Įvadas 31. Naujieji religiniai judėjimai 41.1. Beieškant apibrėžimo 41.2. Politinė naujųjų religinių judėjimų veikla pasaulyje 52. Interesų grupės 53. Naujųjų religinių judėjimų teisinis reglamentavimas 64. Naujųjų religinių judėjimų veikla: interesų grupės? 74.1. Naujieji religiniai judėjimai ir valstybės institucijos 74.2. Naujieji religiniai judėjimai ir partijos 94.3. Naujųjų religinių judėjimų poveikis visuomenės nuomonei 10Išvados 11Išnašos 12ĮvadasVisuomenės ir politinės sistemos perėjimas iš totalitarizmo Lietuvojeišryškino naujas, kitoniškas arba neįprastas religingumo formas. Lietuvapasirinko gana liberalų religijų pripažinimo ir veiklos reglamentavimomodelį, ir, be kelių tradicinių religijų, tai įgalino organizuotis irveikti kelias dešimtis įvairių kitų bažnyčių bei religinių judėjimų.Naujieji religiniai judėjimai dažnai yra visiškai skirtingi savo pobūdžiuir veiklos tikslais, tačiau aptariant jų poveikį visuomenei, pagrįstasklausimas yra apie šių judėjimų veiklą politinėje arenoje arba stengiantisdaryti įtaką politiniams sprendimams.Kitaip sakant, vienas iš požiūrių į religinių grupių veiklą Lietuvoje būtųjų kaip interesų grupių nagrinėjimas. Šiuo darbu ir bus siekiamaišsiaiškinti, ar (ir jei taip, tai kiek) pagrįsta laikyti naujuosiusreliginius judėjimus interesų grupėmis ir kokie tuomet yra šių interesųgrupių įtakos būdai. Tai leistų suformuluoti hipotezę, jog bent kai kuriosnetradicinės religinės grupės Lietuvoje veikia ar siekia veikti politikosformavimą (ir įgyvendinimą) kaip interesų grupės. Prieš imantis šiosanalizės, šiame darbe bus pateiktas bendras religinių judėjimų apibrėžimas,jų veiklos apibūdinimas, taip pat interesų grupių apibrėžimas ir išskirtijų įtakos modeliai.Vis dėlto aptariama tema yra itin specifinė. Visų pirma, kyla informacijosir jos patikimumo problema. Sistemizuotos ir neutralios kokybinėsinformacijos apie religinių grupių veiklą yra gana nedaug. Žinant autoriųreliginę priklausomybę arba bendras nuostatas religinių mažumų atžvilgiu,galima abejoti ir esamos informacijos patikimumu. Iki šiol, kaip busaptarta žemiau, dar nėra vienos valstybinės institucijos, kuri kauptųduomenis ir koordinuotų su religinėmis grupėmis ir judėjimais susijusiąkitų valstybės institucijų veiklą. Tam tikrą informaciją renka atitinkamosvalstybės institucijos, pirmiausia Valstybės saugumo departamentas, tačiautik tais atvejais, kai įtariama, jog ši veikla gali būti pavojingavalstybei. Tokia informacija, dažniausiai turinti operatyvinį pobūdį, yraneprieinama. Kiekybiniai rodikliai, kita vertus, yra prieinami, tačiausavaime nedaug pasako apie religinių grupių ir judėjimų įtaką.Antra, pats tyrimo objekto pobūdis kelia abejonių, ar visos netradicinėsreliginės grupės gali turėti politinių interesų ir juolab siekti jųįgyvendinimo tais pačiais kanalais kaip ir tradicinės interesų grupės.Tolesnis nagrinėjimas turėtų patvirtinti šias abejones. Pagrindinis suvalstybe susijęs religinių grupių interesas paprastai yra jų vienokia arkitokia registracija valstybės institucijose. Kaip bus nurodyta šiamedarbe, dėl liberalios registravimo tvarkos pasiekti šį tikslą Lietuvojenėra labai sudėtinga ir be ypatingesnių poveikio priemonių iš religiniųgrupių pusės. Užtat įsiregistravusios, bent dalis aptariamų judėjimų,bažnyčių bei religinių grupių nebeturi interesų palaikyti bet kokių ryšiųsu valstybės įstaigomis, taigi nagrinėti jas kaip tradicines interesųgrupes gana problemiška. Žinoma, esti atvejų, kai religinės grupės renkasiir politinio poveikio priemones. Kita vertus, su šiomis grupėmis susijusiųsprendimų priėmimui valstybės institucijose įtaką gali daryti viešojinuomonė, tačiau šis netiesioginis poveikio kanalas Lietuvoje yra labiauprieinamas kaip tik ne netradicinėms religinėms grupės, bet į jas neigiamai
