystė ES turi ekonominių pranašumų. ES pagrindas – bendrojirinka, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Kitaipsakant, visoje ES teritorijoje siekiama sudaryti tokias pat sąlygas laisvaijudėti kaip ir vienoje valstybėje. Lietuvai prisijungus prie ES josverslininkai galės laisvai prekiauti visoje ES teritorijoje, piliečiaigalės laisvai judėti, mokytis ir įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje.Tiesa, kai kurių laisvių įgyvendinimui gali būti taikomi pereinamiejilaikotarpiai, o jų trukmė priklausys tiek nuo Lietuvos pasirengimo narysteiES ir derybinių gebėjimų, tiek nuo situacijos Sąjungoje. Pašalinusekonominės veiklos kliūtis bus geriau naudojami gamybos ištekliai – darbojėgos, kapitalo bei gamtos. Manoma, kad būdama ES nare šalis tampapatrauklesnė investuotojams. Dėl šių priežasčių ekonominė veikla darosiefektyvesnė, mažėja kainos ir kyla šalies gerovė. Tiksliai įvertintiekonominį ES poveikį labai sunku, nes nelengva atskirti, kas yra Lietuvojevykdomų reformų, o kas – integracijos į ES padariniai. Dar sunkiauskaičiais įvertinti ir palyginti ekonominės narystės ES išlaidas ir naudąindividams, atskiroms visuomenės grupėms ar visam šalies ūkiui. Tiesa,ankstesnės plėtros atvejais buvo bandyta įvertinti narystės ES poveikį.Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad dėl dalyvavimo bendrojoje rinkoje metinisPortugalijos ūkio augimas 1995-2010 m. padidės 0,7 proc. Tačiau tokieapibendrinimai beveik neatspindi integracijos poveikio konkretiems žmonėms. ES remia mažiau išsivysčiusius valstybių narių regionus. Tikėtina, kadtapusi ES nare Lietuva sulauktų finansinės jos paramos. Nors mūsų valstybėturėtų mokėti įnašus į bendrą biudžetą, iš ES biudžeto gaunamos išmokos darilgai viršytų Lietuvos įmokas. Lietuva jau dabar gauna arba netrukus gausES paramą, skirtą teisės normų derinimui, investicijoms į infrastruktūrą irinstitucijų plėtrą, regionų bendradarbiavimui (PHARE programa), žemės ūkioir kaimo plėtojimui (SPARD programa), transporto plėtrai ir aplinkosaugai(ISPA programa). 2000 m. iš PHARE programos Lietuvai numatyta skirti apie42 mln. eurų, o 2000 – 2006 m. iš SAPARD ir ISPA programų – apie 200 mln.eurų. Kai kas svarbiausius Lietuvos narystės ES pranašumus sieja būtent sufinansine parama, kuri įstojus į Sąjungą per metus gali siekti iki 4 proc.Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto tai reikėtų vertintiatsargiai. Galimas daiktas, kad šiuo metu ES taikomos finansinės p…aramosvalstybių narių žemės ūkiui bei regionų plėtrai taisyklės prieš Lietuvaistojant į ES bus pakeistos. ES finansinės paramos nauda ūkio plėtrai labai priklauso nuo josveiksmingo panaudojimo. Graikijos ekonominė raida ES liudija, kad išmokosiš ES biudžeto gali neduoti laukiamo ekonominio efekto. Dėl šių priežasčiųdidesnė ekonominė nauda yra sietina su Lietuvos dalyvavimu bendrojojerinkoje. Dar vienas svarbus Lietuvos narystės ES aspektas – dalyvavimasEuropoje vykstančiuose procesuose. Tai svarbu tiek politikos, tiekekonomikos, tiek kultūros atžvilgiu. Dalyvaujant didžiausioje pasaulyjeregioninėje organizacijoje įgyja daugiau galimybių siekti nacionaliniųtikslų. Svarbu ir tai, kad įsitraukusi į ES sprendimų priėmimo procesąLietuva galėtų daryti įtaką jų turiniui. Tai, kad Lietuva yra mažavalstybė, netrukdytų prisidėti prie bendros politikos kūrimo. Sprendimai ESpaprastai yra priimami bendru sutarimu, nors formaliai tam tikrose srityse,pvz., sprendžiant bendrosios rinkos klausimus, taikoma daugumos balsavimotaisyklė. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Austriją, Suomijąir Švediją stoti į ES, buvo siekis prisidėti prie bendros politikos, kurituri įtakos ir ES nepriklausančioms valstybėms, kūrimo. Šiuolaikinėjepasaulio ekonomikoje tokio stambaus ekonominio vieneto kaip ES politikaturi daug įtakos kitoms valstybėms. Tai itin aiškiai atsiskleidė Lietuvosgamintojų prekėms Rusijoje ir kitose rinkose pradėjus konkuruoti su ESsubsidijuojamais žemės ūkio produktais. Galiausiai narystė ES Lietuvaidaugeliu atžvilgių yra naudingesnė nei alternatyvos jos stojimui į ES, ypačkai į ją įstos kitos šios regiono šalys. 2000 vasario mėn. Šiuo metu Lietuvoje vyksta intensyvus pasirengimonarystei Europos Sąjungoje procesas. Siekiant atitikti narystėsreikalavimus, vykdomos struktūrinės ūkio reformos bei priimami irįgyvendinami ES teisę ir jos taikymo praktiką, vadinamąjį acquis,atitinkantys teisės aktai. Lietuvos narystės ES nauda ir kaštai nagrinėjamiir aptariami nuo pat Lietuvos ir ES santykių pradžios. Derybų dėl narystėspradžia ir padidėjęs Lietuvos visuomenės skeptiškumas narystės ES atžvilgiuskatina dar kartą sugrįžti prie šios temos. 2000 m. vasario 15 d. oficialiai pradėtos derybas su Europos Sąjungažymi naują Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių etapą. Rengiant pagrįstusderybinius pasiūlymus bei derantis dėl naudingų Lietuvai narystės sąlygų,labai svarbu įvairiapusiškai įvertinti narystės ES naudą ir kaštusLietuvai. Būtent derybų metu yra susitariama dėl pagrindinių stojimosąlygų, pagal kurias kandidatės priims, įgyvendins ir užtikrins acquisįgyvendinimą. Derybų trukmė paprastai priklauso nuo pasiruošimo derybomslaipsnio ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje. Lietuvos, teisinės irdemokratinės valstybės, pagrindinis tikslas yra laiduoti savo piliečiams jųteisių apsaugą ir sudaryti sąlygas jų ekonominei bei socialinei gerovei.Todėl derantis dėl Lietuvos narystės ES svarbu maksimizuoti narystėsteikiamą naudą ir minimizuoti su ja susijusius kaštus. Lietuvos apsisprendimą tapti Europos Sąjungos nare, kuris buvo nekartą išreikštas jos politinių lyderių ir įformintas oficialiu prašymutapti ES nare 1995 m., daugiausia apsprendė ne ekonominiai, o geopolitiniaiir saugumo motyvai, siekis tapti neabejotina Vakarų Europos valstybių klubonare. Tačiau, nors santykiai su ES pastaraisiais metais plėtojosi ypačdinamiškai (1995 m. pasirašyta Europos sutartis, 1997 m. Lietuva įtraukta įstojimo procesą, o 1999 m. vasario 15 d. pradėjo derybas dėl narystės),integracijos procesas užsitęsė. Pasirodė, kas jis gerokai labiaukomplikuotas, nei anksčiau atrodė daugumai Lietuvos žmonių ir politiniambei ekonominiam elitui. Pasirengimas naryst…ei, kuris apima ne tik Lietuvosteisės, ypač ekonominės, derinimą su ES teise, bet ir Lietuvosadministracinės sistemos pertvarkymą, politikos daugelyje sričiųperžiūrėjimą, reikalauja didelių administracinių ir finansinių išteklių irkartu primena, kad narystė ES apriboja Lietuvos valstybės autonomiją. Šisapribojimas ir vis augantis integracijos proceso sąlygiškumas bei tikra irtariama Lietuvos ir ES įsipareigojimų asimetrija skatina neigiamasvisuomenės ir politinio elito nuotaikas ES atžvilgiu. Jas aštrina ir tai,kad pradinis geopolitinis imperatyvas neatrodo toks aktualus, didesnįrūpestį kelia ekonominės problemos, ir šiame kontekste vėl aktualizuojamiklausimai apie Lietuvos narystės ES naudą ir kaštus. Teiginys, kad narystės ES nauda ir kaštai yra sunkiai apskaičiuojamasdalykas yra banalus, bet teisingas. Pirmiausia dėl to, kad metodologiškainaudą ir kaštus reikia vertinti atsižvelgiant į alternatyvas, t.y.,palyginant Lietuvos praradimus, jai tampant ES nare, su kitomispotencialiomis plėtros alternatyvomis. Pirmiausia, Lietuva netenka jainepriimtinos galimybės grįžti į NVS įtakos sferą ir, antra, galimybėsvystytis individualiai, nepriklausant jokiems regioniniams susivienijimams.Abi šios alternatyvos neatrodo gyvybingos nei politiškai, nei ekonomiškai.Individualios plėtros galimybes ypač apriboja Lietuvos geopolitinė padėtis,jos ekonomikos priklausomybė nuo prekybos, bei rinkos mažumas. Tokiepavyzdžiai, kaip Norvegija ar Šveicarija greičiau iliustruoja nealternatyvias plėtros galimybes, bet yra labai savotiškos išimtys, kuriassąlygoja unikalus vidinių bei išorinių veiksnių rinkinys, kuris nebūdingasLietuvai. Antra, sunku atskirti, ką mes darome rengdamiesi ES narystei, o ką –tiesiog kurdami stabilią demokratiją, pagrįstą žmogaus teisėmis ir teisėsviešpatavimu ir konkurencingą rinkos ekonomiką, t.y., modernią valstybę,lygiateisę tarptautinės bendruomenės narę, galinčią pasitiktiglobalizacijos iššūkį. Šie tikslai yra lygiagretūs ir vienas kitąsustiprina. Vadinamieji Kopenhagos kriterijai, kuriuos ES nustatė kaipderybų dėl narystės pradžios sąlygas, iš esmės atitinka transformacijos,vykstančios Lietuvoje tikslus. Todėl Lietuvos narystės ES ar pasirengimojai kaštai iš esmės yra modernios valstybės kūrimo kaštai, kuriuostikslingiau būtų vadinti investicijomis, kurios atsiperka ne iš karto,tačiau būtinos norint garantuoti stabilią ir saugią valstybės plėtrą, kuriyra esminė gerovės augimo sąlyga. Kaštais griežtąja prasme arbatiesioginiais narystės kaštais būtų galima pasekmes tų žingsnių, kurieLietuvai ar tam tikrai socialinei bei profesinei grupei būtų nenaudingi,tačiau jų reikia imtis tenkinant ES teisės reikalavimus ir kitas narystėssąlygas. Trečia, narystės ES naudos ir išlaidų problema yra labai kompleksiška.Šis kompleksiškumas pirmiausia susijęs su pačios ES veiklos sferos platumu.Per daugiau, kaip 40 savo veiklos metų Europos Sąjunga tapo ne tik vieningarinka, kuri reguliuojama bendromis taisyklėmis, bet ir gana vieninguveikėju tarptautinėje sistemoje, daug bendrų bruožų turinčia teisingumoerdve. Dėl to įsijungimo į Sąjungą pasekmių ratas apima ir politinę, irekonominę, ir teisinę valstybės sistemas, paliečia daugelį socialinių,profesinių, visuomeninių grupių. Nepaisant šių sunkumų, kurie į narystės ES naudos ir išlaidųvertinimus įneša nemažai neapibrėžtumo ir apsunkina kiekybiniusskaičiavimus, kokybiškai pateikti bendras išvadas dėl narystės pasekmių netik būtina, bet ir įmanoma. Skirtingai nuo susiklosčiusių stereotipų, šisLietuvos valstybės žingsnis buvo planuojamas ir grindžiamas daug kruopščiauir plačiau, nei daugelis kitų esminių valstybės sprendimų. Žemiau pateiktivertinimai,… savo ruožtu, grindžiami kitų į ES įsijungusių ir valstybių iršiuo metu kaip ir Lietuva narystei besirengiančių kitų Vidurio ir RytųEuropos valstybių patirtimi. Pastaroji patirtis vertinga todėl, kadpasirengimas narystei ir jo tiesioginės bei netiesioginės pasekmėsglaudžiai susijusius su narystės pasekmėmis. ES poveikis Lietuvai ir kitomsšalims kandidatėms žymus jau dabar, tad ir toliau tekste bus vartojamas netik būsimasis, bet ir būtasis laikas. Žemiau pateikiamas kokybinis narystės ES naudos ir kaštų vertinimasstruktūruojamas pagal poveikio sritis, siejamas su pagrindiniais moderniosvalstybės tikslais ir jos veiklos sritimis. Jie gana fragmentiški, tačiauturėtų padėti susidaryti mūsų laukiančių iššūkių mastą ir pobūdį. Nepaisant to, kad, kaip rodo apklausos, prisijungimas prie ESaiškiausiai siejamas su gerovės lūkesčiais, nereikėtų pamiršti esminėskultūrinės narystės ES reikšmės. Europos integracija vyko ir vyksta tarpvalstybių, kurias sieja ne tik prekybiniai, ekonominiai ar saugumointeresai, bet ir bendros vertybės. Pripažinus faktą, kad ES tapogeopolitine Europos, Europos kultūros forma, akivaizdu, kad narystė ESturėtų sustiprinti kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai. Ši kultūrinėpriklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp atskirų piliečių,ūkio subjektų ir valstybių, ir, atitinkamai, yra svarbi saugumo ir netekonominės gerovės sąlyga. Narystė ES ir pasirengimas jai Lietuvos vidaus reformoms suteikiaaiškų tikslą, kryptį ir papildomą impulsą. Kadangi esminiai narystėsreikalavimai ir transformacijos poreikiai sutampa, pirmieji sukonkretinavidaus reformų žingsnius. ES raginimai bei pati narystės perspektyva,paremiama konkrečia technine bei finansine ES pagalba, pagreitina reformų,vykstančių Lietuvoje procesą. Ne tiek pagrindžiant, kiek iliustruojant šį teiginį reikia pasakyti,kad ES visuomet skatino demokratijos konsolidaciją Lietuvoje, nemažaiprisidėjo skatindama rinkos reformas ir finansinę discipliną. Tiek ESkritiškos pastabos, pateikiamos reguliariuose Europos Komisijospranešimuose apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES, tiek jų pagrinduformuluojami Stojimo partnerystės Lietuvai prioritetai bei su jais siejamaES pagalba daugiausia per poveikį Lietuvos vyriausybių darbotvarkeipaskatino spartesnę Lietuvos ūkio liberalizaciją ir privatizavimą, esminesstruktūrines reformas – ES skatino bankroto procedūrų efektyvinimą,energetikos sektoriaus, žemės ūkio reformas. Narystė ES Lietuvoje paskatinsir vadinamąsias antrosios kartos struktūrines reformas, kurios reikalingosdidėjant valstybių tarpusavio priklausomybei. Narystė ES bei pasirengimas jai didina Lietuvos stabilumą ir saugumą.Įstojusi į šią organizaciją, Lietuva turės tvirtas savo politinės irekonominės sistemos stabilumo, taip pat, didžia dalimi, išorinio saugumogarantijas. Nors Lietuva ir praras dalį nacionalinės autonomijos nustatytibei vykdyti vidaus ir užsienio politiką, ji įgaus galimybę dalyvautibendrame ES sprendimų, kurie jau dabar riboja Lietuvos autonomiją,priėmime. Pasirengimas narystei ES reiškia papildomas Lietuvos investicijas,perimant ir įgyvendinant ES acquis, tačiau tai įtvirtins modernią irefektyvią ūkio ir kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei žymiaipatobulins Lietuvos teisinę sistemą.

Vienas iš svarbiausių pasirengimo narystei ES aspektų yra jos acquisdaugelyje sričių perėmimas ir įgyvendinimas. Narystei ES keliamireikalavimai tapo esminiais Lietuvos vidaus politikos uždaviniais,apimančiais Lietuvos ūkio politikos sprendimus daugybėje sričių: nuo

