Globali JAV saugumo strategijaĮvadas Pasibaigęs Šaltasis karas pakeitė pasaulio tvarką. Šaltojo karo pabaiga iš esmės reiškė Vakarų ideologijos pergalę ir sąlygojo jos pozicijų sustiprėjimą pasaulyje. Žlugusi komunistinė ideologija nepateisino Sovietų Sąjungos pastangų plėsti įtakos sferą ir dominuoti pasaulyje. Sovietų įtakos zonoje buvusios Europos valstybės tapo nepriklausomos, įtvirtino demokratines valdymo formas. Šaltojo karo pabaiga ir Sovietų Sąjungos dezintegracija minimizavo grėsmę iš Rytų ir radikaliai pakeitė saugumo sampratą, tradiciškai pabrėžusią stiprios karinės galios ir karinių blokų svarbą. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Junktinės Amerikos Valstijos ( JAV ) liko vienintele supervalstybe, turinčia didžiausią ekonominį ir karinį potencialą. Nors jos saugumui nekyla joks aiškus ir apibrėžtas pavojus, bet didžiausią grėsmę JAV pasaulinei lyderystei kelia padidėjusi konkurencija, susiformavusios pasaulinės rinkos, iškilusios stiprios ekonominės jėgos ir žinoma nauja grėsmė – terorizmas. Šiame darbe bus trumpai aptariama, kaip kito JAV strategija po Šaltojo karo. Kaip keitėsi JAV įtaka ir padėtis. Viso globalaus pasaulio, Europos, trumpai ir Lietuvos kontekste.Globalinė JAV saugumo strategija JAV didžioji strategija iki šiol yra istorinių tradicijų kaip Monroe doktrinos ir naujų idėjų samplaika. Neprasidėjus pirmajam pasauliniam karui JAV įtaka Europoje ir visam pasaulyje buvo minimali. Tai visų pirma lėmė dar riboti JAV resursai, o noras kištis į kitų regionų politiką išskyrus Lotynų Amerikos neegzistavo. Izoliacinė Amerikos politika slėpė didžiulį šalies potencialą ir įtaką , kuri buvo panaudota Antrojo pasaulinio karo metu. Tuomet JAV turėjo ne tik galią, bet ir politinę valią prisiimti lyderystės naštą. W. Pfaffo nuomone, T. Roosvelto pažiūros buvo intervencionistinės, o karas, jo manymu, turėjo parodyti amerikiečių nacijos galybę. Nors oficialiai jis pasisakė prieš karą su Vokietija, tačiau, kaip parašė laiške vienam draugui: “ aš nelabai smulkmeniškas- galima kariauti ir su Ispanija, jei nieko geresnio nebus pasiūlyta”
Taigi Antrasis pasaulinis karas simbolizavo izolicianizmo politikos pabaigą. JAV tampa globaliai veikiančia valstybe, turinti interesų visame pasaulyje. Po Antrojo pasaulinio karo SSRS išplėtė savo įtaką rytų Europoje ir toliau skverbėsi visomis galimomis kryptimis. Siekdama tai sulaikyti JAV sukūrė valstybių blokus nukreiptus prieš šią ekspanciją, taip pat garantuojančius JAV įtaką atitinkamuose regionuose. Geopolitiniu požiūriu JAV rėmėsi “anakondos” teorija t.y sukurti antisovietinių blokų žiedą. JAV strategija aiškiai apibrėžė ribas kur Rusijos kišimąsi buvo nepageidaujamas, priešingu atveju buvo galima susilaukti JAV karinio atsako. Tačiau Amerikos dominavimo strategija nebuvo nukreipta vien tik prieš SSRS, nes kitaip jau po SSRS subyrėjimo, JAV būtų pasitraukusi iš Europos, o NATO būtų atėjęs galas. Esant dvipolei sistemai,jinai užtikrina savo saugumą ne palaikydama tarptautinį stabilumą, o dominuodama bei siekdama hegemonijos.JAV strategija po Šaltojo karo Daug svarbių įvykių pasaulyje, kurie užbaigė Šaltąjį karą ir pradėjo naują tarptautinės sistemos etapą privertė