kas yra demokratija?

Kas yra demokratija?

Demokratija – ne politinė sistema,bet žmonių gyvenimo forma,problema iškylanti kiekvienam žmogui,kuris kasdien gyvena su kitais žmonėmis.Demokratijos suklestėjimas ar žlugimas nepriklauso nuo konstitucijos ir parlamento. Demokratija prasideda jau asmeniniame gyvenime,pereina i santykius su šeimos nariais ir kaimynais,po to-į santykius su platesniu žmonių ratu,savo šalies piliečių ir galop į santykius su kitomis tautomis.Demokratijos esmė tai,kad žmonės susitinka ir šnekasi,o šnekedami išsiaiškina savo problemas. Tada jie priima sprendimus,kurie tenkina ne tik vieną asmenį ar klasę,bet apskritai yra teisingi. Sakoma,kad Čekoslovakijos valstybės veikėjas Tomas Masarykas demokratiją apibendrinęs vienu žodžiu-„diskusija“. Jei reikia demokratija apibrėžti vienu žodžiu geriau ir nepasakysi. Vadinasi,daugeliu politinių klausimu,kai galioja neprincipas,“arba-arba“ ,bet „maždaug“,pasiekiamas kompromisas-dažniausiai balsavimu. Dažnai balsavimas laikomas svarbiausiu dalyku,o tai labai kenkia geram demokratijos vardui. Yra labai blogai,kad pradėdami balsavimą,turime logiškai daryti išvada,kuri ypač kenkia demokratijos reputacijai-jog dauguma visada teisi-klaidingas. Taigi jei klausymo svarstymą baigiam balsavimy ne visuomet galime būti tikri,jos einam teisimgu keliu. Mat demokratijos esmę nusako ne balsavimas,o dielogas,derybos,abipuse pagarba ir supratimas iš kurių išauga bendrų interesu supratimas, dažniausiai žmonėms tenka pasitenkinti tik dviem santykių išaiškinimo būdais: muštis arba kalbėtis. Jei nori būti demokratas,rinkis antrąjį kelią. O jis kaip kiekvienas kelias turi sunkumu. Ne visuomet sekasi greitai viską užbaigti,kartais ilgokai užsibuni vienoje vietoje,o kai kada turi viską pradėt išpradžių. Tačiau nevalia netekti kantrybės ir pasukti trumpesniu keliu,nes niekada nepasieksi tikslo.Kardu galima išsiaiskinti kas stipriausias,bet niekada-kas teisus. Žmonių santykiai gali taip susinarplioti,jos tenka taikytis su faktu,kad kažkas pešasi,tačiau teisingiausias kelias veda visada per žodį,per politines diskusijas,o ne peštynes.

Plačiai paplitusi nuomonė,kad mūsų demokratija remiasi konstitucija,ir Birželio 5-oji,Konstitucijos diena,tapo visos valstybes švente. Konstitucija simbolizavo tautinę valstybę,kurioj visi norejome vėl gyventi. Bet nereikia pamiršti,jog toks įstatymas veikiau yra simbolis,o ne tikrovė,manyti,kad demokratijos reikalas ištikrųjų ja laikosi,būtų najeusti realybės.Visų pirma demokratija gali puikiai gyvuoti be jokios konstitucijos. Seniausia iš dabartinių demokratinių velstybių,Anglija,konstitucijos neturi,ir kai kurie anglu politikai įsitikinę,kad tai privalumas. Aišku,nesunku įsivaizduoti,jog danu visuomenė išlieka demoktratiška ir panaikinusi savo konstitucija. Mat svarbiausia,demokratijoja niekas neatsiranda todel,kad egzistuoja tam tikri įstatymai.Pasakojama,kad Amerikoj mokiniai turi mokytis demoktarijos atmintinai kaldami savo šalies konstitucijos ištraukas. Kartais ir pas mus pasigirsta balsų,pageidaujančių,kadmūsų vaikai mokyklose mokytųsi atmintinai konstituciją. Tačiau vargu ar tai būtų protinga dabar,kalimo atsisakoma net tikybos pamokose. Taip lengvai žmonių nepadarysi demokratų. Demokratija- tai gyvenimo forma,gyevnimo tempas prie urio reikia priprasti. Tuo nepapeikiam ir nepaniekinam konstitucijos. Ji visai geras daiktas,bet yra tik simbolis,svarbiausia-ar visuomenė gyvenimas panašus į tą simbolį.Aišku bent vienas dalykas,demokratija nepriklauso nuo kokio nors pagrindinio įstatymo. Demokratija- ne sistema ar teorija. Ji- gyvenimo apraiška,o gyventi neišmoksi iš vadovėlių ar konstitucijos straipsnių. Tai menas,jei norite-talentas. Demokratija nepripazįsta jokių nepajudinamų nuostatų,po kurių negalima rašyti klaustuko. Tačiau svarbiausia-demokratija remiasi pagarba žmogui.Ateitis parodys,ar Europoje yra jėgu,kurios krs demokratinę visuomene-visų pirma nugalėtose šalyse.