Fašizmas ir jo vykdoma antisemitinė veikla

Fašizmas ir jo vykdoma antisemitizmo politika

Po Pirmojo pasaulinio karo prie kitų dešiniųjų ideologijų prisidėjofašizmas.Istorijoje fašizmas reiškėsi trimis pavidalais: kaip politinėidėja, politinis judėjimas ir valdžios sistema. Pirmuoju pavidalu fašizmaspasireiškė daugelyje pasaulio šalių įvairiomis formomis.Antruoju pavidalufašizmas pasirodė daugelyje prieškarinės Europos valstybių. Susiformavusiospolitinės ir socialinės sistemos pavidalą fašizmas igijo Italijoje irVokietijoje, kuriose jo šalininkai paėmė valdžią. Greta fašizmo teorijosten atsiskleidė ir jo praktika. Galime skirti du fašistinių sistemų irideologijų istorijos etapus: taikos metų fašizmą ir karo metų.Pokarinėsfašizmo atmainos vadinamos neofašizmu. Italų ir vokiečių fašistų idėjas irdarbus galėtume vadinti klasikiniu fašizmu. Įprotis daugelį dešiniųjųideologijų ar sistemų vadinti fašistinėmis-klaida. Ši klaida buvo būdingair sovietinei Lietuvos istoriografijai: nacionalistinį autoritarinįA.Smetonos režimą ji vadino fašistine diktatūra. Daugybė tokių sąvokų, kaipparafašistinis, kavazifašizmas ir pan. tik didina sumaištį terminologijoje.Fašizmo ideologiją sudaro dvi pagrindinės elementų grupės.Pirmoji grupė-tai, ką jis teigė, ateities viziją. Iš negatyviųjų elementų vertėtųpažymėti tarptautinės taikos idėjos neigimą. Didžiausia grėsme fašistailaiko kairiųjų, pirmiausia kairiųjų revoliucionierių, ideologijas. Jųidėjinis ginčas su konservatizmu. Konservatorių legalizmas ir nenorassiekti politinio gyvenimo masiškumo nedera su fašizmo principais.Dar vienaproblema-fašizmas neigia kai kurių tautų teisę egzistuoti. Fašizmasvisiškai nustūmė žydus, apskritai atimdamas jiems teisę gyventi. Tai buvopati kategoriškiausia ir agresyviausia antisemitizmo forma.Fašizmoideologijos teiginiai: 1)Nacionalizmas ir rasizmas.,2)Jėgos kultas.,3)Ekspansionizmas-siekimas pasiglemžti svetimas teritorijas..,4)Militarizmas. Kalbame apietokią situaciją, kai visa valstybės organizacija ir visuomenės gyvenymas,taip pat ir politika remiasi politinės organizacijos principais- įsakymais,hierarchija.5) Visiškai naujos valstybės santvrkos kūrimas, visiškaicentralizuota socialinė tvarka, kai slopinami bet kokie spontaniškivisuomenės veiksniai. Visos iki tol nuo valdžios nepriklausomos visuomenėsgyvenimo struktūros buvo likviduotos arba pakluso griežtai valstybėskontrolei.6)Nauja vienpartinė politinė sistema, kurios šerdis- vienintelėlegaliai egzistuojanti partija kontroliuojanti valstybę. Monopolijahierarchijos viršūnėje esančio vado įrankis. Elitą sudarė labiausiaiatsidavusių vadui žmonių grupė.Fašistinės sistemos esmė vadas absoliučiaivaldo partiją, valstybę, visuomenę ir kiekvieną individą. Viešosiosnuomonės formavimosi iš apčios fašistai laikė apsurdiškais, kenksmingaisgendruomenei. Vadas sprendė galutinai ir neklystamai. Kas anksčiau sudarėvalstybės, visuomenės ir privataus gyvenimo sferą, buvo sulydyta į vienąvisumą .Sistemas imta vadinti totalitarinėmis. Fašistinės visuomenėsprivalėjo būti aktyvios.Individas privalo nuolat veikti, būti aktyvus irentuziastingai pritarti valdžios siekiams.Klaidinga, visiškai tapatintitotalitarizmą su fašizmu. Be totalitarizmo idėjos, fašizmui būdingos irkitos.Fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją Dievo idėjos sampratą. Išfašizmo mistinių ir racionalių svarstymų, sudievinančių vadą, kilo nauja XXa.natūralistinės neopagonybės forma.8) privačios nuosavybės idėja būtinadisciplinuotam tautinės bendrijos gyvenimui. Ūkio sistema turi remtisprivačia nuosavybe. Kita problema- tai mūsų dienų neofašizmo kelias į pirmąvietą,- antikomonizmą.Bažnyčia pasmerkė italų, o paskui ir vokiečių fašizmoideologiją kaip nesuderinamą su katalikų tikėjimo principais irkatalikiškuoju socialiniu mokymu.Fašizmas iki šiol pavojingas visomspažangos jėgoms ir yra savotiškas mūsų laikų dešiniųjų politinisrezervas.Jo pagrindiniai principai atkartoja Musolinio ir Adolfo Hitlerioteiginius. Benitas Musolinis(1883-1945)-ideologas ir vlstybės veikėjas,skurstančio kaimo kalvio sūnus.1914m. buvo pašalintas iš socialistųpartijos.1919m. įkūrė pirmąją fašistinę organizaciją. 1922m.Musolinis buvopakviestas sudaryti vyriausybę.Adolfas Hitleris(1889-1945)-ideologas irvalstybės veikėjas.Gimė Austrijoje. Buvo savamokslis nebaigė vidurinėsmokyklos.Nuo1913m.gyveno Bavarijoje, buvo Pirmojo pasaulinio karo dalyvis-Vokietijos kariuomenės savanoris.1933-1936m. pertvarkė Veimaro respubliką įTrečiajį reichą.1938m.Hitleris ėmėsi įgivendinti pasaulio užkariavimoidėją.

