Lietuva ir Europos Taryba

TURINYS

Įvadas 3
Europos Taryba 4
Europos Tarybos institucijos 6
Ministrų kabinetas 6
Parlamentinė Asamblėja (PA) 6
Europos vietos ir regionų valdžios kongresas (EVRVK) 7
Sekretoriatas 7
Lietuvos santykiai su Europos Taryba 9
Lietuvos įsipareigojimai Europos Tarybai 9
Lietuvai suteiktos teisės Europos Taryboje 10
Lietuvos veikla Europos Tarybos Institucijose 10
Bendradarbiavimas su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja 10
Bendradarbiavimas su Europos vietos ir regionų valdžių kongresu 12
Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis ET Ministrų Kabinete 12
Europos Tarybos indėlis skatinant ir plėtojant demokratiją Lietuvoje 15
Žmogaus teisių apsauga 16
Tautinių mažumų teisės ir laisvės 17
Lietuvos žiniasklaida ir Europos Taryba 18
Bendradarbiavimas savivaldos srityje 18
Bendradarbiavimas vidaus reikalų srityje 19
Socialinės apsaugos politika 19
Švietimas 20
Aplinkos apsauga 20
Jaunimo aktyvumas 21
Išvados 23
Naudota literatūra 24ĮVADAS
Pirmasis pasaulinis karas paskatino Europos politikus ir mąstytojus brandinti žeemyno valstybių vienijimosi idėjas, kad ateityje būtų išvengta panašaus masto konfliktų. Tačiau Europos vienybės idėjoms realizuotis buvo lemta tik po Antrojo pasalinio karo. Jam baigiantis, subrendo idėja kurti regioninę politinę organizaciją. Taigi skatinami Europos vienybės idėjų, 1949 metų sausio 28 dieną Vakarų Europos valstybių atstovai parengė Europos Tarybos Statutą. 1949 metų gegužė 5 diena yra laikoma Europos Tarybos įsteigimo diena.
Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, kaip ir dauguma Vidurio Europos šalių, užmezgė ryšius su Europos Taryba. Tuo metu Lietuvai buvo aktualu pasinaudoti Europos valstybėse sukauptu demokratinės visuomenės kūūrimo patyrimu. Lietuvos pagrindinis tikslas buvo kiek galima greičiau integruotis į Europą. Jos pirmieji žingsniai ir buvo integracija į Europos Taryba. 1993 m. gegužės 14 d. Lietuva buvo priimta į Europos Tarybą kaip teisėta narė.
Atsižvelgiant į Lietuvos siekius ir norus integruotis Europos Tarybą, šiame darbe bus ap

pžvelgta Lietuvos padėtis būtent šioje tarptautinėje organizacijoje.
Darbo tikslas – išanalizavus literatūrą aptarti Lietuvos ir Europos Tarybos santykius.
Darbo uždaviniai:
1. Nurodyti, kas yra Europos Taryba;
2. Trumpai aptarti Europos Tarybos institucijas
3. Apžvelgti Lietuvos įsipareigojimus Europos Tarybai;
4. Aptarti Lietuvos teises Europos Taryboje;
5. Nustatyti, kokį indėlį įnešė Europos Taryba skatindama ir plėsdama demokratiją Lietuvoje.EUROPOS TARYBA
Europos taryba (ET) buvo pirmoji tarpvyriausybinė organizacija kontinente, įkurta po Antrojo pasaulinio karo. 1949 metais gegužės 5 dieną organizaciją įkūrė 10 Vakarų Europos valstybių (Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija ir Švedija). 1997 metais Europos Taryba jau vienijo 40 Europos šalių. Šiuo metu ET sudaro 43 valstybės. Japonija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Meksika ir Šventasis Sostas turi stebėtojo statusą įvairiose Europos Tarybos tarpvyriausybinėse institucijose.
Europos taryba įsikūrusi Strasbūre, Prancūzijoje, oficialios organizacijos kalbos – anglų ir prancūzų. Be to, posėdžiaujant parlamentinei asamblėjai, vaartojamos vokiečių ir italų kalbos. Prireikus debatai asamblėjoje gali būti verčiami ir į kitas kalbas.
Organizacijos Statuto 1 straipsnyje teigiama, kad pagrindinis „Europos Tarybos tikslas – pasiekti didesnę jos narių vienybę, kad būtų apginti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra jų bendras paveldas, skatinantis jų ekonominę ir socialinę pažangą“ . Šio tikslo ET siekia:
 Gindama žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą;
 Padėdama suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatindama jų vystymą;
 Ieškodama problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė – tai mažumų diskriminavimo, netolerancijos, aplinkos apsaugos, žmonių kl
lonavimo, AIDS, narkomanijos, organizuoto nusikalstamumo ir t. t., sprendimų;
 Padėdama įtvirtinti demokratinį stabilumą Europos politinių, teisinių ir konstitucinių reformų pagalba.
Europos Tarybos veikla yra labai plati. Ji apima visas pagrindines visuomenės gyvenimo sritis, išskyrus gynybą. Jos veiklos programoje yra žmogaus teisės, žiniasklaida, teisinis bendradarbiavimas, socialinė sanglauda, sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, paveldas, sportas, jaunimo problemos, vietų demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir regionų planavimas.
Europos Tarybos veiklą finansuoja valstybių – ET narių vyriausybės, proporcingai gyventojų skaičiui ir bendrajam nacionaliniam produktui. Kiekviena valstybė narė padengia jos atstovavimo ET institucijose išlaidas.
Pagal ET statuto 3 ir 4 straipsnius ET nare gali tapti kiekviena Europos valstybė, pripažįstanti teisės viršenybės (teisinės valstybės) principą ir kiekvienos jos jurisdikcijoje esančio asmens teisę naudotis žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis, galinti ir norinti įgyvendinti šiuos principus ir nuostatas.
ET yra sukūrusi 180 konvencijų ir protokolų. Europos Taryba iš esmės yra suformavusi europinius standartus fundamentinių vertybių srityje. Svarbiausieji teisiniai instrumentai be ET Statuto ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos yra Socialinės apsaugos chartija, Europos kultūros konvencija, Europos konvencija prieš kankinimą, Europos konvencija dėl kovos prieš terorizmą, Bioetikos konvencija, Konvencijos dėl korupcijos, Tautinių mažumų pagrindų konvencija, Tautinių mažumų kalbų chartija, Konvencija dėl pinigų plovimo, Konvencija dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose ir kitos. Čia paminėtos konvencijos gerai pa
arodo Europos Tarybos interesų įvairovę.
