ĮVADAS
Šiame referate apžvelgsime Lietuvos banko istoriją, kuri prasidėjovisai neseniai, XX a. pradžioje. Per keletą nepriklausomybės dešimtmečiųLietuva iki 1940 m. sugebėjo sukurti stiprią, gyventojų pasitikėjimąturinčią instituciją. Įvairiuose šaltiniuose pažymima, kad pasaulinėsekonominės krizės metu, Lietuvos nacionalinė valiuta (litas) sugebėjoišlaikyti savo kursą. Tai buvo retas reiškinys pasaulyje ir jis parodė, kadLietuvos bankas yra stipri organizacija. Lietuvos banko veiklą sustabdėsovietinė okupacija, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo jis buvo atkurtasir sėkmingai vykdo savo veiklą iki šių dienų. Taip pat aptarsime Lietuvos banko atliekamas funkcijas. Trumpaiapžvelgsime kokios jos yra ir kokie svarbiausi jų tikslai. Tik funkciją„pinigų politika“ aprašysim plačiau, nes, mūsų nuomone, tai labiausiaivisuomenę dominanti banko veikla, kadangi su pinigais mes susiduriamekasdien. Visuomenė domisi, ar Lietuvos bankui pavyksta siekti pagrindiniopinigų politikos tikslo – kainų stabilumo. Pagrindinis pinigų politikostikslas yra ir svarbiausias Lietuvos banko tikslas. Supažindinsime su Lietuvos banko struktūra ir valdymu, pateiksimebanko struktūros schemą ir priminsime, kas šiuo metu vadovauja Lietuvosbanko valdybai. Pagrindinis mūsų darbo tikslas yra aptarti Lietuvos banko funkcijas,jo valdymą ir istoriją. Taip bandysime jus supažindinti kas tas Lietuvosbankas ir ką gero ar blogo jis mums duoda.
1. LIETUVOS BANKO RAIDA
Šiame skyriuje aptarsime nuo kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvosbankas pradėjo savo veiklą ir kaip keitėsi pagrindinės jo nuostatos nuoįkūrimo (1922). Bankininkystė ištakos prasidėjo jau XVIII a., tačiauLietuvai susiklostė nepalankios istorinės aplinkybės ir daugiau nei 200metų Lietuva neturėjo galimybės įkurti nacionalinį banką. Skyriuje aiškiaimatysis skirtumai tarp Lietuvos banko funkcijų tarpukario laikotarpyje irpo Nepriklausomybės atkūrimo.
1.1 Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos
Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai
Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką, turintį teisę leistinotas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketintaįsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau po trečiojo Lietuvos –Lenkijos Respublikos padalijimo (1795 m. ) Lietuva prarado valstybingumą irgalimybę kurti savo pinigų sistemą.1.2 Lietuvos bankas 1922-1940 m.
1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savoemisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos rinkoje cirkuliavosvetimų valstybių pinigai. 1922 m. Lietuva priėmė piniginio vieneto – litoįvedimą ir įkūrė nacionalinį emisijos banką – Lietuvos banką. Tai buvoakcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijųpriklausė valstybės iždui. Lietuvos bankui buvo leista: 1) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus; 2) pirkti, parduoti diskontuoti komercinius dokumentus (vekselius,čekius ir kt.); 3) priiminėti indėlius, atidaryti einamąsias sąskaitas; 4) teikti paskolas, duoti avansus; 5) atlikti klientų atsiskaitymų operacijas; 6) atlikti valstybės iždinių ir valstybės taupomųjų kasų operacijas; 7) saugoti klientų vertybes. Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos bankovaldytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis. 1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko nariu,jam priklausė 500 šio banko akcijų. Taip pat bankas plėtė bendradarbiavimąsu užsienio centriniais bankais ir intensyvino korespondentinius ryšius sujais. Bankas buvo filialinio pobūdžio, savo skyrius turėjo visuoseapskričių centruose. Daugelis mažesnių skyrių pirmiausia atlikinėjo iždo irnedideles bankines operacijas. Skyriai galėjo suteikti paskolas, tačiau josbūdavo riboto dydžio, todėl kreditavimas labiau buvo sutelktas bankocentre. Lietuvos bankas tiesiogiai kreditavo ūkį, laisvųjų profesijų asmenis,ūkininkus, namų savininkus , kreditavo kooperatyvus ir atliko paskutiniojokreditoriaus misiją. Kreditavimo plėtra buvo netolygi, kredito politikos tikslai įvairiaislaikotarpiais – nevienodi. Lietuvos banko kredito politika buvo grindžiamaekonominiais, o ne politiniais, tautiniais principais. Iki 1927 m. bankassiekė gyventojų pasitikėjimo litu, todėl naudojo griežtą kreditorestrikcijos politiką ir tuo tikslu naudojo selekcinio kreditavimo