pramonės ir prekybos iki aplinkos apsaugos ir socialinės politikos, oteisinis ES acquis derinimas bei priėmimas Lietuvoje …virto kasdieniopolitinio proceso dalimi. Tai brangiai kainuojantis procesas, tačiau joilgalaikė nauda akivaizdi. Jis paskatins modernios reguliavimo sistemosstabilumą bei rinkos dalyvių pasitikėjimą ja. Tai naudinga tiek užsienio,tiek vietos investuotojams. Modernios reguliavimo sistemos perėmimas bei lengvesnis patekimas įbendrąją ES rinką yra esminiai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai. Galimaprognozuoti, kad, padidėjus masto ekonomijai, pagreitės pramonėsrestruktūrizacijos tempai, išaugs prekybos su ES apimtis, atsiras daugiautyrimų ir plėtros galimybių. Prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimolaisvių užtikrinimas paskatins efektyvesnį išteklių paskirstymą ir gamybosiškraipymų pašalinimą. Įvedus vieningą valiutą, išnyks pervedimo ir keitimokaštai, taps efektyvesnė prekyba bei kitokie ekonominiai mainai. Tiksliai, kiekybiškai nustatyti Lietuvos narystės ES ekonominespasekmes sudėtinga. Galimų kiekybinių Lietuvos narystės ES ekonominių kaštųbei naudos apskaičiavimai priklauso nuo to, kada prognozuojama Lietuvosnarystė ES, kiek per tą laikotarpį pasikeis Lietuvos ūkio rodikliai irstruktūra, kaip keisis ES reguliavimo sąranga. Tačiau vieningos rinkossukūrimo ES pasekmių tyrimai rodo, kad ES valstybėse narėse nuo devintojodešimtmečio pabaigos padidėjo konkurencija ir jos įmonių konkurencingumas,masto ekonomija (pagreitintas pramonės restruktūralizacijos tempas,prekybos regionalizacija, daugiau tyrimų ir plėtros galimybių),investicijos ir ekonominio augimo tempai. Taip pat pastebėta teigiama įtakasmulkiam ir vidutiniam verslui, darbo vietų kūrimui. Šias pasekmes tiksliaiįvertinti galima tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tikėtina, kad dėl “žemų”Lietuvos starto pozicijų dėl narystės poveikio BVP metinis augimas galėtųpadidėti 2-3 procentais. Kaip teigiama iki šiol Lietuvoje atliktose studijose, narystė ESsukeltų stipresnį konkurencinį spaudimą Lietuvos kompanijoms ir per trumpąlaikotarpį būtų ženkliai perskirstytos pajamos tarp ūkio šakų ir kompanijų.Trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje ištekliai greičiausiai bus telkiami darbuiimliose ūkio šakose (tekstilės, medienos pramonėje), kuriose Lietuvoskompanijos, išsilyginus kainoms, turės santykinį pranašumą priešatitinkamas ES kompanijas. Didžiausius kainų sulyginimo ir prisitaikymokaštus gali patirti mašinų gamybos bei kai kurios kitos sunkiosios pramonėsšakos. Išteklių perskirstymas darys skirtingą poveikį Lietuvos vartotojamsir gamintojams, pavyzdžiui, žemdirbiai turėtų gauti papildomų pajamųLietuvos vartotojų ir ES mokesčių mokėtojų sąskaita. Kaupimo pasekmėsatsiranda dėl prekybos poveikio nacionalinių išteklių lygiui ir yrasusijusios su gamybos veiksnių kaupimo tempu. Jos pasireikš per ilgesnįlaikotarpį ir labai priklausys nuo vyriausybės makroekonominės politikos,skatinančios privačias investicijas į Lietuvos ūkį. Išdėstymo pasekmės yrasusijusios su geografiniu esamų išteklių paskirstymu. Lietuvą galimalaikyti tranzito centru, kuriame gaminama produkcija skirta tiek eksportuiį Vakarus, tiek į Rusijos rinką. Manoma, kad, kai maža šalis integruojasi įdidelę erdvę, ji patiria neproporcingai didelę naudą BVP augimo atžvilgiu,tačiau tai kartu reiškia, kad didėja mažos šalies trumpalaikiaiprisitaikymo kaštai. Narystė ES apskritai siejama su teigiamu poveikiu valstybės kandidatėspolitikos vykdymo stabilizavimui, reformų konsolidavimui ir investuotojųpasitikėjimo didinimui. Lietuva turės galimybę konkuruoti stabilesnėje irlabiau prognozuojamoje tarptautinėje rinkoje, perimti efektyvesnioekonomikos valdymo patirtį. Kalbant apie vieningos valiutos įvedimą, kaipir visoje ES, išnyks pervedimo ir keitimo kaštai, taps efektyvesnė prekybabei kitokie ekonominiai mainai. Finansinė nauda.Trumpalaikius Lie…tuvos prisitaikymo prie ES kaštusturėtų kompensuoti tiesioginė ES parama, teikiama iš ES biudžeto.Preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad po įstojimo maksimalūs Lietuvosįnašai į ES biudžetą galėtų sudaryti 1,27%, o gautos pajamos – apie 4% josBVP. Taigi, Lietuvos pajamos iš ES biudžeto būtų mažiausiai 3 kartusdidesnės už jos įnašus. Ji ilgą laiką gautų žymią finansinę paramą išstruktūrinių fondų, taip pat dalyvaudama bendrojoje žemės ūkio politikoje.Ruošdamasi narystei ES, 1991-1999 m. Lietuva jau gavo 275 mln. EUR(daugiau, kaip 1 mlrd. Lt) paramos pagal ES PHARE programą. 2000 metais ;išankstiniais duomenimis, 2000 m. ji turėtų gauti apie 60-90 mln. EUR. Beto, nuo 2000 m. išmokos Lietuvai iš PHARE, ISPA (struktūrinės politikosstojimo priemonės, skirtos daugiausia transporto ir aplinkos apsaugosprojektams finansuoti) SAPARD (stojimo paramos programos žemės ūkiui irkaimo plėtrai) fondų sieks daugiau, kaip 100 mln. EUR (apie 400 mln. Lt). Europos Sąjungos biudžetas 1996 m. siekė 86,5 mlrd. EUR, t.y., mažiaunei 1.2% visų ES valstybių narių bendro vidinio produkto (BVP) sumos.Preliminarus 2000 m. biudžetas sudarys 89,6 mlrd. EUR. Europos Sąjungoješalių narių įnašai į jos biudžetą neturi viršyti 1,27% ES BNP. Imantvidurkį, kiekvienos šalies visi įnašai į Sąjungos biudžetą taip pat buspanašūs; be to, tai bus maksimalus šalies įnašo dydis. Lietuvoje BNPneskaičiuojamas, todėl vietoj jo paprastai naudojamas BVP rodiklis. 1998 m.nominalus Lietuvos BVP esamomis kainomis sudarė 42,767 mlrd. Lt. Taigi,1,27% sudaro 543 mln. Lt. Tikėtina, kad derybose dėl narystės pavykspasiekti, kad pirmaisiais metais Lietuva mokėtų tik dalį šio įnašo, kurispalaipsniui galėtų augti. Tad realiai iš pradžių šis įnašas gali būti irkeliais kartais mažesnis. 2000 m. ES valstybių narių įnašai neviršys 1,11%ES bendrojo nacionalinio produkto (BNP) dydžio. Iš ES biudžeto Lietuva gautų žymiai daugiau. 1999 m. kovo 24-25 d.Berlyno Europos Viršūnių Tarybos susitikime buvo pateikta nauja ESfinansavimo tvarka 2000-2006 m. Remiantis ja, naujoms valstybėms narėms yranumatytas atskiras nuo kitų valstybių narių biudžeto išmokų straipsnis 2002-2006 m. Jos 2002 m. gautų 6,45 mlrd. EUR, 2004 m. – 11,61 mlrd. EUR, o 2006m. – 16,78 mlrd. EUR. Remiantis dažniausiai daroma prielaida, kad Lietuvagaus 5% visoms valstybėms kandidatėms skiriamos ES biudžeto sumos, pagalnaują finansavimo tvarką Lietuva, tapusi ES nare, mažiausiai gautų 2002 m.– 323 mln. EUR, 2004 m. – 581 mln. EUR, 2006 m. – 839 mln. EUR. TikslesnįLietuvos pajamų iš ES biudžeto kiekį, jai tapus ES nare, galimaapskaičiuoti, darant skirtingas prielaidas apie jos įstojimo metus ir jauįstojusių naujų valstybių narių skaičių. Jei remsimės sena ES finansavimotvarka, galiojusia iki 2000 m., preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad poįstojimo Lietuvos gautos pajamos iš ES biudžeto gali sudaryti apie 4% BVP,t.y., 400 mln. EUR. Skirtingų tyrimų duomenimis, metinės įplaukos išBendrijos biudžeto į Lietuvą gali sudaryti nuo 323 mln. iki 1,5 mlrd. EUR.Bet kuriuo atveju, lyginant galimų Lietuvos pajamų ir išlaidų proporciją,galima prognozuoti, kad Lietuvos pajamos iš ES biudžeto bus maždaug 4-13kartų didesnės už jos įnašus. Šios išmokos Lietuvą pasieks per įvairius ES fondus. Kaip šalis,kurioje pajamos vienam žmogui yra mažesnės nei 75% ES vidurkio, ji gausrimtą finansinę paramą iš struktūrinių fondų. Šią paramą Lietuva gaus ikitol, kol priartės prie ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui; tai galitęstis 20-50 metų, priklausomai nuo jos plėtros tempų. Visą tą laikąLietuvai teikiamos lėšos keletą kartų viršytų jos įmokų į ES biudžetą sumą.Preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad, pagal naują finansavimo tvarką, išstruktūrinių fondų Lietuvos gaunama E…S biudžeto dalis 2002 m. mažiausiaisudarytų 187,5 mln. EUR, 2004 m. – 396 mln. EUR, o 2006 m. – 604 mln. EUR(jei vėl remsimės prielaida, kad Lietuva gaus 5% lėšų, skiriamų visomsvalstybėms narėms). Be šių išmokų Lietuva turėtų gauti pajamų, vykdydamabendrą žemės ūkio politiką. Didžiausi prisitaikymo kaštai susiję su tais ES reikalavimais, kuriekeliami infrastruktūrai ir, plačiąja prasme, “gyvenimo kokybei”. Šiųreikalavimų įgyvendinimas transporto, energetikos, aplinkos apsaugossrityse reikalaus didelių investicijų. Tačiau ES jau dabar tikina, kadšiose srityse valstybėms kandidatėms bus suteikiami pakankamai ilgipereinamieji laikotarpiai ir bus teikiama rimta techninė ir finansinėpagalba. Šių prisitaikymo kaštų mastą galima iliustruoti aplinkos apsaugospavyzdžiu. Šioje srityje Lietuvoje atlikti pakankamai išsamūs tyrimai.Aplinkos ministerijos parengta ataskaita “Lietuvos aplinkos apsaugos teisėsnormų derinimo su Europos Sąjungos įstatymais kaštai” papildo 1998 m.patvirtintą Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su Europos Sąjungosreikalavimais strategiją. Ataskaitoje pateikiama skirtingo detalumopenkiolikos direktyvų analizė. Ji akcentuoja aplinkosaugos sritis, kuriosederinimo su ES acquis išlaidos pasiteisina ir kuriose derinimo naudamažesnė nei kaštai, taip pat sritis, kuriose sektorinė politika turikeistis, kad būtų išvengta pernelyg didelių prisijungimo prie ES kaštų.Ataskaita taip pat analizuoja prognozuojamus su derinimo procesu susijusiusadministracinius ir monitoringo kaštus. Remiantis atlikta analize, galima pateikti keletą preliminarių išvadų.Pirma, net ir santykinai nedidelio nagrinėtų direktyvų skaičiausįgyvendinimo kaštai bus dideli. Bendros investicijos, reikalingos šiųteisės normų suderinimui su ES aplinkos apsaugos acquis, 1996 m. kainomisatitinkamai sudarys 288,7 mln. EUR 2000 m., 873,8 mln. EUR – 2005 m., 1656mln. EUR – 2010 m., 2363,2 mln. EUR – 2015 m. ir 3104.1 mln. EUR – 2020 m.Metiniai kaštai 1996 m. kainomis atitinkamai sudarys 139,4 mln. EUR, 360,9mln. EUR, 615,7 mln. EUR, 791,3 mln. EUR ir 904,7 mln. EUR. Antra, trijųpagrindinių direktyvų (88/609/EEC (Didelės deginimo įmonės), 91/271/EEC(Miesto nuotekos) ir COM(97) 105 (pasiūlyta Sąvartynų)) trys komponentai(atitinkamai pagal išvardintas direktyvas – orimulsijos naudojimas, nuotekųsurinkimo sistemų įvedimas visiems gyventojams ir organinių atliekųpanaudojimas) bus labai brangūs ir iš viso sudarys 111,7 mln. EUR. Šiųkomponentų kaštai gali būti didesni nei aplinkosauginė nauda arba dabartinėLietuvos aplinkos apsaugos politika turėtų būti peržiūrėta. Nors apie Lietuvos narystės ES naudą ir kaštus kalbama apibendrintai,reikia turėti omeny, kad narystės ES poveikis įvairioms socialinėms irvisuomenės grupėms gerokai skirsis. Ji bus palankiausia konkurencingiemsgamintojams, ypač konkurencingiems, didesnius ūkius turintiems žemdirbiams,vartotojams (išskyrus žemės ūkio produktų kainas), išsilavinusiems,jauniems žmonėms. Apibendrinant galima teigti, kad narystės ES nauda išryškės tikilgainiui, artimiausiu, pasirengimo narystei metu, pasirengimo narysteikaštai, matyt, ne tiek nusvers teikiamą naudą, kiek bus labiau pastebimi.Tai ir kelia visuomenės paramos narystės ES tikslui problemą. Jąsprendžiant narystę ES reikėtų laikyti ilgalaike investicija į Lietuvosvalstybės, jos piliečių ateitį, be kurios Lietuvos plėtros perspektyvosbūtų daugiau, nei abejotinos…. 2.3. ES kaip vienas iš ekonominės integracijos pavyzdžiųEkonominė ir pinigų sąjunga (angl. economic and monetary union, pranc.union économique et monétaire, vok. Wirtschafts- und Währungsunion) –Europos Sąjungos ekonominės ir pinigų politikos derinimo procesas, kuriogalutinis tikslas – bendrų pinigų įvedimas. Pirmą kartą ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sukūrimas paminėtasEuropos ekonominės bendrijos steigimo (Romos) sutartyje, tačiau tuo metu šisąvoka dar neapėmė bendrų pinigų įvedimo, buvo numatytas tik ekonominės irpinigų politikos koordinavimas. 1969 m. gruodžio 1-2 d. EB viršūniųsusitikime Hagoje šešios tuometinės EB valstybės susitarė dėl EPS subendrais pinigais sukūrimo ir nustatė galutinę datą – 1980 m., taip patpaskyrė aukšto rango grupę, turėjusią pateikti pranešimą dėl galimybiųsukurti EPS ir jos kūrimo grafiko. EPS klausimu tuometinė EB buvopasidalijusi į dvi stovyklas: vieni manė, kad pirmasis žingsnis turėtų būtibendradarbiavimas pinigų politikos srityje, kiti teigė, kad pirmiausia turibūti pasiektas tam tikras ekonomikos koordinavimo lygis. Abi stovyklos buvoparengusios alternatyvius artėjimo prie EPS planus. 1970 m. abiejų stovyklų teiginiai buvo sujungti Vernerio pranešime(pavadintame darbo grupei vadovavusio Liuksemburgo ministro pirmininkoPjero Vernerio (Pierre Werner) vardu), pateikusiame ir EPS sukūrimo iki1980 m. tvarkaraštį. Šiame pranešime buvo pabrėžiamas lygiagretus judėjimasEPS link: koordinuojant ir derinant ekonominę politiką ir kartu palaipsniuimažinant valiutų kursų svyravimų skirtumus, integruojant kapitalų rinkas irįvedant bendrus pinigus bei įsteigiant Europos centrinį banką. Visasprocesas plane suskirstytas į stadijas. 1971 m. Taryba patvirtino kiek modifikuotą Vernerio planą, numačiusįper pirmąją stadiją (iki 1974 m.) koordinuotos intervencijos priemonėmisapriboti valiutų kursų svyravimus. Buvo nustatyta maksimali leistinavaliutų svyravimo riba – 2,25 proc. į bet kurią pusę lyginant su JAVdoleriu, o kelios valstybės sutiko nustatyti dar mažesnius skirtumus.Įgyvendinant šiuos planus 1973 m. buvo įsteigtas Europos monetariniobendradarbiavimo fondas. Tačiau dėl aštuntojo dešimtmečio pradžiosekonominių ir finansinių pasaulio krizių daugelis EB valstybių (išskyrusVokietijos Federacinę Respubliką ir Beneliukso šalis) nesugebėjo laikytisnustatytų valiutų svyravimų. Taip idėjos sukurti EPS įgyvendinimas buvoatidėtas neapibrėžtam laikui. 1978 m. liepos 6-7 d. Florencijoje Europos viršūnių taryba patvirtinoPrancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą sukurti vadinamąją Europos piniginęsistemą ir jos pagrindinį elementą – Europos valiutų Ekonominė ir pinigųsąjunga krepšelį, žinomą sąlyginio piniginio vieneto ekiu vardu. Europospiniginė sistema įsigaliojo nuo 1979 m. kovo 13 d. Ji turėjo užtikrinti EBvalstybių pinigų tarpusavio santykių stabilumą, bet, žinoma, jokiu būdunebuvo pinigų sąjunga tikrąja to žodžio prasme. Tuo tarpu prie ekonominėsir pinigų sąjungos sukūrimo idėjos buvo grįžta 1989 m. birželio mėn., kaiMadride Europos viršūnių taryba pritarė tuometinio Komisijos pirmininkoŽako Deloro (Jacques Delors) pranešimui, kuriame buvo numatyti trys EPSsukūrimo etapai. Pirmasis etapas turėjo prasidėti 1990 m. liepos 1 d., odėl kitų etapų Europos viršūnių taryba nusprendė sušaukti specialiątarpvyriausybinę konferenciją. Tarpvyriausybinė konferencija parengė Europos Sąjungos sutartį. Pagalšią sutartį antrasis EPS įgyvendinimo etapas turėjo prasidėti 1994 m.sausio 1 d. Perėjimui prie galutinio, trečiojo, etapo – bendrų pinigųįvedimo – buvo numatytos dvi galimos datos: nuo 1997 m. sausio 1 d. arba nevėliau kaip nuo 1999 m. sausio 1 d. Taip pat numatytos atitinkamos EPSkūrimo ir funkcionavimo institucijos (Europos centrinių bankų sistema,Europos pinigų institutas, Europos …centrinis bankas), sprendimų priėmimomechanizmai ir reikalavimai būsimoms EPS narėms – konvergencijoskriterijai. Buvo numatyta, kad 1996 m. ES valstybių finansų ministrai,remdamiesi Komisijos ir Europos pinigų instituto ataskaitomis, nuspręs,kurios valstybės atitinka bendros valiutos įvedimo reikalavimus. Jeigukonvergencijos kriterijus atitiktų bent septynios valstybės, tuomet Taryba(Komisijos siūlymu ir Europos Parlamento pritarimu) absoliučia balsųdauguma galėtų nuspręsti leisti visoms valstybėms pradėti trečiąjį etapą.Jeigu Taryba nepriimtų tokio sprendimo, tuomet į trečiąjį etapą išsykžengtų tik kriterijus atitinkančios valstybės. Vyko sudėtingi debatai, būta ir interesų susikirtimų, kol 1995 m.gruodžio mėn. Madride Europos viršūnių taryba būsimuosius pinigus pavadinoeurais ir patvirtino jų įvedimo planą, pasirinkdama vėlesnę trečiojo etapopaskelbimo datą – 1999 m. sausio 1 d. Įsigaliojus Europos Sąjungossutarčiai kiekvienoje Europos viršūnių taryboje buvo pabrėžiama, kadvyriausybių pastangos pasiekti konvergencijos kriterijų atitikimą nebuvobevaisės. Tačiau bendrų pinigų įvedimas tebekėlė abejonių ir buvovertinamas kaip vienas sudėtingiausių bei ambicingiausių ES uždavinių,todėl būta raginimų atidėti EPS įgyvendinimą. Valstybės, kuriųkonvergencijos rodikliai buvo geresni, nuogąstavo, kad dėl prasčiaupasirengusių valstybių naujasis euras gali būti silpnas. Pavyzdžiui,finansiškai stabilesnės valstybės reikalavo, kad EPS baigiamasis etapasbūtų pradėtas numatytu laiku, tačiau nešvelninant prisijungimo kriterijų.Kai kurios valstybės manė, kad stiprus euras, nors ir vėliau įvestas, būtųgeriau negu laiku įvestas silpnas. Vis dėlto 1996 m. gruodžio mėn. Dubline Europos viršūnių taryba priėmėEkonominės ir pinigų sąjungos stabilumo paktą, kuriame valstybės sutarėgriežtai laikytis EPS kūrimo terminų ir reikalavimų. Priėmus šį paktą EPSįgyvendinimo perspektyva tapo daug aiškesnė. EPS stabilumo paktą Europosviršūnių taryba patvirtino Amsterdame (1997 m. birželis) ir Liuksemburge(1997 m. gruodis). 1998 m. 88 gegužės 2-3 d. Briuselyje surengtamespecialiame Europos viršūnių tarybos susitikime buvo patvirtintaslaikinasis Europos centrinio banko pirmininkas ir šešių narių bankovaldyba, taip pat patvirtintas valstybių, atitinkančių stabilumo kriterijusir tinkamų bei norinčių žengti į trečiąjį EPS etapą, sąrašas: Airija,Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai,Portugalija, Prancūzija, Suomija, Vokietija. Savo noru dalyvauti trečiajameEPS etape kol kas atsisakė Danija, Didžioji Britanija ir Švedija, oGraikija atitiko ne visus konvergencijos kriterijus. Tačiau šios valstybėsgalės vėliau prisijungti prie EPS ir įsivesti eurą. Po šių nutarimų galutinai buvo atvertas kelias paskelbti EPS ir įvestibendrą valiutą. Vėlesni Europos viršūnių tarybos susitikimai (1998 m.birželio mėn. Kardife ir 1998 m. gruodžio mėn. Vienoje) patvirtinoankstesnius sprendimus, kad bendra ES valiuta – euras – bus įvesta nuo 1999m. sausio 1 d. Tačiau iš pradžių euras bus įvedamas tik negrynųjų(sąskaitinių) pinigų pavidalu. Pagal ligšiolinius susitarimus grynųjųpinigų (banknotų ir monetų) išleidimas į apyvartą turėtų prasidėti nuo 2002m. sausio 1 d. ir baigtis iki 2002 m. liepos 1 d. Nuo to momentonacionaliniai piniginiai ženklai nustos galioję. Euro įvedimas 1999 m. sausio 1 d. turėjo didelės reikšmės ne tik eurozonos, bet ir visoms pasaulio valstybėms. Pakeitęs daugumos EuroposSąjungos (ES) valstybių narių nacionalinius pinigus, euras tapo antrasvarbiausia tarptautine valiuta pasaulyje. Jo – kaip tarptautinės valiutos– naudojimas labai priklausys nuo tarptautinių finansų rinkų požiūrio. Neeur…o zonoje euras gali būti naudojamas valstybiniais (oficialiais) irprivačiais (neoficialiais) tikslais. Oficialiais tikslais euras naudojamaskaip bazinė, oficialiųjų tarptautinių atsargų ir intervencinė valiuta, oneoficialiais – investicijoms ir finansinėms operacijoms (tarptautiniųskolos vertybinių popierių ir akcijų rinkose, bankų sektoriuje), mokėjimamsbei prekių ir paslaugų kainų nustatymui tarptautiniu mastu. 2.4. Ekonomikos konkurencingumasKonkurencijos politikos objektas dažniausiai apibrėžiamas išskiriantdu pagrindinius tikslus, kuriuos turi garantuoti rinkos ekonomikos ūkinėteisė. Pirma, tai yra priemonės, kurios užkerta kelia nesąžiningaikonkurencijai (nesąžiningos konkurencijos teisė), antra, konkurencijosapsaugojimas nuo konkurenciją ribojančių veiksmų (konkurencijos teisė).Nesąžiningos konkurencijos teisė paaiškina, kaip negalima konkuruotirinkoje, kurioje varžosi keletas nepriklausomu ūkio subjektų, okonkurencijos teisė paaiškina, kaip negalima apriboti konkurencijosrinkoje. Pagal sporto varžybų analogiją būtų galima teigti, kad vieno išboksininkų smūgis žemiau juostos savo varzovui yra nesąžiningakonkurencija, o abiejų varžovų išankstinis susitarimas, kuris iš jų buslaimėtojas, – konkurencijos ribojimas. Nesąžiningos konkurencijos teisė irkonkurencijos teisė yra lyg dvi ribos, apibrėžiančios erdvę, kurioje turivykti laisvoji konkurencija, sudaranti rinkos ekonomikos pagrindą irsukurianti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimalųekonominių išteklių pasiskirstymą bei efektyvų jų naudojimą ir veikiančiąekonominio augimo ir vartotojų gerovės didinimo kryptimi. Istoriškai anksčiau susiformavo ir jau turi šimtametę tradicijąnesąžiningos konkurencijos teisė. Formuojantis ir plėtojantis ūkiui, kurisgrindžiamas laisvąja konkurencija, visuomenės suvokiamu poreikiu tampanesąžinirigos konkurencinės kovos būdų ir priemonių uždraudimas, nes jasnaudojant nepagrįstai yra suvaržoma ir apsunkinama kitų ūkio subjektųveiklos laisvė arba sukeliama painiava ar klaidinami vartotojai. Suvokimas,kad būtina apsaugoti pačią konkurenciją garantuojant kiekvieno rinkosdalyvio ūkinės veiklos laisvę, Europoje susiformavo ir teisės norma tapotik po Antrojo pasaulinio karo. Tam įtakos turėjo JAV ūkinės teisėstradicija. Nors ir “jaunesnė”, būtent konkurendjos teisė Europos ekonominėsbendrijos (EEB), o vėliau ir Europos Sąjungos (ES) sutartyse buvo labiauišplėtota negu nesąžiningos konkurencijos teisė. EEB sutarties 85 ir 86 straipsniuose apibrėžiamos konkurencijostaisyklės leidžia tvirtinti, kad konkurencija yra svarbiausias bendrosiosrinkos funkcionavimo principas. Ūkio subjektų susitarimai (EEB sutarties 85 straipsnis). EEB sutarties85 slraipsnio pirmoji dalis draudžia įmonių ar įmonių junginių (sąjungų,asociacijų ir pan.) susitarimus, suderintus veiksmus ar sprendimus, kuriųtikslas ar pasekmė yra konkurencijos sumažinimas, apribojimas ariškraipymas ir kurie gali paveikti prekybą tarp šalių narių. 85 straipsniopirmojoje dalyje pateikiamas ir pavyzdinis draudžiamų susitarimų, suderintųveiksmų ir sprendimų sąrašas. 85 straipsnio antroji dalis nustato, kadšiame straipsnyje draudžiami susitarimai, suderinti veiksmai ar sprendimaiyra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Šio straipsnio draudimas apima ne tik bet kokia forma sudarytussusitarimus, bet ir suderintus veiksmus. Kaip šio straipsnio pažeidimai ETTsprendimuose yra vertinami sutampantys įmonių veiksmai, kuriais ribojamakonkurencija, nors jie ir nėra įrodytų draudžiamų susitarimų rezultatas,tačiau būtent įmonių veiksmų, ribojančių konkurenciją, sutapimas įrodoprieš konkurenciją nukreiptą įmonių bendradarbiavimą, t.y. jų suderintusveiksmus. Svarbus minėto straipsnio ypatumas yra tas, kad konkurencijąribojančiuų susitarimų ar suderintų veiksmų draudimas yra labai ptatus irapima tiek horizontaliuosius (kartelinius konkurentų susitarimus), tiekvertikaliuosius susitarimus (pirkimo-pardavimo arba tiekimo sutartis).Remiantis šio straipsnio trečiąja dalimi, EEB sutartimi įgaliotosinstitucijos gali nuspręsti, kad 85 straipsnio draudimas netaikomas kaikuriems susitarimams, sprendimams ar sude…rintiems veiksmams. Detaliau tai paaiškinama jau minėtame ET regIamente Nr. 17, kurisnumato galimybę taikyti bendrąsias ir individualias išimtis. Individualiosišimtys kiekvienu konkrečiu atveju taikomos EK sprendimu, kai pateikiamassuinteresuotų ūkio subjektų prašymas. Bendrosios išimtys taikomos tamtikroms sutarčių rūšims (išimtinėms pirkimo-pardavimo, distribucinėms,licenziju ir technologijų perdavimo, spedalizacijos, tyrimo ir tobulinimosutartims ir pan.), taip pat sutartims, kurios sudaromos tam tikrose ūkinėsveiklos srityse (draudimas, prekyba automobiliais ir pan.) ir yraįteisintos atitinkamais ET ir Europos Komisijos (EK) reglamentais.Valstybių narių nacionalinės institucijos ir teismai privalo šiuosreglamentus taikyti, kai konkretūs susitarimai prieštarauja nacionalinėmskonkurencijos teisės normoms. Draudžiamų susitarimų, suderintų veiksmų ir sprendimų kontroteivykdyti EK turi atitinkamus įgalinimus: informacijos gavimo ir tyrimuvykdymo, privalomųjų įpareigojimu ir piniginių baudų skyrimo įmonėms teisę. Piktnaudziavimo dominuojancla padėtimi draiidimas (EEB sutarties 86straipsnis). EEB sutarties 86 straipsnis draudžia vienai ar daugiau įmoniųpiktnaudžiauti dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje ar tam tikroje josdalyje, jeigu tai gali tūrėti įtakos prekybai tarp valstybių narių.Straipsnyje pateikiamas ir pavyzdinis draudžiamų veiksmų sąrasas. Pačiamestraipsnyje dommuojančios padėties sąvoka nėra plačiau paaiškinta. Jotaikymo praktika formavosi EK ir ypač ETT sprendimų pagrindu. Teismasdommuojančią padėtį apibrėžė kaip “ekonominę jėga, kurią įmonė turi ir kurileidžia jai atitinkamoje rinkoje apriboti efektyvią konkurenciją, ir dėl toji gali veikti taip, kaip jai tinkamiausia, nepriklausomai nuo konkurentų,partnerių ir galiausiai nuo vartotojų”6. Svarbi yra atitinkamos rinkossąvoka, kuri praktikoje apibrėžiama kaip tam tikros prekės rinka tamtikroje geografinėje teritorijoje, kuri gali apimti visų bendrąją rinkąarba tam tikrą jos dalį. Tam tikros prekės rinkai priskiriami visiproduktai ar paslaugos, vartotojų požiūriu pakeičiantys vienas kitą,atsižvelgiant į jų savybes, kainą ir panaudojimą. Nustatant įmonėsdominuojančią padėtį svarbiausiu veiksniu tapo įmonės kontroliuojamaatitinkamos rinkos dalis. ETT yra suformulavęs tokį teiginį: “Dominuojantipadėtis gali būti nastatyta remiantis keletu veiksnių, kurie atskiraipaimti nebus lemiami, tačiau esant kitiems veiksniams būtent didetė rinkosdalis yra labai svarbus rodiklis”. Anaiizuojant EEB sutarties 86 straipsniotaikymo praktiką pateikiami šie apibendrinimai: “[…] rinkos dalis,mažesnė kaip 30 procentų, teisingai apibrėžtoje atitinkamoje rinkojenegalėtiį būti dominuojančios padėties įrodymu esant ir kitiems veiksniamsar net išimtinėms aplinkybėms. 30-40 procentu rinkos dalis taip pat nėraabsoliutus dominuojančios padėties įrodymas. Šiuo atveju reikia papildomųįrodymų, kad yra didelių rinkosdalių skirtumų, palyginti su kitomis įmonėmis, reikšmingų trukdymų patektiį rinką bei kitų aplinkybių, patvirtinančių dominuojančios padėties buvimą.Atrodo, kad rinkos dalis, didesnė kaip 40 procentų, turėtu būti pakankamair svarbi dominuojančiai padėčiai nustatyti atsižvelgjant į: a) rinkosdalies kitimą laike; b) artimiausių konkurentų rinkos dalis; c) veiksnius,kurie galėtų padaryti priešingą įtaką įmonės dominuojančiai padėčiai”. Vertmant draudimo pikmaudžiauti dominuojančia padėtimi praktiką visųpirma atkreiptinas dėmesys į ETT išvadą, apibendrinančią kai kurias bylas.“Piktnaudžiavimo koncepcija – tai objektyvi koncepcija, susijusi sudominuojančios įmonės elgesiu, kuriuo siekiama veikti rinkos struktūrassilpninant konkurenciją, naudojant būdus, kurie dažniausiai nėra naudojam…inormaliomis rinkos sąlygomis, dėl kurių yra apribojama konkurencija bei jostolesnis vystymasis ir augimas”. Skiriamos dvi pagrindinės draudžiamųveiksmų rūšys: pirmajai priklauso veiksmai, dėl kurių konkurencija yramažinama ar jai trukdoma eliminuojant veikiančius ar potencialiuskonkurentus, antrajai – nesąžiningi ar nepagrįsti veiksmai savo partneriųatžvilgiu, kurie priklauso nuo dominuojančios įmonės prekių tiekimo arjsigijimo. Lietuvos konkurencijos teisė iš esmės remiasi tais pačias principaiskaip ir EEB sutartimi numatytos konkurencijos taisyklės. Tačiau yra ir tamtikrų skirtumų, kuriuos identifikuoti svarbu sprendžiant konkurencijosteisės derinimo uždavinius. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4straipsnis draudžia ribojančius ar trukdančius konkurendjai susitarimus arsuderintus veiksmus tarp konkumojančių ūkio subjektų, t.y. draudimas išesmės apima tik kartelinio pobūdžio susitarimus ir šiuo atžvilgiu yrasiauresnis negu EEB sutarties 85 straipsnyje numatytas konkurencijąribojančių susitarimų, suderintu veiksmų ir sprendimų draudimas.Sprendžiant derinimo uždavinį konkurenciją ribojančių susitarimų draudimasLietuvos konkurencijos teisėje turėtų būti išplėstas apimant ir vertikalauspobūdžio susitarimus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, kartuatitinkamai numatant galimybę taikyti bendrąsias ir mdividualias išimtis.Materialinės teisės normos, draudžiančios piktnaudžiavimą dominuojančiapadėtimi, Konkurencijos įstatyme iš esmės sutampa su EEB sutarties 86straipsmo nuostatomis, tačiau siekiant didesnio suderinamumo jos turėtųbūti patikslintos visų pirma numatant kolektyvinio dominavimo galimybę iratsisakant galimybės daryti draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimiišimtis. Nors Konkurencijos įstatymas ir atitinkamas Konkurencijos tarybospoįstatyminis aktas numato ūkio subjektų koncentracijos kontrolę, šikonkurencijos teisės dalis turėtų būti iš esmės pertvarkoma siekiantjąsuderinti su įgyvendinant EEB sutartį susiformavusia įmonių koncentracijoskontrole. Visų pirma įstatymų lygiu turėtų būti patikslinta ūkio subjektųkoncentracijos samprata, kuri turėtų apimti susiliejimus ir kontrolesįgijimą, jskaitant ir fizinių asmenų įgyjamą kontrolę, nustatytas pranešimųdėl numatomos vykdyti koncentracijos pateikimo kriterijus bei numatytadraudžiamos koncentracijos samprata. Ypatingas dėmesys derinant Lietuvoskonkurencijos teisę turėtų būti skiriamas įgyvendinimo praktikai. Šiuopožiūriu labai svarbūs yra institucijos, atsakingos už konkurendjospolitiką, teisinės sandaros klausimai, kurie turėtų būti tobulinami dviempagrindinėmis kryptimis. Visų pirma turi būti labiau garantuotaskonkurencijos institucijos sprendimu priėmimo nepriklausomumas nuo betkokios pašalinės įtakos, taip pat konkurencijos institucijai turi butisuteikti atitinkami įgalinimai, būtini efektyviai konkurencijos teisėskontrolei vykdyti. Konkurendjos įstatymo 8 straipsnis konkurencijosinstitucijai suteikia teisę gauti informaciją, tačiau ši teisė nėrapakankama konkurenciją ribojantiems veiksmams tirti ir būtiniems įstatymopažeidimo įrodymams surinkti. Nepakankami įstatyminiai konkurencijosinstitucijos įgalinimai turėtų būti laikomi pagrindine silpnos įstatymokontrolės priežastimi, visų pirma turint galvoje kartelinių susitarimųkontrolę. Aktuali Lietuvos konkurencijos teisės įgyvendinimo probtema yraprocesinių normų, kurios garantuotų asmenų teises į gynybą ir ūkio subjektųkomercinės paslapties apsaugą, kūrimas. Dėl EEB sutarties ir Lietuvos konkurencijos teisės materialių normųsuderinimo, atrodo, neturėtų kilti didelių sunkumų, kadangi Lietuvoskonkurencijos teisė nuo pat pradžių formavosi veikiama Europos tradicijos.Daugiau problemų gal…i kilti praktiškai įgyvendinant konkurencijos teisėsnormas. Čia pagrindinė problema yra nepakankamas visuomenės pažinimas ir išto kylantis nepasirengimas ūkinėje veiktoje vadovautis konkurencijos teisėsprincipais. Visuomenės informavimo ir supažindinimo su konkurencijos teisėsprincipais uždaviniui spręsti turėtų būti skiriamas daug didesnis dėmesys,kuris pareikalaus laiko ir ypatingu pastangų ateityje, siekiant, kadkonkurencijos principais būtų grindžiama valstybės ekonominė politika irkasdienio ūkinio gyvenimo praktika.

