KJP ir NATO

KJP vaidmuo NATO pajėgoseReferatas

Tikrino:

VILNIUS2004

Turinys

ĮŽANGA 3Karinių jūrų laivų klasės 3Lietuvos karinės jūrų pajėgos 5Lietuvos KJP atkūrimas 5Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai 5Kovinis KJP rengimas 6Tarptautinis KJP bendradarbiavimas 6NATO 8NATO Gynybos struktūros transformacija 9IŠVADOS 10Keletas nuotraukų 11

ĮŽANGA

LAIVYNAS – tai laivų visuma, jungiama priklausomumo arba funkcinio principo. Vienas iš funkciniu principu sutelktų laivų junginių pavyzdžių yra karinis laivynas, kurio funkcija yra saugoti savo ir sąjungininkų valstybės vandens teritoriją, griauti priešo antžeminius objektus, naikinti jo laivyno pajėgas bazėse ir jūroje, gabenti ir laipinti jūrų desantus, naikinti priešo komunikacijos priemones ir ginti savas, remti kitų ginkluotųjų pajėgų rūšių veiksmus.Karinį jūrų laivyną sudaro povandeniniai ir antvandeniniai laivai, jūrų aviacija, jūrų pėstininkai, krantų apsaugos artilerijos ir raketų kariuomenė.Karinis laivynas, tikriausiai, atsirado taip pat senai kaip ir “civilinis”. Žmonės, sugalvoję susirišti plaustą ar išskaptuoti luotą, matyt, taip pat sumąstė, kad galima nulemti karo eigą ne tik kariaujant ant sausos žemės… Taigi, dabar mes žmonės, turime visai neblogos karinės plaukiojančios technikos. Kai kurie jos pavyzdžiai gali vykdyti karines užduotis ir, negrįždami į bazę, plaukioti visomis jūromis ir vandenynais po metus ir daugiau. Tai, tarsi, plaukiojantys miestai: su savo energetikos, maisto aprūpinimo, atliekų šalinimo, sveikatos priežiūros ir t.t. sistema.

Karinių jūrų laivų klasės

Taigi, šiuolaikiniai laivai (XX-XXIa) pagal klases:

Mažiausi kariniai laivai yra skirti pakrantės (sienų) apsaugai ir patruliavimui, taip didesnių laivų eskortavimui. Tai silpnai šarvuoti bei gana silpnai (arba vienpusiškai) ginkluoti laivai. Jų yra labai daug rūšių:

PACV – priešlėktuvinis kateris WPB – patrulinis kateris (lengvai apginkluotas, mažiau nei 100 pėdų ilgio) PC (PCC) – (submarine chaser (L))- korveto dydžio kovos su povandeniniais laivais laivas (rusiškoje klasifikacijoje MPK – maly protivolodočnyj korabl’)

PCE – patrulinis eskortavimo laivas – dažniausiai korvetas PGT – torpedinis kateriai FF – fregatos (anksčiau vadintos DE – Destroyer escorts) –dažniausiai optimizuotos atlikti kokiai nors vienai užduočiai (priešlėktuvinės, priešpovandeninės (dažniausiai), priėšlaivinės), kitokia ginkluotė dažniausiai tiktai nedidelė ir gynybinė.

FFG (Fregat URO (rus.)) – fregata apginkluota valdomomis raketomis, dažniausiai lengvomis priešlėktuvinėmis (veikiančios tik vieną taikinį, bet ne kažkokį oro plotą) bei paviršius – paviršius (t.y priešlaivinėmis Harpoon, Exocet…)

Yra viena didelė problema su laivų klasifikacijomis – tai minininkai (eskadriniai ir t.t), nes realiai, dabartiniai minavimui/išminavimui skirti laivai yra nelabai dideli, nestipriai ginkluoti ir labai specializuoti, o tie minininkai (eskadrenyje minonoscy ir tt.) dabar klasifikuojami kaip Destroyers (Naikintojai) arba net kaip kreiseriai.

MHA –minų medžiotojai – dažniausiai silpnai ginkluoti, perdaryti iš banginių medžioklės ar kitų civilinių laivų. MM (C,D, F) – minininkas – specializuotas laivas jei didelis tai arba naikintojas arba eskadrinis minininkas.

D-( Destroyer) –naikintojai. DDG (eskadreny minonosec URO)–naikintojas ginkluotas priešlėktuvinėmis (ir/arba priešlaivinėmis raketomis) kaip pagrindine ginkluote.

