Europos parlamentas

Europos Parlamentas- viena iš penkių pagrindinių institucijų. Jos pagrindinis tikslas, atstovauti Europos Sąjungos piliečių interesus ir atlikti demokratinę visos ES kontrolę. Šis parlamentas turi 626 vietas deleguotas iš įvairių ES valstybių.
Europos Parlamentas įsteigtas šeštajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje, tačiau pirmieji tiesioginiai rinkimai surengti tik 1979 m. Kadangi Europos Parlamentas renkamas tiesiogiai, galima teigti, kad jis išreiškia demokratinę Europos Sąjungos piliečių valią ir yra pagrindinis jų interesų atstovas Bendrijos institucijose.
Per visą savo veiklos istoriją įvykdęs nemažai esminių reformų – 1970 m. (biudžeto sudarymo nuostatos), 1975 m. (ffinansinės nuostatos), 1986 m. (Suvestinis Europos aktas), 1992 m. (Mastrichto sutartis) ir 1997 m. (Amsterdamo sutartis) – Europos Parlamentas tapo realiai veikiančia įstatymų leidimo institucija ir sustiprino savo, kaip demokratinės Europos Sąjungos priežiūros institucijos, vaidmenį.
Europos Parlamentas tiesiogiai renkamas kas penkeri metai ir yra 374 milijonų Europos Sąjungos piliečių demokratinės valios išraiška. Europos Parlamentas formuojamas iš visos Europos politinių grupių atstovų, todėl jame atstovaujama pagrindinėms valstybių narių politinėms partijoms.

Europos Parlamento veiklą galima suskirstyti pagal jo atliekamas funkcijas.
Parlamentui suteiktos trys pagrindinės funkcijos:

1.Funkcija: įstatymų leidžiamoji galia

Parlamentui, kaip ir Europos Sąjungos Tarybai, yra suteikti įgaliojimai, t.y. teisė, leisti įstatymus (direktyvas, reglamentus, sprendimus), kuriais vadovaujasi Europos Sąjungos valstybės narės.
Kartu su Europos Sąjungos Taryba Europos Parlamentas formuluoja ir priima Europos Komisijos siūlomus teisės aktus.
Dažniausiai taikoma bendro sprendimo pr

rincipu grindžiama įstatymų leidimo procedūra, t.y. sprendimai priimami dalyvaujant ir Europos Parlamentui, ir Europos Komisijai. Tokia procedūra suvienodina abiejų minėtųjų institucijų padėtį ir suteikia galimybę priimti bendrus Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento aktus. Jei minėtosios institucijos neranda abi puses tenkinančio sprendimo, kompromiso ieškoma dalyvaujant taikinimo komitetui.
Bendro sprendimo procedūra ypač dažnai taikoma sprendžiant laisvo darbo jėgos judėjimo, vidaus rinkos kūrimo, technologinių tyrimų ir plėtros, aplinkos apsaugos, vartotojų apsaugos, švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos klausimus.
Be to, Europos Parlamento pritarimas būtinas priimant sprendimus tokiais svarbiais politinio ar institucinio pobūdžio klausimais kaip naujų valstybių narių priėmimas, asociacijos sutartys su trečiosiomis šalimis, tarptautinių sutarčių sudarymas, rinkimų į Europos Parlamentą procedūra, ES piliečių teisė gyventi konkrečioje vietovėje bei Europos centrinio banko uždaviniai ir įgaliojimai. Nors daugeliu atvejų teisės aktų leidimą inicijuoja Europos Komisija, Europos Parlamentas šiam procesui suteikia reikiamą politinį pagreitį, ypač svarstydamas Europos Komisijos metinę veiklos programą arba prašydamas Europos Komisijos pateikti konkretų pasiūlymą.

EP įstatymų leidžiamąją valdžią vykdo keturiomis procedūromis.
1.1 Paprasto pasitarimo arba vieno svarstymo procedūra. Parlamentas teikia savo nuomonę, prieš Tarybai priimant projektą. (Pavyzdžiui nustatant žemės ūkio produkcijos kainą.)
1.2 Dviejų svarstymų procedūra. Jei Taryba priėmė sprendimą neatsižvelgdama į Parlamento nuomonę, pareikštą prieš pirmą svarstymą, Parlamentas gali atmesti siūlymą. Tada Taryba turi taikyti derinimo su Pa