JAV atnaujinti savo globalinę strategiją. Kokie yra naujieji Amerikos interesai ir tikslai? Kokie pavojai kyla šiems interesams? Kokiais principais vadovausis JAV tolimesnė politika ir strategija? Trumpai kalbant, kokia gi ta naujoji Amerikos strategija? Pasibaigęs Šaltasis karas sukėlė tam tikrą sumaištį pasaulio politikoje. Didžiuliai pokyčiai tarptautinėje arenoje neišvengiamai reikalavo prisitaikyti prie naujovių: sulaikymo ir atgrasinimo politika, kurios JAV laikėsi Šaltojo karo metais, nebeteko prasmės, taigi valstybei iš naujo teko apibrėžti savo užsienio plitikos kryptis bei strateginius interesus pasaulyje. Dominavimo siekis išliko ir po Šaltojo karo pabaigos- keitėsi tik jo įgyvendinimo būdai. JAV, turėdama didžiausią pasaulyje ekonominį ir karinį potencialą, poreikį išlikti pasaulio lydere suprato kaip būtinybę: tiek Prezidento Busho, tiek Klintono administracijos pabrėžė JAV interesus dominuoti pasaulyje. Buvo suformuota „dominavimo“ politikos strategija, pabrėžianti karinį pranašumą prieš konkurentus, interesus išreiškiant vienašaliai.
Ir po Šaltojo karo esminiu JAV interesu išliko nacionalinis saugumas ir jo užtikrinimas. Šiandien tiesioginis užpuolimo pavojus saugumui JAV nebegresia, tačiau valstybė savo saugumui įžvelgia netradicines grėsmes tokias, kaip masinio naikinimo ginklo platinimą, tarptautinius nusikaltimus, terorizmą, pavojingas ir uždaras valstybes tokias, kaip Pakistanas, Libija ar Iranas. Geopolitiniu požiūriu vienintelė jėga, galinti pasipriešinti JAV hegemonijai yra Eurazija. Nežiūrint į Ameriką šešios didžiausios ekonomikos ir daugiausiai išlaidų gynybai skiriančios valstybės yra Eurazijoje. Todėl JAV tikslas- neleisti šiame regione įsivyrauti priešiškoms jėgoms. Iš kitos pusės, JAV savo dominavimą pagrindė ir ideologiniais motyvais: ji turinti garantuoti taiką, stabilumą ir saugumą pasaulyje, skatinti demokratinius idealus, vertybes, žmogaus teises, ir taip užtikrinti „liberaliają tvarką“ . JAV interesuose yra ir palaikyti liberalią pasaulinę ekonomiką, garantuoti laisvų rinkų funkcionavimą, kadangi atvira prekyba, ekonomika, tarptautinės institucijos palaiko bendrą tarptautinę tvarką grįstą taisyklėmis, ir šiai tvarkai daugiau ar mažiau vadovauja JAV. Tokia tarptautinė ekonominė sistema tampa kaip alternatyva konfrontacinių blokų kūrimui pasaulyje. Šiandieninis pasaulio tvarkos anarchiškumas su įvairiomis pasaulio problemomis ir iššūkiais kelia pavojų JAV interesams ir supervalstybės pozicijai. JAV ir po Šaltojo karo sąjungų sudarinėjimą laikė svarbiu užsienio politikos elementu, pabrėždama jų svarbą, užtikrinant saugumą, garantuojant taiką pasaulyje bei plėtojant ekonominį klestėjimą. Europos Sąjunga neišvengiamai tapo JAV pagrindine partnere po Šaltojo karo, nes jas abi sieja tie patys, istoriškai susiklostę idealai, vertybės ir principai, panašūs ekonominiai rodikliai, bei žinoma saugumo interesai.Europos vieta JAV strategijoje JAV ir Europa yra didžiausios globalios jėgos, palaikančios tvarką ir užtikrinančios stabilumą pasaulyje. Kartu jos kuria rinkos ekonomikos taisykles, yra pirmaujančios prekybinės partnerės. Todėl Europa užima pagrindinę ir neatsiejamą vietą JAV strategijoje.
