Gimstamumo skirtumai pasaulyje

GIMSTAMUMO SKIRTUMAI PASAULYJE

TURINYS

Įvadas

3
Gimstamumas Europoje

4
Gimstamumas Amerikoje

6
Gimstamumo pasaulyje statistiniai duomenys

8
Gimstamumas Azijoje ir Afrikoje

9
Išvados

11
Šaltiniai ir naudota literatūra

12

ĮVADAS

Nors dabar kasmet žmonija išauga “vos” 90 milijonų, nors mus kankina
epidemijos, civilizacijos ligos ir stichinės nelaimės, nors trūksta maisto
ir vandens, mūsų vis daugėja. Naujausioje JTO demografinėje ataskaitoje yra
prognozuojama, kad iki 2050 mūsų bus trečdaliu daugiau; prie kiekvienos
dabar gyvenančios žmonių poros prisidės dar vienas žmogus (dažniausiai
spalvotasis). Demografinio sprogimo apimtį padidina ir komunikacijos,
bendravimas tarp žmonių ir skirtingų kultūrų. Pasaulis bus tankiau
gyvenamas, vargingesnis, skirtumai pagilės, o masinės migracijos ieškant
geresnio gyvenimo taps kasdieniniu reeiškiniu.
Antrojoje XX a. pusėje besivystančiose šalyse vyko tikras demografinis
sprogimas, susijęs su gyvenimo trukmės ilgėjimu dėl medicinos ir higienos
išsivystymo (skiepų ir pigių vaistų atsiradimo) bei santykiniu gyvenimo
lygio pagerėjimu.
Vaikų kiekį šeimose sąlygoja tradicijos ir ekonominiai poreikiai (darbo
rankos kaimuose), o ne maisto kiekis.
Kinta visas etninis klimatas, nes didėja migracijos sparta. Žmonių,
migravusių į aukštos ekonomikos šalis po antrojo pasaulinio karo skaičius
išaugo iki 100 milijonų.
XX a. pradžioje planetoje buvo 1,5 milijardo žmonių, 2000 m. yra daugiau
nei 6 mlrd. žmonų. Prognozuojama, kad ateityje pasaulio gyventojų augimas
dramatiškai susikoncentruos šiuo metu mažiau išsivysčiusiuose raajonuose.

2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyveno 455mln. žmonių,
Jungtinėse Valsijose – 295mln. Tačiau pasak mokslininkų jau 2050 metais
Amerikoje gyvens 420mln., Europoje – 430mln. žmonių.
Pagrindinė to priežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet,
kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Štai Vokietijoje viena
moteris vidutiniškai pagimdo vos 1,

,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.
Europos Sąjungos šalių vietinių gyventojų gimstamumas dabar yra gerokai
žemesnis negu natūralios gyventojų kaitos lygis, kurį sudaro 2.1 vaiko
vienai moteriai. Jeigu ne imigracija, ES populiacija iki 2075-ųjų galėtų
sumažėti 100 milijonų.
Gimstamumas Europoje dabar yra toks mažas, kad tikėtina, jog per
ateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautų
duomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50
metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6
milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį
27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičius
nukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. Europos šalyse, kur
gimstamumas ir dabar yra mažas, sumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metais
italų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,
ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.
žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gaali likti vos 25 mln. Vokietijos banko
duomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –
apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tiek
sumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai išties verčia
susimąstyti.

Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,
prisiminsime dar ir tai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysime
iškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. Dabar
Europoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,
kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje ir
Ispanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienas
lygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantis
vokietis vidutiniškai mo

oka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, o
italai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikinti
europiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,
palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikyti
pakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europoje
išvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausią
gimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančioms
vaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.
Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektas
sumažėjo. Iš tiesų sukurti universalią, gimstamumą skatinančią socialinę
programą gana sudėtinga, nes ilgalaikiai rezultatai yra sunkiai nuspėjami.
Pavyzdžiui, Estijos ir Olandijos plotas panašus – 45 ir 41 tūkstantis
kvadratinių kilometrų. Tačiau Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių, o Olandijoje
– 16 milijonų. Dėl mažo gimstamumo iki 2050 metų abi šalys gali prarasti po
25 proc. gyventojų, tačiau dėl mažo gausumo Estijoje demografinė padėtis
bus nepalyginamai sunkesnė. Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse jaunimo kol
kas yra daugiau nei Vakarų Europoje, kur žmonių gimstamumo krizė jau
tęsiasi du tris dešimtmečius. Dėl to kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui,
Austrijos sostinėje Vienoje, pensininkai jau sudaro didesnę pusę gyventojų.
Tačiau dabar sumažėjęs gimstamumas Rytų Europoje dramatiškai atsilieps ir
šio regiono gyventojų skaičiaus smukimui: prognozuojama, kad iki XXI a.
vidurio Rumunija neteks 27 proc. gyventojų, o Bulgarija – net 38 proc.
Suminis gimstamumo rodiklis – vidutinis vaikų skaičius, kuriuos gyvus
pagimdys moteris per savo gyvenimą, jei išsilaikys tokios pat gimstamumo
tendencijos pagal amžių.