Europos Taryboje reguliariai vyksta diskusijos apie Europos visuomenę. Politikai, valstybės tarnautojai ir specialistai keičiasi požiūriais į globalines ir vietines problemas, numato naujas tendencijas, gilinasi į Europos identiteto klausimą bei kuria naujus dokumentus. Šalių vyriausybės bendradarbiauja per Ministrų Komitetą. Europos teisininkai tiria dabartines tendencijas bei nustato naujus Parlamentinės Asamblėjos prioritetus. Vyriausieji teisininkai bendradarbiauja EŽTT ir Venecijos Komisijoje. Įvairių sričių ekspertai kuria naujus standartus daugelyje komitetų. Europos Taryba veikia kaip daugiasluoksnis ir daugiaplanis visos Europos nuolatinis forumas.EUROPOS TARYBOS INSTITUCIJOS
Europos taryba turi institucinę struktūrą, kurią sudaro šios pagrindinės institucijos:
 Ministrų komitetas (MK);
 Parlamentinė asamblėja (PA);
 Europos vietos ir regionų valdžios kongresas (EVRVK);
 Sekretoriatas.Ministrų kabinetas
Tai sprendžiančioji Europos Tarybos institucija, kuri pagal ET Statuto 13 straipsnį vienintelė gali veikti Europos Tarybos vardu.
Kiekviena valstybė – ET narė Ministrų Kabinete turi po vieną savo atstovą. Taigi ministrų kabinetą sudaro 43 valstybių narių užsienio reikalų ministrai arba jų nuolatiniai atstovai.
Ministrų Kabinetas – tai vieta, kur valstybės narės sprendžia svarbiausius politinius Europos Tarybos veiklos klausimus. Ministrų pasitarymuose nagrinėjami Europos politinio bendradarbiavimo, demokratinių institucijų plėtros ir žmogaus teisių apsaugos Europoje ir už jos ribų, pagalbos Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, bendradarbiavimo su TJO. Šiaurės ir Pietų valstybių santykių klausimai, taip pat kiti aktualūs tarptautiniai klausimai, išskyrus gynybos. Be to, MK turi svarbų vaidmenį, kontroliuojant Eu
uropos Žmogaus Teisių Konvencijos laikymąsi. Kiekvienais metais Ministrų Kabinetas tvirtina Europos Tarybos veiklos programą ir biudžetą .
Ministrų Kabineto sprendimai parastai įforminami kaip rekomendacijos arba konvencijos ar sutartys. Kartais Ministrų Kabinetas priima deklaracijas arba rezoliucijas tarptautinių problemų it kitais politiniais klausimais. Parlamentinė Asamblėja (PA)
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja tyra primoji tarptautinės organizacijos valstybių narių parlamentarus vienijanti institucija Europos žemyno istorijoje. Joje plačiausiai atstovaujama Europos valstybių visuomenei.
ET Parlamentinę Asamblėją sudaro 43 valstybių narių nacionalinių pallamentų atstovai. Nacionaliniai parlamentai iš savo narių renka ir skiria į PA iš viso 301 delegatą ir tiek pat jų pavaduotojų. Priklausomai nuo gyventojų skaičiaus kiekviena šalis turi nuo 2 ir 18 atstovų (be pavaduotojų) Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Lietuva turi 4 atstovus šioje institucijoje.
Parlamentinė Asamblėja yra Europos tarybos patariamoji institucija, galinti svarstyti visus susijusius su Europos Tarybos tikslais ir Tarybos kompetencijai priklausančius klausimus. Savo išvadas PA formuluoja rekomendacijose, kurios skiriamos pirmiausia Ministrų Kabinetui, taip pat valstybėms narėms. PA rekomendacijos turi didelę reikšmę Ministrų Kabineto veiklai.
Asamblėja gali laisvai pasirinkti savo darbotvarkę. Ji nagrinėja įvairias aktualias ir svarbias temas, įskaitant šiuolaikinės visuomenės problemas bei tarptautinės politikos klausimus.Europos vietos ir regionų valdžios kongresas (EVRVK)
EVRVK – konsultacinė Europos tarybos institucija, kurioje atstovaujama valstybių narių vietos ir regionų valdžiai. EVRVK įkurtas 1994 metais Ministrų Kabineto sprendimu vietoje buvusios Europos vietos ir regionų valdžios nuolatinės konferencijos.
Kaip ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, Kongresą sudaro 301 narys ir tiek pat jų pavaduotojų. Kongreso nariai turi atstovauti įvairaus lygio vietos ir regionų valdžiai. Kongreso statutiniai tikslai yra siekti Europos vienybės idealo bei aktyviai dalyvauti ET veikloje per vietos ir regionų valdžių atstovus. Svarbiausi kongreso uždaviniai – laiduoti vietos ir regionų demokratijų veiksmingumą bei tarpregioninį bendradarbiavimą Europoje, taip pat padėti naujoms valstybėms narėms plėtoti vietos ir regionų savivaldą.Sekretoriatas
Sekretoriatas yra Europos Tarybos administracinė institucija, atliekanti techninį darbą. Jame dirba 1200 žmonių iš visų valstybių – ET narių.
ET sekretoriatas susideda iš generalinio sekretoriaus, jo pavaduotojo ir kito personalo. Sekretoriatui vadovauja generalinis sekretorius, kuris atsako už jo veiklą Ministrų Kabinete. Generalinis sekretorius taip pat koordinuoja ET institucijų veiklą.

Generalinį sekretorių ir jo pavaduotoją penkeriems metams skiria PA MK teikimu. 1999 metais Europos tarybos generaliniu sekretoriumi išrinktas Valteris Schwimmeris iš Autrijos.
Kitus sekretoriato tarnautojus skiria generalinis sekretorius. Europos Tarybos sekretoriato tarnautojai negali turėti pareigų, kurių vykdymą apmoka valstybių narių vyriausybės, taip pat būti PA ar nacionalinės įstatymo leidybos institucijos nariais arba vykdyti kitas pareigas, nesuderimas su Europos Tarybos tarnautojo statusu.
Europos žmogaus teisių teismas yra vienas iš svarbiausių ET organų. Kiekviena šalis turi po teisėją, renkamą Parlamentinės Asamblėjos iš kelių kandidatų. Šiame procese labai svarbu užtikrinti teisėjų bei Teismo profesionalumą ir bešališkumą.
Didžiulis darbas vyksta Europos Tarybos vykdomuosiuose komitetuose, kur šalių – narių ekspertai keičiasi idėjomis, ieško, kaip suformuluoti principus, kuriais bus reguliuojamos naujos veiklos sritys. Svarbiausieji komitetai užsiima teisinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių, tarptautinės teisės, migracijos, socialinės sanglaudos, bioetikos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais. Šių komitetų dabar yra apie 150. Dėl plataus interesų rato ET ne kartą buvo kritikuojama dėl išsibarstymo ir kviečiama orientuotis į sritis, kuriose jos sukauptas patyrimas yra neginčijamas.
