Lietuvos bankas ir jo vykdoma pinigų politika

ĮVADAS

Šiame referate apžvelgsime Lietuvos banko istoriją, kuri prasidėjo
visai neseniai, XX a. pradžioje. Per keletą nepriklausomybės dešimtmečių
Lietuva iki 1940 m. sugebėjo sukurti stiprią, gyventojų pasitikėjimą
turinčią instituciją. Įvairiuose šaltiniuose pažymima, kad pasaulinės
ekonominės krizės metu, Lietuvos nacionalinė valiuta (litas) sugebėjo
išlaikyti savo kursą. Tai buvo retas reiškinys pasaulyje ir jis parodė, kad
Lietuvos bankas yra stipri organizacija. Lietuvos banko veiklą sustabdė
sovietinė okupacija, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo jis buvo atkurtas
ir sėkmingai vykdo savo veiklą iki šių dienų.

Taip pat aptarsime Lietuvos banko atliekamas funkcijas. Trumpai
apžvelgsime kokios jos yra irr kokie svarbiausi jų tikslai. Tik funkciją
„pinigų politika“ aprašysim plačiau, nes, mūsų nuomone, tai labiausiai
visuomenę dominanti banko veikla, kadangi su pinigais mes susiduriame
kasdien. Visuomenė domisi, ar Lietuvos bankui pavyksta siekti pagrindinio
pinigų politikos tikslo – kainų stabilumo. Pagrindinis pinigų politikos
tikslas yra ir svarbiausias Lietuvos banko tikslas.

Supažindinsime su Lietuvos banko struktūra ir valdymu, pateiksime
banko struktūros schemą ir priminsime, kas šiuo metu vadovauja Lietuvos
banko valdybai.

Pagrindinis mūsų darbo tikslas yra aptarti Lietuvos banko funkcijas,
jo valdymą ir istoriją. Taip bandysime jus supažindinti kas tas Lietuvos
bankas ir kąą gero ar blogo jis mums duoda.

1. LIETUVOS BANKO RAIDA

Šiame skyriuje aptarsime nuo kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos
bankas pradėjo savo veiklą ir kaip keitėsi pagrindinės jo nuostatos nuo
įkūrimo (1922). Bankininkystė ištakos prasidėjo jau XVIII a., tačiau
Lietuvai susiklostė nepalankios istorinės aplinkybės ir daugiau n

nei 200
metų Lietuva neturėjo galimybės įkurti nacionalinį banką. Skyriuje aiškiai
matysis skirtumai tarp Lietuvos banko funkcijų tarpukario laikotarpyje ir
po Nepriklausomybės atkūrimo.

1.1 Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos

Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai
Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką, turintį teisę leisti
notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketinta
įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau po trečiojo Lietuvos –
Lenkijos Respublikos padalijimo (1795 m. ) Lietuva prarado valstybingumą ir
galimybę kurti savo pinigų sistemą.

1.2 Lietuvos bankas 1922-1940 m.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savo
emisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos rinkoje cirkuliavo
svetimų valstybių pinigai. 1922 m. Lietuva priėmė piniginio vieneto – lito
įvedimą ir įkūrė nacionalinį emisijos banką – Lietuvos banką. Tai buvo
akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijų
priklausė valstybės iždui. Lietuvos bankui buvo leista:

1) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

2) pirkti, parduoti diskontuoti komercinius ddokumentus (vekselius,
čekius ir kt.);

3) priiminėti indėlius, atidaryti einamąsias sąskaitas;

4) teikti paskolas, duoti avansus;

5) atlikti klientų atsiskaitymų operacijas;

6) atlikti valstybės iždinių ir valstybės taupomųjų kasų operacijas;

7) saugoti klientų vertybes.

Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko
valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis.

1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko nariu,
jam priklausė 500 šio banko akcijų. Taip pat bankas plėtė bendradarbiavimą
su užsienio centriniais bankais ir intensyvino korespondentinius ryšius su
jais.