3. LIETUVOS INTEGRACIJOS Į ES RAIDA 3.1. Integracijos į ES priežastys ir tikslaiIš tiesų, kodėl Lietuva nori įstoti į ES? Tuo labiau, kad štai jaubeveik dešimtmetį stojimas į ES yra laikomas vienu iš pagrindinių Lietuvosužsienio politikos tikslų (kiti du – narystė NATO ir geri kaimyniniaisantykiai). Atsakant į šį klausimą galime išskirti svarbiausius aspektus: Garantuoti ilgalaikę taiką tarp buvusių priešiškų šalių Europoje taip,kad karas tarp dviejų didžiųjų Europos kraštų – Prancūzijos ir Vokietijos –būtų ne tik “neįsivaizduojamas, bet ir materialiai neįmanomas”; Narystė ES padidina šalies saugumą sumažindama išorinę grėsmę. ESvalstybės tarpusavyje koordinuoja užsienio politiką. Dauguma jų priklausoVakarų Europos Sąjungai (VES) – gynybos ir saugumo organizacijai, kuripastaruoju metu yra integruojama į ES bendrosios užsienio ir saugumopolitikos struktūrą. Beje, kai kas teigia, kad Lietuvos saugumui užtikrintipakaktų būti tik NATO nare. Tačiau taip manantieji šalies saugumą suvokialabai siaurai, t.y. tik kaip karinės grėsmės sumažinimą, ir neatsižvelgia įkitus narystės ES pranašumus. Narystė ES ne tik sumažina išorinės agresijostikimybę, bet ir sustiprina tvarką bei padidina saugumą pačioje šalyje: josnarės bendrai sprendžia nusikalstamumo, sienų kontrolės, terorizmo,aplinkos taršos ir kitas piliečių saugumui svarbias problemas. Europojeužtikrinant saugumą ateityje vis didesnį vaidmenį gali vaidinti ES. Dėlnuolatinio keitimosi informacija ir bendro sprendimų priėmimo taip patlabai sumažėja nesusipratimų ir konfliktų tarp ES narių tikimybė. Manoma,jog būtent tai, kad šeštajame dešimtmetyje buvo sukurtos Europos Bendrijos,prisidėjo prie taikaus Vakarų Europos šalių, ypač istoriškai dažnaikonfliktavusių didžiųjų valstybių, sambūvio. Narystė ES Lietuvoje išorinio saugumo problemą netiesiogiai padarytųne tokią opią, padidintų ne mažiau svarbų vidaus saugumą (“tvarką”). 2. Ekonominė priežastis, susijusi su laisvu priėjimu prie didesnėsrinkos ir nuo to priklausančia masto ekonomija, efektyvesniu ištekliųpaskirstymu, gamybos netikslumų pašalinimu, netrukdomu gamybos ištekliųpaskirstymu efektyviausio panaudojimo vietose ir BVP augimu. Bendraekonominė Lietuvos integracijos į ES nauda yra sunkiai paneigiama, – galimitik skirtingi prognozuojami dyd˛iai. ES pagrindas – bendroji rinka, kurioje laisvai juda prekės, asmenys,paslaugos ir kapitalas. Kitaip sakant, visoje ES teritorijoje siekiamasudaryti tokias pat sąlygas laisvai judėti kaip ir vienoje valstybėje.Lietuvai prisijungus prie ES jos verslininkai galės laisvai prekiautivisoje ES teritorijoje, piliečiai galės laisvai judėti, mokytis irįsidarbinti bet kurioje ES valstybėje. Tiesa, kai kurių laisviųįgyvendinimui gali būti taikomi pereinamieji laikotarpiai, o jų trukmėpriklausys tiek nuo Lietuvos pasirengimo narystei ES ir derybinių gebėjimų,tiek nuo situacijos Sąjungoje. Pašalinus ekonominės veiklos kliūtis busgeriau naudojami gamybos ištekliai – darbo jėgos, kapitalo bei gamtos.Manoma, kad būdama ES nare šalis tampa patrauklesnė investuotojams. Dėl šiųpriežasčių ekonominė veikla darosi efektyvesnė, mažėja kainos ir kylašalies gerovė. Tiksliai įvertinti ekonominį ES poveikį labai sunku, nesnelengva atskirti, kas yra Lietuvoje vykdomų reformų, o kas – integracijosį ES padariniai. Dar sunkiau skaičiais įvertinti ir palyginti ekonominėsnarystės ES išlaidas ir naudą individams, atskiroms visuomenės grupėms arvisam šalies ūkiui. Tiesa, ankstesnės plėtros atvejais buvo bandytaįvertinti narystės ES poveikį. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad dėldalyvavimo bendrojoje rinkoje metinis Portugalijos ūkio augimas 1995-2010m. padidės 0,7 proc. Tačiau tokie apibendrinimai beveik neatspindiintegracijos poveikio konkretiems žmonėms.Lietuvoje prognozuojamaspotencialus gerovės …kilimas ES, susijęs su vieningos rinkos programosįgyvendinimu (Lentelė Nr. 1):

Lentelė Nr.1Etapai Mlrd.ECU % BVP1 etapas Nauda, susijusi su prekybos apribojimų pašalinimu 8-9 0.2-0.32 etapas Nauda, susijusi su gamybos apribojimųpašalinimu. 57-71 2.0-2.4Bendra apribojimų pašalinimo nauda 65-80 2.2-2.73 etapas Nauda, susijusi su geresniu mastoekonomijos išnaudojimu 61 2.14 etapas Nauda, susijusi su susmarkėjusiakonkurencija, didinančia verslo efektyvumą. 46 1.6Nauda, susijusi su rinkos integravimu (3 ir 4 etapai) 62-107 2.1-3.7Bendra 12 ES narių 1988m. kainomis 174-258 4.3-6.4

ES remia mažiau išsivysčiusius valstybių narių regionus. Tikėtina, kadtapusi ES nare Lietuva sulauktų finansinės jos paramos. Nors mūsų valstybėturėtų mokėti įnašus į bendrą biudžetą, iš ES biudžeto gaunamos išmokos darilgai viršytų Lietuvos įmokas. Lietuva jau dabar gauna arba netrukus gausES paramą, skirtą teisės normų derinimui, investicijoms į infrastruktūrą irinstitucijų plėtrą, regionų bendradarbiavimui (PHARE programa), žemės ūkioir kaimo plėtojimui (SPARD programa), transporto plėtrai ir aplinkosaugai(ISPA programa). 2000 m. iš PHARE programos Lietuvai numatyta skirti apie42 mln. eurų, o 2000 – 2006 m. iš SAPARD ir ISPA programų – apie 200 mln.eurų. Kai kas svarbiausius Lietuvos narystės ES pranašumus sieja būtent sufinansine parama, kuri įstojus į Sąjungą per metus gali siekti iki 4 proc.Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto tai reikėtų vertintiatsargiai. Galimas daiktas, kad šiuo metu ES taikomos finansinės paramosvalstybių narių žemės ūkiui bei regionų plėtrai taisyklės prieš Lietuvaistojant į ES bus pakeistos. Dažnai nurodoma, kad dėl narystės ES sumažėtų Lietuvos autonomijanustatant ir įvykdant ekonominę ar socialinę politiką, ypač tokiose sritysekaip bendroji prekybos politika, konkurencijos politika ir pan., kursprendimams priimti nebūtinas visų valstybių narių pritarimas. Tokį teiginįreikėtų atsargiai vertinti, kadangi sunku pasakyti, kokiu atveju Lietuvossprendimų autonomija būtų labiau ribojama: ar tuomet, kai ji nebūtų ES nareir dėl to neturėtų galimybių tiesiogiai prisidėti prie ES ekonominėspolitikos priemonių, kurios tiesiogiai veikia ekonomiškai glaudžiaisusijusių Europos šalių ūkius, rengimo, ar tuomet, kai deleguotų sprendimoteisę Sąjungos institucijoms ir taip tiesiogiai dalyvautų jų darbe. KadangiLietuva yra nedidelė ir atvira šalis, ES priimamai sprendimai smarkiaiveiks Lietuvos ūkį ir atskiras jo šakas net ir tokiu atveju, jei Lietuvanebus ES narė. Dėl to galima tikėtis, kad vieną iš pagrindinių Lietuvosnarystę ES remiančių grupių bus kompanijos, eksportuojančios prekes įSąjungą.Tačiau restruktūrizacijos laikotarpiu didesnę prieš narystęnukreiptą įtaką gali turėti dėl ūkio reformų kaštų ir didėjančioskonkurencijos nuostolius patiriančios stambios kompanijos, ypač žemės ūkiosrityje. 3. Dar vienas svarbus Lietuvos narystės ES aspektas – dalyvavimasEuropoje vykstančiuose procesuose. Tai svarbu tiek politikos, tiekekonomikos, tiek kultūros atžvilgiu. Dalyvaujant didžiausioje pasaulyjeregioninėje organizacijoje įgyja daugiau galimybių siekti nacionaliniųtikslų. Svarbu ir tai, kad įsitraukus į ES sprendimų priėmimo procesąLietuva galėtų daryti įtaką jų turiniui. Tai, kad Lietuva yra mažavalstybė, netrukdytų prisidėti prie bendros politikos kūrimo. Sprendimai ESpaprastai yra priimami bendru sutarimu, nors formaliai tam tikrose srityse,pvz., sprendžiant bendrosios rinkos klausimus, taikoma daugumos balsavimotaisyklė. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Austriją, Suomijąir Švediją stoti į ES, buvo siekis prisidėti prie bendros politikos, kurituri įtakos …ir ES nepriklausančioms valstybėms, kūrimo. Šiuolaikinėjepasaulio ekonomikoje tokio stambaus ekonominio vieneto kaip ES politikaturi daug įtakos kitoms valstybėms. Tai itin aiškiai atsiskleidė Lietuvosgamintojų prekėms Rusijoje ir kitose rinkose pradėjus konkuruoti su ESsubsidijuojamais žemės ūkio produktais. Galiausiai narystė ES Lietuvaidaugeliu atžvilgių yra naudingesnė nei alternatyvos jos stojimui į ES, ypačkai į ją įstos kitos šios regiono šalys. 4. Kalbant apie stojimo priežastis, svarbu paminėti sisteminespasėkmes. Narystė ES siejama su teigiamu poveikiu valstybės kandidatėspolitikos vykdymo stabilizavimui, reformų konsolidavimui ir investuotojųpasitikėjimo didinimui. Dėl pasitikėjimo augimo sumažėtų palūkanų normos,nes pagerėtų šalies rizikos reitingas. Savo ruožtu palūkanų mažėjimasskatintų investicijas bei ekonominę veiklą. Tačiau, investicijų augimui nemažiau svarbi yra Lietuvoje vykdoma makroekonominė politika, nuo kuriospriklauso pasirinkto rinkos ekonomikos modelio diegimas, atitinkantis ESrinkos struktūrą, reguliavimo mechanizmus, normas ir pan. 5. Su integracija susijęs ekonominės veiklos reguliavimas daryspoveikį ne tik teisinei sistemai ir administravimo struktūroms, bet irLietuvos įmonėms. Reguliuojant aplinkosaugą, darbo saugos ir kitussocialinius reikalus, kad būtų apsaugoti vartotojai ar suteiktos tvirtesnėssocialinės garantijos, gali būti apribota įmonių veikla. Lietuvos įmonėsturės skirti lėšų tam, kad Sąjungos lygiu reguliuojamose srityse atitiktųgriežtesnes normas. Be to, ne visos ES priimtos normos šiuo metu tinkaLietuvos ūkiui. Ekonominio reguliavimo kaina Lietuvos biudžetui bei įmonėmspriklausys ir nuo to, ar tinkamai mūsų valstybinės institucijos įgyvendinsšiuos su naryste susijusius įsipareigojimus (pvz., kaip šios priemonės busišdėstytos laiko atžvilgiu, ar jos efektyviai įgyvendins siekiamustikslus). Pažymėtina, kad būtent nuo Lietuvos institucijų gebėjimotvarkytis pačioje šalyje ir vykdyti protingą ekonominę politiką priklausystai, kiek pasinaudosime narystės ES teikiamomis galimybėmis ir kiek ji mumskainuos. Ne dėl savo kaltės Lietuva taip pavėluotai įsijungia į Europosintegracijos procesą. Berlyno sienos griūtis, Lietuvos ir kitų Baltijoskraštų nepriklausomybės atkūrimas bei Sovietų sąjungos žlugimas prieš

devynerius metus atvėrė galimybę Lietuvai palaipsniui įsitraukti į kuoglaudesnį bendradarbiavimą su Europos sąjungos šalimis, kurias vienija: • tikėjimas bendromis laisvės, demokratijos ir įstatymo viršenybės vertybėmis; • pasiryžimas plėtoti ekonominę ir socialinę pažangą bei aukštą užimtumo lygį dėl vieningos geopolitinės erdvės, kurioje nėra vidaus sienų, dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos bei ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo; • siekis bendromis pastangomis užtikrinti laisvę, saugumą ir teisingumą, kur, viena vertus, laisvas žmonių judėjimas bei, kita vertus, sienų kontrolė ir kova prieš nusikalstamumą užtikrinami per vidaus reikalų politikos derinimą; • pasiryžimas stiprinti Europos sąjungos tarptautinį identitetą, ypač per bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimą bei palaipsnį bendros gynybos politikos kūrimą.

