Komunikacijos teorija socialiniuose moksluose

Turinys

Įvadas 3
Komunikacijos samprata 4
Masinė komunikacija 4
Socialiniai mokslai 5
MK visuomenėje – socialiniuose moksluose 5
Politinės – ekonominės MK teorijos 7
Išvados 8
Literatūros sąrašas 9Įvadas
Komunikacija [lot. communicatio – pranešimas] 1. susisiekimas (transportas, ryšiai); 2. bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais .
Komunikacijos teorija gan plačiai taikoma ir naudojama socialiniuose moksluose. Ji teigia, jog kiekvienas visuomenės reiškinys yra tyrinėjimo objektas. Referate daugiau dėmesio skirsiu masinei komunikacijai bei jos priemonėm, nes manau, jog tai yra gana glaudžiai susiję su komunikacijos teorijos pritaikomumu socialiniuose moksluose.
Dažnai pagrindine masinės komunikacijos priemone laikoma žiniasklaida, kuri dar vadinama „ketvirtąją valdžia“.

Pagrindinis referato tikslas – išsiaiškinti komunikacijos teeorijos pritaikymą socialiniuose moksluose, ypač politikos moksluose.

Referato uždaviniai:

 Apžvelgti kas yra masinė komunikacija;
 Trumpa socialinių mokslų apžvalga bei komunikacijos teorija juose.Komunikacijos samprata
Komunikacija yra apibrėžiama įvairiai. Paminėsiu keletą apibrėžimo variantų:
 Apima viską, kas gali būti signalizuojama ir pastebima, net jei tai vyksta neabipusiškai.
 Tai socialinė sąveika per pranešimus.
 Yra keitimasis informaciniais ženklais (kalba, vaizdais, gestais, mimika, judesiais, daiktais), ko nors pranešimas, paskelbimas, idėjų bei minčių perdavimas ir paskleidimas.
 Keitimasis reikšmėmis, t.y. pranešimų perdavimas ir priėmimas.
 Informacijos tvarkymo ir keitimosi ja procesas.
Kitaip tariant, įvvairialypis informacinis procesas, tai – komunikacija. Šiam procesui būdinga išraiškų gausa: daina, spektaklis, televizijos laida, nuotrauka ir t.t. Visa komunikacinė aplinka santykinai yra dvejopa – pastovi ir kintanti.
Komunikacijos reiškinys klasifikuojamas remiantis įvairiais kriterijais :
 Pagal komunikacijos dalyvių sąveikos tipą skiriama tarpasmeninė, viešoji ir

r masinė komunikacija;
 Pagal informacijos perdavimo tikslingumą – tikslinė ir netikslinė komunikacija;
 Pagal vartojamas priemones – verbalinė ir neverbalinė;
 Pagal kontakto pobūdį – tiesioginė ir netiesioginė;
 Pagal trukmę – ilgalaikė ir trumpalaikė;
 Pagal rezultatyvumą – baigta ir nebaigta;
 Pagal informacijos funkcionavimo vietą – vidinė ir išorinė;
 Pagal sistemos, kurioje funkcionuoja informacija, specifiką – iki biologinę biologinė, socialinė.
Nė viena klasifikacija nėra visaapimanti. Daugelį komunikacijos situacijų galime vertinti kaip kelių komunikacijos rūšių sandūrą.Masinė komunikacija
Masinė komunikacija, dar vadinama MK, yra komunikacijos rūšis, išskirta pagal dalyvių sąveikos tipą. Šis terminas buvo pradėtas vartoti 1930 m. Tiksliau sakant tai – masinės komunikacijos priemonėmis skleidžiami kūrėjų pranešimai, skirti didelei, heterogeniškai, skirtingose vietose esančiai auditorijai.
Masinės komunikacijos procesas yra plačiai sklindantis, būdingas vienkryptis pranešimų judėjimas, dažnas pranešimų kūrėjų anonimiškumas, vyrauja racionalūs santykiai, standartinis pranešimų turinys.
Masinę komunikaciją sudaro:
 Masinės komunikacijos priemonės (jjos susideda iš technologijų ir institucijų;
 Pranešimai;
 Pranešimų kūrėjai;
 Auditorija, kuri gauna pranešimus;
 Visuomenė, kaip socialinis masinės komunikacijos kontekstas.Socialiniai mokslai
Vienas iš nūdienos humanitarinių ir socialinių mokslų bruožų yra jų atviras susisiejimas su vertybėmis, ideologijomis ir visuomenės bei kultūros kritika. Kita vertus, galima drąsiai teigti, jog niekas dar nėra sukėlęs tokių kontroversijų ir intelektualinių bei politinių įtampų šiuolaikinėje Vakarų humanistikoje kaip naujieji postmodernizmo kultai ir mados. Mūsų akyse jau įvyko ir tebevyksta radikalūs pokyčiai ne tik socialinės minties ir apskritai idėjų sferoje, bet net ir
r kalbos sluoksnyje – ženkliai pakito visas mūsų politinis ir kultūrinis žodynas.MK visuomenėje – socialiniuose moksluose
Kiekvienas visuomenėje funkcionuojantis reiškinys potencialiai yra teorinio tyrinėjimo objektas. Teoretikai išskiria ir nagrinėja įvairius masinės komunikacijos raiškos visuomenėje aspektus: MK pobūdį bei visuomenėje atliekamas funkcijas, sąsajas su politika, ekonomika, poveikius auditorijai, MK galią apskritai ir kt. Labai svarbus masinės komunikacijos komponentas yra žiniasklaida, teorijoje įprasta operuoti šiuo terminu net tada, kai kalbama apie masinę komunikaciją apskritai, nors tai ir nėra tas pats.
MK visuomenėje yra socialinių santykių tarpininkas, padedantis visuomenės nariams įprasminti savo patirtį apie pasaulį, jame susiorientuoti , sužinoti tai, kas tiesiogiai neprieinama patirčiai, palaikyti kultūrinį bendruomenės vientisumą.
Tai daroma pateikiant žinias apie įvairias socialines struktūras padedant visuomenės institucijoms bei svarbiems asmenims (valdžios atstovams, mokslininkams) užmegzti bei palaikyti ryšį su visuomene apskritai, kartu suteikiant grįžtamojo ryšio galimybę.

