Lietuvos bankas ir jo vykdoma pinigų politika

ĮVADAS

Šiame referate apžvelgsime Lietuvos banko istoriją, kuri prasidėjo visai neseniai, XX a. pradžioje. Per keletą nepriklausomybės dešimtmečių

Lietuva iki 1940 m. sugebėjo sukurti stiprią, gyventojų pasitikėjimą turinčią instituciją. Įvairiuose šaltiniuose pažymima, kad pasaulinės ekonominės krizės metu, Lietuvos nacionalinė valiuta (litas) sugebėjo išlaikyti savo kursą. Tai buvo retas reiškinys pasaulyje ir jis parodė, kad

Lietuvos bankas yra stipri organizacija. Lietuvos banko veiklą sustabdė sovietinė okupacija, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo jis buvo atkurtas ir sėkmingai vykdo savo veiklą iki šių dienų.

Taip pat aptarsime Lietuvos banko atliekamas funkcijas. Trumpai apžvelgsime kokios jos yra ir kokie svarbiausi jų tikslai. Tik funkciją „pinigų politika“ aprašysim plačiau, nes, mūsų nuomone, tai labiausiai visuomenę dominanti banko veikla, kadangi su pinigais mes susiduriame kasdien. Visuomenė domisi, ar Lietuvos bankui pavyksta siekti pagrindinio pinigų politikos tikslo – kainų stabilumo. Pagrindinis pinigų politikos tikslas yra ir svarbiausias Lietuvos banko tikslas.

Supažindinsime su Lietuvos banko struktūra ir valdymu, pateiksime banko struktūros schemą ir priminsime, kas šiuo metu vadovauja Lietuvos banko valdybai.

Pagrindinis mūsų darbo tikslas yra aptarti Lietuvos banko funkcijas, jo valdymą ir istoriją. Taip bandysime jus supažindinti kas tas Lietuvos bankas ir ką gero ar blogo jis mums duoda.

1. LIETUVOS BANKO RAIDA

Šiame skyriuje aptarsime nuo kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą ir kaip keitėsi pagrindinės jo nuostatos nuo įkūrimo (1922). Bankininkystė ištakos prasidėjo jau XVIII a., tačiau

Lietuvai susiklostė nepalankios istorinės aplinkybės ir daugiau nei 200

metų Lietuva neturėjo galimybės įkurti nacionalinį banką. Skyriuje aiškiai matysis skirtumai tarp Lietuvos banko funkcijų tarpukario laikotarpyje ir po Nepriklausomybės atkūrimo.

1.1 Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos

Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai

Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką, turintį teisę leisti notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketinta įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau po trečiojo Lietuvos –

Lenkijos Respublikos padalijimo (1795 m. ) Lietuva prarado valstybingumą ir galimybę kurti savo pinigų sistemą.

1.2 Lietuvos bankas 1922-1940 m.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savo emisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos rinkoje cirkuliavo svetimų valstybių pinigai. 1922 m. Lietuva priėmė piniginio vieneto – lito įvedimą ir įkūrė nacionalinį emisijos banką – Lietuvos banką. Tai buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui. Lietuvos bankui buvo leista:

1) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

2) pirkti, parduoti diskontuoti komercinius dokumentus (vekselius, čekius ir kt.);

3) priiminėti indėlius, atidaryti einamąsias sąskaitas;

4) teikti paskolas, duoti avansus;

5) atlikti klientų atsiskaitymų operacijas;

6) atlikti valstybės iždinių ir valstybės taupomųjų kasų operacijas;

7) saugoti klientų vertybes.

Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis.

1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko nariu, jam priklausė 500 šio banko akcijų. Taip pat bankas plėtė bendradarbiavimą su užsienio centriniais bankais ir intensyvino korespondentinius ryšius su jais.

Bankas buvo filialinio pobūdžio, savo skyrius turėjo visuose apskričių centruose. Daugelis mažesnių skyrių pirmiausia atlikinėjo iždo ir nedideles bankines operacijas. Skyriai galėjo suteikti paskolas, tačiau jos būdavo riboto dydžio, todėl kreditavimas labiau buvo sutelktas banko centre.

Lietuvos bankas tiesiogiai kreditavo ūkį, laisvųjų profesijų asmenis, ūkininkus, namų savininkus , kreditavo kooperatyvus ir atliko paskutiniojo kreditoriaus misiją.