Dabar, kai ruošiamasi sėsti prie derybų stalo bei nuosekliai derintiįstatymus su es teise, pravartu prisiminti pirmojo Europos komisijosprezidento Walter Hallstein žodžius (1957 m.): “mes ne tik integruojameekonomikas, mes integruojame politiką. Mes ne tik dalinamės savo baldais,mes statome naują ir didesnį namą”. 1957 metais, būdama okupuota irprievarta Sovietizuojama, Lietuva negalėjo dalyvauti bendras vertybesišpažįstančių Europos šalių saug…umo ir ekonominės gerovės kūrimo projekte.Šiandien yra galimybė tapti šio beprecedentinio projekto dalimi: perimantpatirtį ir technologijas, gaunant įvairiapusę paramą Lietuvos ūkiuirestruktūrizuoti, darant jį labiau konkurentabilų bei laipsniškai tampantaktyvia bendrų Europos sąjungos politikos nuostatų kūrėja, dalyve,įgyvendytoja. “ Pirmąkart Bendrijos sutartys buvo iš esmės peržiūrėtos SuvestiniameEuropos akte, kuris įsigaliojo 1987 m. liepos mėn. Po kelerius metustrukusių karštų debatų buvo parengta išsami teisinė sistema, kuri iki 1992m. leido sukurti bendrą prekių, kapitalo bei paslaugų rinką ir užtikrintilaisvą žmonių judėjimą. Ji taip pat paskatino atskiras valstybes glaudžiaubendradarbiauti aplinkos ir mokslinių tyrimų bei technologijų plėtrossrityse, o Europos politiniam bendradarbiavimui suteikė tvirtą teisinįpagrindą. Europos integracijos procesą paspartino Europos Sąjungos sutartis,pasirašyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte. Ji suteikia bendrą teisinįpagrindą trims Europos Bendrijoms – EAPB, Euratomui ir EEB. Tarp šių trijųorganizacijų Europos ekonominė bendrija visada užėmė ypatingą vietą: ji netik kėlė grynai ekonominį tikslą sukurti didelę bendrąją rinką, bet ir ėmėformuoti atskirų sektorių politiką (pavyzdžiui, socialinę ir aplinkospolitiką arba atsilikusių regionų plėtros gaires). Atsižvelgiant į tokį Bendrijos užduočių išsišakojimą Mastrichtosutartyje buvo nuspręsta oficialiai pakeisti EEB pavadinimą ir ateityje jąvadinti Europos Bendrija (EB). Taigi trys pirmosios Europos Bendrijossudaro Europos Sąjungos vadinamąjį pirmąjį ramstį, arba Bendrijos ramstį,kuris simbolizuoja didelę valstybių narių integraciją. Mastrichto sutartisES “statiniui” suteikė dar du naujus ramsčius: vienas jų yra bendrojiužsienio ir saugumo politika, o kitas – bendradarbiavimas teisingumo irvidaus reikalų srityse. Taip siekta pagerinti ES valstybių nariųbendradarbiavimą tose srityse, kurios yra susijusios su subtiliaisnacionalinio suverenumo aspektais. Todėl čia valstybės narės buvo linkusiosriboti politinę integraciją. Mastrichto sutartyje buvo išsamiai aptartasbendros valiutos – euro – įvedimas, logiškai užbaigiantis rinkos be sienųformavimo procesą. Sutartis taip pat išplėtė pilietybės sampratą ir ESpiliečiams suteikė naujas teises: teisę balsuoti ir būti išrinktiems persavivaldos ir Europos Parlamento rinkimus, peticijos teisę bei teisępaduoti apeliacinį skundą Europos ombudsmenui. Parlamentas taip pat įgijonaujų teisių, pavyzdžiui, bendrų su Taryba sprendimų teisę. Amsterdamo sutartyje yra pabrėžiama būtinybė koordinuoti darbo vietųkūrimo iniciatyvas, stiprinti Bendrijos socialinių reikalų, aplinkos irvisuomenės sveikatos politiką. Vidaus reikalų srityje 15 valstybių nariųAmsterdame susitarė glaudžiau bendradarbiauti kovoje su terorizmu,narkotikais ir nusikalstamumu. Buvo nuspręsta suderinti imigracijos beivizų politiką ir palaipsniui sukurti Europos laisvės, saugumo ir teisingumozoną. Taip pat buvo siekiama labiau įtvirtinti bendrąją užsienio ir saugumopolitiką ir tuo tikslu parengti bendrų veiksmų sistemą, kuri Sąjungosveiklai suteiktų aiškią kryptį…. 3.2. Politinių, teisinių ir ekonominių santykių plėtojimo eigaEkonominiai.1998 m. gruodžio 12 d. Vienos Europos viršūnių tarybaakcentavo Europos Komisijos požiūrį, išdėstytą 1998 m.lapkričio 4 d.paskelbtame Bendrajame dokumente (Composite paper). Šiame dokumente EuroposKomisija pastebėjo,jog “[1997-1998 m.] Lietuva pasiekė žymios pažangos.Visgi tam, kad Lietuvą būtų galima laikyti atitinkančia ekonominiusKopenhagos kriterijus, o Europos Komisija galėtų rekomenduoti derybųpradžią, turi būti imtasi papildomų priemonių, o kai kurie naujausisprendimai turi būti patikrinti praktiškai”. 1998 m. gruodžio 12 d. VienosEuropos viršūnių taryba pritarė Europos Komisijos nuomonei, kad,įvertindama žymią Lietuvos pažangą, Europos Komisija galės pasiūlyti derybųpradžią, jei naujausi sprendimai bus patikrinti praktiškai. Po pažangos pranešimo Europos Komisijai parengimo 1998 m. Lietuvojebuvo toliau įgyvendinama likusi reformų dienotvarkė. Lietuvos ūkiorestruktūrizavimo srityje pažangos pasiekta, šalinant įėjimo į rinką irišėjimo iš jos barjerus, toliau mažinant tiesioginį valstybės dalyvavimą,liberalizuojant ūkinės veiklos taisykles. Išorinis šokas, kurį sąlygojoRusijos krizė ir sulėtėjęs ES ekonominis augimas, dar labiau paspartinopramonės ir įmonių restruktūrizavimą. Toliau auga tiesioginės užsienio investicijos (TUI). 1999 m. balandžio1 d. kumuliatyvinės tiesioginės užsienio investicijos sudarė 6,98 mlrd. Lt.(1,74 mlrd. JAV dolerių). ES tenkanti TUI dalis sudarė apie 60 proc.Apžvelgiamu laikotarpiu buvo sėkmingai mobilizuojamas vidaus kapitalas.Nepaisant Rusijos krizės, 1999 m. I ketv., lyginant su 1998 m. I ketv.,Lietuvos bankai sugebėjo padidinti bendruosius aktyvus 4,7 proc. VisiLietuvos komerciniai bankai 1999 m. I ketv. baigė pelningai. Vyriausybėsėkmingai įvedė naują taupymo instrumentą – taupymo lakštus. Ilgalaikėsobligacijos litais buvo išleistos pirmą kartą. Lietuvos prekyba su ES: Lietuvos prekybos su ES apimtys nuolat didėja: 1996 m. prekyba su ESsudarė 38,4 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos, 1997 m. – 40,8 proc.;1998 m. – 45,4 proc.; o 1999 m. I ketv. – 48,6 proc. (1999 m. balandžiomėn. viršijo 50 proc.). Vis dėlto, išvardintų rodiklių augimas turėtų būtivertinamas atsižvelgiant į sumažėjusias Lietuvos prekybos su NVS šalimisapimtis. Antra vertus, Lietuvos importas iš ES 1999 m. I ketv., lyginant su1998 m. I ketv., sumažėjo. Nors Lietuvos prekybos su ES balansas vis dar išlieka neigiamas, 1999m. I ketv. lyginant su 1998 m. I ketv., pastebimas 7 proc. eksporto augimasir 20 proc. importo sumažėjimas. Atsižvelgiant į Rusijos krizės sukeltaspasekmes ir sulėtėjusius ES šalių ekonominio augimo tempus rodo reikšmingąLietuvos pažangą. 1998 m. antroje pusėje, Lietuvos ūkui pajutus didelį Rusijos krizėssukelto užsienio prekybos šoko poveikį, ekonominis augimas sustojo. Išdalies dėl to, kad eksportui numatyti produktai užplūdo vidaus rinką,nedarbo lygis išaugo, o infliacija sumažėjo iki labai žemo lygio. Be to,ženklus realiojo efektyvaus valiutos kurso padidėjimas turėjo įtakosimporto kainų sumažėjimui. 1998 m., nepaisant staigaus vietinės paklausossumažėjimo, einamosios sąskaitos deficitas ir toliau didėjo, tačiau 1999 m.pirmąjį ketvirtį šiek tiek sumažėjo. Stambūs privatizacijos sandoriai labaipadidino tiesioginių užsienio investicijų įplaukimą, suteikiantį būtinusišteklius didėjančiam užsienio prekybos neigiamam balansui finansuoti. Išdalies, reaguodama į užsienio prekybos šoką, Lietuva sušvelnino savofiskalinę politiką. Buvo tęsiamos struktūrinės reformos, tačiau kaikuriuose svarbiuose sektoriuose, kaip antai energetikos, reformos tebėranepakankamos. 1998 m., smarkiai išaugus suvartojimui ir padidėjus investicijomspirmajame pusmetyje, realusis BVP išaugo 5,1 proc. Tačiau antrajame metų…ketvirtyje pasiekęs aukščiausią ribą, viršijančią 10 proc., paskutiniajameketvirtyje kasmetinis augimas faktiškai sustojo. Mažmeninės prekybosapimtys išaugo maždaug 11 proc., tačiau praėjusį spalį ėmė mažėti. Kasybosir apdirbamosios pramonės pardavimų apimtys išaugo 7 proc., tačiau praėjusįgruodį ėmė mažėti. Bendrosios žemės ūkio produkcijos apimtys, labiausiaidėl sumažėjusio žemės ūkio kultūrų auginimo, nukrito 3 proc., kadangimažėjanti paklausa Ukrainos ir Rusijos rinkose padarė neigiamą įtakąLietuvos žemės ūkio produktų sektoriui. Pirmajame 1999 m. ketvirtyje dėl užsienio prekybos paklausossumažėjimo ir sutrikusio naftos tiekimo naftos perdirbimo įmonėms, kassudaro žymią pramoninės produkcijos dalį, realusis BVP sumažėjo 5,7procentais. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius pardavimų pramonėssektoriuje buvo 7,6 proc. mažiau nei per tą patį 1998 m. laikotarpį. Per pirmuosius septynis 1999 m. mėnesius vidutinis įregistruotasnedarbo lygis nuo per atitinkamą 1998 m. laikotarpį įregistruotų 6,6 proc.išaugo iki 7,9 procentų. 1998 m. nedarbo lygis, siekiantis 13,3 proc., buvodidesnis nei įregistruotas nedarbo lygis, tačiau buvo matyti mažėjimotendencijos. Tačiau iki 1999 m. gegužės nedarbo lygis išaugo iki 14,0procentų. 2000 metų gegužės 1 d. jis yra 11.2%. 1998 m. prekybos balanso deficitas išaugo nuo maždaug 12 proc. perankstesnius metus iki 14 proc. BVP. Nedidelis beveik 1 proc. BVP paslaugųprekybos balanso padidėjimas iš dalies kompensavo prekybos prekėmis balansodeficito didėjimą. Todėl einamosios sąskaitos deficitas 1998 m. išaugo ikidaugiau nei 12 proc. BVP. Pirmąjį 1999 m. ketvirtį, prekybos ir einamosiossąskaitos deficitui siekiant atitinkamai 11 proc. ir beveik 10 proc., šiostendencijos pasikeitė. Praėjusiais metais grynųjų tiesioginių užsienioinvesticijų skaičius smarkiai išaugo. Tiesioginių užsienio investicijųsrautas padengė didelę dalį augančių šalies užsienio finansavimo poreikių.Pasiekusios aukščiausią tašką 1998 m. birželį, oficialiosios atsargos ėmėmažėti, tačiau vis dar dengia daugiau nei trijų mėnesių prekių ir paslaugųimportą. Per pirmuosius penkis 1999 m. mėnesius Lietuvos užsienio skola,kurios dydis nekito beveik visą 1998 m. laikotarpį, nominalia išraiškaišaugo daugiau nei vienu penktadaliu. Infliacija smarkiai sumažėjo, atspindėdama lito vertės padidėjimą,žemės ūkio produkcijos perteklių vidaus rinkoje ir pasaulines prekių kainųtendencijas. 1999 m. rugpjūtį 12 mėnesių infliacija siekė -0,2 proc.palyginti su 3,6 proc. 1998 m. rugsėjį. Akcizo mokesčiai ir kai kuriosvalstybės reguliuojamos kainos buvo padidintos, tačiau mažėjančios maistoproduktų kainos, kurios sudaro maždaug 40 proc. vartotojų kainų indekso,panaikino bet kokį infliacinį spaudimą. Efektyvusis lito kursas ženkliai padidėjo ne vien tik dėl Rusijosrublio devalvacijos, bet ir dėl lito susiejimo su JAV doleriu, kurio vertėEuropos valiutų atžvilgiu smarkiai pakilo. Valiutų valdybos modeliuiRusijos krizė nesukėlė didesnių sunkumų. Smarkiai padidėjus užsieniovaliutos įplaukimui, kreditavimo mastai greitai išsiplėtė. Lietuvos bankasapdairiai ruošiasi palaipsniui panaikinti valiutų valdybos modelį.Atsižvelgdamas į tarptautinėse finansų rinkose vyraujančią situaciją,Lietuvos bankas nusprendė atidėti lito susiejimo su JAV doleriuorientacijos pakeitimą susiejimo su euru orientacija ne anksčiau kaip po1999 m. Fiskalinė politika 1998 m. antrą pusmetį gerokai sušvelnėjo.Einamosios pajamos nesiekė planuotų dydžių, kadangi augimas sulėtėjo, tuotarpu nebiudžetinės išlaidos smarkiai išaugo vienkartines privatizacijossandorių pajamas naudojant kaip tiesioginį finansavimo šaltinį.Reikšmingiausios priemonės, padariusios įtaką minėtam … augimui, buvoSantaupų atkūrimo planas ir parama nuo Rusijos krizės nukentėjusiomsįmonėms. Pagal santaupų atkūrimo programą iki šiol asmenims buvo pervestasantaupų, kurių dydis yra ekvivalentiškas 2,5 proc. BVP. Be to, skolinimooperacijų skaičius taip pat išaugo ir siekė 1,5 proc. BVP. Tai turėjoįtakos valstybės finansinio deficito išaugimui nuo 1 proc. BVP 1997 m. ikiprognozuotų 5 proc. 1998 m. Pirmąjį 1999 m. pusmetį Vyriausybė toliau laikėsi išlaidų didinimopolitikos, tuo tarpu mokestinė bazė dėl Rusijos krizės sukeltų padariniųsumažėjo. Lietuvos Vyriausybė, remdamasi optimistinėmis 4 proc. augimoprognozėmis, suplanavo 1999 m. subalansuotą biudžetą. Tačiau kai 1999 m.viduryje paaiškėjo, kad biudžeto pajamos ir išlaidos daugiau nei 10 proc.nukrypsta nuo planuojamų rodiklių, naujoji Vyriausybė buvo priverstakoreguoti planus. Naujoji Vyriausybė atidėjo trečiojo ir paskutiniojo etapųsantaupų atkūrimo pervedimus, lygiaverčius maždaug 1,5 proc. BVP.Vyriausybė siūlo sumažinti 1999 m. biudžeto išlaidas 6 proc. Šių priemoniųpatvirtinimas ir jų visiškas įgyvendinimas galėtų sumažinti 1999 m.biudžeto deficitą maždaug iki 5 procentų. Netrukus po Rusijos krizės Lietuvos Vyriausybė vėl įžengė įtarptautines kapitalo rinkas 1998 m. pabaigoje išleisdama dvi nedideleseuro obligacijų emisijas, kurių vertė siekė 50 milijonų eurų. 1999 m.birželį išleisdama penkerių metų trukmės 200 milijonų eurų vertės euroobligacijų emisiją, Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimus mokėti didesnępremiją rizikai padengti. Rugsėjo mėnesį Vyriausybė pradėjo leisti darvieną 250 milijonų eurų vertės emisiją, norėdama finansuoti užsienio skolųgrąžinimą ir suteikti paskolas naftos perdirbimo įmonėms. Šią emisijąnumatoma išleisti 4 – 6 savaičių laikotarpiu.

Įvertinimas pagal Kopenhagos kriterijus Veikianti rinkos ekonomika Makroekonomikos stabilumas susilpnėjo dėl Rusijos krizės iratitinkamos pirminės reakcijos į krizę, kas sukėlė valstybės biudžetobūklės pablogėjimą, taip pat ir dėl užsienio prekybos disbalanso didėjimo.Vyriausybė stengėsi sušvelninti socialines ir ekonomines pasekmes gerokaipadidindama valstybės išlaidas. Tai galėjo atitolinti tam tikrą tiesioginįRusijos krizės poveikį, tačiau taip darydama Vyriausybė taip pat naudojonepakankamus finansinius išteklius neveiksmingoms įmonėms remti vietoj to,kad skatintų investicijas ir struktūrines reformas. Tokios veiklospasirinkimo rezultatas buvo greitas valstybės finansų būklės pablogėjimas. Infliacija sumažėjo iki labai žemo lygio, kadangi defliacinės kaikurių rinkų tendencijos nusvėrė kai kurių valstybės reguliuojamų kainųsureguliavimą didėjimo tvarka. Nominaliojo ir realiojo darbo užmokesčiodidėjimas buvo palaipsniui sumažintas iki dydžių, kurie labiau priartėjaprie bendro produktyvumo augimo. Tačiau valstybinio sektoriaus darboužmokesčio augimas buvo pernelyg didelis, o tai prisidėjo prie fiskalinioir einamosios sąskaitos deficito augimo. Vidutinės trukmės laikotarpiuesamo užsienio prekybos disbalanso negalima išlaikyti vienodo lygio, irdidelio einamosios sąskaitos deficito sumažinimas privalo išlikti vienu išprioritetų. Lietuva ir toliau daro pažangą, kurdama veikiančią rinkos ekonomiką.Buvo patobulinta teisinė bazė, reglamentuojanti patekimą į rinką ir išėjimąiš rinkos, toliau vyko privatizacijos procesas, tačiau didelių įmonių irbankų privatizavimą reikia pagreitinti. Tačiau verslą reglamentuojančiųįstatymų įgyvendinimas turi būti skaidresnis, o bankroto procedūros vis dartinkamai neveikia. Atsižvelgiant į labai ženklų valstybės biudžeto deficitopadidėjimą, Lietuvos valdžios institucijoms reikės imtis papildomųpriemonių, kad būtų užtikrintas tolygus valstybė…s finansų naudojimas pervidutinės trukmės laikotarpį.

Gebėjimas įveikti konkurencijos spaudimą ir Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas

Kaip nurodyta Darbotvarkėje 2000, Lietuvos gebėjimas įvykdyti šįkriterijų priklauso nuo veikiančios rinkos ekonomikos ir stabiliosmakroekonomikos sistemos, kuri rinkos dalyviams leistų numatyti tolesnęgalimą raidą ir pagal tai priimti sprendimus. Tam taip pat reikia pakankamožmogiškojo bei fizinio kapitalo, įskaitant infrastruktūrą. Reikiapertvarkyti valstybines įmones, be to, visos įmonės turi investuoti lėšassavo veiklos efektyvumui gerinti. Kuo daugiau galimybių įmonės turės gautifinansavimą iš užsienio ir kuo sėkmingiau jos galės atlikti pertvarkymus irdiegti naujoves, tuo geresnes prisitaikymo prie naujovių sąlygas jos turės.Apskritai, kuo didesnis ekonominės integracijos su Sąjunga laipsnis buspasiektas dar prieš stojimą, tuo lengviau ekonomikai bus prisiimti narystėsįsipareigojimus. Tai įrodo prekybos su ES valstybėmis narėmis apimtys irprekių asortimentas. Lietuvos pažanga kuriant veikiančią rinkos ekonomiką, apie kuriąbyloja neseniai įvykusi kelių didelių pramonės ir infrastruktūros įmoniųprivatizacija, taip pat ir stabilios makroekonomikos sąlygos paspartinoekonomikos pertvarkymo procesą. Investicijos kaip BVP dalis 1998 m. ir toliau didėjo ir sudarė 25,8proc. Tiesioginės užsienio investicijos, sudarančios 8,6 proc. BVP, pasiekėrekordinius dydžius. Nors maždaug 80 proc. visų TUI įplaukė sudarius vienąprivatizacijos sandorį, metų ketvirčių duomenys rodo pastovų tiesioginiųužsienio investicijų srauto didėjimą, kuris trejus metus iš eilės sąlygojogrynųjų įplaukų padvigubėjimą. Toks atsparumas tarptautinių investitorių nelabai palankaus požiūrio į besikuriančias rinkas akivaizdoje rodopasitikėjimą Lietuvos ekonomikos pertvarkymu. Toliau pertvarkoma ekonomika. Tačiau ne visuose sektoriuose padėtisyra vienoda. Gana sparti pažanga tokiuose pramonės sektoriuose kaiptekstilės pramonė, kur privatizacijos procesas prasidėjo anksti, tačiau jisturėtų paspartėti paslaugų sektoriuje (draudimas, telekomunikacijos irtransportas). Žemės ūkio produktų sektoriuje pakankamai didelė maistoproduktų ir tiekėjų pramonės dalis buvo privatizuota, o besisteigiančiosmažesnės maisto produktų perdirbimo įmonės patiria vis didėjančiąkonkurenciją. Tačiau atsižvelgiant į itin didelius neišnaudojamus pajėgumusšiame sektoriuje, vis dar tebėra poreikis šį procesą paspartinti. Pertvarkos procesas energetikos sektoriuje, kuriame vyriausybėsiniciatyvos pasireikšdavo lėčiau, buvo sulėtėjęs. Vietoj to, kadprimygtinai skatintų nuostolingai dirbančių energetikos įmonių pertvarkymą,Vyriausybė leido šioms įmonėms kaupti skolas. Tai didžia dalimi prisidėjoprie valstybės skolos susikaupimo. Gerai yra tai, kad centrinio šildymosistema buvo sėkmingai decentralizuota ir perduota savivaldybėms valdyti,be to, užsienio investitoriai ėmė rodyti realų susidomėjimą Lietuvosenergetikos bendrovėmis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijaįgijo svarią reputaciją, tačiau jos kompetencija ribota. Lietuva yra Baltijos laisvosios prekybos erdvės narė ir šiuo metu vedaderybas dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją iki 2001 m. vidurio.Nepaisant tam tikrų dėl Rusijos krizės įtakos neseniai įvykusių radikaliųpasikeitimų, užsienio prekybos režimas yra labai liberalus. Išskyrus žemėsūkio produkciją, vidutinis muitų mokesčių dydis yra gana nedidelis.Netarifinės kliūtys importuotiems gaminiams apsiriboja vien tikreikalavimais gauti licenciją tam tikroms nustatytoms prekėms – naftai,alkoholiui ir tabakui, bei tam tikrais viešųjų pirkimų apribojimais. Labai svarbus buvo prekybos perorientavimas. Besikeičiantis Lietuvospreky…bos modelis atspindi tiek toliau vykdomą pertvarkymo procesą, t.y.pramonės šakų konkurencingumo didinimą ES rinkose, tiek NVS rinkų žlugimopoveikį. Vidutinės-aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportas sudarobeveik 25 proc. Lietuvos eksporto į ES. Dėl to Lietuvos eksportui mažesnęįtaką daro kainų svyravimai. Be to, vidutinės-aukštos pridėtinės vertėsprodukcijos eksporto dalis yra gana didelė Lietuvos eksporto į ESatžvilgiu. Dėl Rusijos krizės valdžios institucijos ėmėsi įvairių priemoniųfinansinių sunkumų turinčioms įmonėms paremti. Jos leido įmonėms atidėtimokėjimus socialinio draudimo fondui, padidino prekybos kai kuriais

produktais apsaugą ir ėmėsi garantuoti skolų grąžinimą, ypač energetikossektoriuje veikiančių bendrovių. Tokia valdžios nuožiūra pasirinktaintervencija rizikuojama iššvaistyti valstybės lėšas neveiksmingoms,neperspektyvioms įmonėms ir trukdoma įmonėms prisitaikyti prie rinkossąlygų. Tokios pagalbos formų būtina kaip galima greičiau atsisakyti, irLietuva turėtų grįžti prie politikos, leidžiančios laisvą rinkos jėgųveikimą. Dauguma privačių įmonių Lietuvoje yra smulkios ir vidutinės įmonės,kuriose sukuriama apie 70 proc. šalies ūkio pridėtinės vertės. Tai yrasvarbus pokytis nuo 1991 m., kai smulkių ir vidutinių įmonių produkcijasudarė 16 proc. BVP. Tačiau pramonės sektoriuje vis dar dominuoja keletasstambių ir pasenusių įmonių, kurias reikia arba likviduoti arbapertvarkyti. Bendrą įmonių pelningumą reikia gerinti, kad įmonės gebėtųkonkuruoti rinkose be vyriausybės pagalbos. Šeimos ūkiams priklauso didžioji dalis žemės, ir jų dalis bendroježemės ūkio gamyboje 1998 m. toliau ženkliai didėjo. Vidutinis šeimos ūkiodydis – 12 ha. Vyriausybės parama žemės ūkiui pasireiškė intervencija įžemės ūkio rinkas, tiesioginiais mokėjimais, gamybos priemonių subsidijomisir eksporto subsidijomis. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšos buvogerokai padidintos investicijoms į vidutinės trukmės įrangą remti. Žemėsūkyje vis dar būtinos reformos, ir užimtumo mažėjimas šiame sektoriuje,1998 m. sudarantis 18,6 proc. viso užimtumo, bus neišvengiamas. Didėja pažanga pertvarkant gamybos sektorių Lietuvoje irperorientuojant prekybą į vakarus. Tačiau neigiamas Rusijos krizės sukeltasšokas atskleidė trūkumus, tuo tarpu reakcija į krizę ne visais atvejaisbuvo atitinkama. Būtina paspartinti įmonių pertvarkymą stengiantispagerinti įmonių našumą ir produktų kokybę. Artimiausiu laikotarpiudidžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas energetikos sektoriauspertvarkymui ir tolesniam tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui,kas padėtų Lietuvai pasiekti reikiamos pažangos per vidutinės trukmėslaikotarpį įveikiant konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgas. Politiniai. Europos Komisija 1998 m. lapkričio mėn. paskelbė savoAtaskaitą apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Savopranešime apie Lietuvą Europos Komisija pripažino didelę pažangą, kuriąpadarė Lietuva rengdamasi narystei per pastaruosius pusantrų metų, tačiaunusprendė, kad ji vis dar netenkina antrojo bei trečiojo Kopenhagoskriterijų ir dėl to dar negali būti rekomenduoti pradėti derybas. Analizėparodė, kad: 1. Beveik visos Komisijos identifikuotos problemos ar nepadaryti darbai nėra nauji ir buvo fiksuoti 1997 m. paskelbtoje Europos Komisijos paskelbtoje Nuomonėje apie Lietuvos pasirengimą narystei ES. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokias 1997 metų Europos Komisijos Nuomonėje nurodytas ir Europos Komisijos Ataskaitoje pakartotas problemas: • viešojo administravimo reforma, valstybės tarnybos ir kiti įstatymai numatantys valstybės tarnautojų atskaitomybę ir … atsakomybę; • vidutinės trukmės ūkio plėtros strategijos parengimas; • intelektinės nuosavybės teisių apsauga; • konkurencingumo stiprinimas; • regioninės politikos suformulavimas ir įgyvendinimas, pasiruošimas naudotis struktūriniais fondais; • teismų funkcionavimo gerinimas; • kova su korupcija; • įmonių finansinės disciplinos laikymasis; • bankroto bylos; • pramonės restruktūrizavimas; • žemės ūkio pertvarkymas; • žuvininkystė. 2. Beveik visos identifikuotos problemos ar nepadaryti darbai jau įgavo konkrečių jų sprendimo priemonių, kurios numatytos pagrindinėse Lietuvos pasirengimo narystei ES programose – Nacionalinėje Acquis perėmimo programoje (NAPP), Nacionalinėje teisės harmonizavimo darbų programoje (NTHP) bei kitose – pavidalą. Pavyzdžiui, tarp tokių galima paminėti : • vidutinės trukmės ūkio strategijos parengimas; • energetikos strategijos parengimas; • LR teisės aktų derinimas su ES teise audiovizualinio sektoriaus srityje; • autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimą užtikrinančių įstatymų ir poįstatyminių aktų priėmimas; • valstybinės darbo inspekcijos plėtra; • tarptautinių jūros transporto saugos konvencijų ratifikavimas; • vartotojų teisių gynimą užtikrinančių įstatymų – Produktų saugos, Maisto, Geriamojo vandens – parengimas ir priėmimas; • administracinių teismų įstatymo priėmimas ir įgyvendinimas; • veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybų plėtra ir stiprinimas; • su ES teise suderinti įstatymai, reguliuojantys įmonių veiklą – Akcinių bendrovių, Įmonių, Audito įstatymų pakeitimai ir papildymai; 3. Dalis šių problemų jau išspręstos arba sprendžiamos ir Komisijos Ataskaitoje buvo fiksuotos dėl to, kad pastaroji rėmėsi metodologine prielaida, jog pažanga įstatymų derinimo srityje, kurioje Komisija Lietuvai pateikė nemažai pastabų, gali būti fiksuojama tik tada, kai įstatymas ar kitas teisės aktas yra LR Seimo ar Vyriausybės priimtas ir įgyvendinimas. Tuo tarpu dalis reikalingų įstatymų projektų jau paruošti, bet dar nepriimti Seime, arba baigiami ruošti. Tarp jų galima paminėti: • Moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių įstatymas (jau priimtas, dabar reikia siekti užtikrinti jo įgyvendinimą, įkurti tam būtinas institucijas); • Valstybės tarnybos įstatymas; • Konkurencijos įstatymo pataisos; • Viešųjų pirkimų įstatymas; • Administracinių teismų įstatymas.

