Europos Sąjungos saugumo strategija: įgyvendinimo galimybės

Turinys

Įvadas 3

1. Geros kaimynystės plėtros ir regioninio bendradarbiavimo įtvirtinimas LR dokumentuose 4
1.1 . Politinių partijų susitarimas. 4
1.2. Užsienio Reikalų Ministerijos 2005 – 2007 metų strateginis veiklos planas. 5
1.3. Nacionalinio saugumo strategija. 6

2. Geros kaimynystės tikslų įgyvendinimas 8
2.1. Santykiai su Rusija 9
2.2. Kaliningrado klausimas 10
2.3. Santykiai su Baltarusija 11
2.4. Santykiai su Ukraina ir Moldova 13
2.5. Pietų Kaukazo šalys 14

Išvados 16

Literatūros sąrašas 18Įvadas
Iki 2004-ųjų metų Lietuvos užsienio politikos pagrinidiniu tikslu buvo įstojimas į ES ir NATO. Lietuvai 2004 metais tapus ES ir NATO nare atsivėrė naujos galimybės kuriant ir įgyvendinant užsienio politikos darbotvarkę. Tuometinis užsienio reiklų ministras A.Valionis sakė , kad ES kaimyninių ir draugiškų santykių rytuose plėtra su Rusija, Ukraina, Baltarusija irr Moldava, bei Pietų Kaukazo valstybėmis atvėrė Lietuvai galimybę įsitraukti į abipusiai naudingą ekonominį ir politinį bendradarbiavimą.
Šiame darbe nagrinėsiu su Lietuvos užsienio ir saugumo politika susijusius dokumentus ir oficialias kalbas 2004–2006 metų laikotarpyje, kurie įtvirtina Lietuvos siekį tapti „aktyviu ir patraukliu bendradarbiavimo tarp regionų centru, skleidžiančiu euroatlantines vertybes, tolerancijos ir bendradarbiavimo dvasią, jungiančiu kultūras ir civilizacijas“ . Ir antrojoje darbo dalyje sieksiu apžvelgti nuveiktus darbus siekiant įgyvendinti Lietuvos užsienio politikos tikslą — plėsti saugumo, stabilumo ir demokratijos erdvę Rytuose, formuojant ir įgyvendinant geros kaimynystės irr regioninio bendradarbiavimo politiką.
Rašydama rašto darbą rėmiausi mokslinėmis publikacijomis: Miniotaitė G., „Europos normatyvinė galia ir Lietuvos užsienio politika“, Politologija, 43 (3), 2006; Miniotaitė G. „Lietuvos saugumo ir gynybos politika: raida ir perspektyvos“; LRS veiklos integracijos į Europos sąjungą srityje 2005 m. apžvalga, Vilnius, 2006; Laurinavičius Č., Motieka E.

., Statkus N. Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius, Vilnius 2005. Pagrindiniu informacijos šaltiniu buvo Užsienio Reikalų Ministerijos (toliau URM) oficialusis puslapis www.urm.lt ir kitų valstybinių institucijų internetiniai puslapiai. Ištirti Lietuvos nuveiktus darbus įgyvendinant rytų kaiminystės politką buvo sudėtinga dėl informacijos ribotumo, tad pasinaudojau pareigūnų oficialiais pranešimais spaudai, įvykių archyvu, bei LR Vyriausybės veiklos ataskaita Seimui 2006 metų, LR Prezidento metiniais pranešimais.1. Geros kaimynystės plėtros ir regioninio bendradarbiavimo įtvirtinimas LR dokumentuose
1.1 . Politinių partijų susitarimas.
Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gegužės 1 d. priimė rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio politikos krypčių , kuria kvietė parengti politinių partijų susitarimą dėl pagrindinių užsienio politikos krypčių 2004-2008 metams. Lietuvos politinės partijos 2004-10- 05 paskelbė susitarimą Dėl pagrindinių Lietuvos užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004-2008 metais bei joms įgyvendinti būūtinų sąlygų. Šiame susitarime numatytas svarbiausias ilgalaikis Lietuvos užsienio politikos tikslas — „diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti tautos ir valstybės saugią ir demokratinę raidą naujų galimybių ir grėsmių akivaizdoje, pasinaudojant gerais Lietuvos dvišaliais santykiais, naryste NATO, Europos Sąjungoje ir kitose tarptautinėse organizacijose, įtvirtinant Lietuvą kaip aktyvią ir gerbiamą šiuolaikinę valstybę. Politinės partijos sutaria, kad šį tikslą Lietuva gali pasiekti tapdama aktyviu ir patraukliu tarpregioninio bendradarbiavimo centru, skleidžiančiu euroatlantines vertybes, tolerancijos ir bendradarbiavimo dvasią, jungiančiu kultūras ir civilizacijas.“
Tad 2004 metais Lietuvos politikai užsimoja išnaudodami valstybės geografinius, is
storinius ir kultūrinius ypatumus, išplėtoti geros kaimynystės patirtį, kuri užtikrintų euroatlantinių vertybių sklaidą. Viena iš pagrindinių užsienio politikos krypčių tampa pastangų koncentravimas skatinant ir plečiant regioninį bendradarbiavimą, stiprinant Lietuvos kaip tarpregioninio bendradarbiavimo centro įvaizdį, inicijuojant ir įtvirtinant naujus regioninio bendradarbiavimo formatus, jungiančius Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tarp pagrindinių užduočių užsienio politikoje numatyta remti demokratinius procesus Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Pietų Kaukazo valstybėse, bei aktyviai prisidėti prie šių valstybių bendradarbiavimo su NATO ir ES stiprinimo.