arlamentu procedūrą.
1.3 Bendro sprendimo priėmimo procedūra. Ji sulygina Europos Parlamento bei Tarybos teises. Jei Taryba neatsižvelgia į Parlamento nuomonę ir Parlamentas atmeta pasiūlymą. Per antrą svarstymą sprendimas negali būti priimamas. Siekiant surasti kompromisą, prieš pradedant trečią svarstymą, Parlamente šaukiamas ,,Sutaikymo“ komitetas į kurį įeina Europos Parlamento , Tarybos ir Komisijos nariai.
1.4 Pritariamosios nuomonės procedūra. Ši nuomonė yra būtina sąlyga sprendžiant naujų valstybių priėmimo į Europos Sąjungą klausimą, pasirašant asocijacijos sutartis su trečiomis šalimis ir tarptautines sutartis. Taip pat priimant vienodą Europos Parlamento rinkimų procedūrą, nustatant ES piliečių gyvenamosios vietos teises, nustatant struktūrų, bei sandraugos fondų organizaciją, ir tikslus, o taip pat apibrėžiant Centrinio Europos Banko uždavinius, ir įgaliojimus.

Tai, jog Europos Parlamentas dalyvauja įstatymų leidimo procese, padeda užtikrinti demokratinį priimamų įstatymų tekstų teisėtumą.

2.Funkcija: pinigų galia

Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai tenka pagrindinis vaidmuo kasmet vykstančiame Bendrijos biudžeto tvirtinimo procese , todėl Parlamentas gali reguliuoti ES išlaidas. Kiekvienais metais Europos Komisija rengia preliminarų biudžeto projektą, kurį tvirtina Europos Sąjungos Taryba. Svarstydamas kitus du biudžeto projektus Europos Parlamentas gali derėtis su Europos Sąjungos Taryba dėl kai kurių išlaidų eilučių pakeitimo ir užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų tinkamai paskirstytos. Galutinis biudžeto variantas pakartotinai teikiamas tvirtinti Europos Parlamentui ir įsigalioja tik Europos Parlamento pirmininkui pasirašius.
Europos Parlamento biudžeto ko

ontrolės komitetas stebi, kaip vykdomas biudžetas, ir kiekvienais metais panaikina Europos Komisijos praėjusių finansinių metų įsipareigojimus, susijusius su biudžeto vykdymu.
Biudžeto valdymo galia, leidžia Europos Parlamentui įtvirtinti savo politinius prioritetus. Europos Parlamentas priima eteinančių metų Sąjungos biudžetą gruodžio mėnesį. Biudžetas įsigalioja tik tada, kai jį pasirašo Europos Parlamento Pirmininkas, Sąjungai suteikdamas kitiems metams reikalingus finansinius išteklius.
Nuo 1970m. biudžetas finansuojamas iš nuosavų išteklių, dėl kurių po konsultacijų su Europos Parlamentu susitarė valstybės narės. Šiuo metu lėšos yra ribojamos iki 1,27 procento bendrojo nacionalinio produkto. Šiuo metu nuosavus išteklius sudaro:
sąjungos pasienyje surinkti mokesčiai;

importo mokesčiai, taikomi žemės ūkio produktams, įvežamiems iš valstybių, nesančių narėmis;
1 procentas PVM nuo parduotų prekių ir paslaugų sąjungos teritorijoje;
,,ketvirtasis šaltinis“ apskaičiuojamas atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės turtingumą, jos bendrą nacionalinį produktą.
Parlamentas taria galutinį žodį finansiškai remiant regionus (Europos regioninės plėtros fondas), kovojant su bedarbyste, ypač jaunų žmonių ir moterų (Europos socialinis fondas), įgyvendinant kultūrines ir švietimo programas, tokias kaip ,,Erasmus“ bei ,,Socrates“, ir gali padidinti išlaidas iki suderintų su Taryba ir Komisija ribų. Parlamentas naudojasi savo galiomis didindamas lėšas, skiriamas humanitarinės pagalbos ir pabėgėlių programoms. Finansinės paramos žemės ūkiui srityje Parlamentas gali siūlyti pataisas, tačiau galutinį sprendimą priima Taryba.

