KOP vaidmuo NATO pajėgose

KJP vaidmuo NATO pajėgose

RAŠTO DARBAS

VILNIUS
2004
ĮŽANGA

Karinis laivynas tikriausiai atsirado taip pat senai kaip ir “civilinis”. Žmonės sugalvojo susirišti plaustą ar išskaptuoti luotą, matyt, tada ir sugalvojo, kad galima kariauti ne tik ant sausos žemės. Taigi, dabar mes (visi žmonės), turime visai neblogos karinės plaukiojančios technikos, kurios kai kurie pavyzdžiai gali sunaikinti visą miestą ir negrįžtant į baze plaukioti visomis jūromis ir vandenynais po metus ir daugiau

Karinis jūrų laivynas

Taigi, šiuolaikiniai laivai (XX-XXIa) pagal klases:

Mažiausi kariniai laivai yra skirti pakrantės (sienų) apsaugai ir patruliavimui, taaip didesnių laivų eskortavimui. Tai silpnai šarvuoti bei gana silpnai (arba vienpusiškai) ginkluoti laivai. Jų yra labai daug rūšių:

Fearless klasės patruliniai kateriai

(tačiau juos galima priskirti ir torpediniam kateriam)

PACV – priešlėktuvinis kateris
WPB – patrulinis kateris (lengvai apginkluotas, mažiau nei 100 pėdų ilgio)
PC (PCC) – (submarine chaser (L))- korveto dydžio kovos su povandeniniais laivais laivas (rusiškoje klasifikacijoje MPK – maly protivolodočnyj korabl’)
PCE – patrulinis eskortavimo laivas – dažniausiai korvetas
PGT – torpedinis kateriai
FF – fregatos (anksčiau vadintos DE – Destroyer escorts) –dažniausiai optimizuotos atlikti kokiai nors vienai užžduočiai (priešlėktuvinės, priešpovandeninės (dažniausiai), priėšlaivinės), kitokia ginkluotė dažniausiai tiktai nedidelė ir gynybinė.

FFG (Fregat URO (rus.)) – fregata apginkluota valdomomis raketomis, dažniausiai lengvomis priešlėktuvinėmis (veikiančios tik vieną taikinį, bet ne kažkokį oro plotą) bei paviršius – paviršius (t.y priešlaivinėmis Harpoon, Exocet.)

Duke klasės fregata (F

FFG)

Yra viena didelė problema su laivų klasifikacijomis – tai minininkai (eskadriniai ir t.t), nes realiai, dabartiniai minavimui/išminavimui skirti laivai yra nelabai dideli, nestipriai ginkluoti ir labai specializuoti, o tie minininkai (eskadrenyje minonoscy ir tt.) dabar klasifikuojami kaip Destroyers (Naikintojai) arba net kaip kreiseriai.

MHA –minų medžiotojai – dažniausiai silpnai ginkluoti, perdaryti iš banginių medžioklės ar kitų civilinių laivų.
MM (C,D, F) – minininkas – specializuotas laivas jei didelis tai arba naikintojas arba eskadrinis minininkas.
D-( Destroyer) –naikintojai.
DDG (eskadreny minonosec URO)–naikintojas ginkluotas priešlėktuvinėmis (ir/arba priešlaivinėmis raketomis) kaip pagrindine ginkluote.

Taigi šiuolaikinių laivų tipų yra labai daug ir labai įvairių. Dabar aiškėja, kad negalima padaryti vienareikšmiškos klasifikacijos, nes laivai turintys tą pačią vandens talpą gali būti skirti visiškai skirtingoms užduotims vykdyti.

Karinių jūrų pajėgų funkcijos:
· teritorinės jūūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;
· pakrančių ir laivybos apsauga;
· šalies vandenų prieigų, uostų apsauga ir gynyba;
· laivų konvojavimas;
· evakuacijos ir gelbėjimo darbai;
· minų aptikimas ir neutralizavimas;
· paieškos ir gelbėjimo bei kitų specialiųjų užduočių vykdymas
Kovinis KJP rengimas

Kovinio KJP parengimo tikslas – užtikrinti atskirų KJP karių ir karinių vienetų parengimą vykdyti savo užduotis taikos ir krizės atveju.

Pats kovinis rengimas vyksta vadovaujantis kovinio parengimo planais dviem pakopomis; pirmiausia kariai yra rengiami individualiai, o tik po to pereinama prie kolektyvinio re

engimo. Rengimo sąlygos priklauso nuo reikalaujamo rezultato, ir todėl jos gali būti nuo kasdienių iki artimų realiai kovinei situacijai.

Visos kovinio parengimo programos yra parengtos remiantis NATO standartais. Tai užtikrina efektyvų bendradarbiavimą ir labai gerą sąveikumą su kitų šalių koviniais vienetais.