priemonę. Pirmenybė ir lengvatos buvo taikomos eksportui, bankasnekreditavo Lietuvoje gaminamų prekių įvežimo. Nuo 1927 m. didėjant banko aukso ir užsienio valiutos fondui, išnykuspsichologiniam nepasitikėjimui litu, pradėta mažinti kreditavimo varžymusiki visiško jų panaikinimo 1930 m. Dinamišką ir sėkmingą Lietuvos banko veiklos plėtrą ilgam sustabdėekonominė krizė 1927-1931 m. Tačiau lito kursas buvo sėkmingai išlaikytas.Po ekonominės krizės litu imta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausiųvaliutų pasaulyje. Lietuvos bankas aktyviai naudojo valiutų vadybą, kurios svarbiausiastikslas buvo aukso ir užsienio valiutos fondo saugumas. Absoliučiaididžioji aukso atsargų dalis buvo deponuota užsienio bankuose. Valiutinėmis operacijomis buvo reguliuojama valiutų paklausa irpasiūla, lito kursas, taip pat tenkinama importuotojų ir kitų subjektųvaliutos paklausa. Lietuvos bankas užėmė stiprias pozicijas nacionalinėje kreditorinkoje. Trečiąjį dešimtmetį jis suteikdavo 30-40 procentų bendros visųkredito įmonių paskolų sumos. Teikdamas daug pigių paskolų bankas padėjoatsigauti daugeliui senųjų įmonių, modernėti naujoms įmonėms, stiprėtiLietuvos eksporto potencialui, pakeisti jo struktūrą, reguliuoti užsienioprekybos balansą ir kaupti valiutos fondą.1.3 Lietuvos banko sovietizacija.
Lietuvos banko veiklą nutraukė sovietinė okupacija. Nuo pat okupacijospradžios bankas buvo sparčiai sovietizuojamas jį nacionalizuojant, keičiantjo vadovus, įvedant privalomą ūkio subjektų gaunamų pinigų inkasavimą iratsiskaitymus negrynaisiais, sutelkiant jame beveik visas bankinesoperacijas, priverstinai priskiriant jam klientūra ir kt. SSRS vadovybėssprendimu Lietuvos bankas 1940 m. buvo inkorporuotas į SSRS valstybinįbanką ir jam buvo suteiktas SSRS valstybinio banko respublikinės kontorosstatusas be jokio savarankiškumo. Taip pat buvo uždraustas ir litas.Nacionaline valiuta tapo rublis. Vėl funkcionuoti Lietuvos bankas pradėjojau po Nepriklausomybės atkūrimo.
1.4 Lietuvos banko atkūrimas 1990 m. ir veikla iki šių dienų
1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryjeveikusio centrinio šalies banko tradicijas. Dar dvejus metus ponepriklausomybės atkūrimo Lietuva vis dar priklausė rublio zonai, todėlbankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos,taigi pagrindinės pastangosbuvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvestilaikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškaiatlikti centrinio banko funkcijas. Talonai cirkuliavo rinkoje vieneriusmetus ir 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija,stabilizuotas lito kursas. Siekiant kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. litas buvosusietas su JAV doleriu. Litai buvo padengti 100 procentu auksu irkonvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis– užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialios tarptautinėsatsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintastarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolatpapildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutosatsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautinecentrinių bankų atsargų investavimo praktika. Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkiusišbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo irveiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip patįdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapostabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymųsistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantysužsienio bankų skyriai. Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiamsryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiamsprekybos valiutinėje struktūroje nutarta 2002 m. vasario 2 d., išlaikantfiksuotą valiutos kursą, pereiti nuo JAV doleriu prie euro. 2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniambankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigųpolitiką. Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje pinigųsąjungoje, ruošiamasi būsimam Europos centrinių bankų sistemoje.
