Europos Sąjunga

1319 0

Turinys

ĮVADAS 2

1. KŪRIMO ISTORIJA 3

2.ES ORGANAI ( Įstaigos ) 4

3. LIETUVOS INTEGRACIJA Į EUROPOS SĄJUNGĄ 6

3.1.Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos.. 6

3.2.Europos sutartis ir jos reikšmė teisinei Lietuvos integracijai į Europos

Sąjungą 7

3.3.Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos 7

4. IŠVADOS 9

5. NAUDOTA LITERATŪRA 10

Įvadas

1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį , kuri įsigaliojo 1993 m. Lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo, buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teeises dalyvauti priimant sprendimus. Sąjungos tikslas -nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių.

Europos Sąjungą sudaro 15 valstybių narių; jose gyvena apie 370 mln. Žmonių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka.

Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos, transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prkybos, konkurencijos, plėtros, regioninės energetikos ir muitų politiką. Ji taip pat koordinuoja tyrimų ir plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas, kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų sąjungą.

Europos Sąjunga pritraukia vis dagiau narių, nes jooje galioja šie principai :

-ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę ir solidarumą;

-įstatymo viršenybės principas, apibudinamas privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas;

-demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisai konsensas.

Būtent šis pragmatiškumo ir pr

rincipų derinys leidžia Sąjungai įveikti dideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą,susitelkimą siekiant užsibrėžtų tikslų.

Didžiausi Europos Sąjungos laimėjimai yra tai, kad:

-po šimtmečius trukusių ginkluotų konflikų ji užtikrino ilgalaikę taiką;

-siekdama savo tikslų demokratiškais susitarimais, išsaugo tautinį ar vietinį identitetą. Kiekvienas oficialus dokumentas turi būti išverstas į vienuolika oficialių kalbbų, mažumų kalbos ir kultūros yra visokeriopai remiamos ir skatinamos.

Dabar rengimo Eropos Sąjugos narystei strategija yra prioritetin. Europos Komisija laikosi tokios nuostatos, kad ši strategija -rūpėstingai parengtas veiksmų planas, užtikrinantis sėkmingą integraciją,-yra gyvybiškai tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Sąjungą.

1.KŪRIMO ISTORIJA

Tik po dviejų XX amžiaus pasaulinių karų Vakarų Europa pradėjo aktyviai įgyvendinti kitokio pobūdžio integraciją (lotyniškai integracija – atnaujinimas, atstatymas; dažniausiai ekonominė, politinė ir socialinė integracija – valstybių bendradarbiavimas pagal tam tikrą tarpvalstybinę politiką). Vienu iš pirmųjų inntegracijos pavyzdžių buvo 1948m. įkurtoji Europos Ekonominio Bendradarbiavimo Organizacija (OEES – Organization for European Economic Cooperation), susijusi su amerikietiškuoju Maršalo (Marshal) pagalbos planu. Dabar ji vadinama Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija (OECD). Beniliukso muitų sąjungos (Belgija+Nyderlandai+Liuksemburgas) įkūrimas tais pačiais metais tapo ekonominio bendradarbiavimo tarp kelių šalių pavyzdžiu. 1949m. ákurta Europos Taryba.

,,Ðiandieninës Europos Sàjungos pirmtaku reikëtø laikyti Pranzûzijos uþsienio reikalø ministro Roberto Ðumano (Robert Schuman) ákurtà Europos angliø ir plieno susivienijimà (EAPS;European Coal and Steel Community – ECSC). 1951m. balandþio mën. 18d. buvo pa

asiraðyta Paryþiaus sutartis tarp Belgijos , Italijos , Liuksemburgo, Olandijos(Nyderlandø), Prancûzijos ir Vokietijos. Pirmuoju organizacijos prezidentu tapo prancûzø politikas Þanas Monë (Jean Monnet).’’

Belgø politiko Henrio Spako (Henry Paul Spaak) dëka 1957m. ákurtos Europos Ekonominë Bendrija (EEB;European Economic Community – EEC) ir Europos Atominë Bendrija (EAB; European Atomic Community – EAC). 1957m. kovo mën. 27d. ðeðios anksèiau iðvardintos valstybës pasiraðë Romos sutartá dël ðiø bendrijø kûrimo.