3.Funkcija: demokratinės priežiūros galia

Europos Parlamentas vykdo demokratinę Europos Komisijos priežiūrą ir skiria Europos Komisijos na

arius bei jos pirmininką. Komisija yra politiškai atskaitinga Europos Parlamentui, kuris gali pareikšti nepasitikėjimą ja ir taip priversti ją atsistatydinti.
Parlamento vykdoma priežiūra, apskritai kalbant, yra Europos Komisijos reguliariai teikiamų ataskaitų (bendrojo pobūdžio ataskaitų, ataskaitų apie biudžeto vykdymą, Bendrijos teisės aktų taikymą) svarstymas. Be to, Europos Komisija reguliariai žodžiu ir raštu atsako į Europos Parlamento narių klausimus.
Europos Komisijos nariai dalyvauja Europos Parlamento plenariniuose ir jo komitetų posėdžiuose. Taip palaikomas nuolatinis šių dviejų institucijų dialogas.
Europos Parlamentas stebi ir Europos Sąjungos Tarybos darbą. Europos Sąjungos Taryba reguliariai žodžiu ir raštu atsako į Europos Parlamento narių klausimus, o Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose ir svarbiais klausimais vykstančiuose debatuose.
Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba dirba kartu užsienio ir saugumo politikos bei teismų bendradarbiavimo srityse ir sprendžiant kitus abi institucijas dominančius klausimus, pavyzdžiui, prieglobsčio teikimo ir imigracijos politikos, kovos su narkomanija, sukčiavimu ir tarptautiniu nusikalstamumu klausimus bei aspektus, kuriais Europos Sąjungos Taryboje pirmininkaujanti valstybė narė privalo nuolatos informuoti Europos Parlamentą.
Kitos demokratinės priežiūros priemonės, kuriomis gali naudotis Europos Parlamentas, yra piliečių skundų nagrinėjimas ir laikinieji skundų nagrinėjimo komitetai.

Buveinė

Europos Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge. Plenarinės sesijos, kuriose dalyvauja visi Europos Parlamento nariai, vyksta Strasbūre, kur ir yra įsikūrusi jo buveinė. Parlamento komitetų posėdžiai ir papildomai rengiamos plenarinės sesijos vyksta Briuselyje, Parlamento generalinis sekretoriatas įsikūręs Liuksemburge.

Darbo tvarka

Nors Europos Parlamento būstinė yra Strasbūre, dėl istorinių priežasčių jis dirba trijose vietose. Visos trys Bendrijos buvo sukurtos skirtingu metu. Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) buvo įkurta 1952m. Liuksemburge, kai tuo tarpu Europos atominės energijos bendrija (EAEB), dažnai vadinama EURATOMU, ir Europos ekonominė bendrija (EEB) buvo įkurtos 1958m. Briuselyje. Iš pradžių Strasbūras tapo Europos Tarybos, o 1952m. ir Europos Parlamento būstine, sibolizuodamas frankų ir germanų susitaikymą. Europos Viršūnių Taryba Edinburgo susitikimas (1992m.) ir Amsterdamo sutartis (1997m.) oficialiai įtvirtino visas tris institucijų vietas.
Visas Europos Parlamento darbas skirstomas į dvi sritis:
Europos Parlamento narių rengimasis plenarinėms sesijoms, kuris vyksta Europos Parlamento komitetuose, besispecializuojančiuose skirtingose Europos Sąjungos veiklos srityse.
-Atitinkamas parlamentinis komitetas (pavyzdžiui, Aplinkos komitetas įstatymams dėl aplinkos teršimo rengti) paskiria narį pranešėju, pateiksenčiu pranešimą dėl nagrinėjamo Komisijos pasiūlymo;
-pranešėjas pateikia projektinį pranešimą komitetui aptarti;
-po svarstymo projektinis pranešimas pateikiamas balsavimui ir galbūt pataisomas;
-tada pranešimas svarstomas plenarinėje sesijoje, taisomas ir pateikiamas balsavimui. Taip Parlamentas priima savo poziciją šiuo klausimu.
Tokia yra teisės aktų prėmimo procedūra, kuriems gali prireikti dviejų svarstymų, kaip ir taikant bendro sprendimo procedūrą.
Dalyvavimas plenarinėse sesijose. Čia, dalyvaujant visiems Europos Parlamento nariams, kartu svarstomi pateikti pasiūlymai. Plenarinės sesijos paprastai vyksta Strasbūre (vieną savaitę per mėnesį), tačiau kartais posėdžiaujama Briuselyje (dvi dienas).
Plenarinių sesijų metu įgaliotieji pranešėjai pristato svarstytino klausimo esmę, o politinių grupių skirti Europos Parlamento nariai pasisako darbotvarkės klausimais.
Dažniausia svarstomi siūlomi priimti teisės aktai, Europos Sąjungos Tarybos ar Europos Komisijos pranešimai arba ypač svarbūs klausimai, susiję su Europos Sąjungos ar pasaulio įvykiais. Plenarinio posėdžio dalyviai, prieš priimdami sprendimą dėl viso siūlomo priimti teisės akto teksto, balsuoja dėl jo pataisų.
Priimdami įstatyminius pasiūlymus ir biudžetą, Europos Parlamento nariai taip pat atidžiai stebi Komisijos ir tarybos darbą, plenarinių posėdžių metu pateikdami klausimus žodžiu ar klausimus svarbiomis temomis Komisijos ir Tarybos nariams.

