I.Valstybės finansinė sistema II.Valstybės biudžetinė sistema

I.Valstybės finansinė sistema

1.Finansinės sistemos grandys;
2.Nebiudžetiniai fondai;
3.Valstybės iždas.
Finansinės sistemos grandys
Ankstesniais laikais iki monopolijų susidarymo egzistavo 2 grandys:valstybės finan-sai ir vietiniai fin.Plečiantis valstybės f-joms iškilo nauji uždaviniai,kuriems spręsti kūrėsi tam tikros valst institucijos.Išsivysčiusių šalių pagr grandys:a)valstybės fin;b) vietiniai(teritorijų) fin;c)specialūs vyriausybiniai fondai;d)įmonių ir organiz fin.
Valstybė pasitelkdama šias grandis sprendžia savo šalyje politinius,ekonominius,fi-nansinius bei socialinius klausimus.Valstybės finansai vaidina svarbų vaidmenį už-tikrinant šalies visų ūkio šakų tam tikrus plėtojimo tempus,perskirstant finan išteklius tarp ekonominių šakų,šalies regionų,gamybinės veiklos ir paslaugų tiekimo,taip pat tarp nuosavybės formų,tarp atskirų gyvent grrupių.Pasitelkiant finan sistemą valst įta-koja lėšų fondų susiformavimą,jų naudojimą,pasitelkiant šiems tikslams mokesčius, biudžeto išlaidas,valstybinį kreditą.Valst fin svarbią vietą užima – biudžetas – stam-bus finansinių išteklių fondas,kurį valdo vyriausybė.Per šį fondą perskirstoma apie 30 – 50% BVP,o Lietuvoje 18 – 20%.Per valst biudžetą daromas poveikis šalies ka-pitalo ir ekonomikos augimui,vartojimo lygiui.Iš valst biudžeto,esant būtinumui ūkio subjektams ar institucijoms gali būti tiekiamos tikslingos subsidijos,dotacijos,garan-tijos ir kreditai.Dotacijos –pinigai,kurių nereikia gražint.Subsidijos tiekiamos ko-kiems nors tikslams pasiekti.Demokratinėse valst svarbią vietą užima vietiniai finan-sai,kurie apima vietinę biudžeto sistemą,vietinę kredito sistemą,vietinę mokesčių sis.
Lietuvos finansų grandis orrganizuoja finansų ministerija,savivaldybių finansų sky-riai,sodra(soc.apsaugos ir darbo ministerija) sveikatos apsaugos ministerija,susisieki-mo ministerija,ŽŪ ministerija ir kt asignavimo institucijos.
Nebiudžetiniai (specialūs) fondai
Šie specialūs vyriausybiniai fondai dažn yra atskirti nuo valstybės biudžeto ir juos valdo centrinė arba vietinė valdžia.Šiuose fonduosedidžiausią lyginamąjį svorį suda-ro socialinio dr

raudimo fondai,bedarbių išlaikymo fondai,laikino nedarbingumo ir kt tiksliniai fondai.Vyriausybės dažn šiuos fondus naudoja finansinės sistemos sunku-mams mažinti.Labiausiai paplitę specialiųjų fondų sudarymo šaltiniai:mokesčiai, biudžeto lėšos,spec įnašai.Naujai susiformavę finansinių sistemų bruožai:finansinė siaura bazė,finansinių išteklių centralizacija.1992m pab buvo tik 4 nebiudžetiniai fon dai,o 1998m.jų išaugo iki 30 fondų ir sąskaitų ir tarptautinis valiutos fondas,integra-cija į ES.2000m.valstybė pradėjo šių fondų pertvarkymą,ir praktika parodė,kad pini-gai dažnai buvo naudojami ne pagal paskirtį.Lietuvai integruoajntis į ES aktualu gau-ti ir su didele atsakomybe naudoti paramos fondus:1.Siekiama Lietuvoje skatinti eko-nomines reformas ir kelti ekonominę bei socialinę žmonių gerovę.To pasekoje atsi-randa politinis stabilumas.2.Siekiama sukurti vieningą Europą. Iki narystės ES Lie-tuva gauna paramas iš 3 fondų:SAPART(parama ŽŪ ir kaimo plėtrai – nuo 1999m.) PHARE(19991m) siekti ūkio perorientavimo į rinkos ekonomiką,o nuo 2000m pasi-rengti stojimui į ES.ISPA(nuo 2000m) stambiosios ifrastruktūros kūrimui irr aplinkos projektams. Įstojus į ES Lietuvai 2004 – 2006m. numatoma skirti 10.286mlrd lt.Pa-rama teikiama iš struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo.Sanglaudos fondas įkurtas 1994m. didelių kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektų finansavimui.Tikslai:1. Skatinti atsiliekančių rajonų plėtimą ir prisitaikymą prie ekonominių pokyčių;2.Rem-ti krizės apimtus pramonės regionus;3.Kvalifikacijos kėlimas.