Kartais kai kurie naikintojai vadinami lengvaisiais kreiseriais, taigi su šia klase yra dar daug neaiškumų. Dar galingesni laivai yra kreiseriai ir lėktuvnešiai. Pagal NATO klasifikaciją jie yra žymimi raide C (Cruiser or Carrier).

CA – sunkusis kreiseris, kurio pagrindinis kalibras didesnis nei 8’’. CAG (tiažoly kreiser URO) – sunkusis kreiseris ginkluotas paviršius – oras raketomis vietoje sunkiosios artilerijos. CB (BC) – didelis (labai sunkus, šarvuotas) kreiseris, toks kaip vokiečių “kišeniniai linkorai” arba dabartiniai linijiniai laivai. CBC – didelis taktinis komandinis laivas – pagrinde sunkusis kreiseris – flagmanas. CG – kreiseris apginkluotas valdomomis raketomis. CGN – atominis kreiseris apginkluotas valdomomis raketomis. CL – lengvasis kreiseris (6’’ ar mažesnio kalibro pagrindinė ginkluotė). CLG – lengvasis kreiseris apginkluotas valdomomis raketomis.

Lėktuvnėšiai pagrinde žymimi kodu CV.

CVA- atakos lėktuvnešis (80 ir daugiau lėktuvų). CVAN – atominis atakos lėktuvnešis (80 ir daugiau lėktuvų).CVH- malūnsparnių nešėjas

Didžiausi iš antvandeninių laivų yra (neskaitant lėktuvešių) linijiniai laivai. Dabar juos turi tik JAV (Iowa). Jie žymimi kodu BB. Rusija turi vadinamus linijinius (supersunkūs) atominius kreiserius BCN (CGN) – tai “Kirov” klasės klasės laivai.

Povandeniniai laivai klasifikuojami tais pačiais principais kaip ir antvandeniniai. Kodas prasideda S raide. SS- parastas dyzelinis povandeninis laivas. SSB – povandeninis laivas apginkluotas balistinėmis raketomis. SSBN – atominis povandeninis laivas apginkluotas balistinėmis raketomis. SSG – povandeninis laivas apginkluotas valdomomis raketomis.

Taigi šiuolaikinių laivų tipų yra labai daug ir labai įvairių. Dabar aiškėja, kad negalima padaryti vienareikšmiškos klasifikacijos, nes laivai turintys tą pačią vandens talpą gali būti skirti visiškai skirtingoms užduotims vykdyti.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos

Lietuvos KJP atkūrimas

1991 metų birželio 6 dieną Klaipėdoje steigiamajame posėdyje suformuota profesionali Ekspertų taryba, kurios uždaviniai: profesionalios pagalbos Krašto apsaugos departamentui (KAD) teikimas Lietuvos Respublikos karinio laivyno atkūrimui. Tarybos pirmininku išrinktas Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Audrius Butkevičius, jo pavaduotoju Juozapas Algis Leišis, sekretoriumi – Eugenijus Miliauskas, nariais – Vytautas Urbas ir Vytautas Sirevičius. Patvirtintas Tarybos veiklos planas.1991 metų rugsėjo 14 dieną KAD išleido įsakymą Nr. 178 „Dėl Lietuvos Respublikos pasienio zonos pakrančių apsaugos tarnybos organizavimo“, kuriame nurodė pateikti tarnybos struktūrą, funkcijas, etatus ir aprūpinimo reikmes.Siekiant tinkamai organizuoti Valstybės sienos apsaugą ir pasienio kontrolės punktų darbą, KAM 1992 metų rugsėjo 29 dienos įsakyme Nr. 703 Jungtiniam štabui nurodyta išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties „Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti karinių jūrų pajėgų flotilę, sienos kontrolės praleidimo punktą ir jo bazėje sukurti Klaipėdos atskirą pasienio kontrolės praleidimo punktą, Pakrančių apsaugos rinktinę toliau vadinti Klaipėdos pasienio rinktine.“ Likus mėnesiui iki Pakrančių apsaugos rinktinės suformavimo termino jos sudėtyje buvo 10 laivų, tarnavo 753 kariai (70,4% etatų), atskirame jūrų divizione 203 kariai (64% etatų), jų tarpe 34 karininkai (67% etatų). KAM 1991 metų įsakymas Nr. 236 dėl 570 karių junginio suformavimo buvo sėkmingai įvykdytas. Diviziono vadu paskirtas Raimundas S. Baltuška.