2. LIETUVOS BANKO VEIKLA
Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigų stabilumo.Šiam tikslui įvykdyti Lietuvos bankas atlieka tam tikras funkcijas, kuriaspabandysime panagrinėti šioje savo referato dalyje, o vėliau apie vieną išfunkcijų – pinigų politiką pakalbėsime plačiau.
2.1 FunkcijosLietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms irleidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybiųsteigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principusir atskaitomybės tvarką;
– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimustarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su jasusijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikosmokėjimų balansą.2.2 Užsienio atsargų valdymas
Lietuvos bankas valdo užsienio atsargas įgyvendindamas LB pagrindinįtikslą ir užtikrindamas lito kurso reguliavimo sistemos patikimumą:Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai turi būti visiškai padengti auksoir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Lietuvos Respublikos užsienio atsargas sudaro: auksas, užsieniovaliuta, turtas užsienio valiuta užsienyje, specialiosios skolinimositeisės (SST) ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde, kitos visuotinaipripažįstamos užsienio atsargos. Pagrindinės Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatos skirtosviešai išaiškinti Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo politikostikslus, pagrindinius principus. Nuostatos numato, kad valdant užsienioatsargas būtina užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kuriobet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtasišlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu.
Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantislikvidumo ir saugumo principais. Patenkinus šių principų keliamusreikalavimus, vadovaujamasi pelningumo principu, t.y. jos investuojamostaip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą. Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai neišvengiamaisusiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl užsienio atsargoslaikomos ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota(eurais). Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į dvi pagrindines dalis –likvidumo ir investicinį portfelius, kuriems taikomos atskiros investavimostrategijos. Likvidumo portfelyje esančios užsienio atsargos pirmiausia yra skirtosužtikrinti Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikį, daugiausiaisąlygojamą Lietuvos banko operacijų vidaus valiutų rinkoje. Todėl,formuojant šio portfelio investavimo strategiją, taikomas trumpas – 1mėnesio – investavimo laikotarpis. Investicinio portfelio investavimo strategijos atžvilgiu kur kaslabiau sureikšminamas pelningumo reikalavimas. Nustatant investicinioportfelio investavimo strategiją, taikomas 1 metų investavimolaikotarpis.Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose,reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiaiir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.2.3 Iždo agento veikla
Lietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas,organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų LietuvosRespublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) pardavimoaukcionus, išpirkimus ir palūkanų už juos išmokėjimus. Aukcionai vykdomivadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintais Lietuvos RespublikosVyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatais.
2.4 Kredito įstaigų priežiūra
Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti ar kredito įstaigosvykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautiniųapskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų rekomenduojamussaugios ir patikimos bankininkystės standartus. Lietuvos bankas, atlikdamas jam patikėtas kredito įstaigųpriežiūros funkcijas, 2002 m. toliau siekė įgyvendinti geriausiustarptautinius reikalavimus atitinkančią priežiūros sistemą, skatinti bankų
veiklos skaidrumą ir rinkos discipliną atskleidžiant visuomenei daugiauinformacijos apie savo veiklos rodiklius, tobulinti visapusišką rizikųvaldymą bankuose ir tinkamai pasirengti užtikrinti veiklos tęstinumąypatingomis aplinkybėmis, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei tęstiEuropos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo procesą, rengiantis artėjančiaišalies narystei šioje bendrijoje. Pastaraisiais metais Lietuvos banko padarytą pažangą stiprinant bankųsektoriaus priežiūrą pripažino autoritetingos užsienio institucijos.Įvertinimo programos ataskaitoje pripažinta, kad šalyje padaryta esminėpažanga užtikrinant saugų ir patikimą bankinės sistemos funkcionavimą,įvyko reikšmingi kokybiniai pokyčiai bankų priežiūros srityje įgyvendinantriziką ribojančių normatyvų vykdymą bei diegiant priežiūros priemones, ošiuo metu susiklosčiusi Lietuvos kredito įstaigų priežiūros sistemaatitinka tarptautinę praktiką ir ES keliamus reikalavimus. Lietuvos bankasparengė veiksmų planą įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas,apimančias kredito įstaigų priežiūros tobulinimą ir pagrindinių efektyviosbankų priežiūros principų įdiegimą. Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas dėl kredito rizikoskoncentracijos valdymo, 2002 m. Lietuvos bankas nustatė tam tikrusskolinimo apribojimus, buvo patikslinti konsoliduotos bankų priežiūrosreikalavimai. Praėjusiais metais Lietuvos banko teisės aktai buvo toliauharmonizuojami su Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimais. 2002 m.Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos Paskolųrizikos duomenų bazės koncepciją ir pereiti į naują kokybės lygmenįskolininkų finansinės būklės vertinimo srityje. Be to, į duomenų bazę nuo2003 m. spalio mėn. bus pradėti teikti platesnio spektro duomenys,apimantys ne tik paskolas, bet ir tokias operacijas, kaip atpirkimosandoriai, išsimokėtinai parduotas turtas, faktoringo bei vekseliųoperacijos ir kt. Nuspręsta, kad 2003 m. bus pradėta vertinti ir tikėtiną tam tikrųrinkos rizikos elementų poveikį bankų veiklos rezultatams, naudojant naujaipatvirtintos Palūkanų normos spragos apskaičiavimo ataskaitos duomenis.2.5 Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos
Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis išleidžia irišima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus, taip pat nustato jųnominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juoskitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustatosusidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo beinaikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atliekalitų banknotų ir centų monetų ekspertizę. Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500litų banknotai ir 1,2,5, 10, 20, 50 centų bei 1, 2 ir 5 litų monetos. Litųbanknotai pagaminti senas pinigų spausdinimo tradicijas turinčiose banknotųspausdinimo kompanijose, yra šiuolaikiški ir apsaugoti naujausiomis pinigųapsaugos priemonėmis. Litų ir centų monetos yra kaldinamos valstybėsįmonėje „Lietuvos monetų kalykla“ laikantis pasaulyje egzistuojančių monetųkaldinimo standartų bei naudojant naujausias technologijas.
Pateikiame Lietuvos pinigų pavyzdžių:
[pic] [pic]
[pic]
2.6 Pinigų politika
Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikoskainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkantbazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokiojemažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainųstabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikaiaugti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiektiinfliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartinsintegraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga. Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemiafiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamaslitų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvosbanko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomisaukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas. Lietuvos pinigų politika yra labai panaši į Vokietijos federaliniobanko vykdomą pinigų politiką, nes VFB Lietuvos bankui tikslinę irtechninę pagalbą teikia jau nuo 1991m. Vokietijos federalinis bankasaktyviai padėjo Vidurio ir Rytų Europos šalims įkurti naują, į rinką
orientuotą emisinių bankų sistemą. Tuo tikslu Farnkfurte prie Maino veikiaspeciali technines pagalbos koordinavimo tarnyba, kuri su užsienio bankaisderina atitinkamas programas ir rūpinasi jų įgyvendinimui. VFB svarbiausiastikslas – kainų stabilumas, o svarbus uždavinys – pinigų stabilizavimopriemonėmis kovoti su infliacija.2.7 Tarptautiniai ryšiai
Įgyvendindamas šalies užsienio ir ekonominę politiką, Lietuvos bankaspagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių irtarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat atstovauja LietuvosRespublikai tarptautinėse finansų institucijose. Lietuvos finansų rinkoms integruojantis į tarptautines finansų rinkas,Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei EuroposSąjungoje procesuose, bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu,Tarptautinių atsiskaitymų banku, Pasaulio banko grupės bei kitomisorganizacijomis, taip pat su užsienio valstybių centriniais bankais
3. VALDYMAS IR STRUKTŪRA
Lietuvos bankas – didelė nepriklausoma institucija, turinti savovadovybę, atsakingą už visos organizacijos tinkamą veiklą. Šiame skyriujetrumpai apžvelgsime Lietuvos banko valdymo struktūrą ir parodysime josschematinį išsidėstymą.
3.1 Lietuvos banko valdymas Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuojavaldybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metamsskiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininkopavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria PrezidentasLietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba,išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliukas treji metai. Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigųpolitikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautiniųryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio,Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis,Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvosbanko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje. Šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas – ReinoldijusŠarkinas. Valdybos pirmininko pavaduotojai – Arvydas Kregždė, AudriusMisevičius, Ramunė – VilijaZabuliene.
3.2 Lietuvos banko valdymo schema[pic]
4. LIETUVOS BANKO VYKDOMA PINIGŲ POLITIKA
Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikoskainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkantbazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokiojemažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainųstabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikaiaugti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiektiinfliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartinsintegraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.