Fašizmas Fašistų veikla buvo grindžiama iš esmės tais pačiais principais beimetodais, jie siekė įvesti – totalitarinį režimą. Fašistinei valdžiaibūdinga prievarta, griežta piliečių ir visuomeninio gyvenimo kontrolė.Fašistai remdamiesi viduriniais sluoksniais plačiai naudojo socialinę

demagogiją, prievartos priemones, propagavo nacionalizmą, karinesekspansijas, rasinę nelygybę. Fašizmo ideologija buvo grindžiamageopolitika, rasistinėmis prancūzų rašytojo Ž.A de Gobino teorijomis, beivokiečio filosofo O Špenglerio idėjomis. Fašizmas atsirado jau karo metais, susiformavus galingiems monopolijų susivienijimams, tarp verslininkų irvalstybės atsirado ekonominė trintis. Daug kas tuo metu palaikė fašistus,nes tada jie atrodė, kaip ryžtinga ir patikima jėga, galinti atkurti pokaro sugriauta tvarką, pasipriešinti komunistiniam judėjimui ar net jįsutriuškinti, įveikti visuomenės pakrikimą. Fašistiniams judėjimams įsigalėti padėjo jų metodai. Jie kūrė sukarintasdraugoves, demagogiška propaganda formavo tautų “skriaudų jausmą”, įvedėgriežta organizacinę struktūrą ir discipliną, neginčijąmą vado autoritetą. Fašizmas Italijoje Fašistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiaiskritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėlvaldžios. Fašistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančiosvyriausybės nesiėmė jokių priemonių prieš fašistus. 1922 10 29 Italijoskaralius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo koalicinė, o taipsavo kalboje Musolinis pasakė “mums reikia visiškos valdžios ir mes patysprisiimam visą atsakomybę”. Atėjęs į valdžią Musolinis netapo kapitalistųįrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų. Užsitikrinęs armijos, bažnyčios, karaliaus bei įvairių partijų pritarimą,Musolinis pradėjo griauti liberaliąją parlamentinę Italijos valstybėssantvarką. Musolinis pasiekė, kad vykdomoji valdžia pasidarytų aukštesnė užįstatymų leidžiamąją. Ekonominę politiką fašistai grindė “produktyvizmo” principu. Valstybėnutraukė subsidijas nerentabilioms įmonėms ir pramonės šakoms, uždėjo pelnomokestį žemdirbystės ūkiams. Musolinio užsienio politiką, pagrįsta gretimu šalių raminimu “draugystėsir širdingo bendradarbiavimo paktais”, prekybos susitarimu. Italijoje įvedus Musolinio diktatūrą buvo uždraustos visos kitos partijos.Fašistai sukūrė savas profsąjungas, uždraudė streikus, įmonininkų irdarbininkų ginčus sprendė valstybė.ji taip pat tvarkė ekonomiką, kišosi įkultūros ir mokslo veiklą. Teisingumo organai neteko savarankiškumo irtarnavo diktatūrai. Fašizmas Vokietijoje Vokietijoje fašistams(nacistams) vadovavo Adaolfas Hitleris. Jis greitaipareiškė savo pretenzijas į valdžią ir siekė ją paimti. Nacistai ypačsuaktyvėjo pasaulinės ekonominės krizės metais, kada daugelis manė, kadvalstybė beveik sužlugo. Kaip tik tokiomis sąlygomis didėjo Hitleriovadovaujamą nacistų įtaka įvairiems gyventojų sluoksniams. Dėl krizėsnacistai kaltino demokratiją, Versalio taikos sutartį ir žydų kapitalistus.Krizei įveikti jie siūlė sustiprinti valstybės vaidmenį politikoje irpradėti atvirai ginkluotis. Tokios propagandos davė daug naudos. 1932 m.rinkimuose gavo daugiausiai balsų, o stambieji verslininkai ir kariuomenėsvadovybė nutarė palakyti Hitlerį. 1933 01 30 Hinderburgas paskyrė Hitlerį Vokietijos vyriausybės vadovu. Perkeletą mėnesių nacistai panaikino demokratiją, uždraudė kitas partijas irpadarė tą patį, ką Italijos fašistai.

FAŠIZMAS

pati kategoriškiausia ir agresyviausia antisemitizmo forma. Fašizmoideologijos teiginiai: 1) Nacionalizmas ir rasizmas, 2) Jėgos kultas, 3) Ekspansionizmas –siekimas pasiglemžti svetimas teritorijas, 4) Militarizmas. Kalbame apietokią situaciją, kai visa valstybės organizacija ir visuomenės gyvenimas,taip pat ir politika remiasi politinės organizacijos principais- įsakymais,hierarchija.5) Visiškai naujos valstybės santvarkos kūrimas, visiškaicentralizuota socialinė tvarka, kai slopinami bet kokie spontaniškivisuomenės veiksniai. Visos iki tol nuo valdžios nepriklausomos visuomenėsgyvenimo struktūros buvo likviduotos arba pakluso griežtai valstybėskontrolei.6)Nauja vienpartinė politinė sistema, kurios šerdis – vienintelėlegaliai egzistuojanti partija kontroliuojanti valstybę. Monopolijahierarchijos viršūnėje esančio vado įrankis. Elitą sudarė labiausiaiatsidavusių vadui žmonių grupė. Fašistinės sistemos esmė vadas absoliučiaivaldo partiją, valstybę, visuomenę ir kiekvieną individą. Viešosiosnuomonės formavimosi iš apačios fašistai laikė absurdiškais, kenksmingaisbendruomenei. Vadas sprendė galutinai ir neklystamai. Kas anksčiau sudarėvalstybės, visuomenės ir privataus gyvenimo sferą, buvo sulydyta į vienąvisumą .Sistemas imta vadinti totalitarinėmis. Fašistinės visuomenėsprivalėjo būti aktyvios. Individas privalo nuolat veikti, būti aktyvus irentuziastingai pritarti valdžios siekiams. Klaidinga, visiškai tapatintitotalitarizmą su fašizmu. Be totalitarizmo idėjos, fašizmui būdingos irkitos. Fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją Dievo idėjos sampratą.Iš fašizmo mistinių ir racionalių svarstymų, sudievinančių vadą, kilo naujaXX a. natūralistinės neopagonybės forma.8) privačios nuosavybės idėjabūtina disciplinuotam tautinės bendrijos gyvenimui. Ūkio sistema turiremtis privačia nuosavybe. Kita problema – tai mūsų dienų neofašizmo keliasį pirmą vietą,- antikomonizmą. Bažnyčia pasmerkė italų, o paskui irvokiečių fašizmo ideologiją kaip nesuderinamą su katalikų tikėjimoprincipais ir katalikiškuoju socialiniu mokymu. Fašizmas iki šiolpavojingas visoms pažangos jėgoms ir yra savotiškas mūsų laikų dešiniųjųpolitinis rezervas. Jo pagrindiniai principai atkartoja Musolinio irAdolfo Hitlerio teiginius. Benitas Musolinis(1883-1945)-ideologas irvalstybės veikėjas, skurstančio kaimo kalvio sūnus.1914m. buvo pašalintasiš socialistų partijos. 1919m. įkūrė pirmąją fašistinę organizaciją. 1922m.Musolinis buvo pakviestas sudaryti vyriausybę. Adolfas Hitleris (1889-1945)– ideologas ir valstybės veikėjas. Gimė Austrijoje. Buvo savamokslisnebaigė vidurinės mokyklos. Nuo1913m. gyveno Bavarijoje, buvo Pirmojopasaulinio karo dalyvis – Vokietijos kariuomenės savanoris. 1933 – 1936m.pertvarkė Veimaro respubliką į Trečiąjį reichą. 1938m.Hitleris ėmėsiįgyvendinti pasaulio užkariavimo idėją.