Pasibaigus Šaltajam karui pakito ir pasaulio tvarka, žlugus Sovietų Sąjungai, sumažėjo ir JAV, kaip hegemonės reikšmė, pasaulis po Šaltojo karo tapo per didelis vienai valstybei prisiimti atsakomybę už pasaulio tvarką, taigi „naujoji tvarka“ tapo labiau paremta bendradarbiavimu. JAV ir Europa yra tarpusavyje glaudžiai susiję įvairiais abipusiais santykiais, kurie remiasi bendradarbiavimu, tarp interesų grupių, organizacijų. JAV ir Europa tarpusavyje yra daug kuo panašios: vienodas technologijų išsivystymo lygis, stabilios demokratinės sistemos, ekonominis potencialas, todėl Europa išlieka JAV sąjungininke ir šiais aspektais. Europoje yra dvi svarbiausios tarptautinės organizacijos- NATO ir Europos Sąjunga. JAV strategijoje NATO užima ypatingai svarbų vaidmenį. Suteikdama saugumo garantijas Europos šalims, JAV neleidžia Europoje susikurti savarankiškai gynybos organizacijai, galinčiai mesti iššūkį JAV galiai. JAV siekia išlaikyti NATO, kaip Europos saugumo organizaciją, taip pat siekia neleisti atsirasti Europoje savarankiškai gynybai, kurioje JAV nevaidintų jokio vaidmens. Tai automatiškai taptų kaip grėsme JAV vienpoliškumui. Kalbant apie JAV strategija Europos atžvilgiu svarbią ir neatsiejamą vietą šioje erdvėje užima Europos Sąjunga, todėl toliau trumpai nagrinėdamas Europos vietą JAV strategijoje, tai darysiu ES kontekste. Šiandien vykstant ES plėtrai į vidurio ir rytų Europą amerikiečiams atskleidžia ir politinės ES integracijos privalumus, nes sąlygoja visos- taikios, stabilios ir klestinčios- Europos kūrimą pagal JAV Prezidento B. Clintono „ laisvos, vieningos, integruotos Europos viziją“. Tačiau JAV nepatikliai ir skeptiškai žvelgia į gilėjančią ES politinę integraciją. JAV šią integraciją supranta, kaip naujos konkurentės tarptautinėje arenoje, kur JAV ir toliau siekia išlikti pasaulio lydere, formavimąsi. Todėl JAV pritaria ir remia „ platesnes, bet silpnesnes“ ES perspektyvas, manydama, kad ES priėmusi daugiau narių neišvengiamai susilpnės, nes dar labiau paaštrės nacionalinių interesų skirtumai, pasireikš politinės ambicijos ir nesutarimai. Taigi nors pokyčiai tarptautinėje sistemoje- Varšuvos pakto valstybių bloko iširimas, Sovietų Sąjungos dezintegracija, tiesioginės grėsmės saugumui iš sovietų žlugimas, neišvengiamai sąlygojo ir mažesnę JAV įtaką Europoje, kurią Šaltojo karo metais JAV reiškė per saugumo dimensiją. Tačiau JAV vis dar turi ir turės ypatingą įtaką Europoje: JAV vis dar užtikrina Europos saugumą, kas ją įgalina jaustis pranašesne. Šiandien JAV yra teisėtai vadinamos Europos „galia“. Nes turi didelę taką Europos saugumo politikoje ir tebesiekia išlaikyti šią lyderystės poziciją.JAV strateginiai interesai Baltijos regione Iki 1990 m. sunku kalbėti apie JAV politiką Baltijos valstybių atžvilgiu. Dėl galiojusios „ Geležinės uždangos“ buvo vykdoma skirtinga politika, kurios kontūrai subyrėjus bipolinei sistemai keitėsi. Po Šaltojo karo reikėjo iš naujo spręsti saugumo klausimus Baltijos valstybėse. JAV interesai šiose valstybėse apima šiuos pagrindinius aspektus: Baltijos valstybių saugumo klausimas yra vienas iš tų, kur JAV ir Rusijos interesai tiesiogiai konfrontuojasi. JAV