1992 m. lapkričio 1 d. Karinių jūrų pajėgų flotilė papildoma dvejomis lengvosiomis fregatomis, o 1993 m. birželio 4 d. fregatoms F11 ir F12 įteiktos Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vėliavos. Joms suteikti Žemaičio ir Aukštaičio vardai.Fregatos F11 ir F12 1993 m. birželio 5-12 d. dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” jau su Lietuvos Respublikos vėliava.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai

Dvi lengvosios fregatos F-11 “Žemaitis” ir F-12 “Aukštaitis”.Greitaeigis patrulinis laivas P-31 “Dzūkas”.Minų medžiotojas M-52 “Sūduvis”.Minų medžiotojas M-51 “Kuršis”.Greitaeigis patrulinis laivas P-32 “Skalvis”.Greitaeigis patrulinis laivas P-33 “Sėlis”.

Karinių jūrų pajėgų funkcijos:

teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba; pakrančių ir laivybos apsauga; šalies vandenų prieigų, Klaipėdos uosto apsauga ir gynyba; laivų konvojavimas; evakuacijos ir gelbėjimo darbai; minų aptikimas ir neutralizavimas; paieškos ir gelbėjimo bei kitų specialiųjų užduočių vykdymas.

Kovinis KJP rengimas

Kovinio KJP parengimo tikslas – užtikrinti atskirų KJP karių ir karinių vienetų parengimą vykdyti savo užduotis taikos ir krizės atveju.Pats kovinis rengimas vyksta vadovaujantis kovinio parengimo planais dviem pakopomis; pirmiausia kariai yra rengiami individualiai, o tik po to pereinama prie kolektyvinio rengimo. Rengimo sąlygos priklauso nuo reikalaujamo rezultato, ir todėl jos gali būti nuo kasdienių iki artimų realiai kovinei situacijai.Visos kovinio parengimo programos yra parengtos remiantis NATO standartais. Tai užtikrina efektyvų bendradarbiavimą ir labai gerą sąveikumą su kitų šalių koviniais vienetais.

Karinės jūrų pajėgos, kaip ir kitos kariuomenės rūšys, siekia parengti savo rezervą. Atsižvelgiant į tarnybos specifiką KJP rengia ne tik būtinosios tarnybos karius rezervui, bet ir profesionalus. Kovinio rengimo programos jau keletą metų efektyviai yra vykdomos rengiant rezervo karininkus ir liktinius aukštosiose mokyklose.

Tarptautinis KJP bendradarbiavimasVienas iš prioritetinių KJP veiklos krypčių yra tarptautinis bendradarbiavimas. Jis prasidėjo ko ne nuo pat pirmųjų KJP dienų, kai tik ką įsigytos fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „US Baltops 93“.Per šias pratybas Lietuvos laivai gavo NATO šalių kolegių pripažinimą.Tarptautinį bendradarbiavimą galima suskirstyti į keturias pagrindines šakas: bendradarbiavimas Partnerystės vardan taikos rėmuose, bendradarbiavimas tobulinant jūros ir pakrančių stebėjimo sistemą, bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių ir dvišalis bendradarbiavimas.Partnerystės vardan taikos programos rėmuose KJP aktyviai dalyvauja „Cooperative Venture“, „Strong Resolve“, „Cooperative Baner“, „Cooperative Jaguar“ ir kituose pratybose.Tobulinant jūros ir pakrančių stebėjimo sistemą pagrindinis bendradarbiavimo partneris yra Švedija. Dovanojama technika leidžia užtikrinti nepertraukiamą objektų stebėjimą, palaikyti ryšį su laivais, o specialistų tobulinimas Švedijoje užtikriną puikų technikos aptarnavimą ir priežiūrą.Bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių daugiausia galima susieti su „BALTRON“ projektu, kur trys Baltijos šalys siunčia savo laivus nuolatiniam junginio palaikymui. Tačiau ir be šio junginio trijų valstybių laivai dalyvauja bendruose mokymuose „Amber Sea“, vykdo regioninių jūros ir pakrančių stebėjimo centrų pratybas, keičiasi duomenimis apie jūrinius taikinius. Dvišalio bendradarbiavimo geriausiu pavyzdžiu galima pateikti bendras Danijos ir Lietuvos pratybas „Liden Passex“, o taip pat dvišaliu susitarimu paremtą Lietuvos karinio laivyno personalo rengimą užsienio valstybėse.Lietuvos karo laivai dalyvauja ir kituose projektuose, skirtuose tobulinanti sąveiką su užsienio karo laivynais, užtikrinti saugumą ir stabilumą regionuose. Iš tokių pavyzdžių galime paminėti kasmetines išminavimo operacijas „MOPLIT“, MCOPEST“, „MCOPLAT“, tradicinius JAV rengiamus mokymus „US Baltops“. KJP didina laivybos saugumą, ieško ir nukenksmina Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų užsilikusias minas 20030905-15 Baltijos jūroje vyksta NATO organizuojama tarptautinė minų paieška ir naikinimas “Open spirit 2003”.Nuo 1997 metų Vokietijos karinių jūrų pajėgų iniciatyva organizuojamos pratybos vyksta NATO programos “Partnerystė taikos labui” dvasioje.