Europos Parlametas yra vienintalė Bendrijos institucija, kuri posėdžiauja ir priima sprendimus viešai. Jo svarstymai, nuomonės bei sprendimai spausdinami Europos Sąjungos oficialiame žurnale.

Pirmininkavimas

Pirmininkas atstovauja Parlamentui oficialiuose renginiuose ir palaikant tarptautinius ryšius, pirmininkauja plenarinių Parlamento sesijų metu ir vadovauja biuro bei pirmininkų konferencijos susitikimams.

Biuras

Biuras- tai priežiūros institucija, ansakinga už Parlamento biudžetą ir administracinius, organizacinius bei personalo reikalus. Be Pirmininko ir keturiolikos pavaduotojų, biure dirba penki kvestoriai, kurie konsultuoja visais su nariais ir jų Statutu susijusiais administraciniais ir finansiniais reikalais. Biuro nariai renkami dviems sup use metų.

Pirmininkų konferencija

Ją sudaro Parlamento Pirmininkas ir politinių frakcijų Pirmininkai, yra Parlamento valdančioji politinė institucija. Ji sudaro plenarinių sesijų dienotvarkę ir nustato parlamentinių institucijų darbo grafiką, parlamentinių komitetų ir delegacijų dydį bei kompetencijos ribas.

Komitetai

Parlamento komitetai paprastai susitinka kiekvieną mėnesį pod vi savaites Briuselyje, kad galėtų lengvai susisiekti su Komisija ir Taryba. Trečioji savaitė skirta politinių frakcijų susitikimams, o ketvirtoji- plenariniams posėdžiams Strastbūre.

Siekiant parengti Parlamento plenarinių sesijų darbą, nariai dalyvauja 17 nuolatinių komitetų. Be šių nuolatinių komitetų, Parlamentas taip pat gali sudaryti pakomitečius, laikinuosius komitetus, kurie tvarko tam tikrus specifinius reikalus, arba tyrimo komitetus. Jungtiniai parlametiniai komitetai palaiko ryšius su parlamentais tų valstybių, kurios su Europos Sąjunga yra pasirašiusios Asocijacijos sutartį. Tarpparlamentinės delegacijos palaiko ryšius su daugelio kitų valstybių parlamentais ir tarptautinėmis organizacijomis.

Sekretoriatas

Parlamento darbą organizuoja sekretoriatas, kuris yra Liuksemburge, jam vadovauja generalinis sekretorius. Sekreturijatą sudaro apie 3500 etatinių darbuotojų. Be jų, taip pat dirba ir politinių frakcijų nariai bei jų padėjėjai. Europos Parlamento posėdžiai vyksta vienuolika skirtingų Europos Sąjungos šalių kalbomis: anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių. Visi Parlamento dokumentai taip pat verčiami ir spausdinami šiomis kalbomis. Vienuolika Parlamento darbo kalbų reiškia, kad trečdalis personalo dirba kalbų srityje, verčia žodžiu ir raštu. Tačiau nepaisant daugiakalbiškumo suvaržymų ir darbo trijose vietose, Parlamento veiklos biudžetas sudaro tik vieną procentą ES biudžeto arba vieną sup use euro kiekvienam Sąjungos gyventojui per metus.

Parlamentas ir bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje prasidėjusio Europos politinio bendradarbiavimo tikslas buvo peržengti Bendrijos sutartimis nustatytus ekonominius ir socialinius rėmus, kad būtų galima įgyvendinti bendrą valstybių narių strategiją užsienio politikos srityje. Europos Sąjungos sutartyje pripažįstama būtinybė į bendrą užsienio politiką įtraukti ir kartu vygdomo bendro saugumo kryptis. Toks bendradarbiavimas apima visas tarptautinės politikos sritis, įskaitant ir Europos Sąjungos interesus, bei reiškia savaiminį Bendrijos veiklos plėtimąsi.

