Gimstamumo skirtumai pasaulyje

GIMSTAMUMO SKIRTUMAI PASAULYJE

TURINYS

Įvadas 3Gimstamumas Europoje 4Gimstamumas Amerikoje 6Gimstamumo pasaulyje statistiniai duomenys 8Gimstamumas Azijoje ir Afrikoje 9Išvados 11Šaltiniai ir naudota literatūra 12

ĮVADAS

Nors dabar kasmet žmonija išauga “vos” 90 milijonų, nors mus kankinaepidemijos, civilizacijos ligos ir stichinės nelaimės, nors trūksta maistoir vandens, mūsų vis daugėja. Naujausioje JTO demografinėje ataskaitoje yraprognozuojama, kad iki 2050 mūsų bus trečdaliu daugiau; prie kiekvienosdabar gyvenančios žmonių poros prisidės dar vienas žmogus (dažniausiaispalvotasis). Demografinio sprogimo apimtį padidina ir komunikacijos,bendravimas tarp žmonių ir skirtingų kultūrų. Pasaulis bus tankiaugyvenamas, vargingesnis, skirtumai pagilės, o masinės migracijos ieškantgeresnio gyvenimo taps kasdieniniu reiškiniu.Antrojoje XX a. pusėje besivystančiose šalyse vyko tikras demografinissprogimas, susijęs su gyvenimo trukmės ilgėjimu dėl medicinos ir higienosišsivystymo (skiepų ir pigių vaistų atsiradimo) bei santykiniu gyvenimolygio pagerėjimu.Vaikų kiekį šeimose sąlygoja tradicijos ir ekonominiai poreikiai (darborankos kaimuose), o ne maisto kiekis.Kinta visas etninis klimatas, nes didėja migracijos sparta. Žmonių,migravusių į aukštos ekonomikos šalis po antrojo pasaulinio karo skaičiusišaugo iki 100 milijonų.XX a. pradžioje planetoje buvo 1,5 milijardo žmonių, 2000 m. yra daugiaunei 6 mlrd. žmonų. Prognozuojama, kad ateityje pasaulio gyventojų augimasdramatiškai susikoncentruos šiuo metu mažiau išsivysčiusiuose rajonuose.

2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyveno 455mln. žmonių,Jungtinėse Valsijose – 295mln. Tačiau pasak mokslininkų jau 2050 metaisAmerikoje gyvens 420mln., Europoje – 430mln. žmonių.Pagrindinė to priežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet,kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Štai Vokietijoje vienamoteris vidutiniškai pagimdo vos 1,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.Europos Sąjungos šalių vietinių gyventojų gimstamumas dabar yra gerokai

žemesnis negu natūralios gyventojų kaitos lygis, kurį sudaro 2.1 vaikovienai moteriai. Jeigu ne imigracija, ES populiacija iki 2075-ųjų galėtųsumažėti 100 milijonų.Gimstamumas Europoje dabar yra toks mažas, kad tikėtina, jog perateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautųduomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičiusnukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. Europos šalyse, kurgimstamumas ir dabar yra mažas, sumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metaisitalų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gali likti vos 25 mln. Vokietijos bankoduomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tieksumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai išties verčiasusimąstyti…

Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,prisiminsime dar ir tai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysimeiškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. DabarEuropoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje irIspanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienaslygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantisvokietis vidutiniškai moka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, oitalai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikintieuropiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikyti

pakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europojeišvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausiągimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančiomsvaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektassumažėjo. Iš tiesų sukurti universalią, gimstamumą skatinančią socialinęprogramą gana sudėtinga, nes ilgalaikiai rezultatai yra sunkiai nuspėjami.Pavyzdžiui, Estijos ir Olandijos plotas panašus – 45 ir 41 tūkstantiskvadratinių kilometrų. Tačiau Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių, o Olandijoje– 16 milijonų. Dėl mažo gimstamumo iki 2050 metų abi šalys gali prarasti po25 proc. gyventojų, tačiau dėl mažo gausumo Estijoje demografinė padėtisbus nepalyginamai sunkesnė. Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse jaunimo kolkas yra daugiau nei Vakarų Europoje, kur žmonių gimstamumo krizė jautęsiasi du tris dešimtmečius. Dėl to kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui,Austrijos sostinėje Vienoje, pensininkai jau sudaro didesnę pusę gyventojų.Tačiau dabar sumažėjęs gimstamumas Rytų Europoje dramatiškai atsilieps iršio regiono gyventojų skaičiaus smukimui: prognozuojama, kad iki XXI a.vidurio Rumunija neteks 27 proc. gyventojų, o Bulgarija – net 38 proc.Suminis gimstamumo rodiklis – vidutinis vaikų skaičius, kuriuos gyvuspagimdys moteris per savo gyvenimą, jei išsilaikys tokios pat gimstamumotendencijos pagal amžių.