Bankas buvo filialinio pobūdžio, savo skyrius turėjo visuose
apskričių centruose. Daugelis mažesnių skyrių pirmiausia atlikinėjo iždo ir
nedideles bankines operacijas. Skyriai galėjo suteikti paskolas, tačiau jos
būdavo r

riboto dydžio, todėl kreditavimas labiau buvo sutelktas banko
centre.

Lietuvos bankas tiesiogiai kreditavo ūkį, laisvųjų profesijų asmenis,
ūkininkus, namų savininkus , kreditavo kooperatyvus ir atliko paskutiniojo
kreditoriaus misiją.

Kreditavimo plėtra buvo netolygi, kredito politikos tikslai įvairiais
laikotarpiais – nevienodi. Lietuvos banko kredito politika buvo grindžiama
ekonominiais, o ne politiniais, tautiniais principais. Iki 1927 m. bankas
siekė gyventojų pasitikėjimo litu, todėl naudojo griežtą kredito
restrikcijos politiką ir tuo tikslu naudojo selekcinio kreditavimo
priemonę. Pirmenybė ir lengvatos buvo taikomos eksportui, bankas
nekreditavo Lietuvoje gaminamų prekių įvežimo.

Nuo 1927 m. didėjant banko aukso ir užsienio valiutos fondui, išnykus
psichologiniam nepasitikėjimui litu, pradėta mažinti kreditavimo varžymus
iki visiško jų panaikinimo 1930 m.

Dinamišką ir sėkmingą Lietuvos banko veiklos plėtrą ilgam sustabdė
ekonominė krizė 1927-1931 m. Tačiau lito kursas buvo sėkmingai išlaikytas.
Po ekonominės krizės litu imta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių
valiutų pasaulyje.

Lietuvos bankas aktyviai naudojo valiutų vadybą, kurios svarbiausias
tikslas buvo aukso ir užsienio valiutos fondo saugumas. Absoliučiai
didžioji aukso atsargų dalis buvo deponuota užsienio bankuose.

Valiutinėmis operacijomis buvo reguliuojama valiutų paklausa ir
pasiūla, lito kursas, taip pat tenkinama importuotojų ir kitų subjektų
valiutos paklausa.

Lietuvos bankas užėmė stiprias pozicijas nacionalinėje kredito
rinkoje. Trečiąjį dešimtmetį jis suteikdavo 30-40 procentų bendros visų
kredito įmonių paskolų sumos. Teikdamas daug pigių paskolų bankas padėjo
atsigauti daugeliui senųjų įmonių, modernėti naujoms įmonėms, stiprėti
Lietuvos eksporto potencialui, pakeisti jo struktūrą, reguliuoti užsienio
prekybos balansą ir kaupti valiutos fondą.

1.3 Lietuvos banko sovietizacija.

Lietuvos banko veiklą nutraukė sovietinė ok

kupacija. Nuo pat okupacijos
pradžios bankas buvo sparčiai sovietizuojamas jį nacionalizuojant, keičiant
jo vadovus, įvedant privalomą ūkio subjektų gaunamų pinigų inkasavimą ir
atsiskaitymus negrynaisiais, sutelkiant jame beveik visas bankines
operacijas, priverstinai priskiriant jam klientūra ir kt. SSRS vadovybės
sprendimu Lietuvos bankas 1940 m. buvo inkorporuotas į SSRS valstybinį
banką ir jam buvo suteiktas SSRS valstybinio banko respublikinės kontoros
statusas be jokio savarankiškumo. Taip pat buvo uždraustas ir litas.
Nacionaline valiuta tapo rublis. Vėl funkcionuoti Lietuvos bankas pradėjo
jau po Nepriklausomybės atkūrimo.