ADOLFAS HITLERIS

Aloizas Šiklgruberis gimė 1837m. birželio 7d. Štroneso kaime. Kai Aloizuibuvo beveik 10 metų numirė jo motina, ir patėvis atsisakė posūnio. (MarijaAna Šiklgruber buvo netekėjusi). Berniukas buvo auklėjamas Chidlerio brolio– Johano Nepomuko – namuose. Būdamas trylikos metų Aloizas pabėgo iš namų IVieną, ten įsitaisė mokiniu pas batsiuvį, po penkerių metų stojo tarnauti įpasienio apsaugą. Būdamas 24 metų Aloizas tapo inspektoriumi. Jo karjeratuo nesibaigė: Aloizas buvo paskirtas vyriausiuoju muitinės inspektoriumi įBraunan miestelį.Johanas sûnaus neturėjo ir 1876 m. Nepomukas ištaisė šią klaidą, oficialiaiisisūnyjas Aloizą, Hitlerio pavarde.1885m. sausio 7d. Aloizas vedė trečią kartą. Jo žmona tapo Johano NepomukoChidlerio anūkė – Klara Pelcl. Klaros santykiai su vyru buvo įtemti. Nuopat pradžių ji žiūrėjo į Aloizą kaip į aukštesnę būtybę. Trijų vaikų mirtisatsiliepė jos nėštumų dažniui, nes ketvirtas vaikas gimės 1889m. Balandžio20d. Ketvirčiu jis buvo Hitleris, ketvirčiu Šiklgruberis, dar ketvirčiuPelcilis, o paskutinysis jo kilmės ketvirtis kaip ir liko neišaiškintas.Gimimo įrašų knygoje jis buvo įtrauktas kaip ADOLFUSAS HITLERIS. Taip, tądieną Aukštojoj Austrijoj, prie pat Bavarijos sienos, sename bavarųmiestelyje, Braunan gimė būsimasis vokiečių tautos fiureris AdolfasHitleris.Šešemetis Adolfas buvo atskirtas nuo pernelyg rūpestingos motinos – jispradėjo eiti į pradinę mokyklą Tišlamo miestelyje. Vėliau jis lankė realinęmokyklą Linre. Tuo tarpu Adolfas svajojo tapti dailininku. Net kelis kartusbandė stoti į akademija Vienoje. Tačiau jo darbai egzaminų komisijosnesužavėjo.Būdamas trylikos metų Adolfas neteko tėvo, o po ketverių metų mirė irmotina. Septyniolikmetis Adolfas Hitleris lieka vienas pasaulyje. Būdamasvienui vienas jis ankstyvoj jaunystėj ant savo kailio patiria, ką reiškia,vargas, alkis ir nepriteklius. Nuolat prie statybų arti sueidamas sudailininku, su “proletaru”, jis žinojo, kas šiam rūpestį daro, taigi, jau

anksti jis išmoko socialiai jausti. Bet vos tik subrendo, jis jau yra iružsidegęs nacionalistas. Jam širdį skaudą matant priespaudas irpažeminimus, kuriais Habsburgų monarchija slepia vokietybę. Ir prieš joakis iškyla milžiniška problema: pastatyti tilta tarp nacionalizmo irsocializmo ir abu atrodančius nesuderinamus priešingumus sulydyti įharmoningą visumą.Jis pradeda domėtis – bet dar neiškildamas viešumon politiniais klausimais.Ir staiga jis nepaprastai aiškiai išvysta, “Kad tik pažinus žydiją, galimasuvokti vidinius ir tuo būdu galima suvokti kilniuosius socialdemokratijosketinimus”.Po tų naudingų, bet kartu sunkių metų Vienoj Adolfas Hitleris pajutoilgesį: gyventi vokiečiu vokiečių krašte. 1912m. balandžio 12d. jis išvykoį Miuncheną. Su visu uolumu jis pradėjo studijuoti architektūrą, o tuotarpu kasdieninę duoną užsidirbdavo piešdamas plakatus.Tarp artėjo 1914m. rugpjūčio 2d, kurią tamsiame politikos horizontesusibūrė audros debesys. Vokiečių jaunimas susibūrė į savanorių ir rezervobatalionus. Adolfas Hitleris taip pat savanoriu įstojo į vieną bavarųpulką. Tai buvo tartum likimo skirta, kad jam – karo metu – teko tarnautisenoj vokiečių kariuomenėj. 1916m. spalio 6d. Adolfas sužeidžiamas, vospaleistas iš ligoninės jis 1917m. kovo mėnesį savanoriu grįžta į frontą.Jis gauna eilę pažymėjimo ženklų už drąsą ir nuopelnus. Už tai jamsuteikiama pirmos klasės geležinis kryžius.1918m. spalio mėnesį dalinys pietų fronte pateko į pragarišką anglųpatrankų ugnį. Tada priešas pirma kartą panaudojo nuodingąsias dujas.Adolfas šiaip taip pasiekė tikslą ir perdavė savo pranešimą. Tai buvopaskutinis jo pranešimas kare. Paskui jį, apakusį, paguldė į ligoninę.Vokiečių kariuomenei dar visuose frontuose tebekovojant, viduje prasidėjovis besiplečiantis irimas. Pasirodė grėsmingi perversmo šešėliai. Kieliojūreivių sukilimas buvo jo prologas. O lapkričio 9d. buvo ta diena, kaiviskas griuvo. Ne vien Vokietijos monarchinė konstitucija, ne vien WilhelmoII galingasis reichas, bet kartu ir tėvynė, tikėjimas, tvarka ir drausmė.Šie įvykiai labai sukrėtė Adolfą Hitlerį. Dabar jame pradėjo augtinesuvaldoma neapykanta šių darbų kaltininkams. Kartu jam pasidarė aiškustas uždavinys, kuriam jį pašaukė likimas. Tą dieną Adolfas Hitlerisnusprendė tapti politiku.1919m. vasarą Miunchene šeši vyrai ėmėsi steigti naują partiją, kurią jiepavadino “Vokiečių darbininkų partija”. Jų mintyse buvo neaiški irneapibrėžta mintis – pastatyti prieš marksistines darbininkų partijasnacionalistinę. Be abejo jie buvo įkvėpti didelio tikslo, bet jiems trūkoreikalingiausių priemonių, o svarbiausia nebuvo vadovaujančios galvos. Šišešių vyrų draugija būtų buvusi istorijos užmiršta, jei septintasis josnarys nebūtų jai likimo padovanotas vadas.Netrukus po gegužės 1d. grandinis Adolfas Hitleris buvo paskirtas komisijonrevoliuciniams įvykiams 2 pėst. pulke ištirti. Ši vieta praktiškai reiškiaAdolfo Hitlerio politinės veiklos pradžią. Kariuomenėje buvo ruošiamikursai valstybiškai pilietiniam galvojimui išugdyti.. Ten Adolfui Hitleriuivienu debatų metu pirmą kartą atsirado proga kalbėti. Ši kalba jam padėjo:po kelių dienų jis skiriamas vadinamuoju “švietimo karininku” į vienąMiuncheno pulką.Vieną dieną jo vadovybė pavedė jam susipažinti su tuo metu visiškai darnežinoma “Vokiečių darbininkų partija”. Adolfas buvo prašomas jon įstoti.Hitleris jau prieš keletą metų turėjo sumanymą kurti socialrevoliucinępartiją, po ilgų svarstymų, vis dėlto, priėmė kvietimą, nes šiojedraugijoje jis matė nors ir silpnus savo būsimo darbo ir savo minčių beiplanų realizavimo pagrindus. Taigi 1920m. vasario 24d. pagaliau įvykopirmasis masinis susirinkimas, kuriame Hitleris išdėstė “Vokiečiųnacionalsocialistų darbininkų partijos” programą. Komunistus, mėginusiusaną susirinkimą sužlugdyti, išvaikė salės apsauga. Čia pirmą kartąpasitvirtino Adolfo Hitlerio nuomonė, kad su marksistų teroru reikia kovotine vien “dvasiniais ginklais”, bet ir prireikus nevengti kumščio jėgos.1920m. gruodžio mėn. Partija įgavo “Voelkischen Beobachten”. Dabar jiturėjo tikrą savąjį organą. 1923m. pradžioje jis virto dienraščiu, o tų patmetų rugpjūčio mėn. Jis išeidavo jau didelio šių dienų formato.A. Hitleris, dar nebūdamas partijos pirmininku, jau buvo jos vadu. 1921m.liepos gale generalinis grupės narių susirinkimas pavedė jam visą partijosvadovavimą, nauju statutu suteikdamas jam ypatingų įgaliojimų.Pašalinamaskomitetinis šeimininkavimas kartu su savo nutarimų nuostatais irbalsavimais ir jo vieton buvo pastatytas atsakingumo principas. Nuo tolaiko partijos pirmininkas yra vienui vienas teisingas jos atstovautojas,