2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje išaugo nuo 1,45(1999) iki 1,53. Gimstamumas išaugo devyniose šalyse, daugiausiaiPrancūzijoje: nuo 1,77 (1999) iki 1,89. Gimstamumas sumažėjo JungtinėjeKaralystėje ir Vokietijoje.

Žemiausias gimstamumas Europos Sąjungoje

Valstybė 2000 metai

Ispanija 1,22

Italija 1,25

Graikija 1,30

Gimstamumas Šiaurės šalyse

Valstybė 2000 metai

Islandija 2,08

Norvegija 1,85

Danija 1,76

Suomija 1,73

Švedija 1,54

Išanalizavus šiuos statistinius duomenis galima teigti, jog 2000mmažiausias gimstamumas vyravo Pietų Europoje, o praščiausia padėtis buvoIspanijoje (1,22). Kiek geresnė padėtis buvo šiaurinėse Europos šalyse,

didžiausias gimstamumas buvo Islandijoje (2,08), toliau gimstamumo rodiklispasiskirsto taip: Norvegija (1,85), Danija (1,76), Suomija (1,73), Švedija(1,54).Tačiau Azijoje situacija visiškai kitokia, pavyzdžiui per mėnesį Indijojegyventojų padaugėja tiek kiek Europos Sąjungos šalyse per visus metus.Galime nesibaiminti, kad Europa ištuštės. Prognozuojama, kad 2300 metais,kai visoje Vokietijoje gyvens tiek žmonių, kiek šiandien Berlyne, jų vietąužims migrantai iš trečiųjų šalių, kuriose jau dabar pernelyg ankšta.Amerikoje praėjusiais metais gimstamumo rodiklis nukrito iki rekordiškaižemo, nes tiek paaugliai, tiek moterys pirmaisiais savo vaisingumo metaisturėjo mažiau kūdikių. Tačiau neišnešiotų ir mažo svorio naujagimiųprocentas išaugo, lyginant su prieš tai buvusiais metais. Sveikatosdepartamento duomenimis, 2002 m. gimstamumo rodiklis buvo 13,9 tūkstančiuigyventojų. 2001 m. jis siekė 14,1. Aukščiausias jis buvo 1990m. ir siekė16,7.

Anot Nacionalinio Sveikatos statistikos centro demografo Brady Hamilton,paskutiniai skaičiai yra žemiausi XX amžiuje.

Sveikatos departamento sekretorius T. Thompson teigia, kad pagrindinisveiksnys, nulėmęs gimstamumo kritimą – pastarųjų metų paauglių gimdymųskaičiaus sumažėjimas. Jis reiškinį pavadino ženkliu pasiekimu.

Kiti faktoriai taip pat turėjo reikšmės, įskaitant gyventojų amžiauskitimą. Moterys ankstyvame vaisingumo laikotarpyje pasirinko turėti mažiauvaikų, ir, kadangi gyventojai sensta, yra mažiau dvidešimtmečių irtrisdešimtmečių moterų.

2002 m. JAV užregistruota 4 019 280 gimdymų, mažiau nei prieš tai, kai buvo4 025 933.

12 % pereitų metų gimdymų buvo priešlaikiniai, lyginant su 11,9 % 2001 m.Be to 7,8% gimdymų užregistruoti, kai gimė mažo svorio naujagimiai, taiaukščiausias rodiklis per 30 metų. Praeitais metais tokių gimdymų buvo 7,7%.

Toks padidėjimas įvyko, nepaisant geresnio nėštumo priežiūros prieinamumo.Centro duomenimis praeitais metais 83,8 % moterų buvo prižiūrimos pirmajamenėštumo trimestre, lyginant su 83,4 % 2001 m. ir 75,8 % 1990 m.