Be visuotinių institucijų Europos Taryboje veikia organai, įkurti pagal dalinius susitarimus, kuriuose dalyvauja ne visos ET šalys. Šiuo metu yra 13 tokių susitarimų pagrindu veikiančių, iš kurių svarbiausieji yra Vystymo bankas, Venecijos Komisija, Europos farmakopėja, Šiaurės – Pietų centras Lisabonoje, Šiuolaikinių kalbų centras Grace, Pompidou grupė kovai su piktnaudžiavimu narkotikais, Eurimages, skirtas paremti Europos filmų gamybą, GRECO – valstybių grupė kovai prieš korupciją.LIETUVOS SANTYKIAI SU EUROPOS TARYBA
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva dinamiškai plėtojo santykius su Europos Taryba. Pirmieji kontaktai užmegzti dar 1991 metais. 1991 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos parlamentarai ET Parlamentinėje Asamblėjoje gavo Specialiojo svečio statusą, kurį sudarė keturi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai: A. Brazauskas, E. Gentvilas, J. Karvelis ir J. Tamulis. Po Seimo rinkimų, įvykusių 1992 metais, buvo sudaryta nauja Seimo delegacija. Jos nariai buvo A. Gricius, V. Landsbergis, A. Sakalas ir Z. Semenovičius. Ši delegacija naudojosi specialiojo svečio statusu iki 1993 m. gegužės 14 d., kai Lietuva kartu su Estija ir Slovėnija. Taigi, įvykdžiusi parengiamuosius darbus, 1993 metais gegužės 14 dieną Lietuva iškilmingai priimta į Europos Tarybą.
Prieš Lietuvai tampant Europos Tarybos nare buvo specialiai sudarytas Europos Tarybos ad hoc komitetas, kuris atliko Lietuvos įstatymų, susijusių su žmogaus teisėmis, pirminę analizę. Pateiktose išvadose buvo pripažinta, kad Lietuvos teisinė sistema iš esmės atitinka Europos Tarybos Statutą ir žmogaus teisių konvencijos nuostatas ir yra geros prielaidos jų plėtotei.Lietuvos įsipareigojimai Europos Tarybai
Kiekviena naujai priimta Europos Tarybos valstybė stojimo metu pasirašo ne tik Europos Tarybos Statutą, bet ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Ne išimtis buvo ir Lietuva, pasirašiusi žmogaus teisių konvenciją bei jos 1, 4, 7, 9 ir 11 protokolus. Taip pabrėžiama žmogaus teisių svarba šios organizacijos veikloje ir valstybių pasiryžimas užtikrinti aukštus žmogaus teisių standartus nacionaliniu lygiu.
Lietuva tapdama Europos Tarybos nare įsipareigojo įgyvendinti Europos Tarybos Statuto 3 straipsnio (teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms) principus bei nuostatas. Taip pat Lietuva įsipareigojo mokėti ET nario mokestį, kuris padengia Lietuvos atstovavimo ET institucijose išlaidas.
Lietuva, kaip kiekviena nauja Europos Tarybos narė, įsipareigojo puoselėti ir įgyvendinti Europos Tarybos tikslus:
 Ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą;
 Ieškoti problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė – tai mažumų diskriminavimo, netolerancijos, aplinkos apsaugos, žmonių klonavimo, AIDS, narkomanijos, organizuoto nusikalstamumo ir t. t., sprendimų;
 Padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą valstybėse, kurios ruošiasi tapti Europos Tarybos narėmis.Lietuvai suteiktos teisės Europos Taryboje
Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Tarybos narėms, yra suteikiama teisė dalyvauti pagrindinėse Europos Tarybos institucijose:
 1993 metais Lietuvai tapus visateise Europos Tarybos nare, Seimui buvo suteikta teisė deleguoti į Parlamentinę Asamblėją 4 narius ir 4 jų pavaduotojus:
 Lietuva gavo teisę turėti vieną savo atstovą (užsienio reikalų ministrą) Europos Tarybos Ministrų kabinete ir tuo pačiu daryti šiokią tokią įtaką priimant ir įgyvendinant Europos Tarybos Ministrų Kabineto sprendimus;
 Jau nuo pirmųjų Kongreso įkūrimo metų (1994 m.) Lietuva deleguoja savo atstovus į Europos vietos ir regionų valdžios kongreso (EVRVK) sesijas, komisijas bei darbo grupes.
 Lietuva, tapusi Europos Tarybos nare, gavo teisę deleguoti savo atstovus į Europos Tarybos Sekretoriatą;
 Būdama ET nare Lietuva turi teisę pirmininkauti Ministrų Kabinete ir tuo pačiu ginti ir įtvirtinti žmogaus teises bei pagrindines laisves, remti pliuralistinę demokratiją, tęsti Europos tapatumo kūrimą bei ieškoti bendrų Europos bendrijos problemų sprendimo būdų.
 Lietuva, kaip ir kitos ET narės pagal ET Statuto 7 straipsnį, turi teisę išstoti iš Europos Tarybos, informavus apie tai generalinį sekretorių .Lietuvos veikla Europos Tarybos Institucijose
Remdamasi savo teisėmis, kurias suteikia Europos taryba, Lietuva sėkmingai dalyvauja įvairių Europos Tarybos institucijų veikloje.Bendradarbiavimas su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja
Per visus Lietuvos narystės Europos Taryboje metus Lietuvos Seimo delegacijos aktyviai dalyvavo tiek Parlamentinės Asamblėjos plenariniuose posėdžiuose, tiek komitetų bei politinių grupių veikloje. 1996 metais vienu iš Asamblėjos Prezidento pavaduotojų buvo patvirtintas tuometinis Lietuvos delegacijos vadovas A. Gricius. Pirmuoju Kultūros ir švietimo komiteto pavaduotoju 1999 metais buvo patvirtintas delegacijos narys E. Zingeris. Pranešimus parengė Lietuvos delegacijos vadovas A. Gricius. Pirmuoju Kultūros ir švietimo komiteto pavaduotoju 1999 metais buvo patvirtintas delegacijos narys E. Zingeris. Pranešimus parengė ir juos ET PA sesijose pristatė Seimo nariai P. Gylys ir E. Zingeris.
