Kaliningrado problema Lietuvos uzsienio politikoje

ĮVADAS

Iki praėjusio amžiaus vidurio Europą bandyta suvienyti jėga. Po II pasaulinio karo pabandyta tą padaryti taikiai ir tai puikiai pavyko. ES tampa dideliu ūkiniu vienetu bei viena didžiausių pasaulyje bendrąja rinka.

Subyrėjus Vakarus ir Rytus skyrusiai geležinei sienai, prasidėjo naujas tarptautinių santykių tarpsnis. Pradžioje šie santykiai buvo neapibrėžti, daugiareikšmiai, neprognozuojami. Ši sumaištis tapo ypač svarbi mažoms valstybėms ir jų užsienio politikai.

Geopolitinis planavimas yra labai svarbi, gal net svarbiausia užsienio politikos dalis. Tokiu planavimu rėmėsi ir Lietuvos užsienio politika. Dar ne taaip seniai buvo manoma, kad Lietuvai, įstojus į NATO ir ES, galimi du dalykai : vienas – kad Lietuva gali tapti Vakarų bastionu ir tai paskatintų Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos orientavimąsį į Vakaraus; antras – Lietuva gali būti privilegijuotoje padėtyje tarp Vakarų ir Rytų, o tai leistų jai vesti aktyvią regioninę politiką. Vieni sakė, kad Lietuva turi būti regionine lydere, nes pagalba JAV kare yra viena svarbiausių lyderystės sąygų. Kitiems atrodė, kad Lietuvai pakanka būti „auksine Europos“ provincija, todėl dalyvavimas kažkur už tūkstančių kilometrų vykstančiame kare grrindžiamas nebent solidarumu.

Nors Lietuvos priėmimas į NATO ir ES lyg ir liudytų Vakarų bastiono perspektyvą, tačiau kelias rusiškam tranzitui, rusiško kapitalo skverbimasis į Vakarus, dažnai šio rusiško kapitalo neslepiama „politinė veikla“ byloja, kad Lietuva tampa Vakarų ir Rytų jungiančiu tiltu. Panaši situacija ja

au buvo XVII amžiuje, kai Europai reikėjo Rusijos, o Lietuva tapo „pravažiuojama karčiama“.

Lietuva tebevertinama kaip svarbi grandis, jungianti Rytų Pabaltįjį su Vidurio Rytų Europa, todėl ji užima strategiškai svarbią vietą įvairių valstybių ir politinių institucijų politikos projekcijoje.

Santykiai su Rusija. Rusija, kaip kitos ekonominės ir politinės sąjungos narė, negali ramiai stebėti, kaip jos kaimynės integruojasi į ES, atplėšdamos mažą regioną – Kaliningrado sritį. Šis regionas Rusijai yra svarbus ne tiek ekonomiškai, kiek politiškai.

Pastaruoju metu tiek iš Rusijos piliečių pusės, tiek iš ES valstybių narių išgirstami nedrąsūs pasiūlymai Kaliningrado sritį prijungti prie ES, kaip atskirą regioną, visiškai neatplėšiant jo nuo Rusijos. Žinoma, Rusijai svarbu išlaikyti Kaliningrado sritį, nes tokiu būdu ji jaučia turinti įtakos šiame Pabaltijo regione. Rusijos santykiai su Lietuva visada buvo geeresni nei su Latvija ar Estija, kur kyla problemų dėl rusų mažumų. Tačiau Lietuvai įstojus į ES, atsirado kitų problemų: išnyko bevizis režimas su Kaliningrado sritimi, padidėjo muitai, karinis tranzitas, oro tranzitas, keleivių pervežimas
3
iš Rusijos federacijos į Kaliningrado sritį. Ekonominių santykių suvaržymas atsiliepė Lietuvos ir
Rusijos (o ypač Kaliningrado) verslo santykiams. Turint omenyje tai, kad Lietuva yra pirmaujanti šalis pagal investicijas į Kaliningrado sritį („Kauno baldai“, „Klaipėdos maistas“, „Sonex“, „Snaigė“ ir t.t.). jokia kita šalis Kaliningrado srityje neturi tiek bendrų įmonių.