reguojantiems veikėjams.Pagaliau, prieš imantis apibrėžimų ir analizės, derėtų aptarti termino„sektos“ vartojimą. Iki šiol įvade šio žodžio nebuvo minima, jį pakeitėterminai „netradicinės“, „naujosios“ religinės grupės“, „judėjimai“ ir„bažnyčios“. Taip yra dėl termino „sektos“ konotacijų. Lotyniškas terminassecta, reiškiantis „kryptį“, „doktriną“ ar „…mokyklą“ laikui bėgant ėmėįgauti neigiamą prasmę. Tarptautinių žodžių žodyne taip apibūdinamosreliginės bendruomenės, grupės, kurios yra atskilusios nuo viešpataujančiosbažnyčios, tikybos arba žmonių grupės, kurios yra atsiskyrusios nuo kitų irturi savo įsitikinimus bei interesus. Tačiau kasdieninėje kalboje sektaasocijuojama su „blogiu, šėtoniškumu, finansiniu reketu, išnaudoja irprievartauja savo narius kontroliuodama jų protą, įsivėlusi į prievartosveiksmus ir politines intrigas, o jos nariai yra linkę į savižudybes“1.Anaiptol ne visi netradiciniai religiniai judėjimai pasižymi šiomissavybėmis, todėl korektiškiau (nors ir su tam tikromis išlygomis2) yravartoti terminą „naujieji religiniai, dvasiniai arba ezoteriniaijudėjimai“. 1986 m. Vatikano pranešimas „Apie sektas, kultus ir naujusreliginius judėjimus“ prašoma kuo rečiau vartoti sektos sąvoką, ypačkalbant apie krikščioniškus judėjimus. Toliau šiame darbe bus linkstamavartoti terminą „naujieji religiniai judėjimai“ (NRJ).1. Naujieji religiniai judėjimai1.1. Beieškant apibrėžimoEuropos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 1999 m. birželio 22 d. priimtarekomendacija nurodo, kad nėra būtina apibrėžti, kas sudaro sektą arnuspręsti, kas yra religija3. Bet koks apibrėžimas, akivaizdu, yrasavavališkas, o sektų atveju apibrėžimai svyruoja nuo vertybiškaineutralių, bet pernelyg abstrakčių iki konkrečių, tačiau religiškaitendencingų. Vienas iš sektų apibrėžimų yra „žmonių grupė, neseniaiišnirusi dvasiniuose vandenyse“, kurią galima apibūdinti arba pagal lyderį,arba pagal religines koncepcijas, arba pagal ypatingą elgesio formą, arbapagal šių aspektų kombinaciją“4. Dar vienas apibrėžimo variantas yra„religinį ar mistinį pagrindą turinti grupė, kurios nariai gyvenabendruomenėje ir patiria vieno ar daugiau asmenų psichologinę įtaką5.Dažniausiai siūloma vietoj sektos ar naujojo religinio judėjimo apibrėžimoišskirti pagrindines jų ypatybes: izoliaciją nuo išorinio pasaulio,nepriklausomybę nuo visuomeninių organizacijų bei institucijų irnonkomformizmą, atskirą pasaulėžiūrą, ideologiją, akseologiją, griežtąhierarchinę struktūrą, centralizaciją, autoritetingo vadovo buvimą, nariųatsidavimą, lojalumą, fanatizmą ir didelį religingumą. Atskirai paimti, šiebruožai nėra pakankami, tačiau tam tikras jų kompleksas leidžia atskirtisektas. Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 1992 m. pranešime skiriamisektos ir kitų religinių grupių bruožai: „Religija paprastai pasirenkamalaisvu apsisprendimu, turint visą informaciją, laisvai priimant žinomastikėjimo normas, o žmonės, stojantys į kai kurias sektas įstojimo momentugali būti laisvi, bet neinformuoti, o kai gauna visą informaciją,dažniausiai būna praradę laisvę“6. Pagal kitų autorių pateikiamuskriterijus sektą apibūdina trys bruožai: ji turi gyvą lyderį, pasižymintįypatingu dvasiniu autoritetu, galintį keisti grupės doktriną, jai būdingasdualistinis požiūris į pasaulį ir atsiribojimas nuo išorinio pasaulio(informacijos filtravimas)7.Sektos gali būti apibūdinamos kaip naujieji religiniai judėjimai, tačiau nekiekvienas NRJ yra sekta. Imant bendriau, galima išskirti kai kuriasdaugeliui naujųjų religinių judėjimų būdingas ypatybes. Jie prasideda nuonedidelių, asmeninėmis pažintimis pagrįstų grupių. Ypatingą vaidmenį juosevaidina „pirmosios kartos atsivertėliai“ — entuziastingi ir „žinantystiesą“. Narystė šiuose judėjimuose paprastai sunkiai prognozuojama — išanksto negalima spėti, kurie visuomenės sluoksniai ar darbo rinkossektoriai bus labiau linkę prie jų prisijungti. Bene svarbiausias bruožasyra charizmatiniai lyderiai, kurių nevaržo taisyklės ar tradicija. Taip pat— dualistinis pasaulėvaizdis, suponuojantis gero ir blogo „mūsų“ ir „jų“priešpriešą. Naujieji religiniai judėjimai paprastai patiria atvirkščiądualistinį visuomenės požiūrį, kai su jais elgiamasi įtariai,antagonistiškai ir su baime8.Kai kurie autoriai daro išvadą, kad šitaip apibūdinamos, sektos iš principonegali būti krikščioniškos. Kuo daugiau krikščioniškų bruožų jos turi,teigiama, tuo sektantiški bruožai labiau atmiršta, ir priešingai, norasstiprinti sektos ypatybes veda link doktrinos koregavimo ir asmens laisvėsapribojimo9. Dinaminis aspektas apskritai svarbus nagrinėjant naujuosiusreliginius judėjimus jau vien dėl besikeičiančios jų demografinės sudėties.