suinteresuota išlaikyti stabilius ir nekonfrontacinius santykius su Rusija. Antras aspektas yra JAV siekis sukurti saugų ir stabilų Europos kontinentą, kur Baltijos valstybių saugumas užims irgi plačią vietą. Ir paskutinis aspektas demokratijos ir laisvos rinkos ekonomikos tvirtinimas ir vystymas Europoje, Baltijos valstybių integravimas į Euro-atlantines institucijas, gerins ir JAV dvišalius santykius su Rusija, o tai palengvins saugios Europos kūrimą. Vienas iš svarbiausių JAV tikslų- sumažinti Rusijos nepasitenkinimą dėl Baltijos valstybių narystės euro- atlantinėse organizacijose. B. Clintono administracijos nuomone, Baltijos valstybės turi tapti vartais bendradarbiavimui ir Rusijos gilesnei integracijai į Europos struktūras. Rusija prieštarauja Baltijos valstybių narystei NATO. JAV turi įdėti daug pastangų įgyvendinant savo politiką ir tuo pat metu išsaugojant gerus santykius su Rusija. JAV užsienio politikos debatuose Baltijos valstybėms nepalankiausia yra tai, kad jos atsiduria Amerikos ir Rusijos santykių kontekste bei iš dalies tampa politinių procesų Rusijoje ir visame pasaulyje įkaitėmis.
Kalbant toliau apie NATO plėtrą reikėtų tiksliai suprasti šios organizacijos plėtros rytų kryptimi priežastį. Plėtra vykdoma ne dėl to, kad yra reali karinė grėsmė, bet todėl, kad NATO plėtra yra sudedamoji stabilumo Europoje užtikrinimo dalis ir siekimas padidinti Europos geopolitinę erdvę. Apibendrinant JAV strateginius interesus Baltijos regione galime teigti, kad vienu svarbiausiu JAV interesu išlieka stabilūs ir nekonfrontaciniai santykiai su Rusija. JAV nenorėtų grįžti prie priešiškų santykių su Rusija globaliame ar Europos lygyje. Kitas JAV interesas- saugus ir stabilus Europos kontinentas. JAV nori išlikti „įsitraukusi“ į Europos saugumo klausimų sprendimą, bet nenori būti tiesiogiai įtraukta į konfliktų sprendimą. Iš esmės, JAV nori matyti saugią ir stabilią Europą, kuri būtų prekybos partnerė, taip pat sąjungininkė politinių, ekonominių, saugumo klausimų sprendime. Įgyvendinant šią strategiją tam tikrą vietą užima ir Baltijos regiono valstybės.Po teroro aktų JAV įtaka pasaulyje keičiasi
“Pirmieji žodžiai, kuriuos G.W. Bushas pasakė pasauliui, po rugsėjo 11-osios buvo: “ Arba jūs esate su mumis, arba su teroristais.” Taigi arba jūs esate su civilizuotu pasauliu ir gėriu ( mumis ), arba su barbarų pasauliu ir velniu ( jais ), rinkitės. Ir tie, kurie pasirinks blogai pasigailės. Taigi antiteroristinis vajus prasidėjo pasauliui kiek primirštos binarinės opozicijos atgaivinimu – valstybių priskyrimu absoliučiam blogiui arba absoliučiam gėriui, kur gėrio etalonas yra JAV. Tokie JAV prezidento pareiškimai rodo besikeičiančią Amerikos įtaką pasaulyje. Jinai tampa tokia pat kategoriška ir ryštinga, kaip dar šaltojo karo metu, kada buvo deklaruojamas Amerikos viešpatavimas, tai keičia jos padėtį pasaulyje. 2002 m. rudenį tokios sąjungininkės kaip Vokietija ir Prancūzija, daugelis kitų valstybių, tarp jų Rusija bei Kinija, nepritarė JAV invazijai į Iraką. Tačiau JAV administracija, apkaltinusi Iraką gaminant ir slepiant masinio poveikio ginklus ir remiant terorizmą, vis tiek padarė tai, ką padarė.
