Mokesčių sistema- šalyje renkamų mokesčių visuma, sudaryta pagal tam tikrus bendrus principus.
Mokesčių sistema- šalyje renkamų mokesčių visuma, sudaryta pagal tam tikrus bendrus principus.
Savivaldybių
Savivaldybių
Gyventojų pajamų mokestis (nuo2003-01-01);
Žemės mokestis;
Valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis;
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;
Vietinė rinkliava;
Prekyviečių mokestis;
Paveldimo ir dovanojamojo turto mokestis.
15% ( pajamoms iš paskirstytojo pelno ir palūkanoms, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, pajamoms, gautoms iš turto pardavimo, neindividualios veiklos turto pardavimo pajamoms ir kt.)
15% ( pajamoms iš paskirstytojo pelno ir palūkanoms, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, pajamoms, gautoms iš turto pardavimo, neindividualios veiklos turto pardavimo pajamoms ir kt.)
33% (visoms kitoms pajamos, kurioms netaikomas 15% tarifas)
15% tarifu apmokestinama: Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas; pajamos iš paskirstytojo pelno;
15% tarifu apmokestinama: Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas; pajamos iš paskirstytojo pelno;
10% tarifu apmokestinama: užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, ir jos gautos ne per jų nuolatines buveines (išvardytos pelno mokesčio įstatyme) Lietuvoje.
18%- prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais, importuojamoms prekėms;
18%- prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais, importuojamoms prekėms;
9%- gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tiltų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms;
5%- keleivių vežimo paslaugoms, knygoms, laikraščiams, žurnalams pagal sąrašą, vaistams, turizmo paslaugoms, ekologiškiems produktams, šviežiai mėsai, gyvoms žuvims ir kt.
0%-prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais;
6%-kompensacinis tarifas ūkininkams.
Ekonominės politikos tikslai– kiekybiškai išmatuojami tikslai kurių negalima realizuoti rinkos mechanizmu.
Ekonominės politikos tikslai– kiekybiškai išmatuojami tikslai kurių negalima realizuoti rinkos mechanizmu.
Reikalavimai:
Gali būti tik tie tikslai, kurių negali išspręsti pati rinka, t.y. tiksluose negali būti formuluočių: “visuotinė gyventojų gerovė”, “efektyvus rinkos ekonomikos kūrimas” ir t.t.
Tikslai turi būti kiekybiškai išmatuoti. Pvz.: sumažinti emigracijos lygį 20 proc., sumažinti bedarbystę iki 5 proc.
Etilo alkoholis, alkoholiniai gėrimai;
Etilo alkoholis, alkoholiniai gėrimai;
Tabako gaminiai;
Kava, šokoladas;
Bižuterija;
Energetiniai ir neenergetiniai produktai, jei jie naudojami kaip variklių degalai;
Prabangūs lengv. automobiliai;
Elektros energija;
Cukrus ir.t.t.
Valstybės pajamos (surenkami mokesčiai) > už išlaidas – perteklinis biudžetas;
Valstybės pajamos (surenkami mokesčiai) > už išlaidas – perteklinis biudžetas;
Valstybės pajamos (surenkami mokesčiai) < už išlaidas – deficitinis biudžetas.
Valstybės vienintelis tiklsas – surinkti pajamas, būtinas jos funkcijoms finansuoti;
Valstybės vienintelis tiklsas – surinkti pajamas, būtinas jos funkcijoms finansuoti;
Mokesčiai neturi įtakoti mokesčių mokėtojo pasirinkimo užsiimti kokia nors veikla;
Mokesčiai turi būti teisingi;
Mokesčių nykstamumas turi būti efektyvios ekonomikos sąlyga;
Mokesčių reforma turi panaikinti daugiapakopį to paties objekto apmokestinimą;
Mokesčiai turi būti maksimaliai aiškūs;
Biudžeto įplaukos turi būti gaunamos minimaliais mokesčių mokėjimo kaštais.
Fiskalinės politikos priemonės yra mokesčių arba vyriausybės išlaidų keitimas
Fiskalinės politikos priemonės yra mokesčių arba vyriausybės išlaidų keitimas
Skatinanti fiskalinė poitika: 1) vyriausybės išlaidų didinimas; 2) mokesčių mažinimą arba transferiniį išmokų didinimą; 3) abiejų išvardytų priemonių derinimą.
Tinkama politika recesijos ir nuosmukio metu (Kodėl?).
Stabdančioji fiskalinė politika?
(Pasiūlymai? Kada tinka?)
Žemas nedarbo lygis;
Žemas nedarbo lygis;
Stabilios kainos;
Stabilus ekonomikos augimas;
Pakankama naudojamų prekių ir paslaugų pasiūla.