Valstybės finansinė sistema – visuma piniginių santykių,sferų bei grandžių,ku-rių kiekviena skiriasi lėšų pritraukimo šaltiniais,panaudojimo formomis,metodais, vaidmeniu visuomenėje.
FINANSINĖ SISTEMA

Valstybės finansai Savivald finansai Įmonių ir organiz fondai

Valstybės biudžetas Valstybiniai Privatūs

Valst social draudimas

Sveikatos draudimas-valstybiniai ir privatūs

Nebiudžetinai fondai

Valstybės biudžetas – tai piniginių santykių vi

isuma,kuriems esant planingai for-muojamas ir naudojamas centralizuotas finansinių išteklių fondas

Valstybės finansinis planas pateikiamas įstatymo formoje.Pasibaigus biudžeti-niams metams parengiama valstybės biudžeto vykdymo finansinė ataskaita.
Valstybinio socialinio draudimo paskirtis materialiai aprūpinti dirbančiuosius ir jų šeimos narius,netekus darbo.Sveikatos draudimo paskirtis suteikti reglamentuotą medicininį aptarnavimą apdraustiems asmenims.

Įmonėse yra sukuriama nemaža dalis BVP ir įmonių finansai glaudžiai susiję su šio produkto kūrimu,paskirstimu ir vartojimu.Nemaža dalis įmonių pelno ar pajamų,iš-laidų,taip pat jų darbuotojų darbo užmokesčio patenka į nacionalinį biudžetą,sveika-tos draudimo,socialinio draudimo išlaidos: įmonių mokamas soc.draudimo mokestis 30%,žemės mokestis ir kt.

Įmonių finansai – visuma piniginių santykių,kuriems esant sudaromi ir naudojami finansinių išteklių fondai skirti įmonių poreikiams tenkinti.Minėti piniginiai ištekliai naudojami aptarnauti lėšų apyvartą,kuriant bei parduodant produktą,paskirstant paja-mas,formuojant apyvartinį ir pagrindinį kapitalą,jį naudojant.Piniginiai santykiai su-sidaro tarp valstybės ir įmonių,tarp savivaldybių ir įmonių,tarp įmonių ir finansinių kreditinių institucijų,tarp atskirų įmonių ir organizacijų,tarp įmonių ir dirbančiųjų.Į-monių veiklą galima sugrupuoti kryptimis : finansinis kreditinis planavimas,operaty-vinė finansinė veikla ir kontrolė,atsiskaitymai,apskaita bei analitinis darbas.

Praktika rodo,kad verslo sferoje svarbiausia finansiniai sprendimai: 1.Investicijų planavimas2.Kapitalo struktūros nustatymas3.Apyvartinis kapitalo valdymas – trum-palaikio turto.
Valstybės iždas
f-jos
Biudžeto parengimas ekonominių tendencijų anal Biudžeto įgyvendin
Fiskalinė politika Iždo sąskaitų tvarkynmas Finansinis planav
Vidaus ir išorės kontrolė Skolų reguliavimas