Pakistanas buvo priverstas atsiriboti nuo Talibano ir Al Qaedos toleravimo, o Saudo Arabija privalėjo pripažinti faktą, jog 15 jos piliečių vedami Isamo tikėjimo sukėlė žiauriausius teroristinius išpuolius. Netikėti teroro aktai padėjo atnaujinti JAV santykius su tokiomis valstybėmis, kaip Rusija, Kinija ar Indija, kurios taip pat yra apgaubtos terorizmo pavojaus, tai naudinga buvo ir pastarosioms valstybėms pagyvinti glaudesnius santykius su Vašingtonu, o taip pat ir tarpusavyje.” “ Mano užduotis nėra galvoti.” JAV prezidentas kartą pareiškė aiškindamas savo nuomonę apie nusiginklavimo politika. “ Mano užduotis yra sakyti, ką aš galvoju.” Tiesa yra ta, kad vis dėlto praėjus keliems metams JAV užsienio politikos tikslai ir kova su terorizmu nėra visiškai aiškūs. Visų pirma, nėra aiškaus objektas prieš, ką būtų galima kariauti. Po kelių galingų smūgių Afganistanui, kovo mėnėsį, priešas pasislėpė, kova tapo “tylesnė”, buvo suimti įtariamieji, diena po dienos pavojus yra užtveriamas vis daugiau ir daugiau. Iš tikrųjų galima sakyti, kad “mūsų pusė” netgi laimi. ” “JAV terorizmą naudoja kaip priemonę, kad pateisintų savo karines kampanijas. Tačiau ką reikia pasirinkti kitoms valstybėms būti ar nebūti “su” Jungtinėmis Valstijomis kovoje prieš terorizmą? Ar tai yra laikina sąjunga-“ pagalbos koalicija”, o gal tai reiškia kažką daugiau? Priešas yra kaip ir aiškus, Osama bin Ladinas, taip pat terorą palaikančios valstybės. Tačiau, kas yra Amerikos pusėje? Ir kodėl taip daug valstybių yra įtrauktos į tai ką G.W. Bushas vadina “ didžiąja civilizuotų tautų koalicija “- tai Europos ir Azijos valstybės. Tai vėl atskleidžia JAV supergalią pasaulyje. Daugelis valstybių siekia būti JAV pusėje, nes priešinga pozicija praktiškai yra neįmanoma.” JAV prezidento kalbos, kad mes esame kartu kovoje prieš terorizmą, ar tai yra tik gražios kalbos kuriant “bendrą saugumo sistemą.” Tai skamba šiek tiek tuščiai, gražūs žodžiai tačiau nėra realių ilgalaikių veiksmų, išskyrus Jungtinių Valstijų saugumą. Rugsėjo 11-osios įvykiai sukūrė paradoksalią situaciją kalbant apie JAV įtaką pasaulyje. Šis teroro aktas parodė, jog valstybė gali būti labai pažeidžiama, tačiau tolimesni įvykiai atskleidžia mums ir didžiulę JAV galią, kaip super valstybės. Jos ekonomikos ir saugumo simboliai ( bokštai “dvyniai” ir “pentagonas”) tapo tokie pažeidžiami, niekas netikėjo, kad tai yra įmanoma, o po keleto savaičių Jungtinės Valstijos įvykdė, tokį atsakomąjį smūgį Afganistanui, kurio taip pat niekas nesitikėjo. Ką tokia paradoksali galios ir silpnumo situacija vienu metu, galėtų reikšti? Tai reiškia, jog JAV turi panaudoti visus savo “ šarvus” sunkiąją ir lengvąją galią, kad apsaugotų pati save. Viena yra aišku, kad toks galios demonstravimas yra skirtas ne tik terorizmui, bet ir visam likusiam pasauliui. Ne be žiniasklaidos pagalbos 2001 metų rugsėjo 11 diena tapo simboliu, atskyrusiu tariamai ramią pasaulio gyvavimo erą nuo beįsisukančio itin kruvino verpeto. Didžiulis karinių pajėgų panaudojimas Afganistane, padeda JAV atkurti savo įvaizdį pasaulyje.JAV atgrasinimo strategija keičia prevencinių veiksmų strategija „ Praėjusį rudenį paskelbtoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintas išties revoliucinis pokytis. Šaltojo karo laikų atgrasinimo strategija keičiama prevencinių veiksmų strategija.