1.4 Lietuvos banko atkūrimas 1990 m. ir veikla iki šių dienų

1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje
veikusio centrinio šalies banko tradicijas. Dar dvejus metus po
nepriklausomybės atkūrimo Lietuva vis dar priklausė rublio zonai, todėl
bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos,taigi pagrindinės pastangos
buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvesti
laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai
atlikti centrinio banko funkcijas. Talonai cirkuliavo rinkoje vienerius
metus ir 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija,
stabilizuotas lito kursas.

Siekiant kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. litas buvo
susietas su JAV doleriu. Litai buvo padengti 100 procentu auksu ir
konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis
– užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialios tarptautinės
atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas
tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat
papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos
atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine
centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių b

bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius
išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir
veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat
įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo
stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų
sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys
užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams
ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams
prekybos valiutinėje struktūroje nutarta 2002 m. vasario 2 d., išlaikant
fiksuotą valiutos kursą, pereiti nuo JAV doleriu prie euro.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam
bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų
politiką.

Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje pinigų
sąjungoje, ruošiamasi būsimam Europos centrinių bankų sistemoje.

2. LIETUVOS BANKO VEIKLA

Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigų stabilumo.
Šiam tikslui įvykdyti Lietuvos bankas atlieka tam tikras funkcijas, kurias
pabandysime panagrinėti šioje savo referato dalyje, o vėliau apie vieną iš
funkcijų – pinigų politiką pakalbėsime plačiau.

2.1 Funkcijos
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:

– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;

– formuoja ir vykdo pinigų politiką;

– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;

– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;

– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;

– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir
leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių
steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus
ir atskaitomybės tvarką;

– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus
tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja
susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,
atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos
mokėjimų balansą.
2.2 Užsienio atsargų valdymas

Lietuvos bankas valdo užsienio atsargas įgyvendindamas LB pagrindinį
tikslą ir užtikrindamas lito kurso reguliavimo sistemos patikimumą:
Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai turi būti visiškai padengti aukso
ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.

Lietuvos Respublikos užsienio atsargas sudaro: auksas, užsienio
valiuta, turtas užsienio valiuta užsienyje, specialiosios skolinimosi
teisės (SST) ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde, kitos visuotinai
pripažįstamos užsienio atsargos.

Pagrindinės Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatos skirtos
viešai išaiškinti Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo politikos
tikslus, pagrindinius principus. Nuostatos numato, kad valdant užsienio
atsargas būtina užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio
bet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas
išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu.
Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis
likvidumo ir saugumo principais. Patenkinus šių principų keliamus
reikalavimus, vadovaujamasi pelningumo principu, t.y. jos investuojamos
taip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą.

Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai neišvengiamai
susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl užsienio atsargos
laikomos ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota
(eurais).

Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į dvi pagrindines dalis –
likvidumo ir investicinį portfelius, kuriems taikomos atskiros investavimo
strategijos.

Likvidumo portfelyje esančios užsienio atsargos pirmiausia yra skirtos
užtikrinti Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikį, daugiausiai
sąlygojamą Lietuvos banko operacijų vidaus valiutų rinkoje. Todėl,
formuojant šio portfelio investavimo strategiją, taikomas trumpas – 1
mėnesio – investavimo laikotarpis.

Investicinio portfelio investavimo strategijos atžvilgiu kur kas
labiau sureikšminamas pelningumo reikalavimas. Nustatant investicinio
portfelio investavimo strategiją, taikomas 1 metų investavimo
laikotarpis.Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose,
reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai
ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.

2.3 Iždo agento veikla

Lietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas,
organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) pardavimo
aukcionus, išpirkimus ir palūkanų už juos išmokėjimus. Aukcionai vykdomi
vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintais Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatais.