KALININGRADO VĖJAI

2002 metais Pr

rūsijos istorijos dėstytojas Andreas Metz‘as, dėstęs Kaliningrado universitete, pasakoja savo įspūdžius: „ Kaliningrado sritis – skurdi, atsilikusi sala, kur klesti girtuoklystė, prostitucija, narkomanija, tūkstančiai žmonių serga AIDS. Sritį valdo mafijos grupuotės. Esą Europoje klajoja nuomonė, kad Kaliningradas – „juodoji skylė šviesioje Europoje“, krizių Europoje židinys. Šiuo metu Kaliningrado srityje, ypač jos centre Kaliningrade, padėtis keičiasi į gerąją pusę, nors laisvoji ekonominė zona dar menkai veikia. Daugėja maisto ir kitokių parduotuvių.“

Dabar ES labiau domisi Kaliningrado sritimi. Kaliningrado universitete dėsto ir užsienio juristų, ekonomistų. Rusija bijo, kad sritis netaptų Baltijos respublika. Prezidentas Putinas laviruoja tarp konservatyviųjų ir liberaliųjų sluoksnių, tarp „rusofobų“ ir „eurofobų“. Vokiečiams varžomos vizos. 30proc. srities gyventojų ne rusai, o rusakalbiai, daugėja azijiečių. Sritis turėtų tapti tiltu tarp Rusijos ir Europos. Tai – vartai į Europą. Tačiau dėl ekonominės depresijos dalis visuomenės radikalėja. Kontrabanda tampa pasienio žmonių gyvenimo būdu.

Kaliningradas, tam tikra prasme, veikia kaip laisvoji ekonominė zona: žaliavas įmonės įsiveža be muito mokesčio. Vėliau gaminiai keliauja į plačią Rusiją. Tad mūsų verslininkai tikrai nesnaudžia. Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pagal investicijas į Rusijos sritį. Bendros įmonės yra tvirtai įleidę šaknis Kaliningrado ekonomikoje. Parduotuvėse pusė produktų (jei ne daugiau) – lietuviški. Lietuviams tenka įveikti įvairiausias dirbtines biurokratines kliūtis, susidurti su kvalifikuotos vietinės darbo jėgos trūkumu ir infrastruktūrinėmis problemomis.

Kremlius užsimojo prieš už
žsienietiškų prekių invaziją į Rusiją per Kaliningrado sritį. Brandinamas naujas įstatymas, kuriuo numatoma panaikinti lengvatas investuotojams, tačiau pasiūlyti mokestinių nuolaidų į eksportą besiorientuojantiems gamintojams. Ekspertai ragina Kaliningradą naudoti kaip tiltą į ES, o ne į Rusiją.

Šis įstatymas turės įtakos Lietuvos gamybos įmonėms, kurios prieš Lietuvos narystę ES

4
suskubo savo gamyklas atidaryti Kaliningrade dėl mažesnių gamybos sąnaudų, galimybės rusišką kilmę įgavusias prekes parduoti Rusijos rinkoje. Dėl naujo įstatymo lietuviai bus priversti eksportuoti šioje srityje gaminamą produkciją, diegti tarptautinius gamybos standartus, kad prekės tiktų užsienio rinkoms.

Pagal įstatymo projektą numatyta Kaliningrado srities investuotojus, kurie orientuosis į eksportą, visiškai atleisti nuo turto ir pelno mokesčių per pirmus šešis veiklos metus, po to per šešis metus nustatyti 12 proc. mokesčio tarifą. Dabar Kaliningrado ypatingosios ekonominės zonos dalyviams nereikia mokėti importo muitų ir kai kurių eksporto muitų. Kaliningrado ekonomika dabar skatina neapmuitinto importo didėjimą, o galėtų būti eksporto startu į Europą. Investuotojai susilaiko nuo investicijų tol, kol paaiškės, kokias prekes ir kokiu kiekiu iš Rusijos ES pasirengusi importuoti.