Kreditavimo plėtra buvo netolygi, kredito politikos tikslai įvairiais laikotarpiais – nevienodi. Lietuvos banko kredito politika buvo grindžiama ekonominiais, o ne politiniais, tautiniais principais. Iki 1927 m. bankas siekė gyventojų pasitikėjimo litu, todėl naudojo griežtą kredito restrikcijos politiką ir tuo tikslu naudojo selekcinio kreditavimo priemonę. Pirmenybė ir lengvatos buvo taikomos eksportui, bankas nekreditavo Lietuvoje gaminamų prekių įvežimo.

Nuo 1927 m. didėjant banko aukso ir užsienio valiutos fondui, išnykus psichologiniam nepasitikėjimui litu, pradėta mažinti kreditavimo varžymus iki visiško jų panaikinimo 1930 m.

Dinamišką ir sėkmingą Lietuvos banko veiklos plėtrą ilgam sustabdė ekonominė krizė 1927-1931 m. Tačiau lito kursas buvo sėkmingai išlaikytas.

Po ekonominės krizės litu imta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje.

Lietuvos bankas aktyviai naudojo valiutų vadybą, kurios svarbiausias tikslas buvo aukso ir užsienio valiutos fondo saugumas. Absoliučiai didžioji aukso atsargų dalis buvo deponuota užsienio bankuose.

Valiutinėmis operacijomis buvo reguliuojama valiutų paklausa ir pasiūla, lito kursas, taip pat tenkinama importuotojų ir kitų subjektų valiutos paklausa.

Lietuvos bankas užėmė stiprias pozicijas nacionalinėje kredito rinkoje. Trečiąjį dešimtmetį jis suteikdavo 30-40 procentų bendros visų kredito įmonių paskolų sumos. Teikdamas daug pigių paskolų bankas padėjo atsigauti daugeliui senųjų įmonių, modernėti naujoms įmonėms, stiprėti

Lietuvos eksporto potencialui, pakeisti jo struktūrą, reguliuoti užsienio prekybos balansą ir kaupti valiutos fondą.

1.3 Lietuvos banko sovietizacija.

Lietuvos banko veiklą nutraukė sovietinė okupacija. Nuo pat okupacijos pradžios bankas buvo sparčiai sovietizuojamas jį nacionalizuojant, keičiant jo vadovus, įvedant privalomą ūkio subjektų gaunamų pinigų inkasavimą ir atsiskaitymus negrynaisiais, sutelkiant jame beveik visas bankines operacijas, priverstinai priskiriant jam klientūra ir kt. SSRS vadovybės sprendimu Lietuvos bankas 1940 m. buvo inkorporuotas į SSRS valstybinį banką ir jam buvo suteiktas SSRS valstybinio banko respublikinės kontoros statusas be jokio savarankiškumo. Taip pat buvo uždraustas ir litas.

Nacionaline valiuta tapo rublis. Vėl funkcionuoti Lietuvos bankas pradėjo jau po Nepriklausomybės atkūrimo.

1.4 Lietuvos banko atkūrimas 1990 m. ir veikla iki šių dienų

1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas. Dar dvejus metus po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva vis dar priklausė rublio zonai, todėl bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos,taigi pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. Talonai cirkuliavo rinkoje vienerius metus ir 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. litas buvo susietas su JAV doleriu. Litai buvo padengti 100 procentu auksu ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis

– užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje nutarta 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą, pereiti nuo JAV doleriu prie euro.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką.

Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje pinigų sąjungoje, ruošiamasi būsimam Europos centrinių bankų sistemoje.

2. LIETUVOS BANKO VEIKLA

Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigų stabilumo.

Šiam tikslui įvykdyti Lietuvos bankas atlieka tam tikras funkcijas, kurias pabandysime panagrinėti šioje savo referato dalyje, o vėliau apie vieną iš funkcijų – pinigų politiką pakalbėsime plačiau.

2.1 Funkcijos

Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:

– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;

– formuoja ir vykdo pinigų politiką;

– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;

– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;

– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;

– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;

– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.

2.2 Užsienio atsargų valdymas

Lietuvos bankas valdo užsienio atsargas įgyvendindamas LB pagrindinį tikslą ir užtikrindamas lito kurso reguliavimo sistemos patikimumą:

Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai turi būti visiškai padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.

Lietuvos Respublikos užsienio atsargas sudaro: auksas, užsienio valiuta, turtas užsienio valiuta užsienyje, specialiosios skolinimosi teisės (SST) ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde, kitos visuotinai pripažįstamos užsienio atsargos.