Politikų susitrime atsispindi Lietuvos, tapusios ES ir NATO nare, užsienio politikos formulavimo ir pagrindimo proceso pradžia, konstruojamas valstybės tarptautinis identitetas. Šiuo susitarimu iškelta „Lietuvos centro idėja“, tad „oficialiame diskurse Lietuva traktuojama kaip aktyvi Europos vertybių ambasadorė posovietinėje erdvėje, kaip Europos civilizuojančios funkcijos nešėja“ .1.2. Užsienio Reikalų Ministerijos 2005 – 2007 metų strateginis veiklos planas.
Užsienio Reikalų Ministerijos 2005 – 2007 metų strateginiame veiklos plane atsižvelgiant į 2004 metais iškeltą “regiono centro” koncepciją numatyta plėtoti valstybės išteklius, t.y.— „stiprinti institucijų tarptautinius ryšius, analizės ir prognozės gebėjimus, aktyviau reikštis regioninėse ir tarptautinėse organizacijose, prisidėti prie šiuolaikinių grėsmių prevencijos. Lietuva turi plėtoti krizių valdymo pajėgumus, nuosekliau įgyvendinti 2003 m. Vyriausybės patvirtintus plėtros ir pagalbos politikos nuostatus“ .
Užsienio Reikalų Ministerija nustatydama savo kaip institucijos tikslus numatė šiuos su „regiono centro idėja“ susijusius įgyvendinimo būdu:
 Plėtoti santykius su Europos Sąjungos kaimyninėmis ša
alimis ir kaimyniniais regionais: užtikrinti Lietuvos ir Ukrainos institucijų veiklą; suaktyvinti dialogą su Baltarusija ir Moldova; organizuoti Baltarusijos parlamentarų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų vizitus Lietuvoje; Baltarusijoje, Moldovoje ir Ukrainoje pristatyti ES “Naujosios kaimynystės” politiką; plėtoti santykius su Rusija ir ypač – Kaliningradu; stiprinti Lietuvos pasirengimą dalyvauti ES politikoje Artimųjų Rytų bei Viduržemio jūros regiono klausimais;
 Tinkamai atstovauti Lietuvos ir Europos Sąjungos interesams kituose pasaulio regionuose: suaktyvinti ryšius su Pietų Kaukazo valstybėmis;
 Euroatlantinėje erdvėje stiprinti saugumą: perduoti pasirengimo narystei patirtį suinteresuotoms valstybėms; tęsti Vilniaus proceso bendradarbiavimą;
 Užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, įtvirtinti Lietuvą kaip aktyvią šio proceso dalyvę: analizuoti žmogaus teisių padėtį regiono valstybėse;
 Įsitraukti į ES plėtros ir pagalbos politiką: dalyvauti ES darbo grupių ir komitetų susitikimuose plėtros ir pagalbos politikos klausimais; išplėsti dvišalę ir daugiašalę pagalbą trečiosioms valstybėms.
 Stiprinti tarptautinių organizacijų paramą regioniniam bendradarbiavimui: surengti Vilniuje Vidurio ir Rytų Europos valstybių, priklausančių ir nepriklausančių Europos Sąjungai, euroregionų konferenciją, Europos Tarybos subregioninių organizacijų ir mechanizmų atstovų susitikimą, kitus tarptautinius renginius.
Organizacinėje struktūroje padidintas darbuotojų skaičius Daugiašalių santykių, Rytų Europos ir Vidurio Azijos, Užsienio politikos analizės ir planavimo departamentuose. Finansavimo srityje: 2005 m. ministerijos programoms vykdyti patvirtinta 183915 tūkst. litų (15,5 proc. daugiau, negu 2004 metais.) Iš jų Specialiajai Kaliningrado tranzito programai – 7 proc., Dvišalės ir daugiašalės pagalbos programai – 0,3 proc.1.3. Nacionalinio saugumo strategija.