Dėl to LR Vyriausybės pavedimu ir buvo parengtas prioritetiniųpriemonių 1998 -1999 m. planas, kuriuo iš esmės siekiama garantuoti NAPP irNTHP priemonių, kuriomis sprendžiamos Komisijos ataskaitoje identifikuotospriemonės, vykdymą iki 1999 m. IV ketvirčio, kai turi būti rengiama naujaKomisijos ataskaita apie Lietuvos pasirengimą narystei ES. Be to, numatomospapildomos priemonės, jei nei NAPP, nei NTHP priemonėmis identifikuotaproblema nesprendžiama. Komisijos Ataskaitoje pateiktos analizės pripažinimas nereiškia, kadkaip besąlygiškai objektyvios turėtų būti pripažįstamos ir Komisijosišvados dėl to, ar Lietuva atitinka Kopenhagos kriterijus. KomisijosAtaskaitos analizė parodė, kad Komisijos išvados daugiausia grindžiamos netik ir ne tiek konkrečiais trūkumai…s ar nepadarytais darbais, bet teiginiu,jog priimtus sprendimus, ypač ekonominės politikos srityje, reikiapatikrinti praktiškai. Tai reiškia, jog Komisija, nepaisant jos tvirtinimų,kad narystės kriterijai nepasikeitė ir kad situacija deryboms 1997 m.Nuomonėje rekomenduotose valstybėse kandidatėse yra kriterijus,sukonkretinantis Kopenhagos narystės ES sąlygas, iš esmės pakoregavoKopenhagos kriterijų interpretaciją. Akcentuotina tai, jog Lietuvai daugiausia problemų kyla dėl ekonomikoskriterijaus vykdymo. Dar nebaigtas privatizavimas, o ir svarbūs ir dideliobjektai privatizuoti neseniai, tad neaišku, ar dėl to įmonės pradės veiktiefektyviau. Išskirtinas dalykas – bankroto įstatymas, kuris, neseniaipriimtas ir reikia laiko įvertinti jo efektyvumą. Acquis perėmimo srityje Europos Komisija tarp svarbiausių problemųnurodė Stojimo partnerystėje jau fiksuotų prioritetų vykdymą: be jauminėtos energetikos strategijos bei vidutinės trukmės ekonominėsstrategijos minimi prioritetai vidaus rinkos (naujųjų įstatymųįgyvendinimas, ypač viešųjų pirkimų ir autorių teisių srityje, beikonkurencijos politika išskiriant valstybės pagalbos sritis, kuri,Komisijos nuomone, nepakankamai gerai reglamentuojama ir kontroliuojama),administracinių pajėgumų (viešosios administracijos reforma) bei teisingumoir vidaus reikalų (akcentuojant sienos kontrolės sustiprinimą) srityse. Vertinant administracinius gebėjimus pabrėžiama personalo apmokymosvarba bei teisėjų kvalifikacijos Europos teisės srityje kėlimas. Apibendrinant galima teigti, jog, pripažįstant Europos Komisijosanalizės objektyvumą pasirengimo narystei darbus per artimiausius trisketvirčius iki naujos Komisijos Ataskaitos reikia koncentruoti minimomiskryptimis. Atsižvelgiant ir į LR Vyriausybės prioritetus, KomisijosAtaskaitos netikslumus bei į tai, kokie darbai turėtų didžiausią poveikįteigiamam Komisijos įvertinimui galima išskirti tokių prioritetinių darbųsąrašą: 1. Baigti likusių didžiųjų valstybinių įmonių privatizavimą. 2. Bankroto įstatymo vykdymą sustiprinti daug nekainuojančiomis administracinėmis priemonėmis: spartinant įmonių administratorių rengimą, sustiprinant bankroto skyrių Ūkio ministerijoje, įkuriant Bankroto įstatymo vykdymo priežiūros komisiją, į kurią įeitų suinteresuotų ministerijų ir žinybų atstovai. 3. Reikėtų baigti rengti Energetikos strategiją, kurioje būtų fiksuojami Ignalinos uždarymo terminai nekeičiant kuro kanalų su sąlyga, jei būtų skiriama tarptautinė pagalba šiam tikslui. 4. Baigti rengti vidutinės trukmės ekonominę strategiją. 5. Teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis sustiprinti valstybės pagalbos kontrolės sistemą. 6. Administracinėmis priemonėmis sustiprinti autorių teisių priežiūrą. 7. Priimti visą viešojo administravimo įstatymų paketą ir pradėti jo įgyvendinimą. 8. Pradėti rengti Europos teisės kursus teisėjams.

Visų šių darbų sėkmingo vykdymo bei efektyvaus jų pristatymo EuroposKomisijai, kitoms ES institucijoms bei ES valstybėms narėms sąlyga ir formayra Nacionalinės Acquis priėmimo programos vykdymas, pasirengimo narysteinaudojamų instrumentų (programų, institucijų) racionalizacija, kurios dalisyra Lietuvos pažangos monitoringo sistemos sukūrimas bei tam tikrapasirengimo narystei proceso konceptualizacija, kuri galėtų įgauti Lietuvosintegracijos į ES strategijos pavidalą. Pastaruosius darbus numato darytiEuropos Komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Teisiniai. Tarptautiniu sutarčių vykdymo tvarką Lietuvoje nustato:Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. įstatymas “Dėl LietuvosRespublikos tarptautiniu suta…rčių”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 5 “Dėi Letuvos Respublikos įstatymo “DėlLietuvos Respublikos tarptautiniu sutarčiu” įgyvendinimo tvarkos”, LietuvosRespublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 877 patvirtintiLietuvos Respublikos užsienio reikalu ministerijos nuostatai ir 1994 m.rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas. Remdamasi įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių” 13straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo Lietuvos Respublikostarptautinių sutarčių priimtus įsipareigojimus. Apie šio įstatymo 7straipsnio antrojoje dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos tarptautiniųsutarčių vykdymo eigą Lietuvos Respublikos Vyriausybė pranešaAukščiausiąjai Tarybai (dabar – Seimui). Vyriausybės nutarimo Nr. 5 3 punktas nurodo: “Lietuvos Respublikos ministerijos ir departamentai, kurie turi vykdytitarptautinę sutartį: 3.1. teikia informaciją apie jos vykdymą Ekonomikos ministerijai [šiuo metu – Ūkio ministerijai -J. M.} ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 3.2. kas pusę metų raštiškai praneša apie tarptautinės sutarties vykdymą Užsienio reikalų mmisterijai, o apie užsienio prekybos ir kitų tarptautinių ekonominių sutarčių vykdymą – ir Tarptautinių ekonominių santykių ministerijai, kuri prireikus informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę.” Šio nutarimo 4 punktas nustato, kad “Užsienio reikalų ministerijakasmet informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie tarptautinėssutarties vykdymą”. Tačiau dabar galiojantys norminiai aktai negarantuoja, kad yrasukurtos visos teisinės ir institucinės prielaidos tarptautinių sutarčiųvykdymo kontrolei, ypač tai svarbu tarptautinių ekonomininių sutarčiųatžvilgiu. Valdymo institucijos savo pajėgas kol kas daugiausia skiria naujųsutarčių rengimui bei derinimui, o vykdymas dažniausiai apsiriboja vienformalios informacijos pateikimu Vyriausybei. Be to, reikia turėti omenyjeir tą aplinkybę, kad kontroliuojamasis ir kontroliuojantysis dažniausiaiyra tas pats asmuo – konkreti ministerija, atsakinga už sutarties rengimąir jos vykdymą, todėl sunku tikėtis, kad ji bus suinteresuota kelti aikštėnsavo darbo įgyvendinant ekonomines sutartis trūkumus. Europos sutarties įgyvendinimui svarbią reikšmę turi konstatavimas, arši sutartis ir atskiros jos normos yra self executing, ar jos turitiesioginio taikymo aktų galią, sukuriančią teises ir pareigas Lietuvosteisės subjektams, visų pirma jos piliečiams ir įmonėms. Tarptautinėje teisėje tiesioginis sutarties taikymas grindžiamasprincipais, kurie 1928 m. buvo suformuluoti nuolatinioTarptautinioteisingumo teismo konsultacinėje nuomonėje dėl Gdansko teismųjurisdikcijos: “Paprastai tarptautinė sutartis negali nustatyti individųtiesioginių teisių ir pareigų. Tačiau negalima paneigti to fakto, kad patstarptautinės sutarties dalykas sutarties šalių valia reiškia, jog šalyspriima tam tikras normas, nustatančias individų teises ir pareigas,įgyvendinamas nacionaliniuose teismuose. Tai reiškia, kad atsakymo dėltarptautinės sutarties tiesioginio galiojimo ir taikymo visų pirma reikėtųieškoti pačioje sutartyje – tiek sutarties tekste, tiek dokumentuose,susijusiuose su sutarties rengimu, derybomis bei svarstymu parlamente.Asociacijos sutarties tekste nėra nuostatų dėl tiesioginio jos taikymo,tokias išvadas galima padaryti tik aiškinant konkrečias sutartiesnuostatas. Sutarties rengimo dokumentai travaux preparatoires nėra susistemintiir oficialiai paskelbti, todėl jais neįmanoma pasinaudoti. Be to, reikiaatsižvelgti ir į Europos sutarties šalių skaičių: be Lietuvos, ją sudarėtrys… Bendrijos bei 15 valstybių, priklausančių Bendrijoms, todėl vargu arbūtų įmanoma sužinoti visų sutarties šalių valią dėl tiesioginio sutartiestaikymo. Sutarties svarstymo Seime medžiaga negali buti panaudota aiškinantkonkrečią Lietuvos įstatymų leidėjo valią dėl sutarties teisinės galios.Kai kurių parlamentarų kalbos parodė, jog vykdant Lietuvos teisinęintegracijq į Europos Sajungą yra būtina supažindinti parlamentarus suSąjungos teisės pagrindais. Kadangi nei travaux preparatoires, nei Europos sutarties svarstymoSeime medžiaga neduoda tiesaus atsakymo dėl galimybės tiesiogiai jątaikyti, tuo tikslu reikia sutarties nuostatas nagrinėti pasiremianttarptautinės teisės doktrina dėl self executing sutarčių taikymo beiEuropos Sąjungos teise, nustatančia reikalavimus Sąjungos sutartims, kadjos galėtų tiesiogiai veikti vaIstybių vidaus teisėje, sukurdamos individųteises ir pareigas. Nuo istorinę reikšmę turinčio 1963 m. sprendimo Van Gend en Loosbyloje Sąjungos teisėje galioja nuostata, kad Sąjungos teisės normos,atitinkančios tam tikrus kriterijus, gali būti taikomos nacionaliniuoseteismuose. Šioje byloje Europos teisingumo teismas pripažino, kadimportuotojas OIandijos teismuose gali tiesiogiai remtis Romos sutarties 12straipsniu, uždraudusiu po sutarties įsigaliojimo įvesti naujus muitųmokesčius. Kitaip tariant, Bendrijų teismas traktuoja Romos sutartiesnuostatas kaip galinčias tiesiogiai veikti nacionalinėje teisėje benacionalinės teisės pagalbos, tai yra pripažįstama, kad Romos sutartis,kaip ir kitos Europos Sąjungos pirminę teisę sudarančios sutartys,priklauso vadinamųjų self executing treaties kategorijai. Tokią reikšmęgali turėti ir tos Europos sutarties normos, kurios yra pakankamaiapibrėžtos ir gali būti tiesiogiai taikomos Lietuvos teismuose.Priklausymas self executing treaties kategorijai yra labai svarbiaplinkybė, užtikrinanti Sąjungos teisės privalomumą ir efektyvumą (effetutile). Europos teisingumo teismas, pasiremdamas tarptautinės teisėsargumentais, padarė išvadą, kad Asociacijos sutarties nuostatos tam tikraisatvejais turi būti tiesiogiai taikomos. Teismas pabrėžė, kad dėl būtinybėsužtikrinti vienodą Bendrijų teisės taikymą visose valstybėse narėsesutarties taikymas negali atskirose valstybėse narėse skirtis ir būtipriklausomas nuo teisinės galios, kurią tarptautinėmis sutartimis suteikiajų vidaus teisė. Be to, tikimybė, kad trečiosios šalies teismai nepripažinsAsociacijos sutarties nuostatoms tiesioginės galios, nėra nesuderinama sušių sutarčių nuostatų tiesioginiu taikymu. Tarptautinė teisė reikalauja,kad valstybės savo įsipareigojimus vykdytų pagal tarptautines sutartis,palikdama valstybėms teisę pačioms spręsti, kokiomis teisinėmis priemonėmisužtikrinti šių įsipareigojimų vykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai tokiospriemonės yra numatytos pačioje sutartyje. Taigi tas faktas, kad vienosšalies teismai nepripažins sutarties nuostatoms tiesioginės galios, kai tuotarpu kita šalis pripažins tokią galią, dar nereiškia, jog nėraabipusiškumo įgyvendinant sutartį. Be to, teismo nuomone jungtinių komitetųir kitų organų, besirūpinančių tinkamu sutarčių implementavimu, buvimasnepašalina būtinybės teisminiu būdu įgyvendinti sutartį. Tai, kadnacionalinis teismas taikys besąlyginę ir aiškią sutarties nuostatą, negalitrukdyti jungtiniam komitetui įgyvendinti savo funkcijas. Lietuvos teismams ir valdymo institucijoms, vykdančioms Asociacijossutartį, reikės spręsti sudėtingą uždavinį – nustatyti, ar konkreri Europossutarties norma turi tiesioginio taikymo galią ir fiziniai bei juridiniaiasmenys gali ja remtis. Spręsti šį uždavinį sunkina tai, kad ir Sąjungosteisėje nėra išsamaus Sąjungos pirmin…ės ir antrinės teisės tiesioginiotaikymo katalogo. Išskyrus reglamentus, kurie visada yra tiesioginiotaikymo aktai, kitais atvejais teisėjai dažnai turi savarankiškai spręsti,ar jie gali tiesiogiai vadovautis Sąjungos teisės normomis. Lietuvosteismams gali tekti spręsti ir tiesioginio kai kurių Asociacijos sutartiesnuostatų taikymo bylas, kadangi jos dažnai yra analogiškos Sąjungossutarčių nuostatoms. Tiesioginio veikimo galią paprastai turi sutartyseesantys aiškūs ir besąlygiški draudimai atlikti tam tikrus veiksmus. Europos teisingumo teismo nuomone, tokie draudimai yra idealusatvejis, sukuriantis teises ir pareigas teisinio santykio dalyviams. Europos teisingumo teismas išaiškino, kad tiesioginio taikymo galiosneturi tos sutarčių nuostatos, kurios nėra besąlygiškos, suformuluotosnenaudojant imperatyvo arba suteikiančios valstybei narei teisę pačiaispręsti dėl sutarties nuostatos įgyvendinimo. Dėl šios priežasties nėratiesioginio taikymo tos normos, kuriose, pavyzdžiui, vartojami žodžiai“šalis dės pastangas” ir pan. Tokios formuluotės yra vartojamos ir Europossutartyje. Apibendrinant būtu galima teigti, kad Europos sutartis turi įstatymogalią ir tos jos nuostatos, kurios yra aiškios ir besąlygiškos, turės būtitiesiogiai taikomos. Kokios normos turės tokia galią, parodys teisminėpraktika, tačiau numatant sutarties normų taikymo teismuose sunkumusreikėtų tam iš anksto ruoštis ir imtis konkrečių priemonių.Viena iš tokiu priemonių, kuri padėtų teismams irvaldymo institucijomsnustatyti. Asociacijos sutarties normų teisinę galią ir jų turinį, galėtų būtisutarties komentaro parengimas. Jame būtų pateikti Europos Sąjungos teismųprecedentai bei teisminė doktrina. Sutartis nereikalauja, kad visi Lietuvos teisės aktai būtu suderintisu Sąjungos teise. Įstatymai turi būti suderinami tik tam tikrose srityse,kiek tai reikalinga vieningąjai Lietuvos ir Europos Bendrijų valstybiųrinkai sukurti ir funkcionuoti. Sutartis taip pat nereikalauja, kad LietuvaSąjungos teisę priimtų ištisai ir paraidžiui: joje yra reikalaujama teisėssuderinimo, arba suartinimo (approximation of laws). Teisės suartinimągalima suvokti kaip tokį dviejų savarankiškų teisės sistemų – Lietuvos irviršnacionalinės Sąjungos teisės – suderinimo lygį, kad būtų sudarytossąlygos įgyvendinti sutartyje apibrėžtus asociacijos tikslus. Asociacijos sutartis garantuoja Lietuvai didesnį nacionalinės teisėssavarankiškumą negu valstybėms jau esančioms Europos Sąjungos narėmis,netgi tose srityse, kuriose tiesiogiai taikomi Bendrijų teisės aktai,neleidžiantys joms nukrypti nuo nustatyto “europinio” standarto. KolLietuva nėra Europos Sajungos narė, Sąjungos institucijų aktai nėratiesioginiai Lietuvos teisės šaltiniai ir gali būti orientyras arbateisinio reguliavimo modelis Lietuvoje. Tačiau kalbant apie teisėssuderinamumo apimtį ir mastą reikia turėti omenyje ir sutarties preambulėjedeklaruojamą Lietuvos tikslą tapti Europos Sąjungos nare. Siekdama šiotikslo, Lietuva kelia sau didesnius reikalavimus, negu iš jos reikalaujaAsociacijos sutartis, todėl ji turės derinti su Sąjungos teise visus dabarLietuvoje priimamus teisės aktus. Teisės derinimas, vykstantis Lietuvoje, kaip ir kitose asocijuotosiosevalstybėse, turi bendrų bruožų su teisės derinimu, vykstančiu EuroposSajungos valstybėse, tačiau yra nemažai esminių skirtumų. Tarptautinės sutartys, reglamentuojančios Europos Sajungos veiklą,nekelia tikslo sukurti bendrą unifikuotą teisinę sistemą. Tikslas yrasukurti bendrąja rinką, o SąJungos teisės paskirtis yra padėti kurti irplėtoti vieningąją rinką. Vienas iš teisinių vieningosios rinkosreguliavimo metodų yra sutartyse nustatomi draudimai, kurių privalo