Karinės jūrų pajėgos, kaip ir kitos kariuomenės rūšys, siekia parengti savo rezervą. Atsižvelgiant į tarnybos specifiką KJP rengia ne tik būtinosios tarnybos karius rezervui, bet ir profesionalus. Kovinio rengimo programos jau keletą metų efektyviai yra vykdomos rengiant rezervo karininkus ir liktinius aukštosiose mokyklose.

NATO

Aljansas yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų lygiateisių valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Visos valstybės Aljanso narės išsaugo visišką suverenitetą ir nepriklausomybę. Būtent valstybių lygiateisiškumas, konsensusu paremtas sprendimų priėmimo demokratiškumas įgyvendinamas formaliai visų valstybių atstovų, turinčių vienodas teises sutikti ar nesutikti, ar pateikti savo argumentus. NATO nebalsuojama. Aljansas neturi didesnės galios už valstybinę atskirais klausimais. Būdama daugianacionalinė tarpvyriausybinė laisvų ir nepriklausomų valstybių sąjunga, ji neturi didesnės, negu jos valstybės narės įtakos ir neatlieka savarankiškos politikos formavimo funkcijų. Bet kokiam sprendimui, kurį pateikia valstybė ar jų grupė, ieškoma forma, kuriai pritartų visos be išimties valstybės. NATO sprendimai po diskusijų ir valstybių konsultacijų priimami pagal susitarimą
Aljansą galima palyginti su forumu, kuriame valstybės kartu konsultuojasi ir bendradarbiauja saugumo, politiniais, kariniais, ekonominiais, mokslo ir ki

itais klausimais. Remdamosi Sutarties 5 straipsniu, NATO karinės struktūros imasi veiksmų prieš bet kokią agresijos, iškylančios Aljanso narės teritorijai, formą. Aljansas taip pat plėtoja struktūras, kurios padeda kurti bendros gynybos principus, infrastruktūrą, bendras karinio parengimo ir pratybų programas.
Aljansas reiškia transatlantinį NATO Europos valstybių, JAV ir Kanados bendradarbiavimą, kurio tikslas – užtikrinti taiką ir saugumą visoje transatlantinėje erdvėje. Transatlantinis saugumas yra vienas iš svarbiausių NATO gyvavimo elementų. Aljansas bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) yra vienintelės Europos institucijos, kurių veikloje aktyviai dalyvauja JAV ir Kanada.
Pagrindinis narystės aljanse privalumas yra didesnis saugumas ir stabilumas bei garantas, kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą – ir kiekviena atskirai, ir visos kartu. Sutartis užtikrina, kad atsiradus grėsmei šalies saugumui, nė vienai šaliai nereikės pasikliauti tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais.
Pagrindinis Aljanso integruotų karinių pajėgų uždavinys – garantuoti valstybių saugumą ir teritorinį vientisumą, prisidėti prie saugumo Europoje palaikymo, krizių valdymo ir, svarbiausia, užtikrinti NATO valstybių gynybą

NATO integruotą karinę struktūrą sudaro pajėgos, kurias NATO valstybės, atsižvelgdamos į situaciją ir tam tikras sąlygas, priskiria Aljansui. Jos yra trijų kategorijų: neatidėliotino reagavimo, reagavimo pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos ir rezervas.
Reagavimo pajėgas sudaro visapusiškos, sausumoje greitai perdislokuojamos bei aukšto pasirengimo oro ir jūrų pajėgos, bet ku

uriuo momentu galinčios būti panaudotos kariniams veiksmams. Aljanso reagavimo pajėgos susideda iš neatidėliotino ir greito reagavimo pajėgų, kurias sudaro sausumos, oro ir jūrų pajėgų dalys.
Pagrindinės gynybos pajėgos yra svarbiausias naujos pajėgų struktūros elementas. Jas sudaro aktyvios ir mobilizuotos sausumos, oro ir jūrų pajėgos, galinčios atgrasyti nuo prievartos panaudojimo ir atremti agresiją. Joms priklauso įvairaus pasirengimo daugianacionaliniai ir nacionaliniai junginiai, kurie gali būti pasitelkti krizėms valdyti.
Rezervo pajėgos susideda iš kitų skirtingo pasirengimo pajėgų, kurios priešui atgrasinti, krizėms valdyti bei gynybos tikslais gali būti panaudotos kiekvienam NATO sausumos ar jūrų regionui sustiprinti.

NATO nori, kad viso pasaulio karinės jūrų pajėgos,koordinuodamos savo veiksmus su kitomis tarnybomis, privalo vieningai kovoti prieš tarptautinį terorizmą

Leave a Comment