2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje išaugo nuo 1,

,45
(1999) iki 1,53. Gimstamumas išaugo devyniose šalyse, daugiausiai
Prancūzijoje: nuo 1,77 (1999) iki 1,89. Gimstamumas sumažėjo Jungtinėje
Karalystėje ir Vokietijoje.

Žemiausias gimstamumas Europos Sąjungoje

Valstybė               2000 metai

Ispanija                  1,22

Italija                      1,25

Graikija                  1,30

Gimstamumas Šiaurės šalyse

Valstybė                   2000 metai

Islandija                    2,08

Norvegija                  1,85

Danija                       1,76

Suomija                    1,73

Švedija                     1,54

Išanalizavus šiuos statistinius duomenis galima teigti, jog 2000m
mažiausias gimstamumas vyravo Pietų Europoje, o praščiausia padėtis buvo
Ispanijoje (1,22). Kiek geresnė padėtis buvo šiaurinėse Europos šalyse,
didžiausias gimstamumas buvo Islandijoje (2,08), toliau gimstamumo rodiklis
pasiskirsto taip: Norvegija (1,85), Danija (1,76), Suomija (1,73), Švedija
(1,54).
Tačiau Azijoje situacija visiškai kitokia, pavyzdžiui per mėnesį Indijoje
gyventojų padaugėja tiek kiek Europos Sąjungos šalyse per visus metus.
Galime nesibaiminti, kad Europa ištuštės. Prognozuojama, kad 2300 metais,
kai visoje Vokietijoje gyvens tiek žmonių, kiek šiandien Berlyne, jų vietą
užims migrantai iš trečiųjų šalių, kuriose jau dabar pernelyg ankšta.
Amerikoje praėjusiais metais gimstamumo rodiklis nukrito iki rekordiškai
žemo, nes tiek paaugliai, tiek moterys pirmaisiais savo vaisingumo metais
turėjo mažiau kūdikių. Tačiau neišnešiotų ir mažo svorio naujagimių
procentas išaugo, lyginant su prieš tai buvusiais metais. Sveikatos
departamento duomenimis, 2002 m. gimstamumo rodiklis buvo 13,9 tūkstančiui
gyventojų. 2001 m. jis siekė 14,1. Aukščiausias jis buvo 1990m. ir siekė
16,7.

Anot Nacionalinio Sveikatos statistikos centro demografo Brady Hamilton,
paskutiniai skaičiai yra žemiausi XX amžiuje.

Sveikatos departamento sekretorius T. Thompson teigia, kad pagrindinis
veiksnys, nulėmęs gimstamumo kritimą – pastarųjų metų paauglių gimdymų
skaičiaus sumažėjimas. Jis reiškinį pavadino ženkliu pasiekimu.

Kiti faktoriai taip pat turėjo reikšmės, įskaitant gyventojų amžiaus
kitimą. Moterys ankstyvame vaisingumo laikotarpyje pasirinko turėti mažiau
vaikų, ir, kadangi gy

yventojai sensta, yra mažiau dvidešimtmečių ir
trisdešimtmečių moterų.

2002 m. JAV užregistruota 4 019 280 gimdymų, mažiau nei prieš tai, kai buvo
4 025 933.

12 % pereitų metų gimdymų buvo priešlaikiniai, lyginant su 11,9 % 2001 m.
Be to 7,8% gimdymų užregistruoti, kai gimė mažo svorio naujagimiai, tai
aukščiausias rodiklis per 30 metų. Praeitais metais tokių gimdymų buvo 7,7
%.

Toks padidėjimas įvyko, nepaisant geresnio nėštumo priežiūros prieinamumo.
Centro duomenimis praeitais metais 83,8 % moterų buvo prižiūrimos pirmajame
nėštumo trimestre, lyginant su 83,4 % 2001 m. ir 75,8 % 1990 m.