iaikytis visos va…lstybės – Sajungos narės. Draudimai, suformuluoti EuroposSąjungos sutartyse, turi būti tiesiogiai taikomi, irjais turi vadovautis netik valstybės, bet ir jų vidaus teisės subjektai. Antrasis metodas, padedantis teisiskai reguliuoti bendrosios rinkosfunkcionavimą, yra teisės derinimas. Derinimas taikomas tais atvejais, kaidėl skirtingų nacionalinių normų gali būti trukdoma funkcionuotivieningąjai rinkai. Teisinio reguliavimo skirtumams šalinti taikomi įvairūs teisėsderinimo būdai: 1. visa apimantis derinimas, neleidžiantis nukrypti nuo nustatyto teisės standarto;pasirinktasis derinimas, suteikiantis galimybę gamintojui pasiūlyti suderintas taisykles arba laikytis nacionalinių taisyklių; 2. dalinis derinimas, kai suderintos taisyklės nustatomos tik komercinėms operacijoms per sieną, o komercinėms operacijoms, vykstančioms pačioje valstybėje, taikomos nacionalinės normos; 3. minimalus derinimas – Bendrijos lygiu nustatomas minimalus privalomasis standartas, o valstybės narės turi teisę savo nuožiūra taikyti griežtesnes taisykles; 4. altematyvus derinimas, kai valstybės narės turi teisę pasirinkti altematyvas; nacionalinių taisyklių tarpusavio pripažinimas, (pavyzdžiui, aukštojo mokslo diplomu pripažinimas); 5. tarpusavio kontrolės pripažinimas, kai tam tikros procedūros, atliktos vienoje valstybėje, pripažįstamos kitoje. Lietuvos teisei perimant Sajungos teisės aktus reikia atsižvelgti įšių aktų vietą Sąjungos teisės šaltinių struktūroje bei jų veikimospecifiką. Derinant valstybių -Sąjungos narių teisę dažniausiai naudojamosdirektyvos. Teisės derinimo direktyvų pagrindu procesas Europos Sąjungojesusideda iš dviejų stadijų: direktyvos rengimo ir priėmimo, kada vykstavalstybių nacionalinių interesų derinimas, ir nacionalinės teisės derinimopagal direktyvos reikalavimus. Suprantama, kad Lietuvos sąlygomis įmanoma tik antroji stadija, tačiaurengiantis implementuoti direktyvas dažnai praverstų susipažinti su jųpriėmimo kontekstu ir dėl jų vykusiomis diskusijomis. Tai padėtų geriausuvokti direktyvų paskirtį, taip pat numatyti ir pasirinkti Lietuvaiefektyvius direktyvose numatytų priemonių įgyvendinimo būdus. Be to,implementuojant direktyvas ir atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines beisocialines realijas gali būti tikslinga tai atlikti ne iš karto, o keliaisetapais: iš pradžių galima perimti tik bendriausius direktyvose išdėstytusprincipus, o visiškai įgyvendinti direktyvoje numatytas priemones – kitameetape. Kitokia situacija susidaro implementuojant reglamentus. Reglamentaiyra tiesioginio galiojimo Sąjungos teisės aktai, ir jų nereikiatransformuoti į nacionalinę teisę. Įsigaliojus reglamentui, jamprieštaraujančios nacionalinės teisės normos paprasčiausiai netaikomos. KolLietuva nėra Europos Sajungos narė, reglamentai negalės būti tiesiogiaitaikomi, irjuose nustatytas normas reikės įgyvendinti priimant specialiusLietuvos teisės aktus. Rengimasis stoti į Europos Sajungą nėra vienintelė priežastis, dėlkurios Lietuvoje vykdoma teisės reforma. Ją reikėtų vykdyti ir tuo atvejujeigu Lietuva nesirengtų jungtis į Sąjungą, nes reformos visų pirmareikalauja rinkos ekonomika. Politinis ir teisinis sprendimas rengtis stoti į Sąjungą teisėsreformą daro ktyptingą duoda konkrečius orientyrus ir nurodo vertybes,kurias teisė turi įtvirtinti. Tačiau Sajungos teisė pati savaime negaliišspręsti visų Lietuvos teisinėje sistemoje susikaupusių problemų, kadangijos prigimtis ir funkcijos yra kitokios negu nacionalinės teisės. Dėl šiospriežasties teisės derinimas su Sąjungos teise plačiąja prasme reiškia, kadturi įvykti kardinali kokybinė Lietuvos tei…sinės sistemos transfomacija. Įgyvendinant Lietuvos teisinę integraciją į Europos Sąjungą neužtenkavien suderinti teisės normu tekstą. Tai yra tik pirmas žingsnis kuriantnaują teisinę sistemą, suderintą su Europos Sąjungos teisine erdve, ir įtai ypatingą asocijuotųjų valstybių dėmesį atkreipia Baltoji knyga.Pilnavertė teisinė integracija įvyks kai Lietuvos institucijų,jgyvendinančių Sąjungos teisę, praktinė veikla atitiks esminius EuroposSąjungos teisės bendruosius principus ir vertybes, kuriuos ne visada galimarasti sutarčių ir antrinės teisės normose. Šie principai ir vertybės yrasudedamoji Sąjungos valstybių narių, įgyvendinančių rule of law, teisinėskultūros dalis, tapusi savaime suprantamu dalyku, kurio nebereikia kartotiteisės aktuose. Teisinė integracija plačiąja prasme – tai Vakarų Europosteisinės kultūros ir tradicijų perėmimas kartu su teise, kuri buvo sukurtaįsteigus Europos Bendrijas. Europos Sajungos teisės negalima suvoktiatsietai nuo jos pagrindą sudarančių vertybių, kurioms reikštis visuomenėsgyvenime buvo palankios sąlygos. Suprantama, kad teisinės kultūros negalimaįvesti dekretu, tačiau vykdant teisės reformą Vakarų teisinės kultūrosvertybės būtų propaguojamos ir puoselėjamos. Jos yra nesuderinamos su šiuometu paplitusiais teisinio mąstymo stereotipais, kuriuos suformavototalitarinės valstybės aplinka. Lietuvos teisinėje literatūroje yra bandymų pateikti neigiamus“lietuviško teisinio mentaliteto” bruožus: 1. formaliosios (“teisės raidės”) irgiluminės (“teisės dvasios”) atskyrimas; 2. grynai formalus paprotinės teisės pradų neigimas, praktikoj’e dažnai ignoruojant įvestas formalias normas arba jas interpretuojant sau naudingu būdu; 3. įvestų normų nepripažinimas tol, kol jos nėra patvirtintos vienų ar kitų autoritetų (nutarimai dėl įstatymų vykdymo, poįstatyminiai aktai ir pan.); 4. teisinių aktų nekonstruktyvumo ir deklaratyvumo toleravimas; 5. feodalinio mąstymo reliktai, pasireiškiantys tuo, kad neretai bandoma ignoruoti net savo pačių priimtus normatyvinius aktus (“man įstatymai negalioja”), arba juos kaitalioti (“valstybė – tai aš”); 6. koncepcinis ir techninis konservatyvumas. Minėtieji neigiami “lietuviško teisinio mentaliteto” bruožai dažnaireiškia-si per formalaus teksto suabsoliutinimą, susiaurinant teisėssampratą ir prilyginant ją paviršutiniškai traktuojamam norminio aktotekstui. Toks “tekstocentrizmas” yra vienas iš paaiškinimų, kodėlekonomines ir socialines problemas dažnai bandoma spręsti kuriant naujusįstatymus, tiksliau -Jų tekstus. Įstatymų projektų autoriai retai domisikokio nors įstatymo, visų pirma teisminio, taikymo praktika. Lietuvos teisės taikymo srityje šiuo metu dominuojantį“tekstocentrizmą” reikėtų sieti su sovietinės teisės dogmų ir tarybinėsteisinės valstybės idėjų gajumu mūsų teisinėje sąmonėje. Tokį reiškinįgalima paaiškinti dar ir tuo, kad taikant tekstą reikia kur kas mažiauintelektualinių pastangų ir gebėjimų, be to, mažesnė ir atsakomybės našta:“kaltas ne teisėjas, o netikęs įstatymas”. Įgyvendinant Lietuvoje rule oflaw principą reikia išsivaduoti iš siauros pozityvistinės (normatyvistinės)teisinės valstybės sampratos, kurios pagrindines dogmas galima taipsuformuluoti: 1. teisės šaltiniai gali būti tik oficialūs teisės aktų tekstai; 2. jokiu būdu negalima nukrypti nuo teisės akto teksto; 3. pareiga paklusti teisės akto tekstui yra besąlygiška. Be teisės normų, išdėstytų sutartyje ir antrinės teisės aktuose,Sąjungos teisės šaltiniai yra bendrieji teisės principai, kildinami išvalstybių narių teisinių sistemų. Pagal šiuos principus aiškinami Sąjungosteisės aktų tekst…ai, vertinamas Bendrijų institucijų ir valstybių nariųpriimamų aktų legalumas. Vienas iš dažniausiai Sajungos teisėje taikomų yra proporcingumoprincipas, nustatantis, kad negalima individo veikimo laisvės apribotilabiau negu reikia viešajam (bendrjam) interesui užtikrint. Lietuvos ūkio subjektams ypač svarbu būtų taikyti teisinio tikrumo(legal certainty) principą, kuris reiškia, kad teisinio reguliavimoadresatai neturi patekti į netikrumo situacija dėl savo teisių ir pareigų.Teisėtų lūkesčių principas papildo pirmąįį principą; lūkesčiai asmenų,veikiančių sąžiningai teisės pagrindu, neturi būti sužlugdyti. Europos teisingiimo teismas konstatavo, kad esant neaiškumams irdviprasmybėms įstatymas turi būti aiškinamas mokesčių mokėtojų naudai. Dar vienas Bendrijų teisės principas, kurį reikėtų pradėti taikytiLietuvos teisėje, yra teisėtų lūkesčių principas legitimate expectation. Jotikslas – užtikrinti privatiems asmenims teisinio reguliavimo stabilumą.Tai ypač svarbu keičiant teisės aktus. Planuodami savo velklą, fiziniai irjuridiniai asmenys turi pagrindo tikėtis, kad išliks ta pati teisinėaplinka kaip ir priimant sprendimą, jeigu nėra duomenų apie teisinių normųkeitimą. Jeigu teisinė aplinka pablogėja ir dėl to fiziniai ir juridiniaiasmenys patiria nuostolių jie turi teisę reikalauti atlyginti juos. Bendrųjų teisės principų taikymas jokiu būdu nereiškia, kad siūlomanuo kraštutinio normatyvizmo pereiti prie jo priešybės – abstrakčių teisėsprincipų taikymo. Pirmiausia bendrieji teisės principai Sajungos teisėjetaikomi ribojant valstybės valdžios kyšimąsi į privačių subjektų ūkinęveiklą. Antra, ši koncepcija reiškia tik tai, kad tuo atveju, kai teisėsnormos aiškiai pažeidžia teisės aprobuotus teisingumo ir racionalumokriterijus, kolizija tarp įstatymo raidės ir teisės tam tikromisaplinkybėmis turi būti sprendžiama pastarosios naudai. Didesnispasitikėjimas teisėjų gebėjimu taikyti teisę, o ne vien pažodžiui vykdytiįstatymų leidėjo ne visada sąmoningai sukurtą formuluotę leistų pakoreguotiįstatymo klaidas, padėtų išvengti dažno įstatymų kaitaliojimo. Tai pagaliauprisidėtų prie įstatymų leidybos tobulinimo, kadangi atsirastų teisminėsvaldžios dialogas su kitomis valdžiomis – įstatymų leidžiamąja irvykdomąja. Nacionalinės teisės derinimo programa, kurią Lietuva, kaip ir kitosasocijuotosios valstybės, turi įgyvendinti, iš principo skiriasi nuo teisėsderinimo proceso Europos SąJungos valstybėse, taip pat skiriasi nuo tosderinimo programos, kurią turėjo įgyvendinti anksčiau prie Europos Bendrijųbesijungiančios valstybės. Pirmas esminis skirtumas tarp Lietuvos teisės derinimo ir derinimoproceso yra tas, kad perimant Sąjungos teisę kartu vykdoma kardinaliteisinės sistemos reforma. Tuo pačiu metu reikia ne tik perimti !abaiišvystytą Sąjungos teisę, bet ir kurti naujos šiuolaikinės teisinėssistemos pagrindus, be kurių Sąjungos teisės normos Lietuvos teritorijojenegalėtų būti efektyviai taikomos laikantis to paties teisinio standarto,kuris jau kelis dešimtmečius veikia Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėse. Antras esminis skirtumas tarp derinimo, vykstančio Sąjungoje irasocijuotose valstybėse, yra tas, kad jos turi perimti teisę, prie kurioskūrimo negalėjo prisidėti. TEISĖS DERINIMO PRIORITETAI. Lietuvos teisės derinimas su Sąjungosteise visų pirma yra dinamiškas procesas, turintis ne tik sutartyįenurodytus tikslus, bet ir savo taktiką, prioritetinį racionalų ištekliųpaskirstymą. Lietuvos teisės reformos kaštus būtų galima sumažinti pagalsutarties teikiamas galimybes pasirenkant tokią teisės derinimo taktiką,kuri pirmiausia neapsiribotų vien pasyviu Bendrijos reikalavimų vykdymu.Sutartis leidžia Asociacijos narei išskirti sav…o prioritetus, modernizuotiteisę tose srityse siekiant apsaugoti nacionalinius ekonominius interesus. Įgyvendinant teisinės integracijos priemones svarbu aktyviaipasinaudoti Asociacijos teikiamomis galimybėmis saugoti Lietuvos ūkiosubjektų ir vartotojų interesus pasmarkėjusios konkurencijos irsuaktyvėjusios prekybos sąlygomis. Pavyzdžiui, mūsų teisėje reikėtųnumatyti tokias pat piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkojetaisykles, kokios galioja Europos Sąjungoje. Lietuvos įmonės ateityje visdažniau taps Europos firmų prekių ir paslaugų platintojomis, sudarysagentavimo, distribucijos, franšizės sutartis, todėl tikslinga ir Lietuvosteisėje turėti iš Sąjungos teisės perimtas nuostatas, saugančiasekonomiskai silpnesnio verslo partnerio teisėtus interesus. Europos Komisija, apibūdindama sąlygas, kurios būtinos Bendrijų teisėsaktams įgyvendinti, pabrėžia jog svarbiausias reikalavimas, keliamasasocijuotosioms valstybėms, perimančioms vidaus rinką reguliuojančiusteisės aktus, yra ne derinti teisės aktus, o administracinius mechanizmusir visuomenę pritaikyti prie sąlygų, privalomų, kad tokie įstatymai veiktų.Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis sukurti būtinas institucijasbei struktūras ir nustatantis iš esmės naujas pareigas tiek valstybiniovaldymo institucijoms, tiek teismams, tiek privačiam sektoriui. Viena iš tokių pareigų yra užtikrinti, kad Sąjungos teisė būtuvienodai suvokiama ir taikoma visose Europos sutartį pasirasiusiose šalyse.Suprantama jog Lietuvoje bus aktuali Bendrijų teisės suvokimo ir vienodotaikymo problema, kadangi nėra užsienio ir tarptautinių organizacijų teisėstaikymo patirties. Be to, kaip rodo teismų praktika, teismai vengia taikytitiesioginio galiojimo tarptautinių sutarčių normas, ‘motyvuodami tuo, kadnėra suprantamas šių normų turinys. Rengiantis pradėti taikyti Europossutartį, Lietuvos valdymo institucijoms ir teismams svarbu gerai perprastiEuropos Sąjungos teisės aiškinimo principus, susipažinti su Europosteisingumo teismo laikomais Sąjungos teisės aiškinimo metodais. Taikomosteisinės koncepcijos Bendriju teisėje nebūtinai turi tą pačią reikšmę kaipvalstybių narių teisėje. Pagaliau kiekviena Bendrijų teisės nuostata turibūti aiškinama bendrame visos Bendrijų teises kontekste, atkreipiant dėmesįį teisės aktus bei pasiektą Bendrijų teisės evoliucijos etapą. Galima sakyti, kad Europos teisingumo teismas naudojasi visaissvarbiausiais teisės aiškinimo metodais, kuriuos turi tiek Bendrijų šaliųnacionalinė, tiek tarptautinė teisė: gramatinis-loginis bei sisteminisaiškinimo metodas padeda atskleisti vartojamų sąvokų prasmę, istorinismetodas leidžia nustatyti įstatymų leidėjo valią arba tarptautinėssutarties atžvilgiu – bendrąją susitariančiųjų šalių valią, teleologinismetodas taikomas teisės akto tikslams ir paskirčiai išsiaiškinti. Europosteisingumo teismas taiko visus šiuos tradicinius teisės aiškinimo metodustiek atskirai, tiek derindamas kelis jų, tačiau pagrindiniais laikoteleologinį ir sisteminį metodų sistemą. Suprantama, derinant Lietuvos teisę su Europos Sąjungos teisedidžiausią reikšmę turės normatyvinis derinimo būdas – priimant naujus arkeičiant jau galiojančius Lietuvos teisės aktus. Tačiau galimas ir kitasbūdas, plačiai taikomas Europos Sąjungoje – netiesioginis Sąjungos teisėstaikymas aiškinant nacionalinės teisės normas jos kontekste. Tai būtųekonomiškas ir operatyvus teisės derinimo su Europos teisės standartaisbūdas. Toks derinimo būdas tiktų šalinant jau galiojančių įstatymų spragasarba aiškinant neaiškias jų nuostatas. Nacionalinės teisės aiškinimasremiantis Sąjungos teise yra ne tik tikslingas, bet neretai ir būtinas,kadangi jau dabar Lietuvoje galioja nemažai… teisės aktų, perimtų išSąjungos teisės. Lietuvos teisės integracija į Europos Sąjungą nereiškia, kad visiemsLietuvos teisėjams reikės spręsti Europos Bendrijų teisės klausimus.Sąjungos teisė pagal savo prigimtį daugiausia yra ekonominė (komercinė)teisė, todėl su šia originalia teisine sistema dažniausiai turės reikaloteisėjai, nagrinėjantys muitų taikymo, mokesčių, konkurencijos ir panašiasbylas. Tai reikėtų turėti omenyje organizuojant teisėjų bei advokatųmokymą, kad jau dabar, pasirengimo narystei Europos Sąjungoje etape,atsirastų teisininkų, kurie būtų susipažinę su Sąjungos teise irjos taikymuteismuose. Asociacijos sutarties nuostatų taikymas teismuose būtų geraįžanga prieš pradedant taikyti Sąjungos teisinę sistemą. 3.3. Lietuvos perspektyvos kelyje į ESSaugumo problemos požiūriu Lietuvos perspektyvas stoti į EuroposSąjungą reikėtų vertinti labai teigiamai. Geografinis Lietuvos artumasRusijai gal ir galėtų kelti komplikacijų, tačiau tik tuo atveju jeigupastaroji vėl akivaizdžiai imtųsi vykdyti ekspansionistinę politikąkaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau šiuo metu Rusijos keliamos grėsmėsregionui ir konkrečiai Lietuvai nėra tokio lygio, kad iš esmės trukdytųLietuvai ir kitoms VRE šalims įsijungti į Europos Sąjungą. Kita vertus,nėra irjokiu kitų esminių kliūčių, kurios trukdytų stojančiai į ES Lietuvaipriimti bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) nuostatas. Lietuva,kaip asocijuotoji valstybė jau dabar gali dalyvauti ir dalyvauja daugelyjeESBUSP akcijų. Kalbant apie Lietuvos sanlykius su kaimynais reikia pažymėti, kadšiandien jie yra kone “pavyzdiniai”, palyginti su kitomis VRE šalimiskandidatėmis. Jau dabar Lietuva su Lenkija, Latvija, Estija ir Šiaurėsšalimis sudaro savotišką saugumo bendriją, kurioje sunkiai tikėtinaskarinės jėgos naudojimas tarpusavio santykiuose. Deja, to kol kas darnegalima pasakyti apie Lietuvos santykius su Baltarusija ir Rusija. Tačiaudabartiniai santykiai su šiomis kaimyninėmis valstybėmis yra geri, o jųatžvilgiu vykdoma Lietuvos politika iš esmės neprasilenkia su bendraEuropos Sąjungos nuostata plėsti saugumo bendriją ir taikos zoną į Rytus irvengti konfrontacijos su Rusija atsinaujinimo. Lietuva nuolat demonstruoja,kad yra pasirengusi prisidėti prie Baltijos regiono ir visos Europossaugumo ir stabilumo didinimo. Neturėtų būti problemiški Lietuvai ir Europos viršūnių tarybossuformuluoti demokratijos reikalavimai. Tai rodo demokratijos sąlygųanalizės instituciniu, sociologiniu ir tarptautinių agentūrų vertinimopožiūriu rezultatai. Institucinio stabilumo deficitą Lietuvoje perėjimo į demokratijąpradžioje lėmė politinės sistemos reforma ir jos sukelta institucinėadaptacija trumpalaikės perėjimo perspektyvos atžvilgiu. Tačiau 1993 m. šireforma sėkmingai baigėsi – buvo priimta nauja Konstitucija ir suformuotossvarbiausios valdžios institucijos. Sociologiniu požiūriu Lietuvoje pastebimas kone didžiausiasdemokratine sistema patenkintų, o kartu ir demokratinį rėžimą palaikančiųžmonių skaičiaus mažėjimas, palyginti su kitomis pokomunistinėmis šalimis.Tai atspindi vadinamosios perėjimo duobės fenomeną. “Perėjimo duobėje”atsidūrė ir pasitikėjimas politiniais bei visuomenės institutais.Pasitikėjimo lygio smukimą lėmė lūkesčių sumažėjimas, didesnis realizmasbei (vis dar) menkas interesų įpilietinimas, bet jis turėtų po kiek laikobent šiek tiek pakilti piliečiams išmokus visuomenės institutais naudotissavo interesams reikšti ir ginti. Ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu paramosatsargų gausa priklausys ir nuo socialinės taikos sąlygų bei ekonominėsreformos rezultatų. Tuo tarpu paramą dabartinei politinei sistemai“perėjimo duobės” laikotarpiu kol kas palaiko ne tik ir ne tiekpasitenkinimas dabartine materialine padėtimi ar ekonomikos reformųrezultatais, kiek teigiama projekcija į ateitį bei negatyvus praeitiesvertinimas. Tam, kad demokratijos plėtra Lietuvoje nepatektų į menkoskonsolidacijos spąstus, būtina, jog ilgainiui transformacijos irintegracijos į ES kaštų pasiskirstymas išsilygintų arba bent nedidėtų.Lietuvai būtina stengtis sumažinti ar bent jau stabilizuoti socialinęnelygybę, kuri, kaip ir Lenkijoje, yra viena didžiausių Vidurio ir RytųEuropoje. Ekonominių reformų sparta ir sėkmė yra būtinas, tačiau nepakankamasveiksnys politinei sistemai institucionalizuoti ir demokratinio režimolegitimumui padidinti. Svarbiausiu veiksniu čia tampa politinių, pilietiniųbei mažumų teisių užtikrinimas ir la…ikymasis. The Freedom Housevertinimais, Lietuva, taip pat Slovėnija, Lenkija, Vengrija bei Čekija yralaisvos ir toliausiai pažengusios politinių teisių bei pilietinių laisviųsrityje Vidurio ir Rytų Europos šalys. Nors toks reitingas būtų aktualesnisstojant į Europos Tarybą, o ne į Europos Sąjungą, tačiau palankusautoritetingos tarptautinės agentūros vertinimas yra dar vienas tam tikropolitinio stabilumo ir demokratijos lygio pripažinimas. Taigi Lietuvos pasirengimas stoti į ES saugumo ir demokratijosstabilumo požiūriais gali būti vertinamas teigiamai, tačiau vis dėltopagrindiniai ES reikalavimai pageidaujančioms stoti šalims yra susiję suekonomika ir teisine sistema. Rinkos ekonomikos institucijų funkcionalumas ir ekonomikoskonkurencingumas buvo įvertinti pagal tris kriterijų grupes, t.y. pagalbendrą šalies ūkio būklės ir reformų sėkmės laipsnį, pagal ūkio plėtotėstempą ir pagal Lietuvos ūkio būklės ir reformų pažangos lyginamąjį vaizdą. Išskiriant pagrindines Lietuvos ekonomikos charakteristikas reikiapažymėti, kad, pirma, nuo 1992 m., kuriuos galima vadinti monetarinio šokometais, infliacija Lietuvoje nuolat mažėjo. 1996 m.jos lygis siekė tik13,1% ir buvo beveik du kartus žemesnis, nei prognozuota skaičiuojant 1996m. biudžetą (25%). Antra, ilgalaikių paskolų metinių palūkanų normosrodiklio Lietuvoje negalima apskaičiuoti taip pat kaip ES šalių rodiklių,nes kol kas yra nesulyginama ilgalaikių paskolų trukmė. Galima konstatuotitik tai, jog Lietuvos Vyriausybės veiklos programoje numatyta, kad 1999 m.metinė infliacija sieks apie 5%. Tikėtina, kad tokiu atveju ilgalaikiųpaskolų metinės palūkanų normos viršys 10% ribą. Trečia, nors lito kursaskol kas yra fiksuotas jo susiejimas su JAV doleriu kelia tam tikrųproblemų. Daugiausia tai susiję su tuo, kad auga Lietuvos užsienio prekybossu Vakarų Europos šalimis apimtys, tuo tarpu JAV dolerio svyravimai šiųšalių valiutų atžvilgiu yra gana dideli. Lietuvoje parengta Pinigųpolitikos programa 1997-1999 m. Nors ir numatoma pereiti prie diskretiškaireguliuojamos pinigų emisijos, lito kurso perorientavimo politika busįgyvendinama atsižvelgiant į ES valiutinės integracijos procesą, litosvyravimą susiejant su ES šalių valiutų krepšeliu (arba euro). Įgyvendinusnumatytą politiką, turėtų būti visiskai įvykdyti ES reikalavimai, keliaminaujoms narėms šioje srityje. Ketvirta, Lietuvoje biudžeto deficitas,palyginti su BVP, sudaro apie 2,3%. Grynosios užsienio ir vidaus skolossuma, palyginta su šalies BVP, sudaro tmputį daugiau nei 6%. Nors abuminėti rodikliai tenkintų netgi griežtus pinigų sąjungos reikalavimus irtuo labiau – galimus reikalavimus prisijungiant prie ES, mūsų valstybėsvidaus ir užsienio skola ateityje gali komplikuoti integracijos procesą.Visus minėtus ekonomikos būklės rodiklius lemia transformacijos kaštai,kurie yra obektyvūs. Todėl ES reikalavimai minėtų rodiklių kiekybinėmsišraiškoms neturėtų būti tokie dideli. Reikėtu atkreipti dėmesį ir į tai, kad valstybė kandidatė dar ikiformalaus priėmimo į ES turės sukurti atvirą ekonomiką bei išplėtotiūkinius ryšius su dabartinėmis ES šaiimis. Lietuvos ūkis jau dabar ganaatviras, o prekybiniai ryšiai su ES šalimis toliau plečiami. Antra vertus,nors eksporto lyginamasis svoris Lietuvos užsienio prekyboje auga, užsienioprekybos balansas išlieka neigiamas. Kaip atsvara neigiamam prekiu balansuipastebimai didėja paslaugų eksportas. Teigiamas paslaugų, visų pirmatransporto, balansas yra vienas iš rodiklių, lemiančių teigiamą Lietuvoseinamosios sąskaitos balansą. Lietuvoje vykstančio privatizavimo proceso rezultatai ir šalyje, iružsienyje yra vertinami dvejopai. Per palyginti trumpą laikotarpį nuoprivatizavimo pradžios buvo pasiekta g…erų kiekybinių rezultatų. Greitasprivataus kapitalo atsiradimas stimuliavo vertybinių popierių rinkosformavimąsi. Antra vertus, Lietuvos privatizavimo metodai nebuvo palankūsužsienio investuotojams. Valiutinės privatizacijos programa, atskirta nuomasinės privatizacijos programos, ribojo užsienio investuotojų galimybespasirinkti objektus, o ir šiuo metu yra gana sunku įsigyti kontrolinįakcijų paketą. Vertinant šalies konkurencingumo lygį labai svarbu atsižvelgti įproblemas, kurios yra svarbiausios gamybos veiksnių srityje – žmogiškųjųišteklių bei mikrolygio (įmonių veiklos) problemas. Darbo jėgosišsilavinimas, kvalifikacija ir jos kaštai VRE valstybėse dažnai yravertinami kaip vienas didžiausių šių šalių konkurenciniu pranašumu. Tačiaureikėtų skirti bendrą išsilavinimo lygį, bendrąsias technines žinias nuospecialiųjų žinių, ypač vadybos srityje, būtinų rinkos ūkio institucijųveiklos efektyvumui, o kartu ir konkurencingumui užtikrinti. Gana kritiškaivertinant dabartinį bendrą šalies vadybos žinių lygį, galima pažymėti, kadšis lygis nuolat kyla. Vertinant žinių paklausą reikia konstatuoti, kadLietuvos ūkio konjunktūros gerėjimas, ūkio atvirumas, ūkinių ryšiųglobalizacija lemia augantį aukštos klasės specialistų – ir kartu žinių –poreikį. Tai, kad integracijos procesas yra tolimesnės perspektyvosklausimas, leidžia manyti, jog tinkamai sprendžiant specialistų rengimo beijų kvalifikacijos kėlimo klausimą žmogiškųjų išteklių veiksnys neribosLietuvos integracijos į ES. Galima teigti, kad tolesnis įmoniųkonkurencingumo augimas pirmiausia bus susijęs su aktyvia veikla sutvarkantįmonių vidaus ir jų valdymo struktūras, užtikrinant finansinį likvidumą,skatinant inovacijas, pritraukiant investicijas. Svarbią reikšmę šiuopožiūriu turės ir ūkinių ryšių internacionalizacija (subkontraktai,įsijungimas į tarptautinės gamybos, logistikos, informacijos ir kt.grandines). Pastarasis veiksnys tiesiogiai susijęs su Lietuvos integracijosį ES procesu. Šalies kandidatės pasirengimas priimti acquis communautaire ir kitusnarystės įsipareigojimus yra viena svarbiausių jeigu apskritai nepagrindinė šalies kandidatės narystės Europos Sąjungoje sąlygų. Vienavertus, Lietuva, pasirašiusi su ES Europos (Asociacijos) sutartį irįsijungusi į rengimo narystei strategiją (pre-accession strategy), de factopradėjo acquis commumutaire perėmirno procesą. Asociacijos sutartisnereikalauja, kad visi Lietuvos teisės aktai būtų suderinti su Sąjungosteise. Įstatymai turi būti derinami tik tam tikrose srityse, kiek taireikalinga vieningosios rinkos tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybiųkūrimui ir funkcionavimui. Antra vertus, net ir dabar galima pastebėti tamtikras problemas, kurias spręsti bus itin svarbu jau konkrečiai derantisdėl stojimo į ES sąlygų. Iš karto reikia pažymėti, kad plačąja prasme suderinti Lietuvosteisinę sistemą su Sąjungos teise įmanoma įvykdžius kardinalią kokybinęLietuvos teisinės sistemos transformacija. Tačiau rengimasis stoti į ESnėra vienintelė Lietuvoje vykstančios teisinės reformos priežastis. Teisinęreformą reikėtų vykdyti ir tuo atveju, jeigu Lietuva nesirengtų jungtis įSąjungą – to visų pirma reikalauja rinkos ekonomika, tačiau politinis irteisinis sprendimas rengtis stoti į Sąjungą teisinę reformą daro kryptingą,teikia konkrečius orientyrus ir vertybes, kurias turi įtvirtinti teisė. Antra vertus, ES teisė pati savaime negali išspręsti visų Lietuvosteisinėje sistemoje susikaupusių problemų, kadangi jos prigimtis irfunkcijos yra kitokios negu nacionalinės teisės. Įgyvendinant Lietuvosteisinę integraciją į ES neužtenka vien suderinti teisės normu tekstus. Taitik pirmas žingsnis kuriant naują teisinę sistemą, sudermtą su … ES teisineerdve. Piinavertė teisinė integracija gali įvykti, kai Lietuvosinstitucijų, įgyvendmančių Sąjungos teisę, praktinė veikla atitiks esminiusES teisės bendruosius principus ir vertybes, kurias išreiškia Sąjungosteisė. Šie principai ir vertybės yra sudedamoji Sąjungos valstybių narių,įgyvendinančių rule of law, teisinės kultūros dalis, tapusi savaimesuprantamu dalyku, kurio nebereikia kartoti teisės aktuose. Teisinėintegracija plačiąja prasme – tai Vakarų Europos teisinės kultūros irtradicijų perėmimas kartu su teise, kuri buvo sukurta įsteigus EuroposBendrijas. Vakarų teisinės kultūros vertybės yra nesuderinamos su šiuo metupaplitusiais teisinio mąstymo stereotipais, kuriuos suformavo totalitarinėsvalstybės aplinka. Vienas iš tokių stereotipų yra formalaus teksto reikšmėssuabsoliutinimas, susiaurinantis teisės sampratą ir sulyginantis ją supaviršutiniškai traktuojamu norminio akto tekstu. Toks “tekstocentrizmas”yra vienas iš paaiškinimų, kodėl dažnai ekonominės ir socialinės problemosbandomos spręsti kuriant naujus įstatymus, tiksliau – jų tekstus. Įstatymųprojektų autoriai retai domisi kokio nors įstatymo teisminio taikymopraktika, visų pirma teismine praktika. Įstatymų leidėjo ir vyriausybės tikėjimas “magiška” norminio aktoteksto galia gali turėti neigiamų pasekmių realizuojant teisės derinimoprogramą, ypač jei bus manoma, kad programai realizuoti užtenka EuroposSąjungos teisės akto tekstą išversti į lietuvių kalbą irjį inkorporuoti įLietuvos teisės aktų turinį. Vykdant teisės derinimą reikia perimti ne tikformuluotes, bet ir teisinės apsaugos standartus. 0 tam reikia pasiremtipirmiausia Europos Sąjungos teisės šaltiniais, įskaitant teisminę praktiką,taip pat teisine doktrina, apibūdinančia tokį teisinį standartą. Šiuopožiūriu reikia aktyviai pasinaudoti Europos sutartyje numatytomistechninės pagalbos galimybėmis. Lietuvos teisę derinant su Europos Sąjungos teise labai svarbu yratobulinti įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo procesą, kad visose teisėsrengimo ir priėmimo stadijose veiktų šių aktų atitikimo Europos Sąjungosteisei “filtras”. Dabartinė padėtis negarantuoja, kad nebus priimtiįstatymai ar kiti teisės aktai, prieštaraujantys acquis communautaire. Toks“filtras” tur veikti tiek Vyriausybėje, tiek Seime, tiek visose teisėdarosstadijose. Lietuvoje realiai pradėjus taikyti Europos Sąjungos teisę, iškils josvienodo suipratimo bei aiškinimo problema, kadangi Lietuvoje nėra užsienioir tarptautinių organizacijų teisės taikymo patirties, be to, kaip rodoteisminė praktika, teismai vengia taikyti tiesioginio galiojimotarptautinių sutarčių normas, motyvuodami tuo, kad nėra suprantamas šiųnormų turinys. Rengiantis pradėti taikyti Europos sutartį, Lietuvos valdymoinstitucijoms ir teismams svarbu gerai perprasti Europos Sąjungos teisėsaiškinimo principus, susipažinti su Europos teisingumo teismo taikomaisSąjungos teisės aiškinimo metodais. Taigi tiek ekonominiu, tiek teisiniu požiūriu Lietuva kol kas nėravisiskai pasirengusi narystei Europos Sąjungoje. Todėl suprantama, kadšioms sritims jau dabar Vyriausybė ir kitos administracijos institucijosskiria labai daug dėmesio. Tai atspindi ir 1995 m. įsteigtų vadinamųjeuroinstitucijų sistemos pertvarkymas. 1996 m. buvo įkurta specialiEuropos reikalų ministerija, iš kurios laukiama naujų impulsų rengtisnarystei ES. Reikėtų pažymėti, kad tinkamai sutvarkyta rengimosi narysteiES administracinė sistema neabejotinai yra viena tiek sėkmingo rengimosinarystei ES, tiek būsimųjų derybų, tiek efektyvaus dalyvavimo ESinstitucijų darbe sąlyga. Aišku, kad tapusi ES nare pati viena Lietuva didelės įtakos ESsprendimams daryti negalėtų. Tačiau ji taptų tarp…tautinių derybų,vykstančių daugelių lygmenų, – ir vyriausybių vadovų, ir ministerijųtamautojų, – dalyve. Šioms deryboms būdinga tai, kad kiekvienu klausimudažnai formuojasi valstybių narių blokai ir sudaromi vadinamieji packagedeals. Pagrindinė Lietuvos problema bus pasirengimas šioms nuolatinėmsderyboms. Tai daugiausia priklausys nuo ES ekspertų rengimo ir nuo Lietuvosadministracinių struktūrų prisitaikymo prie naujų sąlygų. Dar reikėssukurti efektyviai funkcionuojantį Lietuvos nacionalinės pozicijosformavimo mechanizmą. Jį kuriant reikės aiškiai suvokti, kad Lietuvospolitika ES atžvilgiu įsijungus į ES iš užsienio politikos po truputį virsvidaus politika. Su tuo susijusios galimos problemos, kylančios ir pačiomsES narėms – sektorizuotas politikos formavimas ir neišplėtotastarpžinybinio bendradarbiavimo mechanizmas. Turint omeny, kad Lietuvosvaldymo forma yra pusiau prezidentinė, Lietuvos Europos politikos plačiąjaprasme sėkmė priklausys ir nuo Prezidento bei Vyriausybės darbokoordinavimo. Lietuvos ekonomikos, teisinės sistemos ir administracinių struktūrųpasirengimas ES keliamų kriterijų požiūriu yra neabejotinai pirminėssvarbos dalykai, tačiau kartais jie u˛go˛ia kitą ne ma˛iau svarbųpasirengimo ES narystei aspektą – tai Lietavos gyventojų, t.y. tų ˛monių,dėl kurių gerovės ir vykdoma intensyvi pasirengimo ES narystei politika,nuomonė. Tyrimai rodo, jog 1997 m. sausio mėn. tik kas antras Lietuvosgyventojas nurodė, kad jei rytoj vyktų referendumas dėl stojimo į ES jisbalsuotų u˛ Lietuvos narystę joje. Tik nedidelė respondentų dalis nurodė,kad balsuotų prieš Lietuvos narytę ES (kas dešimtas), tačiau gana didelėapklaustųjų dalis – du iš penkių – šiuo klausimu neturėjo nuomonės arba darbuvo neapsisprendę. Problema ta, kad kas antras Lietuvos gyventojas nurodė,jog jis nesidomi jokia informacija nei apie Europos Sąjungą, nei apie ES irLietu vos santykius, nei apie Lietuvos rengimąsi stoti į ES. Ypač mažaitokio pobūdžio informacija domisi tie apklaustieji, kurie darneapsisprendė, pritarti ar nepritarti Lietuvos stojimui į ES (tarp ju netdevyni iš dešimties visiškai nesidomi jokia informacija apie ES), tadneaišku, kaip šiuos žmones “pasiekti”, kaip pateikti informaciją, kuripadėtų jiems susidaryti nuomonę apie Lietuvos narystę ES. Tai turėtu taptipagrindine būsimosios atitinkamos informacinės kampanijos problema. TokįLietuvos gyventojų indiferentiškumą galima paaiškinti tuo, kad tiek daugumanarystės šalininkų, tiek priešininkų mano, jog kasdieniniam gyvenimuineturės įtakos, taps Lietuva ES nare ar ne. Gana didelį informacijos apie Europos integraciją deficitą ryškiaiatspindi ir Lietuvos gyventojų nuomonė apie Lietuvos pasirengimą ESnarystei. Kaip tik neturėdami pakankamos informacijos žmonės ir yra linkęmanyti, kad Lietuva nėra tinkamai pasirengusi narystei ES. Tyrimųduomenimis, trečdalis gyventojų mano, kad Lietuva nepakankamai aktyviairengiasi stoti į ES. Pažymėtina, kad Lietuvoje beveik nėra manančiųjų,jogšalis jau dabar yra visai pasirengusi stoti į ES (taip mano tik 1%apklaustųjų). Taigi studijoje pateikiami atliktų viešosios nuomonės tyrimųrezultatai neabejotinai patvirtina, kad norint užsitikrinti solidžiąpolitinę paramą į ES narystę orientuotai politikai turėtų būti skiriamaišteklių bei intensyviai dirbama ir visuomenės informavimo bei švietimosrityje. Priešingu atveju neatmetama galimybė, kad atėjus laikui balsuotidėl ES narystės visuotiniame referendume esant menkam rinkėjų aktyvumuireferendumas gali paprasčiausiai neįvykti. 4. Lietuvos Integracijos į ES ekonominio aspekto analizė