Lietuvoje bendrą iždo sistemą ir kitas nuostatas reglamentuoja LR iždo įstatymas sei-mo priimtas 1994.12.20 patvirtintas 1999.03.30. Valstybės iždas – Lietuvos vyriau-sybės įgaliotos institucijos valdoma sąskaita,kurioje la

aikoma valstybės piniginiai iš-tekliai.Jis neapima savivaldybės biudžetų,sveikatos ir soc.darudimo.Piniginiai ištek-liai yra laikomi Lietuvos banke atidarytoje iždo sąskaitoje.Lietuvos valstybės iždo bendrosios sistemos f-jos:1.Valstybės piniginių išteklių valdymas;2.Valstybės skolos valdymas;3.Valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita;4.Informacijos ir ataskaitų teikimas tam tikromis sąlygomis;5.Laikinai laisvų piniginių išteklių inves-imas.Ataskaitos rengiamos apie valstybės piniginius išteklius:1.Finansinių rezultatų ataskaita(visos pajamos ir išlaidos).2.Finansinės būklės ataskaita(ilgalaikis turtas,pas kolos – turtas ir nuosavybė,įsipareigojimai).3.Biudžeto išlaidų sąmata a)paprastos iš-laidos (algos ir einamieji mokėjimai) b)nepaprastos,kapitalo formavimas.4.Piniginių srautų ataskaita (pinigų pokytis iš veiklos,iš investicinės veiklos ir iš paskolų).5. Veiklos pajamų ataskaita:mokestinės pajamos,nemokestinės pajamos,pajamos už par duotą turtą,gautos dotacijos.

Valstybės ataskaitų paskirtis informuoti visuomenę apie nuveiktus darbus susiju-sius su piniginiais ištekliais.Lietuvos piniginių išteklių finansinės ataskaitos pagal pateikimo terminus:1.Kasdieninė (bankų ataskaitos apie gautas pajamas/išlaidas,mo-esčių inspekcijos informacija).2.Mėnesinės (iš mokesčių inspekcijos).3.Spec valdy-mo ataskaitos (debitorinės ir kreditorinis įsiskolinimas apie paskolas).4.Biudžeto pa-jamų ir išlaidų ataskaita (ketvirtinės ir metinės).5.Operatyviniai duomenys.Remiantis užsienio šalių praktika,ataskaitos turėtų atitikti šiuos principus:1.Užbaigtumas.Pilnai pateikti informaciją.2.Vartotojų palankumas.Ataskaitos pateikiamos suprantamai, vaizdžiai.3.Patikimumas.Turi atspindėti realią padėtį.4.Aktualumas.Turi ataskaitoje atsispindėti aktualūs darbai valstybei.5.Nuoseklumas.Ataskaitų kvalifikacija turi būti vienoda.6.Savalaikiškumas.7.Palyginamumas.8.Naudingumas.
II.Valstybės biudžetinė sistema
1.Biudžetinis procesas;
2.ES biudžeto formavimas ir lėšų naudojimas;
3.Valstybės pajamos ir išlaidos;
4.Valstybės biudžeto formavimas ir lėšų naudojimas;
5.Savivaldybių (vietinių) biudžeto formav ir lėšų naudojimas;
6.Biudžeto deficitas.

ES biudžeto formavimas ir lėšų naudojimas
ES iudžetas – bendros šios Sąjungos institucijų ir valstybės lėšų,iš kurių finan-suojama ES veikla.Teisiniai biudžeto pa

agrindai yra suformuluoti pirminės teisės aktuose (Europos Bendrijų steigimo sutartyse ir jų papildymuose,ES sutartyje).

ES bendrojo biudžeto pajamos yra akumuliuojamos iš 4 pagrindinių finansinių šaltinių:1.Muitų mokesčių trečiųjų šalių ZŪ produkcijai ir ES valstybėse pagami-namo cukraus rinkliavų.2.Muitų mokesčių trečiųjų šalių prekėms.3.Valstybėse na-rėse renkama PVM procento,paskaičiuoto nuo nustatytos šio mokesčio bazės.4. Valstybių narių tiesioginių įnašų,proporcingų kiekvienos BNP dydžiui.Be to,į bendrąjį biudžetą patenka lėšos,surenkamos už įvairias ES institucijų paslaugas, spaudinius,baudos už įvairius pažeidimus ir pan.Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis.PVM procento riba Europos Tarybos sprendimais dėl nuosavų išteklių paprastai nustatoma visam finansinės perspek-tyvos laikotarpiui,o kasmet nustatomas procentas konkretiems finansiniams me-tams.Įnašas nuo BNP apibrėžiamas kasmet,kai apskaičiuojama,kiek lėšų trūksta iki planuoto biudžeto jau įskaičiavus iš trijų nuosavų šaltinių gaunamas pajamas ( šis skaičius paprastai yra maždaug 0.5% BNP vienai valstybei ).