Naujoje 2005 m. na
acionalinio saugumo strategijos redakcijoje rašoma : „Tapusi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) bei Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip sudedamąją šių organizacijų saugumo politikos dalį ir remiasi NATO strateginės koncepcijos, Europos Saugumo strategijos, kitų NATO ir Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose išdėstytų grėsmių analize, strateginiais tikslais ir veiklos priemonėmis“ . Tai reiškia, kad Lietuvos Respublika rengia ir vykdo politiką, užtikrinančią euroatlantinę integraciją ir stabilumą.
Tarp nacionalinių politikos tikslų ir uždavinių įvardijamas ir gerų kaimyninių santykių skatinimas bei regioninis bendradarbiavimas: „Lietuvos Respublika teikia prioritetą bendradarbiavimui Baltijos jūros regione, Šiaurės Europoje, su Rusijos Federacija, taip pat su naujosiomis Europos Sąjungos kaimynėmis. Lietuvos Respublika plėtoja ir stiprina dvišalius ir daugiašalius santykius su šiomis valstybėmis, pasinaudodama savo geografiniais, istoriniais ir kultūriniais ypatumais. Taip pat vykdoma specifinė politika, pavyzdžiui, pragmatiškas selektyvus bendradarbiavimas su Baltarusija.“
Strategijoje pabrėžiama, kad Lietuva suinteresuota pilietinės visuomenės formavimusi ir demokratinių normų bei principų diegimu Baltarusijoje, jos gyventojų gerove ir vidaus padėties stabilumu. Rašoma: „Lietuvos Respublika aktyviai prisideda prie Europos Sąjungos politikos šios šalies atžvilgiu formavimo. Lietuvos Respublika vykdo pragmatiško selektyvaus bendradarbiavimo praktiniu lygiu ir paramos demokratinėms jėgoms taktiką. Ši taktika, be kitų sričių, apima valstybės sienos apsaugos ir pasienio kontrolės tarnybų bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių taikymą, bendradarbiavimą su Baltarusijos nevyriausybinėmis organizacijomis, visuomenės informavimo priemonių atstovais ir pan. Stiprėjant demokratinėms tendencijoms Baltarusijoje, Lietuvos Respublika plės bendradarbiavimo sričių mastą.“
Santykiuose su Rusijos Federacija Lietuva numato: „ remtis daugiašalių ginklų kontrolės bei pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių teikiamomis galimybėmis; įgyvendina dvišales su Rusija sutartas pasitikėjimą ir saugumą skatinančias priemones; imasi vienašališkų saugumo ir gynybos politikos atvirumo Rusijai ir kitoms kaimynėms veiksmų. Lietuvos Respublika remia daugiašales iniciatyvas, skirtas įtraukti Rusiją į glaudesnį praktinį bendradarbiavimą su NATO bei Europos Sąjunga, ir pati aktyviai jose dalyvauja“.
Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje Lietuva suinteresuota politiniu, socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu stabilumu, kurio nebuvimas siejamas su „minkštojo saugumo“ problemomis . Lietuva užsibrėžia spartinti Kaliningrado srities įtraukimą į europinius bendradarbiavimo procesus, skatinti ekonominę ir socialinę pažangą, palaikant kaimynystės ir ekonominės, prekybinės bei kultūrinės partnerystės santykius.
Santykiuose su Ukraina Lietuva mato save kaip aktyvę europinės kaimynystės politikos formuotoją, bei Ukrainos euroatlantinės integracijos remėją: „Lietuvos Respublika siekia stiprinti Ukrainos ir Europos Sąjungos bei Ukrainos ir NATO bendradarbiavimą.“
Pietų Kaukazo valstybės ir Moldova Lietuvos nacionalinėje strategijoje traktuojamos kaip šalys, kurioms Lietuva gali perduoti sukauptą patirtį euroatlantinės integracijos srityje.2. Geros kaimynystės tikslų įgyvendinimas
Lietuvos užsienio politikos nuolatinis ir akivaizdus siekis — gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis palaikymas. „Šiandien geri santykiai su kaimynais tapo atpažįstamuoju Lietuvos ženklu pasaulyje, savotiška jos vizitine kortele. Dažnai mūsų šalis rodoma kaip pavyzdys kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, kur dar dažnai gyvenama savotišku skausmingu “augimo ir brendimo” laikotarpiu. Lietuvos sienos ir geri santykiai su visomis kaimyninėmis valstybėmis yra įtvirtinti tarptautinėmis sutartimis. Esame viena iš nedaugelio regiono valstybių, išsprendusių visus šiuos klausimus.“
Geros kaimynystės politikos vykdymui ir Lietuvos kaip regioninio bendradarbiavomo centro įtvirtinimui, numatyta: „remti Europos Sąjungos ir NATO “atvirų durų” politiką; skatinti demokratines reformas Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Pietų Kaukazo valstybėse, stiprinti jų ryžtą integruotis į euroatlantinę bendruomenę; inicijuoti ir rengti regioninius ir tarptautinius susitikimus, įtvirtinti Lietuvą kaip Europinės kaimynystės politikos ekspertę; formuoti teigiamą nuomonę apie Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, siekti jos ir visos Rusijos Federacijos įtraukimo į europinius bendradarbiavimo procesus“.2.1. Santykiai su Rusija
Tapusi ES ir NATO nare, Lietuva siekia aktyviai dalyvauja formuojant ir įgyvendinant šių organizacijų politiką Rusijos atžvilgiu. Reiktų pabrėžti, kad pati Rusija save mato ne kaip ES kaimynystės politikos dalyvę, o kaip strateginę partnerę. Rusija santykius su ES valstybėmis linkusi vystyti individualiai – kiekvienai valstybei formuodama užsienio politkos kryptį. Tą įrodo ir skirtingi Rusijos santykiai su Baltijos valstybėmis. Šiame skyriuje siekiu apžvelgti Lietuvos užsienio politką Rusijos atžvilgiu, kuri yra per ES prizmę.
