Korupcijos augimo priežastys ir jos prevencijos priemonės

Mūsų dienomis Lietuvoje korupcijos kaina visuomenės gyvenimui ir šalies ekonomikai yra svarbus klausimas, plačiai diskutuojamas tarp politikų, verslininkų, mokslininkų ir visuomenės. Pasaulio Banko atliktame korupcijos vidurio ir rytų Europos šalyse tyrime “Antikorupcija pereinamuoju laikotarpiu: įnašas politikos debatams” (2000 m.) Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose valstybės užvaldymo indeksas yra vidutinis, o administracinės korupcijos indeksas yra aukštas.

Tiesa, korupcija nėra dabarties fenomenas. Ji buvo žinoma jau senovėje, kai kūrėsi pirmosios valdžios struktūros. Seniausias dokumentas, liudijantis apie korupciją, buvo parašytas Asirijoje beveik prieš 5400 metų. JI nėėra susijusi su demokratine politine santvarka. Korupcija buvo ir autoritarinėse, ir diktatūrinėse sistemose. Korupcijos problema būdinga ir besivystančioms demokratinėms šalims, ir išsivysčiusioms demokratinėms šalims.

2000 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme Nr. VIII-1649 korupcija apibrėžiama kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veeiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už

ž atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas. Tačiau šis korupcijos apibrėžimas, apimantis tik valstybės tarnybą, neatitinka šių dienų realijų. Šiais laikais korupcija privačiame sektoriuje kelia rimtą pavojų, nes veikia valstybinį sektorių. Todėl apibendrinant galima būtų teigti, kad korupcija yra bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant asmenų ir valstybės interesams
Įdomų korupcijos apibrėžimą pasiūlė R. Klitgaardas. Pagal R. Klitgaardo modelį korupcija atsiranda tik tada, kai monopolinis sprendimas vertybių ar paslaugų srityje yra priimamas neviešai ir be asmeninės atsakomybės už pasirinkimo rezultatus rizikos.
Korupcijos požymiai valstybės tarnyboje, kituose valstybės ir privačiame sektoriuose kenkia irr kelia rimtą grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms, teisinei sistemai, pakerta tinkamą valdymą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą, iškreipia konkurenciją, stabdo ekonominę plėtrą ir kelia pavojų demokratinių institucijų stabilumui ir visuomenės moralei, todėl rengiamos kovos su ja priemonės turi būti nuoseklios, visapusiškos ir ilgalaikės. Ypač daug dėmesio turi būti skirta korupcijos apraiškų prevencijai ir neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principo įgyvendinimui, visuomenės nepakantumo šiam reiškiniui ugdymui, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui kovoje su korupcija plėtoti.
Korupcijos prielaidos
Korupcija nėra tolygiai paplitusi valstybėje, ir, norint sė
ėkmingai kovoti su korupcija, labai svarbu išsiaiškinti tikslesnes korupcijos paveiktas vietas valstybės valdžios ir valdymo srityse tarp valstybės tarnautojų ir pareigūnų, privačiame sektoriuje. Korupcijos mastą Lietuvoje, labiau atitinkantį tikrovę, ir korupcijos priežastis, būtų galima nustatyti nuolat analizuojant atskirų visuomenės socialinių grupių apklausų bei teisėsaugos institucijų veiklos rezultatus.
Tarptautinės visuomeninės antikorupcinės organizacijos “Transparency International” 2004 m. tyrimo apie korupcijos problemą duomenimis, 61 % apklaustųjų mano, kad korupcija yra įsigalėjusi visose viešojo administravimo srityse, tuo ji griauna pasitikėjimą mūsų valstybe, 18 % teigia, kad korupcija yra paplitusi, tačiau su šiuo reiškiniu susiduria daugelis valstybių, o 13 % – pasitaiko atskiri korupcijos faktai. Nors lyginant su 2002 m. šiais metais kritiškai vertinančių korupcijos paplitimo mastus Lietuvoje sumažėjo, tarp beveik dviejų trečdalių apklaustųjų vis dėlto vyrauja pesimistinės nuotaikos. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas santykinai išskiria šias korupcijos prielaidas:
· bendrosios socialinės – tai galėtų būti nedarbas, sveikatos draudimo sistemos netobulumas, maži valstybės tarnautojų atlyginimai ir pan.;
· teisinės – tai teisės aktų netobulumas, dažnas keitimas bei kolizijos, nebaudžiamumas, kontrolės sistemų, liudytojų apsaugos programų, teisinių procedūrų ir priemonių, pareigūnų skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo procedūrų netobulumas, profesinių elgesio kodeksų valstybės tarnyboje nebuvimas ir pan.;
· institucinės – tai ne visose institucijose taikomas rotacijos principas, motyvacinė karjeros sistema, neišplėtotos vidaus ir išorės audito sistemos, nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, nepašalintos prielaidos korupcijai skiriant įmonių, kuriose vy
yrauja valstybės kapitalas, vadovus, nustatant jų atsakomybę ir pan.;
· visuomenės pilietiškumo stokos – tai visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas, nesipriešinimas korumpuotiems valstybės tarnautojams, piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje;
· išorinių veiksnių įtakos – tai tarptautinės korupcijos atsiradimas, tinkamų sąlygų atskirų ūkio subjektų sąžiningai konkurencijai nesudarymas, pasienio kontrabandos ir korupcijos specifika ir pan.
“Transparency International” 2004 m. atlikto tyrimo duomenimis, apklaustųjų nuomone, korupcijos plitimą lemią šios trys pagrindinės priežastys: pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atsakomybės ir atskaitomybės stoka (49 %), pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų moralinės atsakomybės stoka (43 %) ir teisinės bazės silpnumas (39 %). Be to, per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos gyventojai dažniausiai buvo susidūrę su korupcija medicinos ir socialinės paramos srityse, kelių policijos muitinės veiklos srityse. Vadinasi galima teigti, kad korupcija yra visuomenei ir valstybei aktuali problema, kuriai spręsti būtinos adekvačios priemonės.
Korupcijos prevencijos sąvokaKorupcijos prevencija – vienas svarbiausių kiekvienos demokratinės šalies uždavinių norint užtikrinti šalies socialinę-ekonominę plėtrą ir korupcijos mažėjimą.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme korupcijos prevencija yra apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Korupcijos prevencijos tikslas – užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plėtrai – pašalinti teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragas, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai. Korupcijos prevencija siekiama, kad ko
orupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją, kurti socialinę gerovę, stiprinti nacionalinį saugumą, didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę.
Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą pagrindiniai korupcijos prevencijos uždavinys yra atskleisti korupcijos priežastis, sąlygas ir jas šalinti; atgrasinti asmenis nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo; užtikrinti realų ir veiksmingą korupcijos prevencijos teisinį reguliavimą; teisinėmis, organizacinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis sukurti tinkamą ir veiksmingą korupcijos prevencijos organizavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą; įtraukti į korupcijos prevenciją gyventojus, visuomenines organizacijas; skatinti skaidrų ir atvirą viešųjų paslaugų teikimą. Korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
1) teisėtumo – korupcijos prevencijos priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą;
2) visuotinio privalomumo – korupcijos prevencijos subjektais gali būti visi asmenys;
3) sąveikos – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą;
4) pastovumo – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumo užtikrinimas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatus bei teikiant pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių veiksmingumo didinimo institucijai, kuri pagal savo kompetenciją įgaliota įgyvendinti tokius pasiūlymus.

Korupcijos prevenciją įgyvendinančios institucijos
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytą korupcijos prevenciją vykdo Vyriausybė; Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT); kitos valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos.
Vyriausybė užtikrina korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą jai pavaldžiose įstaigose, numato korupcijos prevencijos įgyvendinti būtinas lėšas, dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai, rengia Nacionalinę kovos su korupcija programą ir teikia ją Seimui tvirtinti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija analizuoja valstybės tarnautojų etikos problemas,siekdama teikia pasiūlymus dėl kovos su korupcija programų, teisės aktų priėmimo bei tobulinimo, apibendrina įvairių sričių teisės normų, nustatančių tarnybinės etikos reikalavimus, taikymą ir dalyvauja jas rengiant bei kodifikuojant.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) – nepriklausoma antikorupcinė institucija, kuri atskaitinga Respublikos Prezidentui ir Seimui, buvo įsteigta 1997 metų rudenį. STT veikla, atsižvelgus į pasaulio praktiką ir tarptautinių ekspertų nuomonę, yra nukreipta į nusikaltimų atskleidimą, korupcijos prevenciją ir visuomenės švietimą.