.
Skirtingose visuomenėse vyrauja nevienoda masinės komunikacijos veiklos pobūdžio samprata. Atsižvelgiant į tam tikrų nuostatų dominavimą apibrėžiamos šios kryptys :
1 Liberali individualistinė. Šioje koncepcijoje svarbiausia -individas, kuris yra demokratinės visuomenės pagrindas. Jo laisvės realizuojamos atviroje visuomenėje, o valstybės vaidmuo – minimalus. Čia visuomeniniai interesai tarsi nėra svarbūs – yra tik žiniasklaidos atsakomybė prieš individo pasirinkimo laisvę.
2. Socialinės atsakomybės. Svarbiausias dėmesys – visuomenei, nes politinės tvarkos pagrindas yra socialinė gerovė ir bendros moralinės nuostatos. Žiniasklaidos vaidmuo – pateikti turinį, aktyviai formuojantį vi
isuomenę bei skatinantį pilietiškumą.
3. Kritinė. Visuomenės narių išraiškos laisvė traktuojama kaip priešprieša tarp valstybės jėgos ir jos piliečių. Žiniasklaida (ypač alternatyvioji) yra strategiškai svarbi socialinių struktūrų ir socialinės sąmonės tarpininkė, kuriai padedant skatinamas masių lygiateisiškumas ir pažanga.
4. Administracinė. MK pagrindas – objektyvi informacija, patikimi šaltiniai ir efektyvus informacijos skleidimas. Žiniasklaida tarnauja ekonominiam ir politiniam elitui, kiti žmonės nėra tiek svarbūs.
5. Kultūrinių derybų. Čia nėra svarbus racionalumas, objektyvi informacija. Pagrindinis dėmesys – subkultūrų ir jų vertybių teisėms. Žiniasklaida tarnauja bendruomenėms, skleisdama bei palaikydama pliuralistines jų vertybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad realiai visuomenėje egzistuoja aptartųjų krypčių sintezė, tačiau skiriasi tam tikrų nuostatų dominavimas.
Masinės Komunikacijos priemonės visuomenėje gali atlikti skirtingus vaidmenis -tai paklauso nuo situacijos valstybėje ir MKP autonomiškumo :
1. Bendradarbiavimo vaidmuo atliekamas tada, kai valstybė yra jauna ir nesaugi, jai gresia pavojus, kai įvyksta gamtinės katastrofos.
2. Prižiūrėtojo vaidmuo – kai pranešama apie moralinės ar socialinės tvarkos pažeidimus, informuojama apie svarbius įvykius.
3. Palengvinantis vaidmuo – siekiama sukurti ir palaikyti visuomenės debatus, žurnalistai yra pilietinės pozicijos reiškėjai.
4. Kritinis-dialektinis vaidmuo, kai keliami radikalūs klausimai apie visuomenę, inicijuojami debatai apie vyraujančią politinę tvarką.
Masinei komunikacijai visuomenėje daro įtaką trys sferos: ekonomika, politika ir technologijos.Politinės – ekonominės MK teorijos
Jose analizuojamos konkrečios šalies ekonomikos, politikos bei žiniasklaidos sąsajos: ekonominis priklausomumas, MKP nuosavybės formos ir jų struktūra, ekonominė kontrolė, rinkos, politinių krypčių poveikis žiniasklaidai ir
r t.t. Pagrindiniai MK politinių-ekonominių teorijų teiginiai:
1. ekonomika turi lemiamos įtakos MKP;
2. MKP būdingos koncentracijos tendencijos, todėl mažėja galimybė pareikšti alternatyvią nuomonę;
3. MKP veikia pasauliniai globalizacijos procesai;
4. MK turinys ir auditorija yra prekė;
5. privatūs interesai nugali visuomeninius.
Dažniausiai politiniai svertai dominuoja, kai kalbame apie MKP perduodamą turinį.Išvados
Dažnai žmonės yra linkę labiau pasitikėti masinės komunikacijos priemonėmis nei mąstyti kritiškai. Taip pat pačioje žiniasklaidoje dažnai sunkiai aptinkamas kritinis diskursas. Ir tai galima stebėti visose valstybėse. Masinės komunikacijos priemonės formuoja visuomenės nuomonę bei vertybių sistemą. Dėl šios priežasties jaučiamas glaudus ryšys tarp žiniasklaidos ir politikos (nebūtinai teigiamas).
Komunikacijos teorija užima svarbią padėtį kiekviename socialiniame moksle, kadangi be komunikacijos negalėtų egzistuoti joks mokslas, susijęs su visuomene.
Naujausiais laikais akivaizdžiai atsiskleidžia mokslų integracija, todėl, manau, komunikacijos teorijos svarba dar labiau išauga, nes kontaktuojama ne tik su visuomene, bet ir su kitomis disciplinomis.Literatūros sąrašas
1. Sirtautienė D., Masinės komunikacijos teorija, Klaipėda, 2003.
2. Tidikis R., Socialinių mokslų tyrimų metodologija, Vilnius 2003.
3. Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985
4. http://www.mokslas.lt/content/misc/hsm/Atrstud/raida.doc
5. Interviu su Socialinių tyrimų instituto sociologu Tadu Leončiku: www.lzs.lt

Leave a Comment