Parlamento skiriamas didelis dėmesys BUSP atsispindi debatų metu, ypač tų, kurie vyksta Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendrosios saugumo irgynybos komitete.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė tariasi su EP dėl bendros užsienio bei saugumo politikos ir užtikrina, kad bus atsižvelgta į Parlamento nuomonę. Pirmininkaujanti valstybė ir komisija reguliariai informuoja Parlamentą apie Sąjungos užsienio ir saugumo politikos pokyčius. Amsterdamo sutartis įteisino Sąjungos aukščiausią atstovą bendrai užsienio ir saugumo politikai. Pirmasis šį postą užėmė Xavier Solana, kurį paskyrė Europos Taryba Kelne 1999m. Birželį.

EP gali pateikti ET klausimus arba rekomendacijas. Kasmet ji rengia debatus dėl BUSP įgyvendinimo.

Parlamentas ir demokratinė Ekonominės ir pinigų sąjungos kontrolė

Parlamentui suteiktas svarbus vaidmuo Europos Centrinio Banko (ECB), kaip EPS dalies, atžvilgiu.. Bankui suteikta visiška nepriklausomybė priimant sprendimus, susijusius su pinigų politika. Jis vienintelis gali nustatyti trumpalaikes palūkanų normas ir naudoti kitus piniginius instrumentus euro stabilumo palaikymui.

Tačiau ECB veiksmų nepriklausomybei atsvara yra jo atskaitomybė EP. Parlamento procedūros taisyklės aiškiai apibrėžia jo vaidmenį skiriant ECB prezidentą, vice prezidentą ir kitus valdybos narius. Po svarstymų komitetuose Parlamentas turi patvirtinti kandidatus, ir tik tada juos gali skirti Taryba. ECB prezidentas privalo pateikti metinę Parlamento plenarinio posėdžio metu. Be to, ECB prezidentas ir kiti Valdybos nariai turi reguliariai atsiskaityti Parlamento pinigų reikalų komitetui. To gali pareikalauti bet kuri pusė, o per metus turi įvykti ne mažiau kaip keturi tokie susitikimai.

Parlamentas ir bendradarbiavimas teisingumo bei vidaus reikalų srityse

Parlamentas ypač rūpinasi, kad būtų vykdomi politiniai veiksmai, susiję su bendrais interesais politinio prieglopsčio ir imigracijos, kovos su narkomanija, sukčiavimo bei tarptautinio nusikalstamumo srityse.

Parlamentas reguliariai konsultuojamas ir informuojamas apie bendradarbiavimą tarp Sąjungos valstybių narių teisingumo bei vidaus reikalų valdymo institucijų. Jis gali pateikti Tarybai klausimus arba teikti rekomendacijas. Kasmet Parlamente rengiami debatai dėl pažangos šiose srityse.

Europos Parlamento nariai

Europos parlamento nariai renkami per tiesioginius visuotinius rinkimus pagal proporcingumo atstovavimo sistemą regioniniu (Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje), nacionaliniu (Prancūcijoje, Ispanijoje, Austrijoje, danijoje, Liuksemburge) pagrindu arba pagal mišrią sistemą (Vokietijoje).

Visur taikomos bendros demokratinės taisyklės: ypač teisė balsuoti sulaukus 18metų, moterų ir vyrų lygybė ir slaptas balsavimas. Šios teisės taikomos visose ES šalyse. Kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Belgijoje, Liuksemburge ir Graikijoje, belsavimas yra privalomas.

Europos Parlamento nariams uždrausta vygtyti tam tikrą profesinę veiklą arba eiti tam tikras pareigas pavyzdžiui, teisėjo, ministro, valstybinės įmonės direktoriaus. Jie taip pat turi laikytis nacionalinių įstatymų, draudžiančių dvigubus mandatus.

Nuo Mastrichto sutarties įsigaliojimo 1993m. Bet kuris Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gyvenantis kitoje Sąjungos valstybėje narėje, gali balsuoti arba balotiruotis rinkimuose toje šalyje, kurioje gyvena.

EP nariai gauna tokį patį parlamentinį atlyginimą kaip ir jų nacionalinių parlamentų nariai. Tokį atlyginimą moka kiekviena valstybė narė. Be to, Europos Parlamentas padengia nario išlaidas, susijusias su jo pareigų atlikimu ir padėjėjų samdymu. Šie atlyginimai gali būti sumažinti, jeigu nariai nereguliariai dalyvauja plenarinių posėdžių darbe.