Gimstamumo rodiklis nesusituokusioms moterims praeitais metais sumažėjo iki

43,6 tūkstančiui, tačiau šios grupės gimdymai sudaro daugiau, nei trečdalįvisų gimdymų.Gimstamumo rodikliai Afrikos šalyse lieka didžiausi, bet ir ten jie mažėja,nors neatrodo, kad dėl to visuomenė taptų turtingesnė. Greičiauatvirkščiai: per pastarąjį dešimtmetį gimstamumo lygis Afrikoje sumažėjovidutiniškai nuo 6,65 vaiko vienai moteriai iki 4,91 vaiko, tuo tarpuskurdas per tą patį laikotarpį žemyne išaugo 43 proc.56% pasaulio gyventoju sudaro azijos gyventojai. Indijoje gyvena 800 mln.gyventojų. Kinijoje gyvena apie 1300 mln. gyventojų. Tai yra labai didelisgyventoju skaičius, todėl labai griežtai ir žiauriai vykdoma garsioji vienovaiko politika ir yra užfiksuotas vienas didžiausių abortų skaičiųpasaulyje ( Kinija ).Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis galime pavaizduoti tokią, gimstamumopasaulyje, statistinę lentelę.

| | |2002-2005m. || |Gimstamumas mln. | ||Regionai | | || | |Kasmeti|Natūralu|| | |nis |s || | |padaugė|gimstamu|| | |jimo |mo || | |rodikli|rodiklis|| | |s | |

|1950 |1960 |1970 |1980 |1990 |2000 |2002 | | | |Bendrai (visamepasaulyje)

AfrikaRytų AfrikaCentrinė AfrikaŠiaurės AfrikaPietų AfrikaVakarų Afrika

Pietų Amerika ir KaribaiKaribaiCentrinė AmerikaPietinė Amerika

Šiaurės Amerika

AzijaRytų AzijaPietų Centrinė AzijaPietų Rytinė AzijaVakarų Azija

EuropeRytų EuropaŠiaurės EuropaPietų EuropaVakarų Europa

Australija ir Naujoji Zelandija |2519

2216626531660

1671737112

172

139867149917851

54722077109141

10,1 |3021

2778332672076

2182049148

204

170179262022367

60425381118152

12,6 |3692

35710841862697

2852568192

232

214398778328687

65627687127166

15,4 |4435

4701445311133128

3612990242

256

26321178981358115

69229589138170

22,8 |5264

6221957114342172

44234111296

284

316813501225440153

72131192143176

20,2 |6071

7962539317450226

52038135347

316

368014811486520192

72830594146184

31,0 |6225

8322649818051238

53538140355

322

377615021538536201

72730295146184

31,8 |1,2

2,22,22,71,90,62,6

1,40,91,71,4

1,0

1,30,71,71,42,1

-0,1-0,50,20,10,2

1,2 |21

374147262441

22202421

2014262227

1011111010

1,2 | |

Per antrąją XX a. pusę pasaulio gyventojų skaičius didėjo labai sparčiai.Jis buvo vadinamas netgi ,,demografiniu sprogimu“, ,,demografinerevoliucija”. 1950–2000 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo nuo 2519 iki6225 mln., t.y. padidėjo 142,0 procentais. Atskiruose žemynuose tie tempaibuvo skirtingi. Dinamiškoje Afrikoje gyventojų padaugėjo 256,4 proc.,Lotynų Amerikoje – 225,6 proc., Azijoje – 160,4 proc., Europoje – 33,8procento. Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje gyventojų gausėjodaugiausia dėl natūraliojo prieaugio, o Europoje ir dėl žmonių atvykimo iškitų žemynų.Dar sparčiau gyventojų 1950–2000 m. gausėjo atskirose valstybėse, oskirtumas tarp jų buvo dar didesnis. Vengrijoje gyventojų antrąją XX a.