STT veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais. STT spręsdama pavestus uždavinius, palaiko tarnybinius ryšius bei bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, taip pat įstaigomis, organizacijomis bei įmonėmis, skatina fizinių ir juridinių asmenų iniciatyvą įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones. STT per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais teikia visuomenei informaciją apie korupcijos kontrolės ir prevencijos programų bei priemonių įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų vykdomą antikorupcinę veiklą.

STT išskiria šias kovos su korupcija problemas:
· nuolatinės, kovai su šiuo sudėtingu reiškiniu visame pasaulyje būdingos problemos (nusikaltimų latentiškumas, jų sudėtingumas, reikalaujantis daug laiko ir lėšų tyrimui ir pan.);
· specifinės, mūsų šaliai būdingos kovos su korupcija problemos. Iš kovos su korupcija problemų, būdingų Lietuvai, visų pirma galima išskirti tam tikrus įstatymų trūkumus. Tai asmeninės atsakomybės už priimtus kolektyvinius administracinius sprendimus nebuvimas, tarnautojų bei pareigūnų veiklos neapibrėžtumas, liudytojų apsaugą užtikrinančių įstatymų įgyvendinimo spragos. Korupcijos lygiui šalyje sumažinti būtų naudingas verslą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas, sudarant palankesnes sąlygas plėtoti verslą, ir aktyvesnis visuomenės dalyvavimas antikorupcinėje veikloje. Kovai su korupcija Lietuvoje taip pat padėtų kai kurių tarptautinių sutarčių ir konvencijų, skirtų kovai su korupcija, spartesnis ratifikavimas.