kuris atsako už visą partijos vadovavimą. Tuo pat metu padedami pagrindaivėlesniajam SA, kuris iš pradžių buvo tik tvarkai palaikyti skirtasdalinys, o nuo 1921m. lapkričio 4d. pavadinamas “smogiamuoju daliniu”.Konfliktas tarp Bavarijos ir Reicho vis didėjo. Čia centrinis asmuo buvobavarų reichsvero viršininkas generolas von Lossowas.Penktų revoliucijos metinių sukaktuvių dieną komercijos patarėjas Zentrassušaukė susitikimą, kuriame Kakras tautinių draugijų sluoksniams turėjoišdėstyti savo ateities politiką. 15min. prieš 9h. savo kovos daliniųpriešaky atvyko A. Hitleris. Jis pareiškė kad reichstago vyriausybėatstatydinama ir paskelbė vokiečių nacionalinę vyriausybę.Dabar A. Hitleris pasiryžo kraštutiniam žingsniui. Lapkričio 9d. jo vyraiišžygiavo į miestą. Jų priešakyje ėjo pats Hitleris su Liudendorffu ir irkiti tautiniai vadai. Tačiau atsitiko tai, ko niekas nesitikėjo:kariuomenės daliniai iššovė į vokiečius laisvės sąjūdžio žygiuotojus, kuriųpriešaky ėjo Hitleris ir didžiojo karo generolas kovos meistrasLiudenforffas. Kraujas ėmė lietis. A. Hitleris automobiliu išvyko įaukštutinę Bavariją. Po kelių dienų draugų viloj Wifinge jis buvo suimtasir nuvežtas į Lansbergo prie Lecho tvirtovės kalėjimą. Jau lapkričio 9d.generalinis valstybės komisaras paskelbė, kad NSDAP uždaroma ir kad betkoks jos tolimesnis veiksmas baudžiamas sunkiausiomis bausmėmis.Bandymas nuslėpti kitų kelių penkerius metus slėgusį likimą nepavyko.1918m. lapkričio 9d. sistema liko nepaliesta. Bet vis dėlto A. Hitleriodarbas nebuvo nevykęs…Šiuo metu bendros depresijos dar nebuvo, vis dėlto kritiškieji sąjūdžiometai buvo dar priekyje.1924m. vasario 26d. Miunchene teismas pradėjo bylą prieš “Hitlerį irdraugus”. Hitlerį nuteisė 5 metams tvirtovės arešto, kur, atsėdėjustolesnius 6 mėn. Bausmės, buvo paskirtas bandomasis laikotarpis. A.Hitleris pasirodė kaip vadas. Jis perėmė atsakomybę už viską, kas buvoįvykę, ir nė įsivaizduoti negalima, kiek padėjo savo bendradarbiams irdraugams. Savo puikioje gyvenimo kalboje jis apkaltina Ebertą irScheidemanną tautos išdavimu, kadangi jie kalti dėl tautos susmukimo.Marksizmo sunaikinimą jis pažymi kaip savo tikslą. Tai esanti būtina tautosišlaisvinimo sąlyga.Teismo procesas Adolfo Hitlerio vadą išgarsino toli už Bavarijos ribų.Kadangi tik jis galėjo būti siela darbų, kurių tikslas – pašalinti nevykusįpenkerių metų šeimininkavimą Vokietijoje.Vaizdus šios nuotaikos padarinys buvo 1924m. balandžio 6d. Bavarijosseimelio rinkimų daviniai:SDP 6 040 000Vokiečių nacionalistai 5 778313Centras3 920 000Komunistai 3746 000Vokiečių liaudies partija 2 640000Tautinė vokiečių partija 1 924000Vokiečių demokratinė partija 1 657 000Bavarų liaudies partija 946000 ir kt.Šie balsavimai Bavarijoj reiškė žingsnį atgal. Tautinės vokiečių laisvėspartijios, kartu su generolu Ludendorffu, bandymai sujungti į savo vadovybępaimti nacionalsocialistines mases, kurių vadai daugiausia buvo suimti, įvieningą organizaciją, atsimušė į opoziciją tų sluoksnių, kurie pasisakėtik už Adolfą Hitlerį. Tas bandymas privedė prie to, kad Adolfas Hitlerisbūdamas Landsbergo tvirtovėje, atsisakė toliau bet kokia forma vadovautisąjūdžiui, kurio vadu jis ir NSDAP uždarymo metu buvo numatytas.1924m. gruodžio 20d. įsigaliojo A. Hitleriui bandomasis terminas. Hitleriuibuvo aišku, kad jis nesugebės remtis nei viena iš esančių tautiniųorganizacijų, bet tik turės būt atgaivinta savo senoji NSDAP. Jis subūrėapie save ištikimiausius ir 1925m. vasario 27d. policijos saugomameMiuncheno Bugerbau rūsyje paskelbė kalbą kuria siūlė vėl visus elementussuburti po viena vadovybe. Jis vėl tuo parodė savo, kaip vado, didžiulęasmenybę. Atėjo jaunajam sąjūdžiui sunkūs metai, gal būt sunkiausi. Viskotrūko. Nereto susvyravo tikėjimas sąjūdžiu ir jo vadu. Be to, dar prasidėjoįstaigų priespaudos ir priekabės, laukinis kairiųjų teroras gatvėse irįmonėse, o ekonominiame gyvenime – boikotas. Bet dėl to, kad taip buvo,partija pasidarė švaresnė. Kadangi partija buvo iš pagrindų atnaujinama,visi priklausę jai prieš 1923m. lapkričio 9d. turėjo iš naujpersiregistruoti. Organizacija buco griežtai centralizuota. Nario bilietusišduodavo centro vyriausybė Miunchene. Vėliau, 1926m. gegužės 22d., partijavėl atgauna juridinį pagrindą.Politinės A. Hitlerio kryptis dabar, kaip ir anksčiau, buvo aiškiųaiškiausia. Užsienio politikos atžvilgiu jis kovojo prieš likimąsusiartinti su prancūzais ir prieš paklusnumo sistemines vyriausybes. A.Hitleris už Vokietijai naudingą sąjungų politiką. Anglija ir Italija,natūraliai būdamos priešingos prancūziniam imperializmui, pirmiausia galėjobūti Vokietijos partneriai. Vidaus politikoje Hitleris kovojo už marksizmo