„Naujieji“ religiniai judėjimai, virstantys paprastais, ima nebepritrauktinaujų narių, o dauguma naujų narių yra nebe atėję iš kitur, o judėjimuipriklausančių asmenų vaikai. Naujųjų komunikacijų prieinamumas keičia irjudėjimų pobūdį — vertikali organizacija paprastai turi tendencijų virstihorizontalia. Dichotominį pasaulėvaizdį keičia priklausomybė įvairesniemssocialiniams tinklams (net jei uždarumas …ir išlieka, laikui bėgantreliginio judėjimo nariai bent jau yra priversti skirti dėmesio savovaikams). Religinis judėjimas „apsipranta“ visuomeninėje ir teologinėjeaplinkoje. Todėl bendros naujųjų religinių judėjimų raidos tendencijos yranuo religingumo (religiosity) link dvasingumo (spirituality)10.1.2. Politinė naujųjų religinių judėjimų veikla pasaulyjeĮ mėginimus dalyvauti politikoje ar veikti politinių sprendimų priėmimą yraįsitraukusios tik nedaugelis religinių grupių. Pasak profesorės AilynBarker (Eileen Barker), likusios siekia pakeisti pasaulį kitais, labiau sujų prigimtimi susijusiais būdais. Politiškai aktyviausia pripažįstamascientologų bažnyčia. Įvairiose pasaulio valstybėse, nors neregistruojamasir dažnai išvis draudžiamas dėl destruktyvaus pobūdžio (1984 m. EuroposTaryba pripažino jį destruktyviu kultu), šis judėjimas siekia turėti savonarių įvairių valstybės institucijų bei strateginių objektų vadovybėje.Tačiau aktyviausiai scientologai reiškiasi teismuose ir ypač siuntinėdamisavo literatūrą. Tokios kvazipolitinės veiklos tikslas yra ne tiekkonkrečių interesų įgyvendinimas, kiek mėginimas daryti poveikį visuomenėsnuomonei.Kai kurie naujieji religiniai judėjimai yra susiję su Jungtinių Tautųinstitucijomis, ypač per labdaros programas. Be to, Japonijoje labaiįtakinga yra trečioji pagal dydį pasaulyje pranašo Muno (Moon)Susivienijimo bažnyčios atšaka, turinti savo atstovų „Comeito“ bloke. Šiosbažnyčios politinė veikla pastebėta taip pat tėvynėje — Pietų Korėjoje,Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje bei Didžiojoje Britanijoje.Transcendentinės meditacijos judėjimas Didžiojoje Britanijoje įkūrėPrigimtinių teisių partiją, tačiau būdama visiškai nepopuliari, ji neturijokios politinės įtakos. Pagaliau, specifinę politinę įtaką savo nariamsdaro tokie judėjimai kaip amišai (amish) ir Jehovos liudytojai, skatinantysizoliaciją ir nedalyvavimą politiniuose procesuose.2. Interesų grupėsVienas iš daugelio interesų grupių apibrėžimų yra „organizacijos, turinčiostam tikros autonomijos nuo vyriausybės ar politinių partijų ir mėginančiosdaryti įtaką viešajai politikai“11. Esminis teorinis interesų grupiųapibrėžimo elementas yra sąlyga, kad interesų grupės pačios nesiekiadalyvauti rinkimuose12. Viena iš daugelio interesų grupių klasifikacijų yrapagal jų organizacijos ir narystės pobūdį bendruomeninių—asociacinių grupiųskalėje, kur arčiausiai bendruomeninio poliaus yra tradicinės (genčių,kastų, tautinės) grupės, toliau — institucinės (kariuomenė, biurokratija,bažnyčia), protekcinės (profsąjungos, darbdavių organizacijos) irgaliausiai propagavimo (promotional), arba tikslinės grupės (ekologinės,antipornografinės).Interesų grupių poveikio priemonės priklauso nuo grupės pobūdžio, josišteklių, narių bei tikslų, tad gali būti įvairios. Bendra yra tai, kaddažniau siekiama daryti įtaką politikos formavimui, o ne jos įgyvendinimui.Net ir religinės interesų grupės tam tikrais atvejais gali kelti iš esmėspolitinius reikalavimus13 arba teikti ieškinius teismams14. Vienas išinteresų grupių poveikio modelių yra trijų metodų skyrimas: (1) tiesioginisbendravimas su vyriausybe, (2) netiesioginė įtaka per partijas ir (3)netiesioginė įtaka per viešąją nuomonę15. Interesų grupėms taip patprieinamos ir kitos politinės išraiškos priemonės — protestai, tiesioginėsakcijos ir prievartos naudojimas, tačiau šių priemonių gausa nurodo tamtikrą interesų grupių ir politinės sistemos nebrandumą arba, SemiuelioHantingtono (Samuel Huntington) terminais, „pretoriškumą“.Įvairios interesų grupės teikia pirmenybę skirtingoms poveikio priemonėms:protekcinėms grupėms svarbiausias yra bendravimas su vyriausybe ir ypačbiurokratija, o propagavimo — visuomenės nuomonės formavimas. Tiesioginįinteresų grupių bendravimą su vyriausybe analitiškai galima skirti įasmeninių peticijų teikimą, interesų grupių atstovavimą politiniame elite,pažintis su elito atstovais, tiesioginį bendradarbiavimą su biurokratija,poveikį sprendimų priėmimui parlamente ir teismuose. Netiesioginis poveikisper partijas yra sunkiau pamatuojamas, nes interesų grupių ir partijųryšiai paprastai labai glaudūs, ypač kai pirmosios finansuoja pastarąsias.Netiesioginė įtaka sprendimų priėmimui per visuomenės nuomonę yra veikiaupapildomas poveikio būdas, (išskyrus minėtąsias propagavimo grupes), nesnet įtikinusios žurnalistus, jog verta platinti jų nuomonę, interesų grupėsneužsitikrina joms palankių politinių