1. Lietuvos banko pinigų politika 1990 – 1995 m
Savo veiklos pradžioje LB kiekvieną mėnesį prognozavo Lietuvos bankųkasos apyvartas ir pinigų emisiją. Duomenys buvo lyginami su prognozėmis,analizuojamos pasikeitimų priežastys. Pirmoji LB taikyta pinigų politikos priemonė buvo komercinių bankųprivalomosios atsargos. Jų atsargų norma sudarė 10 proc komercinių bankųpriimtų indėlių sumos. Kita pinigų politikos priemonė – paskolų limitai. Jipaprastai taikoma pereinamuoju laikotarpiu, kol dar nevisiškai susiformavęrinkos ekonomikos svertai ir centrinis bankas, naudodamas rinkos priemonesnegali efektyviai pinigų pasiūlos bei palūkanų normos. 1992m šalyje buvo didelė infliacija, todėl LB parengė antiinfliaciniųpriemonių programą, tačiau valdžia ją atmetė. Realiai infliacija buvopradėta mažinti tik 1993m viduryje, kai buvo padidintos privalomosiosatsargos. Taip pat spartų infliacijos mažėjimą įtakojo lito įvedimas. Dar viena svarbi pinigų politikos priemonė – indėlių aukcionai, kuriepadėjo mažinti infliacijos tempą bei išlaikyti stabilų JAV dolerio ir kitųkonvertuojamų valiutų kursą litais. Įvairiai derinant pinigų politikospriemones LB pavyko stabilizuoti Lietuvos nacionalinę valiutą ir kiekįmanoma sumažinti infliaciją.Svarbiausi LB tikslai buvo lito keitimo įužsienio valiutas stabilizavimas, infliacijos mažinimas, lito įvedima ir joįtvirtinimas krašto apyvartoje. Nustatytas lito ir JAV dolerio santykisbuvo 4:1.
4.2 Dabartinė Lietuvos banko pinigų politika
Dabartinė LB pinigų politika nebeturi tokių šaliai gyvybiškai svarbiųuždavinių kaip lito įvedimas ir jo stabilizavimas, tačiau stojant į Europos
sąjungą atsirado naujas nemažiau svarbus uždavinys lito susiejimas su euru,turint kuo mažesnius ekonominius nuostolius, kuriuos labiausiai gyventojai.Taip pat sparčiai artėja tas metas, kai euras taps bendras piniginisvienetas visoje Europoje o taip pat ir Lietuvoje. Taigi lito išėmimas išapyvartos ir euro įvedimas taps vienu iš svarbiausių Lietuvos bankoateities uždavinių.4.3 Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema
Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema gerokai pasikeitėnuo banko atkūrimo 1990m, nes praėjus 13 nepriklausomybės metų Lietuvapadarė didelę pažangą savo ekonominiam gyvenime. Žinoma, tai paskatinonaujų tikslų tokių kaip stojimo į ES ir Nato atsiradimą. Tai turės ganadidelės įtakos mūsų šalies fiskalinei politikai, kuriai vėl atsirandanaujas iššūkis – euras, jo virtimas mūsų pinigu ir stabilizavimasapyvartoje. Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemiafiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamaslitų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvosbanko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomisaukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas. Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema susideda išlikvidumo teikimo, likvidumo pertekliaus išėmimo, sandorių terminų,dažnumo, procedūros atsiskaitymų dienos. Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės: 1. Likvidumo teikimas:Bazinės valiutos pirkimas iš bankų (taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.)Vienos nakties paskolos už VVP užstatą (gali būti teikiamos nuo 1998 m.birželio mėn.) Likvidumo paskolos už užstatą (paskolos galibūti teikiamos nuo 1995 m. birželio mėn.)Tiesioginiai atpirkimo sandoriai ( gali būti sudaromi nuo 1998 m. sausiomėn.) 2. Likvidumo pertekliaus išėmimas:Bazinės valiutos pardavimas bankams (taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.) 3. Sandorių terminai:Paskoloms nefiksuoti (naudojami 1 – 3 mėn.), tiesioginiai atpirkimosandoriai iki 90 kalendorinių dienų.