2.4 Kredito įstaigų priežiūra

Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti ar kredito įstaigos
vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautinių
apskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų rekomenduojamus
saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

Lietuvos bankas, atlikdamas jam patikėtas kredito įstaigų
priežiūros funkcijas, 2002 m. toliau siekė įgyvendinti geriausius
tarptautinius reikalavimus atitinkančią priežiūros sistemą, skatinti bankų
veiklos skaidrumą ir rinkos discipliną atskleidžiant visuomenei daugiau
informacijos apie savo veiklos rodiklius, tobulinti visapusišką rizikų
valdymą bankuose ir tinkamai pasirengti užtikrinti veiklos tęstinumą
ypatingomis aplinkybėmis, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei tęsti
Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo procesą, rengiantis artėjančiai
šalies narystei šioje bendrijoje.

Pastaraisiais metais Lietuvos banko padarytą pažangą stiprinant bankų
sektoriaus priežiūrą pripažino autoritetingos užsienio institucijos.
Įvertinimo programos ataskaitoje pripažinta, kad šalyje padaryta esminė
pažanga užtikrinant saugų ir patikimą bankinės sistemos funkcionavimą,
įvyko reikšmingi kokybiniai pokyčiai bankų priežiūros srityje įgyvendinant
riziką ribojančių normatyvų vykdymą bei diegiant priežiūros priemones, o
šiuo metu susiklosčiusi Lietuvos kredito įstaigų priežiūros sistema
atitinka tarptautinę praktiką ir ES keliamus reikalavimus. Lietuvos bankas
parengė veiksmų planą įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas,
apimančias kredito įstaigų priežiūros tobulinimą ir pagrindinių efektyvios
bankų priežiūros principų įdiegimą.

Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas dėl kredito rizikos
koncentracijos valdymo, 2002 m. Lietuvos bankas nustatė tam tikrus
skolinimo apribojimus, buvo patikslinti konsoliduotos bankų priežiūros
reikalavimai.

Praėjusiais metais Lietuvos banko teisės aktai buvo toliau
harmonizuojami su Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimais. 2002 m.
Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos Paskolų
rizikos duomenų bazės koncepciją ir pereiti į naują kokybės lygmenį
skolininkų finansinės būklės vertinimo srityje. Be to, į duomenų bazę nuo
2003 m. spalio mėn. bus pradėti teikti platesnio spektro duomenys,
apimantys ne tik paskolas, bet ir tokias operacijas, kaip atpirkimo
sandoriai, išsimokėtinai parduotas turtas, faktoringo bei vekselių
operacijos ir kt.

Nuspręsta, kad 2003 m. bus pradėta vertinti ir tikėtiną tam tikrų
rinkos rizikos elementų poveikį bankų veiklos rezultatams, naudojant naujai
patvirtintos Palūkanų normos spragos apskaičiavimo ataskaitos duomenis.

2.5 Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos

Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir
išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus, taip pat nustato jų
nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos
kitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato
susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei
naikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka
litų banknotų ir centų monetų ekspertizę.

Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500
litų banknotai ir 1,2,5, 10, 20, 50 centų bei 1, 2 ir 5 litų monetos. Litų
banknotai pagaminti senas pinigų spausdinimo tradicijas turinčiose banknotų
spausdinimo kompanijose, yra šiuolaikiški ir apsaugoti naujausiomis pinigų
apsaugos priemonėmis. Litų ir centų monetos yra kaldinamos valstybės
įmonėje „Lietuvos monetų kalykla“ laikantis pasaulyje egzistuojančių monetų
kaldinimo standartų bei naudojant naujausias technologijas.

Pateikiame Lietuvos pinigų pavyzdžių:

[pic] [pic]

[pic]

2.6 Pinigų politika

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos
kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant
bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokioje
mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų
stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai
augti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiekti
infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartins
integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia
fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas
litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos
banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis
aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Lietuvos pinigų politika yra labai panaši į Vokietijos federalinio
banko vykdomą pinigų politiką, nes VFB Lietuvos bankui tikslinę ir
techninę pagalbą teikia jau nuo 1991m. Vokietijos federalinis bankas
aktyviai padėjo Vidurio ir Rytų Europos šalims įkurti naują, į rinką
orientuotą emisinių bankų sistemą. Tuo tikslu Farnkfurte prie Maino veikia
speciali technines pagalbos koordinavimo tarnyba, kuri su užsienio bankais
derina atitinkamas programas ir rūpinasi jų įgyvendinimui. VFB svarbiausias
tikslas – kainų stabilumas, o svarbus uždavinys – pinigų stabilizavimo
priemonėmis kovoti su infliacija.