Pagrindinės Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatos skirtos viešai išaiškinti Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo politikos tikslus, pagrindinius principus. Nuostatos numato, kad valdant užsienio atsargas būtina užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio bet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu.

Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Patenkinus šių principų keliamus reikalavimus, vadovaujamasi pelningumo principu, t.y. jos investuojamos taip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą.

Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai neišvengiamai susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl užsienio atsargos laikomos ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota (eurais).

Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į dvi pagrindines dalis –

likvidumo ir investicinį portfelius, kuriems taikomos atskiros investavimo strategijos.

Likvidumo portfelyje esančios užsienio atsargos pirmiausia yra skirtos užtikrinti Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikį, daugiausiai sąlygojamą Lietuvos banko operacijų vidaus valiutų rinkoje. Todėl, formuojant šio portfelio investavimo strategiją, taikomas trumpas – 1

mėnesio – investavimo laikotarpis.

Investicinio portfelio investavimo strategijos atžvilgiu kur kas labiau sureikšminamas pelningumo reikalavimas. Nustatant investicinio portfelio investavimo strategiją, taikomas 1 metų investavimo laikotarpis.Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose, reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.

2.3 Iždo agento veikla

Lietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas, organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) pardavimo aukcionus, išpirkimus ir palūkanų už juos išmokėjimus. Aukcionai vykdomi vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatais.

2.4 Kredito įstaigų priežiūra

Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

Lietuvos bankas, atlikdamas jam patikėtas kredito įstaigų priežiūros funkcijas, 2002 m. toliau siekė įgyvendinti geriausius tarptautinius reikalavimus atitinkančią priežiūros sistemą, skatinti bankų veiklos skaidrumą ir rinkos discipliną atskleidžiant visuomenei daugiau informacijos apie savo veiklos rodiklius, tobulinti visapusišką rizikų valdymą bankuose ir tinkamai pasirengti užtikrinti veiklos tęstinumą ypatingomis aplinkybėmis, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei tęsti

Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo procesą, rengiantis artėjančiai šalies narystei šioje bendrijoje.

Pastaraisiais metais Lietuvos banko padarytą pažangą stiprinant bankų sektoriaus priežiūrą pripažino autoritetingos užsienio institucijos.

Įvertinimo programos ataskaitoje pripažinta, kad šalyje padaryta esminė pažanga užtikrinant saugų ir patikimą bankinės sistemos funkcionavimą, įvyko reikšmingi kokybiniai pokyčiai bankų priežiūros srityje įgyvendinant riziką ribojančių normatyvų vykdymą bei diegiant priežiūros priemones, o šiuo metu susiklosčiusi Lietuvos kredito įstaigų priežiūros sistema atitinka tarptautinę praktiką ir ES keliamus reikalavimus. Lietuvos bankas parengė veiksmų planą įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas, apimančias kredito įstaigų priežiūros tobulinimą ir pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų įdiegimą.

Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas dėl kredito rizikos koncentracijos valdymo, 2002 m. Lietuvos bankas nustatė tam tikrus skolinimo apribojimus, buvo patikslinti konsoliduotos bankų priežiūros reikalavimai.

Praėjusiais metais Lietuvos banko teisės aktai buvo toliau harmonizuojami su Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimais. 2002 m.

Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos Paskolų rizikos duomenų bazės koncepciją ir pereiti į naują kokybės lygmenį skolininkų finansinės būklės vertinimo srityje. Be to, į duomenų bazę nuo

2003 m. spalio mėn. bus pradėti teikti platesnio spektro duomenys, apimantys ne tik paskolas, bet ir tokias operacijas, kaip atpirkimo sandoriai, išsimokėtinai parduotas turtas, faktoringo bei vekselių operacijos ir kt.

Nuspręsta, kad 2003 m. bus pradėta vertinti ir tikėtiną tam tikrų rinkos rizikos elementų poveikį bankų veiklos rezultatams, naudojant naujai patvirtintos Palūkanų normos spragos apskaičiavimo ataskaitos duomenis.

2.5 Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos

Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus, taip pat nustato jų nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos kitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų ir centų monetų ekspertizę.

Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500

litų banknotai ir 1,2,5, 10, 20, 50 centų bei 1, 2 ir 5 litų monetos. Litų banknotai pagaminti senas pinigų spausdinimo tradicijas turinčiose banknotų spausdinimo kompanijose, yra šiuolaikiški ir apsaugoti naujausiomis pinigų apsaugos priemonėmis. Litų ir centų monetos yra kaldinamos valstybės įmonėje „Lietuvos monetų kalykla“ laikantis pasaulyje egzistuojančių monetų kaldinimo standartų bei naudojant naujausias technologijas.