,,Trijø Europos Bendrijø (EAPS,EEB,EAB) organai buvo suvienyti ir jos pradëtos vadinti bendru Europos Ekonominës Bendrijos (EEC) vardu. 1991m. gruodþio mën. Nyderlandø mieste Mastrichte Europinëje taryboje (nemaiðyti su Europos Taryba) dvylikos valstybiø ir vyriausybiø vadovai þengë tolesnës Europos integracijos linkme. Jie susitarë dël Europos ekonominës ir politinës sàjungos sukûrimo. 1992m. geguþës mën. EB ir Europos laisvos prekybos asociacija (EFTA – European Free Trade Association ) pasiraðë Europos Ekonominës Erdvës (EEE;European Economic Area – EEA) sutartá.’’

Europos Sàjungos sutartis

Nuo 1993 11 01 ásigaliojusi Europos Sàjungos sutartis turi keturis svarbiausius principus: pilietybës, ekonominës, valiutinës ir politinës sàjungos.

Visi valstybiø nariø pilieèiai yra ES pilieèiai. Kiekvienas sàjungos pilietis gali laisvai judëti ir apsistoti bet kurioje ES ðalyje.

Ekonominë sàjunga numato plaèià ûkinæ integracijà. Ministrø Taryba perþiûri ekonominës plëtros direktyvas kiekvienoje valstybëje – narëje ir visoje ES. Mastrichto sutartyje buvo numatytos ir konkreèios skaitmeninës optimalios iðraiðkos; infliacijos lygis nevirðijantis 3 % per metus, visuminis ásiskolinimas ne da

augiau kaip 60 % nuo bendro nacionalinio produkto (BNP), biudþeto deficitas nevirðijantis 3 % nuo BNP.

Valiutinë sàjunga numato vieningà valiutinæ politikà. Turëtø bûti ávesta vieninga valiuta ekiu bei ákurtas Europos centrinis bankas.

Politinæ sàjungà sudaro bendra uþsienio ir saugumo politika (CFSP-Cummon Foreign and Security Policy), kuri apima bendrà gynybos politikà, ESBO (iki 1995 ESBK) procesà, nusiginklavimà ir nusiginklavimo kontrolæ Europoje, ekonominës apsaugos priemones. Bendra teisëtvarkos ir vidaus politika apima imigracijos, prieglobsèio, vizø, narkotikø prekybos kontrolës ir kitus klausimus. Ákurta Europos policijos tarnyba EUROPOL.

1995m. sausio mën. 1 d. prie dvylikos ES nariø prisijungë Austrija, Suomija ir Ðvedija. Ðis trejetukas padidino ES gyventojø skaièiø ðeðiais, BVP (BNP) septyniais, teritorijà net dvideðimt septyniais procentais.

Viena ið lemianèiø ES (EEB) narystës sàlygø yra demokratijos principas. Graikija, Ispanija ir Portugalija galëjo tapti EEB narëmis tik panaikinus karinius ir panaðaus tipo reþimus ðiose ðalyse.

Ðiandien E-15 sudaro 8 respublikos ir 7 konstitucinës monarchijos. Visos jos yra demokratinës.

,,E-12 tapus E-15 gyventojø skaièiumi ES beveik pavijo Ðiaurës Amerikos laisvosios prekybos susitarimo ( NAFTA-North American Free Trade Agreement ) ðalis JAV, Kanada ir Meksikà – atitinkamai 373 ir 378 mln. þmoniø. Pasaulio banko (World Bank) duomenimis beveik vienodi ir abiejø ,,blokø’’ BVP (BNP) – 1993m. atitinkamai ES=7281 ir NAFTA =7287 milijardai JAV doleriø.’’ Taèiau ES yra þymiai labiau integruota organizacija ( bendroji rinka, laisvas darbo jëgos judëjimas, bendri im
mporto tarifai ir pan. ) nei NAFTA.

2. ES ORGANAI ( ÁSTAIGOS)

,,EUROPOS KOMISIJA yra ES ástatymø vykdomoji valdþia. Komisijai priskiriamos iniciatyvos ( per potvarkius ir direktyvas ), vykdymo ir kontrolës funkcijos. Paþeidusiai ástatymus valstybei – narei komisija gali uþdëti sankcijas ir perduoti Europos tribunolui.

Europos komisijà sudaro 20 komisarø, skiriamø ketveriems metams. Kiekvienas komisaras yra nepriklausomas nuo savo ðalies vyriausybës, nors ðios juos ir skiria.’’ Penkios didþiosios ðalys – Vokietija, Italija, Didþioji Britanija, Pranzûzija ir Ispanija skiria po du, likusios deðimt – po vienà komisarà. Pargindinës komisijos darbo kalbos yra anglø, pranzûzø ir vokieèiø, bet oficialûs dokumentai yra verèiami á visø valstybiø – nariø kalbas. 1985-1994m. Europos Komisijos pirmininku buvo prancûzas Þakas Deloras (Jacques Delors ), nuo 1995m. pradþios juo tapo buvæs Liuksemburgo ministras pirmininkas Þakas Santeras (Jacques Santer). Europos Komisijos bûstinë yra Briuselyje.