Lietuva aktyviai dalyvavo rengiant mandatą Europos Komisijai derėtis su Rusija dėl ES – Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS), kurio pradinis dešimties metų susitarimas 2007 m. lapkričio pabaigoje baigiasi. Šiuo metu tai vienas pagrindinių ES – Rusijos darbotvarkės klausimų kartu su energetinio saugumo klausimais .
Rusija yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių. Veikianti Tarpvyriausybinė prekybinio ir ekonominio, mokslinio techninio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisija, įsteigta 1996 m., nustato Lietuvos – Rusijos bendradarbiavimo gaires, bei rengia projektus. Jos veikla nenutraukta ir po Lietuvos įstojimo į ES.
2006 m. pasirašyti Europos Bendrijos – Rusijos susitarimai dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinamo ir readmisijos, kuriuo nustatoma vieninga 35 eurų vizos kainą. Problema iškyla dėl Lietuvos ir Kaliningrado srities gyventojams vizų, kurios išduodamos nemokamai, o po susitarimo kainuotų 35 eurus. Lietuva kartu su Europos Komisija ir Rusija ieško galimybių Šengeno acquis rėmuose išlaikyti palankesnes kelionių sąlygas Kaliningrado srities gyventojams.
Energetinio saugumo srityje Lietuva pasisako už tai kad, su pagrindinėmis energetinių išteklių tiekėjomis ES kalbėtų vienu balsu. Rusija pirmiausia suinteresuota išlaikyti Lietuvos priklausomybę nuo jos tiekiamų dujų ir naftos. Tai sudaro sąlygas daryti įtaką šalies vidaus politiniam gyvenimui. Svarbus Rusijos interesas Lietuvoje yra susijęs su Lietuvos naryste NATO. Ji suinteresuota, kad Lietuvos teritorijoje nebūtų dislokuotos NATO bazės. Esminis Rusijos interesas Lietuvos atžvilgiu yra paversti Lietuvą Rusijos placdarmu, įtakos ES ir ypač NATO viduje agentu. Tokiu būdu Rusija sieks silpninti ES ir NATO kaip organizacijas ir darys didesnę įtaką vidaus užsienio politikai bei vidaus politiniam gyvenimui.
Be to, Rusija suinteresuota ilgainiui įteisinti tarptautine sutartimi karinį tranzitą per Lietuvos teritoriją bei pavojingų medžiagų (raketinio kuro) gabenimo.
Dar vienas svarbus Lietuvos interesas yra energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas. Tačiau ši priklausomybė dar labiau padidės 2009 m. uždarius Ignalinos AE antrąjį bloką. Todėl, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Rusijos (ir potencialią grėsmę), būtina nutiesti elektros liniją iš Lietuvos į Lenkiją.

Lietuvos veiksmai Rusijos atžvilgiu turėtų būti projektuojami trimis kryptimis. Pirma, esminiu Lietuvos užsienio ir vidaus politikos uždaviniu turi tapti Rusijos keliamų grėsmių identifikavimas, prognozavimas ir neutralizavimas. Antra, būtina siekti energetinių išteklių tiekimo saugumo. Trečia, vienas iš esminių Lietuvos užsienio politikos uždavinių turi būti pastangos sudaryti sąlygas Kaliningrado sritį gravituoti į ES.