Klaipėdoje pirmą kartą lankėsi NATO kovos laivų eskadra

2001 07 06 ryte į Klaipėdos uostą įplaukė NATO Nuolatinės parengties Atlante eskadra/SNFL/. Devyni Aljanso šalių karo laivai švartavosi prie jūros krovinių kompanijos “Klasko” krantinės. Didžiausias eskadros laivas – Jungtinės Karalystės tanklaivis RFA “Oakleat” buvo 174 m ilgio. Keletas eskadros fregatų buvo ginkluotos kovos sraigtasparniais. Šis įvykis buvo labai reikšmingas mūsų valstybei, besirengiančiai į NATO.

Lietuvos karo laivynui nuolatinės paramos teikia NATO ir kitos vakarų valstybės. Dabar yra pasiektas suderinamumas su NATO laivynais. Per Aljanso ir partnerių pratybas naudojamasi bendrais dokumentais ir kalba, bendromis ryšio sistemomis. NATO Nuolatinės parengties Atlante eskadros vizitas Klaipėdoje š.m. liepos pradžioje patvirtina, kad sąveikauti su Šiaurės Atlanto aljanso pajėgomis galime įvairiose gynybinės veiklos srityse.

KJP iniciatyvos tikslas-stiprinti valstybių narių karinius pajėgumus užtikrinant, kad NATO galėtų efektyviai veikti operacijose ir įgyvendintų Aljanso tikslus. DCI pagalba Aljansas siekia sumažinti vienų narių technologinį pajėgumų atsilikimą nuo kitų.

NATO

Aljansas yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų lygiateisių valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Visos valstybės Aljanso narės išsaugo visišką suverenitetą ir nepriklausomybę. Būtent valstybių lygiateisiškumas, konsensusu paremtas sprendimų priėmimo demokratiškumas įgyvendinamas formaliai visų valstybių atstovų, turinčių vienodas teises sutikti ar nesutikti, ar pateikti savo argumentus. NATO nebalsuojama. Aljansas neturi didesnės galios už valstybinę atskirais klausimais. Būdama daugianacionalinė tarpvyriausybinė laisvų ir nepriklausomų valstybių sąjunga, ji neturi didesnės, negu jos valstybės narės įtakos ir neatlieka savarankiškos politikos formavimo funkcijų. Bet kokiam sprendimui, kurį pateikia valstybė ar jų grupė, ieškoma forma, kuriai pritartų visos be išimties valstybės. NATO sprendimai po diskusijų ir valstybių konsultacijų priimami pagal susitarimąAljansą galima palyginti su forumu, kuriame valstybės kartu konsultuojasi ir bendradarbiauja saugumo, politiniais, kariniais, ekonominiais, mokslo ir kitais klausimais. Remdamosi Sutarties 5 straipsniu, NATO karinės struktūros imasi veiksmų prieš bet kokią agresijos, iškylančios Aljanso narės teritorijai, formą. Aljansas taip pat plėtoja struktūras, kurios padeda kurti bendros gynybos principus, infrastruktūrą, bendras karinio parengimo ir pratybų programas.

Aljansas reiškia transatlantinį NATO Europos valstybių, JAV ir Kanados bendradarbiavimą, kurio tikslas – užtikrinti taiką ir saugumą visoje transatlantinėje erdvėje. Transatlantinis saugumas yra vienas iš svarbiausių NATO gyvavimo elementų. Aljansas bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) yra vienintelės Europos institucijos, kurių veikloje aktyviai dalyvauja JAV ir Kanada.Pagrindinis narystės aljanse privalumas yra didesnis saugumas ir stabilumas bei garantas, kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą – ir kiekviena atskirai, ir visos kartu. Sutartis užtikrina, kad atsiradus grėsmei šalies saugumui, nė vienai šaliai nereikės pasikliauti tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais.Pagrindinis Aljanso integruotų karinių pajėgų uždavinys – garantuoti valstybių saugumą ir teritorinį vientisumą, prisidėti prie saugumo Europoje palaikymo, krizių valdymo ir, svarbiausia, užtikrinti NATO valstybių gynybą.