Ar turėtume bijoti Rusijos? Rusijos veterinarai turi teisę nustatyti sąlygas mūsų mėsos gamintojams, o V. Putino išsakyti lūkesčiai dėl valdžios sutelkimo Kremliaus gniaužtuose bei prognozuojami verslo suvaržymai Kaliningrado srityje vertinami su nerimu. Rusija yra nepriklausoma ekonominė erdvė, ji yra sukūrusi savas taisykles. Kaliningradas ir tranzitas per Li

ietuvą – Rusijoje yra aktualūs.

Rusija kelia klausimus ES dėl krovinių tranzito į Kaliningrado sritį. Lietuvai įstojus į ES, krovinių tranzitas pabrango ir tai netenkina Rusijos. Krovinių srautas nežymiai didėja, bet smarkiai keičiasi kokybės parametrai dėl didelės kainos. „Apskritai ES nevykdo savo pareikštų įsipareigojimų, kad tranzito režimas nesikeis į blogąją pusę“, – sakė Rusijos prezidento specialusis atstovas santykių su ES klausimais S. Jestržembskis.
Rusijos pusė nepatenkinta Lietuvos taikomais reikalavimais vykstantiems keleiviams – Lietuvos nesutikimas pripažinti karinių bilietų ir vaikų gimimo liudijimų pakankamais dokumentais.

Lietuva yra pasirengusi tęsti konsultacijas tranzito klausimais ir su ES narėmis bei Komisija.

ENERGETIKOS SEKTORIUS IR KALININGRADO KLAUSIMAS

Rytų studijų centras, įsikūręs Varšuvoje ir esantis pavaldus Lenkijos ekonomikos ministerijai, kaupia ir analizuoja informaciją su Kaliningrado sritimi susijusiais klausimais bei šios srities energetikos sritimis.
Iš energetikos buvo aptarinėjami šie klausimai: Rusijos energetikos išteklių tranzitas per Lietuvą; galimi pokyčiai Lietuvos energetikos sistemai tapus sudedamąja Vakarų sistemos dalimi;
5
dujų ir naftos eksportas; valstybės ir naftos , dujų kompanijų santykiai. Energetikos sektorius kaip politinė priemonė užsienio ir vidaus politikoje.
Kita tema – Kaliningrado sritis. Sienos tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities klausimas šiandien ir Šengeno vizų režimo sąlygomis: prekyba, sienos pervažiavimo klausimai, nusikalstamumas (kontrabanda, nelegali imigracija). Kariniai daliniai, karinis tranzitas per Lietuvą.
Kaliningrade egzistuoja ir ekologinės grėsmės : sukaupta nemažai panaudoto raketinio kuro, branduolinių atliekų, naujai sumontuota naftos platforma D6 – ten naudojamos labai aukšto lygio technologijos, bet aiškaus veiksmų plano avarijos atveju nėra numatyta.