Vis dėlto, Lietuvai būtų naudingiau laikytis atsargios kaimynystės politikos Rusijos atžvilgiu: neatsiriboti nuo Rusijos, išnaudoti bendradarbiavimo teikiamus privalumus, tačiau nuolat vertinti Rusijos keliamas grėsmes ir imtis priemonių joms neutralizuoti.2.2. Kaliningrado klausimas
Lietuvos bendradarbiavimas su Kaliningrado sritimi įvardijamas (anot URM) kaip aktyvus ir įvairiapusis. Veikiančio bendradarbiavimo institucijos: Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba, Lietuvos ir Kaliningrado srities parlamentarų forumas, Lietuvos ir Kaliningrado srities akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų asociacija. Lietuvos ir Kaliningrado srities savivaldybės bendradarbiauja keturiuose euroregionuose. Šių institucijų veikla nukreipta įgyvedinant Lietuvos siekį paversti Kaliningrado sritį ES ir Rusijos bendradarbiavimo modeliu. Lietuva prioritetą teikia socialinei ir ekonominei Kaliningrado plėtrai, o ES turi gausius instrumentus bendradarbiauti su Rusija šioje srityje. Daug vilčių dedama į ES – Rusijos „Kelio gairės“ bendrų erdvių kūrimą, bei XIV ES – Rusijos viršūnių susitikimo (2004 m. lapkričio 25 d., Haga) sprendimą įsteigti regioninio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo abipus sienos pakomitetį ES – Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo rėmuose.

Lietuvai tampus ES nare, Kaliningradas su savo problemomis tapo ES periferija. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, derybas dėl santykių su Kaliningrado sritimi Rusija, aplenkdama Lietuvą, sprendžia su ES institucijomis.2.3. Santykiai su Baltarusija
Lietuva santykius su Baltarusija siekia grįsti kaimynystės ir pragmatinio bendradarbiavimo principais. Akcentuojamos veiklos sritys: valstybės sienos kontrolės stiprinimas, ekonomika, transportas, aplinkos apsauga, pasienio regionų ryšių vystymas, kultūrinis bendradarbiavimas bei bendro istorinio paveldo puoselėjimas. Darbinis dialogas vyksta ne tik tarp Lietuvos ir Baltarusijos Užsienio reikalų, bet ir tarp kitų ministerijų, institucijų, žinybų .
Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant ES Europinės kaimynystės politiką ir siekia, jog Baltarusijos bendruomenė nebūtų atribota nuo bendravimo ryšių su kaimyninėmis šalimis bei Europos Sąjunga. Tą byloja bendradarbiavimas gynybos srityje :
2004-2006 m. akredituoti valstybių kariniai atašė Baltarusijoje ir Lietuvoje.
Nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. LR ambasada Baltarusijoje yra paskirta NATO kontaktine ambasada (angl. CPE).
2004-2006 m. Organizuotos 8 paskaitos-apskritieji stalai Baltarusijos akademinei bendruomenei tarptautinio ir regioninio saugumo, NATO partnerystės programos, Lietuvos saugumo ir gynybos politikos klausimais. Surengti 7 seminarai LR ambasadoje Minske skirti žurnalistams, Minsko ir Baltarusijos regionų NVO, akademiniam jaunimui apie regioninį saugumą ir stabilumą, NVO vaidmenį užsienio ir saugumo politikoje.Vyksta susitikimai su Baltarusijos ministerijų, mokslo įstaigų atstovais. Bendradarbiaujama su NATO bei Baltarusijos atstovais tarpininkaujant ir įgyvendinant NATO programas skirtas Baltarusijai: minų eliminavimo projektą, Baltarusijos karininkų mokytojų anglų kalbos kursus. Keičiamasi informacija su NATO pareigūnais, rengiami NATO šalių ambasadorių bei gynybos atašė Baltarusijoje susitikimai.
Organizuojami pažintiniai vizitai į Lietuvą Baltarusijos valstybinių įstaigų tarnautojams, siekiama supažindinti su pasikeitimais Lietuvai tapus NATO nare.
Tarpininkaujama organizuojant įvairių baltarusių grupių (nepriklausomų analitikų, žiniasklaidos, jaunimo atstovų, mokslininkų) apsilankymus NATO būstinėje (įvyko 5 vizitai).
2005 m. ir 2006 m. Įgyvendintas bendras moksleivių konkurso „Ką žinai apie ES ir NATO?“ projektas kartu su Baltarusijos nevyriausybine organizacija R. Šumano draugija. Nugalėtojai lankėsi Lietuvoje (Rukloje, Seime, Moksleivių Sąjungoje).
2006 m. rengiamos „Šeštadieninės NATO mokyklos“ – vienos dienos informaciniai seminarai skirti Baltarusijos regiono lyderiams.
Rengiami tarptautiniai apskritieji stalai NATO viešosios diplomatijos, tarptautinės taikos palaikymo operacijų, ekologijos temomis. Šiuose renginiuose kviečiami dalyvauti ne tik Baltarusijos bei Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų atstovai, bet ir Rusijos, Ukrainos, Lenkijos atstovai. Rengiamos konsultacijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos Gynybos ministerijų departamentų direktorių lygmenyje.