sprendimų priėmimo.Interesų grupių įtakos mastą lemia keli veiksniai16: (1) politinės sistemospobūdis, (2) grupės legitimumas, (3) interesų grupės „naudingumas“vyriausybei ir galimos sankcijos, kurias grupė gali panaudoti, (4) grupėsturimi ištekliai veikti vyriausybės politiką, jos organizuotumas irnarystės pobūdis17. Šis interesų grupių sąveikos su valstybėsinstitucijomis modelis ir bus toliau naudojamas, analizuojant naujųjųreliginių judėjimų veiklą Lietuvoje.3. Naujųjų religinių judėjimų teisinis reglamentavimasIr kritikų, ir proponentų nuomone, Lietuva pasižymi gana liberaliu naujųjųreliginių judėjimų reglamentavimu. Visą religinių organizacijų veiklą, beKonstitucijos, kur garantuojama teisė į tikėjimo laisvę, apibrėžia duįstatymai: 1995 m. spalio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos religiniųbendruomenių ir bendrijų įstatymas ir tų pačių metų spalio 12 d. priimtasįstatymas dėl pastarojo įstatymo įgyvendinimo tvarkos.Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas nurodo, kad „tikintieji turiteisę laisvai jungtis į religines bendruomenes, bendrijas bei kurtireligines organizacijas“ (2 str.). Bendrijas sudaro dvi ir daugiaureliginės bendruomenės. Valstybė pripažįsta devynias tradicines religinesbendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikųliuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikų), sentikių, judėjų,musulmonų sunitų ir karaimų (5 str.). Šių bendrijų tikyba gali būti dėstomavalstybinėse švietimo įstaigose ir, atitinkamai įregistravus, konfesinėsemokymo įstaigose (9 str.). Kitos, netradicinės bendrijos, valstybėspripažįstamos kaip istorinio, dvasinio ir soclialinio palikimo dalis,„jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprištaraujaįstatymams bei dorai“. Kreiptis dėl pripažinimo į Seimą gali tos religinėsbendrijos, kurios įregistruotos veikia (ar veikė tarpukariu) ne mažiau kaip25-erius metus (6 str.).Įstatymas detaliai reglamentuoja religinių bendruomenių registraciją: josturi vienyti ne mažiau kaip 15 pilnamečių Lietuvos piliečių ir pateiktiTeisingumo ministerijai įstatus, kur nurodoma buveinė, religinio mokymopagrindai, veiklos kryptys ir tikslai, organizacinė struktūra ir vadovybė,turto valdymo ir jo paskirstymo likvidavus bendruomenę tvarka. Teisingumoministerija turi registruoti bendruomenę per 6 mėnesius, nebent nebūtųpateikti visi reikalingi dokumentai (11 str.), tokiu pavadinimu bendruomenėjau yra registruota arba „religinės bendruomenės ar bendrijos veiklapažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką“ (12 str.). Jeibendruomenė pažeidžia Konstituciją arba įstatymus, Teisingumo ministerijasuteikia terminą ištaisyti šiuos pažeidimus, o jų neištaisius, galikreiptis į teismą dėl religinės bendruomenės veiklos sustabdymo. Jei per 6mėnesių maksimalų sustabdymo terminą pažeidimas neištaisomas, teismosprendimu jos veikla gali būti nutraukta (20 str.).Pagal antrąjį įstatymą visos valstybės ir savivaldybių institucijos,anksčiau įregistravusios religines bendruomenes, turi pateikti Teisingumoministerijai žinias apie tokias bendruomenes ir jų registracijosdokumentus, tačiau perregistruoti jų iš naujo nebūtina (2 str.).Vyriausybei buvo „pasiūlyta“ per tris mėnesius įsteigti „padalinį, kurisanalizuotų religinių bendruomenių ir bendrijų veiklą, rengtų medžiagą,susijusią su jų veiklos įteisinimu, sustabdymu ar nutraukimu, laiku apietai informuotų visuomenę“ (1 str.).4. Naujųjų religinių judėjimų veikla: interesų grupės?4.1. Naujieji religiniai judėjimai ir valstybės institucijosLietuvoje iki 2000 m. rugpjūčio 1 d. buvo įregistruotos 165 netradicinėsreliginės organizacijos. Pagal tikėjimo doktrinas jas galima suskirstyti įmaždaug 22 religines kryptis, o pagal organizacijas — į 42 formalias irneformalias bendrijas18. Kai kuriais — neoficialiais — duomenimis,Lietuvoje gali veikti apie 300 religinių judėjimų19, tačiau kitų šaltiniųvertinimu, šis skaičius perdėtas ir yra informacijos tik apie 6020.Naujieji religiniai judėjimai gali vienyti apie vieną procentą Lietuvosgyventojų, t. y. nuo 30 iki 50 tūkst. žmonių, didžiausi iš jų — Naujųjųapaštalų bažnyčią ir Jehovos liudytojus — turi maždaug po 5 tūkst. narių21.Naujųjų religinių judėjimų politinės veiklos Lietuvoje nagrinėjimas pagalaptartus interesų grupių įtakos modelius, remiantis prieinamais šaltiniaisir antrine literatūra, kaip minėta šio darbo įvade, atskleidžia, kadsistemiško jų kaip interesų grupių poveikio