Per visą šį laikotarpį Lietuvoje ne kartą lankėsi ET PA Prezidentai M. A. Martinez, L. Fisher, Lordas Russel-Johnston. ET PA plenarinėse sesijose Strasbūre kalbas sakė ir į Europos parlamentarų klausimus atsakinėjo Lietuvos Respublikos Prezidentai A. Brazauskas (1994 m.) ir V. Adamkus (1999 m.).
Itin svarbus ir atsakingas Lietuvai buvo dvejų su puse metų laikotarpis, kai Asamblėjoje vyko Lietuvos monitoringo procedūra. Lietuva kartu su Čekija buvo pirmosios valstybės, kurioms ši procedūra buvo užbaigta 1997 metais, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjoje įsigaliojus naujam valstybių prievolių ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo mechanizmui ir sukūrus naują Asamblėjos Monitoringo komitetą. 1997 metų rugsėjo mėnesį sesijos plenariniame posėdyje buvo konstatuota, kad Lietuva demokratijos plėtros, žmogaus teisių bei teisės požiūriu atitinka Parlamentinės Asamblėjos keliamus reikalavimus.
2000 m. gegužės 4 d. ET PA Monitoringo komitetas priėmė nutarimą pradėti dialogą po monitoringo su Lietuva, kurio tikslas aiškintis, kaip vykdomi įsipareigojimai pasibaigus aktyviam Asamblėjos stebėjimui. Lietuva kartu su Čekija, Estija ir Rumunija yra pirmosios valstybės su kuriomis toks dialogas pradėtas. Monitoringo procedūros ET PA užbaigimas Lietuvai reiškė svarbaus etapo pabaigą ir naujo pradžią – perteikti savo patirtį puoselėjant Europos Tarybos vertybes naujoms valstybėms narėms, kurių skaičius nuo Lietuvos įstojimo į šią organizaciją išaugo nuo 29 iki 43. Lietuvos delegacijos nariai aktyviai įsijungė į diskusijas pasisakydami posėdžiuose ir teikdami pataisas svarstant specifinius kitų šalių narių klausimus dėl žmogaus teisių, teisės ir demokratijos plėtros, taip pat aktyviai reiškė savo požiūrį dėl Europos ekonominės, socialinės ir kultūrinės raidos.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ženkliai padėjo ir toliau padeda Lietuvai glaudaus bendradarbiavimo ir aktyvaus dialogo dėka sparčiai perimti vakarietiškas Europos demokratijos ir teisinės valstybės tradicijas bei perteikti savo patirtį kitoms Europos valstybėms. Asamblėjoje priimami dokumentai, paprastai pagrįsti nuodugnia problemos analize, yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, pasiekę nacionalinius parlamentus, turi poveikį. Taip klojami politiniai bei teisiniai Europos šalių vienijimosi pamatai.Bendradarbiavimas su Europos vietos ir regionų valdžių kongresu
Lietuvai įsitraukus į Europos vietos ir regionų valdžių kongreso (EVRVDK) darbą, žymiai paspartėjo savivaldos vystimasis Lietuvoje.
Jau nuo pirmųjų Kongreso įkūrimo metų (1994 m.) Lietuva deleguoja savo atstovus į EVRVK sesijas, komisijas bei darbo grupes. Lietuva nuosekliai įgyvendina Europos vietos savivaldos chartiją, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1999 m. spalio 1d. 1997-2000 metais Lietuva aktyviau įsijungė į EVRVK veiklą. Du Lietuvos atstovai dalyvavo Nuolatinio komiteto veikloje, Lietuvos delegatai dirbo darbo grupėse „Darbas, ekonominis ir socialinis vystymas regionuose”, „Miestų politika” , „Vietos ir regionų valdžių pasiruošimas Baltijos jūros konferencijai”. Pastarosios darbo grupės iniciatyva 1999 metų balandžio mėnesį Kaune įvyko konferencija, sustiprinusi bendradarbiavimo su EVRVK tradicijas. Lietuvos delegatai kartu su ET Kongreso stebėtojų misija vyko į savivaldybių rinkimus Gruzijoje (1998 m. lapkričio 11-17 d.) ir Armėnijoje (1999 m. spalio 22-26 d.).
Kongreso sesijų metu delegatai pristatė Lietuvos savivaldos struktūrą bei jos veikimo principus. 2001 metais Kongresas priėmė Rekomendaciją Lietuvos Vyriausybei, kurią paruošė Louis Roppe (Belgija) ir Owen Masters (Jungtinė Karalystė). Šioje rekomendacijoje vietos demokratijos padėtis Lietuvoje įvertinta teigiamai bei pasiūlyta Lietuvos teisinėje sistemoje geriau įtvirtinti subsidiarumo principą.Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis ET Ministrų Kabinete
2001 m. lapkričio 8 d. Lietuva perėmė kas šeši mėnesius rotacijos principu keičiamą pirmininkavimą Ministrų Komitetui. O 2001 metų gegužės mėnesį Lietuva baigė pusmetį trukusį pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitete (ET MK). Pirmą kartą per savo istoriją mūsų šalis vadovavo įtakingam tarptautiniam valstybių forumui.
Pirmininkavimo programoje Lietuva iškėlė keturis svarbiausius uždavinius:
1. kovą su terorizmu;
2. ET plėtrą,
3. regioninį bendradarbiavimą;
4. organizacijos veiklos efektyvumo didinimą.
Siekdamas šių tikslų Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kaip Europos Tarybos Ministrų Kabineto pirmininkas, aplankė visas septynias Europos Tarybos nares, kurioms yra taikoma Parlamentinės Asamblėjos monitoringo procedūra – Makedoniją, Moldovą, Ukrainą, Rusiją, Armėniją, Gruziją ir Azerbaidžaną, 2001 metais į ET priimtą buvusią kandidatę – Bosniją ir Hercegoviną.
Dvišalių vizitų metu buvo siekiama trijų tikslų – Lietuvai, kaip ET MK pirmininkei, įvertinti, kaip vyksta prisiimtų stojimo į ET įsipareigojimų, taip pat žmogaus teisių, pliuralistinės demokratijos ir įstatymo viršenybės diegimas. Šalių vadovai buvo skatinami imtis neatidėliotinų priemonių įgyvendinant kai kuriuos būtiniausius tarptautinės bendruomenės keliamus reikalavimus:
1. Makedonija – Konstitucijos pataisų,
2. Azerbaidžanas – politinių kalinių problemos.
Per vizitus daug dėmesio buvo kreipiama skatinant šalių vadovus ryžtingai vykdyti demokratines reformas, puoselėti tautų sugyvenimą ir gerus kaimyninius santykius bei šalių integraciją į Europos ir transatlantines struktūras.
Ryškiausias laimėjimas buvo: baigdama pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Kabinete Lietuva pasiekė vieną iš svarbiausių pirmininkavimo tikslų – 44-ąja ET nare tapo Bosnija ir Hercegovina.