Lietuvai svarbu pilietinės visuomenės sukūrimas Baltarusijoje ir šios šalies europinės orientacijos skatinimas ir stiprinimas. Šia prasme Lietuva, laikydamasi demokratinių principų, negali būti abejinga demokratijos suvaržymams Baltarusijoje bei žmogaus teisių pažeidimais. Lietuva iš dalies tampa Baltarusijos opozicinių veikėjų prieglobsčiu ir tuo pačiu sukelia neigiama Baltarusijos diktatoriškos valdžios reakcijas. 2005 m. kovo 18 d. Vilniuje surengtas seminaras paramos Baltarusijai koordinavimo klausimais, kuriame dalyvavo Europos Komisijos Išorinių santykių komisare B. Ferrero-Waldner. Balandžio 21 d. Vilniuje įvyko LR Užsienio reikalų ministro, ES Tarybos Aukštojo įgaliotinio J. Solanos ir JAV Valstybės sekretorės C. Rice susitikimas su Baltarusijos opozicijos atstovais .
Žvelgiant geopolitiškai , Baltarusija greta Rusijos yra svarbiausias karinės grėsmės Lietuvai šaltinis. Baltarusijos karinės pajėgos yra didelės ir daug galingesnės už Lietuvos. Be to, Lietuva su Baltarusija turi ilgą (502 km) valstybinę sieną, kuri karinio konflikto atveju praktiškai būtų neapginama, tačiau didelio masto karinio konflikto Lietuvai esant NATO nare tikimybė yra labai maža.2.4. Santykiai su Ukraina ir Moldova
Lietuvos narystė NATO ir ES organizacijose pat tapo papildomu postūmiu ir dvišalių Lietuvos ir Ukrainos santykių plėtrą, santykių intensyvėjimą akivaizdžiai atskleidžia bendradarbiavimo chronologija. Yra sukurtos šios pagrindinės dvišalio bendradarbiavimo institucijos :
2002 m. spalio 29 d. įsteigta Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Prezidentų Taryba, kurios pirmasis posėdis įvyko Kijeve 2006 m. lapkričio 14 d.
2003 m. birželio 5 d. įsteigta Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo taryba
Įvyko du Lietuvos ir Ukrainos verslo forumai (2002 m. spalio 29 d. ir 2003 m. birželio 5 d.).
2003 m. spalio 1 d. Kijeve įvyko pirmasis Tarpparlamentinės asamblėjos posėdis.
2004 m. vasario 18 d. Vilniuje įvyko LR ir Ukrainos Bendradarbiavimo Europos integracijos klausimais komisijos posėdis.
2005 m. gruodžio 8-9 d. Vilniuje įvyko devintasis Tarpvyriausybinės LR ir Ukrainos prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos posėdis. Šiame pareiškime šalys sutarė stiprinti bendradarbiavimą, padedant Ukrainai giliau integruotis į ES politinę, ekonominę ir humanitarinę erdvę, taip pat imtis projektų srityse, kurias abi šalys laiko prioritetinėmis: ES reikalų nacionalinis koordinavimas, veterinarijos reikalavimai, muitų reguliavimas, laisvas kapitalo judėjimas, vizų režimo supaprastinimo reikalavimai, prieglobstis ir migracija ir kt.
2006 m. gegužės mėn. 10 d. Kijeve įvyko LR ir Ukrainos Bendradarbiavimo Europos integracijos klausimais komisijos posėdis.
2006 m. spalio mėn. 11 d. Kijeve užsienio reikalų ministrai P.Vaitiekūnas ir B.Tarasiukas pasirašė bendrą susitarimą dėl šalių bendradarbiavimo įgyvendinant ES-Ukrainos Veiksmų planą. Dokumente numatyti 10 projektų socialinio vystimosi, viešųjų pirkimų, draudimo, žemės ūkio ir teisės srityse, kuriuos šalys įgyvendins 2007 m.