sunaikinimą ir dėl politinės galios krašto viduje, kaip būtinos galiosvesti vokiškajai išsilaisvinimo kovai. Kas šiose grumtynėse pastodavo jamkelią, tapdavo priešu.Uždraudimas sakyti kalbas davė progą A. Hitleriui galutinai baigti savoveikalą “Mein Kaupf”, kuriam pasirengti jis turėjo reikiamo laiko irmedžiagos būdamas tvirtovės arešte. Bet ir šiuo metu Hitleris skleidėmasėms savo idėjas. Organizacija nuolat buvo vis labiau plečiama. Visgausesnis kalbėtojų būrys be perstojo važinėdavo po Vokietiją ir A.Hitlerio mintis lėkė į masių galvas ir širdis.Susibūrus Hitlerio jaunimui, sąjūdis padidėjo jaunuomenės organizacija,kuri greit subūrė ypač darbo masių vaikus. Studentai sudarė “Vokiečiųstudentų nacionalsocializmo sąjungą”.1926m. birželio mėn. A. Hitleris paskelbė Weimane partijos suvažiavimą.Dabar pirmą kartą plačiau buvo parodyta, kad sąjūdis nėra – kaip jo priešaibuvo linkę manyti – miręs, bet kad jis gyvena bei pastoviai auga ir patyspartijos nariai, kurie šį suvažiavimą išgyveno, sėmėsi naujos jėgos irtikėjimo ateities kovoms. Gal būt, pats sunkiausias sąjūdžio laikotarpisbuvo praėjęs.1926m. vasaros gale A. Hitlerio vadovybėn perėjo vokiečių Austrijosnacionalsocialistinė partija.Pagaliau 1927m. Bavarijoje atsaukiamas niekuo nepagrįstas draudimasHitleriui kalbėti.Netrukus Vokietijoj atsirado daug įvairioms stovykloms priklausiusiųžmonių, kurie suprato, kad A. Hitleris ir jo sąjūdis reiškė ne tik tautinėsminties centrą, bet ir vienintelį išsigelbėjimą iš ūkinio susmukimo.Kiekvienoje srityje NSADP pateisino savo reikalavimus, kuriuos ji buvoiškėlusi, siekdama paimti į rankas politinę galią Vokietijoje.1930m. sausio mėn. Partija įėjo į Thuringijos koalicinę buržuazinęvyriausybę. Čia partija pastatė savo pirmąjį ministrą – Dr. Wilhelmą Fricą.Tuo tarpu gatvėse marksistinis teroras virto tiesiog raudonųjų išprovokuotupilietiniu karu. 221 žuvusių ir 25000 sužeistų – tai skaičiainacionalsocialistų kovotojų, kurie dėl bailaus priešo užpuolimų turėjotapti idėjos kankiniais.SA vadui pulk. Von Pfefferiui 1930m. rudenį nuo pareigų pasitraukus, SAvadovavimą perėmė pats Hitleris.Tuo tarpu organizacija išaugą į milžinišką kūną. Po galio perėmimo jąsudaro 45 apygardos. Atitinkamai pertvarkoma ir pati reichinė partijosvadovybė.Artėja naujo prezidento rinkimai. Tai lėmė, kad A. Hitleris iškart tapocentru nuodugnių pasitarimų su reicho vyriausybe. Bruhuingo pastangos, kadA. Hitleris pasisakytų už prezidento kadencijos pratesimą parlamentiniukeliu, nepavyko. Nauji rinkimai turėjo būti rengiami 1932m. vasario 26d.Braunschweigo vyriausybė kviečiasi A. Hitlerį vyriausybės patarėju. Tuobūdu pastarasis įgyja vokietijos pilietybę ir gali išstatyti savokandidatūrą prezidento rinkimuose.Jei 1932m. kovo 13d. per pirmuosius rinkimus už A. Hitlerį balsavo 11,3mln,už Kindensburgą 18,6mln, tai šis tariamas pralaimėjimas iš tiesų buvonepaprastas laimėjimas, nes A. Hitleris per vienerius su puse metų –skaitant nuo reichstago rinkimų – savo balsus padidino beveik dvigubai.Nors Kindesburgas ir buvo išrinktas be vargo, bet Reicho vyriausybė niekadanesitikėjo tokios A. Hitlerio sėkmės. Ji buvo nustebinta. Dabar ji griebėsikritiškų priemonių. Balandžio 13d. dekretiniu įsakymu panaikinama SA, SS,Hitlerio jaunimo NS motorizuotos kuopos ir lakūnų kuopos.Bet kraštorinkimai Prūsijoj, Bavarijoj, Wutensberge ir Hamburgo mieste rinkimaiaiškiai parodė, kad šios priemonės nepajėgė sulaikyti smarkiaibesiverženčio sąjūdžio. Nacionalsocialistai tapo stipria partija.Pagaliau gegužės 29d. per rinkimus Odensburge nacionalsocialistai laimi iš46-24 mandatus, o 8 dienom vėliau Melnsburgo krašto rinkimuose laimima 30vietų iš 59. Taigi abiejose absoliuti dauguma.Hitlerio kova dėl galios vyksta toliau. Reichkansleriu tampa Reicho karoministras Kurt von Schleicheris. A. Hitlerio pasitarimai su Reichovyriausybe ir kancleriu vėl nedavė vaisių. Hitleris negalėjo sutikti susprendimais, kurie neįstengė pašalinti Vokietijos krizės visiems laikams.A. Hitleris buvo pakankamai kantrus laukti savo valandos.1933m. sausio 30d. Reicho prezidentas paveda A. Hitleriui sudaryti naująkabinetą. Be Reicho kanclerio iš pradžių į kabinetą skiria tik du savoministrus.Sudarius naują Reicho vyriausybę ir panaikinus dualizmą Reichas – Prūsija,Vokietijos tautinei politikai pirmą kartą padedamas pagrindas ir kartugalutinai sustabdomas tautos priešų darbas. Dabar prasideda antrojimilžiniškos sąjūdžio kovos pusė – atsakingas valstybės atstatymo darbas podvylikos metų trukusios opozicijos.Hitleriui paėmus valdžią į savo rankas, pagaliau nukrito pančiai, varžęnacionalsocialistinę agitaciją. Dabar jo užsidegančios kalbos radio