2.7 Tarptautiniai ryšiai

Įgyvendindamas šalies užsienio ir ekonominę politiką, Lietuvos bankas
pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių ir
tarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse finansų institucijose.

Lietuvos finansų rinkoms integruojantis į tarptautines finansų rinkas,
Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei Europos
Sąjungoje procesuose, bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu,
Tarptautinių atsiskaitymų banku, Pasaulio banko grupės bei kitomis
organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių centriniais bankais

3. VALDYMAS IR STRUKTŪRA

Lietuvos bankas – didelė nepriklausoma institucija, turinti savo
vadovybę, atsakingą už visos organizacijos tinkamą veiklą. Šiame skyriuje
trumpai apžvelgsime Lietuvos banko valdymo struktūrą ir parodysime jos
schematinį išsidėstymą.

3.1 Lietuvos banko valdymas

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,
trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja
valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams
skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko
pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas
Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba,
išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu
kas treji metai.

Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų
politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių
ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio,
Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis,
Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos
banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.

Šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas – Reinoldijus
Šarkinas.

Valdybos pirmininko pavaduotojai – Arvydas Kregždė, Audrius
Misevičius, Ramunė – Vilija
Zabuliene.

3.2 Lietuvos banko valdymo schema
[pic]

4. LIETUVOS BANKO VYKDOMA PINIGŲ POLITIKA

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos
kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant
bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokioje
mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų
stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai
augti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiekti
infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartins
integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.

1. Lietuvos banko pinigų politika 1990 – 1995 m

Savo veiklos pradžioje LB kiekvieną mėnesį prognozavo Lietuvos bankų
kasos apyvartas ir pinigų emisiją. Duomenys buvo lyginami su prognozėmis,
analizuojamos pasikeitimų priežastys.

Pirmoji LB taikyta pinigų politikos priemonė buvo komercinių bankų
privalomosios atsargos. Jų atsargų norma sudarė 10 proc komercinių bankų
priimtų indėlių sumos. Kita pinigų politikos priemonė – paskolų limitai. Ji
paprastai taikoma pereinamuoju laikotarpiu, kol dar nevisiškai susiformavę
rinkos ekonomikos svertai ir centrinis bankas, naudodamas rinkos priemones
negali efektyviai pinigų pasiūlos bei palūkanų normos.

1992m šalyje buvo didelė infliacija, todėl LB parengė antiinfliacinių
priemonių programą, tačiau valdžia ją atmetė. Realiai infliacija buvo
pradėta mažinti tik 1993m viduryje, kai buvo padidintos privalomosios
atsargos. Taip pat spartų infliacijos mažėjimą įtakojo lito įvedimas.

Dar viena svarbi pinigų politikos priemonė – indėlių aukcionai, kurie
padėjo mažinti infliacijos tempą bei išlaikyti stabilų JAV dolerio ir kitų
konvertuojamų valiutų kursą litais. Įvairiai derinant pinigų politikos
priemones LB pavyko stabilizuoti Lietuvos nacionalinę valiutą ir kiek
įmanoma sumažinti infliaciją.Svarbiausi LB tikslai buvo lito keitimo į
užsienio valiutas stabilizavimas, infliacijos mažinimas, lito įvedima ir jo
įtvirtinimas krašto apyvartoje. Nustatytas lito ir JAV dolerio santykis
buvo 4:1.