ET būstinėje Strasbūre naujosios narės priėmimo ceremoniją pradėjęs tarybos generalinis sekretorius Walteris Schwimmeris pažymėjo, kad Bosnijos ir Hercegovinos priėmimas į ET pradeda naują etapą šios šalies istorijoje.
ET MK pirmininkas Valionis ceremonijoje pabrėžė atviros daugiatautės ir demokratinės valstybės konsolidavimo proceso svarbą ne tik regiono stabilumui, bet ir kuriant vieningą demokratinę Europą.
Kalbant apie Lietuvos įvaizdžio kitimą per šalies pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų kabinete laikotarpį, galima teigti, jog Lietuvos įvaizdis pagerėjo įvairiais aspektais. Pirmiausia, žinoma, pačioje Europos Taryboje ir šalyse, kurias pirmininkaudamas aplankė ministras Valionis.
Pavyzdžiui, Azerbaidžane mums sakė: jūs kalbate mūsų kalba ir mus pakankamai gerai suprantate. Būkite vertėjais tarp Azerbaidžano ir Vakarų Europos.
Dar vienas mūsų nuopelnas yra tas, jog 110-oji ETMK sesija buvo surengta Vilniuje. Šios sesijos du kartus per metus rengiamos Strasbūre. Šį kartą padaryta išimtis, ji Lietuvai yra labai svarbi, nes buvo parodytas didžiulis pasitikėjimas Lietuva. Be to, šios sesijos metu buvo nagrinėjama viena iš mums labai aktualių temų – regioninis bendradarbiavimas ir jo įtaka stabilumui Europoje.
Sesijos metu buvo priimta Vilniaus deklaracija, kurioje kalbama apie gerus santykius ir regioninį bendradarbiavimą. Ši deklaracija parodo, kad Lietuvos indėlis į gerų kaimyninių santykių plėtrą yra pripažįstamas.
Europos Tarybos parodyta iniciatyva įtvirtinanti faktą dėl sovietų okupacijos Lietuvoje
Lietuvai buvo svarbi Europos tarybos parama sprendžiant visoms Baltijos šalims opią problemą dėl Rusijos atsisakymo pripažinti Baltijos valstybių okupaciją.
2005 metų Birželio 22 dieną Strasbūre posėdžiavusi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ET PA) priėmė rezoliuciją, kuria paragino Rusiją vykdyti anksčiau duotus įsipareigojimus, tarp jų – paremti asmenų, deportuotų iš okupuotų Baltijos šalių, sugrįžimą į Tėvynę.
„Mes įtvirtinome savo istorines pozicijas. Mes esame tuo labai patenkinti“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo delegacijos narys Emanuelis Zingeris. Jo vertinimu, ši vasaros ET PA sesija yra istorinė.
Seimo delegacijos ET .PA vadovas Algirdas Paleckis sakė, kad tai gera žinia Lietuvai politiniu ir strateginiu aspektu. „Nepaisant nemažo spaudimo ir Rusijos diplomatijos pastangų lygio, mums pavyko pataisyti pirminį rezoliucijos projektą ir pasiekti, kad rezoliucijos dalyje, kur kalbama apie Baltijos šalis, būtų įrašytas žodis, kad jos buvo okupuotos“, – sakė A. Paleckis. Parlamentaro nuomone, tai labai svarbu šiuo Lietuvai ypač jautriu santykių su Rusija momentu.
Rusijos delegacija siūlė žodį „okupuotų“ išbraukti. 44 ET PA delegatams balsavus „už“, 64 – „prieš“ ir 12 susilaikius, Rusijos siūlymas buvo atmestas.

EUROPOS TARYBOS INDĖLIS SKATINANT IR PLĖTOJANT DEMOKRATIJĄ LIETUVOJE

Augant Europos Tarybos narių skaičiui Europos Tarybos tarpvyriausybinės veiklos, skirtos vietų demokratijai bei tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, reikšmė žymiai išaugo. Pagrindiniai Europos tarybos veiklos šioje srityje tikslai yra :
 Vietų ir regionų savivaldos skatinimas;
 Vietų valdžios administracinių bei teisinių struktūrų ir finansavimo analizė;
 Demokratinio pilietiškumo skatinimas;
 Vietų ir regionų valdžių tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimas;
 Regionų kultūrų įvairovės rėmimas.
Lietuvos Respublika, būdama Europos Tarybos narė, savo veikla siekia įsitvirtinti kaip demokratinė valstybė, aktyviai vykdanti institucines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo, socialines ir kitas reformas. Visuomenė suprato ir pritaikė šiuolaikinius žmogaus teisių apsaugos standartus, tokiu būdu parodydama savo subrendimą politinėms ir socialinėms reformoms. Taigi, Europos Taryba plėtoti demokratiją Lietuvoje padėjo įtvirtinti skatindama demokratinį stabilumą Europos politinių, teisinių ir konstitucinių reformų pagalba.
Žvelgiant į praeitį, matyti, kad, tapus Europos Tarybos nare, pirmaisiais metais Lietuvai buvo aktualu pasinaudoti sukauptu demokratinės visuomenės kūrimo patyrimu. Tikslas – kiek galint greičiau integruotis į Europą. Tuo metu dominavo bendros temos, pavyzdžiui, policija demokratinėje visuomenėje, žiniasklaidos vaidmuo demokratijoje. Daug metų Europos Tarybos ekspertai organizavo seminarus Lietuvos teisėjams ir teisininkams apie Europos žmogaus teisių apsaugos konvenciją ir jos taikymą. Teisingumo ministerija įgijo patirties, gindama valstybės pozicijas Europos žmogaus teisių teisme. Ypatingai svarbi buvo paramos naujosioms demokratinėms valstybėms programa – ADACS.
ADACS – tai vietos demokratijos programa, kuri siūlo techninę ir teisinę paramą Vidurio ir Rytų Europos valstybėms reorganizuojant vietų ir regionų savivaldos struktūras ir stiprinant vietų demokratiją. Programos rėmuose teikiama ekspertų pagalba rengiant atitinkamus teisinius dokumentus. Ji konsultuoja vietų valdžių finansavimo, valdymo personalo rengimo klausimais. Seminaruose ir išvykose dalyvauja nacionalinio arba vietinio lygio politikai, aukšti pareigūnai ir universitetų dėstytojai, kurie dalinasi savo patyrimu ir apibendrina kitų patyrimą. Kai kurie renginiai yra organizuojami kartu su Europos Komisija, Pasaulio Banku, ESBO .
