Finansų krizės ir jų formavimo prielaidos
Įvadas
Kiekvienos pasaulio šalies siekiamybė yra stabili ekonominė sistema, o kylančios finansinės krizės sutrikdo darnią šalies ekonominės sistemos veiklą ir gali sukelti recesiją. Savo darbe aiškinsime finansinių krizių priežastis, remiantis istoriniais krizių pavyzdžiais ir aptarsime, kaip finansinės krizės paveikė ekonominę sistemą.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas yra finansinė krizė, kokios jos atsiradimo priežastys ir pasekmės.
Tyrimo uždaviniai – paaiškinti finansinės krizės sąvoką; remiantis istoriniais krizių pavyzdžiais išsiaiškinti finansinių krizių kilimo priežastis; aptarti finansinių krizių pasekmes.
Literatūros apžvalga
Norint išsiaiškinti finansinių krizių sąvoką, jų formavimosi prielaidas ir pasekmes, buvo remtasi žymaus JAV ekonomisto B.Bernanke, ekonomikos profesorių M.K.Brunnermeier ir M.Oehmke, ekonomisto A.Dzikevičiaus, profesoriaus V.Geralavičiaus, ekonomikos profesorės V. Pukelienė ir I.Deksnytės, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro K.Griniaus, docento M.Jonaičio, ekonomistų D.Kiyak , D.Labanauskaitė, T.Reichenbachas, taip pat E.Račicko ir A.Vasiliauskaitės moksliniais straipsniais bei bankininko R.Šarkino pranešimu.
Didžiausios finansų krizės, jų formavimosi prielaidos ir pasekmės
Finansų krizė – tai ekonominė situacija, susijusi su panika bankų sektoriuje, apimanti reikšmingus gamybos ir finansinio sektoriaus nuostolius, sukelianti sumaištį tarptautinėse finansų rinkose, akcijų rinkų nuosmukius, finansinius burbulus, valiutines krizes ar užsienio paskolų pasitraukimą, tai lemia staigų ekonomikos aktyvumo mažėjimą ir gali sukelti ir gali sukelti ekonominę recesiją, (Račickas, E., Vasiliauskaitė, A., 2010). Kaip matome iš pačio plataus finansinės krizės apibrėžimo, krizės vyksta dėl įvairiausių priežasčių, pagrindines iš jų išsiaiškinsime savo darbe, remiantis jau įvykusiomis pasaulinėmis krizėmis.
Bankų sistemos krizės pavyzdys yra didžioji pasaulinė ekonominė krizė 1929 – 1933 metais, prasidėjusi JAV. Pagrindinės krizės priežastys yra tai, kad valstybė nekontroliavo gamybos, todėl atsirado perprodukcija, buvo didelė spekuliacija akcijų vertybinių popierių biržose, bankai nevaržomai dalijo paskolas. Brunnermeier M.K. ir Oehmke M. (2012) savo moksliniame straipsnyje teigia, kad krizė buvo pakurstyta burbulo, kilusio akcijų rinkose, tai yra dauguma akcijų buvo perkamos už pasiskolintus pinigus, skirtus įsigyti vertybiniams popieriams, o tai reiškia, jog rinka buvo finansuojama paskolomis. Krizės pradžia dažniausiai įvardijamas „juodasis ketvirtadienis“ – 1929 spalio 24 d., kai didžiausioje Niujorko ,,Wall Street“ biržoje akcijų kainos staigiai ėmė kristi žemyn ir pasipylė pardavimai, akcijų buvo parduota pusantro karto daugiau nei anksčiau. Po poros dienų investuotojus apėmė panika, masės žmonių norėjo atsikratyti akcijų. Bankininkai mėgino gelbėti situaciją įsigydami didžiulius akcijų kiekius, taip siekdami nuraminti panikuojančius investuotojus. Akcijų kursas toliau smuko žemyn. Bankrutavus didžiausiai akcijų biržai, gyventojus norėjo atsiimti savo indėlius iš bankų. B. Bernanke (1983) savo moksliniame straipsnyje pabrėžia, jog pasyvai bankuose buvo suformuoti daugiausiai iš fiksuotos kainos paskolų iki pareikalavimo, o aktyvai didžiąja dalimi buvo itin nelikvidus. Tokia padėtis sudarė galimybę „bank run“ fenomenui, kai žmonės kuo skubiau nori išsiimti turimus pinigus iš bankų. Dėl padėties JAV bankinėje sistemoje prasidėjus krizei, bankai nesugebėjo išmokėti reikalaujamų sumų ir ėmė bankrutuoti. Milijonai akcininkų prarado savo santaupas, bankrutavo bankai, savo veiklą nutraukė daug įmonių, daugybė žmonių neteko darbo, pradėjo skursti, daugelis neteko būstų, be to prasidėjo infliacija. JAV apėmė krizė, kuri turėjo atgarsį visame pasaulyje.
Lotynų Amerikos skolos krizė prasidėjo 1982 m. rugpjūčio mėnesį kai didelis Pietų Amerikos šalių skolinimasis tarptautinėse rinkose, siekiant finansuoti vietinius pramonės ir infrastruktūros investicinius projektus lėmė išaugusį šalių įsiskolinimą: Meksikos, Argentinos, Brazilijos ir kitų Lotynų Amerikos šalių užsienio skolos labai išaugo (Brunnermeier M.K., Oehmke M., 2012). 1982 metais Meksika paskelbė nebemokėsianti skolų ir būtent tai sukėlė krizę. Ją taipogi paskatino 1973 m. naftos krizė, dėl kurios pasaulis pateko į recesiją, anot dr. Audriaus Dzikevičiaus tai lėmė sumažėjusį mažiau išsivysčiusių šalių eksportą ir didelį prekybos deficito išaugimą. Visa tai blogino šalių sąlygas ir vedė prie didesnio skolinimosi. Dr. Audriaus Dzikevičiaus teigimu tuo metu buvo daugiau paskolų išduota su kintama palūkanų norma, todėl skolų grąžinimas buvo priklausomas nuo palūkanų normos kitimo, o būtent pakilusi Europos ir Amerikos bankų palūkanų norma ir lėmė sudėtingesnį skolos grąžinimą. Krizės pasekmės pagal dr. Audrių Dzikevičių buvo siejamos su peso (Meksikos valiuta) vertės kritimu ir Lotynų Amerikos skolos išaugimu.
Oficiali Rusijos krizės pradžia yra 1998 m. rugpjūčio 17d., kuomet Rusija ėmė nevykdyti savo įsipareigojimų ir buvo devalvuotas rublis. Tai būtų valiutos krizės pavyzdys. J.A.Frankel, A.K.Rose (1996) teigimu valiutos nuvertėjimą galima laikyti valiutos krize, kuomet valiuta nuvertėja ne mažiau kaip 25% per metus ir valiutos nuvertėjimo tempas yra 10% didesnis nei praėjusiai metais. Kalbant konkrečiai apie Rusijos atvejį, V. Geralavičius (1998) savo moksliniame straipsnyje nurodo šias pagrindines Rusijos krizės priežastis: daugelį metų besitęsiantis valstybės biudžeto deficitas; eksportuojamos produkcijos kainų kritimas; iškraipytas mokėjimų balansas; bloga rankų priežiūra; silpnas mokesčių administravimas; nesutarimai reformų klausimais. Pasak V.Pukelienės, I.Deksnytės (2010) 1997 m. buvo ekonominių pasiekimų metai, kuomet ekonomika išaugo, infliacija sumažėjo, rublis išliko stabilus, BVP apimtys stabilizavosi, palūkanų normos krito, tačiau tai buvo pasiekta masiniu vyriausybės skolinimusi; didelės apimties tarptautinių užsienių valiutos rezervų pardavimu; didelėmis naftos ir dujų eksporto apimtimis. Visgi, biudžeto deficito problema liko neišspręsta. V.Gerulavičius svarbiausiu veiksniu, lėmusiu krizę ir laiko būtent biudžeto deficitą, kuris atsirado sumažėjus biudžeto pajamoms (ypač dėl naftos kainų kritimo), teikiant didžiules valstybės subsidijas, egzistuojant „šešėliniai ekonomikai“, nemokant mokesčių. Dingus pasitikėjimui Rusijos valiuta ir jai nuvertėjus, ji galiausiai buvo devalvuota. V.Pukelienės, I.Deksnytės (2010) teigimu ši grynai valiutos krizė ir turėjo tokia išlikti, tačiau Rusijos Vyriausybės ir Centrinio Rusijos banko paskelbtas trumpalaikių įsipareigojimų nevykdymas bei moratoriumas iššaukė ir skolinę, ir bankinę krizes. Autorės Rusijoss krizės pasekmėmis įvardija: finansinės bankų sistemos suirimas, gyventojų santaupų praradimas, vidaus socialinės-politinės padėties blogėjimas, valstybė prarado partnerių pasitikėjimą.
2008 metais kilo pasaulinė ekonominė krizė. Viena iš pagrindinių krizės priežasčių – JAV dolerio perprodukcija, teigia K. Grinius (2009). JAV doleriai spausdinti neribotais kiekiais ir jo emisijos mastai nebuvo kontroliuojami. M. Jonaitis (2015) savo straipsnyje nurodo ir kitas krizės priežastis: per daug išdalinta paskolų tiems, kurie neatitiko tradicinių mokumo reikalavimų, paslaugos ir produktai pradėjo viršyti savo realią kainą, spekuliaciniai uždarbiavimo procesai. Pasak jo, žmonės jautė poreikį įsigyti nekilnojamąjį turtą, o valdantieji naudojosi situacija ir kėlė kainas. Kaina peržengė ribas, tad gelbėjo lengvai gaunamos didelės paskolos iš bankų, tačiau klientai tapo nemokūs ir bankai apsunkino paskolų davimą. K. Grinius išskiria dar vieną svarbią priežastį – aukšta naftos kaina, nes tai tokia prekė, kurios paklausos nesumažina pakeltos kainos. 2008–2009 m. pasaulio ekonominė krizė labiausiai pasireiškė BVP mažėjimu, nedarbo lygio padidėjimu, įmonių bankrotu (Finansinių krizių tipai…, 2014).
Išvados
Apibendrinant, galime teigti, kad krizės susiformuoja dėl įvairiausių priežasčių. Darbe minimos didžiausios kilusios krizės, nes jos paveikė daugelio šalių ekonomines sistemas. R. Šarkinas (2008) savo pranešime cituoja P. Honohan (2005) žodžius: „Viena iš finansų krizių kilimo priežasčių – neišmokstama ankstesnių finansų krizių pamokų, visuomenėje dažnai vyrauja nuomonė, kad naujas ekonomikos pakilimas bus kitoks negu prieš tai buvę ir niekada nesibaigs, o tai lemia neracionalių sprendimų priėmimą.“
Literatūra:
Bernanke B. Non-Monetary Effects of the Financial Crisis in the Propagation of the Great Depression. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://gperelman.com/Papers/Bernanke%201983.pdf
Brunnermeier M.K., Oehmke M. Bubbles, Financial Crises, and Systemic Risk. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:http://www.nber.org/papers/w18398.pdf
Dzikevičius A. Tarptautinė skolinimosi krizė ir šalies rizikos įvertinimas. [interaktyvus] http://www.manoinvesticijos.lt/pics/file/9_Tarptautine%20skolinimosi%20krize.pdf
Gerulavičius V. Rusijos krizės atgarsiai Lietuvoje. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/geralavicius_1
Grinius K. Apie tai nerašo niekas: Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:http://www.straipsniai.lt/tikrosios_pasaulines_finansu_krizes_priezastys/puslapis/12386
Jonaitis M. Ekonominės krizės: priežastys, pasekmės ir didžiausios pasaulinės finansų ir ekonominės krizės. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:http://kulgrinda.lt/415/ekonomines-krizes-priezastys-pasekmes-ir-didziausios-pasaulines-finansu-ir-ekonomines-krizes/
Kiyak D., Labanauskaitė D., Reichenbachas T. Finansų krizių tipai, jų palyginamoji analizė Lietuvoje. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://journals.ku.lt/index.php/RFDS/article/viewFile/552/pdf
Pukelienė V., Deksnytė I. Valiutos krizių poveikis ekonomikoms: Rusijos atvejis ir atgarsiai Lietuvoje. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367171840620/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
Račickas, E., Vasiliauskaitė, A. (2010). Global financial crisis and its impact on Lithuania economy. Ekonomika ir vadyba, Nr. 15, p. 1006–1017
Šarkinas R. Pasaulio finansų krizės pamokos Lietuvvai. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/sarkinas_3