Neabejotinai galima tegti, kad Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant ir vykdant ES ir NATO politiką Ukrainos ir Moldavijos atžvilgiu. Remdama demokratinius procesus šiose šalyse, Lietuva skatina jų ryžtą įsilieti į europinę ir euroatlantinę bendradarbiavimo erdves. „Lietuva aktyviai dalyvauja igyvendinant 2005 m. vasario 21-22 d. patvirtintus ES-Ukrainos ir ES-Moldovos Europos Komisijos Paramos veiksmų planus ir skatina kitas ES šalis nares prisidėti prie jų įgyvendinimo. Lietuva 2005 m. parengė ir išplatino ES institucijoms ir šalims narėms pasiūlymus dėl aktyvesnio ES vaidmens Padnestrės konflikto sprendimo paieškose, remia ES Specialiojo atstovo (ESSA) Moldovai veiklą, dalyvauja ES Pasienio misijoje Ukrainoje ir Moldovoje (deleguotas ES Specialiojo atstovo Moldovai patarejas ir keturi muitines ekspertai). Lietuva taip pat dėjo pastangas, kad būtų priimtas 2005 m. gruodžio 1 d. ES ir Ukrainos lyderių Bendras pareiškimas ir kad jame būtų numatyti ES įsipareigojimai dėl glaudesnių santykių su Ukraina. 2005 m. pradetos ES ir Ukrainos derybos del vizų režimo palengvinimo, buvo paskelbta apie Ukrainai suteikiamą rinkos ekonomikos statusą prekybos apsaugos tyrimuose, išreiškiamas ES pasirengimas pradėti derybas dėl naujos sutarties tarp ES ir Ukrainos sudarymo bei laisvos prekybos sutarties sudarymo.“
Ukrainos bendradarbiavimas su ES ir NATO pamažu stiprėja. Plėtojant santykius su Ukraina, Lietuva yra labai palankioje situacijoje.2.5. Pietų Kaukazo šalys
Europos sąjunga nubrėžia naujas gaires Pietų Kaukazo politinėms, ekonominės ir administracinėms reformoms — Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją įtrauktos į Europos kaimynystės politiką. Tai tapo pagrindu ES ir Pietų Kaukazo šalims rengti tinkamas politikos ir bendradarbiavimo priemones, bei nustatė ES strateginių interesų Rytų Europoje geografines ribas. Lietuva aktyviausiai parėmė Pietų Kaukazo šalių įtraukimą į Europos kaimynystės politiką, bei rodė iniciatyvą kuriant dialogą.
Pagrindiniu Pietų Kaukazo regiono problemų sprendimų branduoliu ES laiko politines ir ekonomines reformas, kurios yra pamatinės siekiant sukurti patrauklę valstybę. „Kitu Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo etapu turėtų būti efektyvių veiksmų planų, kurie atitiktų kiekvienos šalies individualius poreikius, parengimas, įtraukiant tris elementus: ES lūkesčius, siejamus su kiekviena Pietų Kaukazo šalimi, pačių šalių lūkesčius ir regioninio bendradarbiavimo perspektyvas.“
Lietuva prisiėmė įsipareigojimus: vykdyti mokymo projektus, skirtus Pietų Kaukazo šalių valstybės tarnautojams. Ir atsiliepdama į Gruzijos prašymą— nuo 2005 metų pradžios Lietuva teikia ilgalaikę techninę paramą Gruzijos integracijos į Europą klausimais projektą, konsultuoja institucinio bendradarbiavimo klausimais, teikia paramą rengiant Europos kaimynystės veiksmų planą. Lietuvos iniciatyva Gruzijoje pradėta ES teisinės valstybės misija.
Svarbiausiu įvykiu laikyčiau 2006 m. gegužės 3-6 d. Vilniuje vykusią konferenciją — „Bendra vizija bendrai kaimynystei“, kurioje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Gruzijos, Ukrainos, Moldovos, Bulgarijos, Latvijos ir Estijos prezidentai, bei JAV viceprezidentas Richard B. Cheney ir ES bendros užsienio ir saugumo politikos vadovas Javier Solana. Konferencijoje akcentuota NATO ir ES svarba sprendžiant „įšaldytus konfliktus“ Moldovoje, Gruzijoje, Kalnų Karabache ir Čečėnijoje. „Visi minėti konfliktai yra susiję su Rusijos interesais buvusioje sovietinėje erdvėje. Kai kurių komentatorių požiūriu, „įšaldytų konfliktų“ internacionalizavimas, taip pat JAV viceprezidento Richardo B. Cheney kalba, kurioje jis apkaltino Rusiją naudojant dujas ir naftą kaip „instruments of intimidation and blackmail in order to manipulate supplies and monopolize transit routes“ , suteikė konferencijai antirusišką pobūdį.“Išvados
Lietuvos įstojimas į NATO ir ES tapo nauju etapu užsienio politikos formavime. Santykiai su Rusija, Baltarusija ir kitomis šalimis tapo ES užsienio politikos klausimu. Tiesa, Rusija savo užsienio politika išsiskiria iš ES rytų kaimynių dėl to, kad save traktuoja strategine partnere ES. Lietuva ėmėsi iniciatyvos rytų dimnesijoje skatinti kaimyninės plėtrą ir regioninio bendradarbiavimo vystymąsi. 2004-2006 metų Lietuvos užsienio politiką reglamentuojančiuose dokumentuose nubrėžiamos ambincingos Lietuvos regiono centro idėjos gairės. Galime teigti, kad Lietuva turėdama išskirtinę geografinę padėtį tapo svarbia valstybe, skiriančią Rytus ir Vakarus bei Šiaurės ir Vidurio Europą.