Stabilizavimą-
Stabilizavimą-
Visuomeninių gėrybių teikimą-
Pajamų perskirstymą-
Stabilizavimą– tai vyriausybės pastangos išlaikyti nedidelį nedarbą, siekti visiško užimtumo ir subalansuoto mokėjimų balanso;
Stabilizavimą– tai vyriausybės pastangos išlaikyti nedidelį nedarbą, siekti visiško užimtumo ir subalansuoto mokėjimų balanso;
ŠEŠIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2012–2016 METŲ PROGRAMA
ŠEŠIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2012–2016 METŲ PROGRAMA
Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai
46. Šalies ūkis turi augti ir tarnauti visų jos žmonių gerovei. Vykdysime priemones, kad augančios ekonomikos rezultatus kuo greičiau pajustų visi, mažėtų gyvenimo lygio skirtumas tarp pasiturinčių ir neturtingų žmonių, gerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė. Tam veiksmingai naudosime šalies viešųjų lėšų fondus.
47. Ateities gerovę galima sukurti tik diegiant nuoseklios biudžeto politikos principus, suderintus su struktūrine šalies politika, įgyvendinant griežtą valstybės finansų sistemos kontrolę, skaidrų ir visuomenei aiškų viešųjų lėšų fondų panaudojimą. Didesnes biudžeto pajamas užtikrintų verslo, ypač gamybinio sektoriaus, plėtra, gerėjantis mokesčių administravimas, racionali ir socialiai teisinga mokesčių politika. Būtinas racionalus biudžeto išlaidų panaudojimas, kartu finansavimo, skirto valstybės investicijoms, didinimas, palaikant valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu ir skolos valdymo išlaidas priimtinu lygiu.
48. Gerai suvokdami, kad šalies makroekonominis stabilumas – tai gyvenimo lygio kilimo garantas, ypač pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės akivaizdoje, vykdysime apdairią biudžeto politiką, užtikrinsime griežtą viešųjų finansų sistemos kontrolę ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą.
Visuomeninių gėrybių ( Viešųjų ) teikimą- tai bendro naudojimo prekių ir paslaugų teikimas, nes negalima tikėtis, kad privatus sektorius jas teiktų ar norėtų teikti. Valstybės kišimasis stengiantis ištaisyti rinkos netobulumus ir neigiamus socialinius reiškinius, kurie kyla dėl privačios veiklos rinkoje;
Visuomeninių gėrybių ( Viešųjų ) teikimą- tai bendro naudojimo prekių ir paslaugų teikimas, nes negalima tikėtis, kad privatus sektorius jas teiktų ar norėtų teikti. Valstybės kišimasis stengiantis ištaisyti rinkos netobulumus ir neigiamus socialinius reiškinius, kurie kyla dėl privačios veiklos rinkoje;
Pajamų perskirstymą- tai visa valstybės vykdoma veikla perkeliant pajamas ir galimybes nuo vienos socialinės klasės, kartos, regiono ar grupės kitoms socialinėms klasėms, kartoms, regionams ar grupėms.
Pajamų perskirstymą- tai visa valstybės vykdoma veikla perkeliant pajamas ir galimybes nuo vienos socialinės klasės, kartos, regiono ar grupės kitoms socialinėms klasėms, kartoms, regionams ar grupėms.
Pavėluota iždo politikos priemonių reakcija: turi praeiti tam tikras laikas, kol priimtos priemonės paveiks gamybą, užimtumą, pajamas ir kainų lygį.
Pavėluota iždo politikos priemonių reakcija: turi praeiti tam tikras laikas, kol priimtos priemonės paveiks gamybą, užimtumą, pajamas ir kainų lygį.
Politinio egoizmo pasireiškimas: norėdami išlikti populiarūs ir būti perrinkti, politikai nenaudoja nepatrauklių, tačiau tam tikrais atvejais būtinų, ekonominės situacijos reguliavimo svertų (mokesčių didinimas, transferinių išmokėjimų mažinimas).
Vyriausybės išlaidų struktūros reikšmė: ginklų pirkimui ar miesto transporto gerinimui, švietimui, sveikatos apsaugai ir pan.
Monetarinė politika
Monetarinė politika
visuma priemonių , kuriomis valstybė keičia bendrąją paklausą, mažindama ciklinius gamybos kitimo svyravimus ir siekdama visiško užimtumo. Ji susijusi su valstybės išlaidomis ir apmokestinimu (mokesčiai).
visuma priemonių , kuriomis valstybė keičia bendrąją paklausą, mažindama ciklinius gamybos kitimo svyravimus ir siekdama visiško užimtumo. Ji susijusi su valstybės išlaidomis ir apmokestinimu (mokesčiai).
Centrinis bankas veikia trumpo laikotarpio palūkanų normas ir pinigų kiekį rinkoje.
Dvi pagrindinės makroekonominės politikos:
Dvi pagrindinės makroekonominės politikos:
Fiskalinė politika susijusi su valstybės išlaidomis ir apmokestinimu (mokesčiai).
Monetarinė (Pinigų politika) – centrinis bankas veikia trumpo laikotarpio palūkanų normas ir pinigų kiekį rinkoje.
Valstybės pajamų šaltinis – MOKESČIAI
Valstybės pajamų šaltinis – MOKESČIAI
Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja.
Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja.
Regresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įgyjant vertingesnį turtą mažėja.
Proporciniai mokesčiai – mokesčiai, imami proporcingai nuo gaunamų pajamų, pelno, turimo ar įgyjamo turto, nepriklausomai nuo jo vertės.