Lietuva, siekdama įsitvirtinti kaip demokratinė valstybė, padedama Europos tarybos įvykdė nemažai reformų ir priėmė svarbių teisinių dokumentų. Tai atsispindi įvairiose veiklos srityse. Žmogaus teisių apsauga
Europos Tarybos nustatyti žmogaus teisių apsaugos standartai darė ir daro didelę įtaką žmogaus teisių apsaugai Lietuvoje. Ši viena efektyviausių tarptautinių žmogaus teisių apsaugos sistemų iš dalies įtakoja tiek įstatymų rengimą ir tobulinimą, tiek bendrą žmonių suvokimą apie žmogaus teisių apsaugą.
Žmogaus teisių apsaugos standartų taikymas yra sudėtinė demokratinės valstybės valdymo ir kasdieninio gyvenimo dalis. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimo konvencija, įsigaliojusi Lietuvai 1995 m. birželio 20 d., Lietuvos Respublikoje turi įstatymo galią ir yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Dar prieš įsigaliojant šiai konvencijai buvo nuveiktas nemažas darbas siekiant užtikrinti, kad, jai įsigaliojus, nebūtų įstatymų prieštaravimų ar kokių nors išankstinių trukdymų konvencijai įgyvendinti.
Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie pirmojo, ketvirtojo, šeštojo, septintojo ir vienuoliktojo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimo konvencijos protokolų. Visų šių protokolų nuostatos turėjo ir turi įtaką Lietuvos teisinei sistemai, tačiau ypač pažymėtinas šeštasis protokolas, prie kurio prisijungdama Lietuvos Respublika panaikino mirties bausmę taip dar kartą patvirtindama savo siekį plėsti žmogaus teisių apsaugą.
Konvencijai ir jos ratifikuotiems protokolams įsigaliojus Lietuvoje, į juos atsižvelgiama rengiant naujus įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl galima teigti, kad jie tapo standartus nustatančiais dokumentais.
Efektyvi Europos žmogaus teisių teismo veikla yra viena iš pagrindinių sąlygų tolimesniam žmogaus teisių apsaugos standartų vystymui ir žmonių pasitikėjimo šia institucija užtikrinimui. Suvokimas, kad žmogaus teisės gali būti ginamos ne tik vidaus teisėje, bet ir tarptautinėje institucijoje, stiprina žmogaus teisių apsaugos įgyvendinimą, sudaro galimybę tobulinti įstatymus ir nustatytą tvarką. Teismo sprendimai iš esmės yra savotiškas postūmis geresniam nacionalinės teisinės sistemos funkcionavimui.
1998 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bei pirmąjį ir antrąjį protokolus. Remiantis šia konvencija, 2000 m. vasario 12-23 d. Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietas (policijos areštines, pataisos darbų įstaigas ir užsieniečių registravimo centrą) inspektavo Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ekspertai. Inspektavimo pagrindu Komitetas parengė raportą, kuriame pateikė rekomendacijas dėl inspektuojamose įstaigose laikomų asmenų teisių apsaugos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 metais pateikė ataskaitą Komitetui, kokių priemonių buvo imtasi ir imamasi siekiant įgyvendinti Komiteto raporte pateiktas rekomendacijas.
Žmogaus teisių apsaugos sistemos raida atspindi valstybių narių ir jų gyventojų poreikius. Tai dar labiau išryškina šios sistemos reikalingumą ir būtinybę rūpintis jos ateitimi. Galimybė dalyvauti šiame procese leidžia Lietuvai, prisidėti savo indėliu toliau stiprinant pagrindines demokratijos vertybes.Tautinių mažumų teisės ir laisvės
Tautinių mažumų identiteto puoselėjimas, jų integravimasis į valstybės visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Vyriausybės politikos tikslų. Valstybės požiūris į asmenis, priklausančius tautinėms, etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių ir laisvių joms suteikimas yra viena iš pagrindinių demokratinės valstybės valdymo ir kasdieninio gyvenimo dalis. Lietuvos Respublikoje veikia įstatymai, ginantys žmogaus ir tautinių mažumų teises bei laisves, šalyje sudarytos sąlygos tautinių mažumų švietimo, kultūros ir informacijos gimtąja kalba poreikiams tenkinti bei harmoningiems santykiams tarp mažumos ir daugumos palaikyti.
Lietuva pasirašė ir ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri įsigaliojo 2000 metais. Vadovaudamasi ET taisyklėmis, Lietuva tautinių mažumų atžvilgiu vykdo tarpusavio supratimo, tolerancijos bei daugiakultūrinio dialogo užmezgimo politiką. Tai akivaizdžiai pastebima įgyvendinant švietimo, kultūros, kultūros apsaugos, informacijos pateikimo visuomenei tautinių mažumų kalbomis politiką.
Lietuvos Respublikoje visi piliečiai nepriklausomai nuo tautybės yra lygūs įstatymui, turi lygias teises ir pareigas. Piliečių, priklausančių tautinėms mažumoms, teises gina Konstitucija. Jos 37-ajame straipsnyje pažymima, kad „piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius” . Lietuva buvo pirmoji Vidurio ir Rytų Europos valstybė, 1989 metais priėmusi Tautinių mažumų įstatymą, kuris garantuoja tautinių mažumų teises ir laisves. Tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugą taip pat garantuoja ir reglamentuoja Pilietybės, Valstybinės kalbos, Švietimo, Visuomeninių organizacijų, Visuomenės informavimo, Religinių bendruomenių ir bendrijų, Politinių partijų ir politinių organizacijų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymai bei kiti teisės aktai.
Lietuvoje tautinėms bendruomenėms suteiktos plačios kalbos vartojimo, švietimo, kultūros teisės ir laisvės, kurias Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi saugoti: teisė kurti ir išlaikyti savo organizacijas, teisė į kultūrinius ryšius ir paveldo puoselėjimą, teisė į švietimą ir informaciją gimtąja kalba. Lietuvos valstybės politika remiasi nuostata, kad kultūrų įvairovė yra visuomenės turtinimo šaltinis ir veiksnys.Lietuvos žiniasklaida ir Europos Taryba
Lietuvos teisinės ir institucinės sistemos pritaikymas prie Europos standartų yra ypač svarbus klausimas. Galima pasidžiaugti, kad Lietuva jau nemažai pasiekė šioje srityje. Europos Tarybos ekspertai padėjo kurti ir recenzuoti LR įstatymų projektus žiniasklaidos srityje.