Pateikiame Lietuvos pinigų pavyzdžių:

[pic] [pic]

[pic]

2.6 Pinigų politika

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokioje mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai augti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiekti infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartins integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Lietuvos pinigų politika yra labai panaši į Vokietijos federalinio banko vykdomą pinigų politiką, nes VFB Lietuvos bankui tikslinę ir techninę pagalbą teikia jau nuo 1991m. Vokietijos federalinis bankas aktyviai padėjo Vidurio ir Rytų Europos šalims įkurti naują, į rinką orientuotą emisinių bankų sistemą. Tuo tikslu Farnkfurte prie Maino veikia speciali technines pagalbos koordinavimo tarnyba, kuri su užsienio bankais derina atitinkamas programas ir rūpinasi jų įgyvendinimui. VFB svarbiausias tikslas – kainų stabilumas, o svarbus uždavinys – pinigų stabilizavimo priemonėmis kovoti su infliacija.

2.7 Tarptautiniai ryšiai

Įgyvendindamas šalies užsienio ir ekonominę politiką, Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių ir tarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse finansų institucijose.

Lietuvos finansų rinkoms integruojantis į tarptautines finansų rinkas,

Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei Europos

Sąjungoje procesuose, bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu,

Tarptautinių atsiskaitymų banku, Pasaulio banko grupės bei kitomis organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių centriniais bankais

3. VALDYMAS IR STRUKTŪRA

Lietuvos bankas – didelė nepriklausoma institucija, turinti savo vadovybę, atsakingą už visos organizacijos tinkamą veiklą. Šiame skyriuje trumpai apžvelgsime Lietuvos banko valdymo struktūrą ir parodysime jos schematinį išsidėstymą.

3.1 Lietuvos banko valdymas

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas

Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.

Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio,

Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis,

Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.

Šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas – Reinoldijus

Šarkinas.

Valdybos pirmininko pavaduotojai – Arvydas Kregždė, Audrius

Misevičius, Ramunė – Vilija

Zabuliene.

3.2 Lietuvos banko valdymo schema [pic]

4. LIETUVOS BANKO VYKDOMA PINIGŲ POLITIKA

1. Lietuvos banko pinigų politika 1990 – 1995 m

Savo veiklos pradžioje LB kiekvieną mėnesį prognozavo Lietuvos bankų kasos apyvartas ir pinigų emisiją. Duomenys buvo lyginami su prognozėmis, analizuojamos pasikeitimų priežastys.

Pirmoji LB taikyta pinigų politikos priemonė buvo komercinių bankų privalomosios atsargos. Jų atsargų norma sudarė 10 proc komercinių bankų priimtų indėlių sumos. Kita pinigų politikos priemonė – paskolų limitai. Ji paprastai taikoma pereinamuoju laikotarpiu, kol dar nevisiškai susiformavę rinkos ekonomikos svertai ir centrinis bankas, naudodamas rinkos priemones negali efektyviai pinigų pasiūlos bei palūkanų normos.

1992m šalyje buvo didelė infliacija, todėl LB parengė antiinfliacinių priemonių programą, tačiau valdžia ją atmetė. Realiai infliacija buvo pradėta mažinti tik 1993m viduryje, kai buvo padidintos privalomosios atsargos. Taip pat spartų infliacijos mažėjimą įtakojo lito įvedimas.

Dar viena svarbi pinigų politikos priemonė – indėlių aukcionai, kurie padėjo mažinti infliacijos tempą bei išlaikyti stabilų JAV dolerio ir kitų konvertuojamų valiutų kursą litais. Įvairiai derinant pinigų politikos priemones LB pavyko stabilizuoti Lietuvos nacionalinę valiutą ir kiek įmanoma sumažinti infliaciją.Svarbiausi LB tikslai buvo lito keitimo į užsienio valiutas stabilizavimas, infliacijos mažinimas, lito įvedima ir jo įtvirtinimas krašto apyvartoje. Nustatytas lito ir JAV dolerio santykis buvo 4:1.

4.2 Dabartinė Lietuvos banko pinigų politika

Dabartinė LB pinigų politika nebeturi tokių šaliai gyvybiškai svarbių uždavinių kaip lito įvedimas ir jo stabilizavimas, tačiau stojant į Europos sąjungą atsirado naujas nemažiau svarbus uždavinys lito susiejimas su euru, turint kuo mažesnius ekonominius nuostolius, kuriuos labiausiai gyventojai.

