TurinysĮVADAS 2
1. KŪRIMO ISTORIJA 3
2.ES ORGANAI ( Įstaigos ) 4
3. LIETUVOS INTEGRACIJA Į EUROPOS SĄJUNGĄ 6
3.1.Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos. 6
3.2.Europos sutartis ir jos reikšmė teisinei Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą 7
3.3.Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos 7
4. IŠVADOS 9
5. NAUDOTA LITERATŪRA 10
Įvadas
1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį , kuri įsigaliojo 1993 m. Lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo, buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant sprendimus. Sąjungos tikslas -nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių.Europos Sąjungą sudaro 15 valstybių narių; jose gyvena apie 370 mln. Žmonių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka.Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos, transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prkybos, konkurencijos, plėtros, regioninės energetikos ir muitų politiką. Ji taip pat koordinuoja tyrimų ir plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas, kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų sąjungą. Europos Sąjunga pritraukia vis dagiau narių, nes joje galioja šie principai :-ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę ir solidarumą;-įstatymo viršenybės principas, apibudinamas privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas;-demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisai konsensas.Būtent šis pragmatiškumo ir principų derinys leidžia Sąjungai įveikti dideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą,susitelkimą siekiant užsibrėžtų tikslų.Didžiausi Europos Sąjungos laimėjimai yra tai, kad:-po šimtmečius trukusių ginkluotų konflikų ji užtikrino ilgalaikę taiką;-siekdama savo tikslų demokratiškais susitarimais, išsaugo tautinį ar vietinį identitetą. Kiekvienas oficialus dokumentas turi būti išverstas į vienuolika oficialių kalbbų, mažumų kalbos ir kultūros yra visokeriopai remiamos ir skatinamos.
Dabar rengimo Eropos Sąjugos narystei strategija yra prioritetin. Europos Komisija laikosi tokios nuostatos, kad ši strategija -rūpėstingai parengtas veiksmų planas, užtikrinantis sėkmingą integraciją,-yra gyvybiškai tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Sąjungą.1.KŪRIMO ISTORIJA
Tik po dviejų XX amžiaus pasaulinių karų Vakarų Europa pradėjo aktyviai įgyvendinti kitokio pobūdžio integraciją (lotyniškai integracija – atnaujinimas, atstatymas; dažniausiai ekonominė, politinė ir socialinė integracija – valstybių bendradarbiavimas pagal tam tikrą tarpvalstybinę politiką). Vienu iš pirmųjų integracijos pavyzdžių buvo 1948m. įkurtoji Europos Ekonominio Bendradarbiavimo Organizacija (OEES – Organization for European Economic Cooperation), susijusi su amerikietiškuoju Maršalo (Marshal) pagalbos planu. Dabar ji vadinama Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija (OECD). Beniliukso muitų sąjungos (Belgija+Nyderlandai+Liuksemburgas) įkūrimas tais pačiais metais tapo ekonominio bendradarbiavimo tarp kelių šalių pavyzdžiu. 1949m. ákurta Europos Taryba.,,Ðiandieninës Europos Sàjungos pirmtaku reikëtø laikyti Pranzûzijos uþsienio reikalø ministro Roberto Ðumano (Robert Schuman) ákurtà Europos angliø ir plieno susivienijimà (EAPS;European Coal and Steel Community – ECSC). 1951m. balandþio mën. 18d. buvo pasiraðyta Paryþiaus sutartis tarp Belgijos , Italijos , Liuksemburgo, Olandijos(Nyderlandø), Prancûzijos ir Vokietijos. Pirmuoju organizacijos prezidentu tapo prancûzø politikas Þanas Monë (Jean Monnet).’’ Belgø politiko Henrio Spako (Henry Paul Spaak) dëka 1957m. ákurtos Europos Ekonominë Bendrija (EEB;European Economic Community – EEC) ir Europos Atominë Bendrija (EAB; European Atomic Community – EAC). 1957m. kovo mën. 27d. ðeðios anksèiau iðvardintos valstybës pasiraðë Romos sutartá dël ðiø bendrijø kûrimo.,,Trijø Europos Bendrijø (EAPS,EEB,EAB) organai buvo suvienyti ir jos pradëtos vadinti bendru Europos Ekonominës Bendrijos (EEC) vardu. 1991m. gruodþio mën. Nyderlandø mieste Mastrichte Europinëje taryboje (nemaiðyti su Europos Taryba) dvylikos valstybiø ir vyriausybiø vadovai þengë tolesnës Europos integracijos linkme. Jie susitarë dël Europos ekonominës ir politinës sàjungos sukûrimo. 1992m. geguþës mën. EB ir Europos laisvos prekybos asociacija (EFTA – European Free Trade Association ) pasiraðë Europos Ekonominës Erdvës (EEE;European Economic Area – EEA) sutartá.’’
Europos Sàjungos sutartisNuo 1993 11 01 ásigaliojusi Europos Sàjungos sutartis turi keturis svarbiausius principus: pilietybës, ekonominës, valiutinës ir politinës sàjungos.Visi valstybiø nariø pilieèiai yra ES pilieèiai. Kiekvienas sàjungos pilietis gali laisvai judëti ir apsistoti bet kurioje ES ðalyje.Ekonominë sàjunga numato plaèià ûkinæ integracijà. Ministrø Taryba perþiûri ekonominës plëtros direktyvas kiekvienoje valstybëje – narëje ir visoje ES. Mastrichto sutartyje buvo numatytos ir konkreèios skaitmeninës optimalios iðraiðkos; infliacijos lygis nevirðijantis 3 % per metus, visuminis ásiskolinimas ne daugiau kaip 60 % nuo bendro nacionalinio produkto (BNP), biudþeto deficitas nevirðijantis 3 % nuo BNP.Valiutinë sàjunga numato vieningà valiutinæ politikà. Turëtø bûti ávesta vieninga valiuta ekiu bei ákurtas Europos centrinis bankas.Politinæ sàjungà sudaro bendra uþsienio ir saugumo politika (CFSP-Cummon Foreign and Security Policy), kuri apima bendrà gynybos politikà, ESBO (iki 1995 ESBK) procesà, nusiginklavimà ir nusiginklavimo kontrolæ Europoje, ekonominës apsaugos priemones. Bendra teisëtvarkos ir vidaus politika apima imigracijos, prieglobsèio, vizø, narkotikø prekybos kontrolës ir kitus klausimus.