MAŽOJI RUSIJA

Kaliningrado srities tolesnės raidos tema tapo diskusijų objektu tuoj po Šaltojo karo. Būtent tada sritis pasidarė labiau izoliuota nuo Rusijos.
XX amžiaus pradžioje – Kaliningradas tapo karinės grėsmės sprendimo būdu. XX amžiaus viduryje Kaliningrado srities raidos perspektyvos vertinamos kaip karinio forposto ir ekonominio tilto tarp Rusijos ir Vakarų Europos. XX – XXI amžių sandūra. Šis laikotarpis sutapo su Lenkijos bei Lietuvos derybų su Europos Komisija pradžia.
Pamažu dėmesio centre atsidūrė nekarinės grėsmės: socialinis – ekonominis šalies atsilikimas, organizuotas nusikalstamumas, nelegali migracija, aplinkosauga ir t.t.
Plečiantis ES, atsirado būtinybė užtikrinti Kaliningrado srities gerovę. ES plėtros procesas didina stabilumą Baltijos jūros regione, bet tai tampa ir išoriniu veiksniu, kuris stiprina konflikto susidarymą pačioje srityje ir aplink ją.
Kaliningrado vaidmuo įgauna ypatingą reikšmę – tai Rusijos ir Vakarų santykių laboratorija. Atsiranda poreikis kiek galima sumažinti barjerus tarp besiplečiančios ES ir Rusijos Kaliningrado srities. Pagrindinis dalykas- tai vykimas per sieną. Juk, norint patekti iš Rusijos į Kaliningradą, kartais tenka įveikti net trejas sienas, ko nesulyginsi su padėtimi Rusijos – Suomijos pasienyje.
L. Fairlie nuomone, siekiant, kad sienos netaptų barjerais, nekalbant jau apie naujas padalinimo linijas Europoje, ES ir Rusija privalo sukonkretinti jau deklaruotą ryžtą paversti Kaliningradą „pilotiniu regionu“.
Rusiškame supratime vis dar dominuoja geopolitinė politika, tačiau rusų politinės minties
6
kryptis atmetė idėją panaudoti Kaliningrado sritį kaip karinį Rusijos avanpostą Baltijos jūros regione ir vis labiau akcentuoja poreikį atverti Kaliningradą tarptautiniam bendradarbiavimui. Jei taip atsitiktų, Kaliningradas iškiltų kaip europinė Rusijos Federacijos sritis, pamažu gautų autonomiškumą, atsirastų bendradarbiavimas su ES kaimynais. Šie veiksniai darytų įtaką srities artėjimui prie Baltijos jūros regiono valstybių socialinės – ekonominės raidos lygmens. Bet jeigu Maskva ir toliau traktuos šią sritį kaip Rusijos Federacijos likutį, savarankiškumo sklaida bus apribota, tai didės socialinis – ekonominis srities atsilikimas, izoliuotumas, „nesėkmių sala“.
Šio meto tendencijos – vis krintantis gyvenimo lygis, ne tik kaimyninių valtybių, bet ir kitų Rusijos Federacijos regionų požiūriu. Ilgą laiką federalinė valdžia neteikė reikiamo dėmesio Kaliningrado problematikai, o jeigu ir teikė – tai nereguliariai. Realus pilietinės visuomenės kūrimo veiklos rezultatas galėtų būti kaliningradiečių prisijungimas ir kartu Baltijos jūros regiono bendradarbiavimas.
Ypač svarbu nevyriausybinėms organizacijoms sukurti sąlygas dalyvauti įvairių struktūrų, tarp jų ir tų, kurios randasi bendradarbiavimo Baltijos jūros regione proceso metu, veikloje. Nevyriausybinių Kaliningrado srities organizacijų įtraukimas galėtų apibrėžti aiškius jų ir jų partnerių bendros veiklos kontūrus. Būtent šie galėtų parodyti kalingradiečiams konkrečius, praktinius ir realius veiklos žingsnius.
ES plėtra reiškia ekonominės padėties blogėjimą Kaliningrado srityje. Kaliningrado srities perspektyvos priklauso nuo visų pagrindinių regiono veikėjų sumanumo vieningai įvertinti besiklostančią situaciją, susitarti dėl būtinų priemonių siekių įgyvendinimui. Daug kas priklauso nuo Maskvos pasiruošimo realizuoti individualią politiką vieno iš savo regionų atžvilgiu, taip pat ir nuo pačių kaliningradiečių.