Korupcijos prevencijos priemonės
Remiantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu galima išskirti tokias korupcijos prevencijos priemones:
1) korupcijos rizikos analizė;
2) kovos su korupcija programos;
3) teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas;
4) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimas;
5) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams;
6) visuomenės švietimas ir informavimas;
7) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas;
8) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės.
Korupcijos rizikos analizė
Korupcijos rizikos analizė apibrėžiama kaip valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka bei motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms. Korupcijos rizikos analizę atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Tai tokios įstaigų veiklos sritys, kur buvo padarytas korupcinis nusikaltimas; kur veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu; kur naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija; kur pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas. Taip pat valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė. Valstybės ar savivaldybės įstaigoje korupcijos tikimybės nustatymas turi būti atliekamas kiekvienų metų III ketvirtį.
Valstybės ar savivaldybės įstaiga, nustačiusi korupcijos tikimybę ir veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, privalo ne vėliau kaip per mėnesį nuo korupcijos tikimybės nustatymo neatlygintinai pateikti STT motyvuotą išvadą dėl korupcijos tikimybės valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje ir dokumentų, pagrindžiančių didelę korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje, kopijas. Taip pat valstybės (savivaldybės) ir nevalstybinės įstaigos, gavusios STT prašymą pateikti informaciją, kurios reikia korupcijos rizikos analizei valstybės ar savivaldybės įstaigoje atlikti, privalo ne vėliau kaip per mėnesį neatlygintinai pateikti STT turimą informaciją.
STT, nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina gautą nurodytą informaciją pagal vieną ar kelis kriterijus (valstybės (savivaldybės) įstaiga yra savarankiška biudžetinių asignavimų valdytoja; Valstybės kontrolė, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai nustatė valstybės (savivaldybės) įstaigos veiklos pažeidimų; gauta kitos informacijos apie korupcijos apraiškas valstybės (savivaldybės) įstaigos veikloje (operatyvinė informacija, gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija) ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos priima sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos korupcijos rizikos analizės atlikimo. Apie priimtą sprendimą STT informuoja atitinkamos valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovą.
Atlikus valstybės ar savivaldybės įstaigos korupcijos rizikos analizę, surašoma motyvuota išvada dėl atitinkamos įstaigos kovos su korupcija programos parengimo bei pateikiami pasiūlymai dėl programos turinio. Išvadoje gali būti rekomenduojamos ir kitos korupcijos prevencijos priemonės valstybės ar savivaldybių įstaigoms, atsakingoms už jų įgyvendinimą. Korupcijos rizikos analizė atliekama ir motyvuota išvada valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje atlikta korupcijos rizikos analizė, vadovui pateikiama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo sprendimo atlikti korupcijos rizikos analizę priėmimo dienos. Motyvuotos išvados formą ir turinį nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi iš STT motyvuotą išvadą dėl atitinkamos įstaigos kovos su korupcija programos parengimo ir (ar) pasiūlymus dėl programos turinio, per 3 mėnesius nuo šios išvados ir pasiūlymų gavimo dienos pateikia STT informaciją apie išvadoje nurodytų korupcijos prevencijos priemonių vykdymą.
2003 metais STT atliko 8 viešojo administravimo sistemų analizę (labiausiai korupcijos paveiktų veiklos sričių Lietuvoje analizė, neapskaitomos (šešėlinės) ekonomikos analizė, naftos ir dujų mokesčio sistemos analizė, korupcijos prevencijos darbo trūkumų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje analizė, žemės reformos vykdymo ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo analizė, sveikatos apsaugos priežiūros sistemos analizė, Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo kokybinę ir kiekybinę analizę, korupcijos pasireiškimo tikimybės Vidaus reikalų ministerijos veiklos srityse.
Kovos su korupcija programos
Kovos su korupcija programos gali būti Lietuvos Respublikos nacionalinė, šakinės, institucinės ir kitos. Nacionalinę kovos su korupcija programą rengia, jos įgyvendinimą organizuoja ir kontroliuoja Vyriausybė dalyvaujant STT. Šakines (apimančias kelių valstybės ar savivaldybių įstaigų veiklos sritis), institucines ir kitas kovos su korupcija programas rengia valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, kurias Nacionalinė kovos su korupcija programa ir kiti norminiai aktai įpareigoja tokias programas parengti. Institucines kovos su korupcija programas taip pat rengia valstybės ar savivaldybių įstaigos, kuriose buvo atlikta korupcijos rizikos analizė ir pasiūlyta parengti tokią programą.