nėra, galima pastebėti tik tamtikras atskirų judėjimų pastangas veikti visuomenės nuomonę ar atskiruspolitinius sprendimus, arba atvirkščiai: kai kurie NRJ siekia įgauti tamtikros politinės įtakos be konkrečiai apibrėžtų tikslų. Pagrindinis NRJpoveikis (kaip aiškėja ir iš trumpo pasaulio patirties aptarimo) nukreiptasne į politinę sistemą, bet į visuomenę ar pačių judėjimų narius.Pagrindinis su valstybės institucijomis susijęs naujųjų religinių judėjimųinteresas yra jų registravimas (ir, ateityje,— galimybė būti pripažintamtradiciniu). Tačiau interesų konfliktų šioje srityje beveik nekyla:dabartiniai įstatymai leidžia įsiregistruoti iš esmės bet kuriam naujajamreliginiam judėjimui. Remiantis įstatymo nuostata, kad religinis judėjimasneturi pažeisti žmogaus teisių bei laisvių ar visuomenės tvarkos, nebuvoįregistruotas tik Ošo meditacijos centras „Odžas“. Teisingumo ministerijataip pat neįregistravo Lietuvių pagonių tikėjimų draugijos „Senasis žynys“bei Lietuvos Dzogčeno bendruomenės „Dorželing“, tačiau tai padaryta dėlformalių priežasčių. Vis dėlto net ir neįregistruotos bendruomenės veikia,nes registravimas nėra privalomas. Kai kurios religinės grupės yraįregistruotos ne kaip religinės bendruomenės, bet kaip visuomeninėsorganizacijos. Be to, Teisingumo ministerijoje neregistruojamos religinėsbendruomenės mėgina išnaudoti galimybes kaip visuomeninės organizacijosįsiregistruoti savivaldybėse.Šiuo požiūriu svarbi antrojo įstatymo nuostata, kad Teisingumoministerijoje nebūtina perregistruoti iki 1996 m. vyriausybėje irsavivaldybėse įregistruotų religinių grupių ir judėjimų. 1995 m. Vilniaussavivaldybėje kaip visuomeninė švietėjiška organizacija įregistruotas vienaiš destruktyviausių laikomos Scientologijos bažnyčios padalinys „Dianetikoscentras“. Tuometinį valstybės institucijų požiūrį į neaiškių religinių
judėjimų registravimą galėtų apibūdinti savivaldybės pareigūnųpaaiškinimas, kad „atėję registruoti centro žmonės buvo labai malonūs,teigė turį itin kilnius tikslus“22. Susivienijimo bažnyčia (munitai) irįvairūs jos padaliniai į Teisingumo ministeriją nesikreipė, nes 1992 m.buvo registruota vyriausybėje. Jehovos liudytojų bendruomenė 1993 m. taippat registruota Vyriausybėje. Apskritai, iš 165 netradicinių religiniųorganizacijų daugiau negu pusė (85) buvo įregistruotos dar iki Religiniųbendruomenių ir bendrijų įstatymo įsigaliojimo23. Nors galima darytiprielaidą, kad pavojingomis laikomos religinės bendruomenės buvoįregistruotos dėl to, kad išnaudojo besikuriančių valstybės institucijųinformacijos stoką, vis dėlto jų registravimą valstybės ir savivaldybiųinstitucijose 1990—1995 m. būtų nekorektiška laikyti šių judėjimų kaipinteresų grupių įtakos valstybės biurokratijai išraiška.Religiniai judėjimai… galėjo išnaudoti informacijos apie juos stokąvalstybės institucijose. Religinių judėjimų priežiūra Lietuvoje iki 2000 m.balandžio neužsiėmė jokia institucija. Teisingumo ministerijos Registroskyrius buvo įpareigotas tik registruoti naująsias religines bendruomenes.Vyriausybės patarėjas religijų klausimais (pareigybė 2000 m. buvopanaikinta) pagal savo kompetenciją galėjo tik rinkti gyventojų skundusapie naujųjų religinių judėjimų poveikį. Valstybės saugumo departamentasrinko informaciją tik apie dalį religinių judėjimų, laikomų destruktyviais.Institucijos, kuri „nuolat rinktų ir kauptų medžiagą apie naujųjų religiniųjudėjimų veiklą mūsų šalyje ir užsienyje, analizuotų Lietuvoje įsikūrusiųreliginių bendruomenių veiklą, rengtų medžiagą, susijusią su tos veiklosįteisinimu, sustabdymu ar nutraukimu, stebėtų visuomeninių ar privačiųinstitucijų statusu prisidengusias religines organizacijas“ poreikį nekartą pabrėžė Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės pareigūnai24, o 1997m. metiniame pranešime paminėjo ir Prezidentas Algirdas Brazauskas. Tačiaunepakanka duomenų tvirtinti, kad tokios institucijos, numatytos dar 1995 m.spalio 12 dienos įstatymu, įkūrimas buvo atidėliojamas dėl religiniųjudėjimų įtakos.Dar daugiau, galima spėti, kad šis klausimas tiesiog nebuvo tarpVyriausybės prioritetų, tad neskirta atitinkamo finansavimo. 2000 m.balandžio 14 d. Vyriausybės nutarimu įkūrus komisiją koordinuoti valstybėsinstitucijų, sprendžiančių su religinių, ezoterinių ir dvasinių grupiųveikla susijusius klausimus, darbą, ji nepakankamai finansuojama, kadatliktų savo uždavinius (koordinuoti valstybės institucijų veiklą, tiriantgrupių veiklos atitikimą įstatymams, keistis informacija tarp suinteresuotųvalstybės institucijų ir teikti siūlymus dėl neatidėliotinų veiksmų)25.