pusę padaugėjo tik 8,6 proc., Švedijoje – 27,1 proc., o Brazilijoje – 120,0proc., Kinijoje – 126,0 proc., Indijoje – 187,5 proc., Kenijoje – net 405,0procentais.Praeitame amžiuje buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičiusnekontroliuojamai augs. Tai buvo visiškai klaidinga nuomonė.Dabar tyrimai rodo, kad 2050 metais pasaulyje gyvens apie 9 milijardusžmonių, t.y., visu milijardu mažiau, nei buvo prognozuojama 2002 metais.Netgi didžiosiose trečiojo pasaulio šalyse gimstamumas pradėjo mažėti.Modernios kultūros atėjimas į Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką daro įtakągimstamumui. Kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo labiau jis galvoja apievaiko ateitį, auga tėvų atsakomybė.Žmonių skaičiaus mažėjimui turi įtakos ir AIDS plitimas. Prognozuojama, kadiki 2050 metų nuo šios ligos mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirtiesnegims 178 milijonai vaikų.Numatoma, kad tuo metu didžiausias gimstamumas bus Indijoje, o Kinijaneteks šio titulo. Kinijos programos, siekiant pagerinti žmonių pragyvenimolygį ribojant šeimos dydį, efektyvios jau dabar.Daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje irAzijoje. Azijos gyventojų bus apie 5,2 milijardus ir tuo pačiu afrikiečiaipagarsės kaip sparčiausiai besidauginanti tauta.Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Jau dabar Europoje kaspenktas gyventojas yra vyresnis, nei 65 metų. Numatoma, kad 2050 metais šisskaičius išaugs 35 procentais arba proporcija – vienas kūdikis: dupensininkai.Tad atsiras dvi didelės problemos: senų žmonių socialinio aprūpinimo irsveikatos apsaugos. Numatoma, kad dėl didelės šių sričių apkrovos suprastėsmedicinos paslaugos, o dėl to dar labiau sumažės gimstamumas. 2050 metaiseuropiečių liks apie 632 milijonus (Šiuo metu yra 728 milijonai).Tarptautiniai specialistai numato, kad geresnė padėtis bus JAV. Visų pirma,pastaruoju metu gimstamumas čia ne tik stabilizavosi, bet ir išaugo. Taisudaro 2,1 vaiko vienai moteriai. Tačiau JAV susidurs su imigracijosproblema – užplūs imigrantai iš Kinijos, Meksikos, Indijos, Rytų Azijos

šalių. Jie išspręs darbo (ypač nekvalifikuoto) problemą, tačiau kilsreliginių, etinių, prisitaikymo problemų.

IŠVADOS

Taigi remianitis EUROSTAT statistiniais duomenimis, galima daryti išvadas,jog nuo 1950m iki 2002m vyravo gyventoju daugėjimo tendencija. Tačiaunegalima teigti, jog gyventojų daugėjimas visame pasaulyje buvo vienodas.Ištiesų, tai kasmetinis padaugėjimo rodiklis atskiruose pasaulio regionuosebuvo gan skirtingas, nors ir yra apskaičiuotas bendras, viso pasauliokasmetinio padaugėjimo rodiklis (1,2).Atskiruose pasaulio regionuose, kasmetiniai padaugėjimo rodikliai 2002mbuvo tokie: be abejo didžiausio rodiklio savininkė yra Afrika, šiameregione kasmetinis padaugėjimo rodiklis siekia net (2,2) , o pačiameregione didžiausias rodiklis nurodomas Centrinėje Afrikoje. Pietų Amerikoje(1,4), Šiaurės Amerikoje (1,0), Azijoje (1,3), Australijoje ir NaujojojeZelandijoje (1,2) ir turbūt kritiškiausią situaciją užimančioje Europoješis kasmetinis padaugėjimo rodiklis yra (-0,1), Rytų Europoje yrapraščiausia situacija, net (-0,5). Tai reiškia, jog Europoje vyrauja nepopuliacijos didėjimas, o mažėjimas. Taigi matome, jog 2002-2005mlaikotarpyje, situacija pasaulyje yra tikrai nevienoda. Ir jeigu nebusimtasi jokių priemonių gimstamumui didinti, paprasčiausiai įsivyrauseuropiečių nykimo tendencija.

ŠALTINIAI IR NAUDOTA LITERATŪRA:

Kauno diena, 2003,lapkričio 25

http://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73 (EUROSTAT)PlanetWire; Associated Press Online, 25 June, 2003. ( Amerikos dienraštis) http://www.un.org/esa/population/publications/completingfertility/completingfertility.htm (JTO demografinė statistika).

Demografijos metraštis 2003m. 42pslhttp://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73Šiaulių naujienos 2003m. rugsėjo 15d.S.Vaitiekūnas “ Karta keičia kartą”A.Stanaitis “Pasaulio gyventojai”