Kovos su korupcija programos rengiamos vadovaujantis šiuo Įstatymu, Nacionaline kovos su korupcija programa bei kitais teisės aktais, atsižvelgiant į STT pasiūlymus ir kitą informaciją. Nacionalinę kovos su korupcija programą Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, o kitas programas – jas parengusios valstybės ar savivaldybės įstaigos ar nevalstybinės įstaigos vadovas. Jis asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą. Programų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų vadovai ar šių įstaigų struktūriniai padaliniai arba asmenys, įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje. STT stebi, kaip įgyvendinami jos pateikti pasiūlymai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, padedant šalies ir užsienio ekspertams praėjusiais metais STT buvo parengtas Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos projektas. 2001 m. lapkričio 28 d. šios programos projektui pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2002 m. sausio 17 d. Nacionalinę kovos su korupcija programą nutarimu patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos tikslas – sumažinti korupciją Lietuvoje, siekti, kad ji kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją ir stiprinti nacionalinį saugumą. Minėtos programos įgyvendinimas numatytas 2002–2007 metais. Pagrindinis joje nurodytų priemonių įgyvendinimo koordinatorius – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
STT kovos su korupcija duomenimis 2003 metais STT įgyvendino šias Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 patvirtintos Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos 2003 metų įgyvendinimo priemonių plane numatytas priemones:
· tobulino įstatymus ir kitus teisės aktus, nustatančius politikų ir valstybės tarnautojų, galinčių turėti įtakos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ar kito turto skyrimui, veiklą;
· parengė siūlymus dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo ir pateikė juos Teisingumo ministerijai;
· išanalizavusi valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, parengė teisės aktų, nustatančių asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus valstybės ir savivaldybių institucijose, apsaugą nuo susidorojimo administracinėmis priemonėmis, projektus;
· parengė teisės akto, nustatančio valstybės ir savivaldybių įstaigose korupcijos prevenciją ir kontrolę vykdančių padalinių ar pareigūnų, kuriems pavesta tokias funkcijas atlikti, veiklą ir bendradarbiavimą su kitomis valstybės įstaigomis, projektą.
Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas
Teisės aktą, reglamentuojantį visuomeninius santykius, kuriuose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, rengianti ar priimanti valstybės (savivaldybės) įstaiga privalo atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir išnagrinėti kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų atliktą teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Galiojančių teisės aktų antikorupcinis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jų taikymo praktiką ir pateikiamas juos priėmusiai ar jų priėmimą inicijavusiai valstybės ar savivaldybės įstaigai. Ši įstaiga nusprendžia, ar tikslinga tobulinti teisės aktą. Teisės aktų bei jų projektų antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos ar ministro siūlymu.
STT pateiktais duomenimis 2003 metais STT atliko daugiau kaip 130 teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, pateikta pastabų ir pasiūlymų dėl 50 teisės aktų projektų. Antikorupciniu požiūriu vertinti teisės aktų projektai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą, žemės reformos vykdymą, vietos savivaldą, nacionalinio saugumo pagrindus, politinių partijų ir organizacijų finansavimą bei jo kontrolę, politikų ir valstybės tarnautojų etiką, naftos, dujų ir šilumos ūkius, labdarą ir paramą, ES struktūrinių fondų lėšų administravimą, paskirstymą, atsakomybę bei kontrolę, sveikatos apsaugą, viešuosius pirkimus, alkoholio ir tabako kontrolę, vienkartinį gyventojų turto ir piniginių lėšų deklaravimą, teisinę atsakomybę už teisės pažeidimus, medžioklę ir kita.
Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimas
Siekiant, kad valstybės (savivaldybės) įstaigoje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys įstaigos vadovo, valstybės politiko prašymu yra teisėtai renkama ir pateikiama teisėsaugos ir kontrolės institucijų informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje.
Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės (savivaldybės) įstaigoje, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat valstybės (savivaldybių) įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pateikimas yra privalomas.
2003 metais STT pagal valstybės ar savivaldybės įstaigų vadovų prašymus surinko ir pateikė informaciją apie 179 asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje.
Sprendimą dėl prašymo, kad STT pateiktų informaciją apie asmenį, priima jį skiriantis ar paskyręs įstaigos vadovas arba valstybės politikas. Priimant sprendimą atsižvelgiama į pareigas, darbo pobūdį bei turimus duomenis apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės (savivaldybės) įstaigoje, taip pat įvertinamas tokio sprendimo reikalingumas bei pagrįstumas.
STT, gavusi raštišką prašymą, surenka ir raštu pateikia jos pačios bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, valstybės tarnautojų registro. Teisėsaugos ir kontrolės institucijos gali pateikti turimą informaciją ir savo iniciatyva.