Gimstamumo rodiklis nesusituokusioms moterims praeitais metais sumažėjo iki
43,6 tūkstančiui, tačiau šios grupės gimdymai sudaro daugiau, nei trečdalį
visų gimdymų.
Gimstamumo rodikliai Afrikos šalyse lieka didžiausi, bet ir ten jie mažėja,
nors neatrodo, kad dėl to visuomenė taptų turtingesnė. Greičiau
atvirkščiai: per pastarąjį dešimtmetį gimstamumo lygis Afrikoje sumažėjo
vidutiniškai nuo 6,65 vaiko vienai moteriai iki 4,91 vaiko, tuo tarpu
skurdas per tą patį laikotarpį žemyne išaugo 43 proc.
56% pasaulio gyventoju sudaro azijos gyventojai. Indijoje gyvena 800 mln.
gyventojų. Kinijoje gyvena apie 1300 mln. gyventojų. Tai yra labai didelis
gyventoju skaičius, todėl labai griežtai ir žiauriai vykdoma garsioji vieno
vaiko politika ir yra užfiksuotas vienas didžiausių abortų skaičių
pasaulyje ( Kinija ).
Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis galime pavaizduoti tokią, gimstamumo
pasaulyje, statistinę lentelę.

| | |2002-2005m. |
| |Gimstamumas mln. | |
|Regionai | | |
| | |Kasmeti|Natūralu|
| | |nis |s |
| | |padaugė|gimstamu|
| | |jimo |mo |
| | |rodikli|rodiklis|
| | |s | |

|1950 |1960 |1970 |1980 |1990 |2000 |2002 | | | |Bendrai (visame
pasaulyje)