Įstatymu numatytas padalinys rinkti ir analizuoti medžiagą apie NRJ veikląkol kas išvis neįkurtas, o Valstybės saugumo departamentas atsisako steigtireligines bendrijas prižiūrinčią įstaigą, nors vienas jo pareigūnasspecialiai domisi NRJ veikla26. Seimas — Nacionalinio saugumo ir Žmogausteisių komitetai net du kartus mėgino kurti priežiūros grupę, bet projektaibuvo nepatvirtinti dėl finansavimo stygiaus. Taigi nepakanka duomenų sietitai, kad iki šiol nebuvo nė vieno kreipimosi į teismą sustabdyti aruždrausti religinio judėjimo veiklą, su šių judėjimų poveikiu valstybėsinstitucijoms.Reikia pripažinti, kad visuose savo posėdžiuose komisija svarstė ne tikveiksmus, nukreiptus prieš destruktyvių religinių judėjimų veiklą, bet iršių judėjimų apsaugą. Viename iš posėdžių paties Dianetikos centroiniciatyva komisijos nariai susitiko su jo atstovais ir išklausėinformacijos apie jo veiklą. Taigi nors galima būtų daryti prielaidą apietai, kad veikdamos kaip interesų grupės, religinės organizacijos „perėmė“komisijos koordinavimą (angl. capture), jos darbas kol kas yra tikepizodiškas (pagal reglamentą ji gali rinktis tik kartą per du mėnesius,yra informacijos tik apie keturis jos posėdžius). Todėl dar nekorektiškadaryti patikimas išvadas apie komisijos ryšių su naujaisiais religiniaisjudėjimais pobūdį.Religinių grupių atstovavimas valstybės biurokratijoje yra sunkiainustatomas. Tiesa, abu naujuosius religinius judėjimus registruojančioTeisingumo ministerijos padalinio ekspertai buvo arba yra susiję su NRJ.Arūnas Peškaitis, dabar atudijuojantis kunigų seminarijoje, yra priklausęsreliginiam judėjimui „Emanuelis“, o Donatas Glodenis, dar vadovaujantis irkuriamam Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centrui, yra bažnyčios„Tikėjimo žodis“ narys. Jis buvo apkaltintas dėl teismui pateiktosTeisingumo ministro pasirašytos pažymos, kurioje Jehovos …liudytojųorganizacijai pasakyta pagyrimų27. Tačiau būtina pabrėžti, kad darytigalutines išvadas apie valstybės pareigūnų šališkumą vien pagal jų religinępriklausomybę yra nekorektiška.Buvę Seimo pareigūnai paskelbė, kad, Valstybės saugumo departamentoduomenimis, kai kurios sektos siekia skverbtis į valstybės institucijas irturi savo atstovų viduriniojoje valdininkijos grandyje, tačiau konkrečiųtai patvirtinančių faktų nepateikta28. Valstybės saugumo departamentaspaskelbė, kad 1999 m. buvo „užkardyti bandymai kai kurioms destruktyviomssektoms skverbtis į strateginės reikšmės objektus, pavyzdžiui, Ignalinosatominę jėgainę“. Neoficialiais duomenimis, vienuolika Scientologijosbažnyčios narių bent jau iki 1999 m. joje užėmė gana aukštas pareigas —bažnyčia skelbia tikslą „valdyti pasaulį“29 ir turi saugumo tarnybųfunkcijas atliekančių padalinių bei plačius žvalgybos archyvus. Dar 8jėgainės darbuotojai priklausė Visagino Jėzaus Kristaus cerkvei. Įvalstybės institucijas — pirmiausia „jėgos struktūras“: Krašto apsaugosministeriją, policiją, privačias saugos tarnybas — Valstybės saugumodepartamento vertinimu, skverbiasi ir Susivienijimo bažnyčia (munitai).Aukštas pareigas „Lietuvos telekome“ ilgai užėmė labai uždaro religiniojudėjimo — „Laisvųjų ir ištikimųjų 7 dienos adventistų“ narys30. Norsgalima spėti, kad kai kurie religiniai judėjimai sąmoningai mėgina įtrauktiį savo veiklą aukštus postus užimančius valstybės pareigūnus, abejotina, arvisais minėtais atvejais atstovavimas sektoms aiškintinas jų mėginimaisįgyvendinti savo interesus (įmanomi ir alternatyvūs aiškinimai, ypač turintgalvoje socialinę padėtį Ignalinos atominės jėgainės mieste Visagine).4.2. Naujieji religiniai judėjimai ir partijosBe skandalingos istorijos, kai kelios „sektos“ „Lietuvos aido“ laikraštyjetariamai pasveikino susikūrusią Moderniųjų krikščionių demokratų partiją,nepakanka duomenų kalbėti apie naujųjų religinių judėjimų ryšį su Lietuvospartijomis. Patvirtintas yra tik faktas, kad „Tikėjimo žodžio“ bažnyčia1988—1989 m. skelbėsi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalimi, tačiaupastarasis nuo jos atsiribojo. Vis dėlto palankų naujiesiems religiniamsjudėjimams Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą bei įvairių, net irdestruktyvių kultų registravimą Vyriausybėje ir savivaldos institucijojegalima aiškinti dešimtmečio pradžios politinės sistemos kontekstu, kaivisuomenė ir įstatymų leidėjai bei pareigūnai buvo gana palankiai nusiteikęreligijų laisvės atžvilgiu bei neturėjo pakankamos informacijos irsuformuotos nuomonės apie naujųjų religinių judėjimų įtaką31.Vis dėlto yra užregistruoti bent keli atvejai, kuriuos galima laikytinaujųjų religinių judėjimų siekimu užsitikrinti palankią nuomonę leidžiantbei įgyvendinant įstatymus. Aktyviausiai, ypač naujųjų Seimo kadencijųpradžioje, reiškiasi įvairūs Susivienijimo bažnyčios (munitų) padaliniai.2000 m. gruodžio pradžioje Seime buvo platinami kvietimai į „Tarpreliginėsir tarptautinės federacijos už taiką pasaulyje“ konferenciją, o 1996 m.