Pateikta informacija yra vienas iš pagrindų, apibūdinančių asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės (savivaldybės) įstaigoje, patikimumą. Asmuo, praradęs pasitikėjimą, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės (savivaldybės) įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų.
Visuomenės švietimas ir informavimas
Visuomenės ir žiniasklaidos antikorupcinio švietimo tikslas – supažindinti Lietuvos Respublikos gyventojus su korupcijos keliamu pavojumi, skatinti juos nesitaikstyti su korupcija, aktyviai su ja kovoti. Visuomenė negauna pakankamai informacijos apie savo teises ir galimybes aktyviai pasipriešinti korupcijai. Reikėtų šviečiamosios kampanijos, kurios tikslas – įtraukti gyventojus į kovą su korupcija, atskleisti moralinę, visuomeninę ir finansinę korupcijos žalą, nurodyti pasipriešinimo jai galimybes. Šiam tikslui įgyvendinti turėtų būti rengiamos specialias radijo, televizijos laidas, kuriama vaizdinė reklama, leidžiami informaciniai leidiniai, teikiama informacija specializuotuose spaudos leidiniuose apie korupcijos žalą visuomenei ir valstybei, pasipriešinimo jai galimybes, rengiami mokomieji seminarai antikorupcine tema.
Atskleidžiant korupcijos atvejus ir pranešant apie piktnaudžiavimą pareigomis, ypatingas vaidmuo suteikiamas žiniasklaidai. Korupciniai nusikaltimai, itin kenkiantys visuomenei ir valstybei, turi būti išskirti iš konkurencinės žiniasklaidos subjektų kovos bei politinių simpatijų ar antipatijų, apie juos ir kitus reiškinius turi būti rašoma labai nešališkai ir atsakingai.
Antikorupcinis švietimas privalo turėti savo vietą visuomenės švietimo sistemoje – tiek bendrojo lavinimo, tiek aukštosiose mokyklose
Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis 2003 metais STT inicijavo 15 televizijos laidų, skirtų kovai su korupcija, parengė ir išplatino apie 90 pranešimų spaudai, iš jų 72 skelbiami STT interneto tinklalapyje. STT inicijavo 54 straipsnius centrinėje ir regioninėje spaudoje apie kovą su korupcija. Pagrindiniuose šalies periodiniuose leidiniuose (nacionalinėje ir regioninėje spaudoje) buvo publikuota apie 700 pranešimų, kuriuose buvo rašoma apie STT ir jos veiklą, korupcijos apraiškas ir atskirus rezonansinius atvejus. STT darbuotojai 2003 metais surengė 27 seminarus (mokymus) bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų mokytojams bei dėstytojams antikorupcinio švietimo klausimais, savivaldybių, „Sodros”, Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento, muitinės, Kauno policijos darbuotojams apie kovą su korupcija. 2003 metais STT inicijavo diagnostinį tyrimą „Korupcijos apraiškos šalies mastu atrinktose apskrityse ir jose esančiose savivaldybėse 2004 metais“, kuriuo siekiama nustatyti korupcijos apraiškas ir paplitimo lygį Lietuvos mastu, t. y. išsiaiškinti labiausiai korupcijos pažeidžiamas sritis apskričių ir savivaldybių lygiu. STT dalyvavo bendrame Jungtinių Tautų vystymo programos ir STT projekte „Korupcijos prevencija šviečiant, informuojant ir sąmoninant visuomenę“, kurio tikslas – antikorupcinio sąmoningumo didinimas pasitelkiant jaunimo švietimą, antikorupcinės informacijos platinimą, sociologinės bazės plėtrą ir supratimo apie politinių partijų ir kampanijų finansavimą didinimą, tuo prisidedant prie pilietinės visuomenės ugdymo. Pradėtas darbas kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamentu siekiant parengti aukštųjų mokyklų antikorupcinių studijų programas.