ES institucijos ir valstybės sutaria dėl biudžeto sandaros principų ir apytikslio dydžio paprastai numatant tam tikrą kasmetinį augimą,prioritetines finansavimo sritis ir kasmetinę leistiną ribą.Pirmoji tokia finansinė perspektyva apėmė 1988 – 1992m ,antroji – 1993 -1999m,o dabartinė – 2000 -20006 metus.Pastaroji finansi-nė perspektyva vad susitarimu dėl „Darbotvarkės 2000“.Šis susitarimas įtraukė į finansinę perspektyvą išlaidas,kurios bus reikalingos naujų valstybių iš Vidurio ir Rytų Europos priėmimui į ES finansuoti.Taip ES numato paramą paramos reika-lingiems regionams.Iš viso šiai struktūrinei politikai 2000 – 2006m numatyta skir-ti 275mlrd eurų:Struktūriniams fondams – 210mlrd eurų,sanglaudos fondui – 20mlrd uerų,valstybėms kandidatėms – 45mlrd eurų,iš jų prisijungimo paramai – 7mlrd eurų.
ES biudžeto sudarymas grindžiamas šiomis pagr taisyklėmis:vientisumo taisyk-lė – reiškia,kad visos pajamos ir išlaidos turi būti numatytos viename dokumente; anuitetiškumo taisyklė – reiškia,kad biudžetas sudaromas kasmet konkretiems finansiniams metams;subalansuotumo taisyklė – reiškia,kad išlaidos konkre-čiais finansiniais metais negali viršyti pajamų.Sprendimų priėmimas dėl ES biud-žeto dydžio ir asignavimų nuo 1988m yra suskirstytas į 2 lygmenis:Pirmasis lyg-muo – Europos Viršūnių Taryba sutaria dėl keleriems (dažn 5m ) metams planuo-jamos finansinės perspektyvos.Antasis lygmuo – ES institucijos priima metinį biudžetą.Biudžeto priėmimo ciklas prasideda pirmoje kiekvienų metų pusėje,kai Komisija parengia preliminarų biudžeto projektą.Po to biudžeto projektas 2 kartus svarstomas Europos Parlamente ir,jeigu pavyksta suderinti visus projekto pakeiti-mus ir papildymus,Gruodžio mėn galutinai tvirtinamas EP.Iš esmės tvirtinant biud žetą paskutinis žodis tenka 2 institucijom – EP ir ET.Pastaroji ES inst turi daugiau teisių nustatant vad privalomąsias biudžeto išlaidas,o EP – apibrėžiant neprivalo-mas biudž išlaidas.ES biudžeto išlaidos yra:1.Privalomosios išlaidos,arba asig-navimai išlaidoms yra skiriamos tiesiogiai finansuoti ES sutartyse ar teisės aktuo-se numatytų tikslų įgyvendinimą.Iš esmės visos ES biudžeto prival išlaidos skiria-mos pagal bendrą ŽŪ politiką numatytoms subsidijoms ir garantijoms dengti.
2.Neprivalomosios išlaidos skiriamos kitoms ES veiklos sritims,dėl kurių susita-ria EP ir ET,finansuoti.Čia patenka lėšos,skiriamos finansuoti struktūrinius fondus taip pat atskiroms vidaus politikos sritims (transportui ir įvairiems transeuropi-niams infrastruktūros tikslams,mokslo tiriamajam darbui,jaunimo programoms ir t.t. ) paramai užsieniui,administracinėms išlaidoms.
Sudėjus pajamas,gaunamas iš visų šaltinių,ES biudžeto asignavimaiišmokoms konkrečiais finan metais neturi viršyti finansinėse perspektyvose numatytos ribos skaičiuojant nuo suminio visos ES BNP.Kadangi metinis ES biudžetas turi būt subalansuotas,išlaidų dydis privalo sutapti su pajamų dydžiu,o ES neturi teisės sko lintis lėšų.Bet ES paprastai patvirtina didesnes išlaidas,nes į neprivalomąsias išlaidas įskaitomi finansiniai įsipareigojimai įvairiems projektams ir programoms, kurie trunka ilgiau nei metus.Tuo tarpu privalomosios išlaidos numatomos griež-tai vieneriems metams,ir į jas įtarukiami įsipareigojimai išmokoms,kurias galima tiksliai suplanuoti.
Valstybės pajamos ir išlaidos
Svarbiausios valstybės pajamos:1.Mokesčiai,soc. Draudimo įplaukos;2.Nemokes tinės biudžeto pajamos,parduodant prekes,paslaugas;3.Grantai – parama iš kitų valstybių ar tarpt organizacijų;4.Paskolų ėmimas.
Valstybės išlaidos susijusios su prekių,paslaugų pirkimu.Pagal ekonominę klasifi-kaciją,pagr. Valstybės išlaidų kategorijos:1.Darbo užmokestis ir kartu priskaity-mai soc. Draudimui.2.Išlaidos prekėms,paslaugoms.3.Kapitalo išlaidos.4.Subsidi-jos ir dotacijos.5.Negrąžintini transferai.