“ Šaltojo karo metu JAV gynybos pagrindas buvo „lankstaus atsako“ ir „garantuoto abipusio susinaikinimo“ strategijos. Pirmosios esmė: JAV dislokavo dideles pajėgas Europoje. Jos turėjo atgrasinti SSRS puolimą. Vėliau šis atgrasinimas pakeistas branduoliniu. Tokio ginklo panaudojimas reikštų abiejų valstybių susinaikinimą. „G.W.Busho nuomone, po šaltojo karo atgrasinimas nebėra veiksmingiausia JAV nacionalinį saugumą užtikrinanti strategija. Dabar JAV didžiausią grėsmę kelia ne lygiavertė savo galia valstybė, bet menkai išsivysčiusios neprognozuojamos šalys. Jos gali naudoti asimetrinę kovos strategiją, griebtis masinio naikinimo ginklų.“
Supervalstybių konfrontacijos metu atgrasinimo strategija buvo veiksminga. Nuo SSRS branduolinio ginklo nežuvo nė vienas amerikietis. Bet 2001 m. daugiau kaip 3000 žmonių žuvo nuo teroristų atakų Niujorke ir Vašingtone. Taigi atgrasinimas tampa nebeefektyvus kovojant su teroristiniais tinklais, kurie išplitę daugelyje pasaulio regionų. Įvertinusios saugumo aplinkos pokyčius, JAV aiškiai užsibrėžė tikslą: nacionaliniam saugumui užtikrinti panaudoti prevencinius veiksmus. Vašingtonas įsitikinęs: kovojant prieš teroristus ar terorizmą remiančias valstybes, konsultacijos su sąjungininkais ar JTO Saugumo Tarybos mandatas pradėti karo veiksmus prieš suverenias valstybes nėra veiksmingos priemonės. Tad geriausia gynyba yra puolimas, o efektyviausias būdas – imtis vienašališkų veiksmų. Be stiprėjančios Vašingtono vienašališkumo politikos, išryškėja dar vienas akivaizdus faktas- masinio naikinimo ginkluotės neplatinimo sutartys neefektyvios, o „blogio ašies“ valstybės – Irakas, Iranas ir Šiaurės Korėja – jau galbūt turi tokių ginklų. „ JAV administracijos nuomone, nepakanka tik reaguoti į bandymus įsigyti ir panaudoti masinio naikinimo ginklą. Išvengti tokios grėsmės galima tik imantis prevencinių veiksmų – naikinant cheminių, biologinių ir branduolinių ginklų arsenalus, vos tik apie juos sužinoma.“ Atsižvelgdamos į savąją strategiją, JAV nuo šaltojo karo branduolinio ginklo „triados“ pereina prie XXI amžiaus „arsenalo“. Dabar daugiausia dėmesio skiriama tikslaus taikymo ginkluotei, mažesniems branduoliniams užtaisams ir priešraketinei gynybai, kuri apsaugotų JAV teritoriją nuo ribotos priešiškų valstybių ar teroristinių organizacijų atakos. Kalbant apie naujos strategijos įgyvendinimą, pirmuoju taikiniu tapo viena iš „blogio ašies“ valstybių Irakas. JAV užsibrėžė tikslą sunaikinti jo masinio naikinimo ginklus.Antiterorizmas- priemonė JAV atskleisti savo galią “Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai pridėjo naują matmenį prie šimtmečiais besiformavusio grėsmių supratimo. Pirmą kartą JAV buvo atakuota jos pačios teritorijoje, o atsakas į šią ataką tapo JAV saugumo strategijos pagrindiniu elementu.”