4.2 Dabartinė Lietuvos banko pinigų politika

Dabartinė LB pinigų politika nebeturi tokių šaliai gyvybiškai svarbių
uždavinių kaip lito įvedimas ir jo stabilizavimas, tačiau stojant į Europos
sąjungą atsirado naujas nemažiau svarbus uždavinys lito susiejimas su euru,
turint kuo mažesnius ekonominius nuostolius, kuriuos labiausiai gyventojai.
Taip pat sparčiai artėja tas metas, kai euras taps bendras piniginis
vienetas visoje Europoje o taip pat ir Lietuvoje. Taigi lito išėmimas iš
apyvartos ir euro įvedimas taps vienu iš svarbiausių Lietuvos banko
ateities uždavinių.

4.3 Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema

Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema gerokai pasikeitė
nuo banko atkūrimo 1990m, nes praėjus 13 nepriklausomybės metų Lietuva
padarė didelę pažangą savo ekonominiam gyvenime. Žinoma, tai paskatino
naujų tikslų tokių kaip stojimo į ES ir Nato atsiradimą. Tai turės gana
didelės įtakos mūsų šalies fiskalinei politikai, kuriai vėl atsiranda
naujas iššūkis – euras, jo virtimas mūsų pinigu ir stabilizavimas
apyvartoje.

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia
fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas
litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos
banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis
aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema susideda iš
likvidumo teikimo, likvidumo pertekliaus išėmimo, sandorių terminų,
dažnumo, procedūros atsiskaitymų dienos.

Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės:

1. Likvidumo teikimas:
Bazinės valiutos pirkimas iš bankų (taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.)
Vienos nakties paskolos už VVP užstatą (gali būti teikiamos nuo 1998 m.
birželio mėn.) Likvidumo paskolos už užstatą (paskolos gali
būti teikiamos nuo 1995 m. birželio mėn.)
Tiesioginiai atpirkimo sandoriai ( gali būti sudaromi nuo 1998 m. sausio
mėn.)

2. Likvidumo pertekliaus išėmimas:
Bazinės valiutos pardavimas bankams (taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.)

3. Sandorių terminai:
Paskoloms nefiksuoti (naudojami 1 – 3 mėn.), tiesioginiai atpirkimo
sandoriai iki 90 kalendorinių dienų.

4. Dažnumas:
Pagal bankų pageidavimą; Bankams trūkstant lėšų tarpbankiniams
atsiskaitymams Nereguliarus,

pagal banko poreikį ir Lietuvos banko valdybos sprendimą

|Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema |
|Likvidumo |Likvidumo |Sandorių |Dažnumas |Procedūra; |
|teikimas |pertekliaus |terminai | |atsiskaitymų |
| |išėmimas | | |diena |
|Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės |
|Bazinės |Bazinės valiutos|- |Pagal bankų |Dvišaliai |
|valiutos |pardavimas | |pageidavimą |sandoriai, |
|pirkimas iš |bankams | | |T, T+1, T+2 |
|bankų |(nuo 1994 m. | | | |
|( nuo 1994m. |balandžio mėn.) | | | |
|balandžio | | | | |
|mėn.) | | | | |
| | | | | |
|Vienos nakties|  |1 para |Bankams |Dvišaliai |
|paskolos už | | |trūkstant lėšų |sandoriai |
|VVP užstatą | | |tarpbankiniams |(neviršijant |
|(nuo 1998 m. | | |atsiskaitymams |Lietuvos |
|birželio mėn.)| | | |bankui |
| | | | |įkeičiamų VVP|
| | | | | |
| | | | |80 proc. |
| | | | |nomi-naliosio|
| | | | |s vertės) |
| | | | | |
|Likvidumo |  |Paskoloms |Nereguliarus, |Dvišalė |
|paskolos už | |nefiksuoti |pagal banko |sutartis; |
|užstatą ir | |(naudojami 1 -|poreikį ir|šalių |
|tiesioginiai | |3 mėn.), |Lietuvos banko |susitarimu |
|atpirkimo | |tiesioginiai |valdybos | |
|sandoriai | |atpirkimo |sprendimą | |
|(paskolos nuo | |sandoriai iki | | |
|1995m. | |90 | | |
|birželio mėn.;| |kalendorinių | | |
|tiesioginiai | |dienų | | |
|atpirkimo | |  | | |
|sandoriai | | | | |
|nuo 1998 m. | | | | |
|sausio mėn.) | | | | |
| | | | | |
|Atvirosios rinkos operacijos |
|  |Terminuotųjų | |Nefiksuotas |Sutartinių |
| |indėlių Lietuvos|Nefiksuoti, | |(ribinių) |
| |banke aukcionai |naudoti | |palūkanų |
| |(nuo 1997m.8 |7 ir 14 d. | |aukcionai; T |
| |mėn.) | | | |
| | | | | |
| |  | |Nefiksuotas | |
|Atpirkimo | |Nefiksuoti, | |Sutartinių |
|sandorių | |naudoti 7 d. | |palūkanų |
|aukcijonai, | | | |aukcionai; |
|Lietuvos | | | |T+1 |
|bankui perkant| | | | |
|iš bankų | | | | |
|VVP(nuo 1997 | | | | |
|m. birželio | | | | |
|mėn.) | | | | |
| | | | | |