Taip pat sparčiai artėja tas metas, kai euras taps bendras piniginis vienetas visoje Europoje o taip pat ir Lietuvoje. Taigi lito išėmimas iš apyvartos ir euro įvedimas taps vienu iš svarbiausių Lietuvos banko ateities uždavinių.

4.3 Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema

Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema gerokai pasikeitė nuo banko atkūrimo 1990m, nes praėjus 13 nepriklausomybės metų Lietuva padarė didelę pažangą savo ekonominiam gyvenime. Žinoma, tai paskatino naujų tikslų tokių kaip stojimo į ES ir Nato atsiradimą. Tai turės gana didelės įtakos mūsų šalies fiskalinei politikai, kuriai vėl atsiranda naujas iššūkis – euras, jo virtimas mūsų pinigu ir stabilizavimas apyvartoje.

Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema susideda iš likvidumo teikimo, likvidumo pertekliaus išėmimo, sandorių terminų, dažnumo, procedūros atsiskaitymų dienos.

Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės:

1. Likvidumo teikimas:

Bazinės valiutos pirkimas iš bankų (taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.)

Vienos nakties paskolos už VVP užstatą (gali būti teikiamos nuo 1998 m.

birželio mėn.) Likvidumo paskolos už užstatą (paskolos gali būti teikiamos nuo 1995 m. birželio mėn.)

Tiesioginiai atpirkimo sandoriai ( gali būti sudaromi nuo 1998 m. sausio mėn.)

2. Likvidumo pertekliaus išėmimas:

Bazinės valiutos pardavimas bankams (taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.)

3. Sandorių terminai:

Paskoloms nefiksuoti (naudojami 1 – 3 mėn.), tiesioginiai atpirkimo sandoriai iki 90 kalendorinių dienų.

4. Dažnumas:

Pagal bankų pageidavimą; Bankams trūkstant lėšų tarpbankiniams atsiskaitymams Nereguliarus,

pagal banko poreikį ir Lietuvos banko valdybos sprendimą

|Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema |

|Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės |

|mėn.) | | | | |

|1995m. | |90 | | |

|Atvirosios rinkos operacijos |

| |mėn.) | | | |

|Lietuvos | | | |T+1 |

|mėn.) | | | | |

4.4 Privalomosios atsargos

Privalomosios atsargos stabilizuoja bankų sistemos likvidumą.

Privalomųjų atsargų bazė – tai komercinių bankų įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems komerciniams bankams, kuriems

Lietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų reikalavimą. Privalomosios atsargos litais apskaičiuojamos nuo įsipareigojimų litais, užsienio valiuta

– nuo įsipareigojimų užsienio valiuta. Taikoma privalomųjų atsargų norma –

6%. Nulinė atsargų norma taikoma: (1) indėliams ir jiems prilygintiems kitiems įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai arba atitinkamoje sutartyje numatyto išankstinio įspėjimo apie atsiėmimą terminas ilgesnis kaip 2 metai; (2) išleistiems skolos vertybiniams popieriams, kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai ir kurie negali būti išpirkti prieš terminą; (3) atpirkimo sandoriams. Grynieji pinigai bankų kasose į privalomąsias atsargas neįtraukiami. Lietuvos bankas nemoka bankams jokios kompensacijos už privalomąsias ir perteklines atsargas.

Privalomų atsargų bazė litais ir užsienio valiuta sudaroma pagal įsipareigojimus litais ir užsienio valiuta, remiantis paskutinio mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriame prasidės atsargų laikymo laikotarpis, bankų balansinėmis ataskaitomis. Laikymo laikotarpis: nuo mėnesio 24 iki kito mėnesio 23 dienos imtinai. Privalomų atsargų reikalavimui litais vykdyti taikomas vidurkio metodas, o privalomų atsargų užsienio valiuta vykdymui lėšos privalo būti pervestos ne vėliau kaip pirmą laikymo laikotarpio darbo dieną ir laikomos visą periodą.