Remiantis Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymu, priimtu 1993 metais, buvo įsteigta spaudos kontrolės valdyba prie Vidaus reikalų, vėliau prie Teisingumo ministerijos, kuri prižiūrėjo, kaip spauda laikosi šalies įstatymų. 1996 metais įstatymas buvo pakeistas ir patobulintas, tam didelės įtakos turėjo ET ekspertų patarimai. Įstatyme buvo numatyta įkurti žiniasklaidos savireguliavimo sistemą – žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių, spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą bei kitas, iš demokratinių Europos šalių pasiskolintas institucijas. ET padėjo parengti ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą bei kitus žiniasklaidos teisės aktus. 1997 metais ET ekspertai pripažino, kad Lietuvos žiniasklaidos teisinė bazė yra viena demokratiškiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Kuriant 2000 metais priimtą Visuomenės informavimo įstatymą, garantuojantį spaudos laisvę ir atitinkantį visus tarptautinius standartus, prisidėjo ET ekspertai.
Lietuva pasiruošusi dalintis savo patirtimi su naujosiomis ET narėmis, kuriant įstatymus ir taisykles, reguliuojančius žiniasklaidą. 1995-2000 metais Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistikos centras surengė keliolika konferencijų Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Rumunijos žiniasklaidos ir valdžios atstovams apie Lietuvos žiniasklaidos teisinę bazę.Bendradarbiavimas savivaldos srityje
1993 metais įsijungusi į Europos Tarybos veiklą, Lietuva parodė, kad pritaria europiečių siekiams sukurti vieningą ir laisvą Europą, kur taiką užtikrina tolerancija skirtingų šalių papročiams ir tradicijoms. Tai būtų sunku įgyvendinti piliečių tiesiogiai neįtraukiant į visuomenės valdymo procesą ir sprendimų priėmimą bendruomenei rūpimais savivaldos klausimais, todėl Lietuva, kaip ir Europos Taryba, daug dėmesio skiria vietos ir regionų valdžios stiprinimui kiekvienoje šalyje. Lietuva pasirašė Europos vietos savivaldos chartiją 1996 metais, ji įsigaliojo 1999 metais.
Lietuvai buvo aktualu įgyvendinti Europos vietos ir regionų valdžios kongreso Rekomendaciją dėl Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo (1998 m.). Šiuo tikslu 2000 m. lapkričio 7-8 d. Vilniuje buvo organizuota tarptautinė konferencija „Europos vietos savivaldos chartija ir Lietuvos teisinė sistema”, kurią rėmė Europos Taryba, Danijos Vidaus reikalų ministerija bei buvusi Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Konferencijos tikslas buvo atskleisti Chartijos įtaką Lietuvos vietos savivaldos plėtrai, įvardyti pagrindinius klausimus suderinant teisės aktus su Chartijos reikalavimais bei susipažinti su Europos šalių patirtimi įgyvendinant Chartijos nuostatas.
Europos vietos savivaldos chartijos ratifikavimas reiškia, kad mūsų valstybė įsipareigoja suderinti vietos savivaldą reguliuojančius įstatymus su chartijos nuostatomis ir laikytis visų joje įtvirtintų principinių reikalavimų. Chartijos ratifikavimas neabejotinai buvo teigiamas žingsnis plėtojant demokratiją, įgyvendinant decentralizacijos ir subsidarumo principus Lietuvoje. Bendradarbiavimas vidaus reikalų srityje
Bendradarbiaujant su ET, Lietuvoje buvo parengtas įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” projektas, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 1998 m. gruodžio 17 d.
Lietuva dalyvauja ir Teritorinio prieglobsčio, pabėgėlių ir asmenų be pilietybės teisinių aspektų ekspertų komiteto bei Ekspertų komiteto pilietybės klausimais darbe, kur Estija, Latvija ir Lietuva turi vieną vietą Ekspertų komiteto darbo grupėje (susitarimo pagrindu). Dalyvavimas Komiteto posėdžiuose turi didžiulę reikšmę tobulinant teisės aktus pilietybės klausimais.
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Europos Taryba ir pinigų plovimo prevencijos srityje, kuri buvo labai svarbi integracijai į Europos Sąjungą. 1994 metais Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Europos konvenciją dėl pinigų išplovimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas.Socialinės apsaugos politika
Lietuva ratifikavo Europos socialinę chartiją 2001 m. gegužės 14 d., prisiimdama įsipareigojimus pagal privalomus jos straipsnius, susijusius su pagrindinėmis žmogaus socialinėmis teisėmis. Chartijos reikalavimų įgyvendinimą praplečia pastaruoju metu priimti nauji teisės aktai, tarp jų Dėl užsieniečių teisinės padėties, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai. Tobulinami darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, rengiamas darbo kodeksas. Daromi esminiai pakeitimai Žmonių saugos darbe įstatyme, kuris tiesiogiai yra susijęs su daugeliu chartijos reikalavimų.
Lietuva nuo 1999 m. gruodžio 1 d. tapo Europos laikinojo susitarimo dėl senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo socialinės apsaugos sistemų bei jo protokolo dalyve. Susitarimai taikomi skiriant senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas, šalpos (socialines) pensijas, ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpas, bedarbio pašalpas, šeimos pašalpas, pašalpas mirties atveju. Tarp kandidačių į ES nares Lietuva yra pirmoji valstybė, ratifikavusi Europos socialinės apsaugos laikinuosius susitarimus.Švietimas
Šių dienų Europoje auga visuomenės, siejamos tolerancijos, supratimo ir bendros europinės tapatybės suvokimo, svarba, o švietimas tampa ypatingai svarbus šiems tikslams pasiekti.
Antrajame ET viršūnių susitikime Strasbūre 1997 metais vienu iš Švietimo komiteto veiklos prioritetų paskelbus programą „Švietimas demokratiniam pilietiškumui”, Lietuvos institucijos skiria vis daugiau dėmesio demokratinio pilietiškumo projektams ir iniciatyvoms remti. 1998 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Pilietinio ugdymo įgyvendinimo švietimo įstaigose programą, kuri padėjo spręsti pilietinės visuomenės pagrindų, kaip mokomojo dalyko, įvedimo nuo 1998/1999 mokslo metų problemas.
Žvelgiant iš platesnės perspektyvos Europos Tarybos vaidmuo tampa ypač svarbus formuojant ne tik „mokyklinį” pilietinį ugdymą, bet ir kuriant demokratinį Lietuvos visuomenės gyvenimo modelį.Aplinkos apsauga
Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvenciją Lietuva ratifikavo 1996 metais. Šalys, pasirašiusios konvenciją, kas dveji metai privalo pateikti ataskaitą apie konvencijos reikalavimų vykdymą bei padarytas išimtis. Lietuva tiksliai laikosi Berno konvencijos reikalavimų dėl rūšių apsaugos.