„Moterų federacija už taiką pasaulyje“ padovanojo labdaros siuntą VytautoLandsbergio fondui. Susivienijimo bažnyčios vadovu Vilniuje paskirtasGunardas Johansonas buvo gavęs Prezidentūros sutikimą dėl audiencijos pasPrezidentą Algirdą Brazauską, tačiau įsikišus Valstybės Saugumodepartamentui, ji buvo atšaukta32. Pagaliau, buvęs Seimo narys VytautasBubnys Seime rengė Satja Sai Babos (Sathya Sai Baba) judėjimo pristatymą.4.3. Naujųjų religinių judėjimų poveikis visuomenės nuomoneiNaujųjų religinių judėjimų siekimas daryti įtaką visuomenės nuomoneilabiausiai atitinka jų prigimtį, tačiau šiuo atveju sunku daryti išvadas,ar šia įtaka siekiama politinių tikslų. Vis dėlto pagrindinės religiniųjudėjimų pastangos nukreiptos ne tiek į periodinės spaudos platinimą ar RTVtransliacijų užtikrinimą, bet į švietimo institucijas ir Kultūros beiŠvietimo ministeriją. Vienai iš munitų organizacijų — Šeimų federacijai užtaiką — pavyko gauti Kultūros ministerijos paramą „Tyros meilės perLietuvą“ projektui. Remdamasis šiuo leidimu, Panevėžio vicemeras PetrasLuomanas leido miesto mokyklose šio judėjimo nariams skaityti paskaitasapie dorovę. Valstybės paramą kuriant labdaringus fondus mėginoužsitikrinti ir iš JAV kilęs mormonų judėjimas.Šis judėjimas taip pat mėgino gauti teisę dėstyti anglų kalbą vidurinėsemokyklose. Dešimtmečio pradžioje Švietimo ministerija susidūrė su munitųspaudimu patvirtinti jų parengtą etikos vadovėlį. Panevėžio vyskupijosvadovybės spaudimu miesto valdžia atšaukė leidimą steigti menonitų judėjimokoledžą, tačiau vėliau jo steigimui pritarė Klaipėdos savivaldybė.Scientologijos bažnyčia taip pat rengė plačią švietimo programą ir netsugebėjo gauti Ignalinos atominės jėgainės direktoriaus pritarimą skaitytipaskaitas pagal ginčytinai vertinamą jos narkotikų prevencijos programą„Narconon“. Nors čia pateikti tik keli mėginimai veikti visuomenės nuomonę,galima daryti išvadą, kad naujųjų religinių judėjimų pastangos šiojesrityje yra sistemiškiausios.IšvadosPagal aptartą interesų grupių klasifikaciją naujuosius religinius judėjimusgalima priskirti propagavimo, arba tikslinėms grupėms, su nedideliu nariųskaičiumi ir griežta organizacija. jų ištekliai nėra pakankami tiesiogiaiveikti vyriausybę, todėl arba imamasi ieškoti ryšių su politinio elitonariais bei valdininkais (taip pat įtraukti į savo veiklą svarbias pareigasužimančius pareigūnus), arba stengiamasi veikti visuomenės nuomonę. Tačiaunaujųjų religinių judėjimų visuomenė nelaiko legitimiomis interesųgrupėmis.Pagrindinis su valstybės institucijomis susijęs religinių judėjimųinteresas yra jų registravimas ir pripažinimas. Tačiau dėl gana liberaliosregistravimo tvarkos šis interesas yra įgyvendinamas įstatymo numatytatvarka. Negalima pagrįstai tvirtinti, kad palankus religiniams judėjimamsįstatymas buvo priimtas jų pastangų dėka, tačiau verta pastebėti, kad prieto galėjo prisidėti palanki dešimtmečio pradžios politinė atmosfera. Taippat negalima daryti tvirtos išvados, jog įstatyme numatytos religiniųgrupių priežiūros institucijos nekuriamos dėl šių grupių įtakos nei kadnaujieji religiniai judėjimai perima jau įkurtų institucijų dienotvarkėssudarymą. Dėl religinių grupių pobūdžio sunku įvertinti informaciją apie jųįtaką ir valdininkų reagavimą į šią įtaką. Todėl nors naujųjų religiniųjudėjimų aktyvumas politinėje arenoje nekelia abejonių, turimų duomenųnepakanka patvirtinti, kad jie sistemiškai veikia kaip interesų grupės.Išnašos1 Pagal Londono ekonomikos mokyklos sociologijos profesorės Ailyn Barker(Eileen Barker) pranešimą „Naujųjų religinių judėjimo ir atsako į juosapžvalga“ konferencijoje „Religija ir teisė pilietinėje visuomenėje“,surengtoje LR Teisingumo ministerijos 2000 m. gruodžio 7—8 d.2 Ne visada apibūdinimas „naujieji“ nusako jų atsiradimo laiką. Kai kuriaisatvejais „naujuoju“ gali būti vadinamas religinis judėjimas, pasaulyjeturintis gana senas tradicijas, tačiau į tam tikrą šalį atėjęs neseniai.3 Recomendation 1412 (1999): Illegal activities of sects // Gazette of theCouncil of Europe.