4.1. Lietuvos ir ES prekybos eiga įsigaliojus laisvosios p…rekybos sutarčiai

Laisvosios prekybos sutarties įsigaliojimas paskatino ir Lietuvojeformuotis valstybės pagalbos kontrolės teisę ir praktiką. 1997 m. LietuvosVyriausybė, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 6 straipsniu irLaisvosios prekybos sutarties 33 straipsniu, priėmė nutarimą Nr. 137 “Dėlvalstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos patvirtinimo “. Šis teisėsaktas draudžia valstybės pagalba, kuri iškreipia ar gali iškreiptikonkurenciją, ir nustato valstybės pagalbos kontrolės tvarka, kuri iš esmėsremiasi EEB sutarties valstybės pagalbos kontrotės principais. Galimanumatyti, kad įgyvendinant minėtąjį nutarimą bus susiduriama su sunkiaisprendžiamomis problemomis siekiant praktiškai atsisakyti netinkamosvalstybės pagalbos formų, atsižvelgiant tiek į objektyvius ekonominiuspereinamojo laikotarpio sunkumus, tiek ir į ankstesnę valstybės pagalbospraktika, kuri dažniausiai ignoravo konkurencijos neiškraipymo principą. Lietuvos ūkio ekonominis aktyvumas atskirų stambių užsienio šalių-ekonominių regionų finansų ir ekonominių krizių poveikyje, per 1998 metų IIpusmetį ir 1999 metais ženkliai sumažėjo. 1998 metų trečiajame ketvirtyjesulėtėjo bendrojo vidaus produkto augimo tempas. O 1998 metų IV ketvirtyjerealaus bendrojo vidaus produkto kritimas (palyginus su praėjusių metųatitinkamu laikotarpiu) sudarė -0,3 proc. (tuo tarpu 1996-1997 metųlaikotarpiu BVP prieaugis siekė 7-10 proc.). Šių metų pirmojo pusmečiobendrasis vidaus produktas, palyginus su atitinkamu 1998 metų laikotarpiu,sumažėjo 4,8 procento. Dėl sutrikusių atsiskaitymų, faktinės Rusijos rublio devalvacijos,žymiai sumažėjusios Rusijos vidaus rinkos paklausos, prekių eksportas į šiąšalį per 1999 metų 10 mėnesių sumažėjo 66,8 procento, o bendra Lietuvoseksporto apimtis 19,8 procentu. Sumažėjo Lietuvos vidaus rinkos visuminė paklausa; mažmeninės prekybosapimtis per 10 mėnesių, palyginus su 1998 metų 10 mėnesių smuko 12,0procento. Iš esmės dėl ribotos mokios paklausos vartojimo prekių irpaslaugų kainų indekso vektorius įgavo bendrą defliacinę kryptį, norsatskirų prekių grupių (transporto priemonių eksploatacija, ryšių paslaugos,būsto paslaugos) ženkliai didėjo. Per 1999 metų sausio-lapkričio mėnesius išgaunamoji ir apdirbamojipramonė (IAP) pagamino ir realizavo produkcijos už 15443 mln.litų, lyginantsu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu produkcijos apimtys sumažėjo 7,6procento. Žemės ūkis. 1999 metų sausio-lapkričio mėnesiais gyvulių ir paukščiųsupirkta 1,0 proc. daugiau, pieno – 19,0 proc. mažiau negu 1998 metųatitinkamu laikotarpiu. Pieno supirkimo sumažėjimą lėmė keletas priežasčių:mažesnis karvių skaičius, prastesni žiemos pašarai, šiek tiek aukštesnikokybės reikalavimai. Pagerėjo pieno kokybės struktūra. Baigta įgyvendintinauja pieno kokybės vertinimo sistema – visos pieno perdirbimo įmonėsatsiskaito su pieno tiekėjais pagal VĮ „Pieno tyrimai” nustatytą pienosudėtį ir kokybę. Transportas. 1999 metų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su 1998metų atitinkamu laikotarpiu, vežimų geležinkelių transportu sumažėjo 9,6procento. Investicijos. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis 1999metų sausio-rugsėjo mėnesiais šalies teritorijoje investuota 3644,3mln.litų. Lyginant su 1998 metų tuo pačiu laikotarpiu, visos materialinėsinvesticijos sumažėjo 16,1 procento. Tai įvyko daugiausia dėl to, kadpraktiškai buvo pristabdytas sutarčių pasirašymas investiciniamsprojektams, finansuojamiems paskolomis. Tam įtakos turėjo ir užsitęsęs AB„Mažeikių nafta” privatizavimo sutarties pasirašymas. Žymiai sumažėjoinvesticijos finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.Lyginant su 1998 metų tuo pačiu laikotarpiu, šios investicijos buvomažesnės… atitinkamai 52,8 ir 43,8 procento. Bendroje investicijų apimtyjevalstybinis sektorius sudarė 51,3 procento. Daugiausia investicijų buvoskiriama gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams bei inžineriniamsstatiniams – 66,9 proc., įrengimams, mašinoms, transporto priemonėms – 32,5proc. arba struktūroje pagal veiklos rūšis: apdirbamajai pramonei – 18,4proc., transportui – 21,2 proc., gyvenamųjų namų statybai – 9,1 procentų. Tiesioginės užsienio investicijos 1999 metų spalio 1 dienai sudarė7827,5 mln.litų. Daugiausia investuota į apdirbamąją pramonę (31 proc. visųinvesticijų), prekybą (24 proc.), pašto ir ryšių paslaugas (18 proc.),finansinio tarpininkavimo įmones (12 proc.). Pagrindinės šalysinvestuotojos: Švedija – 1463,3 mln.litų (18,7 proc.), JAV – 1122,6mln.litų (14,3 proc.), Suomija – 804,6 mln.litų (10,3 proc.), Danija –709,8 mln. litų (9,1 proc.), Vokietija – 627,3 mln. litų (8,0 proc.). Vienas iš būdų didinti investicijas į Lietuvos ūkį yra įmonių, įkurias investuotas užsienio kapitalas, kūrimas. Iki 1999 metų gruodžio 1dienos, Lietuvos Respublikos įmonių rejestro duomenimis, Lietuvojeįregistruota 6910 bendros Lietuvos ūkio subjektų ir užsienio kapitalo aružsienio kapitalo įmonės, kurių bendras įregistruotas įstatinis kapitalas9,49 mlrd. litų, iš kurio 4,5 mlrd. litų arba 47,9 proc. užsienio kilmės. ĮLietuvos ūkį iki 1999 metų gruodžio 1 dienos kapitalą yra investavę 110pasaulio valstybių investuotojai. Daugiausia užsienio kapitalo įregistravoEuropos Sąjungos šalys – 58,4 proc. viso investuoto kapitalo. Pagalatskiras valstybes pirmauja Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV,Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos investuotojai. Valstybės skola. Per vienuolika šių metų mėnesių valstybės skolapadidėjo 2386 mln.litų (24,8 proc.), ir 1999 m. lapkričio 30 d. sudarė12000 mln.litų (28,3 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto).Užsienio skola kartu su netiesioginiais įsipareigojimais buvo 9186 mln.litųarba 76 proc. visos valstybės skolos. 1999 metų lapkričio pabaigoje Lietuvabuvo skolinga užsienio šalių valdymo institucijoms 1971,5 mln.litų,Tarptautiniam valiutos fondui – 921 mln.litų, tarptautinėms plėtrosorganizacijoms (Pasaulio bankui ir Europos rekonstrukcijos ir vystymobankui) – 1103,5 mln.litų, kitiems užsienio kreditoriams – 5190 mln.litų. Infliacija. 1999 metų sausio-lapkričio mėnesiais, kaip ir 1998 metųpabaigoje, vis dar jaučiama Rusijos finansinės ir ekonominės krizės įtaka,kai dėl faktinės Rusijos rublio devalvacijos, žymiai susiaurėjusios Rusijosvidaus rinkos paklausos, sumažėjo mūsų šalyje pagamintų prekių eksportas į

Rusiją. Eksporto apimčių sumažėjimas žymiai padidino Lietuvos gamintojųprodukcijos pasiūlą vidaus rinkoje. Tačiau ribota mūsų vidaus rinkos mokipaklausa turėjo lemiamą poveikį vartotojų kainų formavimui. Per vienuolika1999 metų mėnesių kainos nepadidėjo, t.y. infliacija buvo nulinė, o kovo,birželio, liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesiais buvo defliacija (vartojimokainos krito 0,1-0,7 proc.). Kiek didesnė infliacija buvo 1999 metų sausio mėnesį – 1 procentas.Pakeitus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, nuo 1999 metų sausio 1d.itin padidėjo akcizų tarifai dyzeliniam kurui, variklių benzinui ircigaretėms. Tai nulėmė šių prekių kainų padidėjimą: atitinkamai 12,7 proc.,8 proc. ir 8,9 procento. Be to, kasmet žiemos sezonu žymiai brangstašviežios daržovės ir vaisiai. Vidaus prekybos, kaip ir kitų šalies ūkio šakų vystymąsi apsprendė tospačios ekonominės sąlygos. Didžiausią poveikį mažmeninės prekybos apimčių pokyčiams turi šaliesgyventojų perkamosios galios būklė. Darbo užmokesčio, pagrindinio gyventojųpiniginių pajamų šaltinio, augimo tempai šiais metais sparčiai sulėtėjo.Jeigu 1998 metų sausio-spalio mė…nesiais darbo užmokestis šalies ūkyjepadidėdavo kas mėnesį, palyginus su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, nuo17,7 proc. iki 31 proc., tai šiais metais darbo užmokesčio prieaugissvyravo nuo 5,8 proc. iki 15,2 proc., o rugsėjo ir spalio mėnesiais tesiekė5,8 procento. Gyventojų perkamąją galią neigiamai veikė ir nedarbo lygiodidėjimas. 4.2. Lietuvos užsienio prekybos analizėUžsienio prekyba. Statistikos departamento duomenimis 1999 metų sausio-spalio mėnesiais Lietuvos užsienio prekybos apyvarta sudarė 26155,7mln.litų: eksportas – 10154,4 mln.litų, importas – 16001,3 mln.litų.Lyginant su tuo pačiu 1998 metų laikotarpiu prekių eksportas sumažėjo 19,8proc., importas sumažėjo 17,5 procento. Užsienio prekybos balansas tebebuvodeficitinis, nors per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 13,3 procento. Per 1999 metų dešimt mėnesius daugiausia prekių eksportuota į ESvalstybes – 49,3 proc. bendro eksporto (į NVS eksportas sudarė 18,9 proc.).Importuota prekių taip pat daugiausia iš ES valstybių – 45,8 proc. bendroimporto (iš NVS importas sudarė 25,0 proc.). Importas iš ES valstybių,palyginti su 1998 metų sausio-spalio mėnesius, sumažėjo 20 proc., iš NVS –21,6 procento. Tuo pačiu laikotarpiu eksportas į ES valstybes padidėjo 6,8proc., o į NVS sumažėjo 60 procentų. Svarbiausi Lietuvos užsienio prekybos partneriai: Vokietija (eksportas– 15,8 proc., importas – 16,5 proc.), Latvija (12,9 proc. ir 2,1 proc.),Rusija (7,3 proc. ir 20,6 proc.), Baltarusija (6,2 proc. ir 2,3 proc.),Danija (5,8 proc. ir 3,9 proc.).