Dotacija teikiama tam tikrai organizacijai,kai pajamos mažesnės už išlaidas.Sub-sidijos tam tikram tikslui.Skiriant dotacijas bei subsidijas reikėtų atkreipti dėmesį į tokius momentus:1.Efektyvumas.Reiktų pažymėti ar tikslas pasiektas;2.Skaid-rumas.Turi būti vieša,atspindėti kur skiriama.
Racionali valstybės išlaidų politika:1.Valstybės išlaidos turi atitikti nacionali-nius prioritetus ir suderintus su makroek. Sąlygom;2.Kai kurių prekių ar paslaugų pardavimą yra tikslinga perduoti privačiam sektoriui;3.Finansavimas turi būti orientuotas į galutinį rezultatą – socialinės gerovės maksimizavimą.
Valstybės biudžeto formavimas ir lėšų naudojimas..LR biudžetinę sistemą, biudžetų sudarymo ir vykdymo reglamentavimą reglamentuoja LR biudžeto sanda ros įstatymas ( priimtas 1991 liepos 30d. ) ie Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo bei vykdymo taisyklės ( 1991 – 12 – 09 ) ir tolesni jų pakeitimai bei papildymai.Materialinių išlaidų rezervas,vyriausybės rezervo lėšos : ne daugiau kaip 1% patvirtintų VB asignavimo sumos.Šis rezervas naudojamas stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti,bei kitoms reikmėms pagal vyriausybės nurodytus prioritetus:1.Švietimas,mokslas, kultūra;2.Narystė ES;3.Krašto apsauga,NATO;4.Verslo sąlygos;5.Informacinė vi-suomenė;6.Sportas,sveikata,socialinė apsauga;7.Viešoji tvarka;8.Valstybės pas-laugų efektyvumas;9.Turtinės,neturtinės žalos atlyginimas.
Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos..Informacijos apie biudžetus viešumas: 1)Informacija apie biudžetus turi būti aiški ir vieša,išskyrus valstybės paslaptis;2) Informaciją apie valstybės biudžetą,jo pajamas,asignavimą,jų vykdymą skelbia fi-nansų ministerija VŽ ir finmin;3)Informaciją apie savivaldybių biudžetus skelbia savivaldybių administratorius vietinėse informavimo priemonėse.Nuo 1999m. vy-riausybė nusprendė taikyti naują biudžetinės sandaros koncepciją – programinis biudžetinis formavimas.Programos esmė : asignavimo valdytojai lėšų poreikį aps-kaičiuoja pagal programas.Programoje nurodoma : tikslai,uždaviniai,vertinimo kriterijai,sąmatos ir galutiniai rezultatai.Vėliau,kaip nurodyta dokumentuose,šias programas reikia apginti.Seimas 1998m 10.22d. priėmė šio klausimo rezoliuciją : 1) Nuo 1999m. valstybės biudžetą sudaryti be deficito ir priimti konstitucinį įsta-tymą;2) Nuo 2000m. pagal programas sudaryti ir savivaldybių biudžetus;3) Nus-tatyti pereinamąjį konsoliduoto biudžeto formavimo 5 metams laikotarpį,per kurį būtų sujungta valstybės ir savivaldybių biudžetų ir fondų lėšos;4) Sudaryti visuo-menei galimybę gauti išsamią informaciją apie mokesčių mokėtojų pinigų naudo-jimą. .
Savivaldybių (vietinių) biudžeto formav ir lėšų naudojimas
Iš bendrąją savivaldybių biudžetų sudarymo,vykdymo apskaitos ir kontrolės bei atskaitomybės tvarką reglamentuojančių teiosės aktų pas mus yra įteisintas tikvie-nas – biudžeto balanso principas – metais biudžeto projektas,ir biudžeto įvykdy-mo apskaita būtų subalansuoti.Valstybinė valdžia griežtai reguliuoja,kaip savival-dybės laikosi šio įstatymiškai įteisinto balanso principo.Svarbiausia,šia prasme, yra savivaldybių finansinių išteklių poreikių ir lėšų,reikalingų įstatymais nustaty-toms funkcijoms atlikti,subalansavimas.
Savivaldybių (vietinių) biudžeto formav ir lėšų naudojimas
Iš bendrąją savivaldybių biudžetų sudarymo,vykdymo apskaitos ir kontrolės bei atskaitomybės tvarką reglamentuojančių teiosės aktų pas mus yra įteisintas tik vienas – biudžeto balanso principas – metais biudžeto projektas,ir biudžeto įvykdymo apskaita būtų subalansuoti.Valstybinė valdžia griežtai reguliuoja,kaip savivaldybės laikosi šio įstatymiškai įteisinto balanso principo.Svarbiausia,šia prasme, yra savivaldybių finansinių išteklių poreikių ir lėšų,reikalingų įstatymais nustatytoms funkcijoms atlikti,subalansavimas.

