Keliautojai (V. Jansonas, Dz. Kukas)

Gamtos apsauga

Kad išliktų gyvybė, svarbu saugoti atskiras rūšis ir jų gyvenamąsias vietas. Gyvi organizmai padeda reguliuoti atmosferoje esančių dujų, šilumos bei drėgmės pusiausvyrą ir maisto medžiagų pernašą dirvožemyje. Ateityje gali paaiškėti, kad daugelis retų, kol kas neatrastų augalų irgi yra naudingi. Kad šie ištekliai išliktų, turi būti saugomi ir rūpestingai prižiūrimi natūralių gyvenamųjų vietų plotai, kad juose galėtų klestėti įvairios rūšys. Saugant gamtą, taip pat būtina kontroliuoti prekybą nykstančiomis rūšimis, įgyvendinti retų rūšių veisimo programas ir mažinti teršimą.
Faktų išaiškinimas. Vienas svvarbiausių gamtosaugos dalykų – išsiaiškinti, kurioms rūšims gresia pavojus išnykti. Iki šiol dar neatrasta milijonai rūšių, ypač paplitusių tropinio klimato juostoje. Kai kurioje nors srityje numatoma plėtoti ekonominę veiklą, neretai būna labai mažai informacijos apie ten gyvenančius augalus ir gyvūnus, todėl sunku išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtosaugos reikalavimų ir ekonominės veiklos.
Veisimas nelaisvėje. Retos rūšys, kaip antai Prževalskio arklys, veisiamos nelaisvėje, norint išgelbėti jas nuo visiško išnykimo. Tačiau tai gaili sukelti savų problemų, tokių kaip inbrydingas (poravimasis tarp artimai giminingų individų), kuris gali paadidinti sergamumą. Siekiant išsaugoti kokią nors rūšį, taip pat galima taikyti dirbtinį apvaisinimą (apvaisinimą be poravimosi) arba retos rūšies gemalą perkelti į paplitusios rūšies gyvūno organizmą, kuris pakeistų tikrąją motiną, tai buvo pasiekta, persodinus Prževalskio arklio gemalą į Niuforesto ponio patelės gimdą.
Laukinių gy

yvūnų auginimas ūkiuose. Kai kurie laukiniai gyvūnai (lašišos, krokodilai, stručiai) veisiami ūkiuose ir parduodami dėl mėsos, odos arba plunksnų. Tai padeda sumažinti gamtoje sugaunamų gyvūnų skaičių. Kita vertus, yra užimama žemė, kurioje galėtų gyventi laukiniai gyvūnai. Žuvivaisos ūkiai – efektyvus žuvų veisimo būdas. Tačiau laikant mažame plote daug žuvų, greičiau plinta ligos, o cheminės medžiagos, kurios padeda žuvis apsaugoti nuo ligų, gali užteršti aplinkinius vandenis.
Sėklų bankai. Sėklų banke yra smarkiai sušaldytų džiovintų sėklų kolekcija. Džiovinimas ir sušaldymas pailgina sėklų saugojimo laiką – dauguma jų išliks gyvybingos ne vieną šimtmetį, o kai kurios – net ištisą tūkstantmetį. Ši sistema taip pat leidžia mažame plote saugoti daug sėklų tipų. Dauguma bankų specializuojasi laikyti grūdinių augalų sėklas, o Karališkasis Botanikos sodas Veikherst Pleise, Didžiojoje Britanijoje, turi daaugiau kaip 5000 laukinių augalų rūšių sėklų kolekciją.
Nacionaliniai parkai. Šiandien pasaulyje yra daugiau kaip 1200 nacionalinių parkų. Pirmasis buvo Jeloustono parkas JAV, įkurtas 1872 m. nacionaliniai parkai gali nemažai prisidėti prie šalies gerovės – jie pritraukia turistus, neleidžia dirvožemiui eroduoti, saugo vandens telkinius ir tausoja išteklius, tokius kaip vaistažolės. Kai žmonėms reikia žemės gyventi ir ūkininkauti, jie nenoriai palieka nenaudojamus žemės plotus. Pačiuose parkuose gyvūnus reikia saugoti nuo brakonierių. Kartais dalį gyvūnų, jeigu jų prisiveisia pernelyg daug, tenka papjauti.

Leave a Comment