Lietuvai, atkūrus demokratinę visuomenę ir rinkos ekonomiką, ir toliau labai svarbu rengti bei įgyvendinti priemones, padėsiančias užkirsti kelią korupcijos pavojui: šešėlinės ekonomikos įsigalėjimui šalies viduje, korupcijai iš svetur, mėginimams daryti įtaką šalies politinei sistemai arba riboti jos suverenumą. Korupcijos požymiai valstybės tarnyboje, kituose valstybės ir privačiame sektoriuose kenkia demokratijai, ekonomikai ir teisės sistemai. Todėl rengiamos kovos su ja priemonės turi būti nuoseklios, visapusiškos ir ilgalaikės. Vadinasi ypatingas dėmesys turi būti skirtas korupcijos prevencijai, neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principo įgyvendinimui, visuomenės antikorupcinės iniciatyvos ugdymui, tarptautinam bendradarbiavimui kovojant su korupcija. Įgyvendinant radikalias korupcijos prevencijos priemones, būtina kompleksiškai šalinti šio neigiamo socialinio reiškinio priežastis, stiprinti teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų sistemą, skatinti glaudesnį jų bendradarbiavimą su visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ugdyti visuomenės narių pilietinę sąmonę ir nepakantumą negerovėms. Valstybės teisėsaugos institucijos turėtų veiksmingai derinti korupcijos prevenciją su baudžiamuoju persekiojimu. Visuomenės nepakantumas korupcijai turi būti pradedamas ugdyti bendrojo lavinimo mokyklose pagal specialią mokomąją programą, susijusią su kitomis švietimo ir mokslo programomis. Korupcijos prevencija – vienas svarbiausių kiekvienos demokratinės šalies uždavinių norint užtikrinti šalies socialinę-ekonominę plėtrą ir korupcijos mažėjimą.

Literatūros šaltiniai

1. 2002 m. gegužės 28 d Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas Nr. IX-904. Vilnius.
2. 2000 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas Nr. VIII-1649. Vilnius
3. 2002 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” Nr. Nr. IX-711. Vilnius
4. 2001 m. gegužės 10 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO REZOLIUCIJA “DĖL KOVOS SU KORUPCIJA”. Vilnius.
5. 1999 11 04 Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos. Strasbūras.
6. http://www.stt.lt
7. http://www.transparency.lt

Leave a Comment