4.5 Skolinimosi galimybės Lietuvos banke

Lietuvos bankas gali teikti bankams vienos nakties paskolas, kai trūksta lėšų atsiskaitymams. Vienos nakties paskola – tai Lietuvos banko per paskutinį dienos kliringą atliekamas ir banko įkeistais Lietuvos bankui priimtinais skolos vertybiniais popieriais užtikrinamas bankui pateiktų mokėjimo dokumentų apmokėjimas, kai banko korespondentinėje sąskaitoje nepakanka lėšų. Vienos nakties paskolų tikslas – užtikrinti nenutrūkstamus tarpbankinius atsiskaitymus. Lietuvos bankas, gavęs priimtiną paskolos užtikrinimo priemonę, gali teikti likvidumo paskolas mokiems bankams, turintiems likvidumo problemų, arba sudaryti su jais tiesioginius Lietuvos bankui priimtinų skolos vertybinių popierių atpirkimo sandorius. Lietuvos bankas tobulins bankams suteikiamas skolinimosi galimybes, siekdamas didinti bankų ir visos pinigų sistemos stabilumą.

4.6 Atvirosios rinkos operacijos

Atvirosios rinkos operacijos (toliau – ARO) – Lietuvos banko iniciatyva vykdomas pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimas iš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, bankams vienodomis sąlygomis konkuruojant tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo su centriniu banku. ARO sandorių dalyviai yra komerciniai bankai, laikantys

Lietuvos banke privalomąsias atsargas. Lietuvos banko ARO didina bankų sistemos likvidumą (atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas perka vertybinius popierius) arba mažina jį (terminuotųjų indėlių aukcionai bei atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas parduoda vertybinius popierius). Ribotinų ilgesnio termino likvidumo svyravimų atvejais Lietuvos bankui gali būti tikslinga atlikti skolos vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo antrinėje rinkoje operacijas bei išleisti savo vertybinius popierius. Lietuvos bankas skatina bankų sistemą visų pirma naudotis finansų rinkomis ir plėtoti jų galimybes, atsižvelgiant į atsargios bankininkystės būtinybę. Lietuvos bankas vykdo ARO, jeigu tai gali padėti:

išlyginti laikinus bankų sistemos likvidumo svyravimus, kurie sukelia papildomą spaudimą fiksuoto lito kurso režimui ir perduoti Lietuvos pinigų rinkai palūkanų lygio kitimo tendencijas tarptautinėje rinkoje, kai

Lietuvos pinigų rinka dėl nepakankamo išsivystymo pavėluotai į jas reaguoja.

5. IŠVADOS

Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigų stabilumo.

Lietuvos bankas – pakankamai sena institucija, turinti senas tradicijas ir sukaupusi ilgametę patirtį pinigų politikos ir ekonominio stabilizavimo srityje.

Lietuvos banko vykdoma politika įvykdydavo savo tikslus ir stabilizuodavo ekonominius pokyčius, taip prisidėdama prie šalies ekonominio vystymosi procesų.

Pinigų politika – viena iš svarbiausių Lietuvos banko funkcijų, turinti gan sudėtingą priemonių sistemą ir vykdymo principus.

Lietuvos bankas – centrinis bankas, nuo kurio sprendimų priklausomi visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.

Lietuvos bankas – didelė nepriklausoma institucija, turinti savo vadovybę, atsakingą už visos organizacijos tinkamą veiklą.

6. NAUDOTA LITERATŪRA

Lietuvos banko leidžiamu pinigų pavyzdžiai http://www.lb.lt/lt/banknotai/monetos_5_litai.html

Terleckas, Vladas. „Lietuvos bankas 1990-1995” Kaunas, 1995 m.

L. Tamošiūnas „Vokietijos federalinis bankas ir jo vykdoma pinigų politika”,

Seminaro medžiaga. Trakai, 1994 m.

Terleckas, Vladas „Lietuvos bankas 1922 – 1943 metais” Vilnius, 1997 m.

Lietuvos bankas. Prieiga per internetą http://www.lb.lt/lt/apie/index.html

Lietuvos banko vykdoma pinigų politika http://www.lb.lt/lt/apie/pinigus.html

Lietuvos banko leidžiamu pinigų pavyzdžiai http://www.lb.lt/lt/banknotai/banknotas_500lt.html

Lietuvos bankas. 2003m [žiurėta 2003 11 25d.]. prieiga per internetą:

http://www.muziejai.lt/Vilnius/lietuvos_banko_muziejus.en.htm http://www.balticroads.lt/en/tips/ncurrency.asp

Panašūs darbai

Centriniai bankai

Pinigai

Įmonių kreditavimas

Lietuvos pinigai ir monetarinė politika

PASAULIO CENTRINIAI BANKAI. JŲ VYSTYMASIS, UŽDAVINIAI IR VAIDMUO

Bankų vaidmuo didinant pinigų pasiūlą