Lietuvos ambicijos tapti regiono centru grindžiamos ne vien geografine padėtimi, bet ir integraciniais laimėjimais: ji sėkmingai įgyvendino ekonomines ir politines reformas, nuosekliai siekė integracijos į Vakarų ekonomines, politines ir gynybines struktūras. Svarbu ir tai, kad Lietuva sugebėjo išlaikyti gerus santykius su Rusija. Šio savybės 2004 metais suteikė mūsų valstybei unikalę galimybę imtis iniciatyvos įgyvendinant organizacijų politiką rytų kaimynių atžvilgiu.
Prioritetinės Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo šalys yra Baltarusija, Moldovoja, Ukraina, Gruzija, Armėnijoja ir Azerbaidžanas, jose Lietuva siekia įgyvendinti ES vystomojo bendradarbiavimo ir demokratijos plėtros projektus. Šis bendradarbiavimas Lietuvai suteikia galmybes tapti aktyvia dalyve ES Tarybos darbo grupių ir Europos Komisijos komitologijos komitetų susitikimuose vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais.
Kita vertus, reikia pripažinti, jog nuveikti darbai nėra įspūdingi — dėl ribotų išteklių ir mažos valstybės statuso Lietuvai sudėtinga įgyvendinti regiono centro idėjos planus. Lietuvos užsienio politkos įgyvendinimas nėra nuoseklus. Didelę įtaką daro valstybės viduje politinės jėgos ir asmenybės. A. Valionui būnant užsienio reiklalų ministru regiono centro idėja buvo vienu iš pagrindinių užsienio politikos prioritetų ir nuolat eskaluojama, tačiau 2006 metais užsienio reikalų ministru tapus P. Vaitiekūnui prioritetai pakito. Dabartinė situacija 2007 metais rodo, kad mūsų valstybė linksta į strateginę partnerystę su Lenkija — siekia įtraukti ją į strateginę partnerystę regioninės politikos formavime ir įgyvendinime.Literatūros sąrašas
Straipsniai ir leidiniai:

1) Kavaliauskas Tomas, Lietuvos politinė dvasia, kultūra ir kasdienybė; http://www.eurozine.com/articles/2003-12-18-kavaliauskas-lt.html
2) Laurinavičius Č., Motieka E., Statkus N. Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius, Vilnius 2005.
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybes ES politikos aktualiausių 2006 m. klasuimų savadas, Vilnius, URM, 2006.
4) LRS veiklos integracijos į Europos sąjungą srityje 2005 m. apžvalga, Vilnius, URM, 2006.
5) Maksimavičius Petras, Lietuva- regiono centras, Vilnius- regiono sostinė, http://www.ausra.pl/0414/PM1.html
6) Miniotaitė G. „Lietuvos saugumo ir gynybos politika: raida ir perspektyvos“ Vitkus G., sudar., Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2006;
7) Miniotaitė G., „Europos normatyvinė galia ir Lietuvos užsienio politika“, Politologija, 43 (3), 2006.

Dokumentai ir oficialios kalbos:
1) 2004 06 10 LR UR ministro A.Valionio kalba konferencijoje “Lietuva Europos Sąjungoje: vertybės, kurias giname, pokyčiai, kurių siekiame”, http://www.urm.lt/index.php?-1450700276
2) 2005 02 08 LR UR ministro A. Valionio kalba tarptautinėje konferencijoje “Baltijos regionas ir Pietų Kaukazas – bendradarbiavimo strategijos ir reformų modeliai”; http://www.urm.lt/index.php?-1599555582
3) Užsienio reikalų ministro Antano Valionio kalba Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovams Vilnius, 2004 m. liepos 7 d., http://www.urm.lt/index.php?-583060168
4) Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, 2005 m.sausio 20d. nutarimo redakcija, http://www.kam.lt/index.php/lt/34381/.
5) Užsienio Reikalų Ministerijos 2005 – 2007 metų strateginis veiklos planas. www.smm.lt/veikla/docs/sp/strategija-2005-2007.pdf .
6) LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO METINIS PRANEŠIMAS APIE PADĖTĮ LIETUVOJE, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS IR UŽSIENIO POLITIKĄ http://neris.mii.lt/prezidentai/info/mp98l.htm
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa 2006-2008 m. (nacionalinio saugumo, gynybos ir užsienio politika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 http://www.urm.lt/popup2.php?item_id=157
8) Užsienio reikalų ministerijos 2006 metų veiklos atsakaita, http://www.urm.lt/index.php?-863363751.

Leave a Comment