bangomis pasklisdavo į tolimiausias vietoves.Kovo 5-oji atvežė laimėjimą, prašokantį visas viltis. 17,3mln. Balsavusių,t.y 44%, pasisakė už A. Hitlerį, kuris visuose rinkimų apygardose buvonacionalsocialistinio sąjūdžio sąrašų pirmuoju kandidatu. NSDAP gavo 288atstovus.Savo šalininkų daugybės dievinamas, priešų nekenčiamas ir bijomas, savovisos aplinkos gerbiamas, kaip didis vadas, kietas kovotojas ir kaipžmogus, visiems geras ir kiekvieną suprantąs – taip stovi A. Hitleris savosukurtojo sąjūdžio priešakyje: vokiečių tautos Fiureris prie naujųjų laikųslenksčio.Nežinomas, bevardis išdrįso sviesti sistemai po kojų kovos pirštinę. A.Hitleris turėjo pakankamai drąsos tikėti, kad jis pašauktas pakeltiVokietiją iš paniekos ir suteikti jai naują galią ir didybę.Jo organizacija stovi tvirta ir nepajudinama. Jokios audros neįstengėpriversti rudąjį frontą svyruoti. Jis yra tas granito ramstis, ant kuriostatoma naujoji Vokietija. Milijonai širdžių vėl tiki Vokietijosprisikėlimu, tiki viso sugriuvusio pasaulio pasveikimu.Kad taip įvyko – tai daugelio metų dėtų pastangų A. Hitlerio vaisius.Šios ryškios istorinės asmenybės gyvenimo finalas buvo toks pat žiaurusnegailestingas, kaip ir jo darbai, šiurpinę visą pasaulį.1945m. rusų armija buvo apsupusi Berlyną. Generolai prašė fiureriotučtuojau išvykti į Berchtesgadeną, tačiau jis tik purtė galvą ir pasakė,kad savo galą pasitiks čia, Berlyne.Po eilinio pasitarimo jis prisiekė likti Berlyne. “Aš turiu nusilenktilikimui – kapitonas skęsta drauge su savo laivu”,-užbaigė jis. Hitlerisneleis Stalinui demonstruoti jo narve ir turi būti visiškai užtikrintas,kad nepateks priešininkui gyvas…Vakariniame pasitarime Berlyno komendantas Veidlingas praneðë Hitleriuiapie rusø pasistûmëjimà á prieká. Visi ðaudmenø ir maisto sandëliai buvoarba prieðø rankose arba smarkiai apðaudomi jø artilerijos. Po poros dienøðaudmenys baigsis ir kariuomenë nebegalës prieðintis. Himlerio iðdavystëpadarë galà paskutinëms Hitlerio dvejonëms. Fiureris prisipaþino kad atëjolaikas ruoðtis blogiausiam. Jis iðsikvietë savo sekretoræ Traudæ Jungæ.“Mano paskutinis politinis testamentas”, – iðtarë fiureris. Drebanèia rankasekretorë ëmë uþsiraðinëti. Tai buvo vien tik kaltinimai ir priekaiðtai.Hitleris tvirtino, kad nei jis, nei niekas Vokietijoje nenorëjo karo. Karasbuvo “iðprovokuotas be iðimties tø tarptautiniø veikëjø, kurie tarnavo þydøinteresams”.Balandþio 29d. atëjo praneðimas, kad Musolinis ir jo meiluþë suðaudytipartizanø, o jø kûnai pakabinti þemyn galva prie degalinës Milane. Ði þiniapastebimai paveikë Hitlerá. “Að nepateksiu á prieðo rankas nei gyvas, neimiræs – pareiðkë jis. Po mirties mano kûnas bus sudegintas ir dël toniekada nebus surastas”.Liepos 30-osios pusiaudiená sovietø kariuomenë uþëmë Tigartenà, oprieðakiniai jø daliniai pasirodë gatvëje ðalia bunkerio. Sunku pasakytikaip tai paveikë Hitleri. Per pietus Hitleris pasikvietë pas save keliatàþmoniø. Hitleris pavedëjo á ðalá savo adjutantà Giunðæ ir pasakë kad suþmona jie tuojau nusiþudys, ir nori kad jø kûnai bûtø sudeginti.Spausdamas rankà savo asmeniniam pilotui Braunui Hitleris tarë – “Reikiaturëti dràsos atsakyti uþ pasekmes – liksiu èia! Aš žinau, rytoj milijonaimane keiks. Na, ką gi, toks likimas”.Likusi viena Hitlerių pora atsisėdo ant sofos Svetainėje. Hitlerio žmonaEva mirė pirmoji išgėrusi nuodų. 15:30 Hitleris išsitraukė savo “valterį”.Jis pridėjo pistoleto vamzdį prie dešinio smilkinio ir paspaudė gaiduką…Pasitarimų salėje buvę Gebelsas, Bormanas, Aksomanas ir Giunšė atvėrękambario duris išvydo ant sofos fiurerio figūrą be gyvybės ženklų, jo galvabuvo nusvirusi ant žemo staliuko. Greta gulėjo sustingusi Eva, suišbalusiomis nuo nuodų lūpomis. Lingė ir daktaras Štumpfegeris suviniojoHitlerio kūną į tamsiai rudą kareivišką apklotą ir nunešė savo nešulį įviršų. Paskui juos nusekė Bormanas, nešęs Eva. Kūnus išnešė į sodą.Rusai vėl pradėjo šaudyti. Sviediniai sproginėjo visai greta. Kempliepamatė Hitlerio kūną, paguldytą už trijų metrų nuo įjėjimo į bunkerį.. Evagulėjo iš dešinės nuo jo. Kemplie čiupo kanistrą su benzinu ir nubėgo priekūnų. Jis kanistrą po kanistro pylė benziną į sviedinio išmuštą įdubą, kolji tapo pilna. Šoveris uždegė skudurą ir numetė jį ant kūnų. Susirinkę susiaubu akyse regejo, kaip ugnis apėmė sutuoktinių poros palaikus. Tai buvožmonės, kurie dar taip nesenai priiminėjo jų sveikinimus…

Žmogus, įžiebęs pasaulinį gaisrą, pradingo pragaištingoje liepsnoje. Drauge

su juo į nebūtį nugrimzdo ir nacionalsocializmas, ir “tūkstantmetisreichas”.