Teroristinei išpuoliai turėjo didžiulių pasekmių tarptautinei politinei sistemai. Pirmiausiai, tai sustiprino JAV pasiryžimą dominuoti pasaulyje, dėl tarptautinio terorizmo pobūdžio, sustiprėjo JAV politinė valia bandyti veikti pasaulyje vykstančius procesus ir tam panaudoti milžinišką ekonominį ir karinį potencialą. Kova su terorizmu, kaip jau minėjau ankščiau savo darbe, tapo JAV užsienio politikos preoritetu. Amerika vykdė karinę kampaniją Afganistane, kuri ateityje gali persimesti ir į kitas “blogio” šalis tokias kaip Iraną, Iraką ir Šiaurės Korėją. JAV atsakas į teroristines atakas už jų slypintis ekonomis ir karinis potencialas parodė jos galimybę vienašališkai vienu metu sutelkti galią į daugelį pasaulio regionų bei dar sustiprino JAV pozicijas pasaulio politikoje. Šiuo metu JAV karinis pranašumas yra toks ryškus, kaip niekada anksčiau. Ši super valstybė turi branduolinį pranašumą, geriausias oro pajėgas ir laivyną galinčius veikti visame pasaulyje. Čia sėkmingai pritaikomos naujausios karinės technologijos. “Toks JAV dominavimas tegali būti sulyginamas su JAV dominavimu Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.” Tarptautinėje sistemoje nusistovi ir stiprėja vienos pusės struktūra, kur nei viena valstybė negali ir neturi išteklių mesti iššūkį dominuojančiai galybei. JAV dominavimas toks akivaizdus, kad žvelgiant iš teorinių pozicijų, kaip atsvara prieš JAV dominavimą turėtų susidaryti priešiškų valstybių koalicija. Tačiau dabar vyksta atvirkščiai- kitos valstybės stengiasi kurti kuo glaudesniu bendradarbiavimo santykius su JAV. Panašūs veiksniai rodo aiškiai didėjantį JAV galios pasaulyje laipsnį. Nauji pokyčiai rodo, kad JAV turi pakankamai galios ir valios, kad galėtų siekti savo politikos interesų tam tikros valstybės atžvilgiu, neatsižvelgdama į kitų valstybių interesus.Išvados Anot Posen ir Ross straipsnyje išreikšto realistinio požiūrio į JAV vietą globaliame pasaulyje: „galime iškelti klausimą: kas gali turėti tokią galią, kad galėtų grasinti JAV suvirenitetui, jos teritoriniam vientisumui ir saugumui? Atsakymas galėtų būti toks, jog niekas negali.“
Taigi šiandieniniame pasaulyje nėra realaus priešo ar grėsmės, kuri keltų pavojų JAV saugumui. Visas XX amžius galėtų būtų įvardintas kaip JAV dominavimo ir hegemonijos amžius. Pasaulis pakito pasibaigus Šaltajam karui, pakito ir daugelio valstybių tarptautinė padėtis, tik vienintelė JAV išliko stabili šių permainų laikotarpiu, ir įtvirtino stabilumą visame pasaulyje. JAV tapo pasaulio stabilumo garantu. JAV globali strategija mažai kito po šaltojo karo, vienaip ar kitaip išliko dominavimo siekis, tik jis tapo labiau lankstesnis ir mažiau pastebimas tarp įvairių pasaulio įvykių. Terorizmo grėsmė tik sustiprino JAV, kaip hegemonės poziciją. Šiame darbe ir buvo aptarta kaip kito JAV strategija ir padėtis pasaulyje pasaulio įvykių sūkuryje po Šaltojo karo.