Įgyvendinant Berno konvencijos reikalavimus, 1998 metais pradėtas vykdyti tarptautinis projektas „Nacionalinių ekologinių tinklų sukūrimas Baltijos šalyse Europos Tarybos europinio ekologinio tinklo kontekste”. Juo remiantis 2001 metais numatyta sukurti Lietuvos nacionalinio ekologinio tinklo koncepciją, pagrįsta Berno konvencijos „Emerald” tinklo principais.
1995 metų spalio mėnesį Sofijoje vykusioje Europos Tarybos šalių ministrų konferencijoje patvirtinta Visos Europos biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės strategija. Įgyvendinant šios strategijos veiksmų planą, didelis dėmesys skiriamas bendro ekologinio tinklo Europoje įkūrimui, biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės saugojimo priemones integruojant į kitus žemės ūkio, miškų ūkio, medžioklės ir žuvininkystės, statybų planavimo sektorius.
Europos Taryba domėjosi naftos gavybos telkinyje D-6 ekologiniu saugumu. Tai Lietuvai labai opus klausimas. 2003 metų gegužės 19 d., aplinkos ministras Arūnas Kundrotas susitiko su Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Aplinkos, žemės ūkio, vietinių ir regioninių reikalų komiteto nariu, Prancūzijos senatoriumi Danieliumi Goulet. Šis aukštas pareigūnas Komiteto įpareigojimu rengė pranešimą apie galimus naftos gavybos, kurią pradėjo kompanija „LUKoil“ telkinyje D-6 Rusijos Federacijai priklausančioje Baltijos jūroje dalyje greta Lietuvos sienos, padarinius. Buvo teigiama, kad Europos Taryba yra pasirengusi aktyviai tarpininkauti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims derantis su Rusija dėl telkinio D-6 ekologinio saugumo ir galimų avarijos pasekmių likvidavimo programų.
Susitikime dalyvavę Lietuvos aplinkosaugos specialistai kalbėjo apie mūsų visuomenės susirūpinimą Baltijos jūros ekologine būkle. Jų teigimu, naftos gavimas iš Baltijos gali kelti grėsmę ne tik pačiai jūrai, bet ir visai netoli nuo telkinio esančiam unikaliam gamtos kampeliui – Kuršių nerijai.
Deja, šis susitikimas nedavė norimų rezultatų Lietuvai, nes Rusija pradėjo vykdyti naftos išgavimo darbus Baltijos jūroje, neatsižvelgdama į Lietuvos priekaištus dėl galimų šių darbų sėkmių.Jaunimo aktyvumas
Europos Taryba turi unikalias priemones Europos jaunimo politikai plėtoti ir įgyvendinti – Europos jaunimo fondą ir Europos jaunimo centrus Strasbūre ir Budapešte.
Šiuo metu Europos Tarybos jaunimo politika išlieka pagrindiniu naujausios ir geriausios tarptautinės patirties šaltiniu – Europos jaunimo fondo finansuojamuose ir Europos jaunimo centrų organizuojamuose renginiuose kasmet dalyvauja šimtai Lietuvos jaunimo atstovų. Europos Tarybos Ministrų Komitetas ir Parlamentinė Asamblėja yra patvirtinusios rekomendacijas dėl jaunimo mobilumo, jaunimo dalyvavimo visuomenės gyvenime ir pilietinės visuomenės ateities, jaunimo informavimo ir konsultavimo, jaunimo nedarbo, neformalaus ugdymo. Šios rekomendacijos Lietuvoje panaudojamos formuojant jaunimo politiką.
Europos Tarybos globojama jaunimo kortelė „Euro 26” sudaro galimybę jaunimui iki 26 metų daugumoje Europos valstybių (taip pat ir Lietuvoje) lengvatinėmis sąlygomis keliauti, lankytis muziejuose, teatruose ir pan.
Dalyvavimas ET veikloje ir kontaktai su kitų valstybių atstovais padėjo plėtotis Baltijos šalių, Baltijos ir Šiaurės šalių, Baltijos ir Beniliukso šalių daugiašaliams kontaktams bei dvišaliams Lietuvos ryšiams su Vokietija, Lenkija, Švedija, Norvegija, Suomija, Belgija.

IŠVADOS

Lietuva įstojusi į Europos tarybą tinkamai išnaudoja savo narystės metus. Galima tvirtinti, kad Lietuvoje galioja pliuralistinė demokratija, užtikrinta teisėtumo viršenybė, iš esmės gerbiamos žmogaus teisės. Pasirašyti ir ratifikuoti svarbūs Europos Tarybos teisiniai dokumentai: Pataisyta socialinė chartija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir daugelis kitų svarbių dokumentų, prilygstančių išsivysčiusioms Europos šalims. Kaip liudija praktika, Europos Tarybos priimti dokumentai įtakojo mūsų teisinės sistemos formavimąsi bei įstatymų kūrimą.
Europos taryba padėdama įtvirtinti demokratinį stabilumą Europos politinių, teisinių ir konstitucinių reformų pagalba, padarė didelę įtaką plėtojant demokratiją Lietuvoje. Lietuva priimdama Europos tarybos įsipareigojimus bei teises sparčiai plėtė ir įtvirtino demokratiją. Tai padėjo Lietuvai tolimesnėje integracijoje tarptautinėse organizacijos.
Įgyvendinus Europos Tarybos tikslus bei uždavinius, šios organizacijos vieta Lietuvos užsienio politikoje pamažu pradėjo blėsti. Tačiau Lietuvos narystė ir dalyvavimas Europos Taryboje buvo būtinas rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Būtent Europos Taryba padėjo Lietuvai tapti pilnateise Europos sąjungos bei NATO nare.
Būtina paminėti, kad sėkminga Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba patirtis yra naudinga ne tik Lietuvai, bet ir naujosioms Europos Tarybos narėms. Lietuva siekia padėti kitoms Europos Tarybos valstybėms narėms ir kandidatėms įgyvendinti bendrus Europos vienybės tikslus. Lietuva palaiko gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir inicijuoja regionines bei subregionines programas Europos Tarybos rėmuose.

NAUDOTA LITERATŪRA

Dokumentai:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta Respublikos piliečių 1992 metų spalio 25 dienos referendume
Knygos ir straipsniai:

1. Europos Taryba – 800 milijonų europiečių. Vilnius, 2001;
2. Petrauskas Z.. Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
3. Žilimas D., Žaltauskaitė – Žalimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius, 2001
Interneto publikacijos:
1. Europos Tarybos informacijos biuras // www.coe.lt
2. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje įtvirtintas sovietų įvykdytas Baltijos šalių okupacijos faktas // www.lrs.lt
3. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija // www.am.lt

Leave a Comment