4.4 Privalomosios atsargos

Privalomosios atsargos stabilizuoja bankų sistemos likvidumą.
Privalomųjų atsargų bazė – tai komercinių bankų įsipareigojimai, išskyrus
įsipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems komerciniams bankams, kuriems
Lietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų reikalavimą. Privalomosios
atsargos litais apskaičiuojamos nuo įsipareigojimų litais, užsienio valiuta
– nuo įsipareigojimų užsienio valiuta. Taikoma privalomųjų atsargų norma –
6%. Nulinė atsargų norma taikoma: (1) indėliams ir jiems prilygintiems
kitiems įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai
arba atitinkamoje sutartyje numatyto išankstinio įspėjimo apie atsiėmimą
terminas ilgesnis kaip 2 metai; (2) išleistiems skolos vertybiniams
popieriams, kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai ir kurie
negali būti išpirkti prieš terminą; (3) atpirkimo sandoriams. Grynieji
pinigai bankų kasose į privalomąsias atsargas neįtraukiami. Lietuvos bankas
nemoka bankams jokios kompensacijos už privalomąsias ir perteklines
atsargas.

Privalomų atsargų bazė litais ir užsienio valiuta sudaroma pagal
įsipareigojimus litais ir užsienio valiuta, remiantis paskutinio mėnesio,
einančio prieš mėnesį, kuriame prasidės atsargų laikymo laikotarpis, bankų
balansinėmis ataskaitomis. Laikymo laikotarpis: nuo mėnesio 24 iki kito
mėnesio 23 dienos imtinai. Privalomų atsargų reikalavimui litais vykdyti
taikomas vidurkio metodas, o privalomų atsargų užsienio valiuta vykdymui
lėšos privalo būti pervestos ne vėliau kaip pirmą laikymo laikotarpio darbo
dieną ir laikomos visą periodą.

4.5 Skolinimosi galimybės Lietuvos banke

Lietuvos bankas gali teikti bankams vienos nakties paskolas, kai
trūksta lėšų atsiskaitymams. Vienos nakties paskola – tai Lietuvos banko
per paskutinį dienos kliringą atliekamas ir banko įkeistais Lietuvos bankui
priimtinais skolos vertybiniais popieriais užtikrinamas bankui pateiktų
mokėjimo dokumentų apmokėjimas, kai banko korespondentinėje sąskaitoje
nepakanka lėšų. Vienos nakties paskolų tikslas – užtikrinti nenutrūkstamus
tarpbankinius atsiskaitymus. Lietuvos bankas, gavęs priimtiną paskolos
užtikrinimo priemonę, gali teikti likvidumo paskolas mokiems bankams,
turintiems likvidumo problemų, arba sudaryti su jais tiesioginius Lietuvos
bankui priimtinų skolos vertybinių popierių atpirkimo sandorius. Lietuvos
bankas tobulins bankams suteikiamas skolinimosi galimybes, siekdamas
didinti bankų ir visos pinigų sistemos stabilumą.
4.6 Atvirosios rinkos operacijos