NATO pajėgos

NATO integruotą karinę struktūrą sudaro pajėgos, kurias NATO valstybės, atsižvelgdamos į situaciją ir tam tikras sąlygas, priskiria Aljansui. Jos yra trijų kategorijų: neatidėliotino reagavimo, reagavimo pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos ir rezervas.Reagavimo pajėgas sudaro visapusiškos, sausumoje greitai perdislokuojamos bei aukšto pasirengimo oro ir jūrų pajėgos, bet kuriuo momentu galinčios būti panaudotos kariniams veiksmams. Aljanso reagavimo pajėgos susideda iš neatidėliotino ir greito reagavimo pajėgų, kurias sudaro sausumos, oro ir jūrų pajėgų dalys.Pagrindinės gynybos pajėgos yra svarbiausias naujos pajėgų struktūros elementas. Jas sudaro aktyvios ir mobilizuotos sausumos, oro ir jūrų pajėgos, galinčios atgrasyti nuo prievartos panaudojimo ir atremti agresiją. Joms priklauso įvairaus pasirengimo daugianacionaliniai ir nacionaliniai junginiai, kurie gali būti pasitelkti krizėms valdyti.Rezervo pajėgos susideda iš kitų skirtingo pasirengimo pajėgų, kurios priešui atgrasinti, krizėms valdyti bei gynybos tikslais gali būti panaudotos kiekvienam NATO sausumos ar jūrų regionui sustiprinti.

NATO Gynybos struktūros transformacija

NATO saugumo sampratos pasikeitimą aiškiai parodo NATO gynybos struktūros pasikeitimai. Pagrindinės NATO jūrų pajėgos buvo sumažintos 32%.Mažiau nei 60% yra dabar 30 ar mažiau dienų pasirengimo lygyje, palyginus su trimis ketvirtadaliais pajėgų, laikytų 2 ar mažiau dienų pasirengimo lygyje 1990 metais.

Karinėje srityje, taikos palaikymas tapo vienu iš NATO pajėgų ateities uždavinių.Šis sprendimas sąlygoja NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų suformavimą,kurios vėliau buvo pakeistos taikos stabilizavimo pajėgomis.Jų tikslu tapo įgyvendinti Bosnijos taikos susitarimo karinius aspektus.NATO nori, kad viso pasaulio karinės jūrų pajėgos,koordinuodamos savo veiksmus su kitomis tarnybomis, privalo vieningai kovoti prieš tarptautinį terorizmą

IŠVADOS

Karinės jūrų pajėgos yra viena iš svarbiausių kariuomenės rūšių, be kurios nieko verta būtų ir sausumos kariuomenė, ir oro pajėgos.Lietuvos karinis jūrų laivynas, kartu su kitais Aljanso šalių laivynais spręs bendrus NATO uždavinius, visada bus pasiruošęs pagal savo galimybes plaukti į nurodytą pasaulio vandenynų vietą ir įsijungti į kovą prieš pasaulinį terorizmą, atlikti bendrus kovos veiksmus, vardan savo šalies ir junginio šalių klestėjimo. Nesenai atgimusios šalies kariuomenė turi kuo daugiau sąveikauti kartu su patyrusiomis partnerėmis. Viena iš sąveikos formų yra Aljanso manevrai, kur mažiau patyrusiai kariuomenei, tame tarpe ir kariniam jūrų laivynui galima išmokti bendrų veiksmų, parodyti savo pasirengimą ir perimti jį iš kitų, išmokti siekti bendro tikslo.Lietuvos karinis jūrų laivynas sėkmingai dalyvauja bendrose pratybose, jo sugebėjimai yra aukštai vertinami, todėl šaliai įsiliejus į Aljansą bus lygiavertis partneris NATO pajėgoms..

Keletas nuotraukų

Fearless klasės patruliniai kateriai (tačiau juos galima priskirti ir PGT)

Type 42 naikintojas

Kirov klasės sunkusis kreiseris (CAG, CGN arba BCN)

Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai

F12 “Aukštaitis” LITERATŪROS SĄRAŠAS1.Informacimis leidinys“Krašto apsauga”2.www.kam.lt3.www.army.lt4.Lietuvos krašto apsaugos ministerijos žurnalas “Karys”5.Lietuvos enciklopedija