Lentelė Nr. 2

Užsienio prekybaPrekių ir paslaugų eksportas mln.Lt 20283 17276 20363 2405128127palyginti su praėjusiais metais proc. 97,1 85,2 117,9 118,1 116,9Prekių ir paslaugų importas mln.Lt 25393 21444 24694 2749831240palyginti su praėjusiais metais proc. 101,8 84,4 115,2 111,4113,6Užsienio prekybos (prekių ir paslaugų) saldo (+,-) mln.Lt -5110 -4168 -4331 -3447 -3113dalis nuo BVP proc. -11,9 -9,8 -9,7 -7,2 -6,1

*) Įskaitant individualiųjų (personalinių) įmonių darbo užmokestį. **)Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną ir ne visą mėnesį, perskaičiuotiį dirbančius visą darbo dieną.

Lentelė Nr. 3 Užsienio prekybaSritys Tikslai ir uždaviniai Veiksmų kryptys ir įgyvendinimo priemonėsĮgyvendinimo sekaUžsienio prekybaSkatinti ūkio integraciją į pasaulio ekonomiką 1999 – 2005 m.

Prekybos liberalizavimasSiekti narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPOVykdyti Laisvosiosprekybos sutarčių (LPS) įsipareigojimus, mažinti muitus pagal nustatytusgrafikus Priimti pakeitimus kilmės taisyklėse, pasirašytose LPS Baigtiderybas dėl narystės PPO Sudaryti LPS pagal PPO nuostatas, įgyvendinantvidaus taisykles pagal PPO reikalavimus Iki 2001 m. arba pagal priimtusįsipareigojimus Nuo įstojimo į PPO datos prie visų privalomų susitarimųprisijungimas be pereinamųjų laikotarpių

Prisiimti ES įsipareigojimus išoriniuose ekonominiuose santykiuosePasiruošti priimti ES sektorinius užsienio prekybos aspektus (inicijuotikonsultacijas ir dvišales derybas su Europos Komisija) Pasiruošti priimtiES susitarimus muitų sąjungos rėmuose (peržiūrėti dvišalius teisės aktusišoriniuose ekonominiuose santykiuose Pasiruošti priimti ES įsipareigojimusLOME konvencijoje. 1999 – 2005 m.Eksporto skatinimasPasiekti, kad eksporto didėtų sparčiau negu BVP ir importasPatikslinti ir įgyvendinti Eksporto skatinimo programą 2000 – 2005 m.

Ūkio internacionalizacija pagal pažangius konkurencijos rodikliusDidinti įmonių sektoriaus konkurencingumą ir plėsti tarptautiniobendradarbiavimo formas. 2000 – 2005 m.Gerinti socialinius – institucinius konkurencingumo veiksnius (pinigųstabilumas, Valstybės skolos reguliavimas, socialinė apsauga, švietimas)2000 – 2005 m.

Lietuvos ūkio specifinėmis sąlygomis (atsižvelgiant į dydį iratvirumą) užsienio prekyba žymiai įtakoja šalies ekonomiką (stabilumą,plėtrą, ūkio restruktūrizavimą ir kt.). Tai, siekiant strateginiųekonominių tikslų, sąlygoja užsienio prekybos tyrimų ir monitoringoaktualumą. Užsienio prekyba tam tikrais aspektais… analizuojama pastoviai. Vis tikšio ekonomikos sektoriaus reikšmingumas, ypač nuolatinis žymus prekybosdeficitas, neabejotinai rodo, kad reikalingas didesnis dėmesys. Todėl Ūkioministerijos užsakymu Ekonomikos ir privatizacijos institute, pasitelkusplatesnį spektrą instrumentų, pradėti gilesni tyrimai. Šiame užsienio prekybos tyrimų makro lygmens etape buvo iškelti tokiesvarbiausi uždaviniai: • nustatyti užsienio prekybos tendencijas; • atskleisti užsienio prekybos dėsningumus įtakojančius veiksnius ir priežastinius ryšius; • įvertinti užsienio prekybos ekonominį efektyvumą; • patikrinti nesąžiningos (konkurencijos požiūriu) užsienio prekybos diagnozavimo principus. Tyrimas atliktas 1998-1999 metų užsienio prekybos duomenimis.Dėsningumams atskleisti panaudoti kai kurie ir ankstesnių metų duomenys, o1999 metų duomenimis naudotasi pagal prekybos apskaitos faktą (I pusmečioarba 9 mėn., arba 10 mėn., arba visų metų). Tendencijos: Lietuvos užsienio prekybos rodikliai iliustruoja didelį Lietuvos ūkioatvirumo laipsnį. Lietuvos užsienio prekybos apyvarta prilygsta trimsketvirtadaliams šalies BVP. Lietuvos prekybos režimas yra pakankamailiberalus, o importo muitai – vieni iš mažiausių Rytų ir Centrinės Europosšalyse. Lietuva, siekianti narystės ES bei PPO, įgyvendina užsienioprekybos politiką, kuriai būdingas liberalizavimas, konkurencingumoužtikrinimas laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis ir dvišalių beidaugiašalių santykių su kitomis valstybėmis gilinimas. Nuo 1998 m. II pusmečio pastebėta Lietuvos užsienio prekybosabsoliutaus dydžio mažėjimo tendencija. Mažėjimas palietė tiek eksportą,tiek importą, nors ir nevienodu mastu. 1998 m. II pusmetyje Lietuvoseksportas sudarė 91,4%, o importas 97,2% ankstesnio pusmečio lygio. Šinegatyvi užsienio prekybos tendencija išsilaikė 1999 m. 1999 m. I pusmečioeksportas sudarė 83,7% ankstesnio pusmečio lygio, o importas – 83%. Lietuvos 1998 m. ir 1999 m. užsienio prekybos rezultatai iš esmėspakeitė ankstesniais metais susiformavusias užsienio prekybos tendencijas.Jeigu, iki 1998 m. pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai buvoNVS šalys, tai nuo 1999 m. Lietuvos pagrindinėmis eksporto rinkomis tapo ESšalys. Dėl sutrikusių atsiskaitymų, Rusijos rublio devalvacijos, gerokaisumažėjusios Rusijos ir kitų NVS šalių vidaus rinkos paklausos prekiųeksportas į šias šalis žymiai sumažėjo. Šių tendencijų pavyzdžiai: 1998 m.I ketvirtyje Lietuvos eksportas į NVS šalis sudarė 41,5% viso eksporto, įEstiją ir Latviją – 10,6%, o 1999 m. II ketvirtyje eksporto į NVS šalisdalis – 17,5%, į Estiją ir Latviją – 17,8%. Eksporto į Rusiją 1998 m. Iketvirtyje dalis – 21,9% viso eksporto, o 1999 m. II ketvirtyje – 6,4%,t.y. 1999 m. II ketvirtyje į Estiją ir Latviją produkcijos buvoeksportuojama beveik tris kartus daugiau nei į Rusiją. 1999 m. I ketvirtyje eksportas į ES šalis viršijo simbolinę 1/2 ribąeksporto struktūroje ir sudarė 52,2% viso Lietuvos eksporto. Nors II ketv.eksportas į ES nežymiai sumažėjo (iki 47,9%), šis sumažėjimas buvokompensuotas eksporto padidėjimu ne į NVS šalis, bet į ELPA ir kitaspasaulio šalis. Pasikeitė prekybos geografinė struktūra. Mūsų šalies pagrindineužsienio prekybos partnere tapo Vokietija, nustūmusi į antrą vietą Rusiją.1999 metais Vokietijai teko 15,9% viso mūsų šalies eksporto ir 16,5% visoimporto, o Rusijai – 6,8% eksporto ir 20,2% importo. Eksportas. Pastarųjų metų eksporto mažėjimą įtakojo tokios sąlygos: • Rusijos finansinė-ekonominė krizė sumažino mokią paklausą NVS šalyse; • Rusijos krizė sulėtino ekonominio augimo tempus Vakarų ir Centrinės Europos šalyse, t.y svarbiausiose Lietuvos eksporto rinkose; • dolerio stiprėjimas, tiek euro, tiek rubl…io atžvilgiu, mažino mūsų eksporto konkurencingumą Rytų ir Vakarų šalių rinkose; • protekcionistinė NVS šalių politika ribojo lietuviškų prekių patekimą į šių šalių rinkas; • Rusijos taikomi eksporto muitai importuojamai į Lietuvą naftai, dujoms bei šių produktų kainų augimas pasaulinėse rinkose didino mūsų gamintojų gamybos kaštus.

Pastarųjų metų eksporto tendencijos tokios: • eksporto santykinė dalis didėja į ES (nuo 35,9% 1998 m. I ketv. iki 47,9% 1999 m. II ketv.), ELPA (nuo 2,4% 1998 m. I ketv. iki 3,4% 1999 m. II ketv.) šalis, taip pat į Estiją ir Latviją (nuo 10,6% 1998 m. I ketv. iki 17,8% 1999 m. II ketv.); • eksporto santykinė dalis mažėja į NVS šalis (nuo 41,5% 1998 m. I ketv. iki 17,5% 1999 m. II ketv.), įskaitant Rusiją (nuo 21,9% 1998 m. I ketv. iki 6,4% 1999 m. II ketv.); • 1999 metais tik tekstilės gaminių eksportas išsilaikė 1998 metų lygyje, visų kitų prekių – sumažėjo; • 1999 metais pagal eksporto santykinę dalį prekės išsidėsto tokia seka: kitų prekių grupė (28,9%), tekstilės gaminiai (22,8%), mineraliniai produktai (15%), maisto produktai (12,5%), mašinos ir mechaniniai įrengimai (11,4%), chemijos produktai (9,4%).

Eksporto į ES šalis struktūroje 1999 m. (10 mėn. duomenimis) vyravotekstilės gaminiai (36,3% viso eksporto). Pastaraisiais metais šių gaminiųlyginamasis svoris turėjo tendenciją didėti, o maisto produktų eksportoabsoliutus dydis ir lyginamasis svoris mažėjo. Jei 1997 m. maisto produktaisudarė 8,3% eksporto, tai 1999 m. – 6,3% (10 mėn.).[pic]1 pav. Eksporto į ES struktūra pagal prekių grupes %

Analizuojant Lietuvos eksportą į NVS šalis, įskaitant Rusiją,pastebėta, bendrame eksporto kritimo fone, lietuviškų maisto produktųlyginamojo svorio augimo tendencija. 1999 m. (10 mėn.) maisto produktaisudarė 20% viso eksporto į NVS šalis.[pic]2 pav.Eksporto į NVS struktūra pagal prekių grupes %

Analizuojant pagal retrospektyvinius duomenis eksporto makro lygmenyjepriklausomybes, nustatyti tokie dominuojantys (turintys daugiausia įtakos)veiksniai: • Lietuvos eksporto kainos; • Lietuvos ekonomikos plėtra (BVP pokyčiai, parduota produkcija); • užsienio šalių paklausa (BVP pokyčiai); • inertiškumas (turimi užsienio prekybos ryšiai); • techninė ir technologinė pažanga.

Importas. 1999 metais tik maisto produktų importas padidėjo(nežymiai), kitų prekių, lyginant su 1998 m., – sumažėjo. Lietuvos importostruktūra pagal prekių grupes dabar (1999 m. duomenys) tokia: kitų prekiųgrupė – 33%, mašinos ir mechaniniai įrengimai – 18,5%, mineraliniaiproduktai – 16,8%, maisto produktai – 11,3%, tekstilės gaminiai – 10,4%,chemijos produktai – 10,1%. Lietuva daugiausia importuoja prekių iš ES šalių. 1999 m. (10 mėn.)šioms šalims teko 45,8% viso importo. Tuo tarpu NVS šalių dalis sumažėjoiki 25%. Didžiausią importo iš ES šalių dalį sudaro mašinos ir mechaniniaiįrengimai (23,8%), o iš NVS šalių net 62,2% importo sudaro mineraliniaiproduktai. Importo pakeitimas vietinės gamybos prekėmis ne visada įmanomas.Importuojamų kuro-energetinių išteklių Lietuva neturi kuo pakeisti, tačiaumaisto produktų bei tekstilės gaminių sektoriuose reikalinga lankstesnėekonominė politika, apimanti platesnį ir subtilesnį rinkos apsaugospriemonių spektrą. Šioje srityje savo indelį turėtų įnešti Antidempingo beiKompensacinių muitų įstatymų efektyvus įgyvendinimas. Analizuojant pagal retrospektyvinius duomenis importo makro lygmenyjepriklausomybes, nustatyti tokie daugiausia įtakos turintys veiksniai: • Lietuvos vidaus vartojimo (namų ūkių+valstybės vartojimo) išlaidos; • inertiškumas (esami užsienio prekybos ryšiai); • importo kainos; • Lietuvos eksportas; • Lietuvos vidaus investicijos; • užsienio šalies ekon…omikos plėtra (BVP pokyčiai).

Investicinių prekių importas, jo progresyvi struktūra teigiamaiįtakoja šalies ekonominio augimo tempus, tačiau tas poveikis pasireiškia potam tikro laiko. Investicinių prekių importo augimas, net didinantisprekybos balanso deficitą, šalims, vykdančioms didelius ūkio struktūriniuspertvarkymus, yra toleruotinas. Tačiau 1999 m. II ketvirtyje investicinėsprekės sudarė tik 14,9% viso importo. Analizuojant investicinių prekių importo empirines priklausomybes,nustatyti tokie įtakojantys veiksniai: vidaus vartojimas, Lietuvoseksportas, vidaus investicijos, investicinių prekių kainos. Tai byloja, kadLietuva gamina per mažai šiuolaikinių investicinių prekių ir todėl ūkioporeikiai šioms prekėms tenkinami importo sąskaita. Užsienio prekybos efektyvumo vertinimas. Vertinant užsienio prekybosefektyvumą vienas svarbiausių momentų – efektyvumo kriterijauspasirinkimas. Nuo pasirinkto kriterijaus priklauso ir įvairių užsienioprekybos aspektų, kurie atspindi konkrečių rodiklių rinkinį, vertinimas. Lietuvos užsienio prekybos efektyvumui vertinti naudoti kainųindeksai, integruojant juos į taip vadinamą „prekybos sąlygų” rodiklį,atspindintį eksporto ir importo kainų indeksų santykį. Bendru atveju prekybos sąlygų rodiklio didėjimas (prekybos sąlygųpagerėjimas) reiškia šalies gyventojų gyvenimo lygio kilimą, o josumažėjimas (prekybos sąlygų pablogėjimas) rodo gyvenimo lygio kritimą.Jeigu tam tikros šalies eksportuojamų prekių kainos pasaulio rinkoje kylapalyginus su importuojama į šią šalį produkcija, tai reiškia, kad šivalstybė už eksporto prekės vienetą gali įsigyti daugiau importuojamųprekių. Taigi, valstybė iš užsienio prekybos gauna didesnę naudą. Gerėjantprekybos sąlygoms, didėja šalies potencialas, sudaromos ekonominėsprielaidos gerinti šalies finansinę padėtį, padengti finansiniusįsipareigojimus. Bendrosios Lietuvos prekybos sąlygos (suminis visų prekių) 1997 m. ir1998 m. gerėjo, tačiau 1998 m. sumažėjo pozityvi prekybos sąlygų gerėjimotendencija. 1997 m. prekybos sąlygų rodiklis buvo lygus 1,049, o 1998 m.šis rodiklis sumažėjo ir buvo lygus 1,025. Lietuvos užsienio prekybos efektyvumo dinamika 1997 ir 1998 metaisbuvo:pagal prekių grupes: • tekstilės gaminiai – 1,078 ir 1,048, kitos prekės – 1,010 ir 1,021, maisto produktai – 1,047 ir 0,926, mineraliniai produktai – 0,976 ir 1,008, chemijos produktai – 0,962 ir 0,993; • pagal prekybos partnerius: kitos šalys – 1,199 ir 1,021, NVS šalys – 0,977 ir 1,117, Rusija – 0,919 ir 1,118, Estija ir Latvija (kartu) – 0,989 ir 1,116, ES šalys – 0,842 ir 0,916.

Vidutinių eksporto ir importo kainų pokyčių indeksai leidoapskaičiuoti sąlyginį pelną ir nuostolius užsienio prekyboje. Dėl vidutinių importo kainų pokyčių, Lietuva 1998 m. gavo sąlyginįpelną 3307,7 mln. Lt, kas lygu 7,7% minėtų metų BVP. Tačiau tais pačiaismetais dėl vidutinių eksporto kainų pokyčių, mūsų šalis patyrė 1607,1 mln.Lt sąlyginių nuostolių. Todėl bendrasis saldo (sąlyginis pelnas minussąlyginiai nuostoliai) 1998 m. sudarė 1700,6 mln. Lt, kas lygu 3,96% mūsųšalies BVP. 1998 m. mūsų šalis, dėl vidutinių kainų pokyčių, didžiausią sąlyginįpelną turėjo importuodama mašinas ir mechaninius įrengimus (2045,8 mln. Lt)bei mineralinius produktus (823,5 mln. Lt). Maisto produktų vidutiniųeksporto kainų kritimas buvo didesnis nei vidutinių importo kainų kritimas,todėl bendrasis saldo 1998 m., prekiaujant maisto produktais, buvo (-195,5mln. Lt). Šio tyrimų etapo rezultatai bus panaudoti: • Parengti pasiūlymus kryptingiau orientuoti valstybės pagalbą eksportui skatinti, Vyriausybės priemonėms bei verslininkų planams ir veiksmams šioje srityje pagrįsti. • Parengti ekspor…to ir importo trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio prognozavimo algoritmus. Jų pagrindą sudarys gautos eksporto ir importo pokyčių priklausomybių analitinės išraiškos, jų patikimumo įvertinimai bei atskleistų priežastinių ryšių kiekybiniai parametrai.

Diagnozuoti užsienio prekybos (importo) rinkos sąlygų iškraipymus(prekyba dirbtinai sumažintomis kainomis). Tai sudarys prielaidas aktyviauginti Lietuvos rinką, pirmiausia gamintojus, pasinaudojant Antidempingoįstatymu ir Kompensacinių muitų įstatymu (jau svarstomas Seime). 5. IšvadosŠiame darbe “Lietuvos integracijos į ES politiniai ir ekonominiaiaspektai” buvo siekiama apžvelgti įvairiais aspektais: apibūdinti dabartinęLietuvos ir ES santykių būklę, nagrinėjant Lietuvos galimybes ir narystėsperspektyvas ES keliamų formalių ir neformalių kriterijų požiūriu irbandant nustatyti galimas politines ir ekonomines narystės ES pasekmes. Lietuva toliau žengė į priekį kurdama veikiančią rinkos ekonomiką irnetrukus, su sąlyga, jei įvykdys likusias numatytas reformas, pasiekspažangą, reikiamą vidutinės trukmės laikotarpiu konkurencijos spaudimui irSąjungoje veikiančioms rinkos jėgoms įveikti. Makroekonomikos stabilumas buvo išlaikytas, nors ir tapo labiaupažeidžiamas iš dalies dėl pasirinktos veiklos reaguojant į Rusijos krizę.Vyriausybės pastangos sumažinti neigiamą užsienio šoką taip ženkliaipablogino fiskalinį ir užsienio prekybos balansą, kad gali tapti sunkuišlaikyti makroekonomikos stabilumą. Pirmenybė turi būti teikiama priemonėms, padedančioms sumažintifiskalinį deficitą, leidžiančioms kontroliuoti didelį einamosios sąskaitosdeficitą, užbaigti struktūrinę reformą ir įgyvendinti tebevykstančiasreformas. Visų pirma turėtų būti užbaigtas finansų sektoriausprivatizavimas, o energetikos sektorius turėtų būti pertvarkytas pagalneseniai Vyriausybės priimtus svarbius sprendimus. Lietuva turėtų toliaustengtis perorientuoti savo prekybą į ES ir kitas išvystytas rinkas. Jitaip pat turėtų investuoti lėšas į infrastruktūrą, kelti darbo jėgoskvalifikaciją, kad galėtų palaikyti ilgalaikį produktyvumo augimą irišlaikytų Lietuvos patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms. Tai skatina ne tik formuluoti konkrečias išvadas, bet ir kelti naujusklausimus ir uždavinius. Neabejotinai reikalinga detalesnė atskirų ūkiosektorių analizė, kuri sudarytų prielaidas ne tik adekvačiau suvokti esamąpadėtį ir spręstinus uždavinius, bet ir pasirengti būsimoms deryboms suEuropos Sąjunga. Atliktas tyrimas leidžia konstatuoti, kad nuo to laiko, kai pradėjogalioti pirmoji Lietuvos bendradarbiavimo sutartis su Europos Bendrija,beveik visuose sektoriuose įvyko reikšmingų pokyčių, ir, kas svarbiausia,vykdomos reformos jau akivaizdžiai yra įgijusios tinkamą kryptį irpagreitį. Žinoma, ketinimas stoti į Europos Sajungą nėra vienintelėpriežastis, dėl kurios atgavusi nepriklausoniybę Lietuva vykdo ūkio beiteisinės sistemos reformą ir įgyvendina į Vakarus orientuota užsieniopolitiką, tačiau tyrimai rodo, kad narystės ES perspektyva suteikiavykdomoms reformoms aišku kryptingumą, nustato konkrečius orientyrus irsiektinas vertybes. Pabaigoje norėtųsi pateikti vieną Suomijos jaunuolio citatą apie jošalies stojimą į ES: “Besivienijančiai Europai nėra alternatyvos”.Manytume, kad ši citata geriausiai atspindi ir Lietuvos siekius.

6. Literatūros sąrašas

R.Vilpišauskas, 10 klausimų apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.- V.,2000

Klaudijus Maniokas, Europos komiteto prie LRV Integracijos strategijosdepartamento direktorius

Evaldas Sinkevičius (Informacija iš leidinio “Europos Sąjunga.Enciklopedinis Žinynas”.- V., 1999)

R.Vilpišauskas, 10 klausimų apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.- V.,2000m.Klaudijus Maniokas,Straipsnis iš leidinio “Europos Sąjunga. EnciklopedinisŽinynas”.- V., 1999m.

Labutienė E.S., Kvedaraitė V. Užsienio investicijos Lietuvoje. Vilnius:Lietuvos informacijos institutas, 1996.

Kuvykaitė R. Ryšių su užsieniu organizavimas. Kaunas: KTU, 1995.

Organizacijų vadyba:sisteminiai tyrimai, 3,4 ir 5 knygos, 1996,. 1997m.,1997m, Vytauto didžiojo universitetas, Kaunas

Užsienio investicijos Lietuvoje. Vadovas užsienio investuotojui. Lietuvosinformacijos institutas. 1998m. Vilnius

Lietuvos ūki…o strategija integruojantis į Europos Sąjungą. Metinėsekonomikos fakulteto mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius: Vilniausuniversiteto leidykla, 1997.

1998m. užsienio investuotojų apklausa, Lietuvos ekonominės plėtrosagentūra;

Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija narystės ES kontekste, Ūkioministerija, 1999, Vilnius

Lietuvos ekonomikos augimas, V.Babilius, konferencijos “Lietuvosdienotvarkė: integracija ir plėtra” medžiaga, 1998 10 08, Vilnius

Lietuvos ūkio plėtros iki 2010 metų strategija, Ūkio ministerija, 1998m.

Įsijungimo į ES bendrąją rinką programa, Europos komitetas prie LRV, 1999m.

LR Vyriausybės 1998-2000 metų veiklos programa, 1998, LR Vyriausybė

Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje, Europos komitetasprie LRV, 1998.Konsultacinės investuotojų tarybos posėdžio protokolas, Europos komitetasprie LRV, 1999m.