Afrika
Rytų Afrika
Centrinė Afrika
Šiaurės Afrika
Pietų Afrika
Vakarų Afrika

Pietų Amerika ir Karibai
Karibai
Centrinė Amerika
Pietinė Amerika

Šiaurės Amerika

Azija
Rytų Azija
Pietų Centrinė Azija
Pietų Rytinė Azija
Vakarų Azija

Europe
Rytų Europa
Šiaurės Europa
Pietų Europa
Vakarų Europa

Australija ir Naujoji Zelandija |2519

221
66
26
53
16
60

167
17
37
112

1398
671
499
178
51

547
220
77
109
141

10,1 |3021

277
83
32
67
20
76

218
20
49
148

1701
792
620
223
67

604
253
81
118
152

12,6 |3692

357
108
41
86
26
97

285
25
68
192

2143
987
783
286
87

656
276
87
127
166

15,4 |4435

470
144
53
111
33
128

361
29
90
242

2632
1178
981
358
115

692
295
89
138
170

22,8 |5264

622
195
71
143
42
172

442
34
111
296

3168
1350
1225
440
153

721
311
92
143
176

20,2 |6071

796
253
93
174
50
226

520
38
135
347

3680
1481
1486
520
192

728
305
94
146
184

31,0 |6225

832
264
98
180
51
238

535
38
140
355

3776
1502
1538
536
201

727
302
95
146
184

31,8 |1,2

2,2
2,2
2,7
1,9
0,6
2,6

1,4
0,9
1,7
1,4

1,0

1,3
0,7
1,7
1,4
2,1

-0,1
-0,5
0,2
0,1
0,2

1,2 |21

37
41
47
26
24
41

22
20
24
21

20
14
26
22
27

10
11
11
10
10

1,2 | |

Per antrąją XX a. pusę pasaulio gyventojų skaičius didėjo labai sparčiai.
Jis buvo vadinamas netgi ,,demografiniu sprogimu“, ,,demografine
revoliucija”. 1950–2000 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo nuo 2519 iki
6225 mln., t.y. padidėjo 142,0 procentais. Atskiruose žemynuose tie tempai
buvo skirtingi. Dinamiškoje Afrikoje gyventojų padaugėjo 256,4 proc.,
Lotynų Amerikoje – 225,6 proc., Azijoje – 160,4 proc., Europoje – 33,8
procento. Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje gyventojų gausėjo
daugiausia dėl natūraliojo prieaugio, o Europoje ir dėl žmonių atvykimo iš
kitų žemynų.
Dar sparčiau gyventojų 1950–2000 m. gausėjo atskirose valstybėse, o
skirtumas tarp jų buvo dar didesnis. Vengrijoje gyventojų antrąją XX a.
pusę padaugėjo tik 8,6 proc., Švedijoje – 27,1 proc., o Brazilijoje – 120,0
proc., Kinijoje – 126,0 proc., Indijoje – 187,5 proc., Kenijoje – net 405,0
procentais.
Praeitame amžiuje buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičius
nekontroliuojamai augs. Tai buvo visiškai klaidinga nuomonė.
Dabar tyrimai rodo, kad 2050 metais pasaulyje gyvens apie 9 milijardus
žmonių, t.y., visu milijardu mažiau, nei buvo prognozuojama 2002 metais.
Netgi didžiosiose trečiojo pasaulio šalyse gimstamumas pradėjo mažėti.
Modernios kultūros atėjimas į Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką daro įtaką
gimstamumui. Kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo labiau jis galvoja apie
vaiko ateitį, auga tėvų atsakomybė.
Žmonių skaičiaus mažėjimui turi įtakos ir AIDS plitimas. Prognozuojama, kad
iki 2050 metų nuo šios ligos mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties
negims 178 milijonai vaikų.
Numatoma, kad tuo metu didžiausias gimstamumas bus Indijoje, o Kinija
neteks šio titulo. Kinijos programos, siekiant pagerinti žmonių pragyvenimo
lygį ribojant šeimos dydį, efektyvios jau dabar.
Daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir
Azijoje. Azijos gyventojų bus apie 5,2 milijardus ir tuo pačiu afrikiečiai
pagarsės kaip sparčiausiai besidauginanti tauta.
Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Jau dabar Europoje kas
penktas gyventojas yra vyresnis, nei 65 metų. Numatoma, kad 2050 metais šis
skaičius išaugs 35 procentais arba proporcija – vienas kūdikis: du
pensininkai.
Tad atsiras dvi didelės problemos: senų žmonių socialinio aprūpinimo ir
sveikatos apsaugos. Numatoma, kad dėl didelės šių sričių apkrovos suprastės
medicinos paslaugos, o dėl to dar labiau sumažės gimstamumas. 2050 metais
europiečių liks apie 632 milijonus (Šiuo metu yra 728 milijonai).
Tarptautiniai specialistai numato, kad geresnė padėtis bus JAV. Visų pirma,
pastaruoju metu gimstamumas čia ne tik stabilizavosi, bet ir išaugo. Tai
sudaro 2,1 vaiko vienai moteriai. Tačiau JAV susidurs su imigracijos
problema – užplūs imigrantai iš Kinijos, Meksikos, Indijos, Rytų Azijos
šalių. Jie išspręs darbo (ypač nekvalifikuoto) problemą, tačiau kils
religinių, etinių, prisitaikymo problemų.

IŠVADOS

Taigi remianitis EUROSTAT statistiniais duomenimis, galima daryti išvadas,
jog nuo 1950m iki 2002m vyravo gyventoju daugėjimo tendencija. Tačiau
negalima teigti, jog gyventojų daugėjimas visame pasaulyje buvo vienodas.
Ištiesų, tai kasmetinis padaugėjimo rodiklis atskiruose pasaulio regionuose
buvo gan skirtingas, nors ir yra apskaičiuotas bendras, viso pasaulio
kasmetinio padaugėjimo rodiklis (1,2).
Atskiruose pasaulio regionuose, kasmetiniai padaugėjimo rodikliai 2002m
buvo tokie: be abejo didžiausio rodiklio savininkė yra Afrika, šiame
regione kasmetinis padaugėjimo rodiklis siekia net (2,2) , o pačiame
regione didžiausias rodiklis nurodomas Centrinėje Afrikoje. Pietų Amerikoje
(1,4), Šiaurės Amerikoje (1,0), Azijoje (1,3), Australijoje ir Naujojoje
Zelandijoje (1,2) ir turbūt kritiškiausią situaciją užimančioje Europoje
šis kasmetinis padaugėjimo rodiklis yra (-0,1), Rytų Europoje yra
praščiausia situacija, net (-0,5). Tai reiškia, jog Europoje vyrauja ne
populiacijos didėjimas, o mažėjimas. Taigi matome, jog 2002-2005m
laikotarpyje, situacija pasaulyje yra tikrai nevienoda. Ir jeigu nebus
imtasi jokių priemonių gimstamumui didinti, paprasčiausiai įsivyraus
europiečių nykimo tendencija.

ŠALTINIAI IR NAUDOTA LITERATŪRA:

Kauno diena, 2003,lapkričio 25

http://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73 (EUROSTAT)
PlanetWire; Associated Press Online, 25 June, 2003. ( Amerikos dienraštis)
 http://www.un.org/esa/population/publications/completingfertility/completin
gfertility.htm (JTO demografinė statistika).

Demografijos metraštis 2003m. 42psl
http://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73
Šiaulių naujienos 2003m. rugsėjo 15d.
S.Vaitiekūnas “ Karta keičia kartą”
A.Stanaitis “Pasaulio gyventojai”

Leave a Comment