Atvirosios rinkos operacijos (toliau – ARO) – Lietuvos banko
iniciatyva vykdomas pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimas
iš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, bankams vienodomis
sąlygomis konkuruojant tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo su
centriniu banku. ARO sandorių dalyviai yra komerciniai bankai, laikantys
Lietuvos banke privalomąsias atsargas. Lietuvos banko ARO didina bankų
sistemos likvidumą (atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas perka
vertybinius popierius) arba mažina jį (terminuotųjų indėlių aukcionai bei
atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas parduoda vertybinius
popierius). Ribotinų ilgesnio termino likvidumo svyravimų atvejais Lietuvos
bankui gali būti tikslinga atlikti skolos vertybinių popierių pirkimo arba
pardavimo antrinėje rinkoje operacijas bei išleisti savo vertybinius
popierius. Lietuvos bankas skatina bankų sistemą visų pirma naudotis
finansų rinkomis ir plėtoti jų galimybes, atsižvelgiant į atsargios
bankininkystės būtinybę. Lietuvos bankas vykdo ARO, jeigu tai gali padėti:
išlyginti laikinus bankų sistemos likvidumo svyravimus, kurie sukelia
papildomą spaudimą fiksuoto lito kurso režimui ir perduoti Lietuvos pinigų
rinkai palūkanų lygio kitimo tendencijas tarptautinėje rinkoje, kai
Lietuvos pinigų rinka dėl nepakankamo išsivystymo pavėluotai į jas
reaguoja.

5. IŠVADOS

Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigų
stabilumo.

Lietuvos bankas – pakankamai sena institucija, turinti senas
tradicijas ir sukaupusi ilgametę patirtį pinigų politikos ir ekonominio
stabilizavimo srityje.

Lietuvos banko vykdoma politika įvykdydavo savo tikslus ir
stabilizuodavo ekonominius pokyčius, taip prisidėdama prie šalies
ekonominio vystymosi procesų.

Pinigų politika – viena iš svarbiausių Lietuvos banko
funkcijų, turinti gan sudėtingą priemonių sistemą ir vykdymo principus.

Lietuvos bankas – centrinis bankas, nuo kurio sprendimų priklausomi
visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.

Lietuvos bankas – didelė nepriklausoma institucija, turinti savo
vadovybę, atsakingą už visos organizacijos tinkamą veiklą.

6. NAUDOTA LITERATŪRA

Lietuvos banko leidžiamu pinigų pavyzdžiai
http://www.lb.lt/lt/banknotai/monetos_5_litai.html
Terleckas, Vladas. “Lietuvos bankas 1990-1995” Kaunas, 1995 m.
L. Tamošiūnas “Vokietijos federalinis bankas ir jo vykdoma pinigų
politika”,
Seminaro medžiaga. Trakai, 1994 m.
Terleckas, Vladas “Lietuvos bankas 1922 – 1943 metais” Vilnius, 1997 m.
Lietuvos bankas. Prieiga per internetą http://www.lb.lt/lt/apie/index.html
Lietuvos banko vykdoma pinigų politika
http://www.lb.lt/lt/apie/pinigus.html
Lietuvos banko leidžiamu pinigų pavyzdžiai
http://www.lb.lt/lt/banknotai/banknotas_500lt.html
Lietuvos bankas. 2003m [žiurėta 2003 11 25d.]. prieiga per internetą:
http://www.muziejai.lt/Vilnius/lietuvos_banko_muziejus.en.htm
http://www.balticroads.lt/en/tips/ncurrency.asp

Leave a Comment