Egzistuoja 5 savivaldybių formavimo metodai:1)„augančio“ biudžeto suda-rymo metodas.Jį taikant dėmesys telkiamas į nežymius pokyčius tarp gretimų,vienas po kito einančių,biudžetų,pripažįstant,kad ankstesniaisiais biudžetiniais metais teiktų paslaugų ar vykdytų veiklų rūšys beiišlaidų lygis joms bus naujojo biud-žeto projekto pagrindas.Biudžeto projektas rengiamas tikslinant išlaidas dėl infliacijos poveikio,taip pat dėl numatomų nebeteikti pas-laugų arba atvirkščiai – numatytoms vykdyti naujoms veikloms naujaisiais biud-žetiniais metais.Šis biudžeto sudarymo metodas vertinamas kaip diegiant naują veiklą,orientuotas į praeitį;2)nustatytų ribų arba fiksuotų limitų metodas.Savi-valdybės tarybos komitetams suteikiamos galimybės parengti kuruojamo sekto-riaus išlaidų sąmatą,patiems nustatant veiklą bei jos finansavimo prioritetus,kai iš anksto žinoma atskiriems sektoriams skiriamų išlaidų bendra apimtis.“Išlaidų limitus“,kurių privaloma laikytis minėtiems komitetams,paskirsto savivaldybės valdyba ir finansų komitetas įvertinęs planuojamais biudžetiniais metais numa-tomas gauti lėšas;3)siekiamų rezultatų ir jų pagrindu išplėstojo programinio biudžeto sudarymo metodas.Biudžetas yra dalijamas į programines sritis,o iš sa-vivaldybės tarybos komitetų ir administracijos skyrių,atsakingų už tam tikrą sek-torių ar sritį,reikalaujama konkrečių veiklos planų.Būdingas biudžeto ryšys su keliamais tikslais bei numatomais gauti rezultatais,orientavimasis į ateitį bei ga-limybes rinktis.Tačiau retai taikomas dėl labai didelių biudžetinio projekto ren-gimo išlaidų;4)kritinių dydžių metodas.Dėmesys sutelkiamas į naują savival veiklą bei pajamų bei išlaidų planuojamą padidėjimą planiniais biudžetiniais me-tais,pripažįstant,kad baziniais ir ankstesniais metais vykdyta savival veikla bei tam panaudoti finansiniai ištekliai išliks pastovūs arba nežymiai pasikeis.
5)“nulinio pagrindo“ biudžeto formavimo metodas bei jo pagrindu išplėstojo biudžeto sudarymo blokais metodas.Reikalaujama pastoviai peržiūrėti ir tikslin-ti savivald vykdomas programas,kurių įgyvendinimas ir finansavimas gali kisti dėl įvairių priežasčių ir savivald institucijų sprendimų.Tai į valdymą orientuotas bei su savivaldybės planavimo bei kontrolės sistemomis glaudžiai susijęs mode-lis.“Grynuoju“ savo pavidalu retai taikomas.
Savivaldybių biudžeto turinys
1)Paskirtis : a)savivald biudžetuose sukaupiamos lėšos,reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybėms įstatymų deleguotoms valsty-bės funkcijoms ir programoms vykdyti;b)kiekviena savivaldybė turi savarankiš-ką biudžetą;c)savivald biudžetai tvirtinami be deficito.
2)Savivaldybių biudžetų pajamos : a)pajamos iš mokesčių;b)pajamos iš savi-vald turto;c)baudos įstatymų nustatyta tvarka;d)vietinės rinkliavos;e)savivald biudžetinių įstaigų pajamos,gautos už teikiamas paslaugas;f)pajamos už savivald lėšų likučius einamosiose sąskaitose;g)pajamos,gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne ŽŪ paskirčiai valstybinės žemės sklypus;h)valstybės biudžeto dotacijos ir kt pervestos lėšos;i)kt LR įstaty-mų nustatytos lėšos;k)negrąžintinė finansinė parama.