Parlamentui pareikalavus, amsterdamo sutartyje numatytas bendrasis statutas visiems Europos Parlamento nariams. Šis statutas pnaikina narių, turinčių skirtingą pilietybę atlyginimų nelygybę bei užtikrina didesnį skaidrumą.

Europos Parlamento sudėtis

Kiekvienos valstybės narių skaičius nustatytas sutartyse. Parlamento rūmuose nariai sėdi pagal politines frakcijas, o ne nacionalinėse delegacijose. Parlamente yra aštuonios politinės frakcijos ir keletas prie jų neprisijungusių narių. Politines frakcijos sudaro daugiau nei šimto nacionalinių politinių partijų nariai.

1999 rugsėjo mėn. Europos Parlamentą sudarė tokios politinės grupės:
ESP- Europos socialistų partijos grupė
ELP-ED- Europos liaudies partijos ir Europos demokratų grupė
ELDR- Europos liberalų, demokratinės ir reformų partijų grupė
ELA- Europos žaliųjų grupė (Europos laisvasis alijansas)
EJK/ŠŽK- Europos kairiųjų jungtinė konfederalinė grupė/ Šiaurės žalieji kairieji
UTS- Europos tautų sąjungos grupė
EDĮ- Europos demokratijų ir įvairovės grupė

Ryšiai su besivystančiomis šalimis

EP gali vykdyti ir remti ES plėtros ir bendradarbiavimo programas praktiškai visose besivystančiose pasaulio šalyse per Plėtros ir bendradarbiavimo komitetą bei AKR-ES Paritetinės Asamblėjos darbą. Biudžetinės procedūros pagalba Parlamentas tiesiogiai sprendžia dėl pagrindinių plėtros prioritetų, tokių kaip pagalba maisto produktais ir kaimo plėtra, aplinkos apsaugos klausimai, pagalba pabėgėliams bei perkeltiems asmenims, parama nevyriausybinių organizacijų darbui, finansavimo. Parlamentas taip pat teikia didelę reikšmę humanitarinei pagalbai.

Per Paritetinę asamblėją AKR-ES konvencijos demokratinę instituciją, vienijančią ES su 71 Afrikos, Karibų jūros baseino bei Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis, Europos Parlamentas sukūrė partnerystę, paremtą prekybine ir ekonomine plėtra, kova prieš skurdą ir pagarba žmogaus teisėms bei demokratijos principams. Parlamento dėka į AKR-ES konvenciją įtrauktas demokratijos straipsnis, t.y. galimybė sustabdyti pagalbos teikimą AKR šalims, kuriose rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Sprendžiant naujų valstybių narių priėmimo, asocijacijos su šalimis, kurios nėra narės, sutarčių pasirašymo ir tarptautinių sutarčių sudarymo klausimus būtinas Parlamento pritarimas.Tai reiškia, kad Parlamentas įgijo teisę ratifikuoti arba atmesti tarptautines sutartis.

IŠVADA

Kaip pažymėta 1957m. Romos sutartyje, Europos Parlamentas atstovauja į Europos bendriją, susijungusių valstybių tautoms.
Europos Parlamento vaidmuo trejopas:
jis vykdo demokratinę Bendrijos institucijų, ypač Europos Komisijos, priežiūrą;
kartu su Europos Sąjungos Taryba dalijasi įstatymų leidimo galia;
tvirtinant biudžetą, jam tenka pagrindinis vaidmuo.

Biudžeto valdymo galia, leidžia Europos Parlamentui įtvirtinti savo politinius prioritetus. Parlamentas taria galutinį žodį finansiškai remiant regionus (Europos regioninės plėtros fondas), kovojant su bedarbyste, ypač jaunų žmonių ir moterų (Europos socialinis fondas)

Europos Parlamentas kontroliuoja Ministrų Tarybos, Europos Viršūnių Tarybos, Europos Komisijos ir politinio bendradarbiavimo organizacijų veiklą. Išplėstos biudžeto valdymo ir įstatymų leidybos galios padidino Europos Parlamento įtaką Tarybai. Bendro sprendimo procedūra padėjo subalancuoti įstatymų leidybos galią tarp Tarybos ir Europos Parlamento.

Šaltiniai:
http://www.euro.lt/

http://www.europarl.eu.int/home/default_en.htm

http://www.europarl.eu.int/ep5/owa/p_meps2.repartition?ipid=o&ilg=EN&iorig=&imsg
http://www.europarl.eu.int/groups/default.htm

http://www.europarl.eu.int/committees/home_en.htm

Leave a Comment