4. Dažnumas:Pagal bankų pageidavimą; Bankams trūkstant lėšų tarpbankiniamsatsiskaitymams Nereguliarus,pagal banko poreikį ir Lietuvos banko valdybos sprendimą
|Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema ||Likvidumo |Likvidumo |Sandorių |Dažnumas |Procedūra; ||teikimas |pertekliaus |terminai | |atsiskaitymų || |išėmimas | | |diena ||Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės ||Bazinės |Bazinės valiutos|- |Pagal bankų |Dvišaliai ||valiutos |pardavimas | |pageidavimą |sandoriai, ||pirkimas iš |bankams | | |T, T+1, T+2 ||bankų |(nuo 1994 m. | | | ||( nuo 1994m. |balandžio mėn.) | | | ||balandžio | | | | ||mėn.) | | | | || | | | | ||Vienos nakties| |1 para |Bankams |Dvišaliai ||paskolos už | | |trūkstant lėšų |sandoriai ||VVP užstatą | | |tarpbankiniams |(neviršijant ||(nuo 1998 m. | | |atsiskaitymams |Lietuvos ||birželio mėn.)| | | |bankui || | | | |įkeičiamų VVP|| | | | | || | | | |80 proc. || | | | |nomi-naliosio|| | | | |s vertės) || | | | | ||Likvidumo | |Paskoloms |Nereguliarus, |Dvišalė ||paskolos už | |nefiksuoti |pagal banko |sutartis; ||užstatą ir | |(naudojami 1 -|poreikį ir|šalių ||tiesioginiai | |3 mėn.), |Lietuvos banko |susitarimu ||atpirkimo | |tiesioginiai |valdybos | ||sandoriai | |atpirkimo |sprendimą | ||(paskolos nuo | |sandoriai iki | | ||1995m. | |90 | | ||birželio mėn.;| |kalendorinių | | ||tiesioginiai | |dienų | | ||atpirkimo | | | | ||sandoriai | | | | ||nuo 1998 m. | | | | ||sausio mėn.) | | | | || | | | | ||Atvirosios rinkos operacijos || |Terminuotųjų | |Nefiksuotas |Sutartinių || |indėlių Lietuvos|Nefiksuoti, | |(ribinių) || |banke aukcionai |naudoti | |palūkanų || |(nuo 1997m.8 |7 ir 14 d. | |aukcionai; T || |mėn.) | | | || | | | | || | | |Nefiksuotas | ||Atpirkimo | |Nefiksuoti, | |Sutartinių ||sandorių | |naudoti 7 d. | |palūkanų ||aukcijonai, | | | |aukcionai; ||Lietuvos | | | |T+1 ||bankui perkant| | | | ||iš bankų | | | | ||VVP(nuo 1997 | | | | ||m. birželio | | | | ||mėn.) | | | | || | | | | |
4.4 Privalomosios atsargos
Privalomosios atsargos stabilizuoja bankų sistemos likvidumą.Privalomųjų atsargų bazė – tai komercinių bankų įsipareigojimai, išskyrusįsipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems komerciniams bankams, kuriemsLietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų reikalavimą. Privalomosiosatsargos litais apskaičiuojamos nuo įsipareigojimų litais, užsienio valiuta– nuo įsipareigojimų užsienio valiuta. Taikoma privalomųjų atsargų norma –6%. Nulinė atsargų norma taikoma: (1) indėliams ir jiems prilygintiemskitiems įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metaiarba atitinkamoje sutartyje numatyto išankstinio įspėjimo apie atsiėmimąterminas ilgesnis kaip 2 metai; (2) išleistiems skolos vertybiniams
popieriams, kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai ir kurienegali būti išpirkti prieš terminą; (3) atpirkimo sandoriams. Gryniejipinigai bankų kasose į privalomąsias atsargas neįtraukiami. Lietuvos bankasnemoka bankams jokios kompensacijos už privalomąsias ir perteklinesatsargas. Privalomų atsargų bazė litais ir užsienio valiuta sudaroma pagalįsipareigojimus litais ir užsienio valiuta, remiantis paskutinio mėnesio,einančio prieš mėnesį, kuriame prasidės atsargų laikymo laikotarpis, bankųbalansinėmis ataskaitomis. Laikymo laikotarpis: nuo mėnesio 24 iki kitomėnesio 23 dienos imtinai. Privalomų atsargų reikalavimui litais vykdytitaikomas vidurkio metodas, o privalomų atsargų užsienio valiuta vykdymuilėšos privalo būti pervestos ne vėliau kaip pirmą laikymo laikotarpio darbodieną ir laikomos visą periodą.4.5 Skolinimosi galimybės Lietuvos banke