MINISTRØ TARYBA yra sprendþiamasis ES organas, kuriame nagrinëjama ir derinama ástatymø leidyba. Kiekviena valstybë – narë Briuselyje turi nuolatinæ atstovybæ, kur dirba atitinkamø ministerijø diplomatai ir valdininkai ið gimtøjø kraðtø. Ðiø atstovybiø vadovai kartà per savaitæ susitinka nuolatiniø atstovø komitete.

,,Balsai valstybëms narëms skiriami proporcingai jø gyventojø skaièiui. Ið 87 balsø Vokietijai, Italijai, Didþiajai Britanijai ir Prancûzijai tenka po 10, Ispanijai 8, Olandijai, Graikijai, Belgijai ir Portugalijai po 5, Ðvedijai ir Austrijai po 4, Danijai, Suomijai ir Airijai po 3, Liuksemburgui 2.Jokia atskira ðalis negali blokuoti pasiûlymo ir ástatymo projekto.’’

Pirmininkavimas Ministrø Taryboje ( paprastai tai vadinama pirmininkavimu Europos Sàjungoje ) vyksta rotaciniu principu – kiekviena valstybë narë ðeðis mënesius pirmininkauja. Ministrø Tarybos bûstinë yra Briuselyje.

Ministrø Taryba priima sprendimus kvalifikuotos balsø daugumos principu.

Prezidentaujanèios ðalies ministrai pirmininkauja Tarybos susirinkimuose.

EUROPOS PARLAMENTAS daþnai vadinamas Europos tautø demokratiniu balsu. Jis kontroliuoja Europos Komisijos veiklà, tvirtina Europos Sàjungos biudþetà, vykdo ástatymø leidybos prieþiûrà. Europos Parlamentas turi teisæ atðaukti Europos Komisijos ágaliojimus, taèiau në karto ðia teise nepasinaudojo.

Parlamento nariai renkami penkeriems metams.,, Paskutiniai rinkimai ávyko 1994m. 5667 parlamento vietos pasiskirstë taip:Vokietija 99, Prancûzija,Italija ir Didþioji Britanija po 87, Ispanija 664, Nyderlandai 31, Belgija, Graikija ir Portugalija po 25, Danija 16, Airija 15, Liuksemburgas 6. Naujai ástojusioms ðalims teko 59 vietos: Ðvedijai 22, Austrijai 21, Suomijai 16. Taigi naujàjá Europos Parlamentà sudaro 626 parlamentarai.’’ Europos Parlamento nariai yra susiskirstæ ne pagal valstybinæ priklausomybæ, bet pagal politines grupes,pvz: Socialistø frakcija, Þaliøjø frakcija, Krikðèioniø demokratø frakcija. Tad nacionalinës politinës partijos turi galimybæ uþmegzti politinius ryðius su kitø ðaliø bendraminèiais politiniais judëjimais ir kurti tikruosius transnacionalinius politinius sàjûdþius.

Parlamento nuolatiniai komitetai ir parlamento biurai yra Briuselyje. Europos Parlamento sesijos vyksta kas mënesá Prancûzijos mieste Strasbûre. Europos Parlamento sekretoriato bûstinë yra Liuksemburge.

Sprendimø priëmimo procesas:

1.ES ástatymus inicijuoja Europos Komisija, Europos Parlamento arba Ministrø Tarybos praðymu.

2.Pasiûlimai yra svarstomi Ministrø Taryboje ir tuomet siunèiami á Europos parlamentà. Èia jie patenka á atitinkamus komitetus, kur yra taisomi ir yra balsuojama. Tik tada ataskaitos yra pateikiamos planiniam posëdþiui Strasbûre.

3.Kai kuriø politiniø srièiø pasiûlymai yra taip pat siunèiami á Ekonomikos ir Socialiná komitetà. Jie pateikia nuomonæ, á kurià Ministrø Taryba atsiþvelgia. Tuomet ástatymo projektas gráþta á Tarybà bei Parlamentà antrajam skaitymui.

1993m. lapkrièio 1d. ásigaliojus ES Mastrichto sutarèiai, Europos Parlamentas ágavo naujø galiø:

n Kartu su Ministrø Taryba leisti ásakymus. Parlamentas gali atmesti kai kuriuos pasiûlimus.

n Parlamentas turi teisæ praðyti Komisijos pateikti pasiûlimus tam tikrose politikos srityse.

n Gali sudaryti laikinus Tyrimo komitetus ir turi peticijos teisæ.

n Parlamentas gali paskirti ombudsmenà, ágalintà priimti skundus dël Sàjungos institucijø veiklos ir praneðti apie tai Parlamentui.