— Strasbourg, 1999.— No. 6.4 Peškaitis A., Glodenis D. Šiuolaikinis religingumas: Naujieji judėjimaiir išraiškos formos amžių sandūroje.— V., 2000.— P. 14.5 Ten pat.6 Ten pat.7 Ten pat.8 Žr. 1 išnašą.9 Peškaitis A., Glodenis D. Op. cit.— P. 15.10 Žr. 1 išnašą.11 Wilson G. Interest groups.— Oxford, 1990. Pacituota kn. Hague R., HarropW., Breslin S. Comparative government and politics.— P. 209—210.12 Heineman R. Political science: An introduction.— New York, 1996.— P.102.13 Žr. ten pat.14 Žr.: Adrian C. R. The American political process.— New York, 1969.— P.211.15 Hague R., Harrop W., Breslin S. Comparative government and politics.— P.215.16 Ten pat.— P. 220—221.17 Žr.: Adrian C. R. Op. cit.— P. 210—221.18 Netradicinės religinės organizacijos: [Teisingumo ministerijos registroskyriaus informacija] //http://www.min.tm.lt/ministerija/regskyrius/RS_STATISTIKA.htm.19 Peleckis M. Ignalinos atominėje elektrinėje atsakingas pareigas užimapavojingos visuomenei sektos nariai // Respublika.— 1999.— Rugpjūčio 21.20 Žiniasklaida kaltinama skatinanti sektofobiją: [A. Peškaičio interviu]// Lietuvos aidas.— 2000.— Sausio 13.21 Gubista L. Sektos (2): Religinių sektų lyderiai pamaldoms vadovautisamdo parapsichologus // Lietuvos žinios.— 1999.— Lapkričio 10.22 Zinkevičienė V. Laimės fabrikėlis ar gudrios sektos prieangis? //Ekstra.— 2000.— Gruodžio 4.23 Žiniasklaida kaltinama skatinanti sektofobiją: [A. Peškaičio interviu]// Lietuvos aidas.— 2000.— Sausio 13.24 Žr., pvz., Butkienė D. Įstatymas neapsaugo nuo destruktyvios sektųveiklos // Lietuvos aidas.— 1999.— Gegužės 23.25 Pagal komisijos pirmininko Antano Barono pranešimą „Lietuvos patirtis“konferencijoje „Religija ir teisė pilietinėje visuomenėje“, surengtoje LRTeisingumo ministerijos 2000 m. gruodžio 7—8 d. Taip pat žr.: Komisijosvalstybės institucijų, pagal savo kompetenciją sprendžiančių su religinių,ezoterinių ar dvasinių grupių veikla susijusius klausimus, veiklaikoordinuoti naujienos // http://www.min.tm.lt/naujienos.htm.26 Vėgelytė I. Valstybė nepajėgi sutramdyti klestinčių sektų // Lietuvosaidas.— 2000.— Sausio 6.27 Peleckis M. Pagiriamieji Teisingumo ministerijos žodžiai Jehovosliudytojams: Lietuvoje sektoms klestėti padeda ir valdžios institucijos //Respublika.— 2000.— Sausio 6.28 Ten pat.29 Peleckis M. Ignalinos atominėje elektrinėje atsakingas pareigas užimapavojingos visuomenei sektos nariai // Respublika.— 1999.— Rugpjūčio 21.30 Gubista L. Sektos (4): Pavojinga visuomenei S. M. Moono sekta aukojolėšas V. Landsbergio fondui // Lietuvos žinios.— 1999.— Lapkričio 24.31 Plačiau žr.: Peškaitis A. Glodenis D. Op. cit.32 Gubista L. Sektos (4): Pavojinga visuomenei S. M. Moono sekta aukojolėšas V. Landsbergio fondui // Lietuvos žinios.— 1999.— Lapkričio 24.Naudotos literatūros sąrašas
Butkienė D. Įstatymas neapsaugo nuo destruktyvios sektų veiklos // Lietuvosaidas.— 1999.— Gegužės 23.Gubista L. Sektos (2): Religinių sektų lyderiai pamaldoms vadovauti samdoparapsichologus // Lietuvos žinios.— 1999.— Lapkričio 10.Gubista L. Sektos (4): Pavojinga visuomenei S. M. Moono sekta aukojo lėšasV…. Landsbergio fondui // Lietuvos žinios.— 1999.— Lapkričio 24.Komisijos valstybės institucijų, pagal savo kompetenciją sprendžiančių sureliginių, ezoterinių ar dvasinių grupių veikla susijusius klausimus,veiklai koordinuoti naujienos // http://www.min.tm.lt/naujienos.htm.Netradicinės religinės organizacijos: [Teisingumo ministerijos registroskyriaus informacija] //http://www.min.tm.lt/ministerija/regskyrius/RS_STATISTIKA.htm.Peleckis M. Ignalinos atominėje elektrinėje atsakingas pareigas užimapavojingos visuomenei sektos nariai // Respublika.— 1999.— Rugpjūčio 21.Peleckis M. Pagiriamieji Teisingumo ministerijos žodžiai Jehovosliudytojams: Lietuvoje sektoms klestėti padeda ir valdžios institucijos //Respublika.— 2000.— Sausio 6.Peškaitis A., Glodenis D. Šiuolaikinis religingumas: Naujieji judėjimai irišraiškos formos amžių sandūroje.— V., 2000.Vėgelytė I. Valstybė nepajėgi sutramdyti klestinčių sektų // Lietuvosaidas.— 2000.— Sausio 6.Zinkevičienė V. Laimės fabrikėlis ar gudrios sektos prieangis? // Ekstra.—2000.— Gruodžio 4.Žiniasklaida kaltinama skatinanti sektofobiją: [A. Peškaičio interviu] //Lietuvos aidas.— 2000.— Sausio 13