Lietuvos bankas gali teikti bankams vienos nakties paskolas, kaitrūksta lėšų atsiskaitymams. Vienos nakties paskola – tai Lietuvos bankoper paskutinį dienos kliringą atliekamas ir banko įkeistais Lietuvos bankuipriimtinais skolos vertybiniais popieriais užtikrinamas bankui pateiktųmokėjimo dokumentų apmokėjimas, kai banko korespondentinėje sąskaitojenepakanka lėšų. Vienos nakties paskolų tikslas – užtikrinti nenutrūkstamustarpbankinius atsiskaitymus. Lietuvos bankas, gavęs priimtiną paskolosužtikrinimo priemonę, gali teikti likvidumo paskolas mokiems bankams,turintiems likvidumo problemų, arba sudaryti su jais tiesioginius Lietuvosbankui priimtinų skolos vertybinių popierių atpirkimo sandorius. Lietuvosbankas tobulins bankams suteikiamas skolinimosi galimybes, siekdamasdidinti bankų ir visos pinigų sistemos stabilumą.4.6 Atvirosios rinkos operacijos Atvirosios rinkos operacijos (toliau – ARO) – Lietuvos bankoiniciatyva vykdomas pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimasiš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, bankams vienodomissąlygomis konkuruojant tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo sucentriniu banku. ARO sandorių dalyviai yra komerciniai bankai, laikantysLietuvos banke privalomąsias atsargas. Lietuvos banko ARO didina bankųsistemos likvidumą (atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas perka
vertybinius popierius) arba mažina jį (terminuotųjų indėlių aukcionai beiatpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas parduoda vertybiniuspopierius). Ribotinų ilgesnio termino likvidumo svyravimų atvejais Lietuvosbankui gali būti tikslinga atlikti skolos vertybinių popierių pirkimo arbapardavimo antrinėje rinkoje operacijas bei išleisti savo vertybiniuspopierius. Lietuvos bankas skatina bankų sistemą visų pirma naudotisfinansų rinkomis ir plėtoti jų galimybes, atsižvelgiant į atsargiosbankininkystės būtinybę. Lietuvos bankas vykdo ARO, jeigu tai gali padėti:išlyginti laikinus bankų sistemos likvidumo svyravimus, kurie sukeliapapildomą spaudimą fiksuoto lito kurso režimui ir perduoti Lietuvos pinigųrinkai palūkanų lygio kitimo tendencijas tarptautinėje rinkoje, kaiLietuvos pinigų rinka dėl nepakankamo išsivystymo pavėluotai į jasreaguoja.5. IŠVADOS
Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigųstabilumo. Lietuvos bankas – pakankamai sena institucija, turinti senastradicijas ir sukaupusi ilgametę patirtį pinigų politikos ir ekonominiostabilizavimo srityje. Lietuvos banko vykdoma politika įvykdydavo savo tikslus irstabilizuodavo ekonominius pokyčius, taip prisidėdama prie šaliesekonominio vystymosi procesų. Pinigų politika – viena iš svarbiausių Lietuvos bankofunkcijų, turinti gan sudėtingą priemonių sistemą ir vykdymo principus. Lietuvos bankas – centrinis bankas, nuo kurio sprendimų priklausomivisi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai. Lietuvos bankas – didelė nepriklausoma institucija, turinti savovadovybę, atsakingą už visos organizacijos tinkamą veiklą.
6. NAUDOTA LITERATŪRA
Lietuvos banko leidžiamu pinigų pavyzdžiaihttp://www.lb.lt/lt/banknotai/monetos_5_litai.htmlTerleckas, Vladas. “Lietuvos bankas 1990-1995” Kaunas, 1995 m.L. Tamošiūnas “Vokietijos federalinis bankas ir jo vykdoma pinigųpolitika”,Seminaro medžiaga. Trakai, 1994 m.Terleckas, Vladas “Lietuvos bankas 1922 – 1943 metais” Vilnius, 1997 m.Lietuvos bankas. Prieiga per internetą http://www.lb.lt/lt/apie/index.htmlLietuvos banko vykdoma pinigų politikahttp://www.lb.lt/lt/apie/pinigus.htmlLietuvos banko leidžiamu pinigų pavyzdžiaihttp://www.lb.lt/lt/banknotai/banknotas_500lt.html
Lietuvos bankas. 2003m [žiurėta 2003 11 25d.]. prieiga per internetą:http://www.muziejai.lt/Vilnius/lietuvos_banko_muziejus.en.htmhttp://www.balticroads.lt/en/tips/ncurrency.asp