RUSIJOS KAIMYNYSTĖ

Kuo labiau vystomės, tuo labiau suvokiame, kad negalime būti atsieti nuo aplinkos, uždari ir susvetimėję. Mes save apibrėžiame per mus supančią aplinką, prisitaikome prie jos. Mūsų santykiai su Rytų šalimis problematizuojasi. Lietuvai atsiskyrus nuo Tarybų Sąjungos, problemos su Rusija neišnyko, nes mes buvome tos sąjungos dalis, su centralizuota ekonomika, komunikacijomis. Pasireiškė prekybinė, žaliavinė priklausomybė. Kaliningrado problema – karinio ir civilinio tranzito klausimai.
7
Kaliningradas tapo problema, nes sunku jį išlaikyti. 1944 metais ši sritis buvo padalinta – dalis atiteko Lenkijai, kita dalis perduota Rusijai valdyti šį kraštą 50 metų, vėliau pereina į Jungtinių Tautų jurisdikciją. Keliama idėja dėl Kaliningrado srities demilitarizacijos. Vokietija pripažino, kad po karo nereikš pretenzijų į pokarines sienas, tad Kaliningradas lieka Rusijai.
Lietuvai svarbi užsienio šalių politika su Rusija (liečiama ir Kaliningrado sritis). Kaliningrado problemos sprendžiamos palaipsniui. Jis liko ES viduje, NATO taip pat juda į Rytus, Kaliningradas lieka izoliuotas nuo Rusijos.
Iki 1998 metų Lietuvos ryšiai, pramonė, maisto tiekimas į Rusiją sudarė labai ženklų kiekį. Lietuvos prekybos santykis su Rusija sudarė du trečdalius visos prekybos. Po sąjungos iširimo, Lietuvai reikia persiorientuoti į Europą, bet tai brangu, nes jų reikalavimai didesni negu Rusijos.
Santykiai su Rusija reikšmingi dar ir kaip Kaliningrado problemų išsprendimas. Tai regioninė, tarptautinė problema. Naujos tranzitinės tvarkos nustatymas sukėlė įtampą. Nors Europa ir palaikė Lietuvą, bet buvo palengvintas vizų gavimas.
Mūsų tiesioginiai santykiai su Rusija priklauso nuo jos energetinių ir žaliavinių resursų. Tai galimybė įtraukti ją į ilgalaikius ryšius ir tarptautinius projektus.
Lietuva Kaliningrado politiką traktuoja kaip ekonominę, socialinę, ekologinę ir t.t. Rusija priversta karinę jėgą pervesti į civilinės ekonomikos bėgius. Kaliningradas gali tapti politiniu poligonu ES. ES siena yra dinamiška, jeigu ją pradėjus stiprinti, tai turėtų blogą poveikį, priešiškas nuotaikas.
Reikėtų bendradarbiauti su Rusija ir Baltarusija dar ir dėl nevaldomo emigrantų antplūdžio.

8
IŠVADOS

Šiuo metu Kaliningrado srityje registruota per 450 lietuviško kapitalo bendrovių. Tiesioginės užsienio investicijos iš Lietuvos Kaliningrado srityje sudaro apie 18 mln USD. Tarp daugiausiai investavusių – AB „Snaigė“. UAB „Vičiūnai“, AB „Naujoji rūta“.
IŠ Rusijos galimi antiekonominiai sprendimai neturėtų stebinti, nes visame pasaulyje politikai formuoti dažnai pasitelkiamas smurtas arba ekonominis spaudimas.
„Ką tik pasirodęs Europos Komisijos komunikatas „Platesnė Europa“ ir jame akcentuojama idėja parengti naujus „Kaiminystės susitarimus“ suteikia tam tikro optimizmo, pagrįsto bręstančiu Vakaruose apsisprendimu santykius su Vakarų NVS ir Rusija grįsti aiškiai pripažįstamais ir atvirai įvardijamais šalių vertybinių nuostatų ir ilgalaikių pragmatinių interesų skirtumais. Tai leistų Lietuvai likti aktyviai užsienio politikoje, iš dalies politiškai savarankiškai ir lygiateisei.“- Raimundas Lopata.

9
TURINYS

ĮVADAS..............................3

KALININGRADO VĖJAI.........................4

ENERGETIKOS SEKTORIUS IR KALININGRADO KLAUSIMAS..5

MAŽOJI RUSIJA.............................6

RUSIJOS KAIMYNYSTĖ.........................7

IŠVADOS..............................9

2
NAUDOTA LITERATŪRA

http://ml.lms.lt/200414/20041408.htm

www.politologija.lt

http://www.ministraspirmininkas.lt

http://www.delfi.lt/archive

http://www.llj.lt/show_kelyje_article.php

http://www.snaige.lt

http://straipsniai.lt

http://russia.ambasada.lt

Mes sujungiame kontinentus

http://www.pasienis.lt

http://www.integracija.lt

Leave a Comment