Literatūra, kuria naudojausi:

Hitleris[pic]

[pic]

[pic] http://www.nazi.projektas.lt/galerija.htm

.: Holokaustas :.

Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net “žemesniajai” rasei, jie esątiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo “žydu pavojaus”, otą “gelbėjimą” suprato kaip visų žydų sunaikinimą. Antrasis pasauliniskaras sudarė galimybes Hitleriui vykdyti savo pasibaisėtinus planus. Taibuvo daroma etapais. Lenkijoje okupantai atėmę iš žydų nuosavybę ir suvarėjuos i uždarus miestų rajonus (getus). Ten žydai neturėjo paprasčiausiųžmoniško gyvenimo sąlygų, kentė šaltį ir alkį, masiškai mirdavo nuo bado irligų. Getai buvo kuriami ne tam, kad žydai gyventų atskirai nuo kitųtautybių žmonių, o tam, kad butų geriau pasiruošta juos sunaikinti. 1941 m.viduryje okupuotose SSRS teritorijose nacistai pradėjo visuotinį žydų –vyrų, moterų, senelių, kūdikių – žudymą. Užėmus gyvenamąją vietovę,nacistiniai pareigūnai iškart suregistruodavo visus žydus ir įsakydavonešioti prie drabužių prisiūtas geltonas šešiakampes žvaigždes. Paskuižydams liepdavo susirinkti i kokią nors aikštę, tariamai perkelti i darbostovyklas. Visi vertingi daiktai iš jų būdavo atimami, o patys varomi ižudynių vietas, prie iš anksto iškastų duobių. Ten jiems įsakydavonusirengti, sušaudydavo ar kitaip nužudydavo, o lavonus sumesdavo i duobes.Kartais žydus suvarydavo i getus, bet dauguma jų gyventojų taip patišžudydavo. Vykdant žydų genocidą Baltijos šalyse ir Ukrainoje, nacistamstalkindavo okupantams tarnavusi vietinė policija. Masinis žydų naikinimasokupuotose Europos šalyse prasidėjo 1941 m. pabaigoje. Mat Japonijaiužpuolus Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietija joms taip pat paskelbėkarą. Hitleris galėjo nebekreipti dėmesio i JAV požiūri. Vakarų, VidurioEuropos ir Balkanų šalių žydai traukiniais buvo gabenami i naikinimostovyklas, įkurtas okupuotoje Lenkijos teritorijoje: Osvencimą (Aušvica),Treblinką, Maidaneką, Belžecą, Sobiborą ir kt. Tai buvo tikri mirtiesfabrikai. Juose žmones nuodijo dujų kamerose, o lavonus deginokrematoriumuose. Osvencime, kur šalia naikinimo stovyklos veikė ir“paprasta” koncentracijos stovykla, buvo nužudyta beveik 2 mln. žmonių, išjų ne mažiau kaip 1,5 mln. žydų, Treblinkoje – 870 tukst. žydų. Naikinimoir koncentracijos stovyklas tvarkė ir transportą aukoms parūpindavoesesininkai. Nacistai stengėsi sunaikinti visus žydus. Į naikinimostovyklas buvo gabenami žydai iš 1943 m. rugsėjo mėn.. okupuotos Italijosir 1944 m. pavasarį okupuotos Vengrijos. Ligi tol tiek Musolinis, tiek irHortis priešinosi žydu deportacijoms iš savo valstybių. Deportacijos buvovykdomos, mirties fabrikai veikė ir tada, kai Vokietijos pralaimėjimas karepasidarė neišvengiamas bei akivaizdus. Tiktai Vermachto okupuotų šaliųišvadavimas ir antihitlerinės koalicijos armijų įžengimas i pačiosVokietijos teritoriją pagaliau sustabdė masinį visiškai nekaltų žmoniųnaikinimą. Nacistinio antisemitizmo kvaitulio padarinys – baisusnusikaltimas, nes buvo išžudyta beveik 6 milijonai tautos žmonių.Siaubingas žydu genocidas Antrojo pasaulinio karo metais pavadintasholokaustu.

Holokaustas Lietuvoje :.

Jau pirmosiomis karo dienomis pradėtas masinis žydų naikinimas visojeLietuvoje. Prie kiekvieno didesnio Lietuvos miestelio yra vietos, kur karopradžioje buvo sušaudyta tūkstančiai žydų: iš pradžių vyrai, vėliau seniai,moterys ir vaikai. Nekaltų žmonių krauju susitepė ir keli šimtai lietuvių.Vieni tai darė iš godumo, kiti dėl savo antisemitinių pažiūrų, treti iškvailumo, ketvirti vien todėl, kad galėjo nebaudžiami žudyti, dar kitusprivertė vokiečiai. Lietuviai, tarnaujantys vokiečiams pavaldžiose karinėsestruktūrose, už atsisakymą žudyti žydus buvo šaudomi vietoje ir verčiami itas pačias duobes. Vokiečiu propagandistai įrodinėjo, kad žudynes yravietiniu gyventojų keršto žydams akcijos. Karo metais visi laikraščiai buvopilni kurstančiu straipsnių, įrodinėjimų, kad žydai yra didžiausipiktadariai. Lietuvos gyventojų dauguma smerkė žudynes, o jose dalyvavusiuslietuvius paniekinamai vadino “žydšaudžiais”. Didesniuose miestuose —Vilniuje, Kaune, Šiauliuose — žydams, išlikusiems gyviems pirmųjų masiniųžudynių metu, buvo sukurti getai – izoliuoti, saugomi miestu rajonai, iškurių iškraustyti visi nežydai. Žydai privalėjo prie viršutinių drabužiųprisisiūti šešiakampes žvaigždes. Jiems buvo draudžiama naudotis transportopriemonėmis, turėti radijo imtuvus, pirkti ir parsinešti i getus maisto,kuro, be leidimo išeiti iš getų, vaikščioti šaligatviais. 1941-1944 m.getuose gyvenę žydai buvo palaipsniui sunaikinti. Lietuvoje taip pat buvožudomi ir iš kitų šalių atvežti žmonės. Net 94% Lietuvos žydė taposąmoningo žydų tautos naikinimo, vadinamo holokaustu, aukomis. Daugiausiažmonių nužudyta Paneriuose, prie Vilniaus, ir Kauno fortuose. Tik menkažydu dalis slapstoma išgyveno per visa trejus metus trukusia nacių

okupaciją. Nors už žydų slėpimą vokiečiai šaudė ištisas šeimas, kelitūkstančiai lietuvių, rizikuodami gyvybėmis, padėjo persekiojamiemsžmonėms. Nemaža išlikusių Lietuvos žydu dalį sudaro 1941 m. birželiotremtiniai. Tai, kas pradžioje kartu su lietuviais tremiamiems i Sibirąžydams atrodė baisi nelaime, didžiajai tremtinių daliai išgelbėjo gyvybę.[pic] .: Getai :.