ES TEISMAS yra sudarytas ið 15 teisëjø – po 1 ið kiekvienos valstybës – narës, plius 1 teisëjà bei 9 generalinius advokatus, kurie turi bûti nepirklausomi, skiria ðalys – narës ir tvirtina Ministrø Taryba. Jie yra skiriami 6 metø laikotarpiui, kuris gali bûti pratæstas. Kas 3 metai pusë teisëjø ir generaliniø advokatø yra skiriami ið naujo.

Teismas paprastai posëdþiauja atskiruose rûmuose, taèiau ypatingai svarbiais atvejais visi jo nariai susirenka kartu. Sprendimai priimami paprasta balsø dauguma.

Teismo funkcija – spræsti ginèus tarp ðaliø – nariø, tarp Sàjungos ir ðaliø – nariø, tarp institucijø, tarp asmenø, áskaitant juridinius asmenis, ir Sàjungos. Jis taip pat nagrinëja Europos Sàjungos personalo skundus. Teismas átvirtina tarptautines sutartis ir priima preliminarius sprendimus byloms, kurias pateikia teismai.

3. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą

3.1.Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos. Naujų valstybių narių priėmimą į Europos Sąjungą reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties, įsigaliojusios 1993m. Lapkričio 1d., 0 straipsnis, nustatantis: “Kiekviena Europos valstybė gali pateikti Tarybai prašymą priimti ją į Sąjungą. Taryba priima sprendimą visais balsais, pasitarusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento sutikimą, priimtą absoliučios j

. . .

4.IÐVADOS

1997m. kovo 25 dienà Europos Sàjunga minëjo Romos sutarèiø pasiraðymo 40-àsias metines – prieð keturiasdeðimt metø gimë Europos Ekonominë Bendrija (EEB), vëliau tapusi Europos Sàjunga. 1957m. kovo 25 dienà EEB ákûrë Vokietija, Prancûzija, Italija, Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas. Dabar ES narëmis yra dar devynios Europos ðalys.

Sàjunga, kurios pagrindai buvo pakloti Mastrichte, nori atverti duris visai Europai. Tai reiðkia, kad dabartiniai ir bûsimieji nariai turës svarstyti dvi problemas. Pirma, kaip bendrija, kurios institucijos buvo sukurtos tik grupei, turës plëstis, kad nepaþeistø savo sprendimø priëmimo mechanizmo ar politinës saviraiðkos? Antra, kaip tokiø nepanaðiø kultûrø þmonës, turintys skirtingà iðsilavinimà ir paþiûras, sieks gyventi kartu?

Taèiau paþvelkime á dabartinæ Euroos Sàjungà ir santykius tarp jos nariø. ES sugebëjo pasiekti to, ko kitos organizacijos neástengë:

· Po ðimtmeèius trukusiø ginkluotø konfliktø, ji uþtikrino ilgalaikæ taikà.

· ES siekia savo tikslø demokratiniø susitarimø pagrindu. Ji nëra tas lydymo katilas, kuriame iðnyksta bet koks tautinis ar vietinis identitetas (tapatumas).

,,Ávairovë ir pagarba kultûrø savitumui yra esminiai Europos Sàjungos bruoþai. Kiekvienas oficialus dokumentas yra iðverèiamas á devynias oficialias kalbas, o maþumø kalbos ir kultûros yra visokeriopai palaikomos ir skatinamos.’’

Taigi, Romos sutartys padëjo sukurti vienà galingiausiø pasaulio ekonominiø regionø: Europos valstybës glaudþiau bendradarbiauja politikos ir ekonomikos srityse, beveik visiðkai nebeliko vidaus sienø, konfliktai sprendþiami prie derybø stalo, o buvæ nesutaikomi prieðai, pavyzdþiui, Vokietija ir Prancûzija, deleguoja savo karius bendrø operacijø atlikti.

Naudota literatūra :

1. G.Vitkus, K. Maniokas. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. Vilnius, 1997m.

2. K.Lingys. Europos irAzijos šalys. Kaunas,1997m.

3. G.Vitkus K. Maniokas. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą strategija. Kaunas, 1997m.

4. Europos Sąjunga- jūsų kaimynė. Liuksemburgas, 1995m.

5. T. Visokavičienė. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: socialinė politika. Vilnius, 1997m.

6. A. M. Wiliams. Europos Bendrija. Vilnius, 1996m.

Join the Conversation

×
×