3)Savivald biudžetų asignavimai – šie asignavimai naudojami Vietos valdžios įstatymui ir kt įstatymams įgyvendinti : a)savivaldybės įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms vykdyti;b)savivald tarybų patvirtintoms programoms vyk-dyti.4)Savivaldybių biudžetų apyvartos lėšos : a)savivaldybių biudžetuose nu-matomos apyvartinės lėšos.Jos sudaromos iš biudžeto likučio lėšų,o kai jo nepa-kanka, – iš planinių pajamų;b)apyvartos lėšos naudojamos laikinam pajamų trū-kumui padengti ir turi būti atkurtos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.
5)Savivaldybės valdybos (mero) rezervas(SVMR) : a)savivald gali sudaryti SVMR,kuris turi būti didesnis kaip 1% patvirtintų savivald biudžeto asignavimų sumos.Konkretų SVMR dydį kasmet nustato savivald taryba,tvirtindama atitin-kamų biudžetinių metų savivald biudžetą.SVMR lėšas skirsto meras;b)rezervo lėšos naudojamos tik tom reikmėm,kurių negalima numatyti sudarant ir tvirti-nant savivald biudžetą. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti,bei kitoms reikmėms.
6)Savivald biudžetų rengimas,tvirtinimas ir pateikimas vyriausybei:a)Saviv biudž projektus rengia saviv vykdomosios institucijos,remdamosi Biudžeto san-daros įstatymu,Seimo patvirtintais savivald biudžetų finansiniais rodikliais,ir kt teisiniais aktais bei programomis;b)Savivald vykdomosios instituc parengtus biudžetų projektus teikia savivald taryboms;c)Savivald tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų instit pranešimus,tarybos ko mitetų pasiūlymus;d)Savivald biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos.Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu.Sprendime : bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas institucijoms šių programoms vykdyti;apyvartos lėšų suma;e)Savivald tarybos biudžetus [atvirtina per 2 mėn nuo LR valstybės biudžeto ir savivald biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo;f)Patvirtintus biudžetus savivald merai pateikia Finansų ministerijai;g)Jei savivald nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto,valsty-bės iždo mokėjimai atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nevykdomi.

Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja merai,o biudžetų kasos operacijų vykdymą – savivaldybių administracijos per LR kredito įstaigas.Savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitos sudarymo tvarką ir periodiškumą nustato Finansų ministerija.
Valstybės biudžeto bendroji dotacija savivald skiriama : 1)Savivald gyvento-jų pajamų mokesčiui išlyginti;2)Savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išly-ginti,kurie yra objektyvūs.Dėl 1) punkto remiamos tos savivaldybės,kurių fakti-nės praėjusio mėn pajamos iš šio mokesčio vienam savivald gyventojui yra < už faktines praėjusio mėn visų savivald vid pajamas vienam gyventojui.Išlaidų struktūrų skirtumai : išlyginami atsižvelgiant į demografinius bei socialinius rodiklius : sav teritorijos plotas,pensijinio amžiaus žmonių sk,vaikų sk nuo 0 – 6 m.,7 – 18 m.,švietimo įstaigų patalpų sk.

Leave a Comment