Kitose vokiečių okupuotose valstybėse žydams iš pradžių panaikindavoteises, paskui atimdavo turtą ir tik tada suvarydavo į getus, kur juosnaikindavo. Kiekvienas etapas trukdavo 1–2 metus. Lietuvoje taip nebuvo.Visa tai buvo daroma iš karto, be jokių pertraukų. Lietuvoje getai pradėti steigti 1941 m. liepą, tačiau jų gyventojaibuvo išnaikinti ir ilgainiui liko tik Kauno, Vilniaus ir Šiaulių getai. Kauno getas pradėtas kurti 1941 m. liepos 10 d., kai Kauno komendantasišleido įsakymą, liepiantį žydams išsikraustyti į Vilijampolę (ikirugpjūčio 15 d.). Iš šio geto žydai žudyti buvo vežami daugiausia į KaunoIX fortą (nužudyta >30000 žydų) ir Kauno IV fortą (nužudyta >4000 žydų).Žydai buvo kviečiami kokiam nors darbui ar apžiūrai, ten suimami ir vežamiį žudymų vietas. Didžiausios žudymo akcijos metu, 1941 m. spalio 29 d. buvonužudyta ~9200 žydai, iš jų vaikų ~4300. 1943 m. rugsėjo 15 d. getaspaverstas koncentracijos stovykla, o 1944 m. liepos 19 d. getaspanaikintas, žydus išvežant į įvairias dirbtuves ir kitų vokiečių okupuotųvalstybių koncentracijos stovyklas. Vilniuje buvo įrengti du getai (nuo 1941 m. rugsėjo). I-asis –Rūdininkų, Strašiūno, Dysnos, Mėsinių gatvių rajone (čia buvo laikoma~33000 žydų), II-asis – Stiklių, Žydų, M.Antokolskio ir Gaono gatvių rajone(čia buvo laikoma ~10000 žydų). Abiejuose getuose maistas buvo duodamaspagal specialias korteles (100 g. duonos, keli gramai kruopų ir arklienos.Dirbantiems žydams buvo duodama dar po 100 g. duonos). Dirbantys žydaibamdydavo slapta įsinešti maisto, tačiau prie įėjimo juos tikrindavopolicija ir geto administratorius F. Mureris. Jis įsakydavo plakti guminelazda tuos, kurie turėdavo pasislėpę maisto. Iš Vilniaus getų žydus veždavožudyti į Panerius, didžiausią žudymų vietą (nužudyta ~70000 žydų). I-ojižudymo akcija įvyko 1941 m. rugsėjo 15 d., kai buvo paskelbta, kad I-ajamegete turi gyventi tik kvalifikuoti specialistai, o II-ajame – juodadarbiaidarbininkai. Taip keldama žydus , policija juos suiminėjo ir gabeno įPanerius. Vėlesnėse akcijose žydus, kaip ir Kaune, kviesdavo kokiam norsdarbui ar apžiūrai, ten suiminėdavo ir veždavo į Panerius. Po kelių tokiųakcijų, 1941 m. spalio 28-30 d., II-asis getas buvo likviduotas. 1943 m.kovo mėnesį, keliant žydus iš Švenčionių, Ašmenos ir kitų Rytų Lietuvosmiestelių, traukiniai stojo Paneriuose (tada sušaudyta ~5000 žydų). 1943 m.rugsėjo 23 d. getas likviduotas, darbingi žydai perkelti į SS valdomaskoncentracijos stovyklas. Šiauliuose buvo įrengti du getai, pradėti steigti 1941 m. rugpjūčio 22d., kai Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas Jonas Noreika pranešė, kadvisi ždai ir pusžydžiai turi persikelti gyventi į Žagarę (iki rugpjūčio 29d.). Iš čia žydai buvo vežami žudyti į Kužius, netoli Šiaulių (nužudyta~5000 žydų). 1943 m. getai perduoti SS žinion tapo koncentracijosstovyklomis, o 1944 m. liepos 15 d. buvo pradėtas likviduoti (~3000 žydųbuvo pervežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą). 1945 m. gegužės 2 d.likusius gyvus žydus išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Iš viso po karoliko tik ~350 Šiaulių žydų. Keliant iš gimtųjų vietų žydus į getus ar koncentracijos stovyklas,jiems buvo leidžiama pasiimti tik būtiniausius daiktus ir šiek tiek maisto.Visuose getuose veikė Žydų komitetai, kurie palaikė ryšį su okupacinevaldžia ir vykdė jos įsakymus. Getuose taip pat veikė ir Žydųpasipriešinimo organizacijos. Jos kaupė ginklus, vygdė diversijas, sabotažoaktus ir užmezginėjo ryšius su sovietų partizanais ir pogrindininkais.|Dodžiausios žydų ||žudynių vietos ||lietuvoje :. || ||Paneriai (prie ||Vilniaus) – apie 70 ||000, ||Vidzgirio miškas ||(prie Alytaus) – apie||60 000, ||Kauno IX fortas – per||30 000, ||Marijampolė – per 10 ||000, ||Pajuostės miškas ||(prie Panevėžio) – ||per 8000, ||Pivonijos miškas ||(prie Ukmergės) – ||apie 5000, ||Kužiai (prie Šiaulių)||– apie 5000, ||Rašės miškas (netoli ||Ukmergės) – per 4000,||Kauno IV fortas – per||3000, ||Mažeikiai – apie ||4000, ||Kauno VII fortas – ||per 3000, ||Bajorų miškas (prie ||Rokiškio) – per 3000,||Vilkaviškis – per ||3000, ||Tauragė – apie 3000, ||Krakynės miškas ||(Zarasų r.) – per ||2500, ||Pakamponių miškas ||(prie Biržų) – apie ||2500, ||Giraitės miškas – ||2150, ||Žagarė – per 2000, ||Kėdainiai – per 2000,||Katkiškės miškas ||(prie Lazdijų) – per ||1500, ||Tūbinės miškas ||(Šilalės r.) – apie ||1200, ||Kupiškis – apie 1000.||[pic